ed06ef16-385e-452f-b6d3-4cda64f3ea8e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-626-553/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00363-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.7; 3.1.1.2.11; 3.1.1.2.12; 3.2.4.9.3.2; 3.2.4.11.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų P. Å . ir A. Å . apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams A. Å . ir P. Å . dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: 1) pripažinti tarp atsakovų A. Å . ir P. Å . 2020 m. lapkričio 4 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį negaliojančia actio Pauliana (kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius) pagrindu, 2) taikyti restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾inti atsakovui P. Å . žemės sklypo 160/1500 dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad atsakovas P. Å . yra jos skolininkas, nustatyta jo 437 242,13 Eur mokestinė nepriemoka. Esant neefektyviam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ bankuose esančių Å¡io skolininko sÄ skaitų, 2021 m. rugpjūčio 24 d. priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti nurodytÄ mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ atsakovo turto, kuris 2021 m. spalio 5 d. pateiktas vykdyti antstoliui Sauliui Mulevičiui.

3. Atlikus atsakovo gautų pajamų analizę nustatyta, kad atsakovas P. Å . pagal 2020 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartį gavo iÅ¡ dukters D. R. 160/1500 dalį žemės sklypo, unikalus, Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė – 17 493 Eur, ir butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė – 123 000 Eur. Å is 140 493 Eur vertės turtas 2020 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartimi perdovanotas atsakovui A. Å ..

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovo P. Å . įsiskolinimas pastarojo nėra ginčijamas, patikrinimo aktas, kuriuo nustatytas įsiskolinimas, bei sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo yra įsiteisėję, todėl VMI turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ . Be to, sudarydamas ginčo dovanojimo sutartį atsakovas P. Å . buvo skolingas valstybės biudžetui, todėl neatlygintinas nekilnojamojo turto perleidimas neabejotinai sumažino jo mokumÄ bei turtÄ , į kurį kreditoriai galėtų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , pažeidė ieÅ¡kovės teises. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad mokestinė nepriemoka susidarė dar iki dovanojimo sandorio sudarymo ir kito atsakovo turimo turto nepakanka sumokėti įsiskolinimÄ valstybei, jog atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartį, taikė restitucijÄ piniginiu ekvivalentu ir priteisė atsakovui P. Å . iÅ¡ atsakovo A. Å . 216 000 Eur, priteisė iÅ¡ atsakovų po 1 301,28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

Dėl actio Pauliana taikymo sÄ lygų

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė atliko atsakovo P. Å . gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), privalomojo sveiktos draudimo įmokų ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kad 2021 m. kovo 1 d. sprendimu VMI patvirtino 2020 m. lapkričio 11 d. patikrinimo aktÄ , kuriame atsakovui P. Å . papildomai priskaičiuota 12 890,82 Eur GPM delspinigių, 115 499,46 Eur PVM delspinigių, skirta 5 762 Eur GPM bauda ir 47 828 PVM bauda, taip pat pagal mokesčių administratoriaus vertinimÄ apskaičiuota 28 811,94 Eur GPM ir 238 204,97 Eur PVM įmokų. Å ie mokesčių administratoriaus sprendimai nebuvo skųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

7. Teismas nurodė, kad į bylÄ pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovo P. Å . skola valstybės biudžetui susidarė nuo 2015 m. gegužės 4 d., o bendra jo GPM ir PVM skola iki 2018 m. spalio 25 d. sudarė 267 016,91 Eur. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad ginčo dovanojimo sandorio sudarymo metu – 2020 m. lapkričio 4 d., atsakovas P. Å . turėjo pareigÄ sumokėti nurodytÄ mokesčių sumÄ (267 016,91 Eur), todėl ieÅ¡kovė turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę.

8. Teismas nustatė, kad ginčo sandorio sudarymo metu atsakovo P. Å . turto aktyvas buvo 51 474,96 Eur (neįskaitant perleisto ginčo turto), tuo tarpu ginčo turto vertė, nustatyta pagal individualų turto vertinimÄ ir nurodyta dovanojimo sutartyje – 216 000 Eur, todėl nusprendė, jog ginčo sandorio sudarymu buvo iÅ¡ esmės sumažintos atsakovo P. Å . galimybės atsiskaityti pagal jo mokestines prievoles ir dėl to pažeistos ieÅ¡kovės teisės.

9. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ atsakovų į bylÄ pateiktų mokėjimo pavedimų negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog atsakovas A. Å . pervedė savo tėvui – atsakovui P. Å . 160 000 Eur, siekdamas, kad pastarasis lėšas pasaugotų. Pažymėjo, kad lėšos banko sÄ skaitoje nėra pasaugos sutarties objektas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.830 straipsnio 1 dalį ir nėra kitų pasaugos sutarčiai įstatyme nustatytų bÅ«tinų sÄ lygų. Dėl nurodytų aplinkybių bei nustatęs, kad atsakovas A. Å . yra teisininkas, o atsakovas P. Å . turi ilgametės patirties sudarant nekilnojamojo turto sandorius, teismas nusprendė, jog tuo atveju, jei ginčo sandoriu iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų buvę siekiama grÄ Å¾inti A. Å . jo tėvo saugomus 160 000 Eur, tokie sandorio motyvai ir tikslai galėjo bÅ«ti nurodyti ne tik sandorio turinyje, bet ir parenkant kitÄ sandorio rūšį (pvz., skolos dengimo turtu sutartis).

10. Teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė jų kaip artimųjų giminaičių preziumuojamÄ nesÄ Å¾iningumÄ paneigiančių įrodymų, todėl konstatavo atsakovo P. Å . sÄ moningÄ pareigos sumokėti mokesčius pažeidimÄ . Pažymėjo, kad pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ reglamentavimÄ neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo.

11. Nustatęs visas actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygas, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti 2020 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartį negaliojančia yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

12. Dėl atsakovų reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas nurodė, kad atsakovai netinkamai interpretuoja kreditoriaus teisių pažeidimÄ , nuo kurio skaičiuojamas vienerių metų terminas actio Pauliana reikalavimui pareikÅ¡ti. Apie savo pažeistas teises, sudarius dovanojimo sandorį, kreditorė (VMI) negalėjo sužinoti nei nuo atsakovų mokestinių prievolių atsiradimo, nei nuo mokestinio patikrinimo atlikimo, nei nuo dovanojimo sutarties sudarymo. Å io termino eigos pradžia sietina su tuo momentu, kai kreditorei atsirado galimybė pradėti skolos iÅ¡ atsakovų turto iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ , bet paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas P. Å . neatlygintiniu sandoriu yra perleidęs ginčo turtÄ sÅ«nui. IÅ¡ su ieÅ¡kiniu pateikto antstolio 2022 m. vasario 17 d. patvarkymo teismas nustatė, kad vykdomojo dokumento iÅ¡davimo data yra 2021 m. rugpjūčio 24 d., prieÅ¡ tai ieÅ¡kovė 2021 m. liepos 27 d. priėmė nurodymÄ priverstinai nuraÅ¡yti lėšas iÅ¡ atsakovo P. Å . banko sÄ skaitų. Tik tuomet, kai lėšų nuraÅ¡ymas nuo sÄ skaitų buvo neefektyvus, VMI ėmėsi aktyvių veiksmų iÅ¡tirti atsakovo P. Å . turtinę bÅ«klę ir sudarytus sandorius. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės elgesys atitinka protingo kreditoriaus veiksmus, todėl konstatavo, jog anksčiausiai apie sudarytÄ ginčo sandorį ieÅ¡kovė galėjo sužinoti inicijavusi priverstinį vykdymo procesÄ , t. y. 2021 m. rugpjūčio 24 d. iÅ¡davus vykdomÄ jį dokumentÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas ginčo atveju skaičiuotinas nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d., todėl ieÅ¡kovės nebuvo praleistas ieÅ¡kinį pateikus 2022 m. kovo 21 d. Teismas pažymėjo, kad toks ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021).

Dėl restitucijos būdo

13. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė prašė restitucijÄ taikyti natÅ«ra, atsakovas A. Å . pateikė į bylÄ Ä¯rodymus apie ginčo turto bÅ«klės pagerinimÄ , įrodinėjo, kad restitucijos natÅ«ra taikymas Å¡iuo atveju bÅ«tų neteisingas ir nesÄ Å¾iningas.

14. Atsižvelgęs į restitucijÄ reglamentuojančias teisės normas bei jas aiÅ¡kinančiÄ kasacinio teismo praktikÄ , teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovės pasirinktas restitucijos bÅ«das sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes atsakovui A. Å ., todėl nurodė, jog restitucijos taikymo klausimÄ iÅ¡sprendžia ne pagal ieÅ¡kinyje suformuluotÄ praÅ¡ymÄ .

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. Å ., bÅ«damas atsakovo P. Å . sÅ«nus, turėdamas teisinį iÅ¡silavinimÄ , negalėjo nežinoti apie jo tėvo atžvilgiu atliekamÄ mokestinį patikrinimÄ , jo elgesys neatskleidžiant notarui ginčo sandorio tikrųjų tikslų ir motyvų taip pat liudija apie A. Å . nesÄ Å¾iningumÄ .

16. Teismas nurodė, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, kÄ jis privalo grÄ Å¾inti (CK 6.147 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad ginčo dovanojimo sandoryje nustatyta turto vertė pagal vieÅ¡o registro masinį vertinimÄ â€“ 140 013,31 Eur, pagal individualaus turto vertinimo ataskaitÄ â€“ 216 000 Eur. Teismas nusprendė, kad dėl to, jog ginčo turtas buvo perleistas neatlygintiniu (dovanojimo) sandoriu ir yra konstatuotas atsakovų nesÄ Å¾iningumas, restitucija piniginiu ekvivalentu turėtų bÅ«ti taikoma pagal didžiausios turto vertės taisyklę, todėl atsakovui P. Å . iÅ¡ atsakovo A. Å . priteistini 216 000 Eur. Pažymėjo, kad dovanojimo sutartyje nurodyta ginčo turto kaina pagal individualų turto vertinimÄ yra objektyvus įrodymas, patvirtinantis realiÄ jo rinkos vertę, kad kitomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovai mažesnės Å¡io turto vertės nepagrindė.

III. Apeliacinių skundų, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundus argumentai

17. Atsakovas P. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o: taikyti ieÅ¡kinio senatį; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; palikus galioti skundžiamÄ sprendimÄ , pakeisti sprendimo dalį dėl restitucijos, taikant restitucijÄ tokiu bÅ«du – iÅ¡ atsakovo A. Å . priteisti atsakovui P. Å . 56 000 Eur arba 11 000 Eur, jei teismas vadovautųsi kartu su skundu pateiktu retrospektyviu nekilnojamojo turto vertinimu; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

17.1. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė vienos CK 6.66 straipsnyje nustatytos actio Pauliana taikymo sÄ lygos.

17.2. IeÅ¡kovė ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nes atsakovo P. Å . prievolės atsirado tik 2021 m. kovo mėnesį, patvirtinus patikrinimo aktÄ .

17.3. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 66 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja ir deklaruoja pats, iÅ¡skyrus atitinkamus mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus, o mokesčių mokėtojui pateikus deklaracijÄ , yra preziumuojama, jog mokesčio mokėtojo deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, todėl mokesčių mokėtojai negali bÅ«ti laikomi skolininkais. Atsižvelgtina ir į mokestinės prievolės atsiradimo pobÅ«dį – prievolė buvo apskaičiuota ir atsirado dėl retrospektyviai atlikto mokestinio patikrinimo.

17.4. Atsakovui P. Å . patikrinimo akte nurodyta sumokėti papildomus mokesčius, kuriuos mokesčių administratorius papildomai apskaičiavo tik atlikęs mokesčių patikrÄ . Mokesčių administratorius, taikydamas turinio prieÅ¡ formÄ principÄ , perkvalifikavo kai kuriuos atsakovo sudarytus sandorius ir nustatė, jog siekdamas mokestinės naudos atsakovas įsigijo žemės sklypus, kuriuose statė gyvenamuosius namus ir, veikdamas susijusių asmenų (dukterų) vardu, turtÄ pardavė.

17.5. VMI pritaikyta mokestinė taisyklė dėl sandorių perkvalifikavimo negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai taikoma civilinėje teisėje. Pagal įstatyminį reguliavimÄ ir VMI veiklÄ reglamentuojančias taisykles, Å¡ios bylos faktines aplinkybes, atsakovo prievolė VMI atsirado tik 2021 m. pradžioje.

17.6. Nėra pagrindo konstatuoti actio Pauliana taikymo sÄ lygos dėl kreditorių teisių pažeidimo, jeigu skolininko mokumas nekinta.

17.7. Teismas visiškai nesiaiškino atsakovo A. Š. atliko mokėjimo pavedimo savo tėvui aplinkybių. Teismas, konstatavęs, kad pinigai nebuvo pervesti siekiant juos pasaugoti, nenustatė, kokiu tikslu šie pinigai atsakovui P. Š. buvo pervesti.

17.8. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp atsakovų egzistavo (egzistuoja) finansiniai teisiniai santykiai, kad atsakovas P. Å . turėjo finansinių įsipareigojimų savo sÅ«nui A. Å .. Å iÄ aplinkybę patvirtina Å¡alių pasiraÅ¡yti 2020 m. birželio 7 d., 2020 m. rugpjūčio 27 d. susitarimai, kurie nėra nuginčyti. Be to, tarp atsakovų nėra ginčo, kad tarp jų buvo susiklostę pinigų pasaugos teisiniai santykiai. Vien tai, kad mokėjimo nurodyme nėra nurodyta pavedimo paskirtis ar nėra raÅ¡ytinės pasaugos sutarties, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tarp Å¡alių nebuvo susiklostę kiti teisiniai santykiai.

17.9. Pirmosios instancijos teismas pasaugos santykius vertino labai ribotai, neatsižvelgė, kad teismų praktikoje yra pripažįstami kapitalo pasaugos teisiniai santykiai ir nėra svarbu, kokia forma perduoti pinigai – pavedimu ar grynaisiais.

17.10. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pinigų perdavimo ir gavimo faktas patvirtina, jog pinigai buvo atsakovo dispozicijoje, nepriklausomai nuo jų panaudojimo tikslo, ir pagal sutarties sÄ lygas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, o tai iÅ¡ esmės atitinka pinigų laikino pasaugojimo santykius (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1146-230/2015).

17.11. Atsakovai iÅ¡samiai paaiÅ¡kino pinigų pervedimo aplinkybes, pateikė į bylÄ duomenis apie kitus sudarytus susitarimus, pagrįstus susiklosčiusiais pasaugos teisiniais santykiais, vienodai ir iÅ¡samiai abu paaiÅ¡kino pinigų pervedimo aplinkybes.

17.12. IeÅ¡kovei apie tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius buvo žinoma dar 2020 m. balandžio 18 d., nes ieÅ¡kovė atliko ir atsakovo A. Å . mokestinį patikrinimÄ ir prašė pateikti informacijÄ apie atliktus mokėjimus.

17.13. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas P. Å . perleido iÅ¡ esmės visÄ vertingÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nors jo turto vertė liko nepakitusi, nes atsakovo A. Å . pervesti pasaugoti 160 000 Eur buvo skirti nekilnojamajam turtui įsigyti, o įgytas nekilnojamasis turtas buvo perleistas atsakovo A. Å . nuosavybėn. Galiausiai Å¡is atsakovų tarpusavio susitarimas buvo realizuotas 2020 m. birželio 7 d., 2020 m. rugpjūčio 27 d. susitarimais, kuriais sulygta, kad nurodyti 160 000 Eur atsakovui A. Å . buvo grÄ Å¾inti ginčo nekilnojamuoju turtu.

17.14. Teismas visiÅ¡kai nevertino, kaip ginčo turtas atsirado atsakovo P. Å . dispozicijoje. Liudytoja apklausta D. R. patvirtino, jog šį turtÄ tėvui dovanojo tam, kad pastarasis galėtų grÄ Å¾inti A. Å . 160 000 Eur skolÄ .

17.15. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad tarp atsakovų nėra ginčo dėl susiklosčiusių kapitalo pasaugos santykių. Iš esmės ginčo sandoris savo prasme atitiko skolos dengimo turtu sandorį, tačiau tarp šalių esant pasitikėjimui bei dėl artimų giminystės ryšių buvo pasirinkta sandorio forma – dovanojimas. Tai lėmė ir žymiai mažesni notaro mokesčiai.

17.16. Atsižvelgiant į tarp atsakovų buvusius sandorius, jiems buvo kilusi pareiga bei būtinybė sudaryti ginčo sandorį, kuris atitinka visus privalomumo kriterijus.

17.17. Nėra suprantama, dėl kokių priežasčių mokesčių mokėtojas, kuris visuomet sÄ Å¾iningai deklaruodavo savo pajamas, dėl VMI specialistų neteisingai pateiktos informacijos ar suklaidinimo buvo pripažintas mokesčių sumokėjimÄ pažeidusiu asmeniu, dėl to buvo suraÅ¡ytas patikrinimo aktas. Atsakovas P. Å . teikė skundus, siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti nurodytÄ situacijÄ , apginti savo pažeistas teises. Dėl to atsakovo P. Å . elgesys negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu. Be to, atsakovui P. Å . buvo iÅ¡kelta bankroto byla, nenustačius per paskutinių trejų metų laikotarpį kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ir kitokių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti nesÄ Å¾iningi.

17.18. IeÅ¡kovė, bÅ«dama apdairi, turėjo sužinoti apie ginčo sandorį bei įvertinti jo reikÅ¡mę savo teisėms. Ginčo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, todėl ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė turi plačias galimybes naudotis registrų duomenimis, turi kvalifikuotÄ personalÄ , o ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas žymiai, todėl manytina, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

17.19. Byloje nėra pateikta individualaus vertinimo ataskaita, kurios pagrindu teismas nusprendė apie ginčo turto vertę dovanojimo sandorio sudarymo metu, dėl to teismas negalėjo remtis duomenimis, kurių byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teikiamas retrospektyvinis ginčo turto vertinimas 2020 m. lapkričio 4 d., kuris patvirtina, kad ginčo turto vertė nurodytai datai buvo 171 000 Eur.

17.20. Pažymėtina, kad dovanojimo sandorio šalims nėra draudžiama įsivertinti turto bet kokia verte, t. y. dovanojamo turto vertė nebūtinai atitinka rinkos vertę. Nurodyti argumentai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju restitucija netaikytina.

17.21. Jeigu teismas spręstų, kad restitucija taikytina, turi bÅ«ti vadovaujamasi su skundu pateiktu retrospektyviu vertinimu. Be to, taikant restitucijÄ piniginiu ekvivalentu, yra logiÅ¡ka, protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga Å¡ias lėšas įskaityti tokiu bÅ«du, kad iÅ¡ atsakovo A. Å . bÅ«tų priteista 56 000 Eur arba 11 000 Eur.

17.22. Byloje iÅ¡ esmės nebuvo keliamas ginčo turto vertės klausimas ir tik po bylos nagrinėjimo atnaujinimo, paskutinio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė nurodė, kad praÅ¡o taikyti restitucijÄ natÅ«ra bei nurodė, jog ginčo sandoryje buvo pridėta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita apie turto rinkos vertę. Nors teismas rėmėsi ieÅ¡kovės nurodyta verte, ataskaitos byloje nėra, todėl neaiÅ¡ku, ar turtas tikrai buvo įvertintas, koks buvo vertinimo tikslas ir galiojimo laikas.

18. Atsakovas A. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį dėl restitucijos taikymo atmesti; palikus galioti skundžiamÄ sprendimÄ â€“ pakeisti sprendimo dalį dėl restitucijos, taikant restitucijÄ piniginiu ekvivalentu, priteisiant atsakovui P. Å . iÅ¡ atsakovo A. Å . 56 000 Eur arba 11 000 Eur. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

18.1. Skundžiamo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo nepagrįsta ir neteisėta, priimta išsamiai, visapusiškai ir objektyviai neištyrus byloje esančių įrodymų, pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypus nuo kasacinio teismo praktikos.

18.2. Byloje nebuvo keliamas ginčo turto vertės klausimas ir tik po bylos nagrinėjimo atnaujinimo, paskutinio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė nurodė, kad praÅ¡o taikyti restitucijÄ natÅ«ra, kad ginčo sandoryje buvo pridėta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita apie turto rinkos vertę, kuria prašė vadovautis. Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi nurodytu dokumentu, kurio byloje nėra. Tokiu bÅ«du teismas išėjo už ieÅ¡kiniu suformuluotų ginčo ribų ir nusprendė taikyti restitucijÄ piniginiu ekvivalentu.

18.3. Teismas šalims nenurodė, kad ketina peržengti ieškinio ir atsakovų atsikirtimų ribas, nenurodė, dėl kokių aplinkybių ir kokiu teisiniu pagrindu ketina tai padaryti. Be to, šalims net nepasiūlė pateikti paaiškinimus ar kitus duomenis dėl aplinkybių, susijusių su teismo planuotu ginčo ribų peržengimu.

18.4. Teismas neturėjo pagrindo taikyti restitucijos, netinkamai aiÅ¡kino šį institutÄ reglamentuojančias teisės normas. Teismas, spręsdamas restitucijos klausimÄ , visų pirma, turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina.

18.5. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad padovanotas butas buvo tik su daline apdaila, atsakovas A. Å . ji visiÅ¡kai įrengė, apstatė baldais, todėl Å¡iuo metu neįmanoma Å¡alis grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kuri buvo prieÅ¡ sudarant ginčo sandorį. Be to, ginčo turtas yra vienintelis atsakovo A. Å . Å¡eimos bÅ«stas, kuriame gyvena ne tik jis su sutuoktine, bet ir trys jų nepilnamečiai vaikai.

18.6. Teismui taikant restitucijÄ piniginiu ekvivalentu lieka neiÅ¡spręstas klausimas dėl 160 000 Eur, pervestų pasaugoti atsakovui P. Å .. Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, turint omenyje tarp atsakovų susiklosčiusius teisinius santykius, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas P. Å . privalo grÄ Å¾inti nurodytÄ sumÄ atsakovui A. Å .. Todėl, taikant restitucijÄ piniginiu ekvivalentu, yra logiÅ¡ka, protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga Å¡ias pingines prievoles tarp atsakovų įskaityti, priteisiant atsakovui P. Å . 56 000 Eur arba 11 000 Eur.

19. Atsakovas A. Å . pateikė prisidėjimÄ prie atsakovo P. Å . apeliacinio skundo.

20. IeÅ¡kovė VMI atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus praÅ¡o skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

20.1. Teismas, pasisakydamas dėl momento, nuo kada atsakovui P. Š. atsirado prievolė sumokėti atitinkamus mokesčius, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, kad tokios prievolės atsiradimo momentas yra siejamas ne su mokesčių administratoriaus priimto sprendimo momentu, o aplinkybe, kada mokesčių mokėtojui realiai kilo prievolė sumokėti valstybės biudžetui atitinkamus mokesčius (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-872-943/2018; 2021 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021).

20.2. Taigi mokesčių mokėtojas, kuriam patikrinimo metu priskaičiuoti papildomai mokėtini mokesčiai, laikomas skolingu nuo to momento, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ , o ne nuo patikrinimo akto patvirtinimo ar mokestinio ginčo pabaigos, kaip teigia atsakovai.

20.3. Pripažinimas, jog pareiga mokėti mokesčius atsiranda tik nuo VMI sprendimo patvirtinti patikrinimo aktÄ ar nuo mokestinio ginčo pabaigos momento, reikÅ¡tų skatinimÄ vengti mokesčių mokėjimo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais bei sukurtų aplinkÄ , kurioje nebÅ«tų užtikrintas sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų lygiateisiÅ¡kumas su pareigos laiku deklaruoti ir mokėti mokesčius nevykdančiais subjektais. Taip pat bÅ«tų sudaromos prielaidos ginčyti apskaičiuotus delspinigius, kurie turi bÅ«ti pradedami skaičiuoti tik praleidus mokėjimo terminÄ .

20.4. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų, P. Å . yra VMI skolininkas dar nuo 2014 m., taigi žymiai anksčiau nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris.

20.5. VMI atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad P. Å . netinkamai vykdė pareigÄ teisingai apskaičiuoti ir laiku sumokėti mokesčius į valstybės biudžetÄ . Todėl Å¡iuo atveju nepagrįsti atsakovo P. Å . teiginiai, susiję su teisingu mokesčių deklaravimu ir mokėjimu. P. Å . mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas valstybės biudžetui skolingas nuo 2015 m. gegužės 5 d. (seniausios prievolės mokėjimo termino pasibaigimo data), tačiau Å¡io fakto nedeklaruodamas mokėtinus mokesčius jis buvo nuslėpęs.

20.6. Atsakovas P. Š. neprivalėjo sudaryti dovanojimo sandorio. Ginčijamo sandorio sudarymas buvo nulemtas laisvo šalių apsisprendimo, o ne kokio nors būtinumo, todėl sandorio sudarymas yra laikytinas neprivalomu.

20.7. Nesutiktina su atsakovų argumentais, kad tarp jų buvo susiklostę pasaugos teisiniai santykiai, kad ginčijamas dovanojimo sandoris nepažeidė kreditorės VMI interesų, nes po sandorio sudarymo bendra atsakovo P. Š. turto masė liko nepakitusi.

20.8. Atsakovų 2020 m. birželio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. susitarimus, kuriais atsakovai įrodinėja lėšų pasaugos faktÄ bei bÅ«tinybę sudaryti ginčo dovanojimo sandorį, teismas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, nes Å¡ie susitarimai sudaryti po to, kai atsakovas P. Å . buvo informuotas apie jo atžvilgiu vykdomÄ mokestinį patikrinimÄ .

20.9. Nenustačius piniginių lėšų perdavimo fakto kaip pasaugos dalyko, atsakovui P. Å . neatsirado ir pareigos jas grÄ Å¾inti, dėl to atsakovai negalėjo sudaryti minėtų susitarimų. Sandoris, neturintis dalyko, neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra savaime negaliojantis (niekinis) kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

20.10. Å iuo atveju nebuvo nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo sudaryti ginčijamÄ dovanojimo sutartį, o jos sudarymas tik pablogino kreditorės VMI galimybes iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ . Atsakovų į bylÄ pateikti susitarimai neteikia pagrindo iÅ¡vadai apie ginčo dovanojimo sandorio bÅ«tinumÄ , nes, kaip jau buvo minėta, susitarimai sudaryti vykstant mokestiniam patikrinimui bei egzistuojant VMI reikalavimo teisei. Å ių susitarimų sudarymas, VMI nuomone, lemia prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad susitarimai sudaryti siekiant iÅ¡vengti mokestinių prievolių valstybei.

20.11. Atsakovo P. Å . teiginiai dėl jo sÄ Å¾iningumo pildant deklaracijas ir tariama VMI specialistų atsakomybė už deklaracijose pateiktų duomenų teisingumÄ nėra reikÅ¡mingi Å¡iai bylai, nes jo mokesčių vengimo faktas yra nustatytas galiojančiu patikrinimo aktu ir nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

20.12. VMI apie valstybės teises pažeidžiančio sandorio sudarymÄ galėjo ir turėjo sužinoti tik atsiradus mokestinės prievolės iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybei, t. y. tik po 2021 m. balandžio 7 d. pasibaigus mokestiniam patikrinimui ir pradėjus priverstinius mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo P. Å . veiksmus. Kol nebuvo baigtas mokestinis patikrinimas ir nustatytas mokestinės prievolės faktas, ieÅ¡kovė negalėjo imtis priverstinių vykdymo veiksmų papildomai apskaičiuotų mokesčių skolai iÅ¡ieÅ¡koti.

20.13. Atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Å¡io įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Atsižvelgiant į tai, abejoti notaro patvirtintoje dovanojimo sutartyje nurodytų duomenų teisingumu nėra teisinio pagrindo, todėl teismas pagrįstai į bylÄ neprašė pateikti minėtos individualios turto vertinimo ataskaitos, o jeigu atsakovai manė, kad tokia ataskaita yra bÅ«tina teisingam bylos iÅ¡sprendimui, galėjo jÄ pateikti, tačiau tokia teise nepasinaudojo, todėl Å¡is apeliacinių skundų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

20.14. PraÅ¡omas taikyti restitucijos bÅ«das – natÅ«ra, buvo nurodytas ieÅ¡kinyje, todėl atsakovams buvo žinomas nuo pat Å¡ios bylos pradžios. Apie tai, kad ginčo dovanojimo sandoryje buvo nurodyta turto vertė, atlikus individualų turto vertinimÄ , ieÅ¡kovės atstovė akcentavo teismui dar 2023 m. sausio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu, pasisakydama baigiamosiose kalbose (posėdžio garso įraÅ¡as nuo 44:33 min. iki 45:37 min.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų

22. Byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) pagrindu prašė pripažinti negaliojančia 2020 m. lapkričio 4 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį, kuria atsakovas P. Å . perleido savo sÅ«nui – atsakovui A. Å ., nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ dalį žemės sklypo ir butÄ , esančius (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nurodė, kad, atlikusi atsakovo P. Å . mokestinį patikrinimÄ , nustatė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovo skola valstybei dėl laiku nesumokėtų GPM ir PVM sudaro 437 242,13 Eur. Priverstinės mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovo P. Å . banko sÄ skaitose esančių lėšų buvo neefektyvus, todėl 2021 m. rugpjūčio 24 d. priimtas sprendimas nurodytÄ mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo turto – iÅ¡ieÅ¡kojimas perduotas vykdyti antstoliui, taip pat iÅ¡analizuoti Valstybės įmonės Registrų centro duomenys, iÅ¡ kurių nustatyta, jog atsakovas, 2020 m. rugsėjo mėnesį gavęs dovanų iÅ¡ dukters D. R. pirmiau nurodytÄ nekilnojamÄ jÄ turtÄ , ginčo sutartimi perdovanojo jį savo sÅ«nui. IeÅ¡kovė teigė, kad ginčo sandorio sudarymo metu turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovui P. Å ., taip pat egzistavo ir kitos privalomos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos, todėl prašė atsakovų sudarytÄ dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾inti Å¡ia sutartimi perleistÄ turtÄ atsakovui P. Å ..

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygas, todėl patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, tačiau pakeitė restitucijos bÅ«dÄ â€“ ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ paliko atsakovo A. Å . nuosavybėje, o pastarÄ jį įpareigojo sumokėti atsakovui P. Å . piniginį ekvivalentÄ â€“ 216 000 Eur, kurį nustatė pagal dovanojimo sutartyje nurodytÄ individualų dovanojamo nekilnojamojo turto įvertinimÄ (CK 6.147 straipsnio 1 dalis).

24. NesutikimÄ su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas P. Å . skunde grindžia neiÅ¡samiu bylos medžiagos iÅ¡tyrimu ir bylai reikÅ¡mingų aplinkybių įvertinimu, netinkamu restitucijos institutÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimu ir taikymu, esminių civilinio proceso principų pažeidimu. Atsakovas A. Å . apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl restitucijos taikymo, kurį iÅ¡ esmės taip pat argumentuoja nevisapusiÅ¡ku bylos duomenų įvertinimu, materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, kasacinio teismo praktikos netinkamu taikymu.

Dėl actio Pauliana taikymo sÄ lygų

25. Actio Paulina institutas – tai specialus kreditorių teisių gynimo bÅ«das, kurio esmė ir taikymo sÄ lygos yra atskleistos CK 6.66 straipsnyje. Taikant šį institutÄ , kreditoriams yra suteikiama teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio instituto prasme sandoris yra laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana yra skirtas ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ . Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

26. Atsižvelgiant į pirmiau aptartÄ actio Pauliana instituto sampratÄ ir paskirtį, kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡skirtos privalomos Å¡io instituto taikymo sÄ lygos. Pagal kasacinio teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, pripažinti sandorį negaliojančiu taikant actio Pauliana institutÄ galima tik nustačius, kad egzistuoja visos Å¡ios sÄ lygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, teismų praktikoje yra iÅ¡skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iÅ¡Â CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).

27. Apeliantas P. Å . skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė vienos iÅ¡ pirmiau nurodytos actio Pauliana taikymo sÄ lygos, todėl dovanojimo sutartis teismo nepagrįstai buvo pripažinta negaliojančia. Pirmiausia apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl neabejotinos ir galiojančios ieÅ¡kovės reikalavimo teisės ginčo sutarties sudarymo metu – teigia, kad jo prievolės valstybei atsirado tik 2021 m. kovo mėnesį, patvirtinus 2020 m. lapkričio 11 d. patikrinimo aktÄ , todėl 2020 m. lapkričio 4 d., kuomet buvo sudaryta dovanojimo sutartis, ieÅ¡kovė neturėjo jam reikalavimo teisės. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

28. Visų pirma, pažymėtina, kad nurodytas argumentas buvo pateiktas ir pirmosios instancijos teismui, kuris įvertino ir motyvuotai atmetė apelianto teiginį dėl ieškovės reikalavimo teisės apeliantui atsiradimo momento. Pirmosios instancijos teismas pasirėmė Lietuvos apeliacinio teismo praktika sprendžiant dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo, atsiradusio dėl mokestinių prievolių valstybei nevykdymo, teisės išaiškinimu, kad tokios prievolės atsiradimo momentas yra siejamas ne su mokesčių administratoriaus priimto sprendimo momentu, o su aplinkybe, kada mokesčių mokėtojui realiai kilo prievolė sumokėti valstybės biudžetui atitinkamus mokesčius (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-872-943/2018; 2021 m. spalio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021).

29. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė apelianto P. Å . GPM ir PVM ir kitų mokėtinų mokesčių patikrinimÄ atliko už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., jog 2021 m. kovo 1 d. sprendimu ieÅ¡kovė patvirtino 2020 m. lapkričio 11 d. patikrinimo aktÄ , kuriame apeliantui papildomai priskaičiuota 12 890,82 Eur GPM delspinigių, 115 499,46 Eur PVM delspinigių, skirta 5 762 Eur GPM bauda ir 47 828 PVM bauda, taip pat pagal mokesčių administratoriaus vertinimÄ apskaičiuota 28 811,94 Eur GPM ir 238 204,97 Eur PVM įmokų. Teismas nustatė, kad Å¡ie mokesčių administratoriaus sprendimai nebuvo skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad VMI patikrinimo aktas bei jį patvirtinantys sprendimai, pateiktos mokesčių suvestinės patvirtina, jog apelianto skola susidarė nuo 2015 m. gegužės 4 d., o bendra jo GPM ir PVM skola iki 2018 m. spalio 25 d. sudarė 267 016,91 Eur. Dėl nurodyto teismas nusprendė, kad ginčo sutarties sudarymo metu – 2020 m. lapkričio 4 d., apeliantas turėjo pareigÄ sumokėti nurodytÄ mokesčių sumÄ (267 016,91 Eur), todėl Å¡iuo atveju egzistuoja pirmoji actio Pauliana instituto taikymo sÄ lyga – neabejotina ir galiojanti ieÅ¡kovės reikalavimo teisė.

30. Antra, CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kuris reiškia, kad apeliacinis procesas – tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas, o ne pakartotinis bylos nagrinėjimas teisme. Todėl apeliantui nepateikus nesutikimo su nurodytomis teismo išvadomis motyvų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pakartotinai pasisakyti dėl argumentų, kuriuos įvertino ir pagrįstai atmetė pirmosios instancijos teismas.

31. Skunde apeliantas taip pat kvestionuoja teismo iÅ¡vadas dėl actio Pauliana sÄ lygų – kreditoriaus teisių pažeidimo ir skolininko pareigos sudaryti ginčo sandorį nebuvimo. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo nurodytas aplinkybes, patvirtinančias, jog dovanojimo sutarties sudarymas niekaip nepaveikė jo mokumo – dukteriai padovanojus ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , apeliantas galėjo atsiskaityti su sÅ«numi – apeliantu A. Å ., už pastarojo pasaugojimui pervestus 160 000 Eur. Teismui netinkamai įvertinus duomenis, patvirtinančius nurodytos pinigų sumos pasaugÄ apelianto P. Å . banko sÄ skaitoje, be kita ko, buvo prieita prie nepagrįstos iÅ¡vados, kad apeliantas neturėjo pareigos sudaryti ginčo dovanojimo sutartį.

32. Apeliantas P. Å . nurodo, kad teismas, nusprendęs, jog apelianto A. Å . 160 000 Eur pervedimo tėvui tikslas nebuvo jų pasaugojimas pastarojo banko sÄ skaitoje, visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino Å¡io mokėjimo pavedimo aplinkybių. Padaręs nurodytÄ iÅ¡vadÄ , teismas nesiaiÅ¡kino, kokiu tikslu pinigai buvo pervesti. Tuo tarpu į bylÄ pateikti įrodymai, tame tarpe ir 2020 m. birželio 7 d. ir rugpjūčio 27 d. susitarimai, patvirtino, kad tarp apeliantų egzistavo finansiniai teisiniai santykiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti skundo argumentai nepaneigia aptariamų teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Ä®rodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktas). Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas).

34. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, nuspręsdamas dėl apeliantų argumentų, kad 2017 m. apeliantas A. Å . savo tėvui į banko sÄ skaitÄ pervedė 160 000 Eur pasaugoti, siekiant investuoti į nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvoje, todėl padovanodamas ginčo turtÄ savo sÅ«nui apeliantas P. Å . tokiu bÅ«du grÄ Å¾ino skolÄ už 2017 m. pervestÄ pirmiau nurodytÄ lėšų sumÄ , pagrįstumo, visapusiÅ¡kai įvertino Å¡iems argumentams pagrįsti pateiktus įrodymus bei kitus bylos duomenis.

35. Visų pirma, teismas įvertino, kad apeliantų teiginiai apie pasaugos teisinius santykius neatitinka Å¡ių teisinių santykių formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Ä®vertinęs pasaugÄ reglamentuojančias CK normas, Å¡ių normų pagrindu suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ , teismas nurodė, kad pasaugos sutarties objektas yra tik kilnojamieji daiktai (CK 6.830 straipsnio 1 dalis), kad pasaugos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu daikto vertė virÅ¡ija 1 500 Eur (CK 6.831 straipsnio 1 dalis).

Be to, mokėjimų pavedimų, kuriais buvo pervesta aptariama lėšų suma apeliantui P. Å ., paskirtyse nenurodytas apeliantų deklaruojamas lėšų pervedimo tikslas. Antra, teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino apeliantų į bylÄ pateiktus 2020 m. birželio 7 d. ir rugpjūčio 27 d. susitarimus dėl skolos grÄ Å¾inimo ginčo nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi, nes Å¡ie susitarimai sudaryti jau po to, kai apeliantams tapo žinoma apie ieÅ¡kovės atliekamÄ mokestinį patikrinimÄ , be to, nors apeliantai teigė apie tarp jų Å¡eimos narių egzistuojančius ilgalaikius ir tęstinius santykius, kuomet jie vieni kitiems perleisdavo lėšas ir (ar) nekilnojamÄ jį turtÄ , jokie raÅ¡ytiniai susitarimai tarp jų nebuvo sudarinėjami.

Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau patvirtina ne apeliantų nurodytas faktines aplinkybes, o tai, kad paminėti susitarimai buvo sudaryti apeliantui P. Š. siekiant išvengti mokestinių prievolių valstybei. Nors skunde apeliantai akcentuoja, kad jų bei jų šeimos narių pozicija dėl ginčo dovanojimo sutarties sudarymo tikslo – apelianto P. Š. skolinių įsipareigojimų savo sūnui įvykdymo yra vienoda, o apeliantų 2020 m. birželio 7 d. ir rugpjūčio 27 d. susitarimai yra galiojantys ir nenuginčyti, tai nesudaro pagrindo kitaip vertinti aptariamus bylos duomenis, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Tiek apeliantų paaiškinimai, tiek jų abiejų sudaryti rašytiniai susitarimai, vertintini atsižvelgiant į tai, jog apeliantai yra suinteresuoti šios bylos baigtimi asmenys, siekia, kad ieškovės reikalavimas dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu nebūtų patenkintas, todėl spręsti, jog tokie įrodymai (apeliantų ir jų šeimos narių paaiškinimai, jų rašytiniai susitarimai) patvirtina nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad kiti bylos duomenys (pasaugos teisinių santykių turinio ir formos neatitinkantis apeliantų susitarimas, lėšų mokėjimų nurodymų paskirtys) taip pat neįrodo tarp apeliantų egzistavus tuos teisinius santykius, kuriuos pastarieji deklaruoja, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

36. Skunde apeliantas P. Å . cituoja Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1146-230/2015, kad pinigų perdavimo ir gavimo faktas patvirtina, jog pinigai buvo atsakovo dispozicijoje, nepriklausomai nuo jų panaudojimo tikslo, ir pagal sutarties sÄ lygas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, tai iÅ¡ esmės atitinka pinigų laikino pasaugojimo santykius bei CK 6.830 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pasaugos teisinių santykių sampratÄ .

37. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto), o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Pažymėtina ir tai, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas nėra saistomas žemės instancijos teismo suformuotų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), tuo labiau suformuotų iÅ¡ esmės skirtingų faktinių aplinkybių byloje – apelianto nurodytoje Kauno apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje Å¡alys buvo sudariusios raÅ¡ytinę kapitalo pasaugos sutartį, kurioje, be kita ko, nustatytas pinigų grÄ Å¾inimo terminas.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginÄÄ teismas nagrinėja tam tikrose ribose, kurias nustato Å¡alys savo procesiniais dokumentais ir (ar) teismui žodžiu pateiktais paaiÅ¡kinimais. Pagal įstatymų leidėjo suformuluotas įrodinėjimo pareigas bei jų paskirstymo civiliniame procese taisykles (CPK 12, 42, 178 straipsniai), įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, t. y. ieÅ¡kovui – ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimo į ieÅ¡kinį faktinį pagrindÄ . Nurodytos proceso taisyklės suponuoja, kad teismas neturi pareigos nei formuoti ginčo faktinį pagrindÄ , nei spręsti dėl aplinkybių, kurios nėra Å¡alių įrodinėjamos atitinkamais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto P. Å . skundo argumentai, kad teismas, pripažinęs neįrodyta faktinę aplinkybę dėl tarp apeliantų egzistavusių pasaugos teisinių santykių, nesiaiÅ¡kino ir nenustatinėjo, kokiu pagrindu ir tikslu apeliantas A. Å . pervedė savo tėvui 160 000 Eur. Kaip minėta, į bylÄ pateikti įrodymai nepatvirtino apeliantų atsikirtimų dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ir pareigos sudaryti ginčo dovanojimo sutartį, tuo tarpu vien tik faktas, kad 2017 m. P. Å . jo sÅ«naus buvo pervesta nurodyta lėšų suma, nėra pakankamas įrodyti tas aplinkybes, kurias siekia įrodyti apeliantai. Pažymėtina, kad apeliantai yra Å¡eimos nariai, tarp jų gali egzistuoti įvairaus pobÅ«džio susitarimai, be to, kaip nurodo patys apeliantai bei kÄ patvirtina ir bylos duomenys, tarp apelianto P. Å . ir jo vaikų tarpusavyje buvo perleidinėjamas įvairaus pobÅ«džio turtas (pinigai, nekilnojamasis turtas), todėl pirmosios instancijos teismas, apeliantams nepateikus kitų paaiÅ¡kinimų, nei tuos, kuriuos teismas motyvuotai atmetė, neturėjo pareigos savo iniciatyva nustatyti, kokiu tikslu apeliantui P. Å . jo sÅ«nus pervedė 160 000 Eur. Aplinkybė, kad byloje nenustatytas nurodytos sumos pervedimo apeliantui P. Å . tikslas, neturėjo bÅ«ti vertinama, kaip patvirtinanti argumentus dėl lėšų pasaugos ir apelianto P. Å . pareigos padovanoti sÅ«nui ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ (CPK 185 straipsnis).

39. Skunde apeliantas taip pat pakartoja argumentus dėl jo, kaip ginčo sandorio Å¡alies, sÄ Å¾iningumo, kuriuos pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė – nusprendė, kad apelianto paaiÅ¡kinimai, jog kiekvienais metais deklaruodamas mokesčius konsultuodavosi su VMI darbuotojais, kad bÅ«tent mokesčių administratorius turi pareigÄ nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių, tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų ir užtikrinti tinkamÄ informacijos suteikimÄ mokesčių mokėtojui, neatleidžia apelianto nuo pareigos tinkamai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu apeliantas pats nesugebėjo apskaičiuoti mokėtinų mokesčių – turėjo pasitelkti mokesčių konsultantÄ ar kitÄ asmenį, teikiantį su mokesčių deklaravimu susijusias paslaugas. Tuo tarpu vien tai, kad asmuo konsultuojasi su VMI darbuotojais, nepanaikina jo pareigos laiku ir tinkamai deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius bei neperkelia mokesčių apskaičiavimo pareigos mokesčių administratoriui. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka, o apeliantui nepateikus nesutikimo su nurodytais teismo argumentais motyvų, teisėjų kolegija neturi pareigos pakartotinai pasisakyti dėl nurodytų aplinkybių (žr. Å¡ios nutarties 30 punktÄ ).

40. Teismo iÅ¡vados dėl apelianto P. Å . nesÄ Å¾iningumo nekeičia ir skunde nurodyta aplinkybė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-3565-424/2022 iÅ¡kėlė apeliantui bankroto bylÄ , nes nenustatė, kad per paskutinių trejų metų laikotarpį apeliantas bÅ«tų sudaręs kreditorių teises pažeidžiančius sandorius ar atlikęs kitokius veiksmus, kurie galėtų bÅ«ti nesÄ Å¾iningi. Apelianto sÄ Å¾iningumo klausimas sudarant Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės ginčijamÄ sutartį nebuvo nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl joje nustatytos faktinės aplinkybės neturi nei prejudicinės galios, nei įrodomosios vertės nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 185 straipsnis).

41. Apeliantas P. Å . skunde kvestionuoja ir teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepraleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino, nes apie ginčo sandorį anksčiausiai sužinojo tik inicijavusi priverstinį vykdymo procesÄ â€“ 2021 m. rugpjūčio 24 d. iÅ¡davus vykdomÄ jį dokumentÄ , tuo tarpu ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2022 m. kovo 21 d. Pažymėjo, kad toks ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021).

42. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovė, bÅ«dama apdairi bei turėdama neribotas galimybes naudotis viešųjų registrų duomenimis, kvalifikuotÄ personalÄ , objektyviai galėjo apie ginčo sandorį sužinoti atlikus mokestinį jo patikrinimÄ ir įforminus Å¡io patikrinimo rezultatus.

43. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad ieÅ¡kovė – mokesčių administratorius, duomenis apie jo turtÄ , tame tarpe ir Å¡io turto atžvilgiu sudarytus sandorius, turėjo galimybę patikrinti atlikusi mokestinį apelianto patikrinimÄ ir nustačiusi pastarojo įsiskolinimo mastÄ valstybės biudžetui. Kita vertus, vien apelianto turto duomenys patys savaime neleidžia ieÅ¡kovei įsitikinti, kad ginčo sandorio sudarymas pažeidė jos, kaip apelianto kreditorės, teises, ir vadovaujantis tik prielaida, jog įsipareigojimas jai nebus vykdomas ar bus vykdomas neefektyviai, inicijuoti teisminį procesÄ dėl sandorio nuginčijimo. Tik nustačiusi, kad apeliantas neįvykdo įsipareigojimo, duomenys apie apelianto turtÄ , jo sudėtį, perleidimÄ tretiesiems asmenims tampa teisiÅ¡kai aktualÅ«s actio Pauliana instituto taikymo prasme, nes tada ieÅ¡kovė gali pagrįstai spręsti dėl jos teisių pažeidimo ir inicijuoti atitinkamus teisinius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentas sietinas su priverstinio vykdymo proceso apeliantui inicijavimu 2021 m. rugpjūčio 24 d., todėl 2022 m. kovo 21 d. pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį teismui Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto senaties termino nepraleido.

Dėl restitucijos taikymo

44. NesutikimÄ su skundžiama teismo sprendimo dalimi, kuria, pripažinęs ginčo dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, teismas pritaikė restitucijÄ piniginiu ekvivalentu, apeliantas A. Å . pirmiausiai grindžia ginčo ribų peržengimu. Nurodo, kad byloje iÅ¡ esmės nebuvo keliamas ginčo turto vertės nustatymo klausimas ir tik po bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo, paskutinio posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė nurodė, jog praÅ¡o taikyti restitucijÄ natÅ«ra, kad ginčo sutartyje nurodyta individualaus turto vertinimo metu nustatyta Å¡io turto rinkos vertė. Pažymi, kad teismas Å¡alių neinformavo, jog ketina peržengti ginčo ribas ir dėl kokių aplinkybių ketina tai padaryti, nepasiÅ«lė Å¡alims pateikti paaiÅ¡kinimų dėl ginčo ribų peržengimo.

45. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti apelianto nurodytÄ proceso teisės normų pažeidimÄ . Visų pirma, dėl to, kad teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu ir taikydamas restitucijÄ , įgyvendina jam įstatymo suteiktÄ teisę spręsti dėl restitucijos bÅ«do ir apimties (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), ir tai nevertintina kaip ieÅ¡kinio ar apeliacinio skundo ribų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

46. Antra, nors ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašė taikyti restitucijÄ natÅ«ra, atnaujinus bylos nagrinėjimÄ ir teikiant papildomus paaiÅ¡kinimus teismui 2023 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje, ieÅ¡kovės atstovė, paklausta teismo dėl restitucijos taikymo piniginiu ekvivalentu, nurodė, jog ieÅ¡kovei nėra reikÅ¡minga, kokia forma bus pritaikyta restitucija, kad restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymui reikia vadovautis ginčo sutartyje nurodyta Å¡io turto rinkos verte – 216 000 Eur (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 15:00 min.). Apeliantas A. Å . bei jo atstovė aptariamo teismo posėdžio metu, duodami paaiÅ¡kinimus teismui, taip pat pasisakė Å¡iuo klausimu – apelianto atstovė nurodė, kad su atstovaujamuoju neaptarė pozicijos dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo, nes, jų nuomone, restitucija nagrinėjamu atveju iÅ¡ viso netaikytina, tuo tarpu pats apeliantas, paklaustas dėl ginčo sutartyje nurodytos turto rinkos vertės, paaiÅ¡kino, kad individualaus vertinimo metu turtas buvo įvertintas didesne suma, siekiant sudaryti sÄ lygas gauti didesnę paskolÄ , jeigu tokia bÅ«tų reikalinga įsirengiant butÄ , kad reali turto vertė nebuvo 216 000 Eur (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 47:00 min.).

47. Teisėjų kolegijos nuomone, reikÅ¡minga tai, kad abu apeliantai bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujami profesionalių teisininkų, taigi jiems turėjo bÅ«ti žinomas CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentavimas, t. y. teismo teisė esant įstatyme nustatytoms aplinkybėms nuspręsti dėl restitucijos bÅ«do ir apimties. Tuo labiau jog apeliantas A. Å . bylos nagrinėjimo metu teikė paaiÅ¡kinimus bei įrodymus, kad savo lėšomis yra iÅ¡ esmės pagerinęs ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ ir kad Å¡is turtas yra vienintelis jo Å¡eimos turtas. Be to, nepaisant aplinkybės, kad Å¡alių pozicijos dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu buvo pateiktos po bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo, Å¡is klausimas buvo sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu – apeliantas galėjo ne tik teikti paaiÅ¡kinimus dėl turto rinkos vertės ginčo sandorio sudarymo metu, bet ir replikuoti ieÅ¡kovės pozicijai dėl jos praÅ¡ymo vadovautis dovanojimo sutartyje nurodyta turto rinkos verte, taip pat teikti praÅ¡ymÄ teismui sudaryti galimybę pateikti papildomus įrodymus dėl ginčo turto vertės (CPK 12, 42 straipsniai), tačiau nei viena iÅ¡ nurodytų proceso teisių apeliantas, atstovaujamas profesionalios teisininkės, nepasinaudojo.

48. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste aktuali ir kasacinio teismo praktika dėl draudimo teismui priimti siurprizinį sprendimÄ . Draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos Å¡aliai netikėtÄ , sprendimÄ kasacinio teismo praktikoje siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingÄ teismÄ , pagal kuriÄ Å¡alys turi teisę į rungtyniÅ¡kÄ procesÄ , reiÅ¡kiančiÄ , kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 68 punktas). Taigi, teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali bÅ«ti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo Å¡aliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti.

49. Kaip matyti iÅ¡ pirmiau nurodytų teismo ir Å¡alių bylos nagrinėjimo metu atliktų procesinių veiksmų, Å¡alys buvo informuotos apie teismo teisę parinkti restitucijos taikymo bÅ«dÄ bei joms suteikta galimybė pasisakyti Å¡iuo klausimu, taip pat, kaip minėta, atsižvelgiant į proceso stadijÄ , kurioje buvo aptariamas Å¡is klausimas, Å¡alys galėjo pasinaudoti teise praÅ¡yti pateikti papildomus įrodymus ginčo turto vertei dovanojimo sutarties sudarymo metu pagrįsti, tačiau apeliantai Å¡ia teise nepasinaudojo, tuo tarpu ieÅ¡kovė prašė vadovautis sutartyje nurodyta turto rinkos verte – 216 000 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad, pripažinęs dovanojimo sutartį negaliojančia ir nusprendęs taikyti restitucijÄ piniginiu ekvivalentu, teismas priėmė siuprizinį teismo sprendimÄ ar, tuo labiau, peržengė ginčo ribas.

50. Be to, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija 2023 m. spalio 17 d. nutartimi prijungė prie bylos apelianto P. Å . kartu su apeliaciniu skundu pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ apelianto A. Å . užsakymu mažosios bendrijos (toliau – MB) „Bonada“ atliktÄ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. BN-N23207 (retrospektyvinis vertinimas), ir pasiÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti pozicijÄ dėl naujo įrodymo. Tokiu bÅ«du Å¡alims buvo užtikrinta teisė papildomai įrodinėti ir (ar) pasisakyti dėl aplinkybių, susijusių su ginčo turto verte dovanojimo sutarties sudarymo dienai.

51. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad apelianto A. Å . apeliantui P. Å . restitucijos pagrindu grÄ Å¾intinas piniginis ekvivalentas už dovanojimo sutartimi perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 216 000 Eur. Tokia Å¡io turto vertė nustatyta dovanojimo sutartyje nurodytoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 76745 VAT 2020 GDR VHAN turto vertės pažymoje. Abu apeliantai skunduose kvestionuoja tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ , motyvuodami tuo, kad į bylÄ nurodyta turto vertinimo ataskaita nebuvo pateikta, todėl teismas negalėjo remtis Å¡iame dokumente nustatyta ginčo turto rinkos verte. Nesant byloje nurodyto dokumento, anot apelianto A. Å ., nėra aiÅ¡ku, ar tikrai ginčo turtas buvo įvertintas, nėra aiÅ¡kus ir vertinimo tikslas bei vertinimo galiojimo laikas, todėl tokia vertinimo ataskaita negalima vadovautis.

52. Teisėjų kolegija atmeta nurodytus skundo argumentus kaip nepagrįstus. Kaip teisingai atsiliepime į skundus pažymėjo ieÅ¡kovė, nors byloje ir nėra nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos dėl ginčo turto rinkos vertės įkainojimo 216 000 Eur, tačiau tokia Å¡io turto rinkos kaina yra nurodyta notariÅ¡kai patvirtintoje dovanojimo sutartyje. Toks dokumentas – oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , todėl jame nurodytos aplinkybės, tame tarpe ir ginčo turto rinkos vertė, pripažintinos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bÅ«tų paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymais, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Apelianto A. Å . prielaidas, kad nesant byloje aptariamos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos nėra aiÅ¡ku, koks turtas buvo įvertintas, vertinimo tikslas bei galiojimo laikas, paneigia jo paties 2023 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teismui pateikti paaiÅ¡kinimai, kad dovanojimo sutartyje nurodyta 216 000 Eur suma buvo įvertintas ginčo turtas – dalis žemės sklypo ir butas, esantys (duomenys neskelbtini), kad nurodyta kaina, apelianto nuomone, neatitiko tikrosios turto rinkos vertės (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 47:00 min.). Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo manyti, kad nurodyto turto rinkos vertė buvo nustatyta neaktualiu ginčo sutarties sudarymo momentui laikotarpiu (CPK 185 straipsnis).

53. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apelianto A. Å . užsakymu MB „Bonada“ atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. BN-N23207, kurioje nustatyta, jog ginčo turto rinkos vertė 2020 m. lapkričio 4 d. buvo 171 000 Eur, nepaneigia oficialiame raÅ¡ytiniame įrodyme – notariÅ¡kai patvirtintoje dovanojimo sutartyje, nurodytos Å¡io turto rinkos vertės. TokiÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ lemia pirmiau paminėti apelianto paaiÅ¡kinimai, kad individualaus vertinimo metu ginčo turtas buvo įvertintas didesne suma, siekiant sudaryti sÄ lygas gauti didesnę paskolÄ , jeigu tokia bÅ«tų reikalinga įsirengiant butÄ , kad reali turto vertė nebuvo 216 000 Eur (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 47:00 min.). Tokie paaiÅ¡kinimai sudaro pagrindÄ manyti, kad dažnu atveju nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymui įtakÄ turi ir užsakovas, Å¡iuo konkrečiu atveju apeliantas A. Å .. Jeigu apeliantas A. Å . galėjo daryti įtakÄ dovanojimo sutartyje nurodytos ginčo turto rinkos vertės nustatymui, atitinkamai siekdamas, kad turto vertinimo ataskaitoje turto vertė bÅ«tų didesnė nei tikroji jo rinkos vertė, tikėtina, kad atitinkamÄ Ä¯takÄ apeliantas galėjo turėti ir pateikdamas užsakymÄ MB „Bonada“ atlikti retrospektyvų ginčo turto įvertinimÄ , tik pastaruoju atveju apelianto interesas – nustatyti kaip galima mažesnę Å¡io turto rinkos vertę 2020 m. lapkričio 4 d. (CPK 185 straipsnis).

54. Jeigu privalantis grÄ Å¾inti turtÄ asmuo yra nesÄ Å¾iningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausiÄ turto vertę (CK 6.147 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje teismas nusprendė, kad apeliantų į bylÄ pateikti įrodymai nepaneigė jų, kaip tarp artimųjų giminaičių sudaryto sandorio Å¡alių, nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Pažymėjo, kad apeliantas A. Å ., bÅ«damas atsakovo P. Å . sÅ«nus, turėdamas teisinį iÅ¡silavinimÄ , negalėjo nežinoti apie jo tėvo atžvilgiu atliekamÄ mokestinį patikrinimÄ (ypač turint omenyje, kad atskiras mokestinis patikrinimas buvo atliekamas ir A. Å . atžvilgiu), jo elgesys neatskleidžiant notarui ginčo sandorio tikrųjų tikslų ir motyvų taip pat liudija apie A. Å . nesÄ Å¾iningumÄ . Esant tokioms aplinkybėms, kurių apeliantas A. Å . skunde iÅ¡ esmės neginčija, bei vadovaudamasi nurodyta CK 6.147 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija neturi pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalimi nustatytÄ restitucijos piniginiu ekvivalentu dydį, todėl ir Å¡iÄ teismo sprendimo dalį pripažįsta teisėta ir pagrįsta.

55. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas iÅ¡samiai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines iÅ¡vadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindÄ pripažinti, jog bylos esmė iÅ¡ tikrųjų atskleista, o jÄ atskleidus tinkamai aiÅ¡kintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus).

Dėl procesinės bylos baigties

56. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57. Atmetus apeliacinius skundus, apeliantui P. Š. nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Ieškovė ir apeliantas A. Š. nepateikė prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija šio klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjos Jadvyga Mardosevič

Neringa Švedienė

Aldona Tilindienė