2026-01-07 Nr. AB-1107-3-61-3-06751-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1171-575/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06751-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvos Respublikoje) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2023 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. TE-7-163/2023 (11.7.53 E) (toliau – 2023 m. kovo 29 d. įsakymas) 3 punktą ir įpareigoti Departamentą atlikti pakartotinį pareiškėjo 2022 m. tarnybinės veiklos vertinimą. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde pareiškėjas nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus:

2.1. Nuo 2021 m. birželio 1 d. pareiškėjas yra Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos narys. Tiesioginis pareiškėjo vadovas A. D. (toliau – Vadovas) 2023 m. vasario 22 d. tarnybinės veiklos vertinimo anketoje 2022 m. pareiškėjo tarnybinę veiklą, galimybę eiti užimamas pareigas ir turimą kvalifikaciją įvertino „labai gerai“ (toliau – Anketa). Atsižvelgdamas į šį įvertinimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) priede nustatytu pareigybės algos koeficiento intervalu, Vadovas 2023 m. vasario 22 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pasiūlė pareiškėjui nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą (toliau – Vadovo 2023 m. vasario 22 d. išvada).

2.2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – Veiklos vertinimo komisija) 2023 m. kovo 23 d. įvertino 2022 m. pareiškėjo tarnybinę veiklą, galimybę eiti užimamas pareigas ir turimą kvalifikaciją „labai gerai“. Atsižvelgdama į šį įvertinimą ir vadovaudamasi Statuto priede nustatytu pareigybės algos koeficiento intervalu, Veiklos vertinimo komisija 2023 m. kovo 23 d. išvadoje pasiūlė pareiškėjui nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą (toliau – Veiklos vertinimo komisijos 2023 m. kovo 23 d. išvada).

2.3. Vadovaudamasis Veiklos vertinimo komisijos 2023 m. kovo 23 d. išvada, Departamentas 2023 m. kovo 29 d. įsakymo 3 punktu nustatė pareiškėjui (duomenys neskelbtini) pareiginės algos koeficientą, t. y. 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą.

2.4. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Tarnybinių ginčų komisiją (toliau – Tarnybinių ginčų komisija). Prašyme pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Veiklos vertinimo komisijos 2023 m. kovo 23 d. išvada ir Departamento 2023 m. kovo 29 d. įsakymu, ir, vadovaudamasis Statuto 71 straipsnio 3 dalimi, prašė išnagrinėti tarnybinį ginčą bei pasiūlyti Departamentui nustatyti jam 0,8 didesnį pareiginės algos koeficientą (toliau – pareiškėjo 2023 m. balandžio 22 d. prašymas).

2.5. Tarnybinių ginčų komisija 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 6-1731/2023 (1.48 E) pasiūlė Departamentui atmesti pareiškėjo 2023 m. balandžio 22 d. prašymą (toliau – Tarnybinių ginčų komisijos 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas).

2.6. Pareiškėjo teigimu, atlikdama 2022 m. jo tarnybinės veiklos vertinimą, Veiklos vertinimo komisija nesilaikė Statuto 34 straipsnio bei Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – Veiklos vertinimo aprašas), 24–26 punktuose įtvirtintų reikalavimų.

2.7. Veiklos vertinimo komisijos 2023 m. kovo 23 d. posėdžio įrašas patvirtina, kad pareiškėjas kėlė abejonių dėl Vadovo 2023 m. vasario 22 d. išvados, nurodydamas, jog bent viena tarnybinės veiklos užduotis (susijusi su ILP plano sudarymu), jo vertinimu, buvo įvykdyta tinkamai. Kartu posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad priekaištų Vadovui dėl tarnybinės veiklos vertinimo anketos pildymo neturi. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Veiklos vertinimo komisija nusprendė nekviesti Vadovo į posėdį.

2.8. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju Veiklos vertinimo komisija, atlikdama 2022 m. jo tarnybinės veiklos vertinimą, savarankiškai neįvertino Vadovo 2023 m. vasario 22 d. išvadoje nurodytų aplinkybių ir neanalizavo, ar, atsižvelgiant į pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus bei kilusias abejones dėl atskirų užduočių įvykdymo, buvo pagrįsta siūlyti būtent 0,5, o ne didesnį pareiginės algos koeficiento padidinimą.

2.9. Pareiškėjas nurodė, kad Veiklos vertinimo komisijos posėdžio metu Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos atstovas atkreipė dėmesį į tai, jog komisija nevertina Vadovo 2023 m. vasario 22 d. išvados pagrįstumo ir nesvarsto, ar pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai galėjo pagrįsti didesnį pareiginės algos koeficiento padidinimą. Tačiau Veiklos vertinimo komisija šių argumentų neišnagrinėjo, papildomų duomenų dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatų nerinko, o sprendimą grindė prielaida apie galimus pareiškėjo veiklos trūkumus, kuri nebuvo konkrečiai įvardyta ar pagrįsta objektyviais duomenimis.

2.10. Veiklos vertinimo komisija tinkamai neįvertino visų pareiškėjo individualios situacijos aplinkybių, neišklausė pareiškėjo ir nepašalino kilusių abejonių dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatų (nuopelnų, paskatinimų ir turimų tarnybinių nuobaudų). Pareiškėjas neturi jokių galiojančių tarnybinių nuobaudų, taip pat nebuvo įspėtas dėl darbo tvarkos nesilaikymo. Pareiškėjas atliko visas tarnybinės veiklos užduotis, taip pat viršijo didžiąją dalį nustatytų tarnybinės veiklos tikslų. Vertindama 2022 m. pareiškėjo tarnybinę veiklą, Veiklos vertinimo komisija neužfiksavo jokių objektyvių kriterijų, pateisinančių siūlymą nustatyti pareiškėjui 0,5, o ne 0,8 didesnį pareiginės algos koeficientą.

2.11. Pareiškėjo teigimu, Departamentas pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintus teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principus.

2.12. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. tarnybinės veiklos metu pasiekė labai gerus rezultatus, įvykdė visas jam nustatytas tarnybinės veiklos užduotis ir reikšmingai viršijo dalį nustatytų veiklos rodiklių. Be kita ko, jis viršijo jam nustatytas prevencinės veiklos apimtis, atliko daugiau praktinių ir teorinių budinčiosios pamainos žinių patikrinimų, nei buvo reikalaujama, nuolat kėlė kvalifikaciją ir buvo teigiamai vertinamas tiesioginio vadovo. Taip pat pareiškėjas 2022 m. gavo padėkų už tarnybinę veiklą.

2.13. Pareiškėjo teigimu, Veiklos vertinimo komisija nepakankamai įvertino jo 2022 m. tarnybinės veiklos pasiekimus ir, nenurodžiusi objektyvių kriterijų, pasiūlė Departamentui nustatyti pareiškėjui tik 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą. Esant „labai geram“ tarnybinės veiklos įvertinimui ir nenustačius neigiamų aplinkybių, pareiškėjas tikėjosi, kad sprendimas dėl koeficiento padidinimo bus motyvuotas ir pagrįstas aiškiais vertinimo kriterijais. Tačiau Veiklos vertinimo komisijos 2023 m. kovo 23 d. išvadoje nebuvo nurodyti jokie objektyvūs kriterijai, kuriais būtų paaiškintas pasirinkimas siūlyti nustatyti būtent 0,5, o ne didesnį pareiginės algos koeficientą.

2.14. Vadovas, Veiklos Vertinimo komisija ir Departamentas, nustatydami pareiškėjui 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

2.15. Pareiškėjo teigimu, daliai Departamento pareigūnų buvo žinoma apie vidaus praktikos egzistavimą, pagal kurią pareigūnams, dirbantiems dienomis, buvo taikomas didesnis pareiginės algos koeficiento padidinimas nei pareigūnams, dirbantiems pamainomis. Įžvelgdamas galimą diskriminaciją vidaus tarnyboje, pareiškėjas 2023 m. balandžio 22 d. prašyme Tarnybinių ginčų komisijai prašė išreikalauti iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nuasmenintus 2023 m. pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolus ir įvertinti, ar pareigūnams, dirbantiems dienomis ir pamainomis, buvo taikomi skirtingi pareiginės algos koeficiento padidinimo kriterijai. Pareiškėjas nurodė, kad, jo turimais duomenimis, daugumai pareigūnų, dirbančių pamainomis, buvo nustatytas 0,5, o daugumai pareigūnų, dirbančių dienomis, – 0,8 didesnis pareiginės algos koeficientas, nors galiojantis teisinis reguliavimas tokio diferencijavimo aiškiai nenustato.

2.16. Pareiškėjo teigimu, Tarnybinių ginčų komisija nenagrinėjo jo 2023 m. balandžio 22 d. prašyme nurodytų reikalavimų, susijusių su galimos diskriminacijos aplinkybių patikrinimu, t. y. nepriėmė sprendimo išreikalauti iš Valdybos nuasmenintų 2023 m. pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolų ir nevertino pareiškėjo nurodytų lygiateisiškumo pažeidimo aplinkybių. Vietoje to Tarnybinių ginčų komisija inicijavo pareiškėjo tarnybinį patikrinimą.

2.17. Pareiškėjo teigimu, Tarnybinių ginčų komisijos 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas neatitinka Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas), 27.1–27.6.2 punktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad Ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo nuostatos nesuteikia Tarnybinių ginčų komisijai teisės siūlyti Departamentui atmesti jo prašymą, tačiau nagrinėjamu atveju būtent toks siūlymas buvo pateiktas.

3. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas pareiškėjo skundą atmesti.

4. Departamentas, pateikdamas atsiliepimą į skundą, nurodė šias aplinkybes ir argumentus:

4.1. Vadovas Anketoje 2022 m. pareiškėjo tarnybinę veiklą, jo galimybę eiti užimamas pareigas ir turimą kvalifikaciją įvertino „labai gerai“. Atsižvelgdamas į šį įvertinimą, Vadovas 2023 m. vasario 22 d. išvadoje pasiūlė pareiškėjui nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą.

4.2. Veiklos vertinimo komisija 2023 m. kovo 23 d. posėdyje, pareiškėjui nedalyvaujant, pagal pareiškėjo prašymą įvertino 2022 m. jo tarnybinę veiklą. Komisija nurodė, kad Vadovas tinkamai atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą ir parinko jam motyvavimo priemonę. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, Veiklos vertinimo komisija 2023 m. kovo 23 d. išvadoje 2022 m. pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ ir pasiūlė nustatyti pareiškėjui 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą.

4.3. Departamentas 2023 m. kovo 29 d. įsakymu užbaigė 2022 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, t. y. nustatė pareiškėjui 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą.

4.4. Nesutikdamas su Veiklos vertinimo komisijos 2023 m. kovo 23 d. išvada ir Departamento 2023 m. kovo 29 d. įsakymu, pareiškėjas 2023 m. balandžio 22 d. prašymu kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją.

4.5. Departamento teigimu, pareiškėjo skundo argumentai, kad Veiklos vertinimo komisija netinkamai atliko 2022 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą, t. y. nenagrinėjo Vadovo 2023 m. vasario 22 d. išvados pagrįstumo ir tinkamai neįvertino pareiškėjo 2022 m. tarnybinės veiklos rezultatų, yra nepagrįsti.

4.6. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas Veiklos vertinimo komisijai pateikė prašymą 2022 m. tarnybinės veiklos vertinimą atlikti jam nedalyvaujant komisijos posėdyje. Veiklos vertinimo komisija 2023 m. kovo 23 d. posėdyje įvertino pareiškėjo 2022 m. tarnybinės veiklos rezultatus, jo galimybę eiti užimamas pareigas, turimas kompetencijas ir Vadovo 2023 m. vasario 22 d. išvados pagrįstumą. Komisija nurodė nenustačiusi pagrindo abejoti minėtos išvados teisingumu, nešališkumu ir objektyvumu. Atlikusi vertinimą, Veiklos vertinimo komisija 2023 m. kovo 23 d. išvadoje pritarė Vadovo 2023 m. vasario 22 d. išvadoje nurodytoms išvadoms, t. y. pareiškėjo 2022 m. tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ ir pasiūlė nustatyti pareiškėjui 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą. Komisija taip pat nurodė nenustačiusi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti Vadovo pasiūlytą vertinimą ar siūlyti kitą motyvavimo priemonę (nustatyti kitokio dydžio pareiginės algos koeficientą).

4.7. Departamentas nurodė, kad 2022 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu nebuvo ginčijama, jog pareiškėjas tinkamai įvykdė visas 2022 m. tarnybinės veiklos užduotis ir viršijo dalį nustatytų veiklos tikslų. Pareiškėjo 2022 m. tarnybinė veikla buvo įvertinta „labai gerai“.

4.8. Departamento teigimu, Tarnybinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas rodo, kad pareiškėjas sutiko su Anketoje ir Vadovo 2023 m. vasario 22 d. išvadoje nurodytais duomenimis bei 2022 m. tarnybinės veiklos įvertinimu „labai gerai“. Tas pats įrašas taip pat rodo, kad pareiškėjas turėjo galimybę posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl 2022 m. tarnybinės veiklos vertinimo.

4.9. Departamento teigimu, pareiškėjo skundo argumentai, kad Vadovas, Veiklos vertinimo komisija ir Departamentas netinkamai parinko pareiškėjui motyvavimo priemonę, numatytą Statuto 34 straipsnio 15 dalyje, yra nepagrįsti.

4.10. Departamentas nurodė, kad, įvertinus pareiškėjo tarnybinę veiklą „labai gerai“, Vadovas, Veiklos vertinimo komisija ir pareiškėją į pareigas skiriantis asmuo turėjo teisės aktuose nustatytus diskrecijos įgaliojimus parinkti ir pasiūlyti pareiškėjui taikyti Statuto 34 straipsnio 15 dalyje numatytą motyvavimo priemonę.

4.11. Departamentas nurodė, kad, atsižvelgdamas į pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus, 2023 m. kovo 29 d. įsakymu pareiškėjui pritaikė Statuto 34 straipsnio 15 dalyje numatytą motyvavimo priemonę – nustatė 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad Tarnybinių ginčų komisijos posėdyje pareiškėjo buvo klausiama apie norą siekti aukštesnių pareigų ir galimybę dirbti dienomis, o pareiškėjas nurodė dirbantis pamainomis, esantis patenkintas vykdoma veikla ir neketinantis siekti karjeros tarnyboje. Departamento vertinimu, tai rodo, kad tokios motyvavimo priemonės kaip perkėlimas į aukštesnes pareigas šiuo atveju nebūtų tinkamos. Departamentas taip pat teigė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pritaikytos motyvavimo priemonės dydžiu (pareiginės algos koeficiento padidinimu), kurį laiko nepakankamu.

4.12. Departamentas teigė, kad 2023 m. kovo 29 d. įsakymu pareiškėjui pritaikytos motyvavimo priemonės rūšis ir dydis buvo parinkti tinkamai, neperžengiant teisės aktuose nustatytų kompetencijų, ir atitiko Statute nustatytas motyvavimo priemonės taikymo sąlygas. Atsiliepime pažymėta, kad pareiginės algos koeficiento padidinimas nėra vienkartinio poveikio priemonė, nes pareiginė alga sudaro esminę pareigūno darbo užmokesčio dalį, nuo kurios priklauso ir kitų priedų bei priemokų dydžiai.

4.13. Departamento teigimu, pareiškėjo skundo argumentai, kad, pritaikydamas ginčijamą motyvavimo priemonę, Departamentas pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintus principus ir diskriminavo pareiškėją, yra nepagrįsti.

4.14. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas yra vidurinės grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, dirbantis pamainomis.

4.15. Departamento pateiktų duomenų apie 2022 m. pareigūnams taikytus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus analizė atskleidžia, kad Valdybos pirminės arba vidurinės grandies pareigūnams, dirbantiems dienomis arba pamainomis, pareiginės algos koeficientai po atlikto tarnybinės veiklos vertinimo didėjo skirtingai. Tarnybinės veiklos vertinimo metu iš viso buvo įvertinta 716 (septynių šimtų šešiolikos) vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinė veikla: 570 (penkių šimtų septyniasdešimties) pirminės grandies, 139 (šimto trisdešimt devynių) vidurinės grandies ir 7 (septynių) aukštesniosios grandies pareigūnų. Tiek pirminės, tiek vidurinės grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, dirbančių dienomis arba pamainomis, pareiginės algos koeficientas didėjo 0,5. Kituose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento valdybos padaliniuose visų vertintų pirminės ir vidurinės grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, dirbančių dienomis arba pamainomis, pareiginės algos koeficientai taip pat didėjo 0,5. Minėti duomenys patvirtina, kad Departamentas, nustatydamas pareiškėjui 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, neišskyrė pareiškėjo iš kitų tos pačios grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnų.

4.16. Departamentas nurodė, kad pareiškėjo pateikti atskirų pareigūnų paaiškinimai apie tariamą išankstinį susitarimą didinti dienomis dirbantiems pareigūnams pareiginės algos koeficientą didesne dalimi nei pamainomis dirbantiems pareigūnams, Departamento vertinimu, nepatvirtina tokio susitarimo buvimo. Departamentas teigė, kad jokio išankstinio susitarimo dėl tarnybinės veiklos vertinimo ar skirtingų pareiginės algos koeficientų nustatymo nebuvo sudaryta. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad 13 iš 18 šiuos paaiškinimus pasirašiusių pareigūnų priklauso Ugniagesių gelbėtojų profesinei sąjungai, todėl, Departamento nuomone, tai gali kelti klausimų dėl šių paaiškinimų objektyvumo.

4.17. Departamentas teigė, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį Vadovas, Veiklos vertinimo komisija ir Departamentas pareiškėjui parinko ir pritaikė Statuto 34 straipsnio 15 dalyje numatytą motyvavimo priemonę, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Statuto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems vidaus tarnybos principams.

4.18. Pareiškėjo skundo argumentai, kad Tarnybinių ginčų komisija nenagrinėjo pareiškėjo diskriminacijos fakto ir nepagrįstai neišsireikalavo iš Valdybos nuasmenintų 2023 m. pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolų, neatitinka tikrovės.

4.19. Tarnybinių ginčų komisijos posėdžio įrašas ir Tarnybinių ginčų komisijos 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas patvirtina, kad posėdžio metu dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovė. Trys iš šešių Tarnybinių ginčų komisijos narių buvo pareigūnų atstovai (du Tarnybinių ginčų komisijos nariai priklausė profesinei sąjungai). Visi Tarnybinių ginčų komisijos nariai turėjo galimybes pateikti klausimus ir išsakyti savo nuomonę. Pareiškėjas ir jo atstovė posėdžio metu nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo diskriminacijos faktą, t. y. aplinkybę, kad Departamentas sudarė išankstinį susitarimą didinti pirminės grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginės algos koeficientą mažesne dalimi nei vidurinės grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginės algos koeficientą. Tarnybinių ginčų komisijos nariai posėdžio metu pasiteiravo pareiškėjo apie duomenis, pagrindžiančius minėto Departamento išankstinio susitarimo buvimą. Tiek pareiškėjas, tiek jo atstovė pateikė tik kelių pirminės grandies pareigūnų rašytinius paaiškinimus apie tai, kad minėti pareigūnai sužinojo apie tokį susitarimą iš savo pamainos vado / profesinės sąjungos atstovo.

4.20. Departamentas nurodė, kad Tarnybinių ginčų komisijos posėdžio įrašas rodo, jog iki posėdžio pradžios nė vienas komisijos narys neišreiškė pageidavimo gauti pareiškėjo 2023 m. balandžio 22 d. prašyme nurodytus dokumentus. Posėdžio metu buvo svarstytas sprendimo priėmimo atidėjimo ir papildomų dokumentų išsireikalavimo poreikis, tačiau, balsams pasiskirsčius po lygiai, nuspręsta neprašyti Valdybos pateikti nuasmenintų 2023 m. pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolų.

4.21. Valdyboje dirba 716 (septyni šimtai šešiolika) vidaus tarnybos sistemos pareigūnų. Tarnybinių ginčų komisija dėl per plačios duomenų imties ir Tarnybinių ginčų komisijos darbo krūvio bet kuriuo atveju neturėjo galimybių įvertinti ir apibendrinti minėtų pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus (įformintus protokoluose), taip pat visus tarnybinės veiklos dokumentus (vertinimo išvadas, vertinimo anketas ir kitus dokumentus). Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas nereikalauti Departamento pateikti minėtus dokumentus buvo logiškai ir racionaliai pagrįstas.

4.22. Tarnybinių ginčų komisija 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu padarė techninę (žmogiškojo faktoriaus) klaidą. Tarnybinių ginčų komisijos posėdžio įrašas įrodo, kad Tarnybinių ginčų komisija 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu nusprendė atmesti pareiškėjo skundą, o ne pasiūlyti Departamentui atmesti pareiškėjo skundą. Minėta klaida yra vienkartinio pobūdžio. Tarnybinių ginčų komisijos 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą pasirašė visi nariai, taip pat profesinės sąjungos atstovai. Minėta klaida nėra esminė ir nesudaro pagrindo panaikinti Tarnybinių ginčų komisijos 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą.

4.23. Įvykus Tarnybinių ginčų komisijos posėdžiui, Departamentas inicijavo pareiškėjo tarnybinės veiklos patikrinimą. Minėtą patikrinimą Departamentas inicijavo dėl pareiškėjo veiksmų, susijusių su kitų pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo išvadų įgijimu. Pareiškėjo tarnybinės veiklos patikrinimas nėra baigtas ir galutinis sprendimas nėra priimtas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

7. Departamentas padavė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

III. 8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, t. y. panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą ir perdavė administracinę bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme teismo sprendimui keliamų reikalavimų. Teismas konstatavo, jog sprendime nebuvo tinkamai ir išsamiai pasisakyta dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų, turinčių reikšmės ginčo išsprendimui.

10. Pažymėtina, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nuosekliai kėlė diskriminacijos ir lygiateisiškumo principo pažeidimo klausimą, teigdamas, jog tarnybinės veiklos vertinimo ir motyvavimo priemonių taikymo metu pamainomis dirbantys pareigūnai buvo vertinami ir skatinami vienodai, neatsižvelgiant į individualius tarnybinės veiklos rezultatus, ir taip buvo nepagrįstai traktuojami kitaip nei nepamaininiu darbo režimu dirbantys pareigūnai. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl šie pareiškėjo argumentai atmetami, taip pat nebuvo įvertinta, ar nurodomas skirtingas traktavimas turėjo objektyvų ir pagrįstą pateisinimą.

11. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamo ginčo pobūdis ir pareiškėjo galimybės rinkti reikšmingus įrodymus buvo objektyviai suvaržytos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą aktyviai prisidėti prie bylos aplinkybių išsiaiškinimo ir išreikalauti bylai teisingai išspręsti reikalingus duomenis. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas nesiėmė aktyvių procesinių veiksmų, siekdamas patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su galimu skirtingu pareigūnų vertinimu ir motyvavimo priemonių taikymo praktika, todėl bylos faktinės aplinkybės liko neišsamiai ištirtos.

12. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padaryti procesinės teisės normų pažeidimai yra esminiai ir galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą. Šių pažeidimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes tam būtina surinkti naujus įrodymus ir pirmą kartą atlikti išsamų faktinių aplinkybių bei pareiškėjo argumentų vertinimą. Tokiomis aplinkybėmis buvo pagrindas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą ir perduoti administracinę bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

IV. 13. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 10 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino Departamento 2023 m. kovo 29 d. įsakymo 3 punkto nuostatas ir įpareigojo Departamentą atlikti pakartotinį 2022 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

15. Vadovas Anketoje 2022 m. pareiškėjo tarnybinę veiklą, jo galimybę eiti užimamas pareigas ir turimą kvalifikaciją įvertino „labai gerai“. Atsižvelgdamas į šį įvertinimą, Vadovas 2023 m. vasario 22 d. išvadoje pasiūlė nustatyti pareiškėjui 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal Statuto priede pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficiento intervalą.

16. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2023 m. kovo 23 d. išvadoje 2022 m. pareiškėjo tarnybinę veiklą, jo galimybę eiti užimamas pareigas ir turimą kvalifikaciją įvertino „labai gerai“ ir, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, pasiūlė nustatyti pareiškėjui 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą.

17. Departamentas 2023 m. kovo 29 d. įsakymo 3 punkto nuostatomis nustatė pareiškėjui (duomenys neskelbtini) pareiginės algos koeficientą, t. y. 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą.

18. Nesutikdamas su Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2023 m. kovo 23 d. išvada ir Departamento 2023 m. kovo 29 d. įsakymu, pareiškėjas 2023 m. balandžio 22 d. prašymu kreipėsi į Individualių tarnybinių ginčų komisiją, prašydamas pasiūlyti Departamentui pakeisti Departamento 2023 m. kovo 29 d. įsakymą ir nustatyti pareiškėjui 0,8 didesnį pareiginės algos koeficientą.

19. Individualių tarnybinių ginčų komisija 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu pasiūlė Departamentui atmesti pareiškėjo prašymą.

20. Vadovaudamasis Statuto 34 straipsnio 9 dalies nuostatomis, teismas nurodė, kad, pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus „labai gerai“, tiesioginis vadovas teikia vertinimo komisijai vertinimo išvadą su vienu iš šiame straipsnyje numatytų pasiūlymų, inter alia – nustatyti pareigūnui ne mažesnį kaip 0,5 ir ne didesnį kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal Statuto priede pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pateikė Valdybos pareigūnų pasirašytus patvirtinimus. Minėtuose patvirtinimuose Valdybos pareigūnai nurodo, kad, dar neatlikęs kasmetinių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, Departamentas nusprendė skirti pareigūnams, dirbantiems dienomis, didesnius pareiginės algos koeficientus nei pareigūnams, dirbantiems pamainomis. Minėtuose patvirtinimuose Valdybos pareigūnai taip pat nurodo, kad profesinės sąjungos atstovai / Valdybos Penktosios komandos viršininkas pranešė apie tai, kad 2022 m. Departamentas nusprendė per pareigūnų kasmetinius tarnybinės veiklos vertinimus skirti pareigūnams, dirbantiems dienomis, 0,8 didesnį pareiginės algos koeficientą, o pareigūnams, dirbantiems pamainomis, 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą.

22. Vadovaudamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-3593-1047/2020 nuostatomis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas turi būti individualus ir kad negalima motyvuoti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo pagal išankstinį Departamento susitarimą dėl visų pamainų vadų vertinimo. Tokio pobūdžio susitarimas pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus yra neteisėtas. Atlikdami pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, atsakingi pareigūnai turi pareigą nepaklusti tokio pobūdžio susitarimui.

23. Teismas, sutikdamas su Departamento pozicija, vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių objektyvių duomenų (susirinkimo protokolų ar kitų dokumentų), leidžiančių spręsti, kad Departamentas nusprendė nustatyti pareigūnų pareiginės algos koeficientus dar prieš pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, t. y. kad Departamentas sudarė išankstinį susitarimą didinti pareigūnų, dirbančių dienomis, pareiginės algos koeficientą didesne dalimi nei pareigūnų, dirbančių pamainomis.

24. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog, dar neįvykus kasmetiniams pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimams, Departamentas iš anksto nusprendė didinti pareigūnų, dirbančių dienomis, pareiginės algos koeficientą didesne dalimi nei pareigūnų, dirbančių pamainomis.

25. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas kėlė diskriminavimo draudimo / lygiateisiškumo principų pažeidimo klausimą tiek administracinės bylos nagrinėjimo, tiek pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, tiek Tarnybinių ginčų komisijos posėdžio metu.

26. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, teismas nurodė, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnio nuostatose įtvirtintas numatyto nediskriminavimo principo pažeidimu yra laikomos situacijos, kai asmenys, esantys analogiškose situacijose, yra traktuojami skirtingai arba kai asmenys, esantys skirtingose situacijose, yra traktuojami vienodai ir kai nėra objektyvių aplinkybių, pateisinančių tokį asmenų vertinimą.

27. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, teismas nurodė, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas tuo atveju, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, teismas pažymėjo, kad, besikreipiančiam dėl diskriminacijos asmeniui, kuriam pagal bendrąsias proceso taisykles tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, pakanka teismui ar kitai kompetentingai institucijai nurodyti aplinkybes, kurios leidžia preziumuoti diskriminavimo faktą (prima facie aplinkybes) – pradinius diskriminacijos įrodymus, o atsakovas turi įrodyti, kad jis diskriminavimo draudimo nepažeidė (paneigti prezumpciją).

29. Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos teisinius santykius, valstybės tarnautoją į pareigas priimantiems asmenims taip pat suteikė ir plačią diskreciją. Tačiau minėta įstatymų leidėjo diskrecija nėra absoliuti. Įtvirtindamas valstybės tarnautoją į pareigas priimančių asmenų vertinimo diskrecijos laisvę, įstatymų leidėjas turi paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų ir principų, inter alia (be kita ko) konstitucinio teisinės valstybės principo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatose įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo.

30. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo metu negali būti pažeisti nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kiti principai. Minėti pareigūnai pagal identiškai nustatytus vertinimo kriterijus negali būti vertinami skirtingai.

31. Teismas atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje Departamentas pateikė duomenis apie 2022 m. Valdybos pareigūnų kasmetinės veiklos vertinimus. Administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas, susipažinęs su pateiktais duomenimis, pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus (su parengtomis diagramomis). Minėtuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad Departamento pateikta informacija atskleidžia labai aiškią diskriminacinę tendenciją prieš pareigūnus, dirbančius pamainomis: pamainomis dirbantys ir tas pačias pareigas einantys pareigūnai, kurių tarnybinė veikla buvo įvertinta „labai gerai”, buvo motyvuojami didinant minėtų pareigūnų pareiginės algos koeficientą 0,5 (62 atvejai iš 64); tuo tarpu dienomis dirbantys ir vadovaujančias pareigas einantys pareigūnai, kurių tarnybinė veikla buvo įvertinta „labai gerai”, buvo motyvuojami didinant minėtų pareigūnų pareiginės algos koeficientą ne mažiau nei 0,8. Didžioji dauguma dienomis dirbančių ir vadovaujančias pareigas einančių pareigūnų, kurių tarnybinė veikla buvo įvertinta „labai gerai”, buvo motyvuojama didinant minėtų pareigūnų pareiginės algos koeficientą 0,8 (55 atvejai iš 76). Tik menka dalis dienomis dirbančių ir vadovaujančias pareigas einančių pareigūnų, kurių tarnybinė veikla buvo įvertinta „labai gerai”, buvo motyvuojama didinant minėtų pareigūnų pareiginės algos koeficientą 0,5 (17 atvejų iš 76).

32. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju Departamentas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjo nurodytos subjektų grupės (pareigūnai, dirbantys dienomis, ir pareigūnai, dirbantys pamainomis) nėra vienodoje arba panašioje padėtyje, ir kad yra objektyvios priežastys, pateisinančios skirtingą minėtų subjektų grupių traktavimą. Departamentas nenurodė teismui jokių kriterijų, pateisinančių Departamento sprendimą skirtingai taikyti pareigūnams, dirbantiems dienomis, ir pareigūnams, dirbantiems pamainomis, motyvavimo priemonę, įtvirtintą Statuto 34 straipsnio 15 dalies 1 punkto nuostatose. Departamentas nustatė skirtingus pareigūnų, dirbančių dienomis, ir pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareiginės algos koeficientus be objektyvių priežasčių, t. y. Departamentas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių minėtų pareigybių veiklos sudėtingumo, atsakomybės lygio, įgūdžių ir jų pobūdžio, galimybės vadovauti kitiems pareigūnams, galimybės įgyti tarnybinei veiklai vykdyti reikalingas žinias, pareigybės kompetencijų specifiškumo, patirties ir kitų minėtų pareigybių skirtumus ir poreikį skirtingai vertinti minėtoms subjektų grupėms priskiriamus asmenis. Departamentas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių poreikį išimtinai didinti pareigūnų, dirbančių dienomis, pareiginės algos koeficientą didesne dalimi nei pareigūnų, dirbančių pamainomis.

33. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodė aplinkybę, jog 2022 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo buvo pažeisti diskriminacijos draudimo ir lygiateisiškumo principai.

34. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Departamento 2023 m. kovo 29 d. įsakymo 3 punkto nuostatas ir įpareigoti Departamentą atlikti pakartotinį 2022 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą.

V. 35. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

36. Departamentas, paduodamas apeliacinį skundą, nurodo šiuos argumentus:

36.1. Pareiškėjo reikalavimu pirmosios instancijos teismas išreikalavo iš Departamento nuasmenintus visų Valdybos pareigūnų 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolus. Nuo pat teisminio ginčo pradžios Departamentas laikėsi pozicijos, kad minėti protokolai neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo. Minėti protokolai nėra susiję su individualiu 2022 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimu. Įvardyti protokolai dėl skirtingo lyginamų asmenų grupių statuso negali ir neturi būti lyginami tarpusavyje. Teismas turėjo pareigą ne tik aktyviai rinkti / išreikalauti iš Departamento duomenis, tačiau ir įvertinti juos pagal teisės aktų ir teismų praktikos nustatytus reikalavimus.

36.2. Pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino administracinių bylų duomenis. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas palaikė pareiškėjo poziciją, tačiau nevertino Departamento pateiktų duomenų reikšmės lyginant su pareiškėjo pateiktus duomenis.

36.3. Administracinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Valdybos pareigūnų 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolų kaip įrodymų tinkamumą, turinį, reikšmingumą bei jų teisinį statusą. Minėtuose protokoluose yra užfiksuotos tik individualiai siūlomos taikyti pareigūnams motyvavimo priemonės. Minėtuose protokoluose nėra jokios informacijos apie pareigūnams nustatytus galutinius pareiginių algų koeficientų dydžius. Minėti protokolai yra rekomendacinio pobūdžio dokumentai, nesukeliantys pareigūnams jokių teisinių pasekmių. Teismui nevertinus kitų pareigūnų algos koeficientų, nagrinėjamu atveju nebuvo įmanoma objektyviai nustatyti pareiginių algų koeficientų dydžių skirtumų atskirose pareigūnų pareigybių grupėse.

36.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų Vadovo ir Veiklos vertinimo komisijos pirmininko parodymus. Tiek Vadovas, Tiek Veiklos vertinimo komisijos pirmininkas neigė aplinkybę, kad būtent dėl pareiškėjo darbo pamainomis, o ne dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatų Departamentas padidino pareiškėjui pareiginės algos koeficientą minimalia dalimi. Vadovas teismui nurodė, kad tarnybinės veiklos metu pareiškėjas, kaip budinčios pamainos vadas, neišsiskyrė iš kitų penkių budinčios pamainos vadų.

36.5. Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo individualios situacijos tarp kitų tos pačios pareigybių grupės pareigūnų. Administracinės bylos įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, lyginamas su kitais lygiavertes pareigas einančiais pareigūnais, buvo traktuojamas vienodai, ir kad tarnybinės veiklos vertinimo metu pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas.

36.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu Departamentas nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjui skirtos motyvavimo priemonės nustatymo kriterijus.

36.7. Pareiginės algos koeficientai priklauso nuo pareigūno pareigybės priskyrimo nustatytai pareigybių grupei. Nei Statutas, nei Vertinimo tvarkos aprašas nereglamentuoja ir nenustato atskirų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose pareigūnams taikytinų konkrečių pareiginės algos koeficientų iš pareiginių algų koeficientų intervalo kriterijų. Administracinės bylos nagrinėjimo metu Departamentas akcentavo, kad, įvertinę pareiškėjo tarnybinę veiklą „labai gerai“, Vadovas, Veiklos vertinimo komisija ir pareiškėją į pareigas skiriantis asmuo, t. y. Departamentas, turėjo teisės aktų įtvirtintą diskrecijos teisę parinkti ir pasiūlyti nustatyti pareiškėjui motyvavimo priemonę, įtvirtintą Statuto 34 straipsnio 15 dalies nuostatose.

36.8. Teismas, neatsižvelgdamas į faktą, kad nagrinėjamu atveju teisinis reguliavimas, susijęs su motyvavimo priemonės taikymu, yra nepakankamai konkretus ar nepakankamai išsamus, neturėjo teisinio pagrindo kritiškai / neigiamai vertinti Departamento argumentų ir pozicijos dėl pareiškėjui parinktos motyvavimo priemonės taikymo pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad, skirdamas pareiškėjui ginčijamą motyvavimo priemonę, Departamentas pažeidė Statuto 34 straipsnio 15 dalies 1 punkto reikalavimus. Pareiškėjo įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga savaime negali reikšti Departamento pareigos nustatyti pareiškėjui vidutinį ar patį didžiausią iš galimų pareiginės algos koeficientų pagal Statuto nuostatose įtvirtintą pareiginės algos koeficiento intervalą.

36.9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad Departamentas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog pareiškėjo nurodomos subjektų grupės (pareigūnai, dirbantys įprastu darbo laiku, ir pareigūnai, dirbantys pamainomis) nėra vienodoje arba panašioje padėtyje.

36.10. Pareigūnų pareigybės pagal Statuto nuostatas yra suskirstytos į grupes. Vidaus tarnybos laipsniai, suteikti Departamento pareigūnams, yra: 1) pirminės grandies pareigūnai; 2) vidurinės grandies pareigūnai; 3) aukštesniosios grandies pareigūnai; 4) aukščiausiosios grandies pareigūnai. Departamento pareigūnų pareigybių grupės diferencijuojamos pagal pareigūnų tarnybos patirtį, veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, kvalifikacijos, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, taip pat statutinės įstaigos, kurioje tarnybą atlieka pareigūnas, dydį, veiklos pobūdį, santykį su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais, veiklos ir sprendimų galiojimo ribas. Savaime turi būti suprantama aplinkybė, kad skirtingų grandžių / pareigybių grupių pareigūnams nėra taikomi vienodi tarnybinės veiklos kokybės vertinimo kriterijai dėl skirtingo funkcijų pobūdžio, funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą. Statuto nuostatos priskiria pareiškėjo nurodytas pareigūnų grupes skirtingoms pareigybių grupėms. Teismo posėdžio metu Departamento atstovė atkreipė teismo dėmesį į Statuto nuostatose įtvirtintą pareigūnų pareigybių skirstymą į grupes (administracinėje byloje lyginamų grupių nesuderinamumą), taip pat pateikė nuomonę dėl pareiškėjo argumentų ir pateiktų rašytinių paaiškinimų.

36.11. Atlikdamas pareiškėjo nurodytų subjektų grupių lyginamąjį vertinimą, teismas neįvertino pareiškėjo turimo vidaus tarnybos laipsnio ir pareiškėjo pareigybės grupės. Teismas neobjektyviai ir abstrakčiai lygino skirtingą teisinį statusą turinčių pareigūnų grupes.

36.12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad Departamentas 2023 m. kovo 29 d. įsakymu pažeidė lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo principus.

36.13. Pareiškėjo nurodytos pareigūnų pareigybių grupės yra skirtingos. Skirtingos pareigūnų pareigybių grupės tarpusavyje negalėjo būti lyginamos. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas yra individualus ir niekaip nesusijęs su kitų toje pačioje institucijoje dirbančių / tarnaujančių asmenų vertinimu bei skatinimu. Teisminio proceso metu Departamentas nesuprato, kokias aplinkybes jis turi paneigti / įrodyti.

36.14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. KT95-N14/2024 konstatavo, kad „<...> konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimo dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos <...>“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. KT95-N14/2024 taip pat nurodė pagrindinius pareigūnų pareiginės algos mokėjimo kriterijus: teisingumo principą, reiškiantį pareigą už tokį pat ar lygiavertį (vienodą vertę sukuriantį) darbą nustatyti pareigūnams vienodą darbo užmokestį; individualaus konkurencingumo principą, reiškiantį galimybę diferencijuoti tos pačios pareigybių grupės pareigūnų pareiginės algos koeficientus atsižvelgiant į pareigūnų pareiginės algos koeficientų dydžio nustatymo kriterijus; nediskriminavimo principą, reiškiantį pareigą nustatyti pareigūnams pareiginę algą nediskriminuojant pareigūno dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ir kitų tapatybės bruožų.

36.15. Nediskriminavimo pagrindo, kokį įrodinėja pareiškėjas, teisės aktai nenustato. Individualiai įvertinus pareigūno tarnybinės veiklos rezultatus, tos pačios pareigybių grupės pareigūnų už tokį pat ar lygiavertį (vienodą vertę sukuriantį) tos pačios pareigybių grupės pareigūnui nustatomas darbo užmokestis gali būti diferencijuojamas. Atitinkamai teisinė logika lemia, kad, sprendžiant individualų ginčą dėl pareiginės algos koeficiento didinimo, kelti diskriminacijos klausimą tarp atskirų pareigybių grupių yra teisiškai nepagrįsta.

36.16. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai pareiškėjo pozicija. Teismas nenustatė diskriminavimo apraiškų tarp tos pačios pareigybių grupės pareigūnams nustatytų koeficientų dydžių, o dėmesį ir argumentus koncentravo į atskiroms pareigybių grupėms priklausantiems pareigūnams siūlytas taikyti motyvavimo priemones (jų dydžius). Teismo išvadas dėl diskriminavimo principo pažeidimo nulėmė abstraktūs pareiškėjo argumentai apie jo ir pareigūnų, kurių pareigybės priskirtos kitai pareigybės grupei, situacijų skirtumus.

37. Pareiškėjas J. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

37.1. Departamentas, pateikdamas apeliacinį skundą, teigia, kad jo pateiktuose nuasmenintuose visų Valdybos pareigūnų 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokoluose nėra nurodytas galutinis tarnybinės veiklos vertinimo rezultatas, t. y. pareigūnui nustatytas koeficientas. Tačiau nagrinėjamu atveju Departamentas siekia sukelti abejonę paties pateiktų dokumentų (jų fragmentų) duomenų pagrįstumu, nors dalis šių duomenų yra paslėpti. Be to, teisminio nagrinėjimo metu Departamentas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių administracinėje byloje esančiuose protokoluose užfiksuotų duomenų pagrįstumą, ir savo pozicijos neparėmė jokiais objektyviais duomenimis.

37.2. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad Valdybos pareigūnų 2023 m. tarnybinės veiklos galutinis įvertinimas skyrėsi nuo nuasmenintuose visų Valdybos pareigūnų 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokoluose nurodytų įvertinimų. Be to, praktikoje paprastai susiklosto, kad įstaigos vadovas nuo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pateiktų išvadų nukrypsta tik išimtiniais atvejais. Net ir tuo atveju, jeigu pavienės išimtys būtų nustatytos, jos savaime nepaneigtų diskriminacinės tendencijos, kurią siekia įrodyti pareiškėjas.

37.3. Departamento apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu Departamentas nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjui taikytos motyvavimo priemonės nustatymo kriterijus, yra nepagrįsti.

37.4. Administracinėje byloje Departamentas neteikė argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad 2023 m. kovo 29 d. įsakymu pareiškėjui buvo pagrįstai parinkta konkreti motyvavimo priemonė, t. y. pagrįstai padidintas pareiginės algos koeficientas konkrečia dalimi. Departamentas nepagrįstai teigia neturintis įstatyme nustatytos pareigos individualiais motyvais pagrįsti sprendimą taikyti pareiškėjui konkrečią motyvavimo priemonę. Iš esmės Departamentas apsiribojo deklaratyviais teiginiais, jog tarnybinės veiklos vertinimo metu visi pareigūnai buvo vertinami vienodai, tačiau nenurodė jokių objektyvių kriterijų, kuriais būtų pagrįstas sprendimas pareiškėjui padidinti pareiginės algos koeficientą konkrečia dalimi.

37.5. Departamento 2023 m. kovo 29 d. įsakymu pareiškėjui taikyta motyvavimo priemonė nėra suderinama su Statuto nuostatomis. Nors Statute nustatytas pareigūnų, einančių tas pačias pareigas, pareiginės algos koeficiento intervalas yra vienodas, konkretus pareiginės algos koeficientas kiekvienam pareigūnui turi būti nustatomas atsižvelgiant į jo individualią situaciją. Departamentas, pateikdamas apeliacinį skundą, pats pripažįsta, kad sudaro skirtingas galimybes pareigūnams siekti didesnio darbo užmokesčio, tačiau nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų tokį skirtingą pareigūnų vertinimą. Toks ribojimas yra diskriminuojančio pobūdžio ir nepagrįstai apsunkina pareiškėjo teisinę padėtį.

37.6. Administracinės bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai – Vadovas ir Veiklos vertinimo komisijos pirmininkas – negalėjo nurodyti argumentų, pagrindžiančių sprendimą pareiškėjui parinkti konkrečią motyvavimo priemonę, t. y. didinti pareiginės algos koeficientą mažiausia galima dalimi. Vienintelis liudytojų nurodytas argumentas buvo tas, kad „pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas nustatytas taip pat, kaip ir kitiems budinčių pamainų vadams“. Tarnybinės veiklos vertinimo metu pareiškėjo pareiginė alga tarp visų budinčių pamainų vadų buvo mažiausia, nors jo patirtis ir tarnybos stažas buvo vieni didžiausių, o tarnybinės veiklos rezultatai viršijo nustatytus lūkesčius. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, kaip didesnį stažą turintis budinčios pamainos vadas, pagal taikytą motyvavimo priemonę nebuvo įvertintas objektyviai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 38. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl vidaus tarnybos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų ir motyvavimo priemonės parinkimo teisėtumo, t. y. ar nustatant pareiginės algos koeficiento padidinimą nebuvo pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai.

39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinus „labai gerai“, jam nustatyto minimalaus 0,5 dydžio pareiginės algos koeficiento padidinimo pasirinkimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais ir aiškiais kriterijais, nors Vidaus tarnybos statutas numato platesnę diskreciją. Teismas nustatė, kad iš atsakovo pateiktų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolų fragmentų matyti nuosekliai pasikartojanti praktika pamainomis dirbantiems pareigūnams, įvertintiems „labai gerai“, taikyti minimalų koeficiento padidinimą, tuo tarpu dieninį darbą dirbantiems pareigūnams analogiškomis aplinkybėmis dažniausiai buvo siūlomas didesnis – 0,8 – koeficientas, dėl ko susidarė prima facie diskriminacijos prezumpcija. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog dienininkai ir pamainininkai nėra vienodoje ar panašioje padėtyje, neatskleidė objektyvių kriterijų, pagrindžiančių tokį diferencijavimą, ir neįrodė, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas individualiai įvertinus pareiškėjo veiklos ypatumus, teismas padarė išvadą, jog ginčijamas administracinis aktas neatitinka Vidaus tarnybos statuto reikalavimų bei pažeidžia nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus, todėl naikintinas.

40. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, selektyviai rėmėsi tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolų fragmentais, neatsižvelgė į jų rekomendacinį pobūdį ir įrodymų visumą, taip pat nepagrįstai sprendė diskriminacijos klausimą, lygindamas skirtingą teisinį statusą turinčių pareigūnų grupes, nors Vidaus tarnybos statutas diferencijuoja pareigybes ir joms nustato skirtingus pareiginės algos koeficientų intervalus. Apelianto vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, palyginti su kitais tos pačios pareigybių grupės pareigūnais, buvo vertinamas vienodai, o jam nustatytas pareiginės algos koeficientas parinktas Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 15 dalyje nustatytų ribų viduje. Nesant teisės aktuose įtvirtintų privalomų kriterijų konkrečiam koeficiento dydžiui nustatyti, apelianto teigimu, objektyvių diskriminacijos ar teisės normų pažeidimo požymių nenustatyta, todėl apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

41. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti šias ribas ar konstatuoti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sprendimo negaliojimo pagrindus, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina skundą tik jo apimtyje.

42. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo diskriminaciją, nes, apelianto vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės atspindi tik tam tikrą nelygų darbuotojų traktavimą, kuris savaime dar nereiškia diskriminacijos.

43. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas diskriminacijos sąvoką supranta pernelyg siaurai, ją iš esmės atskirdamas nuo konstitucinėje jurisprudencijoje suformuotos diskriminacijos sampratos ir tapatindamas ją tik su formaliai įtvirtintais ar aiškiai identifikuojamais diskriminacijos atvejais.

44. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį asmenys yra lygūs įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms, o žmogaus teisių negalima varžyti ir privilegijų teikti be objektyviai pateisinamo pagrindo. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nuosekliai pabrėžęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas nereiškia absoliutaus visų asmenų vienodo traktavimo – leidžiamas diferencijuotas teisinis reguliavimas ar skirtingas vertinimas, tačiau tik tada, kai jis grindžiamas objektyviais skirtumais, yra proporcingas ir siejamas su konstituciškai pateisinamais tikslais.

45. Tuo pačiu Konstitucinis Teismas yra aiškiai nurodęs, kad nepagrįstas skirtingas asmenų traktavimas, kai asmenys yra tokioje pačioje ar panašioje situacijoje, pažeidžia konstitucinį lygiateisiškumo principą ir laikytinas diskriminacija, net ir tais atvejais, kai toks traktavimas nėra tiesiogiai siejamas su klasikiniu diskriminacijos pagrindu ar formaliai įtvirtintas teisės normose (inter alia Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2019 m. birželio 3 d. nutarimai).

46. Todėl apelianto teiginys, kad diskriminacija gali būti konstatuojama tik esant aiškiai įvardytam diskriminacijos pagrindui ar formaliai skirtingam teisiniam reguliavimui, neatitinka konstitucinės diskriminacijos sampratos. Diskriminacijos buvimas vertinamas ne formaliai, o pagal tai, ar vienodoje ar panašioje situacijoje esantys asmenys buvo traktuojami skirtingai be objektyviai pateisinamo pagrindo, ir ar toks skirtumas buvo proporcingas siekiamam tikslui.

47. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas diskriminacijos konstatavimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir yra teisiškai nepagrįsti.

48. Pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad buvo pažeisti nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principai nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjo nurodomos subjektų grupės (dienininkai ir pamainininkai) nėra vienodoje arba panašioje padėtyje; teismui nebuvo pateikti įrodymai, kokiu pagrindu buvo taikomas skirtingas vertinimas dienininkams ir pamainininkams (kartu ir pareiškėjo atžvilgiu), nepateikti įrodymai, kad toks vertinimas gali būti pateisinamas objektyviais ir pagrįstais kriterijais.

49. Apeliantas, nesutikdamas su šia teismo išvada, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, selektyviai rėmėsi tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolų fragmentais, neatsižvelgė į jų rekomendacinį pobūdį, liudytojų parodymus bei kitus byloje esančius duomenis, ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas apie diskriminacijos buvimą.

50. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas iš esmės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, o ginčija jų teisinį vertinimą, siekdamas paneigti teismo išvadą apie sisteminį diferencijuotą pareigūnų traktavimą. Tačiau vien nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis savaime nepagrindžia išvados, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

51. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolų duomenis, juos naudojo ne kaip savarankišką pagrindą nustatyti galutinius pareiginės algos koeficientų dydžius, bet kaip faktinį duomenų šaltinį, leidžiantį įvertinti administracinėje praktikoje susiformavusias tendencijas taikant motyvavimo priemones skirtingoms pareigūnų grupėms. Aplinkybė, kad šie protokolai yra rekomendacinio pobūdžio, nepaneigia jų įrodomosios vertės sprendžiant klausimą, ar sprendimų priėmimo procese nebuvo taikomi nuosekliai pasikartojantys, objektyviai nepagrįsti diferencijavimo kriterijai.

52. Apelianto teiginiai, kad pareiškėjas nebuvo vertinamas išskirtinai nepalankiai, nes didžiajai daliai pamainų vadų buvo siūlomas minimalus pareiginės algos koeficiento padidinimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog būtent toks nuoseklus minimalios motyvavimo priemonės taikymas vienai pareigūnų grupei, palyginti su kita pareigūnų grupe, analogiškomis vertinimo sąlygomis, sudarė pagrindą diskriminacijos prezumpcijai kilti. Tai, kad pareiškėjas nebuvo vienintelis asmuo, kuriam taikyta tokia praktika, savaime neeliminuoja diskriminacinio diferencijavimo galimybės, jei jis grindžiamas ne individualiu veiklos vertinimu, o pareigūno priklausymu tam tikrai grupei.

53. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir liudytojų parodymus, tačiau pagrįstai konstatavo, jog jie nepašalina nustatytos diskriminacijos prezumpcijos, kadangi liudytojų paaiškinimai buvo susiję su pareiškėjo individualių savybių vertinimu, o ginčo esmė nagrinėjamu atveju buvo susijusi ne su pareiškėjo veiklos kokybės palyginimu, bet su motyvavimo priemonės parinkimo kriterijų nebuvimu ir jų taikymo nuoseklumu skirtingoms pareigūnų grupėms.

54. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neapsiribojo selektyviu atskirų įrodymų vertinimu, bet nagrinėjo byloje esančių įrodymų visumą, ir pagrįstai paaiškino, kodėl tam tikri apelianto nurodyti duomenys nebuvo laikomi paneigiančiais diskriminacijos konstatavimą.

55. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrindžia išvados, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius įrodymų vertinimo pažeidimus ar nukrypo nuo Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo.

56. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Departamento apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o Departamento apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius