ed0306cd-29da-4c57-a50d-da056f998fc2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1523-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27190-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.27. 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 23 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų N. G. ir A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal N. G. ir A. G. ieÅ¡kinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.                          Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovai N. G. ir A. G. patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. IeÅ¡kovai nurodė, kad 2015 m. lapkričio 8 d. apie 7 val. ieÅ¡kovui A.

G. nuvykus į ieÅ¡kovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), N. D. sen., Ignalinos raj. savivaldybėje, namas buvo rastas sudegęs. Taip pat buvo sudegę ir esantys kiti pastatai: pagalbinis Å«kio pastatas – malkinė, pagalbinis Å«kio pastatas – daržinė, pagalbinis Å«kio pastatas – tvartas. Minėti pastatai buvo drausti pas atsakovÄ nuo 2015 m. balandžio 27 d. sudarant bÅ«sto draudimo sutartį TAI Nr. 240707136. Apie draudiminį įvykį 2015 m. lapkričio 10 d. ieÅ¡kovai pranešė draudikui. 2015 m. lapkričio 17 d.

į įvykio vietÄ atvykę žalų ekspertas vertintojas surašė turto sunaikinimo aktÄ , pagal kurį užfiksuotas visiÅ¡kas gyvenamojo namo ir kitų draustų pastatų, iÅ¡skyrus pirtį, sunaikinimo faktas. 2015 m. gruodžio 4 d. atsakovas priėmė sprendimus iÅ¡mokėti ženkliai sumažintas draudimo iÅ¡mokas, atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ už malkinę. Savo sprendimÄ atsakovas motyvavo tuo, kad draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti mažinama arba nemokama, jeigu draudėjas nepranešė draudikui apie draudimo rizikos padidėjimÄ ir dėl to buvo patirti arba padidėjo nuostoliai.

AtsisakymÄ iÅ¡mokėti draudimÄ už malkinę atsakovas motyvavo tuo, kad sudegusi malkinė nebuvo nurodyta draudimo liudijime. Nurodė, jog atsakovė dalį draudimo sumos sumokėjo 5 667,11 Eur, todėl liko nesumokėta 29 662,89 Eur. Prašė priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovų naudai 29 662,89 Eur sumÄ (b. l. 119). Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovas, įvertinęs patirtÄ Å¾alÄ bei tai, kad ieÅ¡kovas neinformavo atsakovo apie rizikos pasikeitimÄ , iÅ¡mokėjo 2 610,80 Eur draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alai dėl gyvenamojo namo sudeginimo bei 3 056,31 Eur žalai dėl pagalbinių pastatų sudeginimo atlyginti.

Atsakovas atsisakė atlyginti žalÄ , patirtÄ dėl malkinės sudegimo, kadangi ji draudimo sutartimi nebuvo apdrausta. IeÅ¡kovė su atsakovu laisva valia sudarė draudimo sutartį, juos sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Draudimo sutartyje esminė sÄ lyga buvo - draudimo sutarties objektas, gyvenamasis pastatas, bÅ«tų nuolat gyvenamas. Pažymėjo, kad draudimo sutarties Å¡alys turi elgtis sÄ Å¾iningai viena kitos atžvilgiu, suteikti visÄ reikalingÄ informacijÄ , svarbiÄ vertinant draudimo rizikÄ bei nustatant draudimo sutarties sÄ lygas.

Taisyklių C III dalies 2.7. punkte nustatyta, kad draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo, sužinojęs apie draudimo rizikos padidėjimÄ , per 3 darbo dienas apie tai raÅ¡tu informuoti draudikÄ . Tais atvejais, kai bÅ«stas, apdraustas kaip nuolat gyvenamas pagal taisyklių nuostatas tampa ne nuolat gyvenamu, draudėjas, laikydamasis draudimo sutarties nuostatų, privalo apie tai informuoti draudikÄ . Padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sÄ lygas ir (arba) perskaičiuoti draudimo įmokÄ .

Kadangi ieÅ¡kovai atsakovui nepateikė visos teisingos informacijos, susijusios su draudimo rizika, todėl jiems priklausanti draudimo iÅ¡moka pagrįstai mažintina ta dalimi, kuriÄ bÅ«tų sudariusi draudimo įmoka, draudžiant ne nuolat gyvenamÄ namÄ , t.y. draudikui prisiimant didesnę rizikÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad draudimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė bÅ«tų pateikusi atsakovei informacijÄ apie tai, jog draudžiama sodyba nėra nuolat gyvenama. Jeigu bÅ«tų draudžiamas ne nuolat gyvenamas bÅ«stas, tai draudimo įmoka už draudimo sutartį bÅ«tų buvusi 186,82 Eur už pastatų draudimÄ ir 146,75 Eur už namų turto draudimÄ , kai tuo tarpu ieÅ¡kovė atitinkamai mokėjo 37,52 Eur bei 30,48 Eur draudimo įmokas.

Kadangi minėtos apskaičiuotos draudimo įmokos, jei draudžiamas ne nuolat gyvenamas namas ir namų turtas, bÅ«tų buvusi net daugiau nei 79 procentais didesnė, tai ir iÅ¡mokėtina draudimo iÅ¡moka, remiantis CK nuostatomis, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti mažinama 79 procentais. Atsakovė draudimo iÅ¡mokos dydį dėl pastatų sudegimo sumažino 79,92 procentais, o dėl namų turto sunaikinimo 79,23 procentais. Atsakovas prisiėmė tik apie 21 procentÄ draudimo rizikos. Taip pat nurodė, kad draudikas buvo apdraudęs priepirtį, o ne malkinę.

Malkinė buvo pastatyta Å¡alia tvarto ir neturi unikalaus pastato numerio, taip pat nebuvo įtraukta į polisÄ . Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovai nepagrindė nurodyto nuostolių dydžio. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių A.II dalies 2 punktÄ apdraustais laikomi tik tie draudimo objektai, kurie yra įvardyti draudimo sutartyje. Nuolat gyvenamas bÅ«stu laikomi pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis)/kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame nuolat (ne mažiau nei 9 mėnesius per metus) gyvenama.

Brokerės A. D. paaiÅ¡kinimus dėl ieÅ¡kovų nuolatinio gyvenimo sodyboje nuo 2000 metų paneigia tiek ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai teisminio nagrinėjimo metu (teigė, jog gyveno apie 10 metų), tiek VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡as, pagal kurį ieÅ¡kovė dovanojimo sutarties pagrindu pastatus įgijo tik 2008 m. gruodžio 30 d., t.y. 8 metais vėliau nei teigė brokerė (b.l. 23). A. G. yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), N. D. sen., Ignalinos raj. savivaldybėje.

Tačiau N. D. seniūnas J. P. el. paštu informavo, jog patvirtinti, kad A. G. tikrai nuolat gyveno deklaruotu adresu negalima. Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus 2015 m. lapkričio 25 pažymoje nurodyta, jog sodyboje nebuvo nuolat gyvenama, tačiau N. G. bei jos šeimos nariai lankėsi joje dažnai. Ikiteisminio tyrimo metu (prijungta Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės baudžiamoji byla Nr.01-1-61758-15), ieškovas A. G., teikdamas pirminius paaiškinimus, teigė, jog „sodyboje nebuvo elektros, krosnis nekūrenama, sodyba užrakinta“.

IeÅ¡kovė N. G. 2015 m. liepos 14 apklausos metu nurodė, jog sodyboje nuolat niekas negyvena. Tai, jog sodyba buvo neelektrifikuota nurodyta pareigÅ«no, atlikusio gaisro vietos apžiÅ«rÄ T. R. 2015 m. lapkričio 10 d. Tarnybiniame praneÅ¡ime. Nors ieÅ¡kovas A. G. teisminio nagrinėjimo metu ir teigė, jog elektros instaliacija buvo nuvesta tiesiog nuo stulpo, tačiau tai nėra pakankamas įrodymas patvirtinantis, tai, jog sodyba buvo elektrifikuota. IeÅ¡kovų nurodyta aplinkybė, jog kas rytÄ iÅ¡vykdami atjungdavo elektrÄ nuo stulpo, o vakare prijungdavo, mažai tikėtina, o įrodymų, patvirtinančių, jog buvo mokama už sunaudotÄ elektros energijÄ nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Teismas sprendė, jog tai, kad sodyba nebuvo nuolat gyvenama galima spręsti ir vertinant ieÅ¡kovo A. G. paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo metu: ieÅ¡kovas nurodė, jog iki gaisro kilimo 2015 m. lapkričio 8 d. gyvenamasis namas nebuvo kÅ«renamas apie savaitę. VieÅ¡ai prieinamais duomenimis, 2015 m. lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatÅ«ra Lietuvoje buvo 2,8 °C aukÅ¡tesnė negu standartinė klimato norma (SKN, 1961-1990 m. vidurkis) ir buvo 2-5 °C, kas leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog esant tokiai oro temperatÅ«rai, savaitę nekÅ«renamame name bÅ«tų neįmanoma gyventi.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovai nuolat negyveno gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), N. D. sen., Ignalinos raj. savivaldybėje.

Draudėjas, nesuteikdamas draudikui informacijos apie tai, jog pastatas nebuvo nuolat gyvenamas, nevykdė pareigos atskleisti visÄ informacijÄ , kuri yra esminė. Teismas sprendė, jog draudikas pagrįstai pasinaudojo teise mažinti draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.993 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).Teismas sutiko su atsakovės atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodytais argumentais dėl malkinės draudimo, kadangi sodybos plane pirtis pažymėta 2l1m, malkinė – 3l10, daržinė – 4l1m, tvartas – 5l1m, gyvenamasis namas –IA1m, tačiau realiame sklype prie pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stovėjo ne malkinė, o priepirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris draudiminio įvykio metu nenukentėjo (b.l.99).

Kadangi draudikas malkinės nebuvo apdraudęs, todėl neturėjo ir pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliantai (ieÅ¡kovai) N. G. ir A. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais:7.1. Pagal BÅ«sto draudimo taisyklių Nr. 067 B II dalies 1.8 punktÄ draudimo rizikos padidėjimu laikoma aplinkybė, jeigu nuolat ilgiau negu 3 mėnesius per metus gyvenamasis bÅ«stas yra negyvenamas ir neprižiÅ«rimas pilnamečio asmens: draustame pastate nuolat gyveno jos sutuoktinis A.

G., kuriam Å¡is namas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kuris griežtai laikydamasis teisės aktais nustatytų reikalavimų minėtoje vietoje yra deklaravęs savo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tuo tarpu 2015-11-17 AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertui vertintojui suraÅ¡ant turto sunaikinimo aktÄ Ä¯vykio vietoje dalyvavo tik N. G., o klausimas dėl nuolatinio gyvenimo draustame pastate buvo užduotas tiesiogiai jai, į minėtÄ vietÄ atvykstančiai reguliariai, bet gyvenančiai ne nuolat, apie kÄ ji ir pasakė įvykio vietoje buvusiam ekspertui.

Dėl Å¡ios priežasties AB „Lietuvos draudimas“ ir jo atstovai vėliau padarė visiÅ¡kai klaidingas iÅ¡vadas, kad draustame pastate ilgiau negu 3 mėnesius per metus niekas negyveno ir jis buvo neprižiÅ«rimas.7.2. Duomenys iÅ¡ Lesto apie suvartotÄ energijÄ leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad per ilgus metus susiklostę atsiskaitymo už elektros energijÄ Ä¯pročiai nėra pasikeitę, o todėl Å¡ie duomenys negali bÅ«ti laikyti pakankamais įrodymais, liudijančiais, kad pastatuose niekas negyveno.

Net jeigu už elektros energijÄ ir bÅ«tų atsiskaitoma kiekvienÄ mėnesį, tai liudytų tik tai, kad gyvenamojoje vietoje lankomasi pvz. tik kartÄ per mėnesį (skaitiklių parodymų nustatymui), tačiau neleistų patvirtinti fakto, kad gyvenama nuolat.7.3. AB „Lietuvos draudimas“ ir / ar jo atstovai galimai sÄ moningai visiÅ¡kai ignoravo oficialų dokumentÄ - N. G. sutuoktinio A. G. gyvenamosios vietos deklaracijÄ , liudijančiÄ apie nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ draustame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), N. D. sen., Ignalinos rajono savivaldybėje, nors Å¡is dokumentas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalies nuostatas laikomas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

KitÄ vertus, lieka visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kaip ir kokiomis priemonėmis vidutiniÅ¡kai protingas asmuo turėtų įrodyti savo nuolatinio gyvenimo faktÄ .7.4. AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ už malkinę motyvuodamas tuo, kad sudegusi malkinė nebuvo nurodyta draudimo liudijime, tačiau Å¡io sprendimo teisėtumÄ visiÅ¡kai paneigia tiek atsakovo iÅ¡duotas bÅ«sto draudimo liudijimas, kuriame malkinė nurodyta kaip tiesioginis draudimo objektas, tiek ir Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiÅ«ros departamento 2016-03-30 d. sprendime iÅ¡dėstyti N. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ ginčo nagrinėjimo aplinkybės, taip pat pati sprendimo rezoliucija, pagal kuriÄ nustatytas ir patvirtintas faktas, kad pagalbinis Å«kio pastatas – malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), buvo draustas, jam padaryta žala, todėl draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti iÅ¡mokama.7.5.

AB „Lietuvos draudimas“ nėra įrodęs, kad įvykio metu buvo atsiradusios BÅ«sto draudimo taisyklių Nr. 067 B II dalies 1.8 punkte nustatytos aplinkybėmis - t.y. kad gyvenamosios paskirties name tris mėnesius niekas negyveno arba be priežiÅ«ros buvo palikęs pastatus: Pagal minėtas nuostatas AB „Lietuvos draudimas“ sutiko, kad asmenys gali nepertraukiamai arba su pertraukomos negyventi apdraustame bÅ«ste iki trijų mėnesių.7.6. AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė pastatus, pastatytus iÅ¡ itin degios medžiagos -gyvenamasis pastatas, pirtis ir tvartas - iÅ¡ rÄ stų; malkinė ir daržinė - medžio gaminių.

Savo sprendimÄ sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ AB „Lietuvos draudimas“ grindžia motyvu, kad jeigu pastatuose kas nors bÅ«tų gyvenęs, kilus gaisrui jis bÅ«tų pastebėtas laiku ir užkirstas kelias tolimesniam turto naikinimui. Abejotina, ar N. G. ar jos sutuoktinis turėjo realių Å¡ansų sumažinti padarinių žalÄ netgi tuo atveju, jeigu įvykio metu bÅ«tų įvykio vietoje: medinių namų gaisrai sunkiai užgesinami (to dažniausiai nepadaro netgi specialiÄ technikÄ turinčios tarnybos), todėl siekiant savarankiÅ¡kai sumažinti gaisro padarinius gyvybei galėjo kilti realus pavojus.

Todėl Å¡iuo aspektu AB „Lietuvos draudimas“ motyvai sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ yra nepagrįsti ir neadekvatÅ«s.7.7. Teismas, nagrinėdamas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei vertindamas liudytojų pateiktus parodymus, priėmė akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ atmesti ieÅ¡kinį tuo neužtikrindamas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo įgyvendinimo, kurio 82 str. 6 d. teigia, kad atsakydamas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ .

Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, AB „Lietuvos draudimas“ privalėjo objektyviai įrodyti, kad N. G. pažeidė Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 B II dalies 1.8. punkte nustatytas aplinkybes, tai yra, kad name tris mėnesius niekas negyveno arba be priežiūros buvo palikti pastatai. Todėl teismo sprendimas atmesti ieškinį yra neteisėtas. Teismas šališkai ir klaidingai įvertino draudimo brokerės A. D. ir Ignalinos rajono N. D. seniūno J. P. AB „Lietuvos draudimas“ Žalų departamento Žalų išieškojimo skyriaus vyresniajai teisininkei I.

K. el. paÅ¡tu pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.7.8. Teismo teigimu, 2015 m. lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatÅ«ra Lietuvoje buvo 2,8 C, kas neva leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog esant tokiai oro temperatÅ«rai, savaitę nekÅ«renamame name bÅ«tų neįmanoma gyventi. Pažymėtina, kad tai savo sprendime akcentuodamas teismas pateikė tik dalį A. G. parodymų, nors teismui gerai žinoma A. G. parodymų visuma, kuriuose yra iÅ¡dėstytos objektyvios aplinkybės dėl kurių A. G. savaitę į namus atvažiuodavo tik dienÄ , o vakare ir naktį važiuodavo į IgnalinÄ slaugyti ir naktimis budėti prie sergančios motinos.

Be to, ypatingai pažymėtina, kad tai, jog pateiktas vieno mėnesio oro temperatÅ«ros vidurkis niekaip nepatvirtina to, kad name nebuvo gyvenama daugiau nei tris mėnesius, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d., tai yra buvo pažeistos BÅ«sto draudimo taisyklių Nr. 067 B II dalies 1.8. punkte nustatytos aplinkybės.8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o apeliantų apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo tokius argumentus:8.1. Taisyklių C. III dalies 3.2. punktas numato, jog draudimo sutarties galiojimo metu draudikas, padidėjus draudimo rizikai, turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sÄ lygas ir (arba) perskaičiuoti draudimo įmokÄ . Tai tik parodo, kad tik esant konkrečioms aplinkybėms draudikas sudaro draudimo sutartį tam tikromis sÄ lygomis. Pasikeitus sÄ lygoms, kuriomis buvo sudaryta draudimo sutartis, iÅ¡ esmės gali keistis tiek draudimo rizika, tiek galimų nuostolių dydis, todėl draudikas negali bÅ«ti atsakingas už tai, ko jis neprisiėmė sudaryta sutartimi.8.2.

Faktas, kad A. G. yra deklaravęs savo gyvenamÄ vietÄ N. D. sen., (duomenys neskelbtini) neįrodo, jog jis ten faktiÅ¡kai ir gyveno. Visų pirma, asmens nuolatinė gyvenamoji vieta ne visada ir nebÅ«tinai sutampa su deklaruota gyvenamÄ ja vieta. Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vienÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimÄ svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamÄ ja vieta, o ne formalų jos deklaravimÄ . <...>. CK 2.12 str. 5 d. nustato, kad susituokusio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nepriklauso nuo jo sutuoktinio nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau vieno iÅ¡ sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra faktas, į kurį gali bÅ«ti atsižvelgiama nustatant kito sutuoktinio nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

N. G. gyvenamoji vieta yra Ignalinos mieste, o jos sutuoktinis, kaip teigė, po gaisro apsigyveno su žmona, tikėtina, kad A. G. visÄ laikÄ gyveno kartu su sutuoktine, N. G.. Byloje nebuvo duomenų (to nepatvirtino ir patys ieÅ¡kovai), kad jie kaip sutuoktiniai gyventų skyriumi, kad faktiÅ¡kai bÅ«tų iÅ¡irusi Å¡eima. Be kita ko, kaip paaiÅ¡kėjo teismo posėdžio metu, A. G. buvo imta lengvatinė paskola dėl pasėlių, todėl akivaizdu, kad gyvenamosios vietos deklaravimas galėjo bÅ«ti susijęs bÅ«tent su Å¡iuo aspektu.8.3.

Argumentus, jog draudėja kalbėjo tik apie save, kad niekas jos neklausė ar jos sutuoktinis ten negyvena, galima laikyti kaip iÅ¡vedžiojimus. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte yra klausiama bendrai – „įvykio /žalos atsiradimo metu patalpa ar pastatas buvo gyvenami ar naudojami“. Ä® tokį klausimÄ atsakant, jog buvo daug lankomasi, akivaizdu, jog gyvenama nebuvo. Be kita ko, net jei ir laikyti, jog čia draudėja nesuprato ko yra klausiama, ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus, nurodė, kad „sodyboje nuolat niekas negyvena“.

Akivaizdu, kad pagal tokį atsakymÄ , galima spręsti, kad negyvena nei draudėja, nei jos sutuoktinis, nei kokie nors kiti asmenys – sodyboje niekas negyvena.8.4. Apeliaciniame skunde yra nurodytos tokios faktinės aplinkybės (jog buvo sunaudota tik apie 20kWh elektros energijos), tik dar kartÄ patvirtina faktÄ , jog sodyba buvo negyvenama. Pagal byloje esantį 2015 m. lapkričio 30 d. nuostolio ir draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo aktÄ , matyti, kad tarp sugadintų/sunaikintų daiktų buvo fiksuoti televizorius, radijo imtuvas, patefonas, skalbimo maÅ¡ina, elektrinis skustuvas barzdai skųsti, mikrobangų krosnelė, elektrinis virdulys, lygintuvas.

Pagal vieÅ¡ai prieinamÄ ir visuotinai žinomÄ informacijÄ , akivaizdu, kad 20 kWh suvartojimas yra praktiÅ¡kai neįmanomas nuolatiniam pilnaverčiam gyvenimui, juo labiau, naudojant tiek elektros prietaisų. Pavyzdžiui, vien tik elektrinis virdulys suvartoja 94 kWh, televizorius apie 136 kWh, skalbimo maÅ¡ina apie 261 kWh.8.5. FaktÄ , kad sodyba buvo negyvenama, patvirtina ikiteisminio tyrimo duomenys. Parodymai ikiteisminiame tyrime buvo duoti dar nežinant kokį sprendimÄ priims atsakovas, todėl turi bÅ«ti laikomi patikimais ir paneigiančiais teisminiame nagrinėjime keliamas versijas dėl gyvenimo sodyboje.

Taigi, iÅ¡ Tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad „sodyba neelektrifikuota“, PareiÅ¡kime apie įvykį nurodyta, kad A. G. gyvena Ignalina, (duomenys neskelbtini), atvykęs į savo sodybÄ <...> pastebėjo <...>. Nusprendė nuvažiuoti pažiÅ«rėti, <...> ar niekas nebandė įsibrauti. Grįžo į Ignalinos miestÄ . Sodyboje nebuvo elektros, krosnis nekÅ«renama, sodyba užrakinta, apdrausta. Pati N. G. apklausiama ikiteisminiame tyrime nurodė, kad „Sodyboje niekas negyvena“.8.6. FaktÄ , kad niekas negyveno sodyboje, patvirtino ir policijos pažyma (Dėl duomenų apie eismo įvykį pateikimo, 2015-11-25), kur nurodyta, kad sodyboje nebuvo nuolat gyvenama.

IÅ¡ viso to, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, kad visi oficialÅ«s ir pirminiai duomenys patvirtina faktÄ , kad sodyba nebuvo nuolat gyvenama, o visi apeliantų argumentai turėtų bÅ«ti vertinami kaip gynybinė pozicija.8.7. Å alys jau sudarydamos sutartį susitarė, jog faktas, kad sodyba yra negyvenama, keičia rizikÄ ir draudikas apie tai turi bÅ«ti informuotas. Kitokiu atveju, bÅ«tų pažeistas pacta sunt servanda principas. Faktas, jog draudžiamas turtas buvo iÅ¡ medžio, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, atsakovui buvo žinomas ir buvo įvertintas sudarant sutartį, prieÅ¡ingai, nei faktas, jog sodyba nėra gyvenama.8.8.

Draudikas buvo apdraudęs priepirtį, o ne malkinę. O Å¡tai malkinė buvo pastatyta Å¡alia tvarto ir neturi unikalaus pastato numerio, taip pat nebuvo įtraukta į polisÄ . Dėl Å¡ios priežasties susidarė situacija, jog malkinė nebuvo įtraukta į draudimo sutartį, o buvo apdrausta pirtis, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir priepirtis, kuris plane pažymėtas numeriu 3I1m ir kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, jog į Draudimo sutartį buvo įtrauktas priepirtis, kurį atsakovas buvo apdraudęs ir kuris įvykio metu nenukentėjo, o malkinė nebuvo įtraukta ir todėl įvykio metu buvo neapdrausta.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesinius dokumentuose, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.10. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sudarė 2015 m. balandžio 27 d. Būsto draudimo sutartį Nr. TIA Nr. 240707136, kuria buvo apdrausti gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), N. D. sen., Ignalinos raj. savivaldybėje, bei namų turtas (draudimo liudijimo Nr. TIA 103246908) laikotarpiu nuo 2015-04-27 iki 2016-04-26, draudimo polise nurodant, kad draudžiami nuolat gyvenami pastatai. 2015 m. lapkričio 8 d. sudegė apeliantams priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, N. D. sen., Ignalinos raj. savivaldybėje, taip pat buvo sudegę ir esantys kiti pagalbiniai pastatai: pagalbinis ūkio pastatas – malkinė, pagalbinis ūkio pastatas – daržinė, pagalbinis ūkio pastatas – tvartas. 2015 m. lapkričio 17 d.

į įvykio vietÄ atvykę žalų ekspertas vertintojas surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktÄ , pagal kurį užfiksuotas visiÅ¡kas gyvenamojo namo ir kitų draustų pastatų, iÅ¡skyrus pirtį, sunaikinimo faktas. Atsakovė iÅ¡mokėjo 2 610,80 Eur draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alai dėl gyvenamojo namo sudeginimo bei 3 056,31 Eur žalai dėl pagalbinių pastatų sudeginimo atlyginti.11. Neatskiriama Å¡alių draudimo sutarties dalis yra BÅ«sto draudimo taisyklės Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013 02-11).

Pagal Å¡ių taisyklių A.II dalies 2 punktÄ apdraustais laikomi tik tie draudimo objektai, kurie yra įvardyti draudimo sutartyje. Å iame punkte taip pat pateikiama nuolat gyvenamo bÅ«sto sÄ voka- tai pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis) / kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame nuolat (ne mažiau nei 9 mėnesius per metus) gyvenama. Ne nuolat gyvenamas bÅ«stas – tai pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis) / kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame kartais, t.y. mažiau nei 9 mėnesius per metus bÅ«nama su savo Å¡eimos nariais.

Pagal Å¡ių C taisyklių III dalies 2.7. punkte nustatyta, kad Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo, sužinojęs apie draudimo rizikos padidėjimÄ , per 3 darbo dienas apie tai raÅ¡tu informuoti draudikÄ . Draudimo rizikos padidėjimo atvejai yra nurodyti Taisyklių B. II dalyje, kurioje nurodyta, kad draudimo rizikos padidėjimas – tai Å¡iose Taisyklėse, draudimo liudijime ir (arba) kituose draudikui pateiktuose dokumentuose numatytų aplinkybių, galinčių turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui, pasikeitimas ar atsiradimas <...>.

B Taisyklių II punkto 8 dalyje pažymėta, jog draudimo rizikos padidėjimu laikoma, jei nuolat ilgiau nei 3 mėnesius per metus gyvenamasis bÅ«stas yra negyvenamas ir neprižiÅ«rimas pilnamečio asmens. B Taisyklių V 1.1. punkte numatyta, kad draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti mažinama arba nemokama jeigu draudėjas nepranešė draudikui apie draudimo rizikos padidėjimÄ , todėl buvo patirti ar padidėjo nuostoliai.12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.987 str. įtvirtinta, kad draudimo sutartyje nustatyta draudimo iÅ¡moka mokama, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nurodytas draudiminis įvykis. 12.Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo rizikÄ .

Nustatydamas draudimo rizikÄ , draudikas vertina draudėjo pateiktÄ informacijÄ , nes faktai, kuriais remiantis gali bÅ«ti nustatyta draudimo rizika, žinomi paprastai tik draudėjui. CK 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudėjo pareiga suteikti draudikui visÄ Å¾inomÄ informacijÄ apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi bÅ«ti žinomos draudikui.

AnalogiÅ¡ka draudėjo pareiga, įtvirtinta C taisyklių, kurios yra Å¡alių sudarytos draudimo sutarties sÄ lygos, 1.2 punkte. Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima rizikÄ manydamas, kad Å¡is nenuslėpė jokių draudiminio įvykio tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui reikÅ¡mingų aplinkybių. Draudėjo pateikta informacija gali lemti tiek draudiko sprendimÄ , prisiimti draudimo rizikÄ ar ne, tiek draudimo sutarties sÄ lygas, tarp jų ir draudimo įmokos (premijos) bei draudimo iÅ¡mokos dydžius.13.

Å ioje byloje nebuvo ginčo dėl to, kad gaisras yra draudiminis įvykis ir atsakovui kilo pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Ginčas kilo dėl to, ar atsakovas pagrįstai atsisakė atlyginti didžiÄ jÄ dalį žalos dėl to, kad apeliantai pateikė klaidingÄ informacijÄ dėl draudimo sutarties objekto - gyvenamojo pastato nuolatinio gyvenimo.14. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas vertindamas tiek byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, tiek liudytojų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus.

Dėl Å¡ios priežasties, pasak apeliantų, buvo padaryta klaidinga iÅ¡vada, kad sodyboje, kurioje sudegė gyvenamasis namas ir pagalbiniai Å«kiniai pastatai buvo gyvenama. Apeliantai byloje įrodinėjo, kad atsakovo apdraustame name gyveno A. G. ir pasak jų Å¡iÄ aplinkybę įrodo Å¡io apelianto deklaruota gyvenamojo vieta apdraustame name bei brokerės A. D. paaiÅ¡kinimai, kuri patvirtino, kad name A. G. gyveno apie 10 m. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto gyvenamosios vietos deklaravimo faktas nagrinėjamos bylos kontekste negali vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinti jo faktinio nepertraukiamo gyvenimo name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, N. D. sen., Ignalinos raj..

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresÄ sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai. Taigi gyvenamosios vietos deklaravimas tik nurodo adresÄ , kurį asmuo nori iÅ¡vieÅ¡inti kaip gyvenamÄ jį adresÄ , tačiau nepatvirtina faktinio asmens gyvenimo nurodytu adresu. Tuo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu (prijungta Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės baudžiamoji byla Nr.01-1-61758-15), pačių apeliantų parodymais Å¡ios aplinkybės dėl nuolatinio gyvenimo name yra paneigiamos.

Apeliantas A. G., duodamas parodymus apie gaisrÄ , nurodė, kad iÅ¡ toli pastebėjęs dÅ«mus, kartu su sÅ«numi nuvažiavo prie žmonos sodybos ir ten pamatė iki pamatų sudegusį namÄ ir Å«kinį pastatÄ . Sodyboje nebuvo elektros, krosnis nekÅ«renama, sodyba užrakinta, apdrausta. Apeliantė N. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nurodė, kad jai priklausanti sodyba sudegė, sodyboje nuolat niekas negyvena, tačiau joje tiek apeliantė, tiek jos Å¡eimos nariai dažnai lankėsi. Taigi ikiteisminio tyrimo metu apeliantas, duodamas parodymus apie gyvenamÄ jį namÄ , jį įvardina kaip žmonos nuosavybe ir niekur net neužsiminė, kad Å¡iame name jis gyveno pats.

Savo ruožtu, apeliantė, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad sodyboje nieks negyvena, o joje lankosi dažnai, kas jokių būdu negali reikšti kurio nors iš apeliantų nuolatinio gyvenimo sodyboje. Šie šalių paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu nėra prieštaraujantys kitiems byloje rašytiniams įrodymams. N. D. seniūnas J. P. el. paštu atsakovui nurodė, jog patvirtinti, kad A. G. tikrai nuolat gyveno deklaruotu adresu negalima. Draudimo brokerės A. D. rašytiniuose liudytojo parodymuose nurodė, kad kiekvienais metais ji aplankydavo apeliantę prieš atnaujinant sutartį ir kad šiai brokerei žinoma, kad A.

G. gyvena nuo 2000 metų. Kaip galima suprasti iÅ¡ Å¡ios liudytojos parodymų, jos lankymosi tikslas apeliantams priklausančiame name buvo draudimo sutarties pratęsimas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovu, kad brokerė rasdavo asmenis namuose, savaime nereiÅ¡kia, kad jie ten nuolat gyveno, nes labai tikėtina, kad su brokere buvo tariamasi iÅ¡ anksto dėl susitikimų draudžiamame name. Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai pastebėjo, kad Lesto duomenimis, 20 Kwh itin mažas suvartojamos elektros energijos kiekis (per metus suvartojama tik apie 20 kwh elektros energijos) taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad name nebuvo gyvenama, nors pagal 2015 m. lapkričio 30 d. nuostolio ir draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo aktÄ , tarp sugadintų/sunaikintų daiktų buvo nemažai buitinių prietaisų, kuriems reikalinga elektra (televizorius, radijo imtuvas, patefonas, skalbimo maÅ¡ina, elektrinis skustuvas barzdai skusti, mikrobangų krosnelė, elektrinis virdulys, lygintuvas) (t.1, b.l. 95).

Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad draudėjas, nesuteikdamas draudikui informacijos apie tai, jog pastatas nebuvo nuolat gyvenamas, nevykdė pareigos atskleisti visÄ informacijÄ , kuri yra esminė B Taisyklių II punkto 8 dalies prasme, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad draudikas pagrįstai pasinaudojo teise mažinti draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.993 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).15. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieÅ¡kinio dalį dėl nuostolių atlyginimo už malkinę.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, kad malkinė nebuvo apdrausta. Atsakovo teigimu, iÅ¡ tikrųjų buvo apdrausta ne malkinė, o priepirtis. TokiÄ iÅ¡vadÄ atsakovas darė atsižvelgdamas į faktinę situacijÄ tiek į inventorinę bylÄ . Draudimo liudijime nurodoma, kad draudžiamas pagalbinis pastatas – malkinė, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), indeksas 3I1ž, VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡e taip pat žymimas indeksu 3I1m, plotas - 6 kv. m.

Tačiau inventorinėje byloje aiÅ¡kiai nurodyta, kad 3I1m indeksu pažymėtas pastatas yra priepirtis, kuris yra Å¡alia pastato-pirties pažymėto indeksu 2I1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 12 kv. m. Viso pirtis ir priepirtis sudaro 18 kv. m. ir Å¡is bendras plotas atitinka inventorinės bylos pirties ir priepirčio plotÄ . BÅ«tent tokio ploto pastatai buvo įtraukti į draudimo polisÄ . Byloje nustatyta, kad pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Å¡alia pirties nėra sudegęs, todėl ir draudimo iÅ¡moka pagrįstai nebuvo iÅ¡mokėta.

Tuo tarpu ginčo nagrinėjimo metu nustatyta, kad faktiškai naudojama malkinė yra šalia tvarto, ji unikalaus numerio neturi. Draudimo liudijime nėra nurodyta, kad draudžiamas pastatas neturintis unikalaus numerio. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad faktiškai apeliantų naudota malkinė apdrausta nebuvo, todėl pagrįstai gaisro padaryti nuostoliai šiam pastatui nebuvo padengti.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,              n u t a r i a :              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Rita Kisielienė JÅ«ratė Varanauskaitė Andrius Verikas