2018-11-13 Nr. AB-20795-3-63-3-01609-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-697-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01609-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Renagro“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Plungės ir Rietavo skyriaus, Ignalinos ir Visagino skyriaus, Kaišiadorių skyriaus, Z. O. T., J. P., M. P., G. P., M. V., A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Renagro“, uždarajai akcinei bendrovei „Kita linija“, A. G., M. G. (tretieji suinteresuoti asmenys: R. R., G. Z., V. M. (V. M.), Plungės raj. 3-ojo notaro biuro notarė A. V., Kauno m. 6-ojo notaro biuro notarė J. R., Ignalinos raj. 2-jo notaro biuro notarė D. Š.) dėl administracinių aktų bei sandorių panaikinimo, restitucijos taikymo ir turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas), 2016 m. liepos 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. panaikinti:

1.1.1. Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 9-21527 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. O. T.“;

1.1.2. Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 02-04-2289 priedo 2 punktą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. O. T.“;

1.1.3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 39S-296 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. O. T.“;

1.1.4. Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 36S-58 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. O. T.“;

1.1.5. Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 36VJ-(14.36.2)1235 „Dėl žemės sklypo perdavimo neatlygintinai Rietavo savivaldybėje“;

1.1.6. 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5304, patvirtintą Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarės J. R., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens G. Z., ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Renagro“, atstovaujamos įgalioto asmens K. G.;

1.1.7. 2014 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutarties Nr. ZN/RA-KL 14/1, sudarytos tarp UAB „Renagro“ ir UAB „Kita linija“, dalį dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos;

1.1.8. 2013 m. vasario 8 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 459, patvirtintą Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. Š., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens V. M., ir A. G.;

1.1.9. 2013 m. lapkričio 18 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7631, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens R. R., ir J. P.;

1.1.10. 2014 m. gegužės 28 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 3898, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp J. P., M. P. ir G. P.;

1.1.11. 2013 m. spalio 17 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7028, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens R. R. ir J. P.;

1.1.12. 2015 m. gruodžio 16 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7057, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp J. P., M. P. ir M. V., A. V.;

1.2. išreikalauti iš neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn:

1.2.1. iš UAB „Renagro“ – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

1.2.2. iš A. G. ir M. G. – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

1.2.3. iš G. P. – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

1.2.4. iš M. V. ir A. V. – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

1.3. taikyti restituciją ir iš Z. O. T. priteisti:

1.3.1. UAB „Renagro“ – 23 623,18 Eur (81 500 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 5304);

1.3.2. A. G. ir M. G. – 5 507,24 Eur (19 000 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2013 m. vasario 8 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 459);

1.3.3. J. P. – 5 347,82 Eur (18 450 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2013 m. lapkričio 18 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 7631), bei 3 478,26 Eur (12 000 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2013 m. spalio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 7028);

1.4. taikyti restituciją ir įpareigoti J. P. ir M. P. grąžinti M. V. ir A. V. 5 700 Eur, kuriuos jie gavo pagal 2015 m. gruodžio 16 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 7057).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog Akmenės rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1198-672/2008 tenkino Z. O. T. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. G., mirusi 1951 m. vasario 15 d., iki privačios nuosavybės Lietuvoje nacionalizavimo, tuometiniame (duomenys neskelbtini), valdė 54,63 ha žemės sklypą ir ji yra Z. O. T. senelė, bei atnaujinti praleistą terminą pateikti teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į 54,63 ha žemės sklypą. Nutarties 1.1.1.–1.1.5. papunkčiuose nurodytais aktais Z. O. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės F. G. nekilnojamąjį turtą. Tačiau 2016 m. liepos 13 d. nutartimi Akmenės rajono apylinkės teismas, Generalinio prokuroro prašymu atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-1198-672/2008, priėmė Z. O. T. atsisakymą nuo pareiškimo ir civilinę bylą nutraukė, panaikinęs Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą. Z. O. T., prašydama priimti jos atsisakymą nuo pareiškimo, nurodė, kad, būdama suklaidinta A. P., paveikta jo psichologiškai, nesuprasdama savo veiksmų, klaidingai pasirašė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjo nuomone, sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. O. T. į F. G. nuosavybės teise valdytą žemę buvo priimti panaikinto Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu. Kitų įstatymo reikalavimus atitinkančių dokumentų, patvirtinančių, kad Z. O. T. ir jos motina O. N. giminystės ryšiais būtų susijusios su F. G., nėra. Todėl minėti aktai, kuriais Z. O. T. atkurtos nuosavybės teisės į F. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę, turi būti panaikinti kaip prieštaraujantys imperatyvioms Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 10 straipsnio 4 dalies normoms. Panaikinus ginčijamus administracinius aktus, turėtų būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog Z. O. T. įgytus žemės sklypus pirkimo-pardavimo sutartimis perleido kitiems asmenims.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2015 m. spalio 8 d. Generalinėje prokuratūroje gautas Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro raštas, kuriame, remiantis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2015 m. spalio 1 d. pranešime išdėstytomis aplinkybėmis, prašyta spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1198-672/2008. Pranešime nurodyta, kad Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, atkuriant nuosavybės teises Z.

O. T. ir kitiems asmenims. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimas buvo priimtas suklastotų, tikrovės neatitinkančių dokumentų apie giminystę pagrindu. Pateikti įrodymai patvirtina, jog O. V.-N. motina buvo M. V. (1888 – 1981 m.), tėvas – J. V. (1885 – 1962 m.), kurie po grįžimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų apie 1921 – 1924 m. iki tremties 1948 m. ir po to gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini), kaip ir jų dukra. Vienintelis Akmenės rajono apylinkės teismui pateiktas dokumentas, tvirtinantis O.

N. įvaikinimo faktą, yra (duomenys neskelbtini) parapijos klebono V. G. 2008 m. liepos 9 d. pažyma, kuri surašyta neegzistuojančių Metrikų knygų pagrindu, o jokių kitų duomenų apie tai, kad F. G. įsivaikino O. V.-N., nėra. Išskyrus Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde esančio Mažeikių apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1930 m. gruodžio 4 d. Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai pateiktą (duomenys neskelbtini) mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą, daugiau dokumentų, patvirtinančių F.

G. egzistavimą, archyvai nepateikė. Pareiškėjas pabrėžė, jog, nors ikiteisminis tyrimas šiuo metu nėra baigtas, nusikaltimo faktas atkuriant nuosavybės teises Z. O. T. yra akivaizdus, ir šių duomenų pakanka išvadai, kad savininkas – valstybė – ginčo žemės sklypus prarado dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų, t. y. dėl to, kad žemės sklypai iš valstybės įgyti apgaulės būdu (sukčiavimas), valstybės institucijoms pateikus tikrovės neatitinkančius dokumentus ir teismui melagingų duomenų pagalba nustačius juridinę reikšmę turintį faktą.

Todėl, nepriklausomai nuo vėlesnių ginčo sklypų įgijėjų sąžiningumo, šie sklypai turi būti grąžinti valstybei.

4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Plungės ir Rietavo skyriaus, Ignalinos ir Visagino skyriaus, Kaišiadorių skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė pareiškimą dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkinti bei spręsti klausimą dėl žalos dydžio nustatymo ir atlyginimo valstybei.

5. Tarnybos nuomone, pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės įrodo, jog Z. O. T. nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai, pažeidžiant kitų asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą, teises, bei viešąjį interesą, todėl Kauno apskrities viršininko, Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus bei Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjų sprendimai jai atkurti nuosavybes teises yra priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas ir yra naikintini ab initio (liet. nuo pradžių). Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad patikrinimų metu nustatyta, jog žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), ir kuriuose yra miško žemės plotų, buvo atlikti kirtimai, todėl valstybei grąžintinų sklypų vertės yra sumažėjusios, tokiu būdu valstybei padaryta žala turėtų būti nustatyta ir atlyginta.

6. Atsakovai J. P. ir M. P. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą iš dalies sutiko su pareiškėjo argumentais, bet prašė bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui, taikyti senaties terminą ir pareiškimą atmesti, taip pat jiems priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. J. P. ir M. P. vertinimu, didžioji reikalavimų dalis yra civilinio teisinio pobūdžio – prašoma pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją, o tokie reikalavimai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą, nes, nors Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-111-1008/2016 įsiteisėjo 2016 m. liepos 21 d., tačiau, vertinant byloje esančių dokumentų visumą, teisė kreiptis į teismas pareiškėjui atsirado dar 2011 metais, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje pradėjus ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertas 2012 m. gruodžio 4 d. pateikė išvadą dėl dokumentuose esančių Z. O. T. parašų ir rankraštinių bei skaitmeninių įrašų ištyrimo, todėl jau 2012 metais buvo atlikti procesiniai veiksmai, iš kurių pareiškėjas sužinojo apie nusikalstamą veiką ir galėjo nedelsiant kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Z. O. T. pagal byloje esančius įrodymus buvo apklausta tik praėjus daugiau nei penkeriems metams – 2016 m. birželio 1 d., toks ilgas laiko tarpas neatitinka protingo duomenų rinkimo termino ir leidžia daryti išvadą, kad prokurorai delsė vykdydami ikiteisminį tyrimą, dėl ko praleido įstatymo nustatytą terminą.

Jau 2016 m. birželio 1 d. apklausos metu tapo aišku, kad Z. O. T. ant visų dokumentų pasirašė įkalbėta kitų asmenų, o atsakovai ikiteisminiame tyrime buvo apklausiami dar 2016 m. balandžio mėn. Generalinė prokuratūra 2015 m. spalio 8 d. gavo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro raštą, kuriame buvo prašoma spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1198-672/2008, todėl pareiškėjui vėliausiai 2015 m. spalio 8 d. tapo žinoma, kad pažeistas viešasis interesas, ir jis galėjo nedelsiant įgyvendinti savo teises. 2015 m. gruodžio 4 d. kreipimasis į Akmenės rajono apylinkės teismą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo nesustabdė įstatyme nustatymų senaties terminų, o pareiškėjas galėjo įgyvendinti savo teises bendrosios kompetencijos teisme, o ne kreiptis į apygardos administracinį teismą praėjus pusmečiui.

Kreipdamasis į Akmenės rajono apylinkės teismą, pareiškėjas turėjo kelti ne tik proceso atnaujinimo klausimą, bet ir teikti reikalavimus, pareikštus šioje administracinėje byloje. Be to, J. P. ir M. P. tvirtino, kad pareiškėjas teismui nepateikė visų dokumentų, įrodančių jo teiginių apie momentą, kai jis surinko pakankamai duomenų, pagrįstumą: nepateiktas Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro 2015 m. spalio 8 d. raštas, Z. O. T. apklausos protokolų kopijos (pateikta tik paskutinės apklausos protokolo kopija – 2016 m. liepos 19 d.) ir kt.

Pareiškėjas pats savo neveikimu pažeidė viešąjį interesą, uždelsęs imtis priemonių, užkertančių kelią disponuoti ginčo nekilnojamuoju turtu, todėl buvo atlikta daug veiksmų ir sandorių, kuriuos dabar prašoma panaikinti. J. P. ir M. P. taip pat pažymėjo, jog pažeistas viešasis interesas gali būti ginamas ne tik prašant panaikinti administracinius aktus, bet ir taikant žalos atlyginimo institutą. J. P. ir M. P., įsigydami žemės sklypus, veikė sąžiningai, jie apie jokius Z. O. T. nesąžiningus, nusikalstamus veiksmus nežinojo, todėl jie laikytini sąžiningais įgijėjais.

Jiems, kaip sąžiningoms proceso šalims, net ir taikius restituciją nebus atstatyta teisinga pusiausvyra.

8. Atsakovas UAB „Renagro“ atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė jį atmesti.

9. UAB „Renagro“ paaiškino, kad ji 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą įsigijo už tris kartus didesnę kainą nei VĮ Registrų centro nustatyta jo vertė, todėl yra sąžininga įgijėja, nes ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie aplinkybes, dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Nuo 2010 m. gegužės 25 d. šis žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Agrolinija“, nuo 2014 m. sausio 2 d. – UAB „Kita linija“ ir subnuomojamas UAB „Agrolinija“. Įsigyjant žemės sklypas buvo apleistas, bet UAB „Agrolinija“ išnaikino menkaverčius želdinius, betono kuolų liekanas, sutvarkė privažiavimo kelius, įrengė girdyklas, ilgalaikius elektrinius aptvarus (už tvarkymo darbus sumokėjo 36 775,91 Lt (10 651,04 Eur)).

UAB „Agrolinija“ sklype ne tik yra įsirengusi ganyklas ir ten vykdo nepertraukiamą veiklą, tačiau nuo 2010 m. sklypą deklaruoja Nacionalinei mokėjimo agentūrai kaip daugiametes ganyklas, o nuo 2015 m. – kaip ekstensyvias pievas ganant gyvulius. Taigi, pripažinus negaliojančia 2010 m. gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, atsirastų milžiniški nuostoliai ne tik sąžiningam žemės sklypo įgijėjui UAB „Renagro“, bet ir tretiesiems asmenims – UAB „Kita linija“ ir UAB „Agrolinija“. UAB „Renagro“ padėtis nepagrįstai ir neproporcingai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų, nes, kaip minėta, žemės sklypas buvo iš esmės sutvarkytas ir pagerintas, bei taptų neaišku, kas UAB „Renagro“ atlygintų patirtus nuostolius.

UAB „Renagro“ nuomone, teismas, nusprendęs pareiškėjo nurodytus administracinius aktus panaikinti ir sutartis pripažinti negaliojančiomis, turėtų spręsti dėl restitucijos taikymo žemės sklypų vertę valstybei atlyginant pinigais, o ne sklypus išreikalaujant iš sąžiningų įgijėjų. Be to, UAB „Renagro“ nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad tai, jog ikiteisminis tyrimas nėra užbaigtas, nėra kliūtis teismui konstatuoti, kad valstybė prarado turtą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, ir taikyti vindikaciją. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių vykstantis ikiteisminis tyrimas negali būti baigtas, konstatuojant nusikaltimo faktą arba jį paneigiant, todėl konstatuoti tokį faktą, kol jis nėra konstatuotas teismo nuosprendžiu, šioje administracinėje byloje negalima.

Todėl yra pagrindas sustabdyti šią bylą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas, nustatytas arba paneigtas nusikaltimo padarymo faktas ir paaiškės, ar yra pagrindas taikyti vindikaciją.

10. Atsakovai A. G. ir M. G. su pareiškėjo pareiškimu nesutiko, nurodė žemės sklypą įsigiję iš žento V. M..

11. Atsakovas UAB „Kita linija“ su pareiškėjo pareiškimu nesutiko.

12. Atsakovai M. V. ir A. V. su pareiškėjo pareiškimu nesutiko.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. su pareiškėjo pareiškimu nesutiko.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Z. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė jį atmesti, taip pat priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15. G. Z. paaiškino, kad jis, veikdamas 2009 m. vasario 13 d. įgaliojimo (Notarinio registro Nr. R-715) pagrindu, Z. O. T. vardu 2010 m. gegužės 18 d. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5304, pagal kurią už 81 500 Lt (23 604,03 Eur) pardavė jai priklausantį žemės sklypą UAB „Renagro“. Nei jis, nei UAB „Renagro“ sutarties sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti aplinkybių, dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Abi šalys veikė sąžiningai, sandoris buvo patvirtintas notaro. G. Z. nuomone, nebaigtas ikiteisminis tyrimas yra kliūtis taikyti vindikaciją, todėl prokuroro reikalavimas išreikalauti žemės sklypą iš sąžiningo įgijėjo UAB „Renagro“ negali būti tenkinamas.

II. 16. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendime nusprendė:

16.1. tenkinti pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą, panaikinant:

16.1.1. Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 9-21527 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. O. T.“;

16.1.2. Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 02-04-2289 priedo 2 punktą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. O. T.“;

16.1.3. Tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 39S-296 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. O. T.“;

16.1.4. Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 36S-58 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. O. T.“;

16.1.5. Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 36VJ-(14.36.2)1235 „Dėl žemės sklypo perdavimo neatlygintinai Rietavo savivaldybėje“;

16.1.6. 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5304, patvirtintą Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarės J. R., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens G. Z., ir UAB „Renagro“, atstovaujamos įgalioto asmens K. G.;

16.1.7. 2014 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutarties Nr. ZN/RA-KL 14/1, sudarytos tarp UAB „Renagro“ ir UAB „Kita linija“, dalį dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos;

16.1.8. 2013 m. vasario 8 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 459, patvirtintą Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. Š., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens V. M., ir A. G.;

16.1.9. 2013 m. lapkričio 18 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7631, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens R. R., ir J. P.;

16.1.10. 2014 m. gegužės 28 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 3898, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp J. P., M. P. ir G. P.;

16.1.11. 2013 m. spalio 17 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7028, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens R. R. ir J. P.;

16.1.12. 2015 m. gruodžio 16 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7057, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp J. P., M. P. ir M. V., A. V.;

16.2. išreikalaujant iš neteisėto valdymo ir grąžinant valstybės nuosavybėn:

16.2.1. iš UAB „Renagro“ – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

16.2.2. iš A. G. ir M. G. – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

16.2.3. iš G. P. – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

16.2.4. iš M. V. ir A. V. – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

16.3. taikant restituciją ir iš Z. O. T. priteisiant:

16.3.1. UAB „Renagro“ – 23 604,03 Eur (81 500 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 5304);

16.3.2. A. G. ir M. G. – 5 502,78 Eur (19 000 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2013 m. vasario 8 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 459);

16.3.3. J. P. – 5 343,49 Eur (18 450 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2013 m. lapkričio 18 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 7631), bei 3 475,44 Eur (12 000 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2013 m. spalio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 7028);

16.4. taikant restituciją ir įpareigojant J. P. ir M. P. grąžinti M. V. ir A. V. 5 700 Eur, kuriuos jie gavo pagal 2015 m. gruodžio 16 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 7057);

16.5. netenkinti atsakovo UAB „Renagro“ ir atsakovės Z. O. T. atstovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

17. Teismas atkreipė dėmesį į pareiškėjo teiginius, jog jo ginamas viešasis interesas pasireiškia reikalingumu pašalinti neteisėtus, imperatyvioms Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 10 straipsnio 4 dalies normoms prieštaraujančius Tarnybos sprendimus, kuriais Z. O. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į F. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę, t. y. nuosavybės teisės į žemę atkurtos piliečiui, neturinčiam teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir giminystės ryšį su turto savininku patvirtinančių dokumentų. Teismas, įvertinęs apžvelgtą teismų praktiką ir pareiškime nurodytų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų pobūdį, pažymėjo, kad neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui (stabilumui) prioritetas negali būti teikiamas, bei pripažino, kad pareiškėjo įvardytas imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese laikytinas viešuoju interesu, nes padaryti teisės pažeidimai turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių (visuomenės dalies), valstybės ar visos visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams.

18. Teismas, spręsdamas, ar pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą, atsižvelgė į tai, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1198-672/2008 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad F. G. buvo Z. O. T. senelė ir ji iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 54,63 ha žemės sklypą, buvusį tuometiniame (duomenys neskelbtini), bei atnaujintas terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti. Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi Generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, prašymo atnaujinti terminą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1198-672/2008 netenkino. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi minėtą nutartį panaikino, atnaujino Generaliniam prokurorui terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-1198-672/2008 bei bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi panaikino Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą ir bylą nutraukė, nurodydamas nutraukimo pagrindą – pareiškėja Z. O. T. pateikė prašymą bylą nutraukti, teigdama, kad ji buvo suklaidinta A. P., paveikta jo psichologiškai, nesuprasdama savo veiksmų, klaidingai pasirašė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Nuosavybės teisės į buvusios savininkės F. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę Z. O. T. buvo atkurtos teisme nustatytų juridinę reikšmę turinčių faktų pagrindu. Teismo vertinimu, tik panaikinus teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, pareiškėjui atsirado teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo. Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 21 d., o pareiškėjas su pareiškimu į teismą kreipėsi 2016 m. liepos 22 d., todėl jis nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą.

19. Teismas, spręsdamas dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, nustatė, kad Z. O. T. 2008 m. lapkričio 28 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyrius) pateikė prašymą grąžinti F. G. valdytą 54,63 ha ploto žemę, iki 1940 m. liepos 22 d. turėtą (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad ji yra buvusios savininkės F. G. anūkė. Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas pagal pateiktus dokumentus 2008 m. gruodžio 12 d. patvirtino pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 4789. Z. O. T. 2009 m. vasario – kovo mėn. Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą parengti išvadas dėl žemės suteikimo neatlygintinai nuosavybėn. Akmenės rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. kovo 18 d. parengė išvadą Nr. 3230, kurioje nurodė, kad F. G. iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teisėmis 48,63 ha žemės ir 6,00 ha miško, esančius (duomenys neskelbtini), o Z. O. T. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į buvusios savininkės F. G. nuosavybės teisėmis valdytus 0,48 ha žemės ir 4,53 ha miško. Išvadoje pažymima, kad Z. O. T. pageidauja gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pagal Z. O. T. prašymus 2012 m. vasario 12 d. buvo parengtos analogiškos išvados Nr. 3219 ir Nr. 3220, kuriose nurodyta, kad ji pageidauja žemės sklypus gauti (duomenys neskelbtini).

20. Kauno apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 9-21527 Z. O. T. atkurtos nuosavybės teisės į F. G. valdytą turtą – 3,73 ha žemės ir 17,10 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 27,26 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu 2010 m. kovo 16 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Z. O. T. nuosavybės teisės į 27,26 ha žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 39S-296 jai atkurtos nuosavybės teisės į F. G. valdytus 0,85 ha žemės ir 3,98 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,0454 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu 2012 m. gruodžio 19 d. įregistruota Z. O. T. nuosavybės teisė į 3,0454 ha miškų ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 36S-58 jai atkurtos nuosavybės teisės į F. G. valdytus 1,34 ha žemės ir 6,28 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 7,9615 ha žemės ūkio paskirties sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu įregistruotos Z. O. T. nuosavybės teisės į 1,7623 ha sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 1,5182 ha sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ir 4,6809 ha sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

21. 2010 m. gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 5304) Z. O. T., atstovaujama G. Z., pardavė UAB „Renagro“ žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). UAB „Renagro“ 2014 m. sausio 2 d. nuomos sutartimi šį žemės sklypą iki 2024 m. sausio 2 d. išnuomojo UAB „Kita linija“. 2013 m. vasario 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Z. O. T., atstovaujama V. M., pardavė A. G. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Z. O. T., atstovaujama R. R., pardavė J. P. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), o 2012 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2012 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3898 J. P. padovanojo G. P.. 2012 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7057 J. P. ir M. P. žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė A. V. ir M. V..

22. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi, Generalinio prokuroro prašymu atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-1198-672/2008, priėmė Z. O. T. atsisakymą nuo pareiškimo ir civilinę bylą nutraukė, panaikindamas Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą; Z. O. T., prašydama priimti jos atsisakymą nuo pareiškimo, nurodė, kad, būdama suklaidinta A. P., paveikta jo psichologiškai, nesuprasdama savo veiksmų, ji klaidingai pasirašė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2016 m. liepos 13 d. teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 21 d.; sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. O. T. į jai tenkančią F. G. valdytos žemės dalį buvo priimti panaikinto Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pagrindu, o kitų įstatymo reikalavimus atitinkančių dokumentų, patvirtinančių, kad Z. O. T. ir jos motina O. N. giminystės ryšiais būtų susijusios su F. G., nėra, priėjo išvadą, kad Tarnybos sprendimai, kuriais Z. O. T. atkurtos nuosavybės teisės, turi būti panaikinti kaip prieštaraujantys imperatyvioms Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 10 straipsnio 4 dalies normoms, t. y. nuosavybės teisės atkurtos piliečiui, neturinčiam teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir nepateikusiam giminystės ryšį su turto savininkui patvirtinančių dokumentų. Panaikinus ginčijamus administracinius aktus, naikintinos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, nes vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso.

23. Teismas pabrėžė, kad Z. O. T., nebūdama teisėta žemės sklypų savininke, jų negalėjo parduoti A. G., J. P. ir UAB „Renagro“, atitinkamai J. P. negalėjo šių žemės sklypų padovanoti G. P. ir parduoti A. V. ir M. V., o UAB „Renagro“ neturėjo teisės išnuomoti neteisėtai parduoto žemės sklypo UAB „Kita linija“. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), pripažino niekinėmis 2010 m. gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 5304), 2013 m. vasario 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 459), 2013 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 7631), 2013 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 7028), 2014 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutartį (reg. Nr. 3898), 2015 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 7057) ir 2014 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartį (reg. Nr. ZN/RA-KL14/1).

24. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog nuosavybės teisės Z. O. T. buvo atkurtos suklastotų dokumentų ir melagingų liudijimų pagrindu, teismo sprendimu nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus. Nors ikiteisminis tyrimas nėra užbaigtas, laikyta, jog baudžiamosios bylos baigtis tik patvirtintų konkrečių asmenų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nepaneigtų fakto, kad nuosavybės teisės Z. O. T. buvo atkurtos remiantis tikrovės neatitinkančia informacija. Kadangi pakanka duomenų, jog valstybė turtą – ginčo žemės sklypus – prarado dėl padaryto nusikaltimo, iš Z. O. T. ginčo sklypai išreikalautini natūra valstybei. Teismas pirkimo-pardavimo sandorių šalims taikė vienašalę restituciją, įpareigodamas Z. O. T. grąžinti pajamas, gautas pagal pripažintinas negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau teismas pataisė pareiškėjo prašomas kitiems asmenims grąžinti sumas, remdamasis oficialiu euro ir lito kursu – 3,4528.

25. Teismas netenkino atsakovės Z. O. T. atstovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir atsakovo UAB „Renagro“ prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi pareiškėjo pareiškimas buvo patenkintas.

III. 26. Atsakovas UAB „Renagro“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti, arba Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti, prokuroro pareiškimą tenkinant iš dalies, – panaikinti administracinius aktus, kurių pagrindu atsakovei Z. O. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės, ir priteisti valstybei iš Z. O. T. žalos atlyginimą, bet pareiškėjo reikalavimus dėl vindikacijos ir restitucijos taikymo atmesti, taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27. UAB „Renagro“ nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą. Teismas nesivadovavo savo paties pacituota teismų praktika ir nesiaiškino, kada konkrečiai pareiškėjas surinko pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą. Nei pareiškime, nei 2016 m. spalio 26 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo nurodyti, kada konkrečiai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kada konkrečiai prokuratūra surinko pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą. Teismas nepagrįstai termino kreiptis į teismą pradžią susiejo ne su pakankamų duomenų surinkimu, o su teismo sprendimo, kuriame buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, panaikinimu. UAB „Renagro“ pažymi, jog Generalinė prokuratūra į Akmenės rajono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1198-672/2008 kreipėsi dar 2016 m. sausio mėn. Akivaizdu, jog Generalinė prokuratūra dar prieš kreipiantis į Akmenės rajono apylinkės teismą jau buvo surinkusi pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, antraip nebūtų kreipusis dėl proceso atnaujinimo. Todėl terminas kreiptis į teismą skaičiuotinas vėliausiai nuo 2016 m. sausio mėn. (arba nuo Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties, kuria prokuratūros prašymas atnaujinti procesą buvo netenkintas). Be to, UAB „Renagro“ vertinimu, šiuo atveju ikiteisminis tyrimas vyksta nepagrįstai ilgai. 2016 m. spalio 26 d. teismo posėdžio metu Z. O. T. patvirtino, jog tuo metu jai dar net nebuvo pareikšti įtarimai, o pareiškėjas duomenų apie kitiems asmenims pareikštus įtarimus neturėjo. UAB „Renagro“ nėra žinoma apie kliūtis, dėl kurių pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo, kartu negalėjo inicijuoti administracinės bylos dėl nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų. Pareiškėjas pats nurodė, jog padaryto nusikaltimo faktas yra akivaizdus, todėl neaišku, kas jam sutrukdė daug anksčiau kreiptis į administracinį teismą, juolab kad ir šiuo metu ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas. Prokuratūra akivaizdžiai delsė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, duomenis surinko per akivaizdžiai nepagrįstai ilgą terminą, tokiu būdu pažeisdama sąžiningų privačių asmenų teises ir jų interesus, teisinių santykių stabilumą.

28. UAB „Renagro“ atkreipia dėmesį į tai, kad administracinis aktas, kurio pagrindu buvo įregistruota Z. O. T. nuosavybės teisė, buvo priimtas prieš daugiau nei 6 metus. Po šio administracinio akto priėmimo atlikta daug kitų veiksmų, be kita ko, sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, nuomos sutartys. Teismas neįvertino ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyros, praėjusio nepateisinamai ilgo termino nuo ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir aplinkybės, jog, šiuos aktus panaikinus, bus neatitaisomai pažeisti trečiųjų sąžiningų asmenų interesai, tokiu būdu nukrypdamas nuo savo paties cituojamos teismų praktikos. Teismas taip pat nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos jo teisės peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribas, nepaisydamas to, kad UAB „Renagro“ atsiliepime į pareiškimą ir 2016 m. spalio 26 d. teismo posėdžio metu prašė peržengti pareiškimo reikalavimo ribas ir, panaikinus ginčijamus aktus, taikyti restituciją pinigais, juos priteisiant iš Z. O. T.. UAB „Renagro“ pakartotinai pabrėžia, jog ji yra sąžininga įgijėja, ji už ginčo žemės sklypą sumokėjo net tris kartus didesnę kainą, šį žemės sklypą sutvarkė (sklypo vertė žymiai padidėjo) ir nuo 2010 m. naudoja UAB „Agrolinija“. Už sumą, kuri buvo jam priteista iš Z. O. T., UAB „Renagro“ negalės įsigyti analogiškos vertės žemės. Todėl, UAB „Renagro“ nuomone, teismo sprendimas iš jo – sąžiningo įgijėjo – išreikalauti ginčo žemės sklypą yra neproporcingas, padarantis labai didelę žalą UAB „Renagro“ veiklai. Teismas minėtų aplinkybių neįvertino ir nepaaiškino, kodėl šiuo atveju negali būti taikoma restitucija, valstybei iš Z. O. T. priteisiant žemės sklypo ekvivalentą pinigais, juolab kad tokia praktika jau yra suformuota Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-561/2013.

29. UAB „Renagro“ teigimu, teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normą – CK 4.96 straipsnio 2 dalį, tai yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti. Ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-00062-11 iki šiol nėra baigtas, duomenų apie pareikštus kaltinimus taip pat nėra. Todėl jokios aplinkybės, susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu bei ginčijamų administracinių aktų teisėtumu ir pagrįstumu, negali būti laikomos nustatytomis. UAB „Renagro“ nesutinka su teismo išvada, jog baudžiamosios bylos baigtis tik patvirtintų konkrečių asmenų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nepaneigtų fakto, kad nuosavybės teisės Z. O. T. buvo atkurtos vadovaujantis tikrovės neatitinkančia informacija. Neaišku, kokia bus ikiteisminio tyrimo baigtis, to negalėjo prognozuoti ir pareiškėjas. Iki šiol joks nusikaltimo faktas nėra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatas. UAB „Renagro“ vertinimu, teismas taip pat pažeidė proceso teisės normą – ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kadangi teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl kartu su atsiliepimu į pareiškimą UAB „Renagro“ pateiktų dokumentų (sąskaitų faktūrų, pažymų apie atliktų darbų ir išlaidų vertę ir kt.). Teismas nepaaiškino, kodėl šie dokumentai nebuvo reikšmingi sprendžiant dėl CK 4.95 straipsnio ir 4.96 straipsnio 2 dalies taikymo.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Z., kuris yra UAB „Renagro“ direktorius, pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie UAB „Renagro“ apeliacinio skundo, prašydamas šį apeliacinį skundą tenkinti.

31. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į UAB „Renagro“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Pareiškėjas nesutinka su UAB „Renagro“ pozicija dėl termino kreiptis į teismą. Šiuo atveju, nors faktinių aplinkybių visuma sudarė prielaidas spręsti, kad ginčijamų administracinių aktų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės Z. O. T., priėmimą galbūt lėmė neteisėti veiksmai, tačiau juridinis pagrindas šiems administraciniams aktams nuginčyti atsirado tik įsiteisėjus Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarčiai. Esant galiojančiam teismo sprendimui, kuris buvo esminiu ir vieninteliu pagrindu priimti ginčijamus administracinius aktus – Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimui, šių aktų teisminis ginčijimas nebuvo galimas. Ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės nesudarė pakankamo pagrindo manyti, jog šie administraciniai aktai prieštarauja aukštesnės galios norminiams aktams. Todėl sutiktina su teismo išvada, jog terminas kreiptis į teismą turi būti skaičiuojamas nuo Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties įsiteisėjimo dienos – 2016 m. liepos 21 d. Apeliacinio skundo teiginiai, kad terminas kreiptis į teismą turėtų būti skaičiuojamas nuo 2016 m. sausio mėn., nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, patvirtinančiais, kad būtent tuo metu pareiškėjas jau turėjo pakankamai duomenų apie ginčijamų administracinių aktų neteisėtumą, t. y. viešojo intereso pažeidimą.

33. Pareiškėjas taip pat nesutinka su UAB „Renagro“ argumentu, kad teismas neįvertino ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyros. Pareiškėjo nuomone, teismas pagrįstai nurodė, kad neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, priėmimo ir jų išsaugojimui (stabilumui) prioritetas negali būti teikiamas. Šią išvadą teismas pagrindė teismų praktika, kurioje akcentuojama, jog neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjam negali susiformuoti teisėti lūkesčiai. Nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas atsakovus laikyti neteisėtais valdytojais ir iš jų išreikalauti ginčo žemės sklypus.

34. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007 pateiktais išaiškinimais, atmestinais laiko ir UAB „Renagro“ argumentus dėl nepagrįsto nusikalstamos veikos konstatavimo teismo sprendime. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-606-261/2016 nurodė, kad, esant pakankamai duomenų, jog nuosavybės teisių atkūrimas vyko vadovaujantis suklastotais dokumentais ir tikrovės neatitinkančia informacija, teismas administracinėje byloje yra pajėgus įvertinti ginčijamų aktų ir veiksmų teisėtumą. Ikiteisminis tyrimas ir jo pabaiga patvirtintų tik konkrečių asmenų kaltę dėl padarytų nusikalstamų veiku, kas neleidžia daryti išvados, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai bus teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Z. O. T. giminystės ryšys su buvusia žemės savininke F. G. buvo grindžiamas aiškiai tikrovės neatitinkančiais (melagingais) pačios Z. O. T., kitų liudytojų parodymais bei tikrovės neatitinkančia Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono kanauninko 2008 m. liepos 9 d. pažyma. Nors ikiteisminis tyrimas šiuo metu dar nėra baigtas, įtarimai yra pareikšti dviem asmenims. Šių duomenų pakanka išvadai, kad savininkas – valstybė – ginčo žemės sklypus prarado dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų. Todėl, nepriklausomai nuo vėlesnių ginčo sklypų įgijėjų sąžiningumo, šie sklypai turi būti grąžinti valstybei. Tai, kad įtarimai nėra pareikšti Z. O. T., nėra kliūtis konstatuoti, jog valstybė turtą prarado dėl padaryto nusikaltimo, ir taikyti vindikaciją, kadangi nusikaltimo faktas nuosavybės teisių Z. O. T. atkūrimo procese yra akivaizdus.

35. Pareiškėjas vertina kaip nepagrįstus UAB „Renagro“ teiginius, kad teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies 3 punktą, ir tvirtina, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno bylos proceso dalyvių argumento. Šiuo atveju teismas nagrinėjo ir vertino tik tuos įrodymus, kurie buvo reikšmingi sprendžiant dėl pareiškėjo iškeltų reikalavimų pagrįstumo, ir neturėjo pareigos pasisakyti apie UAB „Renagro“ įsigyto žemės sklypo pagerinimus. Pareiškėjo nuomone, apeliaciniame skunde išvardyti teismo galbūt padaryti proceso teisės pažeidimai nelaikytini sukliudžiusiais teismui teisingai išspręsti bylą.

36. Pareiškėjas atsiliepime į G. Z. pareiškimą dėl prisidėjimo prie UAB „Renagro“ apeliacinio skundo, remdamasis atsiliepime į UAB „Renagro“ apeliacinį skundą išdėstytais motyvais, prašo atmesti šiame pareiškime išdėstytus prašymus.

37. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į UAB „Renagro“ apeliacinį skundą ir G. Z. pareiškimą dėl prisidėjimo prie UAB „Renagro“ apeliacinio skundo prašo juos atmesti.

38. Tarnyba sutinka su teismo pozicija, kad teisė kreiptis į teismą pareiškėjui atsirado tik panaikinus teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatytas ginčo juridinę reikšmę turintis faktas, todėl pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą. Tarnyba pažymi, kad apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartyje byloje Nr. A146-335/2008 yra kalbama apie nepateisinamai ilgą viešojo administravimo subjektų delsimą informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus, o ne apie terminą, praėjusį nuo ginčijamų administracinių aktų priėmimo. Minėtoje teismo nutartyje nėra teigiama, kad teismas gali atsisakyti ginti viešąjį interesą iš esmės dėl to, jog yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo skundžiamų administracinių aktų priėmimo. Tarnyba nesutinka su UAB „Renagro“ argumentais, jog, kadangi iki šiol joks nusikaltimo faktas nebuvo konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas nurodė, jog byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad nuosavybės teisės Z. O. T. buvo atkurtos suklastotų dokumentų ir melagingų liudijimų pagrindu, teismo sprendimu nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, taip pat jog, nors ikiteisminis tyrimas nėra užbaigtas, baudžiamosios bylos baigtis tik patvirtintų konkrečių asmenų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nepaneigtų fakto, kad nuosavybės teisės Z. O. T. buvo atkurtos remiantis tikrovės neatitinkančia informacija. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai nusprendė ginčo žemės sklypus, prarastus dėl padaryto nusikaltimo, grąžinti valstybės nuosavybėn. Tokia teismo pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011. UAB „Renagro“ nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-531/2013 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-297/2014 buvo panaikinta ir grąžinta Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo būtent dėl netinkamai taikytos restitucijos. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-21-241/2016 nutarė taikyti vindikaciją, grąžinant žemės sklypus valstybės nuosavybėn.

39. Atsakovas UAB „Kita linija“ atsiliepime į UAB „Renagro“ apeliacinį skundą ir G. Z. pareiškimą dėl prisidėjimo prie UAB „Renagro“ apeliacinio skundo prašo juos tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro sprendimų atkurti nuosavybės teises, kurie buvo priimti suklastotų duomenų pagrindu ir neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, ginčijimas teisme ir jų sukeltų teisinių pasekmių pašalinimo būdų nustatymas teismo sprendimu.

41. ABTĮ 140 straipsnis, apibrėžiantis apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas, įtvirtina, kad paprastai teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (140 str. 1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (140 str. 2 d.).

42. Nagrinėjamoje byloje apeliantai nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių (nutarties 18-21 p.) apie tai, kad ginčijami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. O. T. į F. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytus 54,63 ha žemės (Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 9-21527, Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 02-04-2289 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kaišiadorių r.)“ Priedo 2 punktas, Tarnybos, atstovaujamos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo, 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. 39S-296, Tarnybos, atstovaujamos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo, 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. 36S-58, Tarnybos, atstovaujamos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo, 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. 36VJ-(14.36.2)1235 „Dėl žemės sklypo perdavimo neatlygintinai Rietavo savivaldybėje“) buvo priimti nesant įstatymo reikalavimus atitinkančių dokumentų, patvirtinančių, kad Z. O. T. ir jos motina O. N. giminystės ryšiais būtų susijusi su F. G..

43. Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi, Generalinio prokuroro prašymu atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-1198-672/2008, priėmė Z. O. T. atsisakymą nuo pareiškimo ir civilinę bylą nutraukė, panaikino Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1198-672/2008, kuriuo buvo tenkintas Z. O. T. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. G., mirusi 1951 m. vasario 15 d., iki privačios nuosavybės Lietuvoje nacionalizavimo, tuometiniame (duomenys neskelbtini), valdė 54,63 ha žemės sklypą ir ji yra Z. O. T. senelė, bei atnaujinti praleistą terminą pateikti teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į 54,63 ha žemės sklypą.

44. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-339-409/2018 pagal 2018 m. sausio 5 d. pateiktą kaltinamąjį aktą, kurioje R. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (10 veikų), 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (10 veikų), 301 straipsnio 2 dalį, A. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (10 veikų), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (10 veikų), 301 straipsnio 2 dalį, K. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (7 veikos), E. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (9 veikos), 300 straipsnio 3 dalį (9 veikos), 228 straipsnio 2 dalį, V. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 300 straipsnio 3 dalį (6 veikos), 228 straipsnio 2 dalį, O. Ž. (buvusi K.) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (7 veikos), 300 straipsnio 3 dalį (7 veikos), Z. O. T. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, M. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

45. Z. O. T. yra skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, be to, jai laikinai apribotos nuosavybės teisės į jai priklausantį butą.

46. Apeliantas UAB „Renagro“ bei prie apeliacinio skundo prisidėjęs trečiasis suinteresuotas asmuo G. Z., iš esmės neginčydami pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises neatitikties imperatyvioms Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 10 straipsnio 4 dalies normoms, nesutinka su teismo išvadomis, kad prokuroras pareiškimu ginti viešąjį interesą kreipėsi nepraleidęs įstatyme nustatyto termino; kad nusikalstami veiksmai konstatuoti dar nesant nuosprendžio baudžiamojoje byloje; taip pat teigia, kad išreikalaujant žemės sklypus iš apelianto valdymo, nėra užtikrinta ginamų vertybių pusiausvyra, jam nėra tinkamai atlyginta, nėra kompensuojamos investicijos į paimamus žemės sklypus.

47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad faktinė ir teisinė situacija šioje byloje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-330-1062/2018 yra labai panašios (tiek dėl ginamų valstybės nuosavybės teisių į turtą, į kurį atkurta nuosavybės teisė pažeidžiant imperatyvius Atkūrimo įstatymo reikalavimus, tiek dėl termino prokurorui ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą, praėjusio nuo ginčijamų individualių teisės aktų priėmimo, skaičiavimo, tiek dėl nusikalstamų veiksmų pasekmių konstatavimo administracinėje byloje), taigi ir teismų priimti procesiniai sprendimai teisės aiškinimo ir taikymo aspektu iš esmės turi būti analogiški (labai panašūs).

48. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (liet. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

49. Pabrėžtina, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).

50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-330-1062/2018 pažymėta, kad tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog, sprendžiant dėl pareiškėjo – prokuroro, ginančio viešąjį interesą, – kreipimosi į teismą termino skaičiavimo, Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino eigos pradžia tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-404-415/2018).

51. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe, nulėmusia sąlygas prokurorui kreiptis į teismą pareiškimu ginti viešąjį interesą, laikytina Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartis atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-1198-672/2008, kuria buvo priimtas Z. O. T. atsisakymas nuo pareiškimo ir civilinė byla nutraukta bei panaikintas Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (žr. nutarties 42 p.). Kol galiojo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kiti prokuroro surinkti duomenys nesudarė pakankamo teisinio pagrindo kvestionuoti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. O. T.; prokuroras pareiškimu į teismą kreipėsi 2016 m. liepos 22 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nebuvo praleistas, apelianto argumentai dėl šios teismo sprendimo dalies yra nepagrįsti.

52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-330-1062/2018 yra pateikiami ir kiti nagrinėjamai bylai aktualūs išaiškinimai dėl vindikacijos taikymo – galimybės konstatuoti nusikalstamos veikos teisines pasekmes ne baudžiamojoje byloje, taip pat dėl sąžiningam įgijėjui tenkančios naštos proporcingumo.

53. Išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-330-1062/2018 pažymėjo, kad, reiškiant reikalavimus Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies pagrindu (vindikacinį ieškinį) dėl nekilnojamojo daikto išreikalavimo iš sąžiningo valdytojo, kai daiktas buvo prarastas dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2018 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018).

54. Išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama minėtą Civilinio kodekso normą – 4.96 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad reikia vadovautis šio kodekso normų aiškinimo principais, nustatytais CK 1.9 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad, siekiant užtikrinti Civilinio kodekso vientisumą ir atskirų struktūrinių dalių suderinamumą taikant jo normas, jos aiškinamos atsižvelgiant į šio kodekso sistemą bei struktūrą (1 dalis); nustatant taikomos normos tikrąją prasmę, atsižvelgiama į šio kodekso ir aiškinamos normos tikslus bei uždavinius (3 dalis); pažymėjo, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalies paskirtis – reglamentuoti pažeistų savininko nuosavybės teisių gynimą, todėl <...> negali būti aiškinamos taip, kad sudarytų kliūtis normos paskirčiai įgyvendinti.

55. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta vindikacijos taikymo galimybė vieninteliu atveju, kai savininkas reikalaujamą grąžinti daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, t. y. veikimo pavojingiausiu visuomenei būdu. Sprendžiant vindikacijos klausimą ir nustačius, jog daiktą savininkas prarado dėl veikos, kuri pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojama kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, CK 4.96 straipsnio 2 dalies taikymui nėra svarbu, ar nustatytas tokią veiką padaręs asmuo, ar jis yra tinkamas subjektas baudžiamajai atsakomybei taikyti už padarytą veiką, ar baudžiamojoje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ar baudžiamoji byla sustabdyta, o svarbu, kad pakankamai patikimai nustatytos aplinkybės, kuriomis savininkas prarado savo daiktą – grubiai pažeidžiant jo teisę laisva valia disponuoti daiktu. Aiškinimas, kad tik teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, lėmusio daikto praradimą, būtų galima remtis nusikaltimo padarymo faktu byloje dėl vindikacijos taikymo, prieštarautų CK 4.96 straipsnio 2 dalies paskirčiai – apginti savininko teises. Taip aiškinant, tais atvejais, kai yra pakankamai duomenų, patvirtinančių nusikalstamos veikos padarymą (pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos; yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą atitinkamą veiką kvalifikuoti kaip atitinkančią tam tikro nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius; nėra duomenų, keliančių abejonių dėl tokios veikos padarymo fakto; ir kt.), tačiau baudžiamosios bylos išnagrinėjimas teisme negalimas (pvz., nenustačius tokią veiką padariusio asmens), CK 4.96 straipsnio 2 dalis taptų neveiksminga, o iš savininko būtų atimta iš esmės vienintelė galimybė atgauti daiktą, prarastą dėl kito asmens padaryto nusikaltimo.

56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytą kvalifikuojantį požymį – padaryto nusikaltimo faktą – nebūtina konstatuoti teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Padaryto nusikaltimo faktas gali būti konstatuotas nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka, nors ir vykdytame baudžiamajame procese nenustatytas konkretus nusikaltimą padaręs asmuo, ir tai negalės būti laikoma asmens nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu, nes joks asmuo teismo sprendimu neapkaltinamas nusikaltimo padarymu, o tik konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas, kuris atskirais įstatymų nustatytais atvejais yra būtinas civilinių santykių teisiniam kvalifikavimui. Taigi nusikaltimo fakto konstatavimas galimas ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, neįvardijant konkretaus, galbūt kalto dėl nusikaltimo padarymo asmens, jei šis klausimas dėl objektyvių priežasčių neišsprendžiamas vykdyto baudžiamojo proceso nustatyta tvarka priimant nuosprendį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007). Pirmiau nurodytos nuostatos mutatis mutandis (liet. pakeistus tai, kas keistina) taikytinos ir nagrinėjamose administracinėse bylose.

57. Nagrinėjamoje byloje reikšmingi faktai – Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1198-672/2008, Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-339-409/2018 pagal 2018 m. sausio 5 d. pateiktą kaltinamąjį aktą – patvirtina, kad sprendimai atkurti nuosavybės teises Z. O. T. buvo grindžiami nusikalstamais veiksmais gautais duomenimis, ir yra pakankami padaryti išvadai administracinėje byloje, kad valstybės turtas – žemės sklypai – Z. O. T. buvo perduoti dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų (t. y. ne paties savininko valia), todėl, sprendžiant dėl neteisėtų administracinių aktų panaikinimo pasekmių, taikytinos vindikacijos taisyklės. Aptariamu aspektu apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad baudžiamosios bylos baigtis tik patvirtintų konkrečių asmenų kaltę dėl nusikalstamų veiksmų padarymo, tačiau nepaneigtų fakto, kad nuosavybės teisės Z. O. T. buvo atkurtos neteisėtai panaudojant tikrovės neatitinkančius duomenis.

58. Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje ginčo žemės sklypų savininkė (valstybė) prarado šį turtą dėl kitų asmenų, tarp jų ir valstybės pareigūnų, neteisėtų veiksmų, nepagrįstai atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar nagrinėjamoje byloje savininko turtas turėjo būti išreikalaujamas taikant vindikacijos taisykles, ar nekilnojamojo daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo netaps jam neproporcinga vindikacijos padarinių našta.

59. Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarime Nr. 16/06-69/06-10/07 tyrė CK 4.96 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimą, inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) ta apimtimi, kuria valstybei leidžiama iš sąžiningo įgijėjo susigrąžinti nekilnojamąjį turtą, prarastą dėl valstybės tarnautojo padaryto nusikaltimo, ir padarė išvadą, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. Pasisakydamas dėl savininko bei sąžiningo įgijėjo nuosavybės teisių apsaugos, nurodė, be kita ko, jog tai, kad turi būti ginamos savininko, praradusio savo turtą dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, nuosavybės teisės, nereiškia, kad neturi būti ginamos teisės ir tokio asmens, kuris siekė turtą įgyti teisėtai, sąžiningai, bet įgijo jį nežinodamas, kad savininkas tą turtą prarado dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo. Taigi Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant šiuos klausimus svarbu vadovautis proporcingumo principu.

60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017, kurioje taip pat buvo sprendžiamas žemės sklypų, į kuriuos buvo neteisėtai, dėl kitų asmenų padarytų nusikalstamų veiksmų atkurtos nuosavybės teisės, vindikacijos klausimas, akcentavo (nutarties 17 p.), kad proporcingumo principas reiškia, jog įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Dėl proporcingumo principo yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir turėti tikslą, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Turi būti užtikrinta teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra, nes toks teisingos pusiausvyros siekis būdingas visai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Reikiama pusiausvyra neužtikrinama, jeigu atitinkamam asmeniui tenka asmeninė ir per didelė našta (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą byloje Žilinskienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 57675/09); 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07).

61. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vindikacijos taikymo klausimą, nevertino jokių aplinkybių, susijusių su žemės sklypų įgijėjų sąžiningumu, nenagrinėjo, ar taikomos priemonės proporcingos ir užtikrina teisingą interesų pusiausvyrą.

62. Turto įgijėjo sąžiningumą ar nesąžiningumą lemiančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienoje byloje nustatomos individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, teisinių santykių šalių padėtį, elgesį ir kt. Sprendžiant dėl turto įgijėjo sąžiningumo, visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-168/2007; 2007 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2013).

63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017 priimtoje nutartyje (25 p.) atkreipė dėmesį į tai, kad yra svarbu, ar žemė, kurioje yra ginčo sklypai, nėra priskiriama išimtinei valstybės nuosavybei, kurios nebūtų galima įsigyti privačion nuosavybėn (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d.), taigi šį nuosavybės objektą gali turėti privatūs subjektai nuosavybės teise; ar ginčo žemės sklypams nėra ir visuomenės poreikio, kurį valstybė galėtų tenkinti tik jei sklypai būtų jos nuosavybė; ar žemės sklypų valdytojas juos naudoja pagal paskirtį, kiek ilgai trunka šis naudojimas ir pan.

64. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų jurisprudencijoje suformuotą nuostatą, jog nuosavybės teisių suvaržymas, įskaitant vindikaciją, galimas tik kiekvienu atveju įvertinus daikto netenkančiam asmeniui tenkančios naštos proporcingumą. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar pareiškėjas pateikė į bylą duomenų, paneigiančių išreikalautino nekilnojamojo daikto valdytojo sąžiningumą, sudarytų sandorių skaidrumą, jų faktinį atlygintinumą; ar išreikalautinas turtas laikytinas išimtine valstybės nuosavybe, ar jam yra aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai, kurie negalės būti realizuojami palikus turtą privačioje nuosavybėje; ar, išreikalavus sandoriais įgytą turtą iš atsakovų, jiems tenkanti vindikacijos padarinių našta bus proporcinga. Minėtų aplinkybių išsamiai neįvertinus, bylos esmė dėl vindikacijos taikymo lieka neatskleista.

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota ginant viešąjį interesą, nutartyje pateikiami išaiškinimai yra aktualūs ir tiems atsakovams, kurie apeliacinių skundų nepateikė, bet yra sandoriais įgiję teises į ginčo nekilnojamąjį turtą. Tai sudaro pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas bei išnagrinėti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei priimti procesinį sprendimą šių asmenų atžvilgiu (J. P., M. P., G. P., M. V., A. V., UAB „Kita linija“, A. G., M. G.). Išreikalaujant ginčo žemės sklypus iš minėtų asmenų valstybės nuosavybėn, taip pat nebuvo vertinamas nei šių asmenų sąžiningumas, nei jiems tenkančios naštos proporcingumas, nei kitos vindikacijos taikymui svarbios aplinkybės, taigi negali būti byloje tokios teisinės situacijos, kad ji panašioje padėtyje esančių asmenų atžvilgiu būtų išspręsta skirtingai.

66. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino administracinius aktus (Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 9-21527, Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 02-04-2289 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kaišiadorių r.)“ Priedo 2 punktą, Tarnybos, atstovaujamos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo, 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 39S-296, Tarnybos, atstovaujamos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo, 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 36S-58, Tarnybos, atstovaujamos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo, 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 36VJ-(14.36.2)1235 „Dėl žemės sklypo perdavimo neatlygintinai Rietavo savivaldybėje“), kuriais nepagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės Z. O. T., šią sprendimo dalį palieka nepakeistą. Likusią teismo sprendimo dalį, tenkindama iš dalies apeliacinį skundą, panaikina, nes, minėta, bylos esmė dėl vindikacijos taikymo lieka neatskleista, ir grąžina šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti (ABTĮ 146 str. 1 d., 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Renagro“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kurioje panaikinti Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 9-21527 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. O. T.“, Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 02-04-2289 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kaišiadorių r.)“ Priedo 2 punktas dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. O. T., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo, 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. 39S-296 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. O. T.“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo, 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. 36S-58 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. O. T.“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tarnybos, atstovaujamos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo, 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. 36VJ-(14.36.2)1235 „Dėl žemės sklypo perdavimo neatlygintinai Rietavo savivaldybėje“.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį panaikinti ir bylą dėl šios dalies grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė