2025-12-03 Nr. AB-22404-3-62-3-01504-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1349-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01504-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. T. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. T. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas N. T. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 7S-200 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas), Alytaus kalėjimo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno T. P. tarnybinius pranešimus (įskaitant 2025 m. kovo 13 d. Nr. LV-19516, 2025 m. kovo 17 d. Nr. LV-20300 ir Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendime Nr. 7S-200 minimus įslaptintus dokumentus Nr. 1(DS)-981-RN, Nr. 1(DS)-898-RN, Nr. 1(DS)-3249-RN, Nr. 1(DS)-2480-RN), atsakovą Tarnybą įpareigoti pašalinti nurodytus tarnybinius pranešimus ir bet kokią su jais susijusią informaciją iš pareiškėjo asmens bylos ir visų kitų susijusių registrų bei atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus kalėjimo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno T. P. veiksmų, įvertinant jo paties prisipažinimą dėl sistemingo informacijos rinkimo ir teismų sprendimus bylose Nr. eI1-1461-872/2024 ir Nr. I1-1571-764/2024

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2025 m. rugsėjo 22 d. ištaisyti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus skundo trūkumus.

Teismas pareiškėjui pažymėjo, kad nurodyti skundo reikalavimai neaiškūs, nenurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, teismas neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo (prašymo) priėmimo klausimo bei ginčo iš esmės.

Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 22 d. teismui pateikė patikslintą skundą, prašydamas panaikinti Sprendimą, pripažinti neteisėtu atsakovo Tarnybos neveikimą nepradėti/neužbaigti objektyvaus tarnybinio patikrinimo dėl Alytaus kalėjimo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno T. P. veiksmų ir dėl neteisėtų/neteisingų duomenų laikymo pareiškėjo asmens byloje bei susijusiuose registruose, atsakovą Tarnybą įpareigojant pradėti ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl T. P. veiksmų, įvertinant jo prisipažinimą dėl sistemingo informacijos rinkimo ir teismų sprendimus bylose Nr. eI1-1461-872/2024 ir Nr. I1-1571-764/2024 bei iš pareiškėjo asmens bylos ir visų susijusių registrų pašalinti tarnybinius pranešimus Nr. LV-19516, Nr. LV-20300 bei įslaptintų dokumentų (Nr. 1(DS)-981-RN, Nr. 1(DS)-898-RN, Nr. 1(DS)-249-RN, Nr. 1(DS)-2480-RN nuorodas ir bet kokią su jais susijusią informaciją, nustatyti draudimą šią medžiagą naudoti bet kokių individualių sprendimų pareiškėjo atžvilgiu priėmimui, nesant pradėto ikiteisminio tyrimo ar kito aiškaus ir teisėto procesinio pagrindo, jei tokio pagrindo nėra – įpareigoti atsakovą Tarnybą šią medžiagą sunaikinti/atmesti kaip neteisėtai tvarkomus duomenis.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą priėmė. Kitoje dalyje teismas skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad skundas dėl reikalavimo panaikinti individualų sprendimą, kuriuo pareiškėjas perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą, jei jis buvo priimtas vadovaujantis neteisėtais tarnybiniais pranešimais ir (ar) įslaptinta medžiaga, negali būti priimtas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, nes Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl Tarnybos direktoriaus 2025 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. NN-140 „Dėl nuteistojo N. T. perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą“ panaikinimo atsisakyta priimti.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjo prašymas pripažinti neteisėtu atsakovo neveikimą nepradėti/neužbaigti objektyvaus tarnybinio patikrinimo dėl Alytaus kalėjimo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno T. P. veiksmų ir dėl neteisėtų/neteisingų duomenų laikymo pareiškėjo asmens byloje bei susijusiuose registruose, atsakovą įpareigojant pradėti ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl T. P. veiksmų, įvertinant jo prisipažinimą dėl sistemingo informacijos rinkimo ir teismų sprendimus bylose Nr. eI1-1461-872/2024 ir Nr. I1-1571-764/2024 bei iš pareiškėjo asmens bylos ir visų susijusių registrų pašalinti tarnybinius pranešimus Nr. LV-19516, Nr. LV-20300 bei įslaptintų dokumentų (Nr. 1(DS)-981-RN, Nr. 1(DS)-898-RN, Nr. 1(DS)-249-RN, Nr. 1(DS)-2480-RN nuorodas ir bet kokią su jais susijusią informaciją, nustatyti draudimą šią medžiagą naudoti bet kokių individualių sprendimų pareiškėjo atžvilgiu priėmimui, nesant pradėto ikiteisminio tyrimo ar kito aiškaus ir teisėto procesinio pagrindo, jei tokio pagrindo nėra – įpareigoti atsakovą šią medžiagą sunaikinti/atmesti kaip neteisėtai tvarkomus duomenis neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ir įpareigoti teismą priimti pareiškėjo patikslintą skundą ir nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas teigia, jog teismas klaidingai konstatavo, kad skundo reikalavimai neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų. Pareiškėjas nurodo, kad skundo dalykas (reikalavimai): pripažinti neteisėtais T. P. veiksmus; pripažinti neteisėtu Imuniteto skyriaus neveikimą; įpareigoti pašalinti neteisėtus dokumentus; įpareigoti atlikti tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas pažymi, kad skundo pagrindas (aplinkybės): pareigūno T. P. sisteminis informacijos rinkimas viršijant įgaliojimus, ar pateikus tikrovės neatitinkančią ar nepatikrintą informaciją, patvirtintas teismų sprendimais; Imuniteto skyriaus formalus atsiliepimas be realių veiksmų.

Pareiškėjas paaiškina, kad ginčijami T. P. tarnybiniai pranešimai, Imuniteto skyriaus neveikimas, įvardija sukeltas pasekmes: perkėlimas, reputacinė žala, neigiama įtaka asmens bylai, resocializaciniam procesui. Pareiškėjas įžvelgia teisės aktų pažeidimus ir reikalauja tarnybinio patikrinimo, informacijos pašalinimo, draudimo naudoti.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis gina ne abstrakčius interesus ar subjektyvų jausmą, o teisės aktais saugomas teises: teisę į gerą administravimą, teisę į teisingą bausmės atlikimo režimo taikymą, teisę į asmens duomenų apsaugą. Pareiškėjas nurodo, kad sprendimai dėl teisinės padėties buvo grindžiami neteisėtai surinktais duomenimis, todėl tai nėra faktų konstatavimas, o reali ir tęstinė pareiškėjo teisių ir reputacijos pažeidimo situacija, sukėlusi ir ateityje sukelianti neigiamas teisines pasekmes.

Pareiškėjo teigimu, teismas klaidingai teigia, kad tarnybiniai pranešimai nėra laikytini asmenims teisines pasekmes sukeliančiais administraciniais aktais ir nurodo, kad tai prieštarauja teismų praktikai. Pažymi, kad pareiškėjo atveju, būtent tie tarnybiniai pranešimai, neatitinkantys tikrovės ir parengti remiantis neteisėtai surinkta ar neatitinkančia tikrovės ar nepatikrinta informacija, buvo faktinis ir teisinis pagrindas priimti jam nepalankų sprendimą – perkelti į kitą įkalinimo įstaigą. Jie taip pat suformavo neigiamą pareiškėjo reputaciją asmens byloje, socialinio tyrimo išvadose, kurie turi ir neabejotinai turės neigiamų teisinių pasekmių. Šie dokumentai, nors ir būdami tarpiniai, sukėlė ir neabejotinai sukels ateityje tiesiogines teisines pasekmes ir turi būti teisminės kontrolės objektu, o teismas, neleisdamas ginčyti šių pranešimų teisėtumo, atėmė teisę į veiksmingą pažeistų teisių gynybą.

Pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Tai, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra įvyko, įrodo pareigūno T. P. pateiktas paaiškinimas Imuniteto skyriui dėl skunde nurodytų aplinkybių. Atsakovas buvo supažindintas su pareiškėjo pretenzijomis, atliko vidinį tyrimą, tačiau priėmė netenkinantį sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad skunde nurodyti veiksmai pažeidžia ne tik jo asmenines teises, bet ir viešąjį interesą – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai veiktų teisėtai, neviršytų įgaliojimų, o jų veiksmai būtų skaidrūs ir pagrįsti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo pareiga padėti pareiškėjui ypač svarbi, kai ginčas susijęs su žmogaus teisėmis ir viešuoju interesu. Pareiškėjo teigimu, teismo nutartis yra pagrįsta klaidingu teisės aktų aiškinimu ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotai praktikai. Teismas formaliai aiškino ABTĮ nuostatas, neatsižvelgdamas į skundo esmę ir pareiškėjo teisių gynimo poreikį.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjo skundo dalį atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties skundžiamos dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.).

Skundo reikalavimą panaikinti individualų sprendimą, kuriuo pareiškėjas perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą, jei jis buvo priimtas vadovaujantis neteisėtais tarnybiniais pranešimais ir (ar) įslaptinta medžiaga, teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, nes Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2025 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. NN-140 „Dėl nuteistojo N. T. perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą“ panaikinimo atsisakyta priimti. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos laikytis nustatytos tvarkos. LVAT savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-369-789/2024).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016 ir kt.). Skundo priėmimo stadijoje nevertintinas pareiškėjo argumentų pagrįstumas – tai sudaro skundo nagrinėjimo iš esmės dalyką.

Pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas vienas iš galimų administracinio teismo sprendimų – įpareigoti administravimo subjektą atlikti atitinkamus veiksmus (ABTĮ 88 str. 2, 3 p.). Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus gali būti reiškiamas ir nagrinėjamas kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti administracinį aktą arba kaip savarankiškas reikalavimas neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus atvejais (ABTĮ 17 str. 1 d. 1, 2 p.). Reiškiant savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, siekiant konstatuoti egzistuojantį administracinį ginčą, teismas turi patikrinti, ar pateikti duomenys, kad pareiškėjas kreipėsi į administravimo subjektą su prašymu atlikti atitinkamus veiksmus, o šis tinkamai neveikia ar vilkina atlikti šiuos veiksmus. Nesant tokių duomenų, pareiškėjui turi būti siūloma juos pateikti, nustatant terminą trūkumų šalinimui.

Pagal LVAT praktiką, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties, šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1348-556/2015, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020, 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-218-552/2021).

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti iš pareiškėjo asmens bylos ir visų susijusių registrų prašomus duomenis, nustatyti draudimą šią medžiagą naudoti, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos atliktu bylos duomenų vertinimu ir LVAT teismo praktiką atitinkančia išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas aptariamu konkrečiu klausimu kreipėsi į atsakovą, o atsakovas vilkino tokį kreipimąsi nagrinėti ar išreiškė valią dėl nurodomų duomenų nepašalinimo. Pastebėtina, kad šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, pareiškėjas nepatikslino aplinkybių, susijusių su jo kreipimųsi į atsakovą dėl informacijos pašalinimo iš pareiškėjo asmens bylos ir visų kitų susijusių registrų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti minėtą skundo reikalavimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atitinkamai administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl pripažinimo neteisėtu atsakovo neveikimą dėl neteisėtų / neteisingų duomenų laikymo pareiškėjo asmens byloje bei susijusiuose registruose.

Pareiškėjas teismo taip pat prašo įpareigoti atsakovą pradėti ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl T. P. veiksmų.

Pagal suformuotą LVAT teismo praktiką, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie tikėtiną tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015; 2021 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-624/2021). Tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą, paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (žr., pvz., 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013; 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-856-662/2017; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-822/2018). Taigi, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pradėti ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl T. P. veiksmų nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl jį, nors ir netinkamai motyvuojant, tačiau pagrįstai buvo atsisakyta priimti. Atitinkamai administracinis teismas negali priimti nagrinėti ir pareiškėjo skundo reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovo neveikimą nepradėti / neužbaigti objektyvaus tarnybinio patikrinimo dėl T. P. veiksmų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. T. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė