ecfe623d-17d1-4c67-aca2-90d1c6b39ccc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-407-918/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01459-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 2.6.27; 2.6.10.9 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės UAB „Sporiva“ atstovei advokatei Donatai Juozumienei, atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , atstovui M. K., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ieÅ¡kovės UAB „Sporiva“ ieÅ¡kinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo iÅ¡mokos priteisimo, trečiasis Å¡ios bylos asmuo SIA Avantex, n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovė, patikslinusi reikalavimus, praÅ¡o pripažinti draudžiamuoju 2018 m. sausio 17 d. įvykį Vokietijoje, kurio metu greitkelio Autobahn 12 aikÅ¡telėje Parkplatz Berliner Urstomtal Süd iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Sporiva“ naudojamos transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavogta dalis krovinio, priimto vežti pagal 2018 m. sausio 16 d. krovinio pervežimo užsakymÄ Nr. CRG00 2514 ir 2018 m. sausio 16 d. CMR važtaraÅ¡tį TH.0374952.18, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 8 423,02 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.1.

IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose (ieÅ¡kinyje, dublike, pareiÅ¡kime dėl reikalavimo mažinimo) nurodė, kad atsakovas yra apdraudęs ieÅ¡kovo civilinę atsakomybę. 2018-01-16 Latvijos Respublikos įmonės SIA „Avantex“ užsakymo pervežti krovinį iÅ¡ Vokietijos į LatvijÄ pagrindu 2018-01-16 10:05 val. (Vokietijos laiku) ieÅ¡kovo vairuotojo M. Å . vairuojama transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į krovinio pakrovimo vietÄ â€“ firmÄ ECL Kontor GmbH, Dradenaustrasse 18, 21129, Hamburge, Vokietijoje.

IÅ¡kart po krovinio pakrovimo 2018-01-16 17:22 val. (Vokietijos laiku) užsakovo SIA „Avantex“ nurodymu ieÅ¡kovo transporto priemonė iÅ¡važiavo į muitinės įstaigÄ Zollamt Hamburg – Waltershof, esančiÄ Finkenwerder str. 4, 21129, Hamburge. Muitinės įstaigoje IeÅ¡kovas buvo 2018-01-16 17:48 val. (Vokietijos laiku). 2.2. PrieÅ¡ krovinio gabenimÄ iÅ¡ Hamburgo į RygÄ IeÅ¡kovas iÅ¡analizavo Truck Parking Europe duomenų bazėje esančias stovėjimo aikÅ¡teles, jų lokacijas ir pasirinko trumpiausiÄ bei greičiausiÄ marÅ¡rutÄ mokamais Vokietijos greitkeliais Autobahn 24, Autobahn 10, Autobahn 12.

IeÅ¡kovas, pajudėjęs iÅ¡ Hamburgo, Vokietijoje, planavo sustoti nakvynei Vokietijos – Lenkijos pasienyje Slubice mieste. Pagal darbo ir poilsio režimÄ priklausančioms privalomoms pertraukoms tarp vairavimo ieÅ¡kovas buvo numatęs dvi Vokietijos teritorijoje esančias stovėjimo aikÅ¡teles:

1) Autohof Freienbrink, esančiÄ prie greitkelio Autobahn 10, Eichenstrasse 3, 15537 Grunheide;

2) Autohof Spreenhagen, esančiÄ prie greitkelio Autobahn 12, Storkower str. 1A, 15528 Spreenhagen, tačiau Å¡iose aikÅ¡telėse nerado laisvos vietos sustojimui. IeÅ¡kovas 2018-01-16 23:07 val. (Vokietijos laiku) pasuko į kitÄ artimiausiÄ stovėjimo aikÅ¡telę – Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, esančiÄ Vokietijos greitkelyje Autobahn 12, 15518 Briesen, kur ieÅ¡kovas vos rado laisvÄ vietÄ . Sustojus Å¡ioje stovėjimo aikÅ¡telėje, ieÅ¡kovo vairuotojas apžiÅ«rėjo transporto priemonę, jokių transporto priemonės ar priekabos pažeidimų vairuotojas nepastebėjo, tačiau pamatė, jog priekabos galinės gabaritinės Å¡viesos veikia su trikdžiais.

GedimÄ ieÅ¡kovo vairuotojas savo jėgomis paÅ¡alino 2018-01-17 apie 00:05 val. (Vokietijos laiku). Baigus Å¡alinti gedimÄ , pagal darbo ir poilsio režimÄ ieÅ¡kovo vairuotojo bendras 15 val. darbo laikas per parÄ turėjo baigtis 2018-01-17 00:09 val., t. y. po 4 minučių. 2.3. IeÅ¡kovo vairuotojas privalomai turėjo pasinaudoti kasdienio poilsio laikotarpiu, numatytu darbo ir poilsio režime, todėl pasiliko nakvynei Å¡ioje aikÅ¡telėje. 2018-01-17 00:30 val. (Vokietijos laiku) ieÅ¡kovo vairuotojas prieÅ¡ nakties poilsį dar kartÄ apėjo transporto priemonę, jÄ nuodugniai apžiÅ«rėjo, jokių kėbulo ar tento pažeidimų nebuvo.

Stovėjimo aikÅ¡telė buvo pilna, aplink ieÅ¡kovo transporto priemonę stovėjo daug kitų sunkiasvorių transporto priemonių, aikÅ¡telė buvo apÅ¡viesta. IeÅ¡kovo vairuotojas liko miegoti vilkiko kabinoje. 2018-01-17 apie 07:30 val. (Vokietijos laiku) ieÅ¡kovo vairuotojas, apžiÅ«rėdamas transporto priemonę, pastebėjo, jog iÅ¡ keleivio pusės perpjauti vilkiko ir priekabos tentai, per perpjautÄ tentÄ matėsi, jog dingusi dalis krovinio. Vairuotojas iÅ¡kvietė Vokietijos policijos pareigÅ«nus, padarė įvykio fotonuotraukas.

Apie krovinio vagystę ieÅ¡kovo vadovas iÅ¡kart telefonu pranešė atsakovui, apdraudusiam ieÅ¡kovo civilinę atsakomybę. Atsakovas užregistravo ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ apie įvykį bei nurodė laikytis užsakovo duodamų instrukcijų. 2018-01-17 11:03 val. (Vokietijos laiku) užsakovo SIA „Avantex“ nurodymu ieÅ¡kovas nuvyko į muitinės įstaigÄ Zollamt Fürstenwalde, kur buvo iÅ¡krautas visas krovinys, iÅ¡krovimo metu buvo skaičiuojamas vagystės metu atsiradęs trÅ«kumas ir nustatyta, kad trÅ«ksta 195 vnt. dėžių su įvairia buitine technika. 2.4. 2018-02-13 IeÅ¡kovas gavo užsakovo SIA „Avantex“ 2018-02-01 raÅ¡ytinį reikalavimÄ atlyginti žalÄ , kuriame SIA „Avantex“ nurodė, jog trÅ«kstamas krovinio kiekis – 1458 vienetai įvairių buitinių įrenginių bei reikalavo atlyginti 12 155,56 JAV dolerių dėl trÅ«kumo patirtÄ Å¾alÄ , 1 471,32 JAV dolerių nuostolių, susijusių su krovinio perkrovimu bei muitinės procedÅ«rų pakartotiniu tvarkymu, 2 812,11 JAV dolerių nuostolių, susijusių su muito mokesčių sumokėjimu.

SIA „Avantex“ buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį ieÅ¡kovo atžvilgiu dėl 13 427,25 Eurų nuostolių atlyginimo, kur buvo sudaryta taikos sutartis dėl 9 923,02 Eur nuostolių atlyginimo. 2.5. 2018-03-13 IeÅ¡kovas elektroniniu paÅ¡tu gavo Atsakovo 2018-03-09 SprendimÄ dėl žalos Nr. 423193-0932_1-001, kuriuo 2018-01-17 įvykis Vokietijoje, kai iÅ¡ IeÅ¡kovo transporto priemonės, v/n (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), dingo dalis pagal CMR važtaraÅ¡tį TH.037492.18 gabenamo krovinio, pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu. 2.6.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, atsakovo sprendimas dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju yra nepagrįstas. Krovinius vežantys vairuotojai, vykdydami savo tiesioginę veiklÄ , privalo laikytis imperatyviai nustatytų vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisyklių. IeÅ¡kovas važiavo trumpiausiu ir greičiausiu marÅ¡rutu mokamais Vokietijos greitkeliais. Planuodamasis kelionės marÅ¡rutÄ , ieÅ¡kovo vairuotojas buvo numatęs, jog patekus į kamščius, ar kelių remontus, ir matant, kad nepavyks pasiekti Lenkijos teritorijos, vienoje iÅ¡ dviejų numatytų stovėjimo aikÅ¡telių, kurias buvo nusimatęs kaip vietÄ pertraukai, jis liks ir nakvynei.

Neradus laisvos vietos, ieÅ¡kovo vairuotojas buvo priverstas važiuoti toliau. IeÅ¡kovo vairuotojas jau privalėjo daryti 45 minučių trukmės pertraukÄ , todėl pasuko į Vokietijos greitkelyje Autobahn 12 Frankfurt Oder kryptimi esančiÄ stovėjimo aikÅ¡telę – Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, esančiÄ 15518 Briesen. Jokių nuorodų į kitas aikÅ¡teles pakeliui nebuvo, o pagal darbo ir poilsio režimÄ jis toliau ir nebegalėjo važiuoti. Baigus Å¡alinti gedimÄ ieÅ¡kovo vairuotojui iki bendro 15 val. darbo laiko per parÄ pabaigos buvo likusios tik 4 minutės, taigi IeÅ¡kovo vairuotojas nebeturėjo galimybės važiuoti toliau ir buvo priverstas likti nakvynei aikÅ¡telėje Parkplatz Berliner Urstromtal Süd.

Å ioje stovėjimo aikÅ¡telėje 2018-01-17 naktį įvyko krovinio dalies vagystė. 2.7. Pasibaigus vairavimo laikui, esant privalomam sustojimui dėl darbo ir poilsio režimo taisyklių, ieÅ¡kovo vairuotojas pasirinko kiek įmanoma saugiausiÄ Å¡ioje situacijoje aikÅ¡telę – jis sustojo mokamo greitkelio, kurio įvažiavimai ir iÅ¡važiavimai yra ribojami, aikÅ¡telėje, kurios teritorija naktį apÅ¡viesta, į kuriÄ galima patekti ir iÅ¡važiuoti tik iÅ¡ mokamo greitkelio per vienÄ Ä¯važiavimÄ (iÅ¡važiavimÄ ), vairuotojas prieÅ¡ ilsėdamasis nuodugniai apžiÅ«rėjo transporto priemonę, miegojo transporto priemonės kabinoje, transporto priemonės nepaliko.

Jokių nuorodų į kitas saugomas aikÅ¡teles Å¡ioje kelio atkarpoje nebuvo. 2.8. Atsakovo teiginys, kad IeÅ¡kovo važiavimo marÅ¡rutu buvo kita saugoma aikÅ¡telė adresu Steinstrasse 9, 16909 Fretzdorf, Wittstock, kurioje ieÅ¡kovo vairuotojas galėjo sustoti, yra nepagrįstas. Atsakovo nurodytu adresu Steinstrasse 9, 16909 Fretzdorf, Wittstock, Vokietijoje yra stovėjimo aikÅ¡telė Shell Autohof Herzsprung, tačiau Å¡i aikÅ¡telė nėra saugoma. Atsakovas, keldamas reikalavimÄ IeÅ¡kovui sustoti tik visÄ parÄ saugomose ir aptvertose stovėjimo aikÅ¡telėse arba prie policijos postų, reikalauja iÅ¡ ieÅ¡kovo to, kas yra realiai neįgyvendinama.

2. Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė Donata Juozumienė palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovo vairuotojas buvo sustojęs aikštelėje, formaliai neatitinkančioje reikalavimų, tačiau draudimo sutarties reikalavimų įvykdyti nebuvo įmanoma, nes tokių aikštelių maršrute nebuvo. Nesuprantama, kodėl atsakovo siūlomos aikštelės, nors ir neatitinkančios reikalavimų, yra geresnės.

3. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti. Atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) nurodo, kad ERGO 2018-03-09 priėmė sprendimÄ , kuriuo 2018-01-17 įvykį, kuomet buvo pavogtas krovinys, pripažino nedraudžiamuoju, nes vagystė įvyko nesaugomoje stovėjimo aikÅ¡telėje. Pagal Taisyklių 6.1.3 punktÄ , draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijÄ kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiÅ¡kiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs. Draudėjas buvo nebepakankamai atidus ir rÅ«pestingas, pažeidė draudimo sutarties sÄ lygas, nes vežėjo vairuotojas nepadarė visko, kÄ privalo padaryti apdairus, dėmesingas vežėjas.

IeÅ¡kovė, kaip verslininkė, užsiimanti krovinių pervežimu už atlygį, turi įvertinti galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį ir imtis priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams paÅ¡alinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. IeÅ¡kovė bÅ«tų sumažinusi tikimybę įvykti vagystei, nes bÅ«tų sustojusi saugomoje aikÅ¡telėje. IeÅ¡kovė savo rizika veikiantis verslo subjektas, juridinis asmuo, sudarė su atsakovu draudimo sutartį derybų bÅ«du, susitarė dėl draudimo sutarties sÄ lygų, todėl jai buvo puikiai žinomas draudimo sutarties turinys, tačiau draudimo sutarties sÄ lygų draudėjas nesilaikė, todėl įvykis yra nedraudžiamasis.

Ä®vykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju, nes draudėjas pažeidė sutarties sÄ lygas — sustojo poilsiui nesaugomoje stovėjimo aikÅ¡telėje. Draudimo sutarties priedo Nr. 2 instrukcijose vežėjui nurodyta, kad vežant krovinius ES teritorijoje, taip pat NVS Å¡alyse, sustoti galima tik visÄ parÄ saugomose ir aptvertose stovėjimo aikÅ¡telėse arba prie policijos postų. Draudimo apsauga negalioja, nes draudėjas netinkamai laikėsi draudimo sutartie sÄ lygų. Draudėjo vairuotojas pasiliko poilsiui nesaugomoje aikÅ¡telėje.

Remiantis Tarptautinės kelių transporto sÄ jungos internetinio puslapyje www.iru.org pateiktais duomenimis, ieÅ¡kovo vairuotojo pateiktu marÅ¡rutu buvo saugoma aikÅ¡telė adresu — Steinstßrase 9, 16909 Frezdorf, Wittstol. Draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, todėl draudikas, prisiimdamas rizikÄ , draudimo sutartimi nustato suteikiamos draudimo apsaugos ribas — nedraudžiamuosius įvykius. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai draudimo rizika įvyksta, tačiau Å¡alys yra susitarusios, kad Å¡is įvykis dėl konkrečių aplinkybių arba savitų sÄ lygų nelemia draudiko pareigos iÅ¡mokėti iÅ¡mokų.

Tais atvejais, kai nedraudžiamieji įvykiai yra aiÅ¡kiai apibÅ«dinti draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse, draudėjas neturi teisinio pagrindo gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Vežėjas tinkamai nesusiplanavo marÅ¡ruto, nenumatė kur ir per kokį laikÄ jis bus, neužsisakė parkavimo aikÅ¡telės, todėl tinkamai nepasiruošė pervežimui.

4. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko, prašė atmesti, paaiÅ¡kino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo teiginiai, kad neturėjo galimybės sustoti kitose aikÅ¡telėse, neįrodyti. Draudimo poliso priede Nr. 2 yra aiÅ¡kus reikalavimas dėl sustojimo poilsiui aptvertose visÄ parÄ saugomose aikÅ¡telėse arba prie policijos postų. IeÅ¡kovas tinkamai nesuplanavo marÅ¡ruto, tikėtinai norėdamas sutaupyti nesinaudojo mokamomis saugojamomis aikÅ¡telėmis. IeÅ¡kovas turi laikytis sudarytos sutarties sÄ lygų ir jas tinkamai vykdyti.

5. Trečiasis asmuo SIA „Avantex“ atsiliepime nurodo, kad sutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovė nepagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Draudimo išmokos suma turi būti susieta su trečiajam asmeniui atlygintinos žalos dydžiu. Trečiojo asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos. Teismas k o n s t a t u o j a :

6. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. ieÅ¡kovas (draudėjas) ir atsakovas (draudikas) pagal Vežėjų automobiliai atsakomybės (CMR) draudimo taisykles Nr. 019 (toliau – Taisyklės) (1 t. 76-81 e. b. l.) sudarė Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-932-423193 (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta ieÅ¡kovo atsakomybė, numatyta pagal 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijÄ (CMR) ir pagal kitÄ nacionalinę teisę, kiek ja gali remtis turintis teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , bet nevirÅ¡ijant CMR konvencijos nuostatų. 2017 m. gruodžio 29 d.

Draudimo sutarties priede Nr. 1/1 nurodyta, kad draudimo apsauga galioja tik tuomet, kai pervežimai atliekami tentiniais vilkikais MB, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Priede prie draudimo poliso Nr. 2 išdėstyti „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“. Priede Nr. 3 susitarta, kad draudimo apsauga galioja ir atliekant pervežimus šalies viduje.

7. IÅ¡ byloje esančių duomenų, nustatyta, jog ieÅ¡kovė 2018 m. sausio 16 d. pasikrovė gabenti krovinį marÅ¡rutu Vokietija - Latvija, vilkiko valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 13-14 e. b.). Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas sustojo poilsiui 22 val. 7 min (1 t. 15 e. b. l.) aikÅ¡telėje Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, esančioje 15518 Briesen. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad vairuotojui sustojus ir likus minimoje likus pailsėti nakčiai stovėjimo, buvo įvykdyta dalies krovinio vagystė. 8. 2018 m. kovo 9 d. atsakovas priėmė sprendimÄ dėl žalos Nr. 423193-0932_1-001, kuriame nurodė, kad žalos administravimo metu buvo nustatyta, kad krovinio vagystė įvyko vairuotojui sustojus poilsiui nesaugomoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje Vokietijoje, įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir nusprendė draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovui nemokėti (1 t. 59-60 e. b. l.).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius.

Nuostolių atsiradimo rizikÄ pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugÄ â€“ įsipareigodamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis (standartinės sÄ lygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017).

10. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiÅ¡kinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastÄ , draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau Å¡alys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiÅ¡kiai draudimo sutartyje nustatytų sÄ lygų Å¡is įvykis nelemia draudiko pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sÄ lygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Tokios sÄ lygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sÄ lygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai paÅ¡alina draudiko pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ab initio (iÅ¡ anksto), o sÄ lygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo iÅ¡mokos, buvimas įpareigoja draudikÄ arba ginÄÄ sprendžiantį teismÄ vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-461-378/2017).

Draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi bÅ«ti nustatyti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali bÅ«ti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Taigi draudiko prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal įstatymuose nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013).

11. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015.).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

12. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių buvo sudaryta Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis, kuria atsakovė apdraudė ieÅ¡kovės, kaip krovinių vežėjos, atsakomybę pagal 1956 m. CMR konvencijÄ , kai pervežimai vykdomi ieÅ¡kovo transporto priemone. Draudimo liudijimo Priede Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais“ skiltyje „Krovinio pervežimas“ nurodyta, kad gabenant krovinį galima sustoti tik visÄ parÄ saugomose ir aptvertose stovėjimo aikÅ¡telėse arba prie policijos postų.

Nurodyto Priedo Nr. 2 skilties „Vairuotojas privalo“ 4 punkte numatyta draudėjo vairuotojo pareiga poilsiui ir stovėjimui pasirinkti vietÄ saugomose stovėjimo aikÅ¡telėse arba prie stacionarių milicijos postų. Draudimo liudijimo 2.4 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo tyčios, didelio neatsargumo, nusikalstamos veikos a neveikimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai socialiai vertingi (bÅ«tinoje gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.) įvykis pripažįstamas nedraudiminiu, dėl kurių draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo iÅ¡mokų.

Dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalų atsargumo bei rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas - neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti.

13. Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad draudimo sutarties sÄ lygose pateikiamos didelį neatsargumÄ ar kitas kaltės formas nusakančios sÄ vokos turi atitikti galiojančiuose teisės aktuose, teismų praktikoje ir teisės doktrinoje vartojamas atitinkamas sÄ vokas bei jų turinį.CK normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos, tačiau didelio neatsargumo sÄ voka teismų praktikoje nuolat plėtojama ir aiÅ¡kinama kaip kaltės forma, kuri pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017).

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ draudimo bylose, susijusiose su draudiko prievole atlyginti žalÄ , patirtÄ sustojus priverstiniam ar nenumatytam poilsiui, negalima reikalauti iÅ¡ vežėjo, nors ir savo srities profesionalo, užsiimančio tokiu verslu, to, kas neįmanoma, pavyzdžiui, pasirinkti saugomÄ krovininių automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kai tokių aplink nėra (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017).

14. Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019 nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai. Draudimo taisyklių 16.3 punkte nurodyta nedraudžiamųjų įvykių grupė nėra apibrėžta aiÅ¡kiais įvykiais ar veiksmais, todėl draudėjo veiksmai turi bÅ«ti vertinami kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybių kontekste. IeÅ¡kovei priklausančiÄ transporto priemonę vairavusio asmens veiksmai vertintini atsižvelgiant tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius asmens elgesį apibÅ«dinančius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali bÅ«ti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas, subjektyviuoju kriterijumi – sÄ moningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių.

15. Teismo vertinimu, Å¡ioje konkrečioje situacijoje nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad vairuotojas padarė viskÄ , kÄ privalėjo padaryti apdairus, dėmesingas vežėjas esamoje situacijoje. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės vairuotojas, laikydamasis poilsio ir darbo laiko režimo pasibaigus darbo laikui pasirinko stovėjimÄ greitkelio aikÅ¡telėje, kuri visiÅ¡kai neatitiko nei draudimo sutartyje numatytų saugumo reikalavimų (nebuvo nei aptverta, nei visÄ parÄ saugoma). Dar daugiau, ieÅ¡kovo pasirinkta aikÅ¡telė neatitiko ir kitų aikÅ¡telės saugumÄ didinančių reikalavimų, pavyzdžiui nebuvo filmuojamas vaizdas ar pan. Nors į Å¡iÄ aikÅ¡telę patenkama tik iÅ¡ mokamo greitkelio, vien tai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog nebuvo pažeisti dėmesingumo ir atidumo reikalavimai taip, jog nebÅ«tų pagrindas pripažinti vairuotojo didelį neatsargumÄ .

16. Byloje ginčo nėra, kad ieÅ¡kovo vairuotojas turėjo sustoti pertraukai, taip pat turėjo ir privalomai ilsėtis. Vis dėlto, ieÅ¡kovo vairuotojas, žinodamas apie darbo ir poilsio ypatumus, turėjo pareigÄ planuoti tiek marÅ¡rutÄ , tiek galimas sustojimo vietas taip, kad jos kaip įmanoma daugiau atitiktų reikalavimus. IeÅ¡kovas nurodo, kad planuojant marÅ¡rutÄ , naudojasi informacine sistema Truck Parking Europe, atsakovas duomenis pateikia iÅ¡ Tarptautinės kelių transporto sÄ jungos interneto tinklalapio www.iru.org.

IÅ¡ bylos medžiagos bei interneto tinklalapyje www.iru.org/apps/transpark-search-action pateiktos informacijos matyti, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, atsakovo nurodyta aikÅ¡telė Shell Autohof Herzsprung nuo ieÅ¡kovo pasirinktos aikÅ¡telės Parkplatz Berliner Urstromtal Süd skiriasi ne tik komforto lygiu, bet ir tuo, kad Tarptautinės kelių transporto sÄ jungos duomenimis Å¡i aikÅ¡telė yra saugoma 24 valandas per parÄ . Atsakovė patvirtino, kad draudimo liudijime, jo prieduose, taip pat draudimo taisyklėse nėra aptarta, kokia programa draudėjui siÅ«loma naudotis planuojant marÅ¡rutus.

IeÅ¡kovo vairuotojas, planuodamas marÅ¡rutÄ , turėjo visas galimybes pasitikrinti sustojimo galimybes keliose programėlėse.

17. Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, kad draudimo sutartyje, jos prieduose ar taisyklėse draudikui nėra nurodymo naudotis konkrečia programėle ar informacine sistema planuojant marÅ¡rutÄ . Atsakovės atstovas taip pat patvirtino, kad atsakovas neturi specialių reikalavimų, susijusių su stovėjimo vietų galimu pavojingumu Vokietijoje. IeÅ¡kovės tvirtinimu, vairuotojas aikÅ¡telėje Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, esančioje 15518 Briesen, 2018 m. sausio 16 d. nuo 22.52 min iki 23.05 min atliko remonto darbus – tvarkė sugedusias Å¡viesas.

Å i aplinkybė yra įrodinėjama vairuotojo raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, tačiau objektyviais įrodymas nėra patvirtinta. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ vairuotojo nurodomų duomenų, remonto darbai užtruko 13 minučių po numatytos pertraukos pabaigos. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo vairuotojas, sustodamas Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, aikÅ¡telėje, turėjo įvertinti ne tik tai, kad turi padaryti privalomÄ 45 minučių pertraukÄ , kuriÄ pradėjo 22.07 val. (23.07 val. Vokietijos laiku), bet ir tai, kiek laiko po privalomos 45 minučių pertraukos bus likę iki bendro 15 valandų per dienÄ darbo laiko.

Pažymėtina, kad privaloma 45 minučių pertrauka turėjo baigtis 22 val. 52 min (23.52 min Vokietijos laiku). Akivaizdu, kad taisymo darbai stovėjimo laikÄ pratęsė 13 minučių.

18. IeÅ¡kovo vairuotojas, sustodamas aikÅ¡telėje Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, esančioje 15518 Briesen, privalėjo bÅ«ti suplanavęs sustojimÄ kitoje aikÅ¡telėje, kuri bÅ«tų nutolusi maždaug 15 minučių kelio nuo Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, ir atitiktų draudimo sutartyje numatytus tokioms aikÅ¡telėms keliamus reikalavimus. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovo vairuotojas, prieÅ¡ sustodamas aikÅ¡telėje Parkplatz Berliner Urstromtal Süd, esančiÄ 15518 Briesen, buvo susiplanavęs iÅ¡ jos, jei nebÅ«tų reikėję atlikti remonto darbų, vykti į draudimo sutarties reikalavimus atitinkančiÄ saugomÄ aptvertÄ aikÅ¡telę ir, jei nebÅ«tų užtrukęs remontuodamas gabaritines Å¡viesas, bÅ«tų turėjęs galimybę spėti į jÄ atvykti iki privalomo poilsio laiko.

19. IeÅ¡kovo vairuotojas neįgyvendinęs Draudimo Sutarties Priedo Nr. 2 punkte numatytos sÄ lygos sustoti tik saugomose ir aptvertose automobilių stovėjimo aikÅ¡telėse, o tokios galimybės nesant – prie stacionaraus policijos posto, Å¡iais veiksmais sukÅ«rė aplinkybes, kurios nepateko į draudimo apsaugos ribas. Tokie ieÅ¡kovo veiksmai vertintini kaip neatsargumas, sÄ lygojęs nuostolių atsiradimÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo vairuotojas turėjo realias galimybes planuojant marÅ¡rutÄ , įvertinti laikÄ , likusį iki privalomos pertraukos (poilsio), ketinamÄ nuvažiuoti atstumÄ , galimybes planuojamame marÅ¡rute rasti draudimo sutarties reikalavimus atitinkančiÄ vietÄ sustoti, pasirinkti kitÄ , draudimo sutarties reikalavimus atitinkančiÄ stovėjimo aikÅ¡telę poilsiui, taip pat įvertinus paros metÄ , atsižvelgti ir eismo sÄ lygas.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas planuodamas marÅ¡rutÄ ir sustodamas poilsiui nesaugomoje neaptvertoje aikÅ¡telėje 20. CK 6.156 str. 1 d. numatyta, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Kiekviena sutarties Å¡alis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 str. 1 d.). IeÅ¡kovo atstovė deklaratyviai nurodė, kad sutartis buvo sudaryta prisijungimo bÅ«du, tačiau į bylÄ nepateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovė sudarydama sutartį, bÅ«tų bandžiusi tam tikras ieÅ¡kovo pasiÅ«lytas sÄ lygas pakeisti.

Dar daugiau, byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė, supratusi, jog kai kuriose valstybėse draudimo sutarties nuostatas yra įgyvendinti sudėtingiau dėl aikÅ¡telių infrastruktÅ«ros ypatumų, bÅ«tų kreipusis į draudikÄ dėl tam tikrų sÄ lygų pakeitimo, draudimo apsaugos iÅ¡plėtimo ir atitinkamai didesnės draudimo įmokos, siekiant, jog draudikas prisiimtų didesnę draudimo rizikÄ , sumokėjimo. IeÅ¡kovė sudarydama draudimo sutartį ir įsipareigodama mokėti tam tikro dydžio draudimo įmokÄ , privalėjo suprasti, kad draudimo įmokos dydis priklauso ir nuo draudiko prisiimamos rizikos.

Draudimo rizikos vertinimas yra tiesiogiai susijęs su draudimo įmokos dydžiu ir draudiminės apsaugos apimtimi, t. y. ir tuo, ar konkretus įvykis vertinamas kaip draudžiamasis. IeÅ¡kovė, sudarydama draudimo sutartį ir sutardama dėl draudimo sutarties sÄ lygų, neturi pagrindo tikėtis vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti sudarytos sutarties sÄ lygas, t. y. neturi pagrindo tikėtis, kad bus taikoma platesnės apimties draudiminė apsauga nei susitarta.

21. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nesilaikė Draudimo Sutarties Priede Nr. 2 numatytos sÄ lygos sustoti tik saugomose automobilių stovėjimo aikÅ¡telėse, minėtas įvykis nepateko į draudimo apsaugos ribas, t. y. jam negaliojo draudimo apsauga, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju atmestinas.

22. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, esant ginčui dėl draudiko pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ egzistavimo, paprastai savarankiÅ¡ku reikalavimu turi bÅ«ti pareikÅ¡tas reikalavimas dėl įvykio, kurio metu draudėjas ar kitas trečiasis asmuo patyrė neigiamų turtinių padarinių, pripažinimo draudžiamuoju. Tik pripažinus, kad toks įvykis pagal įstatymÄ ar Å¡alių sudarytÄ draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir Å¡ios pareigos apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015). Atitinkamai, netenkinus reikalavimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, nėra pagrindo vertinti ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų dėl jo patirtų nuostolio dydžio ir tenkinti reikalavimo dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo (CPK 178 str.).

23. CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

24. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

25. Teismas Å¡ioje byloje patyrė 8,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, kurios atmetus ieÅ¡kinį, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 92 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Sporiva“, j. a. k. 302299390, į valstybės biudžetÄ 8,65 Eur (aÅ¡tuonis eurus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis centus) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, nurodytÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Aistė Petrevičienė