2016-03-03 Nr. AB-5007-3-61-3-03232-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-886-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03232-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja O. J. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, Valdyba) Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 11-17-21244 dalį, kurioje teigiama, kad pareiškėja negali pateikti duomenų apie pajamas ir, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, draudžiamųjų pajamų koeficientas už 1988 m. gegužės 4 d.–1991 m. gegužės 3 d. laikotarpį apskaičiuotinas laikant to laikotarpio draudžiamąsias pajamas lygiomis minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui; 2) panaikinti VSDFV 2014 m. birželio 3 d. (skunde nurodytas 2014 m. balandžio 30 d.) sprendimą Nr. (6.5) I-5020; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių ir VSDFV perskaičiuoti pareiškėjai 2013 m. lapkričio 22 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendime Nr. 11-17-21244 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo O. J.“ paskirtą 310,07 Lt mėnesinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus tikslius duomenis apie gautas pajamas laikotarpiu nuo 1988 m. gegužės 4 d. iki 1990 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja skunde (b. l. 1–11) nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 11-17-21244 pareiškėjai paskirta 310,07 Lt dydžio netekto darbingumo pensija už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Nesutikdama su sprendimu, pareiškėja 2014 m. vasario 17 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, kuris 2014 m. vasario 25 d. raštu Nr. (10.3)3-23990 informavo pareiškėją, kad pensijos perskaičiavimui pateiktos kooperatyvo (duomenys neskelbtini) asmens sąskaitų (kortelių) kopijos apie darbo užmokestį nuo 1988 m. gegužės 4 d. iki 1990 m. gruodžio 31 d. nėra patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl perskaičiuoti skirtą nedarbingumo pensiją nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėja su skundu kreipės į VSDFV, kuri 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5020 skundo netenkino.

Pareiškėja skunde teigė, kad pateikė tinkamus dokumentus apie pajamas už laikotarpį nuo 1988 m. gegužės 4 d. iki 1990 m. gruodžio 31 d., tačiau buvo neteisėtai ir nepagrįstai atsisakyta šiais dokumentais remtis. Tiek VSDFV Vilniaus skyrius, tiek VSDFV, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, Viešojo administravimo įstatymo 8 ir 26 straipsnius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 59 ir 63 punktus ir teisingumo bei protingumo principus.

Pareiškėja taip pat skunde nurodė, kad nuo 1998 m. gegužės 4 d. iki 1991 m. gegužės 3 d. ji dirbo pardavėja kooperatyve (duomenys neskelbtini). Nuo 1987 m. šis kooperatyvas turėjo pavadinimą (duomenys neskelbtini), nuo 1988 m. iki 1990 m. buvo pervadintas į (duomenys neskelbtini), o 1990 m. balandžio 17 d. buvo pervadintas į (duomenys neskelbtini). Kooperatyvas (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos nevykdo, tačiau nėra likviduotas ar bankrutavęs, taip pat nėra perdavęs dokumentų saugojimui į archyvus. Dalis originalių dokumentų yra pas buhalterę N. G., dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos darbo užmokesčio dydį ginčo laikotarpiu, kopijos atsakovui yra pateiktos, tačiau yra atsisakoma juos pripažinti, kadangi jie nepatvirtinti įmonės direktoriaus ar kito, Nuostatų 30 punkte nurodyto, įgalioto asmens.

Pareiškėjos teigimu, pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio 11 punktą, VSDFV teritorinis skyrius ypatingais atvejais padeda pareiškėjams gauti pensijai arba pašalpai skirti reikalingus dokumentus, todėl šiuo atveju pareiškėjai neturint galimybės jų pateikti, VSDFV galėjo originalius dokumentus ir paaiškinimus išsireikalauti iš N. G., kuri dirbo kooperatyve (duomenys neskelbtini) buhaltere.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad VSDFV Vilniaus skyrius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymą apie tai, kad kooperatyvas (duomenys neskelbtini) nėra pateikęs saugoti jokių dokumentų gavo tik 2013 m. gruodžio 11 d., t. y. jau po skundžiamo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo priėmimo.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime (b. l. 118–121) nurodė, kad pagal Nuostatų 30 punktą, draudžiamosios pajamos iki 1994 m. sausio 1 d. įrodomos darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjų funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas nuorašais ar išrašais.

Pareiškėjos pateiktos 1988–1990 metų asmens sąskaitų (kortelių) apie apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas kopijos, patvirtintos N. G., t. y. asmens, neturinčio teisės tvirtinti tų kopijų tikrumą, parašu. Patikrinus VSDFV Vilniaus skyriuje N. G. valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos bylą ir duomenis apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas po 1994 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, nustatyta, kad duomenų, jog N. G. dirbo kooperatyve Nr. (duomenys neskelbtini) (vėliau kooperatyve Nr. (duomenys neskelbtini), paslaugų firmoje (duomenys neskelbtini)) nuo 1987 m. sausio 26 d. iki 2014 m. liepos 31 d. nėra.

Atsakovas taip pat nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. rugpjūčio 12 d. priėmė naują sprendimą Nr. PE SP8-8839 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo O. J.“, kuriuo panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 11-17-21244, nes buvo neteisingai įvertintas paslaugų firmoje (duomenys neskelbtini) darbo laikotarpis nuo 1988 m. gegužės 4 d. iki 1991 m. gegužės 3 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 146–150).

Teismas nustatė, kad 2013 m. lapkričio 22 d. VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą Nr. 11-17-21244 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo O. J.“, kuriame nurodė, kad pareiškėja negali pateikti duomenų apie pajamas ir, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 str. 4 dalimi, draudžiamųjų pajamų koeficientas už 1988 m. gegužės 4 d.–1991 m. gegužės 3 d. laikotarpį apskaičiuotinas laikant to laikotarpio draudžiamąsias pajamas lygiomis minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui.

Pareiškėja 2014 m. balandžio 30 d. padavė skundą VSDFV, kuris 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5020 pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja tiek VSDFV Vilniaus skyriui, tiek VSDFV pateikė įrodymus – 1988-1990 metų asmens sąskaitų (kortelių), patvirtintų įmonės antspaudu ir N. G. parašu, apie apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, kopijas. VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. rugpjūčio 12 d. priėmė naują sprendimą Nr. PE SP8-8839 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo O. J.“, kuriuo panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 11-17-21244 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo O. J.“.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai tiek VSDFV Vilniaus skyrius, tiek VSDFV, skiriant valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, neatsižvelgė į pateiktų asmens sąskaitų (kortelių) kopijas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. 11-17-21244 buvo panaikintas VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. PE SP8-8839. Pareiškėja dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. PE SP8-8839 skundo VSDFV (kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai) neteikė, todėl vertino, kad skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. 11-17-21244 pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia.

Teismas, aiškindamas bylos sprendimui aktualių teisės normų turinį, nurodė, kad tiek VSDFV, tiek VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateiktos 1988-1990 metų pareiškėjos asmens sąskaitų (kortelių) apie apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas kopijos, patvirtintos N. G., t. y. asmens neturinčio teisės tvirtinti tų kopijų tikrumą, parašu. Pareiškėja informavo, kad kooperatyvo (duomenys neskelbtini) dokumentai nėra perduoti saugoti į archyvus, kooperatyvas, nors ir neatlieka jokios ūkinės veiklos, nėra likviduotas. Pareiškėjos asmens sąskaitų (kortelių) originalus turi kooperatyvo buhalterė N. G.. Teismas, remdamasis šiais duomenimis, vertino pačių dokumentų atitiktį Nuostatų 30 punkto kriterijams, taip pat ar VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyrius įvykdė pareigą imtis aktyvių veiksmų, siekiant kiek įmanoma tiksliau nustatyti (atkurti) faktus, reikšmingus pareiškėjos draudžiamųjų pajamų dydžiui.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog N. G. būtų asmuo, kuris turi teisę patvirtinti įmonės dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai nagrinėjamu atveju nebuvo patikėti saugoti į archyvus, paslaugų įmonė ir jos valdymo organai jau daugelį metų jokios veiklos nevykdo, o pareiškėjos pateikti dokumentai neatitinka Nuostatų 30 punkte nustatytų reikalavimų, teismas konstatavo, kad tiek VSDFV, tiek VSDFV Vilniaus skyrius objektyviai įvertino pareiškėjos VSDFV Vilniaus skyriui bei VSDFV pateiktus dokumentus, teisėtai ir pagrįstai atsisakė pripažinti 1988-1990 metų pareiškėjos asmens sąskaitų (kortelių) apie apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas kopijas tinkamais dokumentais, todėl pareiškėjos O. J. skundą dalyje dėl sprendimų panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Kadangi reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių ir VSDFV perskaičiuoti pareiškėjai 2013 m. lapkričio 22 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendime Nr. 11-17-21244 paskirtą 310,07 Lt mėnesinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus tikslius duomenis apie gautas pajamas laikotarpiu nuo 1988 m. gegužės 4 d. iki 1990 m. gruodžio 31 d., yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimus, konstatavus, kad ginčijamų VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų naikinti nėra teisinio pagrindo, atmetė ir išvestinį pareiškėjos reikalavimą.

III. Pareiškėja O. J. padavė apeliacinį skundą (b. l. 153–159), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas faktines aplinkybes nustatė teisingai, tačiau pareiškėja nesutinka, kad jos atsakovui ir VSDFV pateikti dokumentai neatitinka Nuostatų 30 punkte nustatytų reikalavimų. Teismo sprendime nėra nurodyta, kokių reikalavimų pareiškėjos pateikti dokumentai neatitinka. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į šiai bylai itin reikšmingą teisės aiškinimo ir taikymo klausimą. Nuostatų 63 punkte įvardinta „pavienių asmenų“ kategorija apima bet kokius asmenis, kurie turi (ar gali) pateikti reikšmingos informacijos sprendimą priimančiai VSDFV. Kitoks šios normas aiškinimas tiesiog iškraipytų šia norma siekiamų tikslų – esant ypatingoms (išskirtinėms) aplinkybėms, tokioms kaip nagrinėjamu atveju – kooperatyvas nevykdo jokios veiklos, tačiau dokumentų nėra perdavęs saugoti į archyvą. Todėl šiuo atveju būtent Nuostatų 63 punkte nurodytas asmuo – N. G. ir galėjo pristatyti VSDFV Vilniaus skyriaus reikalaujamų dokumentų originalus.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog informaciją VSDFV apie tai, kad kooperatyvas (duomenys neskelbtini) nėra perdavęs archyvui saugoti jokių dokumentų, gavo po skundžiamo sprendimo priėmimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas apskritai neatskleidė bylos esmės – nenurodė, kokių Nuostatų 30 punkte nustatytų reikalavimų neatitinka pareiškėjos pateikti dokumentai, neatskleidė „pavienių asmenų“ sąvokos, nesigilino į byloje esančius įrodymus.

Pareiškėja nesutinka su atsakovo ir VSDFV sprendime nurodytais argumentais dėl kreipimosi į bendrosios kompetencijos teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o pirmosios instancijos teismas dėl to visiškai nepasisakė.

Pareiškėja taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi jis panaikintas ir 2014 m. rugpjūčio 12 d. priimtas naujas sprendimas. Teigia, kad vykstant teisminiam ginčui, negalėjo būti panaikintas skundžiamas sprendimas. Pareiškėjos atstovas apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2015 m. balandžio 17 d., gavęs teismo šaukimą bei atsakovo atsiliepimą į skundą, tačiau sprendimo turinys jam nebuvo žinomas, kadangi prie atsiliepimo jis nebuvo pridėtas. Pareiškėjai 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas nebuvo įteiktas.

Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat prašo kreiptis į specialiąją teismingumo kolegiją bylos rūšinio teismingumo klausimui spręsti.

Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 162–166) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Atsakovas papildomai nurodo, kad teismas sprendime visapusiškai ir išsamiai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir teisės aktų nuostatas, priėjo prie išvados, kad nėra duomenų, jog N. G. būtų asmuo, kuris turi teisę tvirtinti įmonės dokumentus, todėl pagrįstai atsisakyta remtis 1988–1990 metų pareiškėjos asmens sąskaitų (kortelių) apie pareiškėjos pajamas kopijomis ir perskaičiuoti jai paskirtą netekto darbingumo pensiją.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad remiantis Nuostatų 30 punktu, asmens draudžiamosios pajamos yra įrodomos pažymomis, patvirtintomis įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo parašu, arba valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų išduotais šių dokumentų nuorašais ir išrašais. Kadangi duomenų, kad N. G. būtų buvusi paslaugų firmos (duomenys neskelbtini) vadovė, nėra, teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjos parteiktos dokumentų kopijos patvirtintos neturinčio teisės tvirtinti jų tikrumą asmens.

Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 sprendimas Nr. 11-17-21244 pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, kadangi buvo panaikintas VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. PE SP8-8839. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, VSDFV teritorinių skyrių uždavinys – operatyvus Fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą laiku ir teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Nustatęs, kad į O. J. valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą negali būti įskaitytas laikotarpis nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1991 m. gegužės 3 d., VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. PE SP8-8839 perskaičiavo O. J. valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Pažymėjo, kad tiek skundžiamu VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 11-17-21244, tiek 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. PE SP8-8839 O. J. valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija buvo paskirta ir apskaičiuota už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., todėl 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu perskaičiavus O. J. netekto darbingumo pensiją, skundžiamas 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimas teisinių pasekmių pareiškėjai nebesukelia. Pareiškėjai šio sprendimo nuorašas buvo išsiųstas VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 3-99682.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pagrindo kreiptis į specialiąją teismingumo kolegiją nėra, todėl šis pareiškėjos prašymas neturėtų būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 11-17-21244 dalies, kurioje pareiškėjos draudžiamųjų pajamų koeficientas už 1988 m. gegužės 4 d.–1991 m. gegužės 3 d. laikotarpį apskaičiuotinas laikant to laikotarpio draudžiamąsias pajamas lygiomis minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui, kadangi pareiškėja negali pateikti duomenų apie pajamas, VSDFV 2014 m. birželio 3 d. (skunde nurodytas 2014 m. balandžio 30 d.) sprendimo Nr. (6.5) I-5020 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyrių ir VSDFV perskaičiuoti pareiškėjai 2013 m. lapkričio 22 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 11-17-21244 paskirtą 310,07 Lt mėnesinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus tikslius duomenis apie gautas pajamas laikotarpiu nuo 1988 m. gegužės 4 d. iki 1990 m. gruodžio 31 d.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. spalio 10 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-jį pensijų skyrių skirti netekto darbingumo pensiją nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d.

VSDFV Vilniaus skyrius skundžiamu 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 11-17-21244 nusprendė O. J. skirti 310,07 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Sprendime taip pat nurodyta, kad remiantis darbo knygelės įrašais ir VSDFV informacija apie paslaugų firmos (duomenys neskelbtini) apdraustųjų asmenų skaičių bei Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, kurie patvirtina, kad firma (duomenys neskelbtini) nelikviduota, bet veiklos nevykdo, todėl asmuo negali pateikti duomenų apie pajamas, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 56 straipsnio 4 dalimi, draudžiamųjų pajamų koeficientas už 1988 m. gegužės 4 d.–1991 m. gegužės 3 d. laikotarpį apskaičiuotas laikant to laikotarpio draudžiamąsias pajamas lygiomis minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, 2014 m. vasario 17 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, kuriame prašė perskaičiuoti pareiškėjai 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 11-17-21244 paskirtą netekto darbingumo pensiją atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus duomenis apie pajamas laikotarpiu nuo 1988 m. gegužės mėn. iki 1990 m. gruodžio mėn. VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (10.3)3-23990 pareiškėjos prašymo netenkino konstatavęs, kad pareiškėjos pateiktos paslaugų firmos (duomenys neskelbtini) asmens sąskaitų (kortelių) kopijos apie darbo užmokestį laikotarpiu nuo 1988 m. gegužės 4 d. iki 1990 m. gruodžio 31 d. nėra patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl perskaičiuoti pensiją šių kortelių duomenimis nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja su skundu 2014 m. balandžio 30 d. kreipėsi į VSDFV, kuriame prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 11-17-21244 dalyje, kurioje teigiama, kad pareiškėja negali pateikti duomenų apie pajamas ir, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, draudžiamųjų pajamų koeficientas 1988 m. gegužės 4 d.–1991 m. gegužės 3 d. laikotarpį apskaičiuotinas laikant to laikotarpio draudžiamąsias pajamas lygiomis minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui ir priimti naują sprendimą: perskaičiuoti pareiškėjos netekto darbingumo pensiją atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus tikslius duomenis apie gautas pajamas laikotarpiu nuo 1988 m. gegužės 4 d. iki 1990 m. gruodžio 31 d.

VSDFV 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5020 pareiškėjos skundo netenkino konstatavęs, kad pareiškėjos pateiktos 1988–1990 metų asmens kortelių apie apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas kopijos patvirtintos asmens, neturinčio teisės tvirtinti tų kopijų tikrumą, parašu ir neegzistuojančios firmos (duomenys neskelbtini) antspaudu (juridinių asmenų registre firmos (duomenys neskelbtini) nėra, įregistruota gamybinė-komercinė uždaroji akcinė bendrovė prekybos namai (duomenys neskelbtini)), bendrovės dokumentai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvui saugoti neperduoti, vadovas A. V. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl gauti Nuostatų 30 punkte nurodytus dokumentus nėra galimybės. N. G. nėra minėtos įmonės vadovė, todėl neturi teisės išduoti dokumentų apie buvusių bendrovės darbuotojų darbo užmokestį.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė iš esmės dėl to, kad pareiškėjos pateiktos 1988–1990 metų asmens sąskaitos (kortelės) neatitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 30 punkte nustatytų reikalavimų, paslaugų įmonė (duomenys neskelbtini) ir jos valdymo organai jau daugelį metų jokios veiklos nevykdo, firmos dokumentai į archyvą saugoti nebuvo perduoti, o N. G. nėra tas asmuo, kuris turi teisę patvirtinti įmonės dokumentus. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 11-17-21244 panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą, todėl vertino, kad skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. 11-17-21244 pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis konstatuota, kad VSDFV Vilniaus skyriui 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 11-17-21244 panaikinus VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą, skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. 11-17-21244 pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, kadangi pagal šį VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą jai buvo mokama netekto darbingumo pensija, o ji su šiuo aktu nesutinka. Pažymėtina, kad pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi 2014 m. birželio 26 d. prašydama panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį. VSDFV Vilniaus skyrius sprendimą, kuriuo panaikino 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą, priėmė 2014 m. rugpjūčio 12 d., t. y. jau esant teisme iškeltam ginčui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (ABTĮ 3 str.). Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas yra teisėtas ir sukelia asmeniui teisines pasekmes jo priėmimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, kada teisme jau yra priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, jo panaikinimas administracine tvarka administravimo subjektui priimant naują administracinį aktą, yra ydingas. Esant tokiai situacijai, administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas negalėtų būti patikrinamas, kadangi administravimo subjektui panaikinus ginčijamą administracinį aktą ir priėmus kitą administracinį aktą, teismas nagrinėjamą bylą nutrauktų nelikus ginčo dalyko, o pareiškėjas būtų priverstas inicijuoti naują ginčą.

Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad administraciniame procese teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 10 straipsnis, 57 straipsnio 4 dalis, 81 straipsnis), kuris teismui nustato atitinkamas procesines pareigas (žr. LVAT 2009 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009 ir kt.). ABTĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso šalims jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatyti visas bylai svarbias ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

Byloje nustatyta, kad atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. PE SP8-8839 buvo panaikintas pareiškėjos skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. 11-17-21244, kadangi neteisingai buvo įvertintas pareiškėjos paslaugų firmoje (duomenys neskelbtini) darbo laikotarpis. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsnio nuostatomis, turėjo išaiškinti pareiškėjai teisę ginčyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. PE SP8-8839, taip pat įvertinti, ar pareiškėja yra pasinaudojusi privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, ir siūlyti patikslinti skundą, tačiau to nepadarė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Vykdydamas teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnis) teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismas negali palikti teisinį ginčą neišspręstu iki galo ir savo formaliu procesiniu sprendimu sukurti terpę naujam šalių ginčui (LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A662-374/2012).

Atsižvelgdama į pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas, kurį pareiškėja inicijavo, siekdama materialinių teisinių pasekmių pašalinimo, kurias jai sukelia administracinis aktas, nebuvo išspręstas iš esmės, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos reikalavimą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo, kuris negali būti savarankiškas ginčo administraciniame teisme dalykas, kadangi VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu buvo panaikintas, tačiau neišaiškino pareiškėjai (ABTĮ 10 straipsnis) teisės patikslinti savo skundą ir suformuluoti reikalavimą dėl jai materialines teisines pasekmes sukeliančio VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo. Šis trūkumas negali būti pašalintas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės pritardamas atsakovo argumentams, remdamasis Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Nuostatų 30, 63 punktais, sprendė, kad pareiškėjos pateiktos 1988–1990 metų asmens sąskaitos (kortelės) neatitinka Nuostatų 30 punkte nustatytų reikalavimų, paslaugų įmonė (duomenys neskelbtini) ir jos valdymo organai jau daugelį metų jokios veiklos nevykdo, firmos dokumentai į archyvą saugoti nebuvo perduoti, o N. G. nėra tas asmuo, kuris turi teisę patvirtinti įmonės dokumentus, todėl konstatavo, kad atsakovas ir VSDFV pagrįstai atsisakė pripažinti 1988–1990 metų pareiškėjos asmens sąskaitų (kortelių) apie apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas kopijas, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi sprendimo priėmimo metu), 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką (54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1–9 punktai) asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti dokumentai, asmuo dirbo buvusios SSRS respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota, asmuo atliko būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir kt.), negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (55 straipsnis), asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą – pagal minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį. Jeigu įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje asmuo dirbo, visi dokumentai išsaugoti, tačiau juose nėra duomenų apie asmens pajamas per valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991m. birželio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis. <...>.

Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 2 d.) 30 punkte nustatyta, kad draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d., taip pat savarankiškai dirbusių asmenų (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kurie pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas mokėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas papildomai pensijos daliai gauti, draudžiamosios pajamos nuo 1991 m. sausio 1 d. ir Pensijų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų asmenų – nuo 1995 m. sausio 1 d. įrodomos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis. Iki minėtųjų datų asmens draudžiamosios pajamos įrodomos darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra, – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas nuorašais ar išrašais.

Nuostatų 57 punkte nustatyta, kad prie prašymo skirti netekto darbingumo pensiją turi būti pridėti: darbingumo lygio pažyma, išduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (invalidumo pažymėjimas, išduotas iki 2005 m. liepos 1 d. valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos); dokumentai, įrodantys asmens stažą; dokumentai, įrodantys pajamas, prilyginamas asmens draudžiamosioms pajamoms; dokumentai, patvirtinantys pensijos (pensijos išmokos) gavimo kitoje valstybėje faktą ir stažo laikotarpius, už kuriuos ši pensija asmeniui paskirta ir mokama (jeigu tokią pensiją (pensijos išmoką) asmuo gauna) (Nuostatų 57.1–57.4 papunkčiai). Nuostatų 59 punkte nustatyta, kad asmuo turi pateikti dokumentų, kurių reikia atitinkamos rūšies pensijai skirti, originalus arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas. Jeigu dokumentų originalai neišsaugoti ar perduoti saugoti valstybinės archyvų sistemos įstaigoms arba savivaldybių archyvams, pateikiamos šių įstaigų ir archyvų pažymos arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašai ar išrašai. <...>. Nuostatų 63 punktas nustato, kad socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Socialinio draudimo skyriai privalo pareikalauti šių Nuostatų 56–58 punktuose nurodytų pensijai skirti trūkstamų dokumentų, jeigu asmuo pats dėl svarbių priežasčių neturi galimybės jų pateikti. Socialinio draudimo skyriaus direktorius ar jo įgaliotas šio skyriaus valstybės tarnautojas nustato, ar priežastys svarbios. Nuostatų 67 punkte nustatyta, kad kreipimosi dėl pensijos data laikoma diena, kurią priimtas prašymas su visais reikiamais dokumentais. Jeigu prašymas skirti pensiją su visais reikiamais dokumentais siunčiamas paštu, kreipimosi dėl pensijos data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude. Jeigu prie prašymo pridėti ne visi reikiami dokumentai, socialinio draudimo skyrius per 5 darbo dienas praneša pareiškėjui, kokie dokumentai turi būti pateikti papildomai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad paslaugų firma (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdo, tačiau nėra likviduota, firmos vadovas yra miręs, dokumentai archyvui saugoti nėra perduoti, o N. G. nėra asmuo, turintis teisę patvirtinti firmos dokumentus, nesiaiškino ir netyrė, dėl ko atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtinti asmens, neturinčio teisės jų tvirtinti, nesivadovavo minėtų Nuostatų 67 punktu ir nepranešė pareiškėjai, kokie dokumentai turi būti pateikti papildomai, taip pat Nuostatų 63 punktu, kuriame numatyta, kad socialinio draudimo skyriai, nustatę, kad asmuo pats dėl svarbių priežasčių neturi galimybės pateikti, šiuo atveju Nuostatų 57.3 punkte nurodytų pensijai skirti trūkstamų dokumentų, privalo patys jų pareikalauti.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Nuostatų 69 punktą, paskyrus pensiją, pensininko prašymu pateiktų dokumentų originalai gali būti grąžinami, paliekant pensijų bylose grąžinamų dokumentų originalų nuorašus, patvirtintus socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo. Nuostatų 74 punkte nustatyta, kad socialinio draudimo skyriaus direktorius ar jo įgaliotas šio skyriaus valstybės tarnautojas nusprendžia, <...> ar laikytinos svarbiomis ir nuo asmens nepriklausančiomis priežastys ir aplinkybės, dėl kurių asmuo Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (Pensijų įstatymo 55 straipsnis). Šios priežastys ir aplinkybės nurodomos atitinkamame sprendime.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti visas nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl sprendime turi būti nurodytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiais, o kitus atmeta. Faktinės bylos aplinkybės, kurios nustatomos įrodymais, turi būti įvertintos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Teismas privalo ginčą išspręsti iš esmės ir galutinai, o ne sudaryti sąlygas ateityje kilti naujiems teisiniams ginčams dėl to paties dalyko.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja dirbo paslaugų firmoje (duomenys neskelbtini), taip pat, kad yra jos darbo užmokestį patvirtinančių dokumentų – asmens sąskaitų (kortelių) originalai, šių aplinkybių, be kita ko, neginčija ir atsakovas, dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų neįvertino, tik formaliai vertino jų atitiktį Nuostatų 30 punkte nustatytiems reikalavimams. Taip pat teismas nagrinėjamos bylos kontekste neatsižvelgė į Nuostatų 69 bei 74 punktus ir nesiaiškino, dėl kokių priežasčių atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišreikalavo iš asmens, turinčio pareiškėjos asmens sąskaitas (korteles), šių dokumentų originalų, taip pat nesprendė, ar laikytinos svarbiomis ir nuo pareiškėjos nepriklausančiomis priežastys ir aplinkybės, dėl kurių ji negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms. Taip pat pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti ir dėl pareiškėjos prašymo liudytojais apklausti bendrovės steigėjus, kurie galimai paaiškintų nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes. Tik nustačius visas nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir ištyrus visus įrodymus bei juos teisiškai įvertinus, sudarius pareiškėjai galimybę patikslinti skundą, galima daryti išvadą dėl sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė