ecfd2b0b-0c33-45ab-bb60-1c25f1c7f2cd · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-423-253/2021 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01330-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1, 2.6.8.4; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės D. K. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. D. ieÅ¡kinį atsakovei D. K. dėl avanso priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas M. D. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės D. K. 10 000,00 Eur sumokėto avanso ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad nuolat gyveno (duomenys neskelbtini) ir nutaręs grįžti į LietuvÄ pradėjo intensyviai ieÅ¡koti sodybos Lietuvoje, kurioje galėtų apsigyventi ir vystyti Å¡eimos verslÄ â€“ kaimo turizmÄ . Radęs skelbimÄ dėl sodybos pardavimo, pradėjo derybas su parduodamos sodybos savininke D. K., jai paaiÅ¡kino, kad nori sugrįžti gyventi į LietuvÄ ir kad dėl to ketina parduoti savo turimÄ bÅ«stÄ užsienyje ir gauti kreditÄ Lietuvoje, kad galėtų nusipirkti atsakovei priklausančiÄ sodybÄ . Atsakovė tokiai sandorio vykdymo eigai neprieÅ¡taravo.

3. IeÅ¡kovas su atsakove 2019 m. lapkričio 11 d. sudarė preliminariÄ jÄ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto (duomenys neskelbtini) įsigijimo (toliau – ir Sutartis, Preliminarioji sutartis), pagal jÄ atsakovė įsipareigojo iki 2020 m. birželio 1 d. už 164 000,00 Eur parduoti, o ieÅ¡kovas – nupirkti 22,21 aro žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypÄ , 34,30 aro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Turtas). Preliminariosios sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei avansÄ â€“ 10 000,00 Eur, o likusiÄ 154 000,00 Eur sumÄ susitarė sumokėti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.

4. IeÅ¡kovas 2019 m. gruodžio 5 d. pradėjo derybas su kredito įstaigomis dėl kreditavimo sÄ lygų, kreipėsi į kredito unijÄ â€žÅ½emdirbio gerovė“, į „Swedbank“ ir Luminor bankus. 2020 m. kovo viduryje Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, todėl nebegalėjo atvykti į LietuvÄ . 2020 m. balandžio 24 d. pardavė namÄ (duomenys neskelbtini). Padengus iÅ¡ gautos pardavimo kainos kreditÄ , likusi 46 960,00 svarų suma buvo pervesta į ieÅ¡kovo asmeninę sÄ skaitÄ . 2020 m. gegužės 4 d. iÅ¡ finansų brokerio gavo žiniÄ , kad, įvedus karantinÄ Lietuvoje, bankai suspendavo kreditavimÄ tų klientų, kurių pajamos yra gaunamos ne iÅ¡ Lietuvoje registruotų darbdavių arba kurių darbdaviai registruoti Lietuvoje ir jų vykdoma Å«kinė veikla buvo priverstinai sustabdyta dėl įvesto karantino.

Å ia informacija pasidalijo su atsakove ir ji sutiko tęsti sutartinius santykius atsižvelgiant į apsunkintas karantinu sÄ lygas. 5. 2020 m. gegužės 27 d. ieÅ¡kovas iÅ¡siaiÅ¡kino, kad grįžtantiems emigrantams galima bus pasinaudoti ES parama, tačiau reikėjo pateikti įsigyjamo turto Lietuvoje panaudos sutartį. Apie tai ieÅ¡kovas informavo atsakovę, ji iÅ¡ pradžių sutiko ir palaikė mintį dėl ES finansavimo, tačiau vėliau persigalvojo ir panaudos sutartį atsisakė pasiraÅ¡yti, todėl jis neteko galimybės gauti ES paramÄ .

6. Dėl Lietuvoje paskelbto karantino ir neaiÅ¡kios situacijos dėl užsienyje pajamas gaunančių asmenų kreditavimo užsitęsė Preliminariosios sutarties įsipareigojimų vykdymas. Tarp jo ir atsakovės prasidėjo derybos dėl Preliminariosios sutarties sÄ lygų pakeitimo, t. y. dėl galutinio atsiskaitymo sÄ lygų. Po 2020 m. birželio 1 d. vedė intensyvias derybas dėl galutinio atsiskaitymo sÄ lygų ir atsakovė žinojo, kad ieÅ¡kovas dėl visuotinio karantino yra užsienyje ir turės galimybę grįžti tik po 2020 m. birželio 1 d., atsakovė sutartinių santykių nenutraukė, todėl Å¡alys bendrais veiksmais ir toliau siekė Preliminariosios sutarties įvykdymo. 7. 2020 m. birželio 6 d., vykstant su atsakove deryboms dėl Preliminariosios sutarties 2 straipsnio sÄ lygų pakeitimo (galutinio atsiskaitymo tvarkos), atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ , kad ieÅ¡kovas sumokėtų papildomÄ 10 000,00 Eur avansÄ galutinio sandorio sudarymo datÄ nukeliant į rugsėjį, atsižvelgiant į tai, kad situacija dėl viruso gerėja ir gal bankai persvarstys savo politikÄ dėl užsienyje pajamas gaunančių piliečių finansavimo.

Kadangi su atsakove intensyviai derantis derybos buvo nesėkmingos dėl jos nenuoseklumo, kaskart keliant vis naujus reikalavimus, todėl pasiÅ«lė atsakovei taikiu bÅ«du nutraukti PreliminariÄ jÄ sutartį ir pasiÅ«lė grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ , tačiau atsakovė su tuo nesutiko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. sausio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, minėtu sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 10 000,00 Eur sumokėto avanso ir 1 525,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

9. Teismas nustatė, jog Preliminariosios sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei avansÄ â€“ 10 000,00 Eur. Iki nurodyto termino (t. y. 2020 m. birželio 1 d.) pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieÅ¡kovo sumokėtų 10 000,00 Eur paskirties, abi Å¡alys sutinka, kad mokėjimų tikslas buvo iÅ¡ankstinis mokėjimas (avansas), įskaitytinas į bÅ«simo pirkimo–pardavimo sandorio kainÄ . Pažymėjo, jog nors atsakovė nurodo, kad sudarant PreliminariÄ jÄ sutartį atsakovas sumokėjo ne avansÄ , o rankpinigius, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rankpinigiais negali bÅ«ti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma.

11. Teismas taip pat nurodė, kadangi Preliminariosios sutarties tikslas byloje nagrinėjamu atveju nebuvo pasiektas, t. y. pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, pripažintina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi ieÅ¡kovui jie grÄ Å¾intini pagal CK 6.237 straipsnį.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl to, kad pagrindinis sandoris neįvyko dėl ieškovo kaltės.

13. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas ikisutartiniuose santykiuose su atsakove veikė nesÄ Å¾iningai ir kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų veiksmų. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas negalėjo įvykdyti pirkimo–pardavimo sutarties dėl piniginių lėšų trÅ«kumo, nepavykus gauti paskolos iÅ¡ bankų. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų patirtiems nuostoliams pagrįsti.

14. Teismas, įvertinęs ikisutartinių santykių pobÅ«dį, t. y. kad derybos dėl sutarties ateityje sudarymo ne visada privalo baigtis sutarties pasiraÅ¡ymu, nurodė, kad atsakovė turėjo bÅ«ti pakankamai atidi, rÅ«pestinga ir turėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebÅ«tų sudaryta pagrindinė sutartis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Apeliaciniu skundu atsakovė D. K. (toliau – apeliantė) praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 15.1. Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, nepagrįstai netaikė sutarties sÄ lygų, ignoravo jų privalomumÄ Å¡alims, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė civilinės atsakomybės instituto teisės normas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , dėl to sprendimas yra nepagrįstas. 15.2. Teismas nuspręsdamas, kad pagrindinis sandoris neįvyko dėl ieÅ¡kovo kaltės, nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo veiksmai pažeidus sutartyje nustatytÄ jam pareigÄ negali bÅ«ti vertinami kaip nesÄ Å¾iningi.

IeÅ¡kovas, kaip civilinių santykių dalyvis, laisva valia sudarė sutartį, ja laisva valia prisiėmė pareigÄ sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį iki nustatyto termino joje nurodytomis sÄ lygomis ir jis turi prievolę nepažeisti sutartinės pareigos, o jos neįvykdęs laikomas jÄ pažeidusiu. Teismas konstatuodamas ieÅ¡kovo kaltę dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo Å¡alių sutartu terminu kartu konstatavo ir ieÅ¡kovo neteisėtus veiksmus ir jo subjektyvųjį (faktinį) nesÄ Å¾iningumÄ .

Teismui nustačius ieÅ¡kovo neteisėtus veiksmus ir jo kaltę, buvo bÅ«tina spręsti civilinės atsakomybės klausimÄ vertinant kitus jos elementus, šį klausimÄ teismas iÅ¡sprendė netinkamai, neatsižvelgdamas ir į tai, jog Å¡alys sutartimi susitarė dėl konkrečių netesybų tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta iki sutarto termino. 15.3. Å alys Preliminariosios sutarties 5 straipsnyje nustatė abiem Å¡alims vienodos apimties civilinę atsakomybę netesybų forma už pareigos sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu (iki 2020 m. birželio 1 d.) pažeidimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė iÅ¡ anksto žinojo (arba turėjo žinoti) pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo sutartu terminu konkrečius padarinius ir jų prisiimamÄ rizikÄ , jos kainÄ . Teismui nustačius, kad sutartis nebuvo įvykdyta ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovo kaltės, teismas nepagrįstai netaikė minėtos sutarties sÄ lygos ir jÄ ignoruodamas tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį (nors pagal Preliminariosios sutarties sÄ lygas Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo sumokėti 10 000,00 Eur turėjo likti atsakovei taikant ieÅ¡kovui Å¡alių sutartÄ atsakomybę netesybų forma). 15.4.

Teismas nepagrįstai nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbtÄ karantinÄ , kurį nulėmė pasaulinė pandemija, ir su tuo susijusį galimÄ ieÅ¡kovo piniginių lėšų trÅ«kumÄ Ä¯vertino kaip pagrįstÄ priežastį iki sutartyje nustatyto 2020 m. birželio 1 d. termino ieÅ¡kovui nesudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. CK 6.212 straipsnio 1 dalies teisės normoje, kurioje atskirai pabrėžiama, kokios aplinkybės, dėl kurių sutarties Å¡alis neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nelaikomos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis, yra atskirai pažymima, kad force majeure aplinkybėmis nelaikomos aplinkybės, kai sutartis neįvykdyta dėl to, kad Å¡alis neturi reikiamų finansinių iÅ¡teklių. 15.5.

Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę nurodęs, kad ieškovas nurodė, jog dėl ??VID-19 pandemijos paskelbto karantino buvo sustabdytas paskolų teikimas, o atsakovė neva šių faktinių aplinkybių neginčijo. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas ieškovas privalėjo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis rėmėsi, tai yra ir tai, kad neva dėl pandemijos paskelbto karantino buvo sustabdytas paskolų teikimas ir kad buvo nutrauktas kreditų išdavimas asmenims, dirbantiems užsienyje ir pajamas gaunantiems ne euro valiuta.

Sutartyje Å¡alys nebuvo susitarusios, kad ieÅ¡kovas turi teisėtÄ pagrindÄ nevykdyti sutarties ir nesudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties iki sutartyje nustatyto termino, jeigu tai jam keltų finansinių problemų ar jam trÅ«ktų pinigų įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. IeÅ¡kovas dar prieÅ¡ sudarant sutartį privalėjo įvertinti prisiimamus įsipareigojimus ir jÄ sudaręs nebegali pateisinti prisiimtų prievolių neįvykdymo remdamasis savo finansiniu pajėgumu, kuris niekaip nėra susijęs su atsakovės pareigomis. 15.6.

Teismas, pažeisdamas teisės normas, ignoruodamas atsakovės teisėtÄ lÅ«kestį, atidumo, protingumo pareigÄ sudarant sutartį Å¡iÄ pareigÄ priskyrė tik atsakovei, nepagrįstai jos netaikė ieÅ¡kovui, taip pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ . 15.7. Atsakovės teisę ir teisėtÄ lÅ«kestį pasilikti ieÅ¡kovo sumokėtus 10 000,00 Eur, jeigu ne dėl jos kaltės iki 2020 m. birželio 1 d. nebÅ«tų sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, sukÅ«rė ne tik galiojantis teisinis reguliavimas, tačiau ir sutarties sÄ lygos, numačiusios netesybas, ir tokiÄ jos teisę pripažino ir patvirtino sudarydamas sutartį ir pats ieÅ¡kovas.

Teismas nepagrįstai paneigė atsakovės teisėtÄ lÅ«kestį, pablogino jos padėtį lyginant su tuo, kÄ numatė sutartis. Paneigiant teisinį tikrumÄ , stabilumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ ginčijamu teismo sprendimu buvo pažeistas tiek Konstitucinis teisinės valstybės principas, tiek ir Konstitucijos 29 straipsnis, įtvirtinantis asmenų lygiateisiÅ¡kumÄ . 15.8. IeÅ¡kovas neįrodė ir jo civilinę atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių. IeÅ¡kovo įvardytos aplinkybės dėl jo finansinės padėties negali bÅ«ti laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), kurios teiktų pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovÄ nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o jų neįvykdžius – nuo civilinės atsakomybės. 15.9.

Atsakovas ne tik sutiko pats ieÅ¡kovei sumokėti 10 000,00 Eur dydžio netesybas, jeigu nesudarys pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties iki sutarto termino Sutartyje nustatytomis sÄ lygomis, bet ir sutiko gauti 10 000,00 Eur dydžio netesybas iÅ¡ atsakovės, jeigu pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties iki sutarto termino Sutartyje nustatytomis sÄ lygomis nesudarys atsakovė. Kadangi Sutarties sÄ lygos, nustatančios netesybas, vienodos abiem Sutarties Å¡alims, Å¡ios sÄ lygos aiÅ¡kios, jų netaikyti teismui nebuvo jokio pagrįsto ir teisėto pagrindo.

16. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas M. D. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 16.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo ir neįrodė ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo ir nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. 16.2.

Apeliantė nesėkmingai bando neigti teisme iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu įrodytÄ aplinkybę, jog kredito unija sutiko suteikti ieÅ¡kovui kreditÄ ir patvirtino jo sÄ lygas, taip pat paskolos brokeris elektroniniu paÅ¡tu ir Luminor bankas patvirtino, kad dėl karantino sÄ lygų bankai buvo apriboję emigrantų kreditavimÄ . Å ių teismo iÅ¡tirtų įrodymų atsakovė nepaneigė. 16.3. Ne kredito unija, o bankai buvo apriboję emigrantų kreditavimÄ ir tai patvirtina pirmosios instancijos teisme pateikti įrodymai.

Kredito unija buvo patvirtinusi kredito sÄ lygas iki 2020 m. birželio 1 d., tačiau ieÅ¡kovas nebesikreipė dėl kredito, nes atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė derybas ir PreliminariÄ jÄ sutartį. Todėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo nėra. Teismas konstatavo ir apeliantė to neginčija, kad ieÅ¡kovas dėl karantino ribojimų negalėjo grįžti į LietuvÄ , visos derybos buvo vykdomos nuotoliniu bÅ«du, todėl bet kuriuo atveju pagrindinė sutartis nebÅ«tų buvusi sudaryta, nes ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai Lietuvoje nebuvo dėl pasaulinės pandemijos metu pritaikytų migracijos apribojimų. 16.4.

PrieÅ¡ingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl pagrindinio sandorio nesudarymo yra atsakovės kaltė, nes, Å¡alims konkliudentiniais veiksmais pratęsus Preliminariosios sutarties vykdymo terminÄ , atsakovė jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai be pagrindo nutraukė. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad byloje nebuvo ginčo, jog pagrindinis sandoris neįvyko neva dėl ieÅ¡kovo kaltės. Kadangi teismas iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė ginÄÄ â€“ teismo sprendimas buvo priimtas ieÅ¡kovo naudai, todėl ieÅ¡kovas teismo sprendimo neskundė. 16.5.

Å alys Preliminariojoje sutartyje nebuvo įtvirtinusios Preliminariosios sutarties pakeitimÄ ribojančios iÅ¡lygos, t. y. kad sutartis gali bÅ«ti pakeista tik raÅ¡tu. Å alys nutarė pratęsti Preliminariosios sutarties vykdymÄ ir vedė derybas dėl galutinio atsiskaitymo tvarkos pakeitimo, t. y. 2020 m, birželio 1 d. pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui toliau vykdė PreliminariÄ jÄ sutartį. Kadangi Å¡alys konkliudentiniais veiksmais pratęsdamos Preliminariosios sutarties įvykdymo terminÄ konkretaus termino pagrindinei sutarčiai sudaryti nebesutarė, todėl įsigaliojo įstatymo nustatytas terminas, kuris numatytas CK 6.165 straipsnio 3 dalyje.

Toks Å¡alių faktinis susitarimas buvo sÄ lygotas pandemijos metu taikytų judėjimo tarp valstybių ribojimų. 16.6. Byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovas neatsisakė sutarties, o prieÅ¡ingai – visais veiksmais rodė siekį sudaryti pagrindinę sutartį, o su ieÅ¡kovu derybas vedusi atsakovė nesÄ Å¾iningai ir be jokios priežasties nuo 2020 m. birželio 10 d. nustojo bendradarbiauti, nutraukė derybas ir vienaÅ¡aliÅ¡kai ir nepagrįstai atsisakė pagrindinės sutarties. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningi veiksmai ir nepagrįstas vengimas sudaryti pagrindinę sutartį neįrodyti, todėl atsakovei kyla pareiga grÄ Å¾inti avansu sumokėtÄ 10 000,00 Eur sumÄ ieÅ¡kovui. 16.7.

Atsakovės argumentas dėl deliktinės atsakomybės taikymo nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju taikytinos ne deliktinę atsakomybę, o sutartinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, nes Å¡alių teisės ir pareigos nagrinėjamu atveju kyla ne iÅ¡ delikto, o iÅ¡ 2019 m. lapkričio 11 d. Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties. 16.8. IeÅ¡kovas pažymi, kad Preliminariosios sutarties įvykdymo tikslu jo priimtas ir įgyvendintas sprendimas dėl savo gyvenamojo bÅ«sto (duomenys neskelbtini) pardavimo turi didelę reikÅ¡mę sprendžiant dėl rimtų ieÅ¡kovo ketinimų, kuriuose jokio nesÄ Å¾iningumo nėra.

Atsakovės elgesys ir iki 2020 m. birželio 1 d., ir suėjus Å¡iam terminui suformavo ieÅ¡kovui teisėtÄ lÅ«kestį, kad pagrindinė sutartis, įvykdžius visus atsakovės pageidavimus, bus sudaryta. Tai patvirtina ieÅ¡kovo aktyvÅ«s veiksmai. Vien tai, kad ieÅ¡kovas, iki kol buvo nutraukta Preliminarioji sutartis, nebesikreipė į kredito unijÄ dėl reikiamo dydžio kredito, savaime negali reikÅ¡ti, kad pagrindinės sutarties nesudarymÄ sukėlė iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo tariamai nesÄ Å¾iningi veiksmai.

RaÅ¡ytiniai įrodymai (Å¡alių susiraÅ¡inėjimas po 2020 m. birželio 1 d.) įrodo, kad Å¡alys tarėsi dėl atsiskaitymo pagal pagrindinę sutartį ne pinigais, t. y. buvo tariamasis dėl mainų ir tik dalinio piniginio mokėjimo (skirtumo, kurio nepadengtų turto vertė). Todėl visos pardavimo kainos sumos gavimas iÅ¡ kredito įstaigos nebebuvo Å¡alims svarbus. 16.9. IeÅ¡kovo manymu, jam yra taikytinas vartotojo teisių gynimo institutas, nes ieÅ¡kovas siekė grįžti iÅ¡ emigracijos į LietuvÄ ir įsigyti bÅ«stÄ ir bÅ«tent tuo tikslu sudarė PreliminariÄ jÄ sutartį ir siekdamas jÄ Ä¯vykdyti pardavė (duomenys neskelbtini) savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Atsakovė yra verslininkė, t. y. nors ir nepateikė jokių įrodymų, tačiau savo apeliaciniame skunde nurodė, kad vykdo svečių namų ir renginių organizavimo verslÄ . Todėl atsakovės veiksmai nesÄ Å¾iningai vedant derybas su ieÅ¡kovu ir vėliau vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakant pagrindinės sutarties, siekiant negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui iki sutarties įvykdymo gautos sumos, yra pripažintini nesÄ Å¾iningais, neatitinkančiais sutarčių vykdymo principų ir pažeidžiančiais vartotojo (ieÅ¡kovo) teises. 16.10.

Å alys neginčija, kad 10 000,00 Eur turto pardavimo kainos dalį ieÅ¡kovas sumokėjo anksčiau laiko, t. y. avansu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo Preliminariosios sutarties niekinės sÄ lygos dėl rankpinigių faktÄ , iÅ¡ tokios sÄ lygos neatsirado atsakovei jokia teisė rankpinigius taikyti kaip netesybas. 16.11. Atsakovė, atsisakymÄ grįsdama netiesioginiais nuostoliais, neįrodinėjo jokių nuostolių, todėl, ieÅ¡kovo manymu, ji siekia baudinės netesybų funkcijos ir nepagrįstai praturtėti ieÅ¡kovo sÄ skaita.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

19. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo M. D. ieškinys dėl avanso priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl to, kad atsakovė turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo sumokėtus 10 000,00 Eur, prieÅ¡tarauja teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai. Teismas tenkindamas ieÅ¡kinį pažeidė CK 6.189 straipsnio 1 dalį, 6.200 straipsnio 1 dalį, 6.165 straipsnio 4 dalį, 6.246 straipsnį, 6.256 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai netaikė sutarties sÄ lygų, ignoravo jų privalomumÄ Å¡alims, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė civilinės atsakomybės instituto teisės normas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas.

21. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo, kartu pasisakydama dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų. Dėl naujų įrodymo priėmimo 22. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija. Toks klausimas yra sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, skatinant Å¡alis rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus.

Naujų įrodymų pateikimas ir priėmimas į bylÄ gali bÅ«ti grindžiamas dviem aplinkybėmis: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti; Å¡ių įrodymų bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

23. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, juos praÅ¡o pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos: 2020 m. vasario 17 d. praÅ¡ymo, adresuoto kredito unijai „Ebitum“ dėl duomenų gavimo, kopijÄ ; 2020 m. vasario 17 d. kredito unijos „Ebitum“ atsakymo į praÅ¡ymÄ dėl duomenų pateikimo (duomenys neskelbtini) kopijÄ . Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui priėmus šį įrodymÄ ir jį įvertinus bÅ«tų užtikrintas teisingas ginčo iÅ¡nagrinėjimas. Teigia, jog atsakovė su apeliaciniu skundu pateikdama kredito unijos „Ebitum“ 2021 m. vasario 17 d. atsakymÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ dėl dokumentų pateikimo nepiktnaudžiauja procesu, Å¡io dokumento pateikimas niekaip neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieÅ¡kovas turės galimybę dėl jo pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundÄ .

24. Šie rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, ieškovas galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais. Iš teismui pateiktų papildomų dokumentų datų aišku, jog šių dokumentų apeliantė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jų data yra vėlesnė nei pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

25. IeÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priimti 2020 m kovo 1 d. kredito unijos „Ebitum“ raÅ¡to (duomenys neskelbtini) kopijÄ . Nurodo, kad, nutarus prie bylos pridėti apeliantės teikiamÄ kredito unijos raÅ¡tÄ , prie bylos pridėtinas tos pačios kredito unijos 2020 m kovo 1 d. raÅ¡tas, kuris paneigia apeliantės teikiamame ankstesniame kredito unijos raÅ¡te nurodytÄ aplinkybę, jog neva buvo atsisakyta ieÅ¡kovui suteikti kreditÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo raÅ¡ytiniai įrodymai susiję su nagrinėjama byla, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl teisėjų kolegija, siekdama, kad teisingai ir visapusiÅ¡kai bÅ«tų įvertintos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, papildomai pateiktus įrodymus priima.

Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo) 26. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias preliminariojoje sutartyje nustatytų netesybų priteisimÄ , kai sandorio Å¡alys nustatytu terminu nesudaro pagrindinės sutarties, Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

27. PreliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutÄ , yra pakankamai iÅ¡plėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobÅ«džio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrÄ vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iÅ¡ esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natÅ«ra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji Å¡alis privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021, 3 punktas).

Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje.

28. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad tarp Å¡ios bylos Å¡alių 2019 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto (duomenys neskelbtini) įsigijimo, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo iki 2020 m. birželio 1 d. už 164 000,00 Eur kainÄ parduoti, o ieÅ¡kovas – nupirkti 22,21 aro žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypÄ 34,30 aro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Preliminariosios sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei avansÄ â€“ 10 000,00 Eur, kuris buvo įskaitytas į perkamo turto kainÄ . Iki nurodyto termino pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.

29. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad nėra ginčo dėl ieÅ¡kovo sumokėtų 10 000,00 Eur paskirties, abi Å¡alys sutinka, kad mokėjimų tikslas buvo iÅ¡ankstinis mokėjimas (avansas), įskaitytinas į bÅ«simo pirkimo–pardavimo sandorio kainÄ . Remiantis Preliminariosios sutarties 2 straipsnio 1 punktu, matyti, kad Å¡alys susitarė, kad pirkėjas Å¡ios sutarties sudarymo metu sumoka rankpinigius (10 000,00), kurie pirkimo atveju bus įskaičiuoti į turto kainÄ . Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad CK 6.98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rankpinigiais negali bÅ«ti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma.

30. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovei dėl avanso priteisimo iÅ¡ esmės buvo grindžiamas tuo, kad dėl Lietuvoje paskelbto karantino ir neaiÅ¡kios situacijos dėl užsienyje pajamas gaunančių asmenų kreditavimo užsitęsė Preliminariosios sutarties įsipareigojimų vykdymas. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės prasidėjo derybos dėl Preliminariosios sutarties sÄ lygų pakeitimo, t. y. dėl galutinio atsiskaitymo sÄ lygų. Kadangi Å¡alių derybos buvo nesėkmingos dėl atsakovės nenuoseklumo, ieÅ¡kovas pasiÅ«lė atsakovei taikiu bÅ«du nutraukti PreliminariÄ jÄ sutartį ir pasiÅ«lė grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ , tačiau atsakovė su tuo nesutiko.

31. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino, konstatuodamas, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas ikisutartiniuose santykiuose su atsakove D. K. veikė nesÄ Å¾iningai ir kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų veiksmų.

32. Apeliaciniame skunde atsakovė laikosi pozicijos, jog Å¡alys Preliminariosios sutarties 5 straipsnyje nustatė abiem Å¡alims vienodos apimties civilinę atsakomybę netesybų forma už pareigos sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu (iki 2020 m. birželio 1 d.) pažeidimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė iÅ¡ anksto žinojo (arba turėjo žinoti) pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sutartu terminu nesudarymo konkrečius padarinius ir jų prisiimamÄ rizikÄ , jos kainÄ . Teismui nustačius, kad sutartis nebuvo įvykdyta ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovo kaltės, teismas nepagrįstai netaikė minėtos sutarties sÄ lygos ir jÄ ignoruodamas tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį (nors pagal Sutarties sÄ lygas Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo sumokėti 10 000,00 Eur turėjo likti atsakovei taikant ieÅ¡kovui Å¡alių sutartÄ atsakomybę netesybų forma).

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog, sudarant preliminariÄ jÄ sutartį, prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali bÅ«ti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma bÅ«tų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieÅ¡tarauja įstatymams.

34. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas bÅ«simų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sÄ skaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktÄ Ä¯sipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet Å¡ia paskirtimi gali bÅ«ti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtÄ avansÄ naudoti pagal mokėjimo paskirtį.

Tai savaime nereiÅ¡kia, kad avansu sumokėti pinigai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo Å¡alių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitÄ paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali bÅ«ti įtrauktos į preliminariÄ jÄ sutartį, nes ji susijusi su bÅ«simu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali bÅ«ti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas).

Taigi avansÄ arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumÄ sumokėjusi Å¡alis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti juos visais atvejais, iÅ¡skyrus tuos, kai iÅ¡ preliminariosios sutarties turinio galima daryti iÅ¡vadÄ apie Å¡ios sutarties Å¡alių susitarimÄ dėl atsakomybės už Å¡ioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymÄ netesybų forma.

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal Å¡alių sudarytos Preliminariosios sutarties nuostatas ieÅ¡kovo sumokėtas avansas atlieka ne tik mokėjimo ir atsiskaitymo, bet ir netesybų funkcijÄ . Minėta, jog tarp Å¡alių nėra ginčo dėl avanso sumokėjimo fakto. Å alys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., tačiau nustatytu laiku pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Preliminariosios sutarties 5 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad, jeigu pirkėjas nenupirks minėto turto iki 2020 m. birželio 1 d., tai avansinė pinigų suma bus negrÄ Å¾inama, ji bus įskaityta kaip bauda už netesybas. Taigi Å¡i sutarties sÄ lygÄ kvalifikuotina kaip susitarimas dėl netesybų (baudos).

36. Preliminariosios sutarties Å¡alių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali bÅ«ti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei bÅ«simų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus.

Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktÄ ). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties Å¡alis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos Å¡alies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021, 8 punktas).

37. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl preliminariosios sutarties Å¡alies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.). Ä®statyme nedetalizuojama, kas sudaro pagrindÄ atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sÄ voka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių.

38. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagrindinis sandoris neįvyko dėl ieÅ¡kovo kaltės. Pirmosios instancijos teismo požiÅ«riu, ieÅ¡kovas nurodė priežastį, dėl kurios negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties, tai – pasaulinė pandemija ir Å¡alyje paskelbtas karantinas, kurių ieÅ¡kovas negalėjo numatyti sudarydamas PreliminariÄ jÄ sutartį, todėl ieÅ¡kovo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip nesÄ Å¾iningi, nes jis negalėjo įvykdyti pirkimo–pardavimo sutarties dėl piniginių lėšų trÅ«kumo, nepavykus gauti paskolos iÅ¡ bankų.

39. Apeliantė teigia, jog teismas nuspręsdamas, kad pagrindinis sandoris neįvyko dėl ieÅ¡kovo kaltės, nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo veiksmai pažeidus sutartyje nustatytÄ jam pareigÄ negali bÅ«ti vertinami kaip nesÄ Å¾iningi. IeÅ¡kovas, kaip civilinių santykių dalyvis, laisva valia sudarė sutartį, ja laisva valia prisiėmė pareigÄ sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį iki nustatyto termino joje nurodytomis sÄ lygomis, ir jis turi prievolę nepažeisti sutartinės pareigos, o jos neįvykdęs laikomas jÄ pažeidusiu.

Teismas konstatuodamas ieÅ¡kovo kaltę dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo Å¡alių sutartu terminu kartu konstatavo ir ieÅ¡kovo neteisėtus veiksmus ir jo subjektyvųjį (faktinį) nesÄ Å¾iningumÄ . Teismui nustačius ieÅ¡kovo neteisėtus veiksmus ir jo kaltę, buvo bÅ«tina spręsti civilinės atsakomybės klausimÄ vertinant kitus jos elementus, šį klausimÄ teismas iÅ¡sprendė netinkamai neatsižvelgdamas ir į tai, jog Å¡alys sutartimi susitarė dėl konkrečių netesybų tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta iki sutarto termino.

40. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ pabrėžė, kad, prieÅ¡ingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl pagrindinio sandorio nesudarymo yra atsakovės kaltė, nes, Å¡alims konkliudentiniais veiksmais pratęsus Preliminariosios sutarties vykdymo terminÄ , atsakovė jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai be pagrindo nutraukė. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad byloje nebuvo ginčo, jog pagrindinis sandoris neįvyko neva dėl ieÅ¡kovo kaltės. Å alių atlikti konkliudentiniai veiksmai įrodo Preliminariojoje sutartyje numatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino (2020 m. birželio 1 d.) pratęsimÄ iki 2020 m. lapkričio 11 d., kaip numatyta CK 6.165 straipsnio 3 dalyje.

IeÅ¡kovo teigimu, byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovas neatsisakė sutarties, o prieÅ¡ingai – visais veiksmais rodė siekį sudaryti pagrindinę sutartį, o su ieÅ¡kovu derybas vedusi atsakovė nesÄ Å¾iningai ir be jokios priežasties nuo 2020 m. birželio 10 d. nustojo bendradarbiauti, nutraukė derybas ir vienaÅ¡aliÅ¡kai, nepagrįstai atsisakė pagrindinės sutarties. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningi veiksmai ir nepagrįstas vengimas sudaryti pagrindinę sutartį neįrodyti, todėl atsakovei kyla pareiga grÄ Å¾inti avansu sumokėtÄ 10 000,00 Eur sumÄ ieÅ¡kovui.

41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai:

1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį;

2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi bÅ«ti nepagrįstas. Pažymėtina, kad Å¡ios sÄ lygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties Å¡alies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita Å¡alis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties Å¡alis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties Å¡alies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties Å¡alis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sÄ lyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu Å¡alis ne tik pažeidė preliminariÄ jÄ sutartį, kaip tokio pobÅ«džio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021, 9 punktas).

42. Remiantis bylos duomenimis matyti, jog ieÅ¡kovas teigia, kad dėl Lietuvoje paskelbto karantino negalėjo parvykti į LietuvÄ , taip pat dėl neaiÅ¡kios situacijos dėl užsienyje pajamas gaunančių asmenų kreditavimo užsitęsė Preliminariosios sutarties įsipareigojimų vykdymas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio, įvykusio 2021 m. sausio 12 d., metu nurodė, kad po Preliminariosios sutarties sudarymo pradėjo rÅ«pintis kreditavimu. Kredito unija „Žemdirbio gerovė“ patvirtino kreditavimo sÄ lygas. 2020 m. balandžio 24 d. ieÅ¡kovas pardavė namÄ (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 4 d. iÅ¡ finansų brokerio gavo žiniÄ , kad, įvedus karantinÄ Lietuvoje, bankai suspendavo kreditavimÄ . 2020 m. gegužės 27 d. ieÅ¡kovas iÅ¡siaiÅ¡kino, kad grįžtantiems emigrantams galima pasinaudoti ES parama, tačiau reikėjo pateikti įsigyjamo turto Lietuvoje panaudos sutartį.

IeÅ¡kovo manymu, pasibaigus Preliminariojoje sutartyje numatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, t. y. po 2020 m. birželio 1 d., Å¡alys toliau vykdė PreliminariÄ jÄ sutartį, derėjosi dėl Preliminariosios sutarties 2 straipsnio sÄ lygų pakeitimo, t. y. aktyviomis derybomis ir veiksmais Å¡alys toliau siekė pagrindinės sutarties sudarymo. Todėl Å¡alys konkliudentiniais veiksmais pratęsė pagrindinės sutarties sudarymo terminÄ , nenustatydamos konkretaus termino.

43. Atsakovė tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek teismo posėdžio metu (2021 m. sausio 12 d.) laikėsi pozicijos, jog iÅ¡ jos pusės nebuvo jokių kliūčių dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki numatyto termino (t. y. iki 2020 m. birželio 1 d.). Nurodė, kad pokalbiai telefonu ir susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu nepriskirtini prie 2019 m. lapkričio 11 d. Preliminariosios sutarties sÄ lygų iÅ¡plėtimo. Å alių derybos vyko tik tam, kad bÅ«tų pasiektas naujas susitarimas (jis bÅ«tų įsigaliojęs po naujos raÅ¡tiÅ¡kos triÅ¡alės sutarties sudarymo).

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog 2020 m. birželio 1 d. Preliminarioji sutartis baigėsi. Po 2020 m. birželio 1 d. Å¡alys bendravo ir bandė rasti įvairius sprendimus, atsakovė svarstė ieÅ¡kovo pasiÅ«lymus. Po 2020 m. birželio 1 d Å¡alys bendradarbiavo, nes ketino sudaryti naujÄ sutartį. Ji buvo pasiruoÅ¡usi ne pratęsti, o sudaryti naujÄ sutartį. Derybas su ieÅ¡kovu vedė kaip su nauju klientu, kadangi Preliminarioji sutartis iki 2020 m. birželio 1 d. nebuvo įvykdyta, todėl ieÅ¡kovas tapo nauju klientu.

Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl jis turi prisiimti atsakomybę. Atsakovės manymu, ieÅ¡kovas persigalvojo pirkti sodybÄ (2021 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 19 min. 35 sek.–46 min. 43 sek.).

44. Byloje nustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas, nepaisydamas Preliminariosios sutarties, neketino pirkti atsakovės parduodamo turto Preliminariojoje sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir terminu, t. y. iki 2020 m. birželio 1 d., nebuvo pasirengęs sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove; prieÅ¡ingai, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog pasibaigus Preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui Å¡alys tarėsi, derino sÄ lygas dėl naujos (panaudos, mainų) sutarties sudarymo, tačiau abiejų Å¡alių susitarimas nebuvo pasiektas.

IeÅ¡kovo argumentai, kad Å¡alys Preliminariojoje sutartyje nebuvo įtvirtinusios Preliminariosios sutarties pakeitimÄ ribojančios iÅ¡lygos, t. y. kad sutartis gali bÅ«ti pakeista tik raÅ¡tu, todėl Å¡alių atlikti konkliudentiniai veiksmai įrodo Preliminariojoje sutartyje numatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino (2020 m. birželio 1 d.) pratęsimÄ iki 2020 m. lapkričio 11 d. (pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalis), pripažintini nepagrįstais, kadangi toks preliminariosios sutarties pratęsimas negalimas, jis prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.

Ä®vertinus Å¡alių sudarytos Preliminariosios sutarties sÄ lygas, remiantis CK 6.165 straipsnio 2, 5 dalių, 6.192 straipsnio 4 dalies nuostatomis, matyti, kad įstatyme įtvirtintas įsakmus raÅ¡ytinės preliminariosios sutarties formos reikalavimas, todėl bet kokie Å¡ios sutarties pakeitimai (sutarties galiojimo termino pratęsimas) turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos. Pažymėtina ir tai, kad byloje nepateikta jokio Å¡alių raÅ¡tiÅ¡ko susitarimo dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo, todėl sutartis yra privaloma vykdyti visa apimtimi abiem Å¡alims.

45. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kad su atsakove pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties negalėjo sudaryti dėl lėšų trÅ«kumo, nes dėl COVID-19 pandemijos paskelbto karantino negalėjo grįžti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į LietuvÄ , buvo sustabdytas paskolų teikimas, nusprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų veiksmų. Ä®vertindama ikisutartinių santykių pobÅ«dį, t. y. kad derybos dėl sutarties ateityje sudarymo ne visada privalo baigtis sutarties pasiraÅ¡ymu, atsakovė turėjo bÅ«ti pakankamai atidi, rÅ«pestinga ir turėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebÅ«tų sudaryta pagrindinė sutartis.

46. IÅ¡ byloje pateikto 2020 m. vasario 17 d. kredito unijos „Ebitum“ atsakymo į praÅ¡ymÄ dėl duomenų pateikimo (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieÅ¡kovas 2019 m. gruodžio mėnesį ir 2020 m. gegužės mėnesį kreipėsi į kredito unijÄ â€žEbitum“ dėl kredito suteikimo nekilnojamajam turtui pirkti. Minėtame raÅ¡te nurodyta, kad kredito unija, vadovaudamasi vidinėmis tvarkomis, nusprendė nesuteikti ieÅ¡kovui praÅ¡omos kredito sumos. Pažymėjo, kad kredito unija nebuvo nutraukusi kreditų iÅ¡davimo asmenims, dirbantiems užsienyje ir pajamas gaunantiems ne euro valiuta.

Ä® bylÄ ieÅ¡kovo pateiktame 2020 m. kovo 1 d. kredito unijos „Ebitum“ raÅ¡te (duomenys neskelbtini), kuriame pateiktas atsakymas į praÅ¡ymÄ dėl duomenų pateikimo (t. y. buvo praÅ¡oma suteikti informacijÄ dėl ieÅ¡kovo kreipimosi į kredito unijÄ dėl kredito suteikimo) nurodyta: „1. Taip, M. D. du kartus kreipėsi į Kredito unijÄ â€žEbitum“ dėl kredito gavimo. Viena iÅ¡ pagrindinių galimo kreditavimo sÄ lygų buvo turimų įsipareigojimų sumažinimas. Kiti reikalavimai buvo bendro pobÅ«džio, nurodyti kredito unijų įstatyme (tapimas kredito unijos nariu, pajaus įsigijimas, etc.).

2. Ar sÄ lygas, nurodytas 1 p., M. D. įvykdė, Kredito unija duomenų neturi, nes klientas daugiau dėl kredito suteikimo nebesikreipė, todėl Kredito unijos valdyba galutinio sprendimo nepriėmė.“ 47. IeÅ¡kovas nurodo, kredito unija buvo patvirtinusi kredito sÄ lygas iki 2020 m. birželio 1 d., tačiau ieÅ¡kovas nebesikreipė dėl kredito, nes atsakovė nuo 2020 m. birželio 10 d. nebebendradarbiavo ir vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakė toliau vykdyti PreliminariÄ jÄ sutartį. Vien tai, kad ieÅ¡kovas, iki kol buvo nutraukta Preliminarioji sutartis, nebesikreipė į Kredito unijÄ dėl reikiamo dydžio kredito, savaime negali reikÅ¡ti, kad pagrindinės sutarties nesudarymÄ lėmė iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningi veiksmai, nes yra reikÅ¡mingos nesikreipimo priežastys.

Po 2020 m. birželio 1 d. Å¡alys toliau siekė pagrindinės sutarties sudarymo, t. y. tarpusavyje derėjosi dėl atsiskaitymo pagal pagrindinę sutartį sÄ lygų, o ieÅ¡kovas dėl to atliko daug veiksmų su kredito įstaigomis dėl galutinio atsiskaitymo sÄ lygų įgyvendinimo (pvz., organizuojant perkamo turto vertinimÄ ir įkeitimÄ , mainus).

48. Remiantis bylos duomenimis, ieÅ¡kovas tiek procesiniuose dokumentuose, teik teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovas sužinojęs faktÄ , jog grįžtantiems į LietuvÄ emigrantams galima pasinaudoti ES parama, pasiÅ«lė ieÅ¡kovei sudaryti panaudos sutartį, vedė derybas dėl Å¡alių numatomo turto mainų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė pretenzijÄ , kad su atsakove sunku vesti derybas, nes atsakovė nenuosekli ir kelia vis naujus reikalavimus, ir pasiÅ«lė, kad jei nepavyks susitarti, tai Å¡alys galėtų taikiu bÅ«du nutraukti sutartį.

Nagrinėjamu atveju atsakovė neneigė fakto, kad po 2020 m. birželio 1 d. Å¡alys derėjosi dėl ieÅ¡kovės parduodamo turto. Tačiau, kaip matyti, ieÅ¡kovo pasiÅ«lymai atsakovės netenkino. Atsakovės teigimu, ji siÅ«lė sudaryti naujÄ sutartį, kurioje bÅ«tų įtvirtinta tai, kÄ Å¡alys buvo naujai aptarę, bÅ«tų numatomi terminai ir Å¡alys jÄ bÅ«tų vykdžiusios kaip naujÄ sutartį (2021 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as).

49. Pirmiau nurodytos bylos faktinės aplinkybės, tarp jų – ir turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo tarp ginčo Å¡alių pasibaigus Preliminariojoje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui aplinkybė, patvirtina, kad ieÅ¡kovo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, kitaip, negu nusprendė pirmosios instancijos teismas, CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme buvo nepagrįstas. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas neketino sutarties vykdyti ir pagrindinės sutarties pagal Preliminariojoje sutartyje numatytas sÄ lygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, sudarydamas PreliminariÄ jÄ sutartį, žinojo arba turėjo numanyti savo finansinę padėtį.

50. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o Å¡ie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – Å¡alių susitarimas, pasiektas suderinus jų valiÄ . Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių Å¡alių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). PreliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Taigi, preliminarioji sutartis taip pat yra Å¡alių tarpusavio suderintos valios iÅ¡raiÅ¡ka dėl kitos sutarties sudarymo ateityje aptartomis sÄ lygomis.

51. Kaip jau nurodyta pirmiau Å¡ios nutarties punktuose, jokie Preliminariosios sutarties pakeitimai padaryti nebuvo, todėl atsakovė turėjo teisėtÄ ir pagrįstÄ lÅ«kestį sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su ieÅ¡kovu. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas suteikia Å¡alims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt.; draudžiama versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis).

Sutarties laisvės principas taikomas ir nuosavybės teisės objektų savininkams sudarant sutartis dėl Å¡ių objektų naudojimo, valdymo ir disponavimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors atsakovei ieÅ¡kovas siÅ«lė įvairius variantus dėl ieÅ¡kovės parduodamo turto ir galutinio atsiskaitymo sÄ lygų, Å¡alims nesusitarus dėl Preliminariosios sutarties sÄ lygų pakeitimo ir (ar) naujos sutarties sudarymo, atsakovė tokios pareigos neturėjo. Daikto savininkas turi teisę nuspręsti jam priklausančio daikto likimÄ , pasirinkti, kam parduoti jam nuosavybės priklausantį daiktÄ ir kokiomis sÄ lygomis.

52. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinys dėl avanso grÄ Å¾inimo galėtų bÅ«ti atmestas atsakovui įrodžius, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita Å¡alis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai Å¡aliai sudaryti pagrindinę sutartį), tai tokios sutartinės nuostatos yra pagrindas asmeniui taikyti netesybas, nebent jis įrodytų sutartinę civilinę atsakomybę Å¡alinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 42 punktas).

53. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma ir Å¡ioje nutartyje aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovė (bÅ«sima pardavėja) savo pareigas pagal PreliminariÄ jÄ sutartį vykdė tinkamai. Atsakovė laisva valia turėjo teisę atsisakyti ieÅ¡kovo naujai siÅ«lomų sÄ lygų dėl ieÅ¡kovės parduodamo turto (t. y. sudaryti panaudos sutartį, Å¡alių turto mainų sutartį). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl priežasčių, kurios priklausė nuo ieÅ¡kovo valios, kadangi jau sudarydamas PreliminariÄ jÄ sutartį ieÅ¡kovas žinojo savo finansinę padėtį, taip prisiėmė galimÄ rizikÄ , taip pat pripažino, jog Preliminariojoje sutartyje numatytomis sÄ lygomis turto pirkti nebeketino.

54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų patirtiems nuostoliams pagrįsti, nagrinėjamu atveju pripažintini nepagrįstais. Minėta, jog Preliminariosios sutarties 5 straipsnio 2 punktu Å¡alys susitarė, kad, jeigu pirkėjas nenupirks minėto turto iki 2020 m. birželio 1 d., tai avansinė pinigų suma bus negrÄ Å¾inama, ji bus įskaityta kaip bauda už netesybas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas netesybų taikymÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pažymi, kad netesybos atlieka esamų ir bÅ«simų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , skatindamos Å¡alis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019).

55. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus ir motyvus teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo nuosekliai iÅ¡nagrinėjo ginčo teisinį santykį, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės netesybų forma taikymÄ dėl preliminariosios sutarties pažeidimo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kitų argumentų 56. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas teigia, kad jam yra taikytinas vartotojo teisių gynimo institutas, nes ieÅ¡kovas siekė grįžti iÅ¡ emigracijos į LietuvÄ ir įsigyti bÅ«stÄ ir bÅ«tent tuo tikslu sudarė PreliminariÄ jÄ sutartį, pardavė (duomenys neskelbtini) savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Atsakovė yra verslininkė, t. y. nors ir nepateikė jokių įrodymų, tačiau savo apeliaciniame skunde nurodė, kad vykdo svečių namų ir renginių organizavimo verslÄ .

Todėl atsakovės veiksmai nesÄ Å¾iningai vedant derybas su ieÅ¡kovu ir vėliau vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakant pagrindinės sutarties, siekiant negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui iki sutarties įvykdymo gautos sumos, yra pripažintini nesÄ Å¾iningais, neatitinkančiais sutarčių vykdymo principų ir pažeidžiančiais vartotojo (ieÅ¡kovo) teises.

57. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 29 punktas, kt.).

Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, bÅ«tina identifikuoti sutarties Å¡alis (vartotojÄ ir prekių (paslaugų) tiekėjÄ ) ir nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktÄ ). Preliminariosios sutartys gali bÅ«ti priskirtos vartojimo sutarčių kategorijai, jei jos atitinka pirmiau nurodytus vartojimo sutarties požymius.

58. Taigi tam, jog asmuo bÅ«tų laikomas vartotoju, turi bÅ«ti įvykdytos dvi kumuliatyvios sÄ lygos. Nagrinėjamu atveju Å¡alių sudaryta Preliminarioji sutartis neatitinka vartojimo sutartims keliamo subjektiÅ¡kumo požymio, kadangi tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė – fiziniai asmenys. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumÄ daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo argumento, kad atsakovė yra verslininkė, nepatvirtina, jokie byloje surinkti objektyvÅ«s įrodymai. Be to, ieÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) ir nutaręs grįžti į LietuvÄ pradėjo ieÅ¡koti sodybos Lietuvoje, kurioje galėtų apsigyventi ir vystyti Å¡eimos verslÄ â€“ kaimo turizmÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo argumentas pirmiau pateiktų motyvų pagrindu atmetamas kaip nepagrįstas.

59. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti Å¡alių teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties 60. Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o netinkamas Å¡ių priežasčių įvertinimas nulėmė neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ , todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

62. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 1 525,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys atmetamas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

63. Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 64. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantė prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 225,00 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų, 726,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ , iÅ¡ viso 951,00 Eur.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos iÅ¡sprendimo rezultatÄ (apeliacinis skundas tenkintas), priteisia atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 951,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M.

D. atsakovei D. K. 951,00 Eur (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ , 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas