2022-08-10 Nr. BB-5170-1-01-1-38907-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3967/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38907-2020-4

(N)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės Granskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Albino Antanaičio, spręsdama nuteistojo M. S. kasacinio skundo, dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžio, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis M. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei paskesnį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų šios kategorijos bylose ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų, reglamentuojančių bylos apeliacinį nagrinėjimą, pažeidimus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes turėjo būti sprendžiama ar iš viso padaryta įstatymo draudžiama veika, ar tokia veika neturėtų būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti inkriminuotą veiką, ar kitą veiką, nurodytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, 1511 straipsnio 4 dalyje, ar pagal kitus BK XXI skyriaus straipsnius. Teismai, kvalifikuodami nuteistojo veiką pagal BK 149 straipsnio 4 dalį kaip baigtą nusikaltimą, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos kasacinėje nutartyje Nr. 2K-349-696/2015. Apeliacinės instancijos teismas, pažeidė in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, be to, neatlikdamas įrodymų tyrimo, tinkamai neišnagrinėjęs ir nepasisakęs dėl apeliacinio skundo prašymų ir tiesioginės tyčios nuteistojo veiksmuose buvimo, šis teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų, taip pažeisdamas ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.

Nors kasaciniame skunde teigiama, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, tačiau iš kasaciniame skunde suformuluoto prašymo bei nurodytų argumentų matyti, kad iš esmės yra ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir tuo pagrindu teigiama, jog nusikalstama veika nebuvo padaryta, o jei ir buvo padaryta, tai pagal teismų nustatytas aplinkybes kvalifikuota netinkamai. Tačiau, kasaciniame skunde nepateikta aiškių teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, pripažįstant M. S. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir kvalifikuojant šią veiką pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, o BPK normų ir in dubio pro reo principo pažeidimai nurodomi deklaratyviai neigiant teismų išvadas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame iš esmės pakartojami apeliacinio skundo argumentai dėl neišsamiai išnagrinėtų bylos aplinkybių ir netinkamai įvertintų įrodymų, kurie buvo nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, kvestionuojamas teismų atliktas įrodymų vertinimas, tačiau nepateikiami teisiniai argumentai, kodėl apeliacinės instancijos teismo išvados yra nepagrįstos.

Skundo teiginiai grindžiami sava faktinių aplinkybių interpretacija, taip bandant pagrįsti kasacijos pagrindų buvimą.

Pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

Kasaciniame skunde įvardyti pažeidimai ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiamas subjektyvia kasatoriaus nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir teismo išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Tomas Šeškauskas

Albinas Antanaitis