ecfc376d-cc05-404a-8349-e98cda1ac452 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1531-657/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11111-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.5.2.4.; 2.5.39.2.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei A.

P., tretiesiems asmenims G. P., J. R. P. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė :            Ginčo esmė IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės A. P. 633,24 Eur žalos atlyginimÄ , 20,00 Eur žyminį mokestį, 5 proc. palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b.l. 3-4). Nurodė, kad 2014 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintos L.

T. priklausanti transporto priemonė RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. U. įmonei priklausanti transporto priemonė IVECO 35-10, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės PEUGEOT 1007, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos A. P. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti išmokėjo 633,24 Eur (2 186,44 Lt) dydžio draudimo išmokas.

Eismo įvykio kaltininkė A. P. transporto priemonę vairavo bÅ«dama neblaivi ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl ieÅ¡kovė įgijo regreso teisę į apdraustÄ jÄ A. P.. Atsakovei buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nėra atlyginta.Atsakovė A. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 50-52). Nurodė, kad ieÅ¡kovė regreso teisę į atsakovę nukreipė be jokio teisinio pagrindo.

IeÅ¡kovė, pareikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti žalÄ , privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktÄ ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. IeÅ¡kovė nepateikė nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovė yra nurodyto eismo įvykio kaltininkė ir už tai jai buvo pritaikyta atitinkama teisinė atsakomybė. 2014 m. birželio 30 d. Panevėžio apskrities VPK kelių policijos biuro raÅ¡tas negali bÅ«ti traktuojamas kaip dokumentas, įrodantis atsakovės kaltę, kadangi Å¡iame raÅ¡te iÅ¡reikÅ¡ta tik nuomonė, kad atsakovė galimai yra eismo įvykio kaltininkė, tačiau atsakovės atžvilgiu nebuvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nėra priimtas teismo nutarimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, kaip tai numato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

IeÅ¡kovas neįrodė CK 6.246 – 6.249 straipsniuose nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Panevėžio apskrities VPK 2014 m. sausio 26 d. suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 50P-6736897-14 yra nurodyta, kad minėto eismo įvykio kaltininkė yra G. P., o ne atsakovė.Trečiasis asmuo G. P. nurodė, kad 2014 m. sausio 26 d. avarijÄ padarė ji. Jai buvo skirta nuobauda, atimtas vairuotojo pažymėjimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 10,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (b.l. 118-121).

Teismas nurodė, kad iš pateiktos medžiagos autoįvykio aplinkybės nėra pakankamai informatyvios ir patikimos, kadangi policijos pareigūnai atvyko jau po įvykio, patys jo nestebėjo. Nustatant vairavusį asmenį galima vertinti tiek, kiek neprieštarauja teismui pateiktiems rašytiniams įrodymams. Pateikto 2014 m. birželio 30 d. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro rašto Nr. 50-9-S-2395 turinys yra prieštaringas, nes vienoje jo dalyje nurodoma, kad atsakovė įtariama vairavusi, o kitoje rašto dalyje jau konstatuojama, kad automobilį vairavo atsakovė ir ji yra įvykio kaltininkė. 2014 m. sausio 28 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 50P-6736897-14 nurodoma, kad 2014 m. sausio 26 d. 17 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), G. P. vairuodama transporto priemonę PEUGEOT 1007, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė bei apgadino savo ir dvi stovėjusias transporto priemones, pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotoja yra susijusi, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. ProtokolÄ suraÅ¡iusio pareigÅ«no vardas ir pavardė nenurodyti, iÅ¡ paraÅ¡o indentifikuoti nėra galimybių.

Panevėžio AVPK 2015 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 50NT-25319802-15 Nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. P. atžvilgiu nutraukta. Administracinėje byloje Nr. 07-14-8144640 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl eismo įvykio nurodoma, kad autoįvykio kaltininkė yra G. P.. Kitame praneÅ¡ime nurodoma, kad G. P. su pažeidimu sutiko, nurodė, kad nuėjo ieÅ¡koti pagalbos, o prie automobilio liko A. P.. Liudytojai D. R., E. D. nurodė, kad iÅ¡ automobilio vairuotojo pusės iÅ¡lipo „vyresnė moteris“.

Teismas vertino, kad visi teismui pateikti rašytiniai įrodymai kelia abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, nustatant, kas vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Iš pateiktos policijos tyrimo medžiagos nepakanka duomenų konstatuoti, kad automobilį vairavo atsakovė, nebuvo tiksliai nustatyta, kad atsakovė sukėlė autoįvykį. Atsakovė nebuvo pripažinta kalta, jai nebuvo paskirta bauda. Policijos tyrimo medžiagoje nėra įtikinamų atsakovės kaltės įrodymų. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai neigė aplinkybę, kad ji vairavo automobilį, o trečiasis asmuo G.

P. nurodė, kad automobilį vairavo ji. TokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ galima padaryti ir iÅ¡ pateiktos tyrimo medžiagos. IeÅ¡kovei buvo siÅ«loma pakeisti atsakovÄ byloje, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė. IeÅ¡kovei nepateikus įtikinamų duomenų, kad atsakovė vairavo automobilį, o bylos nagrinėjimo metu Å¡ioms aplinkybėms nepaaiÅ¡kėjus bei atsakovei neigiant, o trečiajam asmeniui patvirtinant, kad ji vairavo automobilį, atsakovei civilinė atsakomybė pagal Taisyklių 60.3 punktÄ nekyla. Teismas ieÅ¡kinį atmetė kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ .

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 129-130). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas, pažeisdamas CPK 197 straipsnio 2 dalies, 185 straipsnio 1 dalies normas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovės civilinė atsakomybė dėl Å¡io autoįvykio nekyla.

Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro 2014 m. birželio 30 d. raÅ¡tas Nr. 50-9-S-2395 dėl eismo įvykio patvirtinimo bei 2015 m. sausio 26 d. Panevėžio apskrities VPK nutarimas Nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ yra didesnė įrodomÄ jÄ galiÄ turintys įrodymai, patvirtinantys, jog už eismo įvykį yra atsakinga atsakovė. PareigÅ«nai nustatė, kad dėl eismo įvykio atsakovei taikytina administracinė atsakomybė, tačiau per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepavyko pristatyti atsakovės protokolo suraÅ¡ymui.

Atsakovė sukėlė eismo įvykį bÅ«dama neblaivi. Administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas suėjus nuobaudos skyrimo terminui neatleidžia atsakovės nuo civilinės atsakomybės. Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnį draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėjÄ ar apdraustÄ jį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas.

LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 59 ir 59.1. punktuose numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymÄ asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus.

Dėl padarytų teisės pažeidimų teismas bylÄ iÅ¡sprendė netinkamai.Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė A. P., atstovaujama advokato Jono Kurlavičiaus, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 141-144). Atsiliepime nurodė, kad teismas iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į įrodymų visetÄ , tinkamai taikė tiek procesines normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , tiek ir materialinės teisės normas.

IeÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė sukėlė eismo įvykį bÅ«dama neblaivi, nėra užfiksuota jokiuose oficialiuose dokumentuose. IeÅ¡kovė atsakovės atsakomybės neįrodė. Å iuo atveju už žalos atlyginimÄ yra atsakinga trečiasis asmuo G. P., tačiau pakeisti atsakovÄ ieÅ¡kovė atsisakė.Tretieji asmenys atsiliepimų į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės draudiko, atlyginusio nukentėjusių asmenų patirtÄ Å¾alÄ , teisės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio pagrindu iÅ¡sireikalauti sumokėtas sumas iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens. IeÅ¡kovė ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad atsakovė nėra atsakinga už 2014 m. sausio 26 d. autoįvykio metu kilusiÄ Å¾alÄ , teigdama, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga, apeliantės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo atmeta kaip nepagrįstus.Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ turi teisę pareikÅ¡ti regresinį ieÅ¡kinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui, pasiÅ¡alinusiam iÅ¡ įvykio vietos. Å ioje teisės normoje įtvirtinta viena iÅ¡ iÅ¡imčių, nes iÅ¡ principo privalomo draudimo esmė ir tikslas eliminuoja draudiko teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011), kada draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtÄ dėl padarytos žalos iÅ¡mokÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo.

Be to, tokia iÅ¡lyga numatyta ir TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kai atsakingas už žalos padarymÄ asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus.Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bylose, kuriose draudikai pareiÅ¡kia regresinius reikalavimus už žalÄ atsakingiems asmenims, nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).Taigi, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDÄ® nustatytas pareigas.

Å iuo atveju apeliantė, reikÅ¡dama reikalavimÄ grÄ Å¾inti jo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, privalėjo įrodyti, kad atsakovė yra atsakinga už žalos padarymÄ ir faktus, kad ji pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos ir vairavo neblaivi.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog žalÄ sukėlusiÄ transporto priemonę įvykio metu vairavo bÅ«tent atsakovė.Byloje nustatyta, kad 2014 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta L.

T. priklausanti transporto priemonė RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. U. įmonei priklausanti transporto priemonė IVECO 35-10, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės PEUGEOT 1007, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo padaryta žala, valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 10-12). 2014 m. sausio 26 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu sugadintų automobilių savininkams L.

T. ir A. U. įmonei iÅ¡mokėjo žalos atlyginimÄ bendroje sumoje 633,24 Eur (b.l. 24, 31). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pateiktos administracinės bylos Nr. 07-14-8144640 medžiagos autoįvykio aplinkybės nėra pakankamai informatyvios, yra gana prieÅ¡taringos, todėl sutiktina, kad iÅ¡ jos negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad transporto priemonę įvykio metu vairavo A. P.. Tyrimo medžiagoje nebuvo tiksliai nustatyta, kad bÅ«tent atsakovė vairavo automobilį ir sukėlė autoįvykį, atsakovė nebuvo pripažinta kalta, jai nebuvo paskirta bauda.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų raÅ¡ytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali bÅ«ti suteikta ir kitiems dokumentams.Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro 2014 m. birželio 30 d. raÅ¡tÄ ieÅ¡kovei Dėl eismo įvykio patvirtinimo Nr. 50-9-S-2395 ir Panevėžio apskrities VPK 2015 m. sausio 26 d. nutarimÄ Nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ Nr. 50NT-25319802-15, bet ir kitus raÅ¡ytinius įrodymus, taigi, vertino byloje surinktų įrodymų visetÄ .

Sutiktina, kad minėto raÅ¡to turinys yra prieÅ¡taringas. Be to, pažymėtina, kad atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013 pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Ä¯rodomosios reikÅ¡mės pagal analogijÄ spręstina (CPK 4 str. 6 d.), kad ne visas 2015 m. sausio 26 d. nutarimas laikytinas oficialiuoju raÅ¡ytiniu įrodymu. Didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turi tik administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų vertinimas didesnės įrodomosios galios neturi, todėl teismas pagrįstai rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma neiÅ¡skirdamas Å¡io įrodymo kaip svarbesnio.IÅ¡ bylos medžiagos ir jos priedo matyti, kad atsakovė nuosekliai neigė aplinkybę, kad ji vairavo automobilį, nurodydama, jog įvykio metu vairavo trečiasis asmuo – G. P., kÄ patvirtino ir teismo posėdyje. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančio asmens paaiÅ¡kinimai (CPK 177 str. 2 d.) yra laikytini viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių, o ieÅ¡kovė įtikinamų įrodymų, paneigiančių Å¡iuos atsakovės paaiÅ¡kinimus nepateikė (CPK 12 str.,178 str.).

Byloje yra pateiktas 2014 m. sausio 28 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-6736897-14, kuriame nurodyta, kad 2014 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini), G. P., „vairuodama PEUGEOT 1007, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė bei apgadino savo ir dvi stovėjusias transporto priemones, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotoja yra susijusi, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles“ (b.l. 56). Trečiasis asmuo G.

P., kad ji vairavo žalÄ sukėlusiÄ transporto priemonę niekada neneigė, su pažeidimu sutiko. Policijos pareigÅ«nų 2014 m. sausio 28 d. Tarnybiniuose praneÅ¡imuose administracinėje byloje Nr. 7-14-8144640, nurodyta, kad transporto priemonę vairavo G. P. (administracinės bylos b.l. 9-10). Aplinkybė, kad atsakovė sukėlė eismo įvykį bÅ«dama neblaivi nėra konstatuota jokiuose oficialiuose dokumentuose.Ä®vertinęs nagrinėjamos bylos medžiagÄ apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė bei vertino byloje surinktus įrodymus ir ieÅ¡kinį atmetė pagrįstai, naikinti ar keisti pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei A. P. priteistinos apeliacinės instancijos teisme jos turėtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos – 423,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , pasirengimÄ bylai ir teisines konsultacijas (b.l. 145-147) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, atsakovei A.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) teisinės pagalbos išlaidų.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                                Žibutė Budžienė