ecfa0c37-3fe7-429b-9cc5-8bceeadfa25b · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-1476-257/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02760-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.10; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 30 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. U., jo atstovui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui, dalyvaujant atsakovo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gintautui Jaugai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

U. skundÄ dėl įsakymų panaikinimo bei kitų reikalavimų. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. U. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus dėl 2018 m. spalio 10 d. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įsakymo Nr. 86-TE-419 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“, 2018 m. spalio 10 d. TelÅ¡ių vyriausiojo policijos komisariato įsakymo Nr. 86-TE-421 „Dėl virÅ¡ilos A.

U. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ bei 2018 m. spalio 15 d. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įsakymo Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ panaikinimo, pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inimo į TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių bÅ«rio vyriausiojo patrulio pareigas, kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo dienos iki jo grÄ Å¾inimo į ankstesnes pareigas dienos priteisimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

A. U. (toliau – ir pareiškėjas) iki 2018 m. spalio 10 d. dirbo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK) Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. spalio 10 d. Telšių AVPK viršininko įsakymu Nr. 86-TE-421 pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. spalio 10 d.

įsakymu Nr. 86-TE-419 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“. 2018 m. spalio 10 d. priimtas Telšių AVPK viršininko įsakymas Nr. 86-TE-419, kuriuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 5-V-441 patvirtinto Asmenų, dirbančių arba pretenduojančių dirbti Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose policijos įstaigose, tikrinimo dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos aprašo 8.7 punktu, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialiosios ekspertų komisijos 2018 m. spalio 9 d. posėdžio protokolu Nr. 86-P1-143, panaikintas viršilai A.

U., TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių bÅ«rio vyriausiajam patruliui, 2012 m. kovo 7 d. iÅ¡duotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (leidimo Nr. 86-IN-196). 2018 m. spalio 15 d. priimtas TelÅ¡ių AVPK virÅ¡ininko įsakymas Nr. 86-TE-426 (toliau - Ä®sakymas), kuriuo PareiÅ¡kėjas pripažintas pažeminusiu policijos pareigÅ«no vardÄ ir už tai jam turėtų bÅ«ti taikomas atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu („kai savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ â€œ).

TelÅ¡ių AVPK virÅ¡ininko Ä®sakymas buvo priimtas atsižvelgiant TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės poskyrio tarnybinio patikrinimo 2018 m. spalio 12 d. IÅ¡vadÄ Nr. 86-IS-43 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“, kurios rezoliucinėje dalyje buvo siÅ«loma pripažinti, kad TelÅ¡ių aps. VPK Kelių policijos skyriaus patrulių bÅ«rio vyriausiasis patrulis A. U. pažemino pareigÅ«no vardÄ bei už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ atleistinas iÅ¡ vidaus tarnybos.

PareiÅ¡kėjas mano, kad tiek Protokole, tiek IÅ¡vadoje konstatuojami faktai bei jais pagrįsti pasiÅ«lymai pareiÅ¡kėjÄ atleisti iÅ¡ tarnybos, tiek Å¡ios IÅ¡vados pagrindu priimtas TelÅ¡ių AVPK virÅ¡ininko Ä®sakymas dėl policijos pareigÅ«no vardo pažeminimo yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas tinkamai neiÅ¡analizavus situacijos. 2018 m. liepos 5 d. TelÅ¡ių AVPK pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl A. U. veiksmų įvertinimo atliekant tarnybines pareigas. 2018 m. birželio 27 d. gautas V.

M., gyv. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimas apie tai, kad jam 2018 m. birželio 24 d. 10.30 val. bÅ«nant TelÅ¡ių AVPK OVS areÅ¡tinėje, esančioje Mažeikių r. PK (duomenys neskelbtini), kameroje Nr. 2, įėjęs pareigÅ«nas liepė keltis iÅ¡ lovos ir eiti į apklausos kambarį. V. M. atsisakius ir įvykus žodiniam konfliktui su pareigÅ«nu, pastarasis jį tempė iÅ¡ lovos ir areÅ¡tinės kameroje pradėjo muÅ¡ti kumščiais, pargriovęs ant grindų spardė, taip sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė akivaizdžius sužalojimus.

Pagal V. M. 2018 m. birželio 27 d. pareiÅ¡kimÄ 2018 m. liepos 3 d. TelÅ¡ių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalies, požymius. TelÅ¡ių AVPK virÅ¡ininko 2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 86-TE-271 vadovaujantis Statuto 36 straipsnio 2 dalimi ir Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į 2018 m. liepos 9 d. teikimÄ Nr. 86-IL-4087 „Dėl A.

U. nušalinimo nuo pareigų“, A. U. nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 10 d. 2018 m. rugpjūčio 27 d. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate registruotas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau - ENTS) raštas reg. Nr. 86-G-24592 „Dėl informacijos pateikimo“. Rašte nurodoma, kad 2018-08-22 ENTS gauta anoniminė informacija apie tai. kad (duomenys neskelbtini) šalia naujai statomo gyvenamojo namo, ekskavatoriais ir traktoriumi galimai dirba darbuotojai, kurie nėra įdarbinti žemės kasimo darbus atliekančioje įmonėje.

R. B. tikrindamas gautÄ informacijÄ , kartu su ENTS vyriausiuoju tyrėju L. V. ir vyresniuoju specialistu V. P. nuvyko į minėtÄ vietovę. Atvykus pamatė, kad ten dirba trys asmenys su ekskavatoriumi „JCB“ ir traktoriumi „JCB“. „JCB“ traktorių, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, vairavo (vežė žemės gruntÄ ir juodžemį) A. U., gim. (duomenys neskelbtini), dirbantis TelÅ¡ių aps. VPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių bÅ«rio vyriausiuoju patruliu. Ä® minėtÄ traktorių ekskavatoriaus kauÅ¡u krovė pareiÅ¡kėjo tėvas R.

U., gim. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini). Apie 200 m. nuo jų kitu ekskavatoriumi žemės kasimo darbus, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, dirbo M. S.. gim. (duomenys neskelbtini) bedarbis. Pamatęs pareigÅ«nus, M. S. iÅ¡lipo iÅ¡ ekskavatoriaus ir pasiÅ¡alino į Å¡alia esantį miÅ¡kÄ , tačiau už keliolikos minučių grįžo atgal prie ekskavatoriaus su kuriuo ir dirbo. AiÅ¡kinantis aplinkybes, A. U. nurodė, kad visi trys traktoriai priklauso (duomenys neskelbtini), kurios vienintelis akcininkas jis ir yra. (duomenys neskelbtini) direktorius yra jo tėvas R.

U. Patikrinus informacijÄ centrinėje duomenų bazėje nustatyta, kad minėtoje bendrovėje nei A. U., nei M. S. nedirba. 2018-08-28 TelÅ¡ių aps. VPK pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2018 m. spalio 8 d. TelÅ¡ių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja A. B. surašė teikimÄ TelÅ¡ių AVPK virÅ¡ininkui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo A. U.. 2018 m. spalio 9 d. TelÅ¡ių AVPK Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolu Nr. 86-P1-14 buvo nutarta siÅ«lyti TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui priimti sprendimÄ , panaikinti TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiajam patruliui A.

U. leidimÄ , suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. IÅ¡ skundžiamų 2018 m. spalio 10 d. Nr. 86-TE-419, Nr. 86-TE-421 įsakymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas atleistas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 5- V-441 patvirtinto Asmenų, dirbančių arba pretenduojančių dirbti Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose policijos įstaigose, tikrinimo dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos apraÅ¡o 8.7 punkto pagrindu.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, kai tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryÅ¡iai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Kartu paminėtina, kad asmens tikrinimo metu negali bÅ«ti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo bÅ«dai ir priemonės, iÅ¡skyrus apklausÄ ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje, peržiÅ«rÄ (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime yra pažymėjęs, kad pagrindiniai arba minimalÅ«s kriterijai vertinant asmens lojalumÄ ir patikimumÄ nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ ; jie apima ir informacijÄ apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklÄ bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesÄ Å¾iningumÄ , nelojalumÄ , nepatikimumÄ ar neapdairumÄ , taip pat jo pažeidžiamumÄ per su juo susijusius artimus asmenis.

Be to, Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime inter alia (be kita ko) pažymėjo, kad asmens (ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau, kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobÅ«džio, jų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, jos yra apibÅ«dinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, teismas turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiÅ¡kusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al43-1932/2012; 2017 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3125-492/2017 2018 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3124-1062/2018).

Pareiškėjo teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo pagrindas buvo šios aplinkybės:

1) pareiÅ¡kėjas padarė administracinį pažeidimÄ ;

2) pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas bei tarnybinis patikrinimas; pareiškėjas baustas drausmine tvarka;

3) pareiškėjas bendrauja su asmenimis, kurių atžvilgiu nutraukti ikiteisminiai tyrimai;

4) pareiÅ¡kėjas neužkirto galimai administracinio pažeidimo. TelÅ¡ių AVPK Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokole Nr. 86-P1-14 nurodoma, jog galima daryti iÅ¡vadÄ , kad A. U. elgesys leidžia konstatuoti jo asmenines ir dalykines savybes: nesÄ Å¾iningumÄ ir neatsakingumÄ pakartotinio (vidinio) patikrinimo atlikimo metu, t. y. polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir pagrindinių policijos tarnybinės veiklos principų, iÅ¡ Å¡ių savybių sekantį nepatikimumÄ bei nelojalumÄ Lietuvos valstybei, todėl manoma, kad pareigÅ«no, turinčio Å¡ias asmenines ir dalykines savybes, tolesnis darbas su įslaptinta informacija kelia grėsmę tokios informacijos saugumui.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas sutiko bÅ«ti tikrinamas poligrafu, tačiau patikrinimas nebuvo atliktas, kas sudarytų pagrindÄ priimti sprendimÄ panaikinti jam leidimÄ dirbti su įslaptinta informacija. Maža to, už administracinius bei drausminius pažeidimus pareiÅ¡kėjas buvo baustas bei Å¡iuo metu praėjus daugiau nei 1 metams po nuobaudų yra nepagrįstai kildinamas asmens nelojalumas Lietuvos valstybei. Pažymėtina, kad atliekant tikrinimÄ bei teikiant duomenis TelÅ¡ių AVPK Specialiajai ekspertų komisijai, nustatyta, jog A.

U., naudodamasis įslaptinta (riboto naudojimo) informacija, jÄ bÅ«tų realizavęs netinkamai, atskleidęs jÄ subjektams, kurie neturi teisės jos žinoti, nebuvo atliekami jokie ikiteisminiai tyrimai bei nenustatytos neteisėtos veikos. Be to, sutinkama ir su teismų praktika, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas (Asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neiÅ¡duodamas, jeigu inter alia tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryÅ¡iai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) nereikalauja nustatyti, kad įslaptinta informacija buvo atskleista ar padaryti kitokie jos saugumo pažeidimai ar kiti teisės pažeidimai.

Pagal minėtÄ punktÄ pakanka nustatyti asmens savybes ar kitas aplinkybes, kurios keltų grėsmę tik patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ateityje Å¡iam asmeniui toliau dirbant su įslaptinta informacija, tačiau iÅ¡ Protokolo matyti, jog tokių savybių nebuvo nustatyta, o keliamos tik abejonės ir prielaidos. Atsakovas skundžiamame Ä®sakyme kaip pareiÅ¡kėjo galimÄ atleidimo pagrindÄ nurodė Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ bei konstatavo, jog PareiÅ¡kėjas savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ .

Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas kaip savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ numato pareigÅ«no atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos, kai jis savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ . Nagrinėjamu atveju „PareigÅ«no vardo pažeminimo“ paaiÅ¡kinimo, esminiu elementu, lemiančiu nurodyto atleidimo iÅ¡ tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ pagrindo taikymÄ , yra kaltas pareigÅ«no veikimas arba neveikimas. Atsakovas priimdamas skundžiamÄ Ä®sakymÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas TelÅ¡ių AVPK virÅ¡ininko 2018 m. liepos 11 d.

įsakymu Nr. 86-TE-271 nuÅ¡alintas nuo pareigų, neturėdamas darbdavio leidimo dirbti kitÄ darbÄ pagal darbo sutartį, neįformintas (duomenys neskelbtini) darbuotoju, kartu su M. S., nelegaliai 2018 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini), dirbo, t. y. atliko kasimo darbus. IÅ¡ surinktos medžiagos matyti, jog A. U. žinodamas apie daromus administracinius nusižengimus (duomenys neskelbtini), susijusius su nelegaliu darbu, pats bÅ«damas įmonės akcininku nesiėmė jokių veiksmų daromiems pažeidimams paÅ¡alinti, o prieÅ¡ingai, atskirais atvejais, konsultavo įmonėje (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbančius asmenis, kaip tinkamai elgtis atvykus įvairių institucijų tikrintojams ir taip iÅ¡vengti atsakomybės. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su atsakovo atliktu jo veiksmų vertinimu, atkreipia dėmesį, jog iki pareiÅ¡kimo teismui pateikimo dienios nėra nubaustas, nei jis, nei (duomenys neskelbtini) dėl galimai nelegalaus darbo, todėl vertinti jo galimai padarytÄ administracinį pažeidimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnyje, nurodytÄ praneÅ¡ime dėl tarnybinio nusižengimo, nėra pagrindo.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 7 dalį, kai yra duomenų apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ , atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ , taip pat sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkÄ nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 33 straipsnio 12 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡as (toliau - ir ApraÅ¡as, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas mano, jog net dar nepradėjus tarnybinio patikrinimo procedÅ«ros, nuo pat pradžių Å¡is įvykis tiek TelÅ¡ių AVPK virÅ¡ininko, tiek įgalioto atlikti tyrimÄ atsakovo struktÅ«rinio padalinio - TelÅ¡ių AVPK Kriminalinės policijos informacijos analizės poskyrio buvo vertinamas neobjektyviai, tendencingai, pareiÅ¡kiant iÅ¡ankstinę, tyrimu nepagrįstÄ TelÅ¡ių AVPK vadovų nuomonę apie bÅ«tinumÄ pareiÅ¡kėjÄ atleisti iÅ¡ pareigų.

Be to, tyrimo tendencingumas matomos ir iÅ¡ padarytų pažeidimų. Nagrinėjamu atveju svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip buvo suvaržyta pareigÅ«no teisė dalyvauti tyrimo procedÅ«roje ir gintis nuo jam pateikiamų įtarimų. Pažymėtina, jog pareigÅ«nas privalo bÅ«ti informuotas apie įtarimus, susijusius su galimu vardo pažeminimu. Asmens informavimu apie tai, jog jis įtariamas pareigÅ«no vardo pažeminimu, be kita ko, yra siekiama užtikrinti, jog jis aiÅ¡kiai suvoktų, kuo yra kaltinamas ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybÄ , todėl svarbu, jog asmeniui pateikiama informacija bÅ«tų tiksli ir iÅ¡sami bei neprieÅ¡taringa.

Asmeniui turėtų bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kintas įtarimų dėl galimo pareigÅ«no vardo pažeminimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai. IÅ¡ tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. (t. y. praleidus ApraÅ¡o 23 punkte nustatyto 20 dienų terminÄ ) pareiÅ¡kėjui buvo suraÅ¡ytas praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo, Å¡is praneÅ¡imas įteiktas pareiÅ¡kėjui elektroniniu paÅ¡tu 2018 m. rugsėjo 20 d. PraneÅ¡ime nurodyta informacija prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms dėl pareiÅ¡kėjo padaryto administracinio pažeidimo, dėl ko yra atliekamas tarnybinis patikrinimas (faktinės aplinkybės), teisės aktų nuostatos, kurias galimai pažeidė pareiÅ¡kėjas, veikos kvalifikavimas bei iÅ¡aiÅ¡kintos pareiÅ¡kėjo teisės. BÅ«tent Å¡ie padaryti pažeidimai nulemia, jog buvo suvaržyta asmens teisė gintis, tyrimas atliktas neobjektyviai, Å¡aliÅ¡kai.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju TelÅ¡ių AVPK virÅ¡ininkas priėmęs įsakymÄ dėl policijos vardo pažeminimo, pagal pateiktÄ praneÅ¡imÄ dėl tarnybinio nusižengimo, dėl kurio PareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu net nepripažintas kaltu, pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡o nuostatas, suvaržė asmens teises gintis, pateikė neobjektyviÄ prieÅ¡ingÄ faktinėms aplinkybėms informacijÄ , kas akivaizdžiai laikytina A.

U. teisių pažeidimu, dėl ko skundžiamas 2018 m. spalio 15 d. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymas Nr. 86-TE-426 naikintinas. Sutiktina, kad pareiÅ¡kėjui kaip pareigÅ«nui prieÅ¡ visuomenę yra keliami aukÅ¡tesni profesiniai ir moraliniai reikalavimai, tikintis sÄ Å¾iningos ir atsidavusios veiklos, tačiau pareiÅ¡kėjas nėra nubaustas administracine tvarka dėl nelegalaus darbo, jis kaip pilietis ir pareigÅ«nas turi teisę disponuoti įmonės akcijomis, tačiau neatsako už įmonės vadovo veiksmus, todėl jo veiksmai niekaip negalėjo atitikti atsakovo deklaruojamos profesinės etikos pažeidimų prevencijos, bet tik suformavo Å¡aliÅ¡kÄ ir iÅ¡ankstinę nuomonę.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad istorija prasidėjo nuo įvykio, kuomet imuniteto pareigÅ«nas sukėlė auto įvykį. Ä® minėtÄ Ä¯vykį vyko pareiÅ¡kėjas. Ä®vyko vietoje, tuo metu pareigas ėjęs Imuniteto skyriaus virÅ¡ininkas paprašė nekviesti greitosios medicinos pagalbos, tačiau nukentėjusiajai papraÅ¡ius, greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡kvietė. Po Å¡io įvykio prasidėjo pareiÅ¡kėjo tarnybiniai patikrinimai. Pažymėjo, kad 12 metų dirbo policijoje ir per minėtÄ laikotarpį nėra turėjęs tarnybinių nuobaudų ar pradėtų tarnybinių patikrinimų.

Nurodė, kad buvo pradėtas jo persekiojimas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas įvardijo ir kitus įvykius, kurių pagrindu, pareiškėjo nuomone, buvo pradėtas jo persekiojimas. Baigiantis nedarbingumo laikotarpiui sužinojo, kad yra laikinai (3 mėnesiams) perkeliamas į Mažeikių AVPK. Mano, kad tai buvo padaryta viršininko iniciatyva, siekiant pareigūnui atkeršyti. Baigiantis nedarbingumo laikotarpiui pareiškėjas, pasiėmė mokymosi atostogų, nes vykti į Mažeikius nenorėjo.

Pasibaigus atostogoms, buvo vėl suraÅ¡ytas naujas tarnybinis dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo į Mažeikių AVPK. Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjas parašė praÅ¡ymÄ iÅ¡leisti 2 savaites kasmetinių atostogų. Kol pareiÅ¡kėjas buvo atostogose, darbuotojų Mažeikių AVPK netrÅ«ko. Baigiantis atostogoms tikėjosi grįžti į darbo vietÄ TelÅ¡ių AVPK, tačiau buvo paraÅ¡ytas kitas įsakymas. Ä®sakymu dėl darbuotojų trÅ«kumo, grįžęs iÅ¡ atostogų, pareiÅ¡kėjas tris mėnesius dirbo Mažeikių AVPK.

Po trijų mėnesių dar trims mėnesiams buvo pratęsiama komandiruotė į Mažeikių AVPK. Po Å¡io laikotarpio pareiÅ¡kėjas surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , praÅ¡ydamas skirti tarnybinį transportÄ arba mokėti kompensacijÄ , nes iki Mažeikių nuo gyvenamosios vietos pareiÅ¡kėjui važinėti buvo toli. Prasitarus, kad raÅ¡ys praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ tarnybos, pareiÅ¡kėjui buvo pravesti 250 eurų, nors buvo oficialiai atsakyta, kad nebus skiriama. Baigiantis minėtam laikotarpiui, Mažeikių AVPK areÅ¡tinėje įvyko pasiprieÅ¡inimas iÅ¡vedant įtariamÄ asmenį (eilinis, nesiskiriantis nuo kitų).

PareiÅ¡kėjas surašė praneÅ¡imÄ , buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, asmeniui nieko nenutiko. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; pareiÅ¡kėjas buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų. Nurodė, kad yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) akcininkas. Po nuÅ¡alinimo nuo pareigų, buvo Klaipėdoje. Kaip tik tuo metu Å ilutėje darbavosi įmonei priklausantys ekskavatoriai, todėl pareiÅ¡kėjas nusprendė nuvykti pažiÅ«rėti, kaip jie dirba.

Nurodė, kad tėvas važiuodamas su traktoriumi įklimpo, todėl pareiškėjas įsėdo į traktorių – padėti ištraukti įklimpusį traktorių. Tuo metu iš krūmų iššoko 6 pareigūnai. Buvo suformintas nelegalaus darbo atvejis. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad buvo išteisintas. Pareiškėjo A. U. atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo teisė gintis, kad tyrimas būtų atliktas objektyviai, nešališkai buvo pažeista.

Dokumentuose, kurie yra pateikti byloje, matyti, kad buvo pakartotinai renkama informacija dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija procedÅ«rų pažeidimų – buvo tvirtinama ir manoma, kad Å¡is asmuo yra pažeidęs įslaptintos informacijos leistinumÄ ir teisėtumÄ . Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme yra aiÅ¡kiai reglamentuota, kaip tokia informacija yra tikrinama, o bÅ«tent, asmuo yra tikrinamas poligrafu. Akivaizdu, kad A. U. sutiko, kad jis bÅ«tų tikrinamas poligrafu. NeaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių neatliko pareigos ir nepatikrino asmens poligrafu.

Todėl ir yra keliami klausimai dėl galimybės asmeniui tinkamai apsiginti, nes asmuo aktyviais veiksmais siekė pasiaiškinti dėl susiklosčiusių aplinkybių. Dar viena aplinkybė, t. y. teismo nutartis, kurioje konstatuojama, kad A. U. administracinio pažeidimo nepadarė; ji nėra apskųsta. Šioje nutartyje yra nurodyti pareigūnų galimai neteisėti veiksmai. Iš tam tikrų aplinkybių matyti, kad baudžiamoje byloje daromas telefoninių ryšių klausymasis ir jų pateikimas yra sankcionuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka ir kur ši informacija gali būti panaudota sprendžia tik ikiteisminio tyrimo teisėjas, o šis dokumentas pareiškėjo atstovui nėra žinomas.

Svarbu ir tai, kad teigiama, jog pareiÅ¡kėjas ne tik padarė pažeidimÄ , bet ir galimai perdavė informacijÄ , o SEK rėmėsi galimai neteisėtais duomenimis. Asmeniui suteikti teisę gintis ir ne tik gintis, bet ir realizuoti įstatymo nustatytas nuostatas, o bÅ«tent, bÅ«ti patikrinam melo detektoriumi, yra pareiga, ir Å¡iuo atveju Å¡i pareiga turėjo bÅ«ti ne tik suteikta, bet ir įgyvendinta, todėl esant esminiam pažeidimui dėl gebėjimo ir galėjimo gintis ir nesudarius jos, tiek skundas, tiek patikslintas skundas turėtų bÅ«ti tenkintinas pilna apimtimi.

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su skunde pareikštais reikalavimais. Pareiškėjui A. U. vadovaujantis Telšių AVPK viršininko 2018 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 86-TE-419 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“ pagrįstai buvo panaikintas 2012 m. kovo 7 d. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (leidimo Nr. 86-IN-196) ir Telšių AVPK viršininko 2018 m. spalio 10 d.

įsakymu Nr. 86-TE-421. „Dėl virÅ¡ilos A. U. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ atitinkamai buvo priimtas sprendimas atleisti jį iÅ¡ vidaus tarnybos. Aukščiau nurodyti TelÅ¡ių AVPK virÅ¡ininko įsakymai Nr. 86.-TE-419 ir 2018 m. spalio 10 d. Nr. 86-TE-421 yra iÅ¡vestiniai, realizuojant 2018 m. spalio 9 d. TelÅ¡ių AVPK Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokole Nr. 86-P1-143 priimtÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Specialiosios ekspertų komisijos (toliau - SEK) protokole konstatuojami faktai bei jais pagrįsti pasiÅ«lymai pareiÅ¡kėjÄ atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos yra nepagrįsti, neteisėti, priimti tinkamai neiÅ¡analizavus situacijos, dėl kurios pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos.

Pareiškėjas prašo panaikinti Telšių AVPK viršininko įsakymus 2018 m. spalio 10 d. Nr. 86-TE-419 ir 2018 m. spalio 10 d. Nr. 86-TE-421, nes jo teigimu, jam buvo neteisėtai panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Telšių AVPK 2018 m. spalio 8 d. buvo gautas Telšių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. B. 2018 m. spalio 8 d. teikimas (reg. Nr. 86-PR2- 9537) „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo A.

U.“. TelÅ¡ių AVPK SEK posėdyje buvo vertinama, ar A. U. – policijos pareigÅ«nas – gali bÅ«ti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, ar jo asmeninės - dalykinės savybės tinkamos darbui su įslaptinta informacija. Å iuo atveju pagrindas panaikinti leidimÄ dirbti su įslaptinta informacija, suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ bÅ«tų vidinio patikrinimo metu nustatytos A. U. asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.

TelÅ¡ių AVPK SEK posėdyje pranešėjas M. T., TelÅ¡ių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkas pateikė informacijÄ , kad TelÅ¡ių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje buvo atliekama pakartotinio (vidinio) patikrinimo procedÅ«ra TelÅ¡ių AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiojo patrulio A. U. atžvilgiu. Leidimo dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pakartotinio patikrinimo procedÅ«ra dėl A.

U. pradėta 2017 m. rugpjūčio 2 d. pagal TelÅ¡ių aps. VPK virÅ¡ininko rezoliucijÄ â€žM. N. atlikti vidinį patikrinimÄ â€œ, įraÅ¡ytÄ 2017 m. rugpjūčio 1 d. TelÅ¡ių aps. VPK Imuniteto skyriaus virÅ¡ininko M. N. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 86- PR2-8304. Pakartotinis patikrinimas buvo pradėtas vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. nurodymo Nr. 5-N-8 „Dėl personalo patikimumo“ 1.1. punktu: „policijos įstaigų vadovams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti aplinkybių, dėl kurių turi bÅ«ti panaikintas asmeniui iÅ¡duotas leidimas ar suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, priimti sprendimÄ dėl tokio leidimo ar teisės panaikinimo procedÅ«ros pradėjimo - dokumente kuriuo inicijuojamas asmens tikrinimas, užraÅ¡yti rezoliucijÄ ir 1.3. punktu:

„policijos įstaigos darbuotojui, kuriam pavesta pradėti leidimo ar teisės dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo procedÅ«rÄ ir atlikti asmens patikrinimÄ , atlikti visus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau - VTPį) 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Atliekant tokį patikrinimÄ galima remtis ne tik savo surinktais, bet ir kitų institucijų duomenimis. Informacija apie tikrinamÄ asmenį iÅ¡ visų valstybės, savivaldybės institucijÄ , bankų ir kitų juridinių asmenų gaunama vadovaujantis VTPÄ® 17 str. 13 d“.

Asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos Respublikai, kaip bÅ«tinos sÄ lygos turėti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra ne kartÄ konstatuotas Konstitucinio teismo nutarimuose ir teismų praktikoje. 2011 m. liepos 7 d. Konstitucinio teismo nutarime konstatuota, kad: Konstitucija nustato, kad valstybės tarnyba - tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi bÅ«ti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai; viena iÅ¡ stojimo į valstybės tarnybÄ bendrųjų sÄ lygų yra lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).

Valstybės institucijose turi dirbti tik lojalÅ«s tai valstybei asmenys, kurių iÅ¡tikimybė jai ir patikimumas nekelia jokių abejonių (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 1999 m. kovo 4 d., 2007 m. rugpjūčio 13. nutarimai). Ä®statymų leidėjas ne tik gali, bet ir privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris leistų patikrinti siekiančių eiti pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumÄ - lojalumÄ Lietuvos valstybei, reputacijÄ ir 1.1. Pretendentų į pareigas valstybės tarnyboje patikimumas turi bÅ«ti tikrinamas dar prieÅ¡ jiems pradedant eiti pareigas.

Kai valstybės tarnautojai eina pareigas, jų patikimumas taip pat gali bÅ«ti tikrinamas, jeigu dėl jo kyla pagrįstų abejonių. Jeigu yra pagrįstai konstatuotas asmens, siekiančio tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje, nepatikimumas, toks asmuo negali bÅ«ti priimamas į atitinkamas pareigas (Konstitucinio Teisino 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad kaip vieni iÅ¡ stojimo į valstybės tarnybÄ specialiųjų sÄ lygų paminėtini reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt.

Priimant į tam tikras pareigas gali bÅ«ti nustatomos labai įvairios specialiosios sÄ lygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryÅ¡iais su kitais asmenimis ir kt. Specialiosios stojimo į valstybės tarnybÄ sÄ lygos gali bÅ«ti diferencijuotos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybÄ reikalavimai turi bÅ«ti konstituciÅ¡kai pateisinami. Pažymėtina, kad pagal KonstitucijÄ asmenims, siekiantiems eiti ar einantiems pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, nustatoma specialioji sÄ lyga yra ypatingas ir nė kiek neabejotinas patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei.

Asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas tÄ asmenį apibÅ«dinančias aplinkybes, inter alia jo veiklÄ , padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputacijÄ , ryÅ¡ius su kitais asmenimis. Todėl įstatymų leidėjas turi plačiÄ diskrecijÄ reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga, inter alia nustatydamas asmenų, siekiančių eiti ar einančių pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei kriterijus bei tokių asmenų patikrinimo procedÅ«ras.

Vykdyti teisingumÄ , inter alia pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , yra iÅ¡imtinė teismų funkcija. Kad ir kokius klausimus spręstų, jokia kita valstybės institucija ar pareigÅ«nas negali laikyti asmens kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , kol jo kaltumas nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tačiau tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiÅ¡kia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, bÅ«tinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamÄ veikÄ o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryÅ¡iai ar kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbÅ«t padaryta nusikalstama veika.

Aplinkybės, sukeliančios abejonių dėl asmens, kuris siekia eiti ar eina pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, gali bÅ«ti susijusios ir su asmens galbÅ«t padaryta nusikalstama veika. Vertindama Å¡ias aplinkybes įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ klausimo. M. T. informavo SEK narius, kad vidinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti, ar tolesnis A.

U. darbas su įslaptinto pobÅ«džio informacija nekelia grėsmės tokios informacijos saugumui, buvo renkama A. U. charakterizuojanti medžiaga. Renkant Å¡iÄ medžiagÄ nustatyta, kad A. U. neteistas. 2018 m. liepos 13 d. jam pareikÅ¡tas įtarimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalyje (Piktnaudžiavimas), paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. 2018 m. birželio 17 d. baustas administracine tvarka pagal LR ANK 417 straipsnio 3 dalį, t. y. 2018 m. birželio 17 d. 19 val. 30 min. vairuodamas transporto priemonę gyvenvietėje virÅ¡ijo nustatytÄ 50 km/h greitį, važiavo 97 km/h greičiu.

Pritaikius 1 km/h paklaidÄ vairuotojo naudai, nustatytÄ greitį virÅ¡ijo 46 km/h. Paskirta 85 eurų bauda. Pateiktoje A. U. charakteristikoje (2018 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 86-IL-4882) teigiama, kad TelÅ¡ių AVPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių bÅ«rio vyriausiojo patrulio A. U.: Asmeninės savybės. A. U. yra principingas, bendraujantis, tačiau tarnybinėje veikloje savo asmeniniu elgesiu pasižymėjo ir netaktiÅ¡kumu, neapgalvotu elgesiu, mandagumo stoka, bandymu primesti savo nuomonę, iÅ¡didumu.

TelÅ¡ių aps. VPK vidaus tyrimų grupėje 2017 m. gegužės 12 d. buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas TelÅ¡ių apskr. VPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių bÅ«rio vyriausiojo patrulio A. U. atžvilgiu dėl neteisėto ir nepagrįsto VRIS CDB duomenų peržiÅ«ros ir tvarkymo. Atlikus A. U. prisijungimų prie POLIS ir VRIS duomenų atvejų patikrinimÄ , nustatyti galimi pažeidimai t. y. 2017 m. vasario 13 d. tikrinta transporto priemonė - automobilis VW GOLF, priklausanti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriui. 2017 m. gegužės 31 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus raÅ¡tas, kuriame nurodyta, jog VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriui priklausantis automobilis VW GOLF buvo naudojamas skyriaus pareigÅ«nų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimui Klaipėdos ir Kretingos miestuose ir į TelÅ¡ių AVPK laikotarpyje 2017 m. vasario 13 d. nuo 14.00 val. iki 2017 m. vasario 14 d. 02.00 val. aptarnaujamÄ teritorijÄ Ä¯važiavęs nebuvo ir ekipažas, kuriame dirbo A.

U., kelyje Šiauliai - Palanga Telšių r. ribose automobilio fiziškai matyti ir sustabdyti negalėjo. Todėl konstatuotina, kad vyriausiasis patrulis A. U. neturėdamas teisinio pagrindo ir neatlikdamas jokio tyrimo žiūrėjo automobilio VW GOLF duomenis ir galimai juos perdavė tretiesiems asmenims. A. U. buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Be to, Telšių aps. VPK atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2018 m. vasario 14 d. surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-U „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno A.

U. veiksmų ir elgesio ne tarnybos metu“, dėl Telšių aps. VPK Kelių policijos skyriaus (toliau - KPS) kelių patrulių būrio (toliau - KPB) vyriausiojo patrulio A. U. veiksmų ir elgesio ne tarnybos metu įvertinimo, kurio metu jis, būdamas policijos pareigūnu, 2017 m. birželio 19 d. apie 22.20 val. važiavo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje ir neužkirto kelio automobilio vairuotojui S. G. pavojingai vairuoti. Telšių aps. VPK OVS Areštinės (poskyrio teisėmis) vyriausiajam postiniui A.

U. už 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų, Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Etikos kodekso 4.6, 4.9, 14.1, 14.3 ir 14.5 punktų ir Pareigybės apraÅ¡ymo 7.20 punkto reikalavimų pažeidimus, skirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. TelÅ¡ių AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiojo patrulio A. U. elgesys, t. y. bendravimas su nusikalstamas veikas linkusiais daryti ir darančiais asmenimis, nepraneÅ¡ant savo ryÅ¡ių Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui ir laiku nedeklaruojant ryÅ¡ių su minėtais asmenimis viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, daro neigiamÄ Ä¯takÄ policijos įvaizdžiui ir prestižui. 2018 m. rugpjūčio 28 d.

TelÅ¡ių AVPK atliekamas tarnybinis patikrinimas TelÅ¡ių AVPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių bÅ«rio vyriausiojo patrulio A. U. atžvilgiu t. y. dėl kito darbo. 2018 m. rugpjūčio 27 d. TelÅ¡ių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje iÅ¡ Tauragės AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus gauta informacija apie tai, jog 2018 m. rugpjūčio 22 d. tikrinant informacijÄ (duomenys neskelbtini) dėl galimai įmonėje dirbančių darbuotojų, kurie nėra įdarbinti žemės kasimo darbus atliekančioje įmonėje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad žemės kasimo darbus atliko trys asmenys.

Traktorių „JCB" vairavo (vežė žemės gruntÄ ir juodžemį) A. U., gim. (duomenys neskelbtini), dirbantis TelÅ¡ių AVPK KPS KPB vyriausiuoju patruliu. Kiek tolėliau su ekskavatoriumi žemės kasimo darbus atliko ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), bedarbis, kuris pamatęs, jog atvyko pareigÅ«nai, iÅ¡ ekskavatoriaus pasiÅ¡alino pabėgdamas į Å¡alia esantį miÅ¡kÄ . PareigÅ«nams aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, A. U. nurodė, kad visi trys traktoriai priklauso (duomenys neskelbtini), kurios vienintelis akcininkas jis ir yra. (duomenys neskelbtini) direktorius yra jo tėvas R.

U., Patikrinus informacijÄ centrinėje duomenų bazėje nustatyta, kad minėtoje bendrovėje nei A. U., nei M. S. nedirba. Nustačius nelegalaus darbo atvejį, numatytÄ LR administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d., surinkta medžiaga perduota Tauragės aps. VPK Å ilutės r. PK Veiklos skyriui, procesinio sprendimo priėmimui. Pažymėtina, jog TelÅ¡ių aps. VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje atliekamo vidinio patikrinimo metu A. U. paaiÅ¡kinimo pateikimui ne kartÄ buvo kviečiamas žodžiu ir raÅ¡tiÅ¡kai, tačiau A.

U. telefonu nurodė, jog be savo advokato į Telšių apskr. VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių nevyks. 2018 m. rugsėjo 24 d. A. U. pakartotinai buvo išsiųstas pranešimas Nr. 86-S-10817, papildomai informuojant, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko R. R. 2017 m. rugpjūčio 1 d. pavedimu Nr. 86-PR2-8304, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. nurodymu Nr. 5-N-8 „Dėl personalo patikimumo" 1.1 punktu Telšių apskr. VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje pradėta leidimo ar teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pakartotinio patikrinimo procedūra jo atžvilgiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (1999-11-25 Nr. VIII-1443, suvestinės aktuali redakcija nuo 2018-04-28) 18 straipsniu, numatančiu, kad „<...> Tikrinančios institucijos tikrinamÄ asmenį gali iÅ¡kviesti pokalbio, pareikalauti raÅ¡ytinių asmens paaiÅ¡kinimų ar tikrinimui reikalingų dokumentų, Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka atlikti tyrimÄ poligrafu.“ Su A. U. 2018 m. rugsėjo 14 d. susisiekus telefonu bei periodiÅ¡kai iÅ¡siunčiant praneÅ¡imÄ raÅ¡tu, jis buvo tinkamai informuotas, jog turi teisę atvykti į TelÅ¡ių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių ir pateikti paaiÅ¡kinimÄ , neatvykus ir nepateikus paaiÅ¡kinimo iki 2018 m. spalio 3 d., surinkta medžiaga bus perduota TelÅ¡ių AVPK SEK sprendimui priimti. 2018 m. rugsėjo 25 d.

A. U. atvyko į TelÅ¡ių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių ir davė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, jog supranta, kad pakartotinis (vidinis) patikrinimas yra atliekamas siekiant nustatyti pareigÅ«no patikimumÄ ir tinkamumÄ dirbti su įslaptinta informacija. Nurodė, jog davęs priesaikÄ â€ž<...> prisiekiu susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui“, tačiau nurodė, jog dirbdamas policijoje jokių neteisėtų veiksmų nedarė ir mano, kad jo darbas policijoje pilnai atitiko priesaikos turinį.

Nurodė, kad kažkokių nedidelių pažeidimų kasdieninėje tarnyboje ar gyvenime yra buvę, tačiau nemano, kad jie buvo labai reikÅ¡mingi ir kenkė policijai, darė neigiamÄ Ä¯takÄ visai policijos sistemai ar policijos autoritetui. Ä® klausimÄ : ar esate konsultavęs asmenis, kaip iÅ¡vengti atsakomybės dėl daromų, padarytų administracinių nusižengimų ir kitų pažeidimų, A. U. nurodė, jog neatsakys į šį klausimÄ . Ä® klausimÄ , ar sutinka bÅ«ti patikrintas poligrafu A.

U. atsakė, kad sutinka bÅ«ti patikrintas poligrafu su sÄ lyga, kad poligrafu bÅ«tų patikrinti ir medžiagÄ rinkę pareigÅ«nai. Taip pat vidinio patikrinimo metu buvo pastebimas A. U. prieÅ¡iÅ¡kumas patikrinimÄ atliekančių pareigÅ«nų atžvilgiu, vengimas teikti atsakymus į pateiktus klausimus dėl savo veiksmų. Tokie veiksmai rodo, jog asmuo nėra linkęs bendradarbiauti, slepia savo veiksmus bei vengia jų vertinimo lojalumo atžvilgiu. 2018 m. rugsėjo 21 d. TelÅ¡ių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu Nr. 86- S-10794, iÅ¡ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro K.

Å . 2018 m. spalio 8 d. gautas leidimas reg. Nr. S5-16398, TelÅ¡ių AVPK tarnybinį patikrinimÄ atliekantiems pareigÅ«nams, TelÅ¡ių aps. VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus pareigÅ«nams, atliekantiems pakartotinio (vidinio) patikrinimo procedÅ«rÄ ir TelÅ¡ių AVPK SEK nariams įvertinant A. U. veiksmus, susipažinti su bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentais (duomenimis), t. y. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjos A. A. 2018 m. liepos 9 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria leista laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 9 d. klausytis A.

U. pokalbių, perduodamų elektroninių ryÅ¡ių tinklais, daryti jų įraÅ¡us, kontroliuoti kitÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ ir jÄ fiksuoti bei kaupti; TelÅ¡ių aps. VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu; minėto protokolo priedu 2018 m. rugsėjo 17 d. pokalbių suvestine, taip pat pasidaryti aukščiau iÅ¡vardintų dokumentų kopijas. Susipažinus su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiaga bei iÅ¡ medžiagos pasidarius reikiamų dokumentų kopijas, nustatyta:

IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 1 d. pokalbių suvestinės pokalbio IID Nr. 3651, esančios prie elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, jog abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), prikl. A. U., bendrauja su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), prikl. A. U. A. U. bendraudamas telefonu su broliu A. U., atvažiavus tikrintojams iÅ¡ mokesčių tikrinti (duomenys neskelbtini), A. U. paklausus brolio kÄ jie tikrina, Å¡iam atsakius ar esam įdarbinti ar ne, A.

U. nurodė, kad M. S., nelegaliai dirbantis (duomenys neskelbtini) nurodytų ne savo, o (duomenys neskelbtini) gimimo datÄ t. y. dar vieno brolio Ž. U. gimimo datÄ pasakydamas devyniasdeÅ¡imt pirmų. Taip pat, pokalbių suvestinėje užfiksuotas pokalbis IID Nr. 3653, kuriame A. U. broliui A. U. nurodo, kad paaiÅ¡kintų, jog tėvas su savo sÅ«numis kasa ir viskas, kad savo įmonę turi. Be to, pokalbių suvestinėje 2018 m. rugpjūčio 22 d. užfiksuota SMS žinutės (duomenys neskelbtini) abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), prikl.

A. U., bendrauja su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), prikl. M. S. A. U. trumpÄ ja žinute informuoja M. S. „Bėk", tuoj pat kita trumpÄ ja žinute M. S. informuoja, kad „vėl tikrina“. M. S. atraÅ¡o „Nu nx kiek gali tikrinti“. Be to, pokalbių suvestinėje užfiksuotas pokalbis IID Nr. (duomenys neskelbtini), jog abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), prikl. A. U., bendrauja su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), prikl. R. U. Pokalbio metu A. U. tėvui nurodo sakyti, kad (duomenys neskelbtini) vienÄ dienÄ padėjo ir viskas.

Kito pokalbio metu A. U. nurodė tėvui R. U. jog reikėjo sakyti, kad parodymų neduotų be advokato, nuo paaiškinimo atsisako ir viskas. 2018 m. rugsėjo 28 d. iš Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus gauta (duomenys neskelbtini) patikrinimo administracinės medžiagos kopija. Susipažinus su administracine medžiaga, M. S. 2018 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinimu, matyti, kad paaiškinime jis nurodė, jog yra pažįstamas su A.

U. Žinodamas, kad A. U. kasa su technika tvenkinius, paklausė jo, ar jam atsirastų vieta. Maždaug po savaitės A. U. pasiÅ«lė M. S. važiuoti kartu su juo darbuotis. Visus įdarbinimo reikalus derino su A. U. Nurodė, jog jam buvo mokamas darbo užmokestis iki 6 eurų už valandÄ . IÅ¡ viso pas A. U. dirbo apie mėnesį. M. S. nurodė, jog pinigus už darbÄ jam paduodavo A. U. Nurodė, jog supranta, kad apie mėnesį dirbdamas pas A. U. dirbo nelegaliai, nes nebuvo įforminti jokie dokumentai. IÅ¡ gautos medžiagos konstatuotina, jog A.

U. žinodamas apie daromus administracinius nusižengimus (duomenys neskelbtini), susijusius su nelegaliu darbu, pats bÅ«damas įmonės akcininku nesiėmė veiksmų daromiems pažeidimams paÅ¡alinti, o papildomai, atskirais atvejais, konsultavo įmonėje (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbančius asmenis kaip tinkamai pasielgti atvykus įvairių institucijų tikrintojams ir taip iÅ¡vengti atsakomybės. Vertinant vidinio patikrinimo medžiagoje surinktus faktus VTPÄ® 17 straipsnio 2 d. 20 p. taikymo požiÅ«riu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad A.

U. elgesys leidžia konstatuoti jo asmenines ir dalykines savybes: nesÄ Å¾iningumÄ ir neatsakingumÄ pakartotinio (vidinio) patikrinimo atlikimo metu, t. y. polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir pagrindinių policijos tarnybinės veiklos principÄ iÅ¡ Å¡ių savybių sekantį nepatikimumÄ bei nelojalumÄ Lietuvos valstybei, todėl manytina, kad pareigÅ«no, turinčio Å¡ias asmenines ir dalykines savybes, tolesnis darbas su įslaptinta informacija kelia grėsmę tokios informacijos saugumui. VTPÄ® prasme atitinkama vidaus reikalų įstaiga yra paslapčių subjektas - 2 str. 17 d.

Vidaus reikalų įstaigos vadovas, kuris Å¡io įstatymo prasme yra atsakingas už bendrÄ Ä¯slaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimÄ , turi bÅ«ti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimas personalas, kad bus užtikrintas informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytÄ paskirtį - 13 str. 1 d. Paslapčių subjekto vadovas turi teisę nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai, užimantys atitinkamas pareigas, atitiktų specialųjį reikalavimÄ - turėtų įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija - 13 str. 4 d.

Specialioji ekspertų komisija, kaip nurodoma VTPÄ® 14 str. 2 d., teikia siÅ«lymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iÅ¡davimo asmenims arba iÅ¡duotų leidimų panaikinimo. Leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iÅ¡davęs subjektas privalo individualiai įvertinti baudžiamojoje byloje, tarnybiniuose patikrinimuose ir pakartotinio (vidinio) patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinti pareigÅ«no tinkamumÄ dirbti su įslaptinta informacija, t. y. spręsti, ar A.

U. yra sÄ Å¾iningas ir atsakingas vykdydamas pareigas bei, ar jis linkęs laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir žinybinių teisės aktų reikalavimų. BÅ«tent sÄ Å¾iningumas, atsakingumas, polinkis laikytis teisės aktų reikalavimų laikytini asmeninių ir dalykinių savybių turinio sudedamosiomis dalimis. 2012 m. kovo 7 d. A. U., gim.(duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡duotas leidimas Nr. 86-IN-196 suteikiantis teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma "Riboto naudojimo“.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad TelÅ¡ių aps. VPK dėl galimai neteisėtų A. U. veiksmų buvo atliktas ir tarnybinis patikrinimas ir suraÅ¡yta 2018 m. spalio 12 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 86-IS-43 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“, kurios siÅ«lomojoje dalyje, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pripažinta, kad A. U., vykdęs TelÅ¡ių aps. VPK Kelių policijos skyriaus patrulių bÅ«rio vyriausiojo patrulio pareigas, pažemino pareigÅ«no vardÄ ir už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ atleistinas iÅ¡ vidaus tarnybos.

Dėl įsakymo Nr. 86-TE-426 TelÅ¡ių aps. VPK virÅ¡ininko 2018 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“, pareiÅ¡kėjas A. U., ėjęs TelÅ¡ių aps. VPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių bÅ«rio vyriausiojo patrulio pareigas, TelÅ¡ių aps. VPK virÅ¡ininko 2018 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 86-TE-421 nuo 2018 m. spalio 10 d. atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, pažemino policijos pareigÅ«no vardÄ ir už tai jam turėtų bÅ«ti taikomas atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos.

Pažymi, kad TelÅ¡ių aps. VPK virÅ¡ininko 2018-10-15 įsakymu Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ pareiÅ¡kėjas tik pripažintas pažeminęs pareigÅ«no vardÄ , už kurį taikomas savarankiÅ¡kas atleidimo pagrindas ir Å¡io įsakymo priėmimas nesukėlė pareiÅ¡kėjui neigiamu pasekmių, t. y. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ vidaus tarnybos atleistas dar 2018 m. spalio 10 d. TelÅ¡ių aps. VPK virÅ¡ininko įsakymu Nr. 86-TE-421. 2018 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 86-TE-426 „Dėl A.

U. veiksmų įvertinimo“ yra teisėtas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgiant į 2018 m. spalio 12 d. TelÅ¡ių aps. VPK tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 86-IS-43 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ (toliau - IÅ¡vada). Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos - kai savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ . Tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡u (toliau - Tvarkos apraÅ¡as).

TelÅ¡ių aps. VPK virÅ¡ininkui 2018 m. spalio 12 d. patvirtinus IÅ¡vadÄ , pareiÅ¡kėjas, pripažintas pažeminęs policijos pareigÅ«no vardÄ , už kÄ taikomas savarankiÅ¡kas atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindas. Atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos nustačius, jog pareigÅ«nas pažemino pareigÅ«no vardÄ , yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigÅ«no darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas (nepripažinimas), įtakos neturi. Pažeminus pareigÅ«no vardÄ , policijos įstaigos vadovui atsiranda prievolė šį pareigÅ«nÄ atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos.

Pažymėtina, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo bÅ«dų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad A. U., bÅ«damas TelÅ¡ių aps. VPK virÅ¡ininko 2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 86-TE-271 nuÅ¡alintas nuo pareigų, neturėdamas darbdavio leidimo dirbti kitÄ darbÄ pagal darbo sutartį, neįformintas (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kartu su M. S., nelegaliai, 2018 m. rugpjūčio 22 d.

Rūdynų k., Šilutės rajone, dirbo, t. y. atliko kasimo darbus. Iš surinktos medžiagos matyti, jog A. U. žinodamas apie daromus administracinius nusižengimus (duomenys neskelbtini), susijusius su nelegaliu darbu, pats būdamas įmonės akcininku, nesiėmė jokių veiksmų daromiems pažeidimams pašalinti, o priešingai, atskirais atvejais, konsultavo įmonėje (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbančius asmenis, kaip tinkamai elgtis atvykus įvairių institucijų tikrintojams ir taip išvengti atsakomybės. Šiuos teiginius, kad A.

U. buvo žinoma apie nelegalų darbÄ (duomenys neskelbtini) patvirtina M. S. 2018 m. rugpjūčio 22 d. paaiÅ¡kinime iÅ¡sakyti teiginiai: „...Visus mano įdarbinimo reikalus derinau su A. U.. Man buvo mokamas užmokestis iki 6 eurų už valandÄ . IÅ¡ viso aÅ¡ pas A. U. pradirbau apie gerÄ mėnesį....; Suprantu, kad apie mėnesį aÅ¡ pas A. U. dirbau nelegaliai, nes buvau niekur neįformintas“. Be to privačių interesų deklaracijoje A. U. yra nurodęs, kad yra tik (duomenys neskelbtini) akcininkas, neturi su ja jokių darbo santykių.

Taip pat nėra gavęs leidimo dirbti kitÄ darbÄ (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. U. telefoninių pokalbių metu nurodė, jog M. S. sakytų kito asmens duomenis, kuris pagal VSDFV duomenis yra įdarbintas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad A. U. tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams melavo, trukdė nustatyti tiesÄ , juos klaidino aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes ir tai patvirtina tyrimo metu surinkti duomenys. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2018 m. spalio 11 d. raÅ¡tu Nr. SD-3-13021 informavo, kad dėl galimai nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 10 d.

Å¡ios įmonės direktoriui R. U. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d., dėl M. S. ir A. U. nelegalaus darbo minėtoje bendrovėje. Administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėjimui Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mams. Teigtina, kad A. U. elgėsi prieÅ¡ingai, nes kaip policijos pareigÅ«nas suprato ir žinojo, kad tokie jo veiksmai yra netoleruotini bei užkertantys keliÄ nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, pareigÅ«no gero vardo bei profesinės garbės iÅ¡saugojimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad A. U. tyrimo metu pareigÅ«no statuso nebuvo praradęs, nes darbo santykiai su juo nenutraukti, jis tik tuo metu buvo nuÅ¡alintas nuo tarnybinių pareigų vykdymo, todėl A. U. tarnybos teisinių santykių prasme kyla tos pačios teisinės pasekmės, kaip ir pareigÅ«nui, vykdančiam tarnybines pareigas. PareigÅ«nas A. U. pradėdamas eiti pareigas 2007 m. liepos 9 d. prisiekė sÄ Å¾iningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Å¡ventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir Valstybei, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui.

Pažymėtina, kad pareigÅ«nas A. U., elgdamasi nepateisinamai, prieÅ¡ingai nustatytoms teisės normoms, sudarė prielaidas menkinti policijos kaip institucijos įvaizdį. Todėl aukščiau minėti jo kalti, prieÅ¡ingi teisei ir tarnybinės etikos normoms veiksmai, vertintini kaip priesaikos sulaužymas ir policijos pareigÅ«no vardo pažeminimas. Surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido IÅ¡vadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas - A. U., netinkamai tvarkydamas savo privatų gyvenimÄ , nesilaikydamas visuotinai priimtų elgesio normų, kurios gali sukelti teisinius padarinius, nesilaikė policijos praktikoje susiformavusių tradicijų, atitinkančių bendrus etikos principus.

Atlikus tarnybinį patikrinimÄ darytina iÅ¡vada, kad pareigÅ«nas A. U. savo tyčiniais veiksmais pažeidė Kodekso 7.1 p., 7.2 p. įtvirtintas nuostatas ir nustatytus veikimo tam tikroje situacijoje standartus bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 - 2 p., 11 p. Statuto 29 str. 2 - 3 d., ir Policijos įstatymo 5 str. 1 d. 2 p., 4 p., 25 str. 1 d. 2 p. įtvirtintus reikalavimus. IÅ¡tirtos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigÅ«nas A. U. pažemino pareigÅ«no vardÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-02-24 nutartyje (administracinė byla Nr. A7-247-04) konstatavo, jog policijos pareigÅ«nas privalo (jo pareiga) užkirsti keliÄ teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumÄ . Tokiu bÅ«du teigtina, kad pareigÅ«nas A. U., bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, privalėdamas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, etikos principų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti savo pareigas, ne tik neužkirto kelio daromiems teisės pažeidimams, bet pats elgėsi prieÅ¡ingai nustatytai tvarkai, tai yra atliko veiksmus, nesuderinamus su policijos pareigÅ«no statusu ir visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kuriems užkirsti keliÄ yra policijos pareigÅ«no profesinė pareiga.

Be to, pareigÅ«no A. U. veiksmai akivaizdžiai griauna vidaus reikalų sistemos autoritetÄ , diskredituoja valstybės tarnautojo - policijos pareigÅ«no vardÄ , iÅ¡kraipo valstybės institucijos - Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, menkina jos autoritetÄ , pažeidžia valstybės deklaruojamus įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padaro žalÄ policijos įstaigai ir nukentėjusiesiems. Taip pat tokie pareigÅ«no A. U. veiksmai daro įtakÄ visuomenės požiÅ«riui į vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nų ir pačios sistemos veiklÄ .

Be to, toks elgesys neigiamai veikia ir pačius vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nus, jų požiÅ«rį į kontrolę bei teisės, moralės normų laikymÄ si, todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareigÅ«no A. U. veiksmai atitinka pareigÅ«no vardo pažeminimo teisinę sudėtį. Be to, vertinant IÅ¡vadoje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo veiksmais ir elgesiu, teigtina, kad pareiÅ¡kėjas tokiu elgesiu pažemino pareigÅ«no vardÄ nes pareiÅ¡kėjo veiksmai nėra suderinami su pareigÅ«no etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, ir pareigÅ«nui keliamais aukÅ¡tesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų nepriekaiÅ¡tingos reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju, prieÅ¡ingai nei mano pareiÅ¡kėjas, yra pakankamai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų konstatuotų aplinkybių dėl pareiÅ¡kėjo atliktų veiksmų, kurie vertintini kaip žeminantys policijos pareigÅ«no vardÄ . Vertinant pareigÅ«no A. U. veiksmus, konstatuotina, kad jis, nevykdydamas aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų bei reikalavimų, tyčiniais veiksmais realizavo abu kaltės struktÅ«rinius elementus, t. y. valinį elementÄ (galėjimÄ veikti), nes tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad pareigÅ«nas A.

U. nebÅ«tų galėjęs pasielgti kaip to reikalauja teisės aktai, nes tinkamas, atsakingas ir rÅ«pestingas savo privataus gyvenimo tvarkymas yra įprastinis ir nesudėtingas. Intelektualinis (suvokimo) kaltės elementas realizuotas taip pat, nes pareigÅ«nas turėjo suvokti neteisėtus ir netinkamus veiksmus. Asmeninį privatų gyvenimÄ tvarkydamas netinkamai, savo elgesiu ir veiksmais rodo netinkamÄ pavyzdį visuomenei, nesilaiko policijos praktikoje susiformavusių tradicijÄ atitinkančių bendrų etikos ir dorovės principų.

Objektyvių priežasčių kurios bÅ«tų sutrukdžiusios pareigÅ«nui A. U. tinkamai elgtis susidariusioje situacijoje, nustatyta nebuvo. Toks jo atliekamo tarnybinio patikrinimo metu vertinamas elgesys kelia grėsmę ne tik jo kaip pareigÅ«no, bet ir visos institucijos autoritetui. Esminis elementas, suponuojantis nurodyto (Statuto 62 str. 1 d. 7 p.) atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindo taikymÄ yra visuomenės požiÅ«ris į atitinkamÄ pareigÅ«no veikimÄ ar neveikimÄ tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ ir kiek tai siejama su visuomenės lÅ«kesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema.

Å iam pagrindui konstatuoti taip pat yra bÅ«tina nustatyti pareigÅ«no kaltę dėl atitinkamo veikimo ar neveikimo. Be to, yra bÅ«tina taikyti akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų požiÅ«riu. Tokio pobÅ«džio priemonės taikymas inter alia, kaip pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143 -231/2008, yra skirtas tam, kad bÅ«tų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, bÅ«tų formuojamas visuomenės teigiamas požiÅ«ris į Å¡ios sistemos veiklos principingumÄ ir efektyvumÄ .

Nesutiktina su pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde išdėstytais, teiginiais, kad pareiškėjui buvo suvaržyta pareigūno teisė dalyvauti tyrimo procedūroje ir gintis nuo jam pateiktų įtarimų. Tauragės AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. 85-S-9090 (7.1.15E) Telšių aps. VPK registruotas 2018 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 86-G-24592. Iš dokumento meta duomenų kortelės grafos „Rezoliucijos - užduotys“ matyti, kad Telšių aps.

VPK Kriminalinės policijos Informacijos analizės poskyriui tarnybinį patikrinimÄ pavesta pradėti 2018 m. rugsėjo 4 d. PraneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR1-37 suraÅ¡ytas 2018 m. rugsėjo 19 d. ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡siųstas elektroniniu paÅ¡tu 2018 m. rugsėjo 20 d., kÄ patvirtina ir pats pareiÅ¡kėjas savo skunde. Å iame praneÅ¡ime aiÅ¡kiai nurodytos pareiÅ¡kėjo teisės teikti paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ymus bei įrodymus, o baigus tyrimÄ - susipažinti su tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, taip pat nurodyta pareiÅ¡kėjo teisė pavaldumo tvarka skųsti tikrintojo veiksmus, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros metu turėti advokatÄ ar kitÄ Ä¯galiotÄ atstovÄ .

PareiÅ¡kėjas su IÅ¡vada ir skundžiamu įsakymu buvo supažindintas itin operatyviai - 2018 m. spalio 15 d., elektroniniu paÅ¡tu, kÄ pareiÅ¡kėjas patvirtina savo skunduose. Su tarnybinio patikrinimo medžiagos kopija iÅ¡siųsta 2018 m. lapkričio 8 d. pagal jo pateiktÄ 2018 m. lapkričio 7 d. praÅ¡ymÄ . Taigi darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu atliekamÄ patikrinimÄ ir jo teises, žinojo, kokios neteisėtos veikos padarymu yra kaltinamas, turėjo galimybę iÅ¡sakyti savo pozicijÄ ir skųsti tikrintojo veiksmus, buvo tinkamai ir operatyviai supažindintas su baigto tarnybinio patikrinimo rezultatais bei patikrinimo metu surinkta medžiaga, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atliekant minėtÄ tarnybinį patikrinimÄ buvo pažeisti Statuto 32-33 straipsniai ir esminės procedÅ«ros, galėjusios turėti įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir objektyviam visų aplinkybių įvertinimui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas supažindintas su praneÅ¡imu dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo nei iki praneÅ¡ime nurodytos datos, nei vėliau, tyrimÄ atliekančiam pareigÅ«nui jokių paaiÅ¡kinimų neteikė, todėl teigtina, kad pareiÅ¡kėjas pats iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasyviam savo veiksmų gynimo bÅ«dui. Pažymėtina, kad minėtas Tvarkos apraÅ¡as yra atitinkamų procedÅ«rų visuma, skirta įgyvendinti tarnybinės atsakomybės kaip savarankiÅ¡kos atsakomybės rÅ«Å¡ies tikslus ir uždavinius.

Tai reiÅ¡kia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atliekantis asmuo (tikrintojas), remdamasis vidiniu įsitikinimu, vertina esamus įrodymus apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ ir jų pagrindu priima sprendimÄ dėl galimybės atriboti tarnybinio nusižengimo požymius nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir tęsti tyrimÄ . Å iuo nagrinėjamu atvejų pareiÅ¡kėjo veiksmai buvo tiriami kaip savarankiÅ¡kas tarnybinis nusižengimas, o ne kaip administracinis pažeidimas. Kas IÅ¡vadoje ir buvo pažymėta, t. y. pareiÅ¡kėjo neveikimas „...

žinodamas apie daromus administracinius nusižengimus (duomenys neskelbtini), susijusius su nelegaliu darbu, pats bÅ«damas įmonės akcininku, nesiėmė jokių veiksmų daromiems pažeidimams paÅ¡alinti, o prieÅ¡ingai, atskirais atvejais, konsultavo įmonėje (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbančius asmenis kaip tinkamai elgtis atvykus įvairių institucijų tikrintojams ir taip iÅ¡vengti atsakomybės..“. Atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 1 dalį, Tvarkos apraÅ¡o 38 punkto nuostatas bei teisminę praktikÄ , pareigÅ«no veikoje (elgesyje) esant pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančių požymių, tarnybinis patikrinimas turėtų bÅ«ti tęsiamas, nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar administracinės bylos iÅ¡kėlimo.

Tokios praktikos teisingumÄ ir pagrįstumÄ suponuoja ir kitos Valstybės tarnybos ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymuose, taip pat Statute įtvirtintos nuostatos. Valstybės tarnautojai, ypač statutiniai pareigÅ«nai, vykdo svarbias valstybės pavestas funkcijas, jiems yra suteikti ypatingi įgaliojimai. Valstybė ir visuomenė kelia jiems aukÅ¡tesnius profesinius ir moralinius reikalavimus bei pagrįstai tikisi sÄ Å¾iningos ir atsidavusios veiklos. Esant duomenų apie pareigÅ«nų padarytÄ teisės pažeidimÄ ir dėl to pradėtÄ tyrimÄ (tarnybine, administracine tvarka), tiek visuomenė, tiek įstaiga, kurioje tarnauja pareigÅ«nas, yra suinteresuoti per įmanomai trumpiausiÄ laikotarpį jį užbaigti ir teisiÅ¡kai įvertinti pareigÅ«no padarytÄ veikÄ , ypatingai tais atvejais, kuomet pareigÅ«nų padaryta veika (elgesys) dėl akivaizdaus amoralumo gali sukelti visuomenės pasipiktinimÄ ir didinti, nepasitikėjimÄ valdžios institucijomis.

Kaip žinia, praktikoje tiek baudžiamųjų, tiek administracinių bylų nagrinėjimas užtrunka keletÄ mėnesių ar net metų, tuo tarpu palyginus trumpi tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai įgalina žymiai efektyviau realizuoti visuomenės lÅ«kesčius dėl atsakomybės neiÅ¡vengiamumo ir teisingumo įgyvendinimo. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas A. U. iÅ¡dėstė daug aplinkybių dėl kurių mano, kad Å¡i byla dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo ir po to sekęs atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, yra siejamas su tam tikru kerÅ¡tu, su tam tikromis prieÅ¡ tai buvusiomis aplinkybėmis, su prieÅ¡ tai buvusiais įvykiais ir, kaip pareiÅ¡kėjas nurodė, eilę situacijų ir aplinkybių, tačiau atsakovo nuomone, tai tiesiogiai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo objektas ir tai negali bÅ«ti visiÅ¡kai ir niekaip susiję su skundžiamais įsakymais.

Ä®sakymas susijęs su leidimo dirbti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ yra iÅ¡vestinis iÅ¡ Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – SEK) iÅ¡vadų. SEK buvo susirinkusi į posėdį – dalyvavo, svarstė bei priėmė šį sprendimÄ bei pateikė jį įgyvendinti TelÅ¡ių AVPK virÅ¡ininkui. Komisija priėmė bendrÄ sprendimÄ , kad A. U. pagal asmenines dalykines savybes ir tam tikrus turimus faktus ir turimÄ medžiagÄ , negali toliau dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Pagrindiniai motyvai yra tie, kad A. U. dalykinės, asmeninės savybės, kad jis tam tikromis aplinkybėmis dirba nesÄ Å¾iningai, netinkamai, ne taip, kaip turėjo veikti pareigÅ«nas, ir jis toliau negali dirbti Å¡ito darbo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas iÅ¡skyrė tris momentus, kÄ nagrinėjo SEK:

1. NetinkamÄ VRIS CDB duomenų peržiÅ«rÄ ir tvarkymÄ (paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba);

2. Dėl A. U. veiksmų ir elgesio ne tarnybos metu įvertinimo, kurio metu būdamas policijos pareigūnas 2017 m. birželio 19 d. apie 22.20 val., važiavo automobilio keleivio priekinėje sėdynėje ir neužkirto kelio automobilio vairuotojui S. G. pavojingai vairuoti (A. U. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas);

3. A. U. veiksmai, susiję su (duomenys neskelbtini), kurie buvo ne kaip pareigÅ«no ir sÄ Å¾iningo piliečio. SEK įvertinusi visas aplinkybes, priėmė sprendimÄ , kad pareiÅ¡kėjas negali dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. SEK nevertino ikiteisminio tyrimo, o vertino tik asmenines savybes anksčiau minėtose aplinkybėse. PareiÅ¡kėjo A. U. skundas ir patikslintas skundas atmestini. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 10 d.

įsakymo Nr. 86-TE-419 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“, TelÅ¡ių vyriausiojo policijos komisariato įsakymo Nr. 86-TE-421 „Dėl virÅ¡ilos A. U. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ panaikinimo, įpareigojimo atsakovÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulio bÅ«rio vyriausiojo patrulio pareigas, kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo dienos iki jo grÄ Å¾inimo į ankstesnes pareigas dienos priteisimo;

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įsakymo Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ panaikinimo; bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo Pareiškėjas A. U. iš vidaus tarnybos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulio būrio vyriausiojo patrulio pareigų atleistas 2018 m. spalio 10 d.

TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymu Nr. 86-TE-421 „Dėl virÅ¡ilos A. U. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu bei TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2018 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 86-TE-419 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“. Atsižvelgiant į Å¡ias faktines aplinkybes bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punkto taikymo ypatumÄ (specialiosios teisės praradimas), konstatuotina, kad pagrindiniu reikalavimu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 86-TE-419 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“.

Kiti pareiÅ¡kėjo reikalavimai, susiję su jo atleidimu iÅ¡ vidaus tarnybos: dėl 2018 m. spalio 10 d. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymo Nr. 86-TE-421 „Dėl virÅ¡ilos A. U. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ panaikinimo, pareiÅ¡kėjo A. U. grÄ Å¾inimo į TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulio bÅ«rio vyriausiojo patrulio pareigas, kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iki grÄ Å¾inimo į ankstesnes pareigas dienos – laikytini iÅ¡vestiniais reikalavimais iÅ¡ pagrindinio.

PareiÅ¡kėjo A. U. Kelių policijos skyriaus Kelių patrulio bÅ«rio vyriausiojo patrulio pareigybės apraÅ¡ymo (supažindintas 2016 m. vasario 2 d.) IV skyriuje numatyti specialÅ«s reikalavimai Å¡ias pareigas einančiam valstybės tarnautojui. Vadovaujantis minėtos pareigybės apraÅ¡ymo 6.4 punktu valstybės tarnautojas, einantis Å¡ias pareigas turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bÅ«tinus iÅ¡duodant leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. 2012 m. kovo 7 d.

TelÅ¡ių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ Nr. 86-IN-196, suteikiantį teisę pareiÅ¡kėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (toliau – ir VTPÄ®) reglamentuoja valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos žymėjimo, įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, iÅ¡slaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės (priežiÅ«ros) pagrindus ir tvarkÄ , nustato minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumo užtikrinimo, įslaptintos informacijos administravimo, įslaptintos informacijos fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, įslaptintos informacijos ryÅ¡ių ir informacinių sistemų apsaugos) reikalavimus.

Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iÅ¡duodamas bei panaikinamas VTPÄ® nustatyta tvarka ir pagrindais. VTPÄ® 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu atlikus pakartotinį ar papildomÄ asmens tikrinimÄ nustatoma kuri nors iÅ¡ aplinkybių, nurodytų Å¡io įstatymo17 straipsnio 2 dalyje. 2018 m. spalio 10 d. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas įsakymu Nr. 86-TE-419 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu panaikino pareiÅ¡kėjui A.

U. 2012 m. kovo 7 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (leidimo Nr. 86-IN-196). VTPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatyta, kad asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neiÅ¡duodamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryÅ¡iai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

VTPÄ® 17 straipsnio 2 dalyje yra numatyti atvejai, kada asmuo nėra laikomas lojaliu Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neiÅ¡duodamas. Å io įstatymo normos 20 punkte yra nurodytas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurios nepatenka į iÅ¡vardytas aptariamos normos 1-19 punktus, tačiau jų nustatymas paslapčių subjektui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas prieiti iÅ¡vados, kad su juo tarnybos santykiuose esantis asmuo, kuriam iÅ¡duotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra patikimas ir dėl to kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

VTPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės, t. y. tikrinimo metu nustatytos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryÅ¡iai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, yra vertinamojo pobÅ«džio, o be to, jų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Atsižvelgiant į tai pabrėžtina, kad aplinkybių, kurios gali bÅ«ti priskirtos prie nurodytų VPTÄ® 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte, buvimÄ (nustatymÄ ) paslapčių subjektas, spręsdamas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, turi pagrįsti konkrečių nustatytų (paaiÅ¡kėjusių po leidimo iÅ¡davimo) įvykių, faktų analize VTPÄ® kontekste (ar asmuo gali bÅ«ti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, ar jam gali bÅ«ti leista dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija) ir suformuluoti tokiu vertinimu pagrįstas iÅ¡vadas, t.y. nurodyti kokias bÅ«tent leidimo turėtojo asmenines savybes nustatė, kokia jo veikla, ryÅ¡iai, faktai ar aplinkybės buvo nustatytos dėl kurių kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir pareigÅ«nas negali bÅ«ti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei asmeniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-895-146/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog teismas, vadovaudamasis kriterijumi, kad leidimas neišduodamas, jeigu nustatomos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka dirbti su įslaptinta informacija, kiekvienu konkrečiu atveju, taikydamas proporcingumo bei protingumo kriterijus, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusios asmens savybės gali būti suderinamos su darbu su įslaptinta informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1507/2013, 2012 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1327/2012).

VPTÄ® 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos saugumÄ koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos. SEK be kitų jai priskirtų funkcijų teikia paslapčių subjekto vadovui pasiÅ«lymus dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iÅ¡davimo asmenims arba iÅ¡duotų leidimų panaikinimo (VPTÄ® 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 2018 m. spalio 8 d. įvyko TelÅ¡ių AVPK SEK posėdis, kuriame svarstytas teikimas „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo A.

U.“ (duomenys neskelbtini) ir su tuo susijusi vidinio patikrinimo medžiaga. 2018 m. spalio 9 d. Telšių AVPK SEK posėdžio protokole Nr. 86-P1-143 (toliau – ir Protokolas) nurodyta, kad komisijos pirmininkas R. J. informavo komisijos narius, kad gautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų vyriausiosios tyrėjos A. B. 2018 m. spalio 8 d. teikimas Nr. 86-PR2-9537 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo A. U.“ (teikimas su vidinio patikrinimo medžiagos kopijomis pridedamas prie posėdžio protokolo).

Komisijos pirmininkas pavedė svarstomÄ klausimÄ pristatyti TelÅ¡ių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkui M. T.. M. T. informavo, kad vidinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti, ar tolesnis A. U. darbas su įslaptinto pobÅ«džio informacija nekelia grėsmės tokios informacijos saugumui, buvo renkama A. U. charakterizuojanti medžiaga. Nustatyta, kad A. U. neteistas, 2018 m. liepos 13 d. jam pareikÅ¡tas įtarimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje. 2018 m. birželio 17 d. baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį. 2017 m. gegužės 12 d. atliktas tarnybinis patikrinimas dėl neteisėto ir nepagrįsto VRIS CDB duomenų peržiÅ«ros ir tvarkymo; paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. 2018 m. vasario 14 d. suraÅ¡yta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 86-IS-11 „Dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«no A.

U. veiksmų ir elgesio ne tarnybos metu“. PareiÅ¡kėjas pripažintas padaręs tarnybinį pažeidimÄ ; skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. 2018 m. rugpjūčio 28 d. TelÅ¡ių AVPK atliekamas tarnybinis patikrinimas TelÅ¡ių AVPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių bÅ«rio vyriausiojo patrulio A. U. atžvilgiu dėl kito darbo. Nustačius nelegalaus darbo atvejį, numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, surinkta medžiaga perduota Tauragės apskrities VPK Å ilutės r.

PK Veiklos skyriui procesinio sprendimo priėmimui. IÅ¡ SEK 2018 m. spalio 9 d. Protokolo matyti, kad M. T. pateikė vidinio patikrinimo medžiagÄ SEK nariams detaliai susipažinti. Komisijos pirmininkas paklausė komisijos narių, ar visi yra susipažinę ir iÅ¡nagrinėję Å¡iÄ medžiagÄ - visi SEK nariai nurodė, kas su medžiaga susipažino. IÅ¡nagrinėjusi visÄ medžiagÄ , SEK komisija nutarė, siÅ«lyti TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui priimti sprendimÄ panaikinti TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiajam patruliui A.

U. leidimÄ , suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kadangi nustatytos neigiamos asmeninės ir dalykinės savybės, numatytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 5-V-441 „Dėl asmenų, dirbančių arba pretenduojančių dirbti Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose policijos įstaigose, tikrinimo dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 8.7 punkte.

PareiÅ¡kėjas A. U. nurodė, kad jam buvo apribota teisė gintis nuo pareikÅ¡tų įtarimų, nes nebuvo patikrintas poligrafu, nors tokį sutikimÄ yra davęs, o taip pat nebuvo kviečiamas į SEK posėdį, kuriame bÅ«tų galėjęs duoti detalius paaiÅ¡kinimus ir apsiginti. Teismas pareiÅ¡kėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Poligrafo naudojimo tvarkÄ , tyrimo poligrafu subjektų, specialistų bei asmenų, kurie tiriami poligrafu, teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas.

Å io įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad poligrafu tyrimu tikslas – patikrinti Å¡io įstatymo 4  straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ir jų suteiktos arba atitinkamų valstybės institucijų surinktos informacijos, susijusios su Å¡iame straipsnyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka, patikimumÄ . Pagal Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, tyrimo iÅ¡vada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibÅ«dinanti tiriamÄ asmenį ir jo aplinkÄ . Jeigu asmens tyrimo iÅ¡vada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visÄ turimÄ informacijÄ apie tiriamÄ asmenį ir jo aplinkÄ , Å¡iam asmeniui gali bÅ«ti neiÅ¡duodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Taigi Poligrafo naudojimo įstatyme yra įtvirtinta, kad poligrafo iÅ¡vada yra tik papildoma informacija ir jokiu bÅ«du negali bÅ«ti esminė informacija, kuria remiantis panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tai, kad tyrimo poligrafu iÅ¡vados yra naudojamos kaip papildoma informacija, yra nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1684/2012). Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad asmenys, nurodyti Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, gali bÅ«ti tiriamai sprendžiant klausimÄ dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iÅ¡davimo ar panaikinimo, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo nuslėpė arba pateikė melagingus biografinius faktus ar kitus duomenis apie save ir savo aplinkÄ .

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad asmuo poligrafu tiriamas tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo nuslėpė ar pateikė melagingus duomenis, tačiau ne visais atvejais, kaip teigia pareiÅ¡kėjas. SEK 2018 m. spalio 9 d. Protokole užfiksuota, kad kiekvienas komisijos narys nurodė, kad surinktos informacijos pakanka priimti sprendimÄ dėl A. U. galimybės dirbti su įslaptintais duomenimis žymimais slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Poligrafo naudojimo įstatymo 7 straipsnyje numatyta tyrimo atlikimo tvarka.

Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad praÅ¡ymÄ atlikti tyrimÄ Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims ir medžiagÄ apie tiriamÄ asmenį tyrimo subjekto vadovui pateikia valstybės institucijos, kurioje tarnauja, dirba arba yra atrinktas tarnauti, dirbti tiriamas asmuo, vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Tyrimo subjekto vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo atlikti tyrimÄ gavimo dienos jį iÅ¡nagrinėja ir apie priimtÄ sprendimÄ raÅ¡tu informuoja praÅ¡ymÄ pateikusį asmenį.

Priėmus sprendimÄ tyrimo neatlikti, nurodomos motyvuotos tokio sprendimo priežastys. Poligrafo naudojimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmens tyrimas atliekamas, jeigu tiriamasis asmuo sutinka raÅ¡tu. Byloje nustatyta, kad A. U. 2018 m. rugsėjo 25 d. raÅ¡tu sutiko dėl tyrimo poligrafu taikymo. Atsižvelgiant į Poligrafo naudojimo įstatyme formuojamÄ taikymo taisyklę, konstatuotina, kad tyrimas atliekamas ne tiriamojo asmens praÅ¡ymu, tačiau tik esant jo raÅ¡tiÅ¡kam sutikimui. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta duomenų, kad valstybės institucijos, kurioje dirba tiriamas asmuo (t. y. pareiÅ¡kėjas) vadovas ar jo įgaliotas asmuo bÅ«tų pateikęs praÅ¡ymÄ tyrimo subjekto vadovui.

Atsižvelgiant į tai, kad Poligrafo naudojimo įstatyme yra numatyta, kad tyrimas poligrafu gali bÅ«ti atliekamas sprendžiant klausimÄ dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iÅ¡davimo ar panaikinimo, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo nuslėpė arba pateikė melagingus biografijos faktus ar kitus duomenis apie save ir savo aplinkÄ . VTPÄ® 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tikrinančios institucijos tikrinamÄ asmenį gali iÅ¡kviesti pokalbio, pareikalauti raÅ¡ytinių asmens paaiÅ¡kinimų ar tikrinimui reikalingų dokumentų, Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka atlikti tyrimÄ poligrafu.

Teismas konstatuoja, kad pagal esamÄ teisinį reglamentavimÄ tyrimas poligrafu nėra privalomas, todėl tokio tyrimo praÅ¡ymas yra vadovo ar jo įgalioto asmens diskrecijos teisė. Asmens sutikimas atlikti tyrimÄ poligrafu neįpareigoja tyrimÄ atliekančiÄ institucijÄ jį atlikti. Atmestinas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad teisė į tinkamÄ gynybÄ buvo pažeista, neleidžiant dalyvauti SEK 2018 m. spalio 9 d. posėdyje. 2018 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 86-PR2-8972 „Dėl A. U. neatvykimo į TelÅ¡ių AVPK imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių“ vyriausioji tyrėja A.

B. nurodė, kad A. U. 2018 m. rugsėjo 19 d. 16.00 val. telefonu buvo kviečiamas atvykti į Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių ir pateikti paaiÅ¡kinimÄ . 2018 m. rugsėjo 19 d. 15.39 val. telefonu A. U. informavo, kad į TelÅ¡ių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyrių be advokato nevyks, nurodė, kad jo advokatas su juo gali atvykti tik 2018 m. spalio 10 d. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius 2018 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡tu Nr. 86-S-10554 „PraneÅ¡imas“ prašė pareiÅ¡kėjÄ atvykti 2018 m. rugsėjo 21 d. 10.00 val.

į Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių ir pateikti paaiÅ¡kinimÄ . 2018 m. rugsėjo 19 d. 17.58 val. pareiÅ¡kėjo atstovas advokatas RamÅ«nas Dobrovolskis informavo, kad atstovauja A. U., todėl turi teisę dalyvauti su klientu atliekamuose veiksmuose, kurių sprendimai gali bÅ«ti apskųsti. Nurodė, kad atsižvelgiant į savo (advokato RamÅ«no Dobrovolskio) užimtumÄ bei numatytas atostogas su pareiÅ¡kėju A. U. galėtų atvykti į įstaigÄ 2018 m. spalio 10 d. 8.00 val. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius 2018 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡tu Nr. 86-S-10555 „PraneÅ¡imas“ prašė pareiÅ¡kėjÄ atvykti į Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių ir pateikti paaiÅ¡kinimÄ 2018 m. rugsėjo 24 d. 15.30 val.

PareiÅ¡kėjas A. U. 2018 m. rugsėjo 20 d. 11.38 val. elektroniniu paÅ¡tu adresuotu ausra.butkiene@policija.lt nurodė, kad netenkinus jo praÅ¡ymo paaiÅ¡kinimus teikti dalyvaujant jo atstovui, prašė pateikti klausimus raÅ¡tu, į kuriuos atsakymus pateiktų nurodytÄ 2018 m. rugsėjo 24 d. 15.30 val. PareiÅ¡kėjas minėtame elektroniniame raÅ¡te prašė leisti dalyvauti SEK komisijos posėdyje „Dėl leidimo ar teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pakartotinio patikrinimo procedÅ«ra A.

U. atžvilgiu“. Vyriausioji tyrėja A. B. atsakydama į pareiÅ¡kėjo elektroninį laiÅ¡kÄ nurodė, kad klausimai nebus siunčiami, nes jie bus užduodami tiesiogiai TelÅ¡ių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje. Minėtu elektroniniu laiÅ¡ku informavo, kad dėl pageidavimo dalyvauti TelÅ¡ių AVPK specialiosios ekspertų komisijos posėdyje raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ turi teisę pateikti TelÅ¡ių AVPK virÅ¡ininkui, nes TelÅ¡ių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius tokius praÅ¡ymus nagrinėti ir priimti sprendimus nekompetentingas.

SEK sekretorė J. Ž. informavo komisijÄ , kad buvo gautas A. U. praÅ¡ymas leisti jam dalyvauti posėdyje. PareiÅ¡kėjui buvo atsakyta, kad SEK nuostatai numato, jog SEK turi teisę kviesti į posėdžius TelÅ¡ių AVPK struktÅ«rinių padalinių vadovus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. Pažymėjo, kad jei SEK posėdžio metu bus reikalingas pareiÅ¡kėjo dalyvavimas, jis bus pakviestas. SEK pirmininkas uždavė klausimÄ SEK nariams, ar reikalinga iÅ¡kviesti A.

U. paaiÅ¡kinimams. Visi SEK nariai pasisakė, kad užtenka informacijos iÅ¡ pateiktų dokumentų, A. U. kviesti nereikia. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisė teikti paaiÅ¡kinimus nebuvo pažeista. PareiÅ¡kėjas pateikė paaiÅ¡kinimus 2018 m. rugsėjo 25 d., nurodydamas, kad supranta, jog pakartotinis (vidinis) patikrinimas yra atliekamas, siekiant nustatyti pareigÅ«no patikimumÄ ir tinkamumÄ dirbti su įslaptinto pobÅ«džio informacija. SEK nariai turi diskrecijos teisę spręsti dėl tiriamo asmens dalyvavimo posėdyje.

SEK nariai iÅ¡sprendė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl dalyvavimo posėdyje, tačiau įvertinę, kad turima informacija yra pakankama sprendimui priimti, pareiÅ¡kėjo į SEK posėdį duoti papildomus paaiÅ¡kinimus nekvietė. Teismui iÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl jo teisės į tinkamÄ gynybÄ apribojimo bei juos atmetus, toliau teismas vertins, ar surinkta ir SEK nagrinėta aplinkybių visuma galėjo atsakovo bÅ«ti įvertinta kaip pagrindas panaikinti pareiÅ¡kėjui leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

SEK nariai atkreipė dėmesį ir detaliai analizavo:

1. VRIS CDB duomenų peržiÅ«ros ir tvarkymo pažeidimÄ ;

2. A. U. veiksmų ir elgesio ne tarnybos metu įvertinimo, važiuojant priekinėje keleivio sėdynėje neužkirtus kelio S. G. pavojingai vairuoti;

3. Bendravimas su nusikalstamas veikas linkusiais daryti ir darančiais (dariusiais) asmenimis nepranešant savo ryšių Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui ir laiku nedeklaruojant ryšių su minėtais asmenimis viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje;

4. A. U. VeiklÄ (duomenys neskelbtini). Dėl pirmosios aplinkybės byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. vasario 13 d. tikrino transporto priemonę, priklausančiÄ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriui, kurios 2017 m. vasario 13 d. nuo 14.00 val. iki 2017 m. vasario 14 d. 2.00 val. teritorijoje, kurioje dirbo A. U. (kelyje Å iauliai-Palanga), neįvažiavo, o pareiÅ¡kėjas fiziÅ¡kai matyti ir sustabdyti negalėjo. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl suklydimo tyrimÄ atlikusios institucijos vertinti kritiÅ¡kai, nes suklydus įvesti valstybinio numerio raidę ar skaičių, pareigÅ«nas pamatytų, jog tikrinama ne ta maÅ¡ina ir tikrinimÄ pakartotų.

Nurodyta, kad tikrinta buvo vienÄ kartÄ , todėl nebuvo apsirikta. Už nustatytÄ pažeidimÄ pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri pareiÅ¡kėjo apskųsta nebuvo. Teismas nenustatė aplinkybių, o pareiÅ¡kėjas neginčijo, kad toks tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir pareiÅ¡kėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. SEK komisija vertino ir tÄ aplinkybę, kad 2018 m. vasario 14 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. U. ne tarnybos metu, bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, 2017 m. birželio 19 d. apie 22.20 val. važiavo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje ir neužkirto kelio automobilio vairuotojui S. G. pavojingai vairuoti.

A. U. 2018 m. sausio 26 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad su S. G. 2017 m. birželio 19 d. buvo susitikę ne kartÄ ir važinėjo kelyje Å iauliai – Palanga bei TelÅ¡ių mieste. Per tuos keletÄ kartų, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad S. G. akivaizdžių kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. 2018 m. sausio 18 d. Å iaulių apygardos teismo nutarimu paliktas nepakeistas TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nutarimas, kuriuo S. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį paskirta bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas.

Atsižvelgiant į minėtÄ pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. PareiÅ¡kėjas paskirtos nuobaudos neginčijo. Teismo vertinimu, aukščiau iÅ¡analizuotos dvi aplinkybės, t. y. VRIS CDB duomenų peržiÅ«ros ir tvarkymo pažeidimas bei A. U. elgesys ne darbo metu neužkertant kelio kelių eismo taisyklių pažeidimo darymui, rodo, jog pareiÅ¡kėjas A. U. toleruoja neteisėtÄ elgesį ir yra linkęs nesilaikyti teisės aktų normų, nors, eidamas TelÅ¡ių AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių bÅ«rio vyriausiojo patrulio pareigas, buvo atsakingas už piliečių ir pareigÅ«nų besÄ lygiÅ¡ko įstatymų, valstybės valdžios ir valdymo organų nutarimų, sprendimų ir potvarkių, reglamentuojančių vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , vykdymo; naudojasi policijos informacijos struktÅ«ra, vykdo eismo priežiÅ«rÄ TelÅ¡ių AVPK aptarnaujamojoje teritorijoje, dalyvauja specialiose policijos priemonėse ir operacijose, pristato į policijÄ teisėtvarkos pažeidimus ir nusikaltimus padariusius asmenis, vykdo vieÅ¡osios tvarkos, atlieka saugos eismo kontrolę, užtikrinimÄ vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmonių saugumÄ (pareigybės apraÅ¡ymo 7.7 ir 7.10 punktai).

SEK nurodė, kad A. U. elgesys, t. y. bendravimas su nusikalstamas veikas linkusiais daryti ir darančiais (dariusiais) asmenimis nepraneÅ¡ant savo ryÅ¡ių Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui ir laiku nedeklaruojant ryÅ¡ių su minėtais asmenimis viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, daro neigiamÄ Ä¯takÄ policijos įvaizdžiui ir prestižui. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ , privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, ar vykdyti pavedimÄ , kurie susiję su jo privačiais interesais.

Privatus interesas minėtame įstatyme apibrėžiamas kaip asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines funkcijas. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. 2016 m. lapkričio 22 d. bei 2017 m. balandžio 24 d. pareiškėjo pateiktoje privačių interesų deklaracijoje nėra nurodyti pareiškėjo ryšiai su V.

V.. 2018 m. balandžio 17 d. pareiÅ¡kėjas privačių interesų deklaracijoje nurodė V. V. asmeniu, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas. PareiÅ¡kėjas minėtÄ asmenį įvardijo vaikystės draugu. Protokole nurodyta, kad ryšį su V. V. pareiÅ¡kėjas deklaravo tik 2018 m. balandžio 17 d., nors nurodo, kad tai vaikystės draugas. Teismas pažymi, kad SEK nėra nustatytos aplinkybės, nuo kada pareiÅ¡kėjui atsirado prievolė deklaruoti minėtÄ ryšį, kokios priežastys lėmė, kad pareiÅ¡kėjo 2016 m. ir 2017 m. nenurodžius privačių interesų deklaracijoje V.

V. pareiÅ¡kėjas padarė pažeidimÄ ir galimai tai yra viena iÅ¡ priežasčių pripažinti pareiÅ¡kėjÄ nelojaliu Lietuvos valstybei. SEK komisija taip pat nurodė, kad ryÅ¡io su S. G. pareiÅ¡kėjas nėra deklaravęs. Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2017 m. birželio 19 d. IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad S. G. yra asmuo padaręs nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas iki Å¡iol nedeklaravęs privačių interesų deklaracijoje ryÅ¡ių su minėtu fiziniu asmeniu (nors tokiÄ prievolę turėjo), sukėlė pagrįstų abejonių atsakovui, dėl savo bendravimo su nusikalstamas veikas linkusiais daryti ir darančiais (dariusiais) asmenimis.

Kita aplinkybė, dėl kurios pareiÅ¡kėjui panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ yra susijusi su nelegaliu darbu. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas įmonės akcininku, nesiėmė veiksmų daromiems pažeidimams paÅ¡alinti; papildomai, atskirais atvejais, konsultavo (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbančius asmenis kaip tinkamai pasielgti atvykus įvairių institucijų tikrintojams ir taip iÅ¡vengti atsakomybės. Å iÄ aplinkybę patvirtina TelÅ¡ių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d.

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas Nr. IBPS-V-1855144, kuriame užfiksuota tai, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. 13.07 val. A. U. skambina A. U. ir praneša, kad juos tikrina mokesčiai „Darbo inspekcija“, ar jie dirba legaliai. A. U. nurodo, kad M. S. sakytų kito asmens (Ž. U.) asmens duomenis. 2018 m. rugpjūčio 1 d. 13.09 A. U. skambina A. U. ir nurodo sakyti, kad tėvas kasa su savo sūnumis ir viskas, turi savo įmonę. 2018 m. rugpjūčio 22 d. 13.01 val.

A. U. siunčia SMS praneÅ¡imÄ M. S. – „Bėk“, o 2018 m. rugpjūčio 22 d. 13.06 val. A. U. siunčia SMS praneÅ¡imÄ M. S. – „Vėl tikrina“. 2018 m. rugpjūčio 22 d. A. U. siunčia SMS praneÅ¡imÄ R. U. – „ViskÄ sakyk taip, kaip buvo ir (duomenys neskelbtini) (M. S.) padėjo vienÄ dienÄ ir viskas“. Atmestinas pareiÅ¡kėjo teiginys dėl to, kad virÅ¡ininkas M. T., kuris buvo SEK komisijos narys siekė susidoroti su pareiÅ¡kėju, už neva praneÅ¡ta administracinį pažeidimÄ , kurį padarė virÅ¡ininkas.

Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti objektyviais duomenimis ar į bylÄ pateiktais dokumentais. Liudytojas M. T. teismo posėdžio metu paliudijo, kad asmeniÅ¡kumų su pareiÅ¡kėju neturi, o atliekant tyrimus yra siekiama bet kokių viešų ar privačių interesų supainiojimo. Taip pat nurodė, kad tyrimÄ atlikti poligrafu buvo palikta spręsti SEK, kuriai pareikalavus, asmuo bÅ«tų siunčiamas tirtis poligrafu. Pažymėjo, kad SEK nariams susipažinus su byloje esančia medžiaga, nekilo abejonių dėl turimos medžiagos.

SEK nariai, turint abejonių dėl surinktos medžiagos, turi iniciatyvos teisę, praÅ¡yti asmenį tikrinti poligrafu. Byloje nėra duomenų, kurie leistų objektyviai pagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginį. PrieÅ¡ingai, bylos medžiaga nustatyta pakankamai įrodymų, kurie leidžia pagrįstai teigti, kad pareiÅ¡kėjas turi polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, o jo asmeninės savybės liudija jo nepatikimumÄ dirbti su įslaptinta informacija. Teismo nuomone, įvertinus visÄ vidinio patikrinimo medžiagÄ , nustatytus duomenis apie pareiÅ¡kėjo A.

U. asmenį, pokalbius ir ryÅ¡ius su kitais asmenimis, asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliamus reikalavimus, susijusius su jo patikimumu bei lojalumu, atsakovas pagrįstai nutarė panaikinti leidimÄ dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Teismas pažymi, kad atsižvelgus į nustatytų keturių aplinkybių visumÄ , atsakovas pagrįstai suabejojo pareiÅ¡kėjo patikimumu, sÄ Å¾iningumu, lojalumu Lietuvos valstybei.

Teismo nuomone, aptartomis faktinėmis situacijomis išaiškėjusios pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės negali būti suderinamos su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Teismo vertinimu, leidimo panaikinimas nėra neproporcinga priemonė pagal nustatytas aplinkybes. Atsakovui pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nepatikimumo ir netinkamumo darbui su įslaptinta informacija sukėlė ne viena, o kelios skirtingos aplinkybės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu.

Valstybės nepasitikėjimÄ tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryÅ¡iai, kitos svarbios aplinkybės. Su valstybės paslaptimis gali bÅ«ti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryÅ¡iai ir kt. negali duoti pagrindo nuogÄ stauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama.

Asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimÄ , teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi bÅ«ti atimama. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad valstybės paslapties atskleidimas gali sukelti grėsmę ar net padaryti žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams. Jeigu valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui (sužinojimui, paskleidimui) nebÅ«tų užkertamas kelias, jeigu toks atskleidimas nebÅ«tų teisiÅ¡kai persekiojamas, bÅ«tų sudarytos prielaidos pažeisti net svarbiausius Konstitucijos reguliuojamus, ginamus ir saugomus santykius, taigi tam tikro asmens ar asmenų interesÄ Å¾inoti ar skleisti tam tikrÄ informacijÄ iÅ¡kelti aukščiau vieÅ¡ojo intereso.

Pažymėtina, jog pareiškėjas A. U. yra statutinis vidaus tarnybos tarnautojas, o vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo, tarnybinio pavaldumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principais (Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 1 dalis).

Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnis nustato, kad paskirtas į pareigas asmuo prisiekia iÅ¡ karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl priėmimo į vidaus tarnybÄ . Kiekvienas pareigÅ«nas asmeniÅ¡kai prisiekia bÅ«ti iÅ¡tikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir kitus įstatymus, ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sÄ Å¾iningai atlikti patikėtas pareigas, saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ . Vidaus tarnybos pareigÅ«no priesaika nėra formalus aktas.

Ja pabrėžiama, jog Å¡ios tarnybos pareigÅ«nams keliami didesni reikalavimai, nustatomi itin aukÅ¡ti tarnybinės drausmės, nepriekaiÅ¡tingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. BÅ«tent valstybės tarnybÄ ir valstybės tarnautojo statusÄ reglamentuojančių teisės aktų kontekste buvo vertinami pareiÅ¡kėjo veiksmai, jo asmeninės, dalykinės savybės. Teismas, įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad atsakovas priimdamas 2018 m. spalio 10 d. įsakymÄ Nr. 86-TE-419 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“ iÅ¡samiai įvertino aplinkybes ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ panaikinti pareiÅ¡kėjui A.

U. 2012 m. kovo 7 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (leidimo Nr. 86-IN-196). Konstatavus, kad pagrįstai pareiÅ¡kėjui A. U. buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, teismas teisėtu laiko ir TelÅ¡ių AVPK virÅ¡ininko 2018 m. spalio 10 d. įsakymÄ Nr. 86-TE-421 „Dėl virÅ¡ilos A. U. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“.

Netenkinus pareiÅ¡kėjo pagrindinio reikalavimo, įsakymo dėl specialiosios teisės panaikinimo, nėra tenkinami pareiÅ¡kėjo iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl grÄ Å¾inimo į buvusias pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Dėl TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2018 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ panaikinimo TelÅ¡ių AVPK 2018 m. spalio 15 d. priėmė įsakymÄ Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“, kuriame vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgiant į TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės poskyrio 2018 m. spalio 12 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 86-IS-43 „Dėl A.

U. veiksmų įvertinimo“ pripažino, kad pareiÅ¡kėjas (nuo 2018 m. spalio 11 d. atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos) pažemino policijos pareigÅ«no vardÄ ir už tai jam turėtų bÅ«ti taikomas atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Bylos medžiaga nustatyta, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus virÅ¡ininkas A. B. 2018 m. rugpjūčio 27 d. raÅ¡tu Nr. 86-G-24592-(1.8E) „Dėl informacijos“ informavo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus virÅ¡ininkÄ M.

T., kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo gauta anoniminė informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Å¡alia naujai statomo gyvenamojo namo su ekskavatoriais ir traktoriumi galimai dirba darbuotojai, kurie nėra įdarbinti žemės kasimo darbus atliekančioje įmonėje. Nuvykus į vietÄ pamatė dirbančius tris asmenis, o vėliau paaiÅ¡kėjo, kad „JCB“ traktorių vairavo (vežė žemės gruntÄ ir juodžemį) A. U., dirbantis TelÅ¡ių AVPK KPS KPB vyr. patruliu. Ä® minėtÄ traktorių ekskavatoriaus kauÅ¡u krovė jo tėvas R.

U., dirbantis (duomenys neskelbtini). Kiek atokiau, apie 200 m. nuo jų, kitu ekskavatoriumi žemės kasimo darbus, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, dirbo M. S.. Patikrinus informacijÄ centrinėje duomenų bazėje nustatyta, kad minėtoje bendrovėje nei A. U., nei M. S. nedirba. Kadangi galimai nustatyti nelegalaus darbo atvejai, todėl surinkta informacija perduota Å ilutės r. PK veiklos skyriui procesinio sprendimo priėmimui. 2018 m. rugsėjo 4 d. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės poskyrio vyresnysis tyrėjas M.

T. priėmė rezoliucijÄ â€“ pradėti tarnybinį patikrinimÄ . 2018 m. rugsėjo 19 d. TelÅ¡ių AVPK Kriminalinės policijos informacijos analizė poskyrio raÅ¡tu Nr. 86-PR1-37 „PraneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo“ pareiÅ¡kėjas A. U. informuotas, apie tai, jog yra duomenų, kad galimai padarė tarnybinį nusižengimÄ , t. y. bÅ«damas, TelÅ¡ių AVPK virÅ¡ininko 2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 86-TE-271 nuÅ¡alintas nuo pareigų, neturėdamas darbdavio leidimo dirbti kitÄ darbÄ pagal darbo sutartį, neįforminti (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kartu su M.

S., nelegaliai, 2018 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini), dirbote, t. y. atliko kasimo darbus ir padarė administracinį nusižengimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nurodė, kad bÅ«damas policijos pareigÅ«nu savo veiksmais (veikimu) galimai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 11 punktus, 161 straipsnio 2 dalį, Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 2 ir 3 dalis, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , nesilaikė Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 7.1, 7.2 punktuose numatytų reikalavimų, padarė administracinį nusižengimÄ , kai turėjo pareigÄ Å¡iam pažeidimui užkirsti keliÄ , sulaužė pareigÅ«no priesaikÄ bei pažemino policijos pareigÅ«no vardÄ .

TelÅ¡ių AVPK Kriminalinės policijos Informacijos analizės poskyrio vyriausiasis tyrėjas P. G. 2018 m. rugsėjo 27 d. praÅ¡ymu Nr. 86-PR2-9242 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. raÅ¡tu Nr. 86-S-10699 kreiptasi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių su praÅ¡ymu pateikti turimos administracinės medžiagos kopijÄ , susijusiÄ su galimu pareiÅ¡kėjo A. U. tarnybiniu pažeidimu. Informacija raÅ¡to raÅ¡ymo metu nebuvo gauta, todėl, siekiant objektyviai, visapusiÅ¡kai, pilnai, iÅ¡samiai atlikti tarnybinį patikrinimÄ bei įvertinti visas aplinkybes, prašė pratęsti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminÄ iki 2018 m. spalio 27 d.

TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas R. R. minėtÄ praÅ¡ymÄ patvirtino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra akcentavęs, kad kalbant apie asmens teisę dalyvauti galimo atleidimo procedÅ«roje, reikia pabrėžti, jog pareigÅ«nas privalo bÅ«ti informuotas apie įtarimus susijusius su galimu vardo pažeminimu. Asmens informavimu apie tai, jog jis yra įtariamas pareigÅ«no vardo pažeminimu, be kita ko, yra siekiama užtikrinti, jog jis aiÅ¡kiai suvoktų, kuo yra kaltinamas ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybÄ , todėl svarbu, kad asmeniui pateikiama informacija bÅ«tų tiksli iÅ¡sami ir nepriekaiÅ¡tinga.

Asmens informavimas apie jam keliamus įtarimus yra svarbi procedÅ«rinė garantija, sudaranti galimybę pateikti tinkamÄ paaiÅ¡kinimÄ ir apginti savo teisėtus interesus. Teiktinos informacijos iÅ¡samumas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar sudarytos realios, o ne fiktyvios prielaidos Å¡ios asmens teisės įgyvendinimui. Asmeniui turėtų bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kintas įtarimų dėl galimo pareigÅ«no vardo pažeminimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai. Teisės aktai nenustato, kokiu bÅ«du ir kokios apimties informacija asmeniui turėtų bÅ«ti pateikiama, informuojant jį apie galimÄ pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , todėl tai, ar asmuo buvo tinkamai informuotas, vertintina kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015).

PraneÅ¡imas apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ suraÅ¡ytas 2018 m. rugsėjo 19 d., praÅ¡ant pareiÅ¡kėjÄ pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2018 m. rugsėjo 24 d. Teismas konstatuoja, kad praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo yra informatyvus, konkrečiai nurodytos aplinkybės, kurios galimai sudaro tarnybinį nusižengimÄ . PareiÅ¡kėjui nurodyti teisės aktai, kuriuos galimai pažeidė bei duotas pakankamas laikas pateikti paaiÅ¡kinimÄ . Teismas konstatuoja, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. praneÅ¡imas Nr. 86-PR1-37 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai apibrėžė tarnybinio nusižengimo ribas.

Atsižvelgiant į tai, kad Telšių APVK 2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 86-TE-271 „Dėl A. U. nušalinimo nuo pareigų ir darbo užmokesčio nemokėjimo“, pareiškėjui pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo“ išsiųstas 2018 m. rugsėjo 20 d. 10.43 val. elektroniniu paštu aurimasurbonas@gmail.com, o 2018 m. rugsėjo 20 d. 15.17 val. elektroniniu paštu aurimasurbonas807@gmail.com. 2018 m. spalio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 86-IS-43 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ nurodyta, kad A.

U. nei iki praneÅ¡ime nurodytos datos, nei vėliau paaiÅ¡kinimo tyrimÄ atliekančiam pareigÅ«nui nepateikė. Pažymėjo, kad A. U. buvo įvykio vietoje, kai buvo užfiksuotas nelegalus darbas, todėl jis turėjo suprasti, kad dėl Å¡io fakto bus atliekamas tarnybinis patikrinimas, tačiau patikrinimo eiga nesidomėjo net gavęs praneÅ¡imÄ apie pradėtÄ tarnybinį patikrinimÄ , elgėsi abejingai susiklosčiusiai situacijai. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui buvo tinkamai užtikrinta teisė pateikti paaiÅ¡kinimÄ apie tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes, tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikęs pasiaiÅ¡kinimo pats pasirinko tokį elgesio modelį.

Be to, byloje nėra surinktÄ duomenų, o pareiÅ¡kėjas ir neginčija, kad tarnybinio patikrinimo metu, dėl galimo tarnybinio pažeidimo padarymo, teisė į gynybÄ bÅ«tų pažeista. 2018 m. spalio 12 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 86-IS-43 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ (toliau – IÅ¡vada) konstatuota, kad A. U. netinkamai tvarkydamas savo privatų gyvenimÄ , nesilaikydamas visuotinai priimtų elgesio normų, kurie gali sukelti teisinius padarinius, nesilaikė policijos praktikoje susiformavusių tradicijų, atitinkančių bendrus etikos principus.

Atlikus tarnybinį patikrinimÄ darytina iÅ¡vada, kad pareigÅ«nas A. U. savo tyčiniais veiksmais pažeidė Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 7.1, 7.2 punktuose įtvirtintas nuostatas ir nustatytus veikimo tam tikroje situacijoje standartus bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 11 puntÄ bei Statuto 29 straipsnio 2, 3 punktus ir Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktuose įtvirtintus reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad A.

U., bÅ«damas TelÅ¡ių AVPK virÅ¡ininko 2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 86-TE-271 nuÅ¡alintas nuo pareigų, neturėdamas darbdavio leidimo dirbti kitÄ darbÄ pagal darbo sutartį, neįformintas (duomenys neskelbtini) darbuotoju, kartu su M. S., nelegaliai 2018 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini), dirbo t. y. atliko kasimo darbus. A. U. žinodamas apie daromus administracinius nusižengimus (duomenys neskelbtini), susijusius su nelegaliu darbu, pats bÅ«damas įmonės akcininku nesiėmė jokių veiksmų daromiems pažeidimams paÅ¡alinti, o prieÅ¡ingai, atskirais atvejais, konsultavo (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbančius asmenis, kaip tinkamai elgtis atvykus įvairių institucijų tikrintojams ir kaip iÅ¡vengti atsakomybės. Å iuos teiginius, kad A.

U. žinojo apie nelegalų darbÄ patvirtina M. S. 2018 m. rugpjūčio 22 d. paaiÅ¡kinime iÅ¡sakyti teiginiai: „Visus mano įdarbinimo reikalus derinau su A. U.. Man buvo mokamas mokestis iki 6 eurų už valandÄ . IÅ¡ viso pas A. U. pradirbau apie gerÄ mėnesį...; Suprantu, kad apie mėnesį aÅ¡ pas A. U. dirbau nelegaliai, nes buvau niekur neįformintas“. 2018 m. spalio 15 d. TelÅ¡ių AVPK virÅ¡ininkas įsakymu Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ vadovaudamasis LR vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu pripažino, kad pareiÅ¡kėjas A.

U. pažemino policijos pareigÅ«no vardÄ ir už tai jam turėtų bÅ«ti taikomas atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Statuto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta pareigÅ«no vardo pažeminimo sÄ voka, tai – pareigÅ«no veikla, padaryta dėl pareigÅ«no kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunanti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojanti. Esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindo taikymÄ , yra visuomenės požiÅ«ris į atitinkamÄ pareigÅ«no veikimÄ ar neveikimÄ tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su Tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lÅ«kesčiais bei pasitikėjimu Tarnybos sistema.

Akivaizdu, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pareigÅ«no kalte dėl tam tikros veikos, prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – Tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie TarnybÄ , kaip institucijÄ , ir (ar) jos pareigÅ«nus susidarymu. Å ių pasekmių atsiradimas iÅ¡ esmės yra vertinamojo pobÅ«džio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lÅ«kesčiais, visuomenės turimais pareigÅ«nu atžvilgiu.

Å ios pasekmės gali bÅ«ti nustatytos atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisės lÅ«kesčiais dėl atitinkamos institucijos pareigÅ«nų elgesio (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012, 2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3541-492/2017 ir kt.).

Sprendžiant klausimÄ , ar pareigÅ«no veiksmai pažemino tarnybos pareigÅ«no vardÄ , iÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės:

1) pareigūno kaltė dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu;

2) Å¡ios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunančios pasitikėjimÄ Ä¯staiga arba jÄ kompromituojančios. Tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl minėtų aplinkybių egzistavimo, gali bÅ«ti konstatuota, jog atitinkamais veiksmais / neveikimu buvo pažemintas pareigÅ«no vardas ir pareigÅ«nas atleistas iÅ¡ tarnybos Å¡iuo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 286-317).

Vidaus tarnybos statuto (aktuali redakcija ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 2 punkte numatyta, kad pareigÅ«nai privalo atlikti bendrÄ sias funkcijas, t. y. sužinoję apie rengiamÄ ar daromÄ teisės pažeidimÄ , taip pat patys bÅ«dami teisės pažeidimo liudytojais, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, o 3 minėto straipsnio punkte numatyta, kad gavę žinių apie padarytÄ teisės pažeidimÄ , nedelsdami praneÅ¡ti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems asmenims neatidėliotinÄ medicinos ar kitÄ bÅ«tinÄ pagalbÄ .

Lietuvos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtintų Policijos darbuotojų etikos kodekso 7.1 punkte numatyta, kad policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtas elgesio normas turėtų bÅ«ti pasirenkamos kaip teisingo ir etiÅ¡ko elgesio modelis, turi saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigÅ«no, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto, o taip pat visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visÄ policijos sistemÄ , jos pareigÅ«nus ir kitus darbuotojus (7.2 punktas).

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnyje numatyti policijos uždaviniai, kuriuose be kitų numatyta asmens, visuomenės saugumo ir vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimas (2 punktas) bei nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija (4 punktas). Minėti uždaviniai perkelti ir į pareiÅ¡kėjo pareigybės apraÅ¡ymÄ . Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad pareigÅ«nas gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) ar įtariamÄ jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka praneÅ¡ti apie tai policijai.

Å iame punkte nustatyti reikalavimai (iÅ¡skyrus reikalavimÄ praneÅ¡ti apie tai policijai) netaikomi pareigÅ«nui tais atvejais, kai Å¡ios pareigos atlikimas iÅ¡ esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, kuriuo kaip vienÄ iÅ¡ priežasčių 2018 m. spalio 15 d. įsakymo neteisėtumui nurodo tai, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu nėra pripažintas katu dėl administracinio nusižengimo padarymo. PareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė 2018 m. gruodžio 27 d.

TelÅ¡ių apylinkės teismo nutarimÄ , kuriame matyti, kad buvo nagrinėjama R. U. (duomenys neskelbtini) direktoriaus, administracinio nusižengimo byla, ir pastarasis buvo pripažintas kaltu, padaręs nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 000 eurų baudÄ . Nutarime pasisakyta, kad nėra pakankamai surinkta įrodymų, kad A. U. 2018 m. rugpjūčio 22 d. nelegaliai dirbo (duomenys neskelbtini), todėl kaltinimo dalis, susijusi su A.

U., laikytina nepagrįsta. Teismas pažymį, kad sprendžiant, ar asmuo pažemino pareigÅ«no vardÄ , nėra reikalavimo nustatyti asmens kaltę administracinėje ar baudžiamojoje byloje. Teismas pažymi, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas įvertinti, ar pareiÅ¡kėjo veiksmai, nepraneÅ¡ant apie daromÄ administracinį pažeidimÄ ir konsultavimas, kaip iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, yra suderinami su pareigomis vidaus tarnyboje. Teismas akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas – statutinis valstybės tarnautojas ir jam keliami aukÅ¡tesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje.

Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso normų, pareigÅ«nas turi bÅ«ti pavyzdys visuomenėje. Reikalavimas nustatytų akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ yra vertinamojo pobÅ«džio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu. Todėl Å¡ios pasekmės gali bÅ«ti nustatytos, atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų.

Tokio pobÅ«džio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka bÅ«tų nubaustas pareigÅ«no vardÄ pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu bÅ«du bÅ«tų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, bÅ«tų formuojamas visuomenės teigiamas požiÅ«ris į Å¡ios sistemos veiklos principingumÄ ir efektyvumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A413-231/2008). PareiÅ¡kėjas A. U. neteikė paaiÅ¡kinimo apie įvykius dėl kurių buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, taip pasirinkdamas savo gynybos modelį.

Be to, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nenurodė kitų aplinkybių nei tos, kurios yra nustatytos tarnybiniame patikrinime, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad aplinkybės nustatytos tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje neatitinka tikrovės, o pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų pažeminęs pareigÅ«no vardo. PrieÅ¡ingai, atsižvelgdamas į byloje esančiÄ medžiagÄ , nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, kad Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nustatyti pareiÅ¡kėjo veiksmai, neužkirtę kelio daromam administraciniam nusižengimui, susijusiam su nelegaliu darbu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas pažemino pareigÅ«no vardÄ .

Teismas tokius pareiÅ¡kėjo veiksmus vertina kaip prieÅ¡taraujančius visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lÅ«kesčiams. Valstybėje viena iÅ¡ siekiamybių - nelegalaus darbo panaikinimas, todėl pareiÅ¡kėjo dalyvavimas tokio pobÅ«džio darbe arba netgi žinojimas bei konsultavimas kaip iÅ¡vengti atsakomybės yra elgesys akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos pareigÅ«no vardÄ ir griaunantis sistemos autoritetÄ . Teismas pažymi, kad atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigÅ«nas pažemino savo vardÄ , yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali bÅ«ti keičiama kitomis priemonėmis.

Atleidimas iÅ¡ tarnybos, numatytas Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte, už pareigÅ«no vardo pažeminÄ yra vienintelė Vidaus tarnybos statute numatyta tokios veikos teisinė pasekmė <...> Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo bÅ«dų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys A4-189/2007, A16-1007/2006, A-62-2135/2011, A143-2206/2011). 2018 m. spalio 10 d.

TelÅ¡ių AVPK virÅ¡ininko įsakymu Nr. 86-TE-421 „Dėl virÅ¡ilos A. U. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ A. U. nuo 2018 m. spalio 11 d. atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, todėl 2018 m. spalio15 d. atsakovas priėmė įsakymÄ dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų įvertinimo vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 8 dalies 2 punktu. Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad be to, tarnybinis patikrinimas, gavus oficialiÄ informacijÄ apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ , pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas kai pareigÅ«nas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos (netenka pareigÅ«no statuso).

SprendimÄ dėl pareigÅ«no, atleisto iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimÄ ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų bÅ«ti jam skirta, priima pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skyręs vidaus reikalų įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Å is sprendimas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigÅ«nui, atleistam iÅ¡ vidaus tarnybos. Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2018 m. spalio 15 d.

įsakymas Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas. Likusius pareiškėjo skundo argumentus teismas laiko pertekliniais ir detaliau neanalizuoja, be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, aiÅ¡kindamas ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį), taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-261/2013).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å iuo teismo sprendimu pareiÅ¡kėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiÅ¡kėjas neįgijo teisės į teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. U. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstus. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė