2017-03-14 Nr. AB-5858-3-63-3-01416-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-213-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01416-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau – ir pareiškėjas, įstaiga, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Klaipėdos TLK) 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. A1-4355„Dėl informacijos pateikimo“.

Nurodė, jog vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-592 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo“, kuriame reglamentuota forma ir informacijos apimtis, kuri turi būti pateikta teritorinei ligonių kasai (toliau – ir TLK) atliekant privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų panaudojimo analizę, pareiškėjas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pateikė jos 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakyme nurodytą informaciją, reikalingą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizei atlikti, užpildydama įsakyme nustatytos formos lentelę. Klaipėdos TLK 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. A1-4131 paprašė išsamiai detalizuoti finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sąnaudos“. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 9-2975 KUL pateikė prašomą informaciją ir detalizavo 2.12 eilutės duomenis, nors minėtu Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-592 TLK nėra suteikta teisė detalizuoti bei reikalauti šiame įsakyme nenustatytos informacijos bei papildomų dokumentų. Klaipėdos TLK 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. A1-4355 kreipėsi su reikalavimu pateikti sąskaitų faktūrų kopijas, pagrindžiančias 2015 m. I pusmečio PSDF biudžeto lėšų panaudojimą (medicininio ir kito inventoriaus remontui – 817 111 Eur).

Pabrėžė, jog toks viešojo administravimo subjekto (atsakovo) veiksmas – reikalavimas pateikti įstaigos apskaitos ir buhalterinius dokumentus PSDF lėšų panaudojimo analizės funkcijoms atlikti – yra įstatymuose nustatytų įgaliojimų viršijimas, nes už pateiktos informacijos teisingumą atsako įstaigos vadovas ir analizės metu TLK neturi įgaliojimų tikrinti pateiktų duomenų pagrįstumo. TLK atlieka informacijos analizės, o ne kontrolės funkcijas. Kontrolės funkcijas TLK atlieka, vadovaudamasi VLK direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. IK-10 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo yra reglamentuotos PSDF lėšų panaudojimo kontrolės procedūros ir kurių metu TLK turi teisę reikalauti su konkrečiu patikrinimu susijusių dokumentų. Šiuo atveju buvo atliekama finansinės ataskaitos duomenų analizės procedūra pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. V-592.

Argumentavo, jog ginčijamas raštas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nes jam nustatyti privalomi nurodymai ir įpareigojimai, t. y. pareiga iki š.m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos TLK pateikti dokumentų (sąskaitų faktūrų) kopijas, pagrindžiančias 2015 m. I pusmečio PSDF biudžeto lėšų panaudojimą (medicininio ir kito inventoriaus remontui – 817 111 Eur), ir pridedamas Klaipėdos TLK 2015 m. rugsėjo 3 d. raštas Nr. A-4649 „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo“ pagrindžia, kad skundžiamas reikalavimas yra privalomas įstaigai ir jo nevykdymas gali užtraukti administracinę atsakomybę.

Pažymėjo, jog dėl ginčijamame rašte suformuluoto įpareigojimo nevykdymo atsakovas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą, kuriuo paskirta nuobauda, todėl ginčijamas raštas sukelia teisines pasekmes ir laikytinas individualiu administraciniu aktu. Pareiškėjo atstovų teigimu, Klaipėdos universitetinė ligoninė įvykdė Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakyme Nr. 592 įtvirtintą pareigą pateikti duomenis nustatytu terminu. Pažymėjo, jog Sveikatos apsaugos ministerijoje 2015 m. rugsėjo 22 d. vyko pasitarimas dėl šio konkretaus atvejo ir ministerijos 2015 m. spalio 9 d. rašte Nr. (1.120)10-8904 pateiktas išaiškinimas, jog teritorinei ligonių kasai minimame įsakyme nenumatyta teisė reikalauti pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinės veiklos ataskaitą detalizuojančius dokumentus ar atlikti įstaigos finansinį auditą taip pat sutartimi atsakovas negali pakeisti imperatyvaus teisinio reguliavimo ir nepagrįstai išplečia Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakyme Nr. V-592 įtvirtintų TLK teisių apimtį. Pripažino, jog atsakovo reikalavimas yra suprantamas ir įvykdomas, tačiau teigė, jog kilo principinis ginčas dėl atsakovo kompetencijos ribų.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Argumentavo, jog pareiškėjo atžvilgiu nėra priėmusi administracinio akto, įtakojančio pareiškėjo teises ar sukuriančio jam tiesiogines materialines teisines pasekmes, o ginčijamas Klaipėdos TLK 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštas Nr. A1-4355 nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, nes juo tik siekiama gauti papildomos informacijos Klaipėdos TLK funkcijoms atlikti ir sprendimams priimti, todėl jis negali būti administracinės bylos teisme skundo dalyku.

Pažymėjo, jog vykdydama Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. V-370 „Dėl LR sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymo Nr. V-592 „Dėl PSDF biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) 3.1 punktu nustatytą įpareigojimą teritorinėms ligonių kasoms bei atlikdama asmens sveikatos priežiūros įstaigų PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimo ūkio subjektams analizę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsnio, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 34 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turi teisę prašyti ir gauti būtiną teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti informaciją.

Pabrėžė, jog VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė yra sudariusi sutartį dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų, todėl privalo pateikti TLK reikalaujamą informaciją teisės aktų nustatyta tvarka. Atliekant tinkamo PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimo ūkio subjektams analizę ir siekiant nustatyti, ar PSDF biudžeto lėšos naudojamos racionaliai, duomenų, pateikiamų „Asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės veiklos ataskaitoje“, pagal Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-592 1 punktu nustatytą ataskaitos formą, ne visada pakanka, todėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, buvo prašoma pateikti papildomą informaciją ir duomenis. Klaipėdos TLK, vertindama pateiktą informaciją ir duomenis, nustatė, kad tinkamam PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimo ūkio subjektams analizės atlikimui ir nustatymui, ar PSDF biudžeto lėšos yra naudojamos tikslingai, efektyviai ir skaidriai, reikalingi papildomi duomenys, t. y. sąskaitų faktūrų kopijos, pagrindžiančios 2015 m. I pusmečio PSDF biudžeto lėšų panaudojimą medicininio ir kito inventoriaus remontui (817 111 Eur), todėl 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. A1-4355 paprašė pateikti papildomą informaciją, siekiant nustatyti, kad pareiškėjo pateiktoje I pusmečio ataskaitoje ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. 9-2975 nurodytos PSDF biudžeto lėšos buvo panaudotos medicininio ir kito inventoriaus remonto išlaidoms padengti. Nurodė, kad Klaipėdos TLK gautas pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštas Nr. 9-3077 „Dėl informacijos pateikimo“, kurio priede pateiktas Medicininio bei kito inventoriaus remonto ir techninės priežiūros sąnaudų sąrašas, o ne, kaip nurodo, medicininio ir kito inventoriaus remonto sąnaudų, tačiau prašomų sąskaitų faktūrų kopijos nepateiktos. Teigė, jog pareiškėjo pateiktas Medicininio bei kito inventoriaus remonto ir techninės priežiūros sąnaudų sąrašas kelia abejonių, kadangi jame nurodyta, kad medicininio inventoriaus priežiūrai patyrė 421 735 Eur sąnaudų.

Pažymėjo, kad su pareiškėju 2015 m. kovo 10 d. sudarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį Nr. S2-2015-141, kuria pareiškėjas įsipareigojo sudaryti sąlygas Klaipėdos TLK darbuotojams kontroliuoti sutartyje numatytų ir suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, tinkamumą, kiekį, kokybę, jų išlaidų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų pagrįstumą ir teisėtumą bei visus su tuo susijusius medicininius, buhalterinius ir kitus dokumentus (sutarties 2.11 p.). Sutarties 2.15 punktu VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė įsipareigojo pateikti Klaipėdos TLK finansinės veiklos ataskaitas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakyme Nr. V-592 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo“ nustatytais terminais, o sutarties 2.16 punktu – Klaipėdos TLK prašymu atlikti finansinę PSDF biudžeto lėšų panaudojimo pagrįstumo analizę ir pateikti ją TLK.

Teigė, jog teisės aktuose nenustatytas apribojimas gauti informaciją, pateiktą įstaigos apskaitos ir buhalteriniuose dokumentuose (sąskaitų faktūrų kopijose), kuri, atsakovo teigimu, patvirtina PSDF biudžeto lėšų panaudojimo tinkamumą. Taip pat pažymėjo, jog Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. vasario 5 d. rašte Nr. (1.1.20-283) 10-1209 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikta nuomonė dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, pareigos teikti informaciją teritorinėms ligonių kasoms.

Pripažino, jog ginčijamo įpareigojimo nevykdymas pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes, nes jo neįvykdžius pradėta administracinio teisės pažeidimo procedūra pareiškėjo vadovo atžvilgiu. Sutiko, jog ginčijamas aktas gali būti nagrinėjimo administraciniame teisme objektu. Nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė nagrinėjamu klausimu keičiasi, nes yra pateikta ir ministerijos pozicija, jog TLK turi teisę reikalauti papildomų duomenų iš sveikatos priežiūros įstaigų. Pažymėjo, jog prašomi duomenys reikalingi įvykdyti ministro įsakyme įtvirtintą pareigą atlikti PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimų ūkio subjektams analizę.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1, 16 dalių nuostatomis taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 32, 33 ir 34 straipsnių nuostatomis, pažymėjo, jog teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-857-662/2015, 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010, kt.).

Teismas pabrėžė, kad iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog ginčijamo reikalavimo nevykdymas pareiškėjo atžvilgiu sukėlė teisines pasekmes – jo vadovui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas, kuriuo skirta administracinė nuobauda. Todėl teismas konstatavo, jog ginčijamas Klaipėdos TLK nurodymas yra privalomas sveikatos priežiūros įstaigai ir vertintinas pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas, o toks ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.).

Dėl atsakovo įgaliojimų reikalauti pateikti nurodytus dokumentus teismas, remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010, 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-378/2014), pažymėjo, jog atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas minėtų viešojo administravimo principų privalo laikytis visose veiklos srityse.

Vadovaudamasis Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 10 punkto, 34 straipsnio 5 punkto, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsnio, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-592 „Dėl PSDF biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 15 d.) 3.1, 3.2 punkto, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymu patvirtintų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nuostatų 10.5.6 bei 10.5.11 punktų nuostatomis, Klaipėdos TLK atstovės J.

G. paaiškinimais, jog analizuodama pareiškėjo pateiktą ataskaitą, nustatė, kad įstaigos veiklos rezultatas yra neigiamas, t. y. 2015 m. I pusmetį VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės veikloje susidarė 309 tūkst. Eur nuostolis, ataskaitos 2.12 eilutėje „kitos sąnaudos“ nurodyta beveik 1,5 mln. Eur sąnaudos, kurios sudaro 9,25 proc. visų įstaigos sąnaudų, o lyginant su 2014 metų I pusmečiu šios sąnaudos padidėjo 64 proc., todėl 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. A1-4131 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjas paprašytas išsamiai detalizuoti ataskaitos 2.12 eilutę, o tai darydama, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 9-2975 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sąnaudos“ sudaro 1 458 653 Eur, iš jų: 1) ūkinės medžiagos (atsargos) – 293 140 Eur;

2) medicininio ir kito inventoriaus remontas – 817 111 Eur;

3) kitos paslaugos (skalbimas, PVM ir kt.) – 348 402 Eur, tačiau, atstovui abejonių sukėlusios didelės išlaidos medicininio ir kito inventoriaus remontui, todėl ginčijamu raštu pareiškėjas paprašytas pateikti informaciją, o būtent – sąskaitų faktūrų kopijas, pagrindžiančias 2015 m. I pusmečio PSDF biudžeto lėšų (817 111 Eur) panaudojimą medicininio ir kito inventoriaus remontui, kad galėtų apsispręsti, ar yra teisinis pagrindas vykdyti Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-592 3.2 punkte įtvirtintą pavedimą, t. y. informuoti įstaigos steigėją, Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teismas pažymėjo, jog įstaigos vadovo atsakomybė už duomenų teisingumą nepaneigia ir niekaip neįtakoja teritorinės ligonių kasos teisės reikalauti pateikti papildomą informaciją ar duomenis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai susiaurina minėto Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-592 taikymą teritorinės ligonių kasos teisių požiūriu, argumentuodamas, jog įsakyme nenumatyta teritorinės ligonių kasos teisė reikalauti papildomų duomenų, išskyrus ataskaitą pagal patvirtintą formą. Minėta, jog įsakyme iš viso nereglamentuota analizės procedūra ir teritorinės ligonių kasos teisės bei veiksmai, atliekami analizuojant įstaigų pateiktas ataskaitas, todėl Klaipėdos TLK, atlikdama analizės procedūras, privalo vadovautis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir jos prerogatyva apsispręsti dėl reikalaujamų pateikti dokumentų ir informacijos apimties.

Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas pripažįsta, kad atsakovo reikalavimas yra jam suprantamas ir realiai įvykdomas.

Teismas pažymėjo ir tai, jog vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo laiku teikti Valstybinės ligonių kasos nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė su Klaipėdos TLK 2015 m. kovo 10 d. sudarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis sutartį Nr. S2-2015-141, kuria pareiškėjas įsipareigojo sudaryti sąlygas Klaipėdos TLK darbuotojams kontroliuoti sutartyje numatytų ir suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, tinkamumą, kiekį, kokybę, jų išlaidų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų pagrįstumą ir teisėtumą bei visus su tuo susijusius medicininius, buhalterinius ir kitus dokumentus (sutarties 2.11 p.). Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo argumentą, jog Klaipėdos TLK nepagrįstai remiasi sutartimi, kuri, pareiškėjo teigimu, paneigia imperatyvias teisės normas. Šios sutartys yra administracinio teisinio pobūdžio, nes jos sudaromos teritorinėms ligonių kasoms vykdant viešojo administravimo funkcijas, ir nevertintinos kaip civilinio teisinio pobūdžio sutartys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-338/2008, 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010, 2015 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-90-822/2015, 2015 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-857-662/2015).

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. spalio 9 d. rašte Nr. (1.1.20)10-8904 „Dėl informacijos pateikimo“ išdėstytos nuomonės, kad Klaipėdos TLK neturi teisės reikalauti pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinės veiklos ataskaitą detalizuojančius dokumentus, teismas pažymėjo, jog Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija yra kintanti, nes 2015 m. vasario 5 d. rašte Nr. (1.1.20-283)10-1209 išdėstyta priešinga nuomonė, t. y. jog teritorinės ligonių kasos turi teisę prašyti ir gauti būtiną informaciją, reikalingą atliekant PSDF biudžeto lėšų naudojimo finansinę ir ekonominę analizę. Be to, Sveikatos apsaugos ministerijai nėra suteikta teisė aiškinti teisės aktus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo išsprendimui nėra teisiškai reikšminga pateikta ministerijos nuomonė.

III. Pareiškėjas viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, nustatančias teritorinių ligonių kasų teises, atliekant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo finansinę ir ekonominę analizę. Nesutinka su teismo jo paties nurodytiems motyvams prieštaraujančiu argumentu, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-592 „Dėl PSDF biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo“ detaliau nereglamentuotos analizės procedūros, todėl teritorinės ligonių kasos joms priskirtomis funkcijomis vykdyti naudojasi teisėmis nustatytomis Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnyje.

Mano, kad Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymas V-592 yra poįstatyminis teisės aktas, išsamiai detalizuojantis teritorinių ligonių kasų Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 10 dalyje ir Sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsnyje nustatytą funkciją, todėl atliekant PSDF lėšų panaudojimo analizę TLK privalo vadovautis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymu V-592, ir turi teisę reikalauti tik tos informacijos, kuri numatyta įsakymo patvirtintoje formoje, ir atlikti tik tuos veiksmus, kurie numatyti šiame įsakyme.

Taip pat teismas netinkamai aiškino blanketinę Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnio 5 punkto nuostatą, nes neatkreipė dėmesio, kad šiame punkte yra nurodyta: „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, kuri šioje situacijoje reiškia, kad TLK turi teisę gauti informaciją teisės akto – Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo V-592 nustatyta tvarka, o ne tiesiogiai vadovaujantis šia įstatymo nuostata. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nurodytoje įstatymo nuostatoje yra nustatyta, kad TLK turi teisę gauti tik būtiną informaciją teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti.

Būtinos informacijos apimtis, kiekis ir detalizavimas vėlgi numatytas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakyme V-592. Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnio 5 punkte taip pat numatyta, kad: „Šios informacijos sąrašas nustatomas teritorinės ligonių kasos nuostatuose“. Teismas pasirėmė TLK nuostatų 10.5.6 ir 10.5.11. punktais, kurie yra abstraktūs ir nepagrįstai nesivadovavo TLK nuostatų 10.5 puntu, kuriame vėl įtvirtinta blanketinė norma, kad TLK turi teisę gauti informaciją tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kadangi Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymas V-592 yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis šį konkretų santykį, juo ir privaloma vadovautis, o ne bendromis įstatymo nuostatomis.

2) Pirmosios instancijos teismas nevertino teritorinių ligonių kasos konkretaus neteisėto veiksmo – reikalavimo pateikti ne informaciją, o konkrečius dokumentus, t. y. sąskaitų faktūrų kopijas. Teismo motyvuose kalbama bendrai apie informacijos pateikimą, nepagrįstai neskiriamos šiuo atveju esminės skirtingos sąvokos: informacija ir dokumentai. Informacija – tai žinios apie faktus, įvykius ir pan., kurios kuriame nors kontekste turi kokią nors prasmę. Pagal teismo nurodytą reglamentavimą TLK nėra numatyta teisė, atliekant PSDF lėšų panaudojimo analizę, norint gauti būtiną informaciją analizei atlikti, reikalauti konkretaus buhalterinio dokumento, turinčio nustatytą formą. Mano, kad teritorinė ligonių kasa šiuo atveju apskritai neturėjo teisės reikalauti papildomos informacijos, nenumatytos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakyme V-592, o juo labiau informaciją pagrindžiančių finansinių apskaitos dokumentų. Taip pat teismas neatkreipė dėmesio į pačią TLK funkcijos esmę, kad šiuo atveju atliekama informacijos apie PSDF lėšų panaudojimą analizės procedūra, o ne PSDF lėšų panaudojimo kontrolės ar įstaigos finansinio audito procedūra, kurios TLK neturi teisės ir kompetencijos atlikti.

3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi TLK atstovės J. G. paaiškinimais, kad pagal pateiktą nustatytos formos ataskaitą, ji nustatė, jog įstaigos veiklos rezultatas yra neigiamas, t. y. 2015 m. I pusmetį pareiškėjo veikloje susidarė 309 000 Eur nuostolis. Atkreipia dėmesį į Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo V-592 3.2. punktą, kuriame numatyta, kad TLK, nustačiusi, kad PSDF biudžeto lėšos naudojamos neracionaliai ir įstaiga turi didelių finansinių įsipareigojimų, apie tai turi informuoti įstaigos steigėją, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją ir valstybinę ligonių kasą. Šiuo atveju pagal pateiktą nustatytos formos ataskaitą, akivaizdu, kad ji pateikta už pusę, o ne už visus metus, o įprastai finansinis įstaigos rezultatas skaičiuojamas už visus metus. Taip pat akivaizdu, kad įstaiga neturi didelių finansinių įsipareigojimų (įstaiga neturi jokių ilgalaikių skolų – lizingo ar įsiskolinimų kredito įstaigoms, paskolų). Nurodytas pareiškėjo pusmečio veiklos rezultatas, visiškai neatitinka Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo V-592 3.2. punkto. Šie faktai pagrindžia, kad TLK savo veiksmais viršijo savo įgaliojimus, numatytus įstatyme, patikrinimo veiksmus atliko nekompetentingai.

4) Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas nepagrįstai susiaurina Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo V-592 taikymą teritorinės ligonių kasos teisių požiūriu ir kad teritorinės ligonių kasos prerogatyva yra apsispręsti dėl reikalaujamų pateikti dokumentų ir informacijos apimties. Šis teismo argumentas prieštarauja esminiams viešosios teisės, viešojo administravimo (įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia) principams ir suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikai (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Pabrėžtina, kad pareiga, vykdant viešojo administravimo veiklą, laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis vertis nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A662-906/2009 pažymėjo, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 4 p.). Taigi, pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p.). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teritorinė ligonių kasa privalo griežtai laikytis įstatymuose nustatytų procedūrų, o ne savo praktika kurti taisykles, kurios įstatymuose nenumatytos.

5) Pirmosios instancijos teismas šioje situacijoje nepagrįstai rėmėsi Sveikatos draudimo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punktu, numatančiu, kad įstaigos privalo laiku teikti Valstybinės ligonių kasos nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms. Atkreipia dėmesį, kad teismas, remdamasis šia blanketine nuostata, nenurodė, koks Valstybinės ligonių kasos teisės aktas nustatė informaciją, kurią privalėjo pateikti pareiškėjas, kai atliekama PSDF biudžeto lėšų panaudojimo analizė. Nurodyta blanketinė įstatymo nuostata, be ją įgyvendinančio poįstatyminio teisės akto, jokios pareigos įstaigai sukelti negali. Ši įstatymo nuostata yra detalizuota sutarties tarp ginčo šalių Nr. S2-2015-141 2.12., 2.13, 2.14. punktuose. Būtent šiuose punktuose Valstybinės ligonių kasos tipinėse sutarčių sąlygose patvirtintą ir nustatytą informaciją įstaigos privalo teikti ir teikia sutartyje nustatytais terminais ir apimtimi ir dėl to joks ginčas nekyla. Atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino sutarties Nr. S2-2015-141 2.15 punkte numatyto įstaigos įsipareigojimo – pateikti savo veiklos zonos TLK finansinės veiklos ataskaitas pagal Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakyme V-592 nustatytus terminus. Ši nuostata įrodo, kad ne tik įstaiga bet ir TLK privalo vadovautis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymu V-592 ir kad įstaigai kyla pareiga pateikti informaciją tik nurodyto įsakymo ribose.

6) Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi sutarties Nr. S2-2015-141 2.11 punktu, kadangi šis punktas reglamentuoja TLK teises, ne atliekant PSDF lėšų panaudojimo analizę (Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 10 d.), o atliekant kontrolės funkcijas pagal Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje numatytas funkcijas. Teismas visiškai nepagrįstai sutapatino šias visiškai skirtingas TLK funkcijas ir neteisingai taikė nuostatas, kurios šio konkretaus teisinio santykio nereglamentuoja. Teritorinės ligonių kasos, vykdydamos Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje numatytas kontrolės funkcijas, vadovaujasi Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. IK-10 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo yra reglamentuotos kontrolės procedūros ir kurių metu, TLK turi teisę reikalauti su konkrečiu patikrinimu susijusių dokumentų, kadangi tikrina, ar pagrįstai buvo apmokėta už konkrečią paslaugą ir pan. Iš Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. IK-10 visiškai akivaizdu, kad ginčo atveju vyko ne kontrolės, o PSDF lėšų panaudojimo analizės procedūra, kuriai galioja Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymas V-592.

7) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje pateikta Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė nėra teisiškai reikšminga. Nesutinka, kad pagal šalių pateiktus raštus Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė yra kintanti. Pareiškėjo nuomone, teismas neįsigilino ir į byloje pateiktų dokumentų turinį dėl to netinkamai juos aiškino. Atsakovo pateiktas 2015 m. vasario 5 d. Sveikatos apsaugos ministerijos raštas Nr. (1.1.20-283)10-1209, kuriame, ši nurodo, kad TLK turi teisę, atlikdama PSDF lėšų panaudojimo analizę, gauti būtiną informaciją, o įstaigos ją privalo pateikti teisės aktu nustatyta tvarka, yra labai bendro pobūdžio, juo labiau pagrindžia pareiškėjo nurodomą poziciją, kad TLK turi teisę reikalauti tik būtinos informacijos, o ne perteklinės, ir tik teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo V-592 nustatyta tvarka. Taip pat šiame Sveikatos apsaugos ministerijos rašte nėra nurodoma, kad TLK turi teisę reikalauti informaciją pagrindžiančių konkrečių buhalterinių dokumentų. Pareiškėjo pateiktas 2015 m. spalio 9 d. Sveikatos apsaugos ministerijos raštas Nr. (1.1.20)10-8904 neprieštarauja minėtame 2015 m. vasario 5 d. Sveikatos apsaugos ministerijos rašte Nr. (1.1.20-283)10-1209 išdėstytai pozicijai, todėl pareiškėjas nesutinka su teismo argumentacija, kad Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė yra kintanti. Šiame rašte jau nebe apskritai, o konkrečiai pasisakoma dėl TLK PSDF lėšų panaudojimo analizės funkcijos atlikimo pagal Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymą V-592 ir jos teisės reikalauti ataskaitą detalizuojančius dokumentus ar atlikti įstaigų auditą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo išaiškinimu Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad formuoja vieningą asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės būklės vertinimo praktiką. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė yra kintanti, nepagrįstai nevertino, kad Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. spalio 9 d. raštas Nr. (1.1.20)10-8904 konkretizuoja ankstesnį jos 2015 m. vasario 5 d. raštą Nr. (1.1.20-283)10-1209 ir konkrečiai pasisako dėl konkrečių dokumentų neteisėto reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo atsižvelgti į Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. spalio 9 d. raštą Nr. (1.1.20)10-8904.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1) VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė nepagrįstai aiškina Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymą, teigdama, kad Klaipėdos TLK iš institucijų ir kitų įstaigų turi teisę gauti informaciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-592 „Dėl PSDF biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo“ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad minėtu įsakymu detaliau nereglamentuotos analizės procedūros, todėl teritorinės ligonių kasos joms priskirtoms funkcijoms vykdyti naudojasi teisėmis, numatytomis Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnyje. Be to, teismas pagrįstai pabrėžė, kad minėtame įsakyme iš viso nereglamentuota analizės procedūra ir teritorinės ligonių kasos teisės bei veiksmai, atliekami analizuojant įstaigų pateiktas ataskaitas, todėl Klaipėdos TLK, atlikdama analizės procedūras, privalo vadovautis teismo sprendime nurodytu teisiniu reglamentavimu ir būtent Klaipėdos TLK, viešojo administravimo subjekto, prerogatyva yra apsispręsti dėl reikalaujamų pateikti dokumentų ir informacijos apimties.

2) Pirmosios instancijos teismas, iš esmės pasisakydamas apie informacijos pateikimą Klaipėdos TLK, nepažeidė jokių materialiosios ar proceso teisės normų, nes prašoma pateikti informacija turėjo būti pateikta ir atsispindėti dokumentuose ar jų kopijose. Klaipėdos TLK 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. A1-4355 prašė pareiškėjo pateikti dokumentų (sąskaitų faktūrų) kopijas, pagrindžiančias 2015 m. I pusmečio PSDF biudžeto lėšų panaudojimą (medicininio ir kito inventoriaus remontui – 817 111 Eur), siekdama nustatyti, kad pareiškėjo pateiktoje I pusmečio ataskaitoje ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. 9-2975 nurodytos PSDF biudžeto lėšos buvo panaudotos medicininio ir kito inventoriaus remonto išlaidoms padengti. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad sąvokos informacija ir dokumentai turėjo būti atskirtos, kadangi šios sąvokos yra tarpusavyje susijusios, nes informacija pateikiama dokumentuose ar jų kopijose.

3) Vykdant Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-592 3.2. punktą, yra aišku, jog teritorinėms ligonių kasoms, nustačius, kad PSDF biudžeto lėšos naudojamos neracionaliai ir įstaigos turi didelių finansinių įsipareigojimų, būtina apie tai informuoti įstaigos steigėją, Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nepriklausomai nuo to, už kokį laikotarpį pagal įsakymo 2 ir 3.1. punktus buvo pateiktos asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės veiklos ataskaitos ir įvertinti jose pateikti duomenys. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad įstaigos veiklos rezultatas skaičiuojamas tik už visus metus, yra visiškai nepagrįstas. Be to, Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-592 1 punktu patvirtintoje asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės veiklos ataskaitos formos 3 eilutėje yra nustatytas rodiklis „Finansinis rezultatas“, kurį minėtas ministro įsakymo 2 punktas įpareigoja įstaigą pateikti įsakyme nustatytais terminais, o Klaipėdos TLK yra pavesta vertinti pateiktus duomenis ir atlikti analizę. Įstaigų finansinis veiklos rezultatas vertinamas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-592 2 punkte nustatyta tvarka pagal teritorinėms ligonių kasoms pateiktas asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės veiklos ataskaitas. Pažymi, kad įstaigų finansinį veiklos rezultatą apskaičiuoja pačios įstaigos, kurį teritorinėms ligonių kasoms pateikia įsakymo nustatyta tvarka.

4) Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė yra kintanti ir kad teismas turėjo atsižvelgti į ministerijos 2015 m. spalio 9 d. rašte Nr. (1.1.20)10-8904 pateiktą nuomonę, pirmiausia dėl to, kad teismai yra teisingumą vykdanti institucija. Teismai nagrinėdami bylas, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų, kaip tai nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 6 ir 7 straipsniuose. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, pagrįstai nustatė bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė. Vadovaudamasis ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog nagrinėjamu atveju ginčo išsprendimui nėra teisiškai reikšminga pateikta nuomonė, nes Sveikatos apsaugos ministerijai nėra suteikta teisė aiškinti teisės aktus.

5) Pirminiame atsakovo atsiliepime nurodyta, jog įvertinus šioje administracinėje byloje pateiktus įrodymus ir skundžiamo Klaipėdos TLK 2015 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. A1-4355 turinį, teismas turėjo nustatyti, kad tarp pareiškėjo ir Klaipėdos TLK nėra administracinio ginčo, kadangi Klaipėdos TLK pareiškėjo atžvilgiu nėra priėmusi administracinio akto, įtakojančio pareiškėjo teises ar sukuriančio jam tiesiogines materialines teisines pasekmes. Klaipėdos TLK 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštas Nr. A1-4355 vertintinas tik kaip tarpinis viešojo administravimo subjekto, Klaipėdos TLK, priimtas dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.

Tokie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Tačiau bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu iš dalies buvo sutikta su tuo, jog prašymo (reikalavimo ar įpareigojimo) pateikti informaciją nevykdymas sukėlė teisines pasekmes pareiškėjo vadovo, fizinio asmens, atžvilgiu, bet ne pateis pareiškėjo atžvilgiu. Todėl, Klaipėdos TLK nuomone, teismas nustatęs, jog Klaipėdos TLK 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštas Nr. A1-4355 neįtakoja pareiškėjo teisių, nesukuria jam tiesioginių materialinių teisinių pasekmių ir kad skundžiamas Klaipėdos TLK raštas negali būti administracinės bylos teisme skundo dalyku, turėjo administracinę bylą nutraukti.

Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, šiuo atveju Klaipėdos TLK 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštas Nr. A1-4355, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos ginčas yra dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-592 „Dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tinkamo naudojimo“ taikymo.

Klaipėdos TLK 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. A1-4355 nurodė pareiškėjui pateikti dokumentų (sąskaitų faktūrų) kopijas, pagrindžiančias 2015 m. I pusmečio PSDF biudžeto lėšų panaudojimą (medicininio ir kito inventoriaus remontui – 817 111 Eur). Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo reikalavimu, prašė teismo jį panaikinti, kadangi, jo manymu, toks viešojo administravimo subjekto (atsakovo) veiksmas – reikalavimas pateikti įstaigos apskaitos ir buhalterinius dokumentus PSDF lėšų panaudojimo analizės funkcijoms atlikti – yra įstatymuose nustatytų įgaliojimų viršijimas.

Šiam ginčui yra reikšmingos ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios nustato, kad asmuo gali kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą.

Administracinių teismų praktikoje, aiškinant minėtas nuostatas, laikomasi pozicijos, kad teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip teisė skųsti teismui ir tokius veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-533/2010).

Vertinant šio ginčo teisminio proceso tikslingumą ginti pažeistą teisę ar interesą, yra svarbi atsakovo kompetencija ir jo nurodymo tikslai. Kadangi ginčas kilo dėl pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 5 d. atsakovui pateiktos 2015 m. I pusmečio PSDF finansinės veiklos ataskaitos, ginčui taikytinas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-592 3.1. punktas (2012 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. V-370 redakcija), kuriuo nustatyta, kad teritorinės ligonių kasos atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaigų PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimų ūkio subjektams analizę. Analizės rezultatus, asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės veiklos ataskaitas ir jų suvestinę bei atskirai užpildytas universiteto ligoninių, respublikos ligoninių, regiono ligoninių, rajono ligoninių, miesto poliklinikų, greitosios medicinos pagalbos stočių, pirminės sveikatos priežiūros centrų, slaugos ligoninių bei privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų suvestines ataskaitas iki einamųjų metų gegužės 20 d. (už I ketvirtį), rugpjūčio 20 d. (už II ketvirtį ir pusmetį), lapkričio 20 d. (už III ketvirtį ir 9 mėn.) ir kitų metų kovo 10 d. (už IV ketvirtį ir metus) pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigas Sveikatos apsaugos ministerijai bei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atsakovas, vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-592 3.1. punktu, privalėjo atlikti minėtos ataskaitos analizę ir jos rezultatus bei pačią ataskaitą pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai bei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kadangi atsakovui nėra suteikta kompetencija pradėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės veiklos patikrinimą.

Pagal minėtą teisinį reguliavimą dėl PSDF biudžeto lėšų naudojimo tinkamumo teritorinė ligonių kasa veikia kaip tarpininkas tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir Sveikatos apsaugos ministerijos bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, todėl teritorinės ligonių kasos bet kurie nurodymai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, grindžiami Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-592 3.1. punktu, turi procedūrinio (tarpinio) dokumento statusą.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, panašioje byloje (žr. administracinę bylą Nr. AS143-338/2011 ir joje nurodytą teismų praktiką) buvo konstatuota, kad mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Jis savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Tik priėmus galutinį sprendimą, pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas (veiksmas) bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-403/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1412/2011, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011, 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011 ir kt.).

Klaipėdos TLK 2015 m. rugpjūčio 19 d. nurodymas Nr. A1-4355 pareiškėjui pateikti dokumentų (sąskaitų faktūrų) kopijas, pagrindžiančias 2015 m. I pusmečio PSDF biudžeto lėšų panaudojimą, yra tarpinės procedūros dokumentas, todėl jam taikytinos minėtos teismų praktikos nuostatos ir toks dokumentas teismui tiesiogiai neskundžiamas, o prasidėjęs ginčas dėl tokio dokumento teisėtumo nenagrinėtinas administraciniame teisme ir byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p.).

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas