Legislator Case Law & Legislation
ecf3950d-1b85-419f-b20e-c26ed14aa1ed AI generated

ecf3950d-1b85-419f-b20e-c26ed14aa1ed · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ecf3950d-1b85-419f-b20e-c26ed14aa1ed
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-670-468/2016Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00191-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2.; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S 2016 m. gruodžio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,sekretoriaujant Ilonai Lonskai,dalyvaujant prokurorei Editai Kadūnienei,gynėjui advokatui Edmundui Kisieliui,nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

ecf3950d-1b85-419f-b20e-c26ed14aa1ed · Vilniaus apygardos teismas: iÅ¡ nosies landų kraujavimo nepastebima, apatinės lÅ«pos iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje keli nubrozdinimai, dėl ko, apeliantų vertinimu, negalėjo bÅ«ti toks kraujuotas visas nukentėjusiojo veidas.Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nukentėjusysis pagalbos telefonu iÅ¡kvietė policijÄ ir medicinos pagalbÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, prieÅ¡ atvykstant policijai jis dėl neaiÅ¡kių priežasčių savo automobilį perstatė į kitÄ vietÄ . Pirminis medikų iÅ¡kvietimas, visi kiti trys nukentėjusiojo skambučiai gydytojams nebuvo skirti praÅ¡yti pagalbos, o buvo klausiama, kaip užfiksuoti įvykį ir padarytus sužalojimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-670-468/2016Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00191-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2.; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S 2016 m. gruodžio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,sekretoriaujant Ilonai Lonskai,dalyvaujant prokurorei Editai Kadūnienei,gynėjui advokatui Edmundui Kisieliui,nuteistajam A.

B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Edmundo Kisieliaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-03 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant jį per visÄ bausmės laikÄ tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje bei per 1 mėnesį atlyginti priteistÄ turtinę žalÄ .

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, ir iÅ¡ A. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 28,23 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės A. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016-02-25 apie 20:45 val., požeminėje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu, kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė V.

J. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam V. J. sukeldamas fizinį skausmÄ ir padarydamas apatinės lÅ«pos sumuÅ¡imÄ , lydimÄ pereinamosios dalies nubrozdinimo bei pavirÅ¡inės muÅ¡tinės žaizdos gretimoje lÅ«pos gleivinėje, Å¡iais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ . Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o panaikinti apkaltinamÄ jį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-03 nuosprendį ir priimti A.

B. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva perkvalifikavęs A. B. veikÄ iÅ¡ BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d., prieÅ¡ tai nesuformulavus naujo kaltinimo ir tinkamai nepraneÅ¡us apie tai kaltinamajam ir jo gynėjui, pažeidė BPK 44 str. 7 d. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nuostatas. Kaltinamasis nežinojo, nuo ko turėjo gintis, negalėjo pasirengti naujai gynybai bei efektyviai gintis nuo naujai pareikÅ¡to kaltinimo dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl ko buvo pažeistos baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribos (BPK 255 str. 1 d.).

Naujame kaltinime nurodomos ir tos pačios, tačiau kitaip vertinamos aplinkybės, kurios teisiamajame posėdyje nebuvo nustatinėjamos ir tiriamos: pvz., teismo naujai suformuluotame kaltinime nurodoma apie asmeninių paskatų buvimÄ , nurodoma ir tyčia sukelti fizinį skausmÄ ar nežymiai sužaloti nukentėjusįjį. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje buvo apklaustas dėl jam kaltinamajame akte inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., ir kaltu neprisipažino. Tačiau pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo panaudojo kaltinamojo ir nukentėjusiojo ankščiau duotus parodymus, pritaikydamas juos naujai suformuluotam kaltinimui pagal BK 140 str. 1 d., kaltinamajam nesuteikiant teisės iÅ¡sakyti savo pozicijÄ dėl pareikÅ¡to naujo kaltinimo, pagal kurį jis yra nuteistas.

Be to, bylos teisminio nagrinėjimo metu teisėjas, manydamas, kad kaltinamojo veika gali bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d., kuri nurodyta BPK 407 str. ir nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka, teismo posėdyje įrodymo tyrimo stadijoje paklausė nukentėjusiojo, ar jis nesusitaikytų su kaltinamuoju ir atvirkščiai. Nukentėjusysis atsakė, kad susitaikyti su kaltinamuoju nepageidauja, kaltinamasis neigė ir patį smÅ«gių sudavimo faktÄ , tačiau teisėjas neiÅ¡aiÅ¡kino kaltinamajam ir nukentėjusiajam, kad galimai bus pereita iÅ¡ valstybinio į privatų kaltinimÄ , ir nepranešė proceso dalyviams apie galimybę kvalifikuoti kaltinamojo veiksmus pagal kitÄ baudžiamojo kodekso straipsnį, t.y.

BK 140 str. 1 d. Apeliantų vertinimu, tokiu bÅ«du buvo pažeisti BPK 417 str. 2 d. reikalavimai bei netinkamai, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo numatytÄ procedÅ«rÄ , iÅ¡spręstas kaltinamojo veiksmų perkvalifikavimo teisiamajame posėdyje klausimas. Tokie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais, kadangi buvo suvaržyta nuteistojo teisė žinoti kaltinimo pobÅ«dį bei pagrindÄ , o tuo pačiu ir teisė į gynybÄ . Be to, Å¡iuo atveju aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstÄ manymÄ , jog byla buvo nagrinėjama nepakankamai iÅ¡samiai, neobjektyviai, nuteistajam suteikiant pagrįstÄ pagrindÄ manyti, jog teismas galėjo bÅ«ti nepakankamai atidus, objektyvus ir tuo pačiu Å¡aliÅ¡kas, kas taip pat sudaro pagrindÄ naikinti skundžiamÄ nuosprendį.Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pateikė neiÅ¡samiÄ surinktų įrodymų analizę, apsiribojo tik jų nurodymu ir trumpu apraÅ¡ymu, nepaÅ¡alino parodymų prieÅ¡taravimų.

Be to, nenurodė, kokiu pagrindu vienus įrodymus atmeta ir jais nesivadovauja, o kitais remiasi. Å iuo atveju byloje surinkti įrodymai, o, bÅ«tent, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog žodinis konfliktas tarp A. B. ir V. J. kilo nukentėjusiajam emocingai ir nepadoriai, keiksmažodžiais iÅ¡reiÅ¡kus nepasitenkinimÄ ir užsipuolus A. B. dėl automobilio parkavimo bÅ«do. Byloje yra pateiktas apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio akivaizdu, kad tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytoja teisme apklausta jo sutuoktinė, sakė netiesÄ , nurodydami, kas vairavo automobilį.

Apeliantų vertinimu, iÅ¡ priekinės keleivio vietos liudytojai įvykio aplinkybės (smÅ«gių sudavimas) negalėjo bÅ«ti matomos. Vaizdo bei garso įraÅ¡e įvykis užfiksuotas sekundžių tikslumu. Kaip matyti iÅ¡ apžiÅ«ros protokolo, nukentėjusysis buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir buvo įvykio vietoje nuo įraÅ¡o 03:13 iki 03:22 min. (viso 9 sekundes). Per tokį laikÄ iÅ¡lipti ir įlipti į automobilį, atidaryti dureles ir jas uždaryti, nueiti pirmyn ir atgal per automobilio ilgį, apsižodžiauti ir bÅ«ti sumuÅ¡tam suduodant 2-3 smÅ«gius, yra neįmanoma.

Apeliantų teigimu, tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nebuvo ir negalėjo būti jokio fizinio kontakto. Nukentėjusysis susižalojo pats, kai pakankamai staigiai pakilo automobilio bagažinės dangtis, ir jis veidu atsitrenkė į jį. Byloje pateiktose nuotraukose matomas sukruvintas nukentėjusiojo veidas (apeliantų nuomone, akivaizdžiai dirbtinai suteptas), tačiau net ir esant stipriam kraujavimui dėl neaiškių priežasčių krauju visiškai nesusitepė nukentėjusiojo drabužiai. VUGMP ligoninės išduotame apžiūros lape po pilnos gydytojų apžiūros iš karto po įvykio konstatuota, kad V.

J. iÅ¡ nosies landų kraujavimo nepastebima, apatinės lÅ«pos iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje keli nubrozdinimai, dėl ko, apeliantų vertinimu, negalėjo bÅ«ti toks kraujuotas visas nukentėjusiojo veidas.Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nukentėjusysis pagalbos telefonu iÅ¡kvietė policijÄ ir medicinos pagalbÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, prieÅ¡ atvykstant policijai jis dėl neaiÅ¡kių priežasčių savo automobilį perstatė į kitÄ vietÄ . Pirminis medikų iÅ¡kvietimas, visi kiti trys nukentėjusiojo skambučiai gydytojams nebuvo skirti praÅ¡yti pagalbos, o buvo klausiama, kaip užfiksuoti įvykį ir padarytus sužalojimus.

Be to, nukentėjusysis policijos pareigÅ«nams nenurodė gyvenamosios vietos, tik teigė, kad jį sumušė kaltinamasis. Apeliantų nuomone, tokiu bÅ«du buvo siekiama, kad pareigÅ«nai, iÅ¡ karto sulaikę tariamÄ pažeidėjÄ , nenustatytų realios tiesos. Be to, pareiÅ¡kime policijai nukentėjusysis nurodė, kad ne jis ėjo prie nuteistojo, o nuteistasis neva tai priėjo prie jo ir jį sumušė (priėjo ir pradėjo smÅ«giuoti kumščiais į galvÄ ). Tačiau Å¡ias aplinkybes teisminio proceso metu paneigė ir pats nukentėjusysis, ir jo sutuoktinė.

Anot apeliantų, esant daug nepaÅ¡alintų prieÅ¡taravimų dėl A. B. dalyvavimo neva tai sumuÅ¡ant V. J., visos abejonės turėtų bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Apeliaciniame skunde nurodomi ir nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojantys duomenys, kad jis 25 metus nepriekaiÅ¡tingai tarnavo policijos struktÅ«rose, Å¡iuo metu dirba privatų teisinį darbÄ , nuo 2013 m. yra Lietuvos kelių policijos veteranų asociacijos narys, visur charakterizuojamas teigiamai, nėra teistas, baustas administracine tvarka.

PrieÅ¡ingai nei nuteistasis, nukentėjusysis per pastaruosius metus net 19 kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, pastarojo asmens atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 227 str. Apeliantų nuomone, nukentėjusysis galėjo kerÅ¡tauti buvusiam policijos pareigÅ«nui. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – atmesti. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A.

B. pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d.Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva perkvalifikuodamas A. B. veikÄ iÅ¡ BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d., prieÅ¡ tai nesuformulavus naujo kaltinimo ir tinkamai nepraneÅ¡us apie tai kaltinamajam ir jo gynėjui, pažeidė BPK 44 str. 7 d. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nuostatas. Kaltinamasis nežinojo, nuo ko turėjo gintis, negalėjo pasirengti naujai gynybai bei efektyviai gintis nuo naujai pareikÅ¡to kaltinimo dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl ko buvo pažeistos baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribos ir tuo pačiu jo teisė į gynybÄ .Vertinant Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, pažymima, kad asmens teisės į gynybÄ baudžiamajame procese įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs ir su teise žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, ir teisės pasirengti gynybai užtikrinimu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta (BPK 255 str. 2 d.).

IÅ¡ Å¡ių įstatymo nuostatų seka, kad bylos nagrinėjimo teisme metu, laikantis įstatyme nustatytų sÄ lygų ir tvarkos, taip pat užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybÄ , kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali bÅ«ti pakeistas.2016-10-03 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad: „teismas nori pasakyti, pastebėti, jeigu kartais bÅ«tų pagrindas įžvelgti, jog kaltinamojo A. B. veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuojami pagal kitÄ straipsnį, tame tarpe sunkesnį, arba lengvesnį, ar keistųsi kaltinamojo parodymai, pozicija, gynyba“ (b.l. 153).

Kaip matyti iÅ¡ A. B. paaiÅ¡kinimo, į šį teismo paklausimÄ , jis konkrečiai atsakė, kad jo parodymai nesikeistų nepriklausomai nuo veikos kvalifikavimo. Atitinkamai nukentėjusysis V. J. parodė, kad palaikytų savo reikalavimÄ dėl to, kad A. B. bÅ«tų nubaustas, ir iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad bÅ«tų linkęs susitaikyti, jei tai inicijuotų A. B.. Pastarasis asmuo nepareiÅ¡kė noro taikytis. Taigi, nuteistajam A. B. teisiamajame posėdyje iÅ¡ anksto buvo praneÅ¡ta apie galimybę perkvalifikuoti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal sunkesnį ar lengvesnį baudžiamojo įstatymo straipsnį, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista jo teisė į gynybÄ .

Kaip minėta, nuteistasis kategoriÅ¡kai patvirtino, kad jo parodymai nesikeistų nepriklausomai nuo veikos kvalifikavimo, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo panaudojo jo bei nukentėjusiojo ankščiau duotus parodymus, pritaikydamas juos naujai suformuluotam kaltinimui pagal BK 140 str. 1 d., A. B. nesuteikiant teisės iÅ¡sakyti savo pozicijÄ dėl pareikÅ¡to naujo kaltinimo, pagal kurį jis yra nuteistas. Tuo pačiu apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad buvo pažeistos BPK 417 str. 2 d. nuostatos, kadangi teisėjas, paklausęs nukentėjusiojo, ar jis susitaikytų su kaltinamuoju, ir atvirkščiai, ir Å¡alims atsisakius taikytis, neiÅ¡aiÅ¡kino kaltinamajam ir nukentėjusiajam, kad galimai bus pereita iÅ¡ valstybinio į privatų kaltinimÄ , ir nepranešė proceso dalyviams apie galimybę kvalifikuoti kaltinamojo veiksmus pagal kitÄ baudžiamojo kodekso straipsnį, t.y.

BK 140 str. 1 d. Pažymima, kad ir skundžiamame nuosprendyje pasisakyta, jog A. B. taikytis su nukentėjusiuoju atsisakė (BPK 416 str.), praneÅ¡us apie galimybę keisti veikos kvalifikacijÄ , nukentėjusysis V. J. nurodė, kad pretenzijų ir kaltinimo kaltininkui neatsisako. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad Å¡iuo atveju teisiamajame posėdyje nukentėjusysis aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad A. B. bÅ«tų nubaustas, kas leidžia pripažinti, kad Å¡is jo reikalavimas apėmė ir veikÄ , kuriÄ teismas galėjo pripažinti privataus kaltinimo dalyku.

Teisiamojo posėdžio pirmininko informacija apie kaltinimo pakeitimo galimybę, taip pat nukentėjusiojo reikalavimas, kad A. B. būtų nuteistas, yra nurodyti teisiamojo posėdžio protokole, kurio turinį pilnai patvirtina byloje darytas teismo posėdžio garso įrašas, teismas šias aplinkybes vertino ir teismo nuosprendyje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos BPK 417 str. nuostatos, ir/ar kad teismas buvo šališkas. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su skundžiamame nuosprendyje netinkamai atlikta įrodymų analize, jos nepakankamumu, pažymėtina, kad nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tirtus įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, įvertino tiek nuteistojo A. B., tiek ir nukentėjusiojo V. J. bei liudytojų J. J., L. J. parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus (specialisto iÅ¡vadÄ , paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapÄ ir kt.), vaizdo ir garso įraÅ¡e užfiksuotas aplinkybes, visus juos sugretino tarpusavyje ir pateikė motyvuotas iÅ¡vadas dėl A.

B. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad sprendžiant A. B. kaltės klausimÄ nebuvo padaryta jokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.Byloje nustatyta, Å¡ios aplinkybės neginčija ir apeliantai, kad konfliktas tarp A. B. ir nukentėjusiojo V. J. kilo dėl asmeninių paskatų, praeities nesutarimų, nukentėjusiajam emocingai ir nepadoriai iÅ¡reiÅ¡kus nepasitenkinimÄ dėl A. B. automobilio parkavimo bÅ«do.

IÅ¡ nukentėjusiojo V. J. teisme duotų parodymų matyti, kad įvykio dienÄ automobilį vairavo ir tuo pačiu į požeminę automobilių stovėjimo aikÅ¡telę atvažiavo jo žmona J. J., kuri negalėjo priparkuoti automobilio į stovėjimo vietÄ aikÅ¡telėje. Tada nukentėjusysis iÅ¡lipo pro priekines keleivio dureles, apėjo automobilį ir paprašė A. B. patraukti savo automobilį, jiedu susitiko tarp savo automobilių, ir tuomet A. B. jam sudavė tris smÅ«gius kumščiais į veidÄ .

Konflikto metu automobilis nebuvo įvažiavęs į stovėjimo vietÄ . Po konflikto jis iÅ¡ karto skambino policijai, atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Nukentėjusysis tvirtino, kad žmona matė jam A. B. suduodamus smÅ«gius, konfliktÄ stebėjo bÅ«dama automobilyje (b.l. 144-145). IÅ¡ liudytojos J. J. teisme duotų parodymų taip pat matyti, kad ji vairavo automobilį ir sustojo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, negalėdama priparkuoti automobilio į parkavimo vietÄ . Tada vyras norėjo papraÅ¡yti A.

B., kad jis patrauktų automobilį, ir ji galėtų prisiparkuoti. Matė, kaip A. B. sudavė smÅ«gius jos vyrui į veidÄ (V. J.), šį vyrÄ ji atpažino teismo salėje. Be to, patvirtino, kad ji sėdėjo vairuotojo vietoje (tokiÄ aplinkybę Å¡i liudytoja buvo nurodžiusi ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 37)), abu vyriÅ¡kiai stovėjo jai iÅ¡ kairės pusės (b.l. 150). Taigi, minėtų asmenų parodymai patvirtina, kad J. J. įvykį ir tuo pačiu A. B. suduodamus smÅ«gius V. J. į veidÄ matė ne iÅ¡ priekinės keleivio vietos, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o iÅ¡ vairuotojo vietos.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Å¡iuo atveju A. B. veikos kvalifikavimui neturi tai, kas konkrečiai vairavo automobilį (nukentėjusysis ar jo žmona), dėl ko apeliantai nepagrįstai kelia šį klausimÄ bei tvirtina, kad nebuvo paÅ¡alinti parodymų prieÅ¡taravimai. Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojos J. J. parodymais, kad ji tiesiogiai matė A. B. suduodamus smÅ«gius nukentėjusiajam į veidÄ , kadangi jos parodymus patvirtina ne tik nukentėjusiojo V. J. parodymai, bet ir liudytoju teisme apklausto policijos pareigÅ«no L.

J. parodymai, specialisto iÅ¡vada. BÅ«tent, liudytojas L. J. teisme parodė, kad, atvykus į įvykio vietÄ , pasitiko sumuÅ¡tas asmuo, jo veidas buvo kruvinas, kraujavo iÅ¡ nosies, lÅ«pos buvo patinusios. Nukentėjusysis aiÅ¡kino, kad įvyko konfliktas dėl stovėjimo vietos, nurodė, kad jį sužalojo pažįstamas (b.l. 145). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad V. J. apžiÅ«ros metu nustatyti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: apatinės lÅ«pos sumuÅ¡imas, lydimas pereinamosios dalies nubrozdinimo bei pavirÅ¡inės muÅ¡tinės žaizdos gretimoje lÅ«pos gleivinėje, apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės pirmojo ir kairės pusės antrojo dantų virÅ¡utinių raÅ¡tų medžiagos nedideli nuskėlimai.

Šie kūno sužalojimai V. J. galėjo būti padaryti suduodant ne mažiau du smūgius į apatinio žandikaulio ir apatinės lūpos sritį, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku, tai yra 2016-02-25 (b.l. 24-25). Tai, kad, apeliantų vertinimu, fotonuotraukose užfiksuotas pernelyg kruvinas nukentėjusiojo veido, minėtoje specialisto išvadoje nukentėjusiajam padarytų sužalojimų nepaneigia. Apeliaciniame skunde, tvirtinant, kad tarp nuteistojo A. B. ir nukentėjusiojo V. J. nebuvo ir negalėjo būti jokio fizinio kontakto, keliama versija, jog nukentėjusysis susižalojo pats bagažinės atidarymo metu, kuomet staigiai pakilo bagažinės dangtis, yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl tikėti ja teismui nėra jokio pagrindo.

Pastebėtina, kad tokia versija anksčiau net ir nebuvo keliama, pats gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad anksčiau nebuvo įrodinėta aplinkybė, kur galėjo susižeisti nukentėjusysis, tik apeliaciniame skunde nurodė, jog galimai nuo bagažinės dangčio atidarymo. Be to, tik apeliaciniame skunde keliama ir kita versija, kad nukentėjusysis po įvykio perstatė automobilį į kitÄ vietÄ . Kadangi Å¡io apeliantų teiginio nepagrindžia jokie objektyvÅ«s bylos duomenys, jis atmetamas kaip nepagrįstas bei neturintis jokios reikÅ¡mės kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui.PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių nepaÅ¡alintų prieÅ¡taravimų tarp asmenų parodymų, o taip pat ir abejonių dėl A.

B. kaltės nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatÄ . Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio apie patirtÄ sužalojimÄ pranešė policijos pareigÅ«nams, atsakė į visus jų užduotus klausimus, nurodė adresÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma atvykti, taip pat konkrečiai nurodė, kad jį sumušė jam pažįstamas asmuo, kaimynas, taip pat nurodė, kad jam yra reikalinga greitoji medicinos pagalba. Apeliantai pateikia subjektyvų nukentėjusiojo elgesio po įvykio (skambinimo gydytojams ir teiravimosi dėl įvykio bei padarytų sužalojimų užfiksavimo) vertinimÄ , taip pat savaip interpretuoja, kodėl nukentėjusysis policijos pareigÅ«nams nenurodė kaltininko gyvenamosios vietos adreso, ir nepagrįstai teigia, kad nukentėjusysis siekė, jog policijos pareigÅ«nai, iÅ¡ karto sulaikę tariamÄ pažeidėjÄ , nenustatytų tikrosios tiesos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo tikėti ir apeliantų pateikta versija, kad nukentėjusysis galėjo kerÅ¡tauti A. B. kaip buvusiam policijos pareigÅ«nui, kuris yra charakterizuojamas itin teigiamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytos aplinkybės, kad A. B. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė įžūliu elgesiu, yra perteklinės, todėl jos iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alintinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo A.

B. ir jo gynėjo advokato Edmundo Kisieliaus apeliacinį skundÄ atmesti.PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies kaip perteklines aplinkybes, kad A. B. jam inkriminuotÄ veikÄ padarė įžūliu elgesiu. Kolegijos pirmininkė                                                        Daiva Kazlauskienė Teisėjai                                                                                   Aiva Survilienė                                                                                                ArtÅ«ras Å umskas