eceffa8d-ff48-422b-b6cd-cd341e43ad60 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2219-657/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03663-2013-3                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.8.9.; 2.5.8.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.;KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 23 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje ieškovų V.

L. ir D. L. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-278-652/2015 pagal ieÅ¡kovų V. L. ir D. L. ieÅ¡kinį atsakovei V. Å ., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai, VÄ® Registrų centro Alytaus filialui, K. U., S. U., R. G., N. G., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovai V. L. ir D. L. kreipėsi į teismÄ ir patikslinę ieÅ¡kinio reikalavimus prašė pripažinti nepagrįstu atsakovės V. Å . atsisakymÄ patvirtinti žemės sklypo ribas ir nustatyti žemės sklypo ribas pagal UAB ,,Altida” parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ ; pripažinti teisę nustatyta tvarka įregistruoti žemės sklypo planÄ kadastre be bendraturtės V. Å . sutikimo; leisti įteisinti statinį – įvažiavimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , iÅ¡klotÄ trinkelėmis, 12,48 x 3,45 (bendras plotas 43,056 kv.

m) dydžio, nustatant vidinę statinio ribÄ pagal garažo sienÄ â€“ be bendraturtės V. Å . sutikimo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.1, b.l. 52-55; T.2, b.l. 58). Nurodė, kad ieÅ¡kovai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Sklypo planas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtas vietinėje koordinačių sistemoje, po to perskaičiuota į valstybinės LKS-94 sistemos koordinates. 2012 m. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius permatavo sklypÄ ir nustatė neatitikimus kadastre pažymėtoms sklypo dalims.

Iki tol Å¡alys naudojosi pagal Z. P. IÄ® 2003 metų lapkričio mėnesį įformintÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo aktÄ , kurį pasirašė visi bendraturčiai. Å io paženklinimo pagrindu buvo parengtas žemės sklypo planas, kuris atitiko visus reikalavimus. Tarp bendraturčių kilus ginčui dėl tvoros pastatymo Alytaus rajono apylinkės teisme 2007-12-20 buvo patvirtinta taikos sutartis, kurioje aptarta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Pagal Taikos sutartį ieÅ¡kovai leido V. Å . iÅ¡betonuoti įvažiavimÄ Ä¯ jos garaÅ¾Ä bendram naudojimui priskirtoje žemėje.

Atsakovė žinojo apie V. L. ketinimÄ kitÄ Ä¯važiavimo dalį iÅ¡grįsti trinkelėmis. IeÅ¡kovui sudėjus senas trinkeles, 2009 m. teko jas keisti naujomis. 2012 metais atsakovė kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrių dėl V. L. savavaliÅ¡kų veiksmų, iÅ¡klojus trinkelėmis dalį įvažiavimo bei naudojantis valstybine žeme. IeÅ¡kovai yra numatę iÅ¡pirkti dalį naudojamos valstybinės žemės, tačiau atsakovė V.

Å . atsisakė pasiraÅ¡yti parengtÄ sklypo ribų planÄ . Valstybine žeme ir atsakovė naudojasi. Be to, sklypo plane nurodyta, kad 8 kv.m Å¡alims priklausančio žemės sklypo naudojasi kaimynas ir ta dalis apsodinta tujomis. Plane padaryta 1 kv.m paklaida, kuri yra leistina. Sudarydami naujÄ planÄ , ieÅ¡kovai siekia įteisinti ir įvažiavimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , iÅ¡klotÄ trinkelėmis. Atsakovė V. Å . su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovai įrengę bordiÅ«rÄ per aikÅ¡telės vidurį prie įvažiavimo į garaÅ¾Ä , sumažino jai priskirtÄ Ä¯važiavimo dalį 3,75 m, kuriÄ pagal taikos sutartį ji turėjo teisę iÅ¡betonuoti.

BordiÅ«ras jai apsunkino patekimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä . IeÅ¡kovų trinkelėmis iÅ¡klotoje įvažiavimo dalyje yra Å¡alių bendrai įrengtas lietaus vandens surinkimo Å¡ulinys, o bordiÅ«ras trukdo lietaus vandeniui nutekėti į Å¡ulinį iÅ¡ atsakovės garažo pusės. 2007 metais buvo sudaryta taikos sutartis dėl naudojimosi sklypu ir įregistruotas žemės sklypo planas, su kuriuo sutinka ir kurį keisti nėra pagrindo.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėAlytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.3, b.l. 143-148).

Teismas sprendė, kad iÅ¡ pateikto S. K. firmos ,,Korika“ situacijos plano matyti, kad įteisinus ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ statinį, atsakovei sklypo dalis sumažėtų nuo 46 kv. m (kaip nurodyta pirminiame plane) iki 42 kv. m. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad tokio statinio įteisinimas pažeistų atsakovės interesus, kadangi ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai naudotųsi didesne žemės sklypo dalimi, negu Å¡alys yra susitarę. IÅ¡ Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-12-20 nutartimi patvirtintos taikos sutarties tarp V.

L., D. L., V. Å . dėl naudojimosi 756 kv.m žemės sklypu, matyti, kad ieÅ¡kovų nurodyta aikÅ¡telė yra ant bendro naudojimo žemės. IeÅ¡kovai neprašė keisti nustatytos sklypo naudojimosi tvarkos, tokiu bÅ«du iÅ¡lieka neapibrėžtumas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, ant kurios yra iÅ¡klotos trinkelės, tačiau ieÅ¡kovai savo reikalavimų daugiau netikslino. Teismas sprendė, kad liko nepaneigti atsakovės argumentai dėl įvažiavimo apsunkinimo, o ieÅ¡kovai siekia įteisinti valstybinės žemės faktinį naudojimÄ , kuris yra užfiksuotas 2012-10-17 savavaliÅ¡kos statybos akte.

Nacionalinė žemės tarnyba ieÅ¡kovams nurodė, kad, jei jie pageidauja pirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ , turi parengti žemės valdos projektÄ bei pagal šį projektÄ parengti žemės sklypo planÄ , ieÅ¡kovų pateiktas patikslintas žemės sklypo planas neatitinka 2003 m. lapkričio mėn. patvirtinto plano, atsiradusi 1 kv.m paklaida neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 123 punkto reikalavimų, be to, plane nurodyti riboženkliai, kurie neturi bÅ«ti nurodyti. Teismas pažymėjo, kad VÄ® Registrų centras Alytaus filialas nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi faktinė padėtis pagal naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planÄ Nekilnojamojo turto kadastre neregistruojama, nes tai nenumatyta teisės aktuose, apie tai gali bÅ«ti pažymima padarant žymÄ apie juridinį faktÄ .

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovai tikslesnių kadastrinių matavimų fakto neįrodė ir sprendė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti 2003 metų VÄ® Registrų centras įregistruoto ir pažymėto kadastro žemėlapyje žemės sklypo plano, todėl ieÅ¡kovų reikalavimas pripažinti nepagrįstu atsakovės V. Å . atsisakymÄ patvirtinti žemės sklypo ribas ir nustatyti žemės sklypo ribas pagal 2015-04-02 UAB ,,Altida“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ bei pripažinti teisę nustatyta tvarka įregistruoti žemės sklypo planÄ kadastre be bendraturtės V.

Å . sutikimo atmestinas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai nesilaikė ir neįgyvendino valstybinės žemės naudojimosi ar iÅ¡sipirkimo tvarkos. Atmetęs ieÅ¡kinį, teismas atsižvelgęs į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalius dydžius (aktuali redakcija nuo 2015-03-20), į bylos sudėtingumÄ , posėdžių skaičių, sprendė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės naudai priteistina 800,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniame skunde ieÅ¡kovai V. L. ir D. L. praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-07-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti (T.4, b.l. 1-9). Apeliantų teigimu, teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines ir procesines teisės normas, nesivadovavo teismų praktika ir neatskleidė bylos esmės. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Apeliantų nuomone, atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovams užkertama galimybė nuomoti ar iÅ¡sipirkti valstybinę žemę, kuria jie naudojasi.

Å iuo atveju yra bÅ«tina nustatyti žemės sklypo ribas. Atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai nepaÅ¡alino nesutarimų su bendraturte V. Å ., nes ji atsisakė pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų suderinimÄ . Atlikus kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, jog ne tik L. naudojasi valstybine žeme (joje pastatyta tvora), bet ir atsakovė V. Å . (jos gyvatvorė auga valstybei priklausančioje žemėje). Be raÅ¡ytinio bendraturtės V. Å . žemės sklypo ribų suderinimo apeliantai negali atlikti jokių kitų veiksmų, susijusių su žemės sklypo dalies iÅ¡ valstybės nupirkimu.

Nacionalinė žemės tarnyba, atsakydama į tuometinio Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento raÅ¡tÄ apsiribojo tik fakto konstatavimu, jog dalis tvoros – taÅ¡kas 4 – patenka į valstybinę žemę, nenurodant konkrečių dydžių, o Alytaus miesto savivaldybės administracija 2013-04-30 raÅ¡te nurodė, kad nėra parengtas ir patvirtintas teritorijos, kur yra ieÅ¡kovų namų valda, detalusis planas. Tvora buvo pastatyta toje pačioje vietoje, kurioje augo gyvatvorė.Teismas, nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯teisinti statinį – įvažiavimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , iÅ¡klotÄ trinkelėmis (plotas 43,056 kv.m), nustatant vidinę statinio ribÄ pagal garažo sienÄ be bendraturtės V.

Å . sutikimo, nes neįvertino, jog Å¡is statinys nėra pavojingas, nedaro žalos nei bendraturtės interesams, nei aplinkai. Be to, padarė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad tokio statinio įteisinimas pažeistų atsakovės interesus, nes be atsakovės pritarimo pirkti ar nuomoti faktiÅ¡kai naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį nėra jokių galimybių. Teismas, atmesdamas šį ieÅ¡kovų reikalavimÄ , nepagrįstai pirmenybę teikė atsakovės nesutikimui su ieÅ¡kiniu ir Nacionalinės žemės tarnybos nuomonei, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovai siekia įteisinti valstybinės žemės faktinį naudojimÄ .

Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovams užkertama galimybė nuomoti ar iÅ¡sipirkti valstybinę žemę. Sprendime nurodyta aplinkybė, kad 2015-04-13 ieÅ¡kovai pateikė patikslintÄ Å¾emės sklypo planÄ , kurį teismas įpareigojo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos patikrai, neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas nepasisakė, kodėl atmetami Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus raÅ¡ytiniai įrodymai, tuo pažeisdamas procesinių teisės normų, reglamentuojančių sprendimo turinį, reikalavimus.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iÅ¡ pateikto situacijos plano matyti, kad įteisinus ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ statinį, atsakovei sklypo dalis sumažėtų nuo 46 kv.m iki 42 kv.m, nes ieÅ¡kovai žemės naudojimosi ribų nekeitė, grindinio trinkelėmis iÅ¡klojo įvažiavimÄ Ä¯ savo garaÅ¾Ä . Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovų pateiktas fotonuotraukas, kuriose matyti, kad trinkelėmis padengta įvažiavimo į garaÅ¾Ä riba aiÅ¡kiai tiesia linija eina nuo garažo sienos sandÅ«ros, pažyminčios ieÅ¡kovų garažo ribas, ir nepagrįstai skirtingai vertina ieÅ¡kovų iÅ¡dėtas grindinio trinkeles ir atsakovės iÅ¡betonuotÄ Å¾emės sklypo dalį, nors STR prasme tai yra statiniai.

Atsakovei įvažiavimas į jos garaÅ¾Ä nebuvo apsunkintas. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, neįvertino jų viseto, pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , be to, tinkamai neįvertino Å¡alių tarpusavio santykių, Å¡alių sÄ Å¾iningumo.Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisė atsakovei 800,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, nenurodant už kokias teisines paslaugas, kokiÄ pinigų sumÄ teismas pripažįsta pagrįsta.Atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ atsakovė V.

Å . ir Nacionalinė žemės tarnyba prašė apeliacinį skundÄ atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (T.4, b.l. 21-27, 39-43). Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi po atiliktų UAB „Altida“ kadastrinių matavimų pasikeitė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas, atitinkamai ir kiti kadastro duomenys, todėl turi bÅ«ti pakeičiamos bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismui, patvirtinus ieÅ¡kovų pateiktÄ planÄ nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas negalėtų pakeisti (patikslinti) sklypo kadastro duomenų, nes nėra parengta sklypo kadastro duomenų byla, kurioje turi bÅ«ti visi sklypo kadastro duomenys, o UAB „Altida“ parengtas sklypo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra parengtas neteisingai ir netiksliai.

Be to, ieÅ¡kovų pateiktas UAB „Altida“ žemės sklypo planas nepagrįstai iÅ¡kraipo tiek iÅ¡orines, tiek vidines 0,0756 ha žemės sklypo ploto, (duomenys neskelbtini), ribas ir esminiai keičia Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-3828-572/2007 patvirtintos Å¡alių taikos sutarties sÄ lygas. Plane nurodytas žemės sklypo plotas 757 kv.m neatitinka brėžinyje nurodyto naudojamo naudmenų ploto bei žemės sklypo naudojimosi ploto lentelėje nurodyto ploto, todėl atsakovė V.

Å . pagrįstai atsisako tokį planÄ pasiraÅ¡yti. IeÅ¡kovams iÅ¡klojus trinkeles pasikeitė ne tik bendrojo naudojimo žemės sklypo dalys, bet atsakovei atimta galimybė naudotis bendrais inžineriniais įrenginiais, esančiais ginčo žemės sklype. Patys ieÅ¡kovai nebuvo aktyvÅ«s ir neatliko jokių veiksmų, kad iÅ¡sipirkti valstybinę žemę, todėl siekdami įregistruoti žemės sklypo planÄ kadastre be bendraturtės V. Å . sutikimo, ieÅ¡kovai bando įteisinti valstybinės žemės faktinį naudojimÄ , kuris užfiksuotas Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2012-10-17 suraÅ¡ytame savavaliÅ¡kos statybos akte.

Apeliantų argumentai, susiję su įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimu, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nesusiję su bylos medžiaga, aiÅ¡kiai nepaaiÅ¡kinantys, kokių konkrečių įrodymų teismas byloje neiÅ¡tyrė ar dėl jų nepasisakė, todėl nepagrįsti. IÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei priteistos 800,00 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, įvertinus bylos sudėtingumÄ , proceso trukmę, advokato sugaiÅ¡tÄ laikÄ teismo posėdžiuose ir pasirengimÄ jiems, bei rengiant procesinius dokumentus, yra adekvatus ir proporcingas advokato suteiktų teisinių paslaugų kiekiui ir mastui.

Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Byloje nustatyta, kad ieškovai V. L. ir D. L. bei atsakovė V. Š. yra gyvenamojo namo 1A2p su garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0756 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai (T.1, b.l. 87-90). Sklype taip pat yra garažas 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis ieškovams. Apeliantei V. Š. nuosavybės teise priklauso 9/25 gyvenamojo namo 1A2p ir 378/756 dalys žemės sklypo; ieškovui V.

L. priklauso 7/20 gyvenamojo namo, 2804/3100 garažo bei 214/756 dalys žemės sklypo, ieÅ¡kovei D. L. – 29/100 gyvenamojo namo, 296/3100 garažo bei 164/756 dalys žemės sklypo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-12-20 nutartimi buvo patvirtinta tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės sudaryta taikos sutartis dėl naudojimosi 756 kv.m žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarkos, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė naudotis bendrai žemės sklypo dalimi pažymėta plane indeksais F/46 ir B/46 kv.m, kurios plotas 92 kv.m (sutarties 1.1 p.), be to V.

L. ir D. L. leido V. Å . iÅ¡betonuoti 3,75 m pločio įvažiavimÄ Ä¯ jos garaÅ¾Ä bendram naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje B/46 (sutarties 3 p.) (T.1, b.l. 84-86, 124, 129; prijungta civilinė byla Nr. 2-3828-572/2007). Dėl žemės sklypo ribų. IeÅ¡kovai prašė pripažinti nepagrįstu atsakovės V. Å . atsisakymÄ patvirtinti žemės sklypo ribas ir nustatyti žemės sklypo ribas pagal UAB ,,Altida” parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ bei pripažinti teisę nustatyta tvarka įregistruoti žemės sklypo planÄ kadastre be bendraturtės V.

Å . sutikimo. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo bÅ«dais. Å ioje byloje ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė reikalavimus nustatyti žemės sklypo ribas pagal UAB „Altida“ 2013-10-03 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ (T.1, b.l. 33).

Taigi šis ieškovų pareikštas reikalavimas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jiems priklausančiu daiktu, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, tokiu atveju ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teisminę praktikÄ , aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , pirmÄ jÄ aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginÄÄ â€“ paprastai įrodo kreipimosi į teismÄ faktas. AntrÄ jÄ aplinkybę – sklypo ribų neaiÅ¡kumÄ â€“ gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus.

Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigÅ«racijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginÄÄ dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiÅ¡kai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi bÅ«ti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iÅ¡ esmės iÅ¡sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Sprendžiant, ar yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu bÅ«du Å¡i riba pažymėta; jei tai įvyko iki valstybinės žemės privatizavimo ar jÄ privatizuojant, tai ar susitarimas atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimÄ , reikalavimus; ar ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusios ar sutartos ribos; ar vėlesni žemės sklypų savininkai, įgydami sklypus, matė ir suprato įgyjamų sklypų ribas ir pan.Tiek pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ UAB „Altida“ planÄ , tiek iÅ¡ trečiojo asmens atsiliepimo į ieÅ¡kinį, tiek iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog ieÅ¡kovų sklypo dalį juosiančios tvoros ir atsakovės sklypo dalį ribojanti gyvatvorė (D-1 – 11 kv.m, D-2 – 6,56 kv.m, D-3 – 0,44 kv.m) viso 18 kv.m yra valstybinėje žemėje, kurios nei ieÅ¡kovai, nei atsakovė nėra įgiję įstatymų nustatyta tvarka, t.y. jie nėra Å¡io turto savininkai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 2.15 punkto 1 dalyje nustatyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Ä®siterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miÅ¡kų sklypų (plotų) įsiterpusį plotÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos. Å io punkto 3 dalyje nustatyta, jog jei praÅ¡ymus parduoti ar iÅ¡nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai, savivaldybės administracijai jie turi pateikti raÅ¡ytinį susitarimÄ dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių.

Besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar iÅ¡nuomojamo žemės ploto dydis besiribojančio žemės sklypo savininkui ar nuomininkui nustatomas proporcingai žemės sklypo kraÅ¡tinės, kuria pageidaujančio pirkti ar nuomoti įsiterpusį žemės plotÄ asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui. Jeigu besiribojantis žemės sklypas valdomas bendrosios nuosavybės teise (nuomojamas kelių asmenų), nustatant parduodamo ar iÅ¡nuomojamo įsiterpusio žemės ploto dalis, bendraturčiai (nuomininkai) laikomi vienu savininku (nuomininku).Å iuo nutarimu patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 5 punkte nustatyta, jog parduodamų ar iÅ¡nuomojamų žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus.IeÅ¡kovai kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijÄ , Nacionalinės žemės tarnybÄ dėl valstybinės žemės naudojimo įteisinimo (naudojamo žemės sklypo iÅ¡sipirkimo), ir perėmė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas.

UAB „Altida“, ieÅ¡kovų praÅ¡ymu, parengė žemės sklypo planÄ . Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos iÅ¡vada, konstatavo, jog ieÅ¡kovų pateiktas UAB „Altida“ žemės sklypo planas (T.2, b.l. 134) neatitinka valstybinės žemės iÅ¡sipirkimui rengiamam planui keliamų reikalavimų (T.1, b.l. 10-11, 135), 2003 m. lapkričio mėnesį patvirtinto plano, o atsiradusi 1 kv.m paklaida neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 123 punkto reikalavimų, plane nurodyti riboženkliai, kurie neturi bÅ«ti nurodyti (T.2, b.l. 134;

T.3, b.l. 20-21). Teisėjų kolegija konstattuoja, jog ieÅ¡kovai nesilaikė ir neįgyvendino valstybinės žemės naudojimosi ar iÅ¡sipirkimo tvarkos reikalavimų (LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimas Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos”), jų teisės nėra pažeistos, todėl nėra pagrindo tenkinti jų reikalavimo pripažinti nepagrįstu atsakovės V. Å . atsisakymÄ patvirtinti žemės sklypo ribas ir nustatyti žemės sklypo ribas pagal 2015-04-02 UAB ,,Altida” parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ bei pripažinti teisę nustatyta tvarka įregistruoti žemės sklypo planÄ kadastre be bendraturtės V.

Å . sutikimo, o ieÅ¡kovų argumentai dėl užkertamos galimybės nuomoti ar iÅ¡sipirkti valstybinę žemę yra deklaratyvÅ«s ir atmestini, nes ieÅ¡kovai turi galimybę įgyvendinti Å¡iÄ teisę pateikę teisės aktus atitinkantį žemės sklypo ribų planÄ . Dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo. IeÅ¡kovai taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas reikalavimas leisti įteisinti statinį – įvažiavimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , iÅ¡klotÄ trinkelėmis, 12,48 x 3,45 (bendras plotas 43,056 kv.m) dydžio, nustatant vidinę statinio ribÄ pagal garažo sienÄ â€“ be bendraturtės V.

Å . sutikimo ir nurodo, jog teismas neteisingai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovės teisių pažeidimo. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punktÄ tarp leidimui statyti naujÄ statinį gauti pateikiamų dokumentų numatytas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Byloje nėra ginčo, kad aikÅ¡telė yra įrengta neturint atsakovės bendraturtės V. Å . sutikimo. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas V.

L. žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) savavaliÅ¡kai yra įrengęs 43,056 kv.m aikÅ¡telę (iÅ¡klota trinkelėmis), kurios matmenys: 12,48 x 3,45 m, iÅ¡ abiejų pusių aprėminta 0,008-0,009 m aukščio bordiÅ«rais (2012-08-08 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktas Nr. SPA-34-(14.2), T.3 b.l. 41-49), todėl 2012 m. spalio 17 d. buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-10-121017-00053-(14.12) ir reikalavimas Nr. REI-10-121115-00054-(14.29) su reikalavimu ieÅ¡kovui V.

L. paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y. iki 2013 m. gegužės 15 d. savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį (aikÅ¡telę) (T.3, b.l. 67-73, 81-82). IeÅ¡kovas 2013 m. gegužės 14 d. pateikė praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ nustatytÄ savavaliÅ¡kos statybos padariniams Å¡alinti (T.3, b.l. 93), kuris buvo patenkintas ir terminas pratęstas iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. (T.3, b.l. 105). 2013 m. rugpjūčio 20 d. nustatyta, kad ieÅ¡kovas neįvykdė Reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius (Aktas Nr. RPA-10-130820-00030- (14.29), T.3, b.l. 109-110).

Kaip jau minėta 2007 m. gruodžio 20 d. Å¡alys sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-12-20 nutartimi. Pagal Å¡ios sutarties 1.1 punktÄ Å¡alys susitarė bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas 92 kv.m, plane pažymėta indeksais F/46 ir B/46, pagal atsakovės V. Å . parengtÄ planÄ . IeÅ¡kovai V. L. ir D. L. sutiko, jog V. Å . iÅ¡sibetonuotų 3,75 m pločio įvažiavimÄ Ä¯ jos garaÅ¾Ä bendram naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje B/46 (sutarties 3 p.).

Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-3828-572/2007 esančio žemės sklypo plano (b.l.

13) matyti, jog tiek ieÅ¡kovams, tiek atsakovei priskiriamų įvažiavimų plotis yra po 3,75 m (tarp taÅ¡kų 1-6-7). Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovų reikalavimÄ rėmėsi atsakovės paaiÅ¡kinimais, kad bordiÅ«ras pastatytas 30 cm jos dalyje, taip susiaurinant jai įvažiavimÄ , bordiÅ«ro iÅ¡kilimas per aikÅ¡telės vidurį trukdo įvažiavimui, nes esant per siauram įvažiavimui, reikia važiuoti per bordiÅ«rÄ , taip pat bordiÅ«ras trukdo nubėgti lietaus vandeniui iÅ¡ jos įvažiavimo pusės į lietaus Å¡ulinį, kuris liko ieÅ¡kovų aikÅ¡telės pusėje ir rėmėsi S. K. firmos ,,Korika” pateiktu faktinės padėties situacijos planu.

Teismas, sprendė, jog įteisinus ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ statinį, atsakovei sklypo dalis sumažėtų 4 kv.m, todėl iÅ¡ esmės bÅ«tų pažeisti atsakovės V. Å . interesai, nes ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai naudotųsi didesne žemės sklypo dalimi, negu Å¡alys yra susitarę. Teisėjų kolegija pažymi, jog 92 kv.m žemės sklypo dalis yra priskirta bendram naudojimui, todėl atitinkamos bendro naudojimo sklypo dalies priskyrimas konkrečiam bendraturčiui nepakeičia jo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tiek iÅ¡ 2007 m. metų žemės sklypo plano (prijungta civilinė byla Nr. 2-3828-572/2007, b.l. 13), tiek iÅ¡ S. K. firmos ,,Korika” pateikto faktinės padėties situacijos plano (T.2, b.l. 136) matyti, jog atstumas tarp taÅ¡kų 1-7 yra 7,50 m, o pagal sklypo ribÄ tarp taÅ¡kų 1-17 yra pasodintos tujos, kurios priklauso gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkams, tretiesiems asmenims R.

G. ir N. G.. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovai ar atsakovė bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas tretiesiems asmenims G. dėl želdinių, esančių ieÅ¡kovams ir atsakovei priklausančiame žemės sklype. Pagal S. K. firmos ,,Korika” pateiktÄ faktinės padėties situacijos planÄ Å¾eldinių užimamas plotis yra 0,73 m (tarp taÅ¡kų 1-1A), plotas 8,02 kv.m (tarp taÅ¡kų 1-1A-17A-17), kuria iÅ¡ esmės negali naudotis nei ieÅ¡kovai, nei atsakovė V. Å ., todėl teisėjų kolegijos nuomone, teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai naudotųsi didesne žemės sklypo dalimi, negu Å¡alys yra susitarę, nes naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra pakeista, yra nepagrįsta.

Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovei buvo leista įsirengti 3,75 m pločio įvažiavimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , kurį atsakovė iÅ¡ dalies yra įsirengusi (fotonuotraukos, T.2, b.l. 111-113). Situacijos plane nurodytas aikÅ¡telėje esančių bordiÅ«rų matmenys: prie ieÅ¡kovams priskirtos žemės sklypo dalies įrengto bordiÅ«ro (bordiÅ«ras I) aukÅ¡tis yra 0,28 m, prie atsakovei priskirtos žemės sklypo dalies (bordiÅ«ras II) – 0,25 m (T.2, b.l. 110); ieÅ¡kovų pusėje įrengto bordiÅ«ro (bordiÅ«ras I) ilgis yra 2,01 m (tarp taÅ¡kų 1-1A-1B), atsakovės pusėje (bordiÅ«ras II) - 1,45 m (tarp taÅ¡kų 7A-7-7B) (T.2, b.l. 109-113), tokiu bÅ«du pagal planÄ bendras įvažiavimo į sklypÄ plotis yra 4,33 m: ieÅ¡kovų dalyje – 2,20 m (tarp taÅ¡kų 1B-6A), atsakovės dalyje – 2,13 m (tarp taÅ¡kų 6A-7A) (T.2, b.l. 111).

IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų (T.2, b.l. 111-113) matyti, jog bordiÅ«ro, skiriančio ieÅ¡kovams ir atsakovei priskirtinas bendro naudojimo žemės sklypo (įvažiavimo į garažus) dalis aukÅ¡tis ties įvažiavimu į sklypÄ yra lygus gatvės aukščiui, kas atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (2014-11-13 įsakymo Nr. D1-906 redakcija (nuo 2014-11-18)) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai IX skirsnio Priėjimai ir privažiavimai 187 punkte ir 8 lentelėje pateikiamų sklypuose įrengiamų (esančių) priėjimų ir privažiavimų prie pastatų ribinius dydžius, taip pat netrukdys naudotis bendro naudojimo inžineriniais įrenginiais, esančiais ginčo žemės sklype, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra įrodyta, jog atsakovei yra apsunkintas įvažiavimas į sklypÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja privačių Å¡alių privatų ginÄÄ , todėl bÅ«tent Å¡alims tenka įrodinėjimo pareiga. Ä®rodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.).Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bendraturčio nesutikimas duoti sutikimÄ turi bÅ«ti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiÅ«lymo neigiamÄ poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad bendrame žemės sklype vykdant statybas (ypač statant naujus statinius) neiÅ¡vengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams, tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimÄ dėl statybos. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad statinio pastatymas (rekonstrukcija, kt.) lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimÄ arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sÄ lygas, buvusias iki statybos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sÄ lygas, pvz., pablogėja ar neiÅ¡lieka galimybės patekti į kelius ir gatves, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse numatytas iÅ¡imtis.

Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo remtis įrodymų visuma bei vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kovų reikalavimÄ iÅ¡ esmės rėmėsi vien tik atsakovės subjektyviais samprotavimais, kurie, be kita ko, iÅ¡ dalies neatitinka ginčo turinio, t.y. įvažiavimo apsunkinimo aspektu. Argumentų, įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės atsisakymÄ duoti sutikimÄ ieÅ¡kovams kaip motyvuotÄ pirmosios instancijos teismas nenurodė.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai nepatvirtina, jog dėl to, kad ieÅ¡kovas V. L. dalį bendro naudojimo įvažiavimo iÅ¡klojo trinkelėmis, iÅ¡ esmės buvo ar bus pažeistos kitų namų valdos bendraturčių, tame tarpe ir atsakovės V. Å ., naudojimosi savo nuosavybe bei bendrais inžineriniais įrenginiais sÄ lygos, buvusios iki statinio įrengimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, dėl ko pagrįstai atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimas keistinas, panaikinant sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovų reikalavimo leisti įteisinti statinį – įvažiavimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , iÅ¡klotÄ trinkelėmis, 12,48 x 3,45 (bendras plotas 43,056 kv.

m) dydžio, nustatant vidinę statinio ribÄ pagal garažo sienÄ â€“ be bendraturtės V. Å . sutikimo atmetimo, ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, todėl perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡alių patirtos pirmosios instancijos teisme, bei priteistinos iÅ¡laidos Å¡alių patirtos apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

IeÅ¡kovai pirmosios instancijos teisme patyrė 41,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (sumokėtas žyminis mokestis), D. L. turėjo 600,00 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai (T.1, b.l. 5; T.2, b.l. 141-143); apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovai už apeliacinį skundÄ sumokėjo 82,00 Eur žyminį mokestį, D. L. turėjo 250,00 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai (T.4, b.l. 10-11). Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1.258,15 Eur (T.2, b.l. 145-147, 151-162; T.3, b.l. 136-137), o apeliacinės instancijos teisme – 300,00 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai (T.4, b.l. 29-30).

Apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies ir iÅ¡ dalies pakeistus sprendimÄ â€“ vienÄ reikalavimÄ patenkinus, kitÄ atmetus, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovams priteistina po 31,00 Eur kiekvienam sumokėto žyminio mokesčio, taip pat iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei D. L. priteistina 425,00 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalius dydžius (aktuali redakcija nuo 2015-03-20), į bylos apimtį, sudėtingumÄ , specialių teisinių žinių poreikį iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei priteistina 1000,00 Eur (po 500,00 Eur iÅ¡ kiekvieno) advokato teikiamos pagalbos iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Įskaičius tarpusavyje mokėtinas sumas iš ieškovo V. L. atsakovei V. Š. priteistina 469,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, o iš ieškovės D. L. atsakovei priteistina 44,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Tarp šalių perskirstytinos ir valstybės patirtos 48,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir iš ieškovų valstybei priteisina po 12,21 Eur, o iš atsakovės 24,42 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330-331 straipsniais teisėjų kolegijan u t a r i a:Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovų reikalavimas leisti įteisinti statinį – įvažiavimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , iÅ¡klotÄ trinkelėmis, 12,48 x 3,45 (bendras plotas 43,056 kv.

m) dydžio, nustatant vidinę statinio ribÄ pagal garažo sienÄ â€“ be bendraturtės V. Å . sutikimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Leisti ieÅ¡kovams V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įteisinti statinį – įvažiavimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä , iÅ¡klotÄ trinkelėmis, 12,48 x 3,45 (bendras plotas 43,056 kv.

m) dydžio, nustatant vidinę statinio ribÄ pagal garažo sienÄ , esantį (duomenys neskelbtini) – be bendraturtės V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 469,00 Eur (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,00 Eur (keturiasdeÅ¡imt keturis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų V.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 12,21 Eur (po dvylika eurų 21 ct) iÅ¡ kiekvieno, o iÅ¡ atsakovės V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,42 eurus (dvideÅ¡imt keturis eurus 42 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo įmokos kodas 5660).Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                                                   AuÅ¡ra BaubienėŽibutė Budžienė        Egidijus TamaÅ¡auskas            Â