2021-11-10 Nr. AB-23560-3-61-3-04148-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-764-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04148-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Ž. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateiktame skunde, kurį patikslino, prašė panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus (toliau – ir Kalėjimų departamentas, atsakovas) 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. NN-1393 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti Kalėjimų departamentą gražinti pareiškėją į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatoms. Atkreipė dėmesį į tai, kad jam yra 46 metai, o pagal BVK 77 straipsnį ir 81 straipsnį Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose (toliau – ir Kauno NTI-PN) asmenys gali būti laikomi ne ilgiau, nei jiems sueina 24 metai. Apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namų sąlygomis. Kauno NTI-PN yra laikomas tardymo izoliatoriaus sąlygomis, kas prilygsta kalėjimo rėžimui. Kalėjimo rėžimo bausmės atlikimo sąlygos yra sunkesnės ir griežtesnės, nei teismo nuosprendžiu paskirtos pataisos namų sąlygos. Nutarimu pažeistas apkaltinamasis nuosprendis, BVK nuostatos bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo V-82 5 ir 6 punktai. Skundžiamas Nutarimas grindžiamas BVK 70 straipsnio 3 dalimi, tačiau ši nuostata negalėjo būti taikoma, kadangi pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą. Jo resocializacijos procesas Kauno NTI-PN yra apsunkintas. Vilniaus PN nepatyrė nei psichologinio, nei fizinio smurto, nors asmenys žinojo, kad pareiškėjas yra buvęs pareigūnas, nejautė diskomforto bendraudamas su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai.

3. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė atsisakantis antrojo reikalavimo, kadangi nepageidauja šiuo momentu būti grąžintas į Vilniaus PN. Likusią skundo dalį pareiškėjas palaikė iš esmės skunde nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

4. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad bendru Vilniaus PN, Kauno NTI-PN bei Kalėjimų departamento 2019 m. rugsėjo 25 d. sutarimu buvo priimtas sprendimas Vilniaus PN bausmę atliekančius nuteistuosius (buvusius pareigūnus) perkelti toliau atlikti bausmę į Kauno NTI-PN. Pareiškėjas yra buvęs pareigūnas ir dėl tokios aplinkybės buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN. Kalėjimų departamento direktorius turi įstatymu jam suteiktą diskrecijos teisę perkelti nuteistuosius iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Nutarimas neturi būti naikinamas vien dėl to, jog netenkina pareiškėjo. Nei vienas teisės aktas nenumato galimybės nuteistajam pasirinkti įstaigos, kurioje jis norėtų tęsti toliau atlikti bausmę. Kauno NTI-PN pareiškėjui yra užtikrinamos visos pataisos namų sąlygos. Kalėjimų departamentas neturi duomenų, jog pareiškėjui būtų taikomos tardymo izoliatoriaus sąlygos, nes dėl tokių aplinkybių nebuvo kreiptasi į Kalėjimų departamentą. BVK 70 straipsnio 3 dalyje nėra nurodyta, kad ne pirmą kartą į įkalinimo įstaigą patekęs pareigūnas neturėtų būti laikomas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjas nėra kreipęsis į įstaigą dėl jo izoliavimo ar netinkamo resocializacijos proceso.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime prašė skundą atmesti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1R-148 buvo pakeisti Kauno NTI-PN nuostatai, įtvirtinant, kad Kauno NTI-PN vykdo visas laisvės atėmimo bausmes nepilnamečiams ir kitiems asmenims, todėl pareiškėjas, kuriam yra 46 metai, gali atlikti bausmę Kauno NTI-PN.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamento direktorius Nutarimu tolesnei bausmei atlikti nutarė iš Vilniaus PN perkelti pareiškėją į Kauno NTI-PN. Nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 3.2 punktu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų pareiškėjui nebus užtikrintos BVK 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos.

10. Teismas, apžvelgęs BVK 69 straipsnio 1–5 dalyse, 70 straipsnio 3 dalyje, Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-148 patvirtinto Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašo (toliau – ir Nuteistųjų paskyrimo aprašas) 1 punkte ir 1.4 punkte (redakcija, galiojusį Nutarimo priėmimo metu (2019 m. lapkričio 11 d.) ir redakcija nuo 2019 m. lapkričio 19 d.)), 3.2 punkte, Nutarimo priėmimo metu (2019 m. lapkričio 11 d.) aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Kauno NTI-PN nuostatų (toliau – Kauno NTI-PN nuostatai) 7 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas yra buvęs pareigūnas ir kad Vilniaus PN buvo atliekami gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbai. Nepriėmus skundžiamo Nutarimo, dėl gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos pareiškėjui, kaip buvusiam pareigūnui, nebūtų užtikrintos BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatytos laikymo sąlygos. Ir nors Nuteistųjų paskyrimo aprašo 1.4 punkto pakeitimas, pagal kurį pareiškėjas, kaip buvęs pareigūnas, galėjo būti skiriamas bausmei atlikti į Kauno NTI-PN, įsigaliojo priėmus skundžiamą Nutarimą (2019 m. lapkričio 11 d.), t. y. 2019 m. lapkričio 19 d., pareiškėjo perkėlimas į Kauno NTI-PN atitiko BVK 70 straipsnio 3 dalies bei Kauno NTI-PN nuostatų 1 punkto reikalavimus. BVK 70 straipsnio 3 dalyje nėra išimčių, pagal kurias ne pirmą kartą į įkalinimo įstaigą patekęs pareigūnas neturėtų būti laikomas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.

11. Teismas vertino, kad Kauno NTI-PN buvo ir yra pritaikyta įstaiga atlikti laisvės atėmimo bausmę suaugusiems asmenims, kuriems teismo nuosprendžiu bausmė yra paskirta atlikti pataisos namuose, užtikrinant BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatytus izoliavimo reikalavimus. Atsakovas pagrįstai Nutarimu iš Vilniaus PN perkėlė pareiškėją į Kauno NTI-PN. Nutarime aiškiai nurodyti motyvai – siekiant užtikrinti BVK 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pareiškėjo, kaip buvusio pareigūno, laikymo sąlygas Vilniaus PN gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų metu.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo minimos BVK 77 ir 81 straipsnių nuostatos Nutarimo priėmimo metu (2019 m. lapkričio 11 d.) negaliojo (neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d.), todėl pareiškėjo argumentus dėl šių BVK straipsnių pažeidimo atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Kauno NTI-PN pagal teisės aktų reikalavimus yra tinkama (galima) įstaiga atlikti suaugusiems nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namų sąlygomis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Kauno NTI-PN pareiškėjui būtų taikomos tardymo izoliatoriaus sąlygos. Vien pats faktas savaime, kad pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN toliau atlikti bausmę, taip pat aplinkybė, kad Kauno NTI-PN laisvės atėmimo bausmes gali atlikti asmenys, kuriems bausmę paskirta atlikti ir kalėjime, ir pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas bausmę atlieka ne pataisos namų, bet tardymo izoliatoriaus sąlygomis. Ginčijamu Nutarimu kitoks, nei teismo nuosprendyje nurodytas bausmės režimas, pareiškėjui nėra pakeistas. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo teisės šiuo aspektu yra pažeidžiamos, pareiškėjas turi teisę inicijuoti ginčą, susijusį su šios jo teisės pažeidimu.

14. Teismas nurodė, kad ginčijamu Nutarimu nėra sprendžiami pareiškėjo dalyvavimo užimtumo programose klausimai. Tuo pačiu pareiškėjas patikslintame skunde pripažįsta, kad Kauno NTI-PN jam užtikrinama psichologinė pagalba. Tuo atveju, jeigu pareiškėjui nėra sudarytos galimybės dirbti arba jo netenkina teikiamos psichologo paslaugos, jis turi teisę inicijuoti atitinkamus ginčus bendra tvarka.

15. Teismas priėjo prie išvados, kad Kalėjimų departamento Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Netenkinus šio pareiškėjo skundo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo, nepaisant to, kad pareiškėjas teismo posėdyje žodžiu nurodė šio reikalavimo nepalaikantis.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir panaikinti Kalėjimų departamento 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas yra neobjektyvus, šališkas, jame stokojama visapusiškumo, išsamumo, priimtas nesivadovaujant teisingumo bei protingumo principais.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismo teiginys, jog BVK 70 straipsnio 3 dalyje nėra išimčių, pagal kurias ne pirmą kartą į įkalinimo įstaigą patekęs pareigūnas neturėtų būti laikomas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, prieštarauja BVK 70 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pareiškėjas bausmę atlieka jau ne pirmą kartą, todėl šios įstatymo nuostatos jam negalėjo būti taikomos.

19. Be to, pareiškėjas, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, už kuriuos atlieka bausmę, negalėjo būti perkeltas į įstaigą, kurioje galimas kontaktas su nepilnamečiais. O toks kontaktas neišvengiamai galėjo kilti, nes kaip ir kitiems Kauno NTI-PN laikomiems nuteistiesiems pareiškėjui turėjo būti užtikrinamas pilnavertis resocializacijos procesas, kuris apima ir dalyvavimą įvairiuose užsiėmimuose, renginiuose, kuriuose neišvengiamas kontaktas su minėtoje įstaigoje laikomais nepilnamečiais nuteistaisiais.

20. Kauno NTI-PN buvo laikomas ne pataisos namuose, o tardymo izoliatoriaus kameroje, kuri įrengta pagal izoliatoriaus reikalavimus, o ne kaip pataisos namų gyvenamoji patalpa, kas neatitiko teismo paskirtos bausmės pobūdžio, t. y. laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namų sąlygomis.

21. Pareiškėjas vertina, kad teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio, 56 straipsnio 6 dalyje, 78 straipsnio 1 dalyje, 80 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, netinkamai vertino Lietuvos Respublikos teisės aktus, nesivadovavo Lietuvos Respublikos teismų praktika.

22. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas nurodo, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas, pareiškėjo nuomone, priimtas neįvertinant visų įrodymų ir galiojančių teisės aktų, nesudaro pagrindo jo panaikinti.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Nuteistųjų paskyrimo aprašo 3.2 punktu. Ginčui taip pat yra aktualus BVK 70 straipsnio 3 dalyje, Nuteistųjų paskyrimo aprašo 1 punkte, 1.4 punkte, Kauno NTI-PN nuostatuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas. BVK 77 ir 81 straipsniai, nustatę, kokie asmenys laikomi nepilnamečių pataisos namuose, neteko galios 2019 m. liepos 6 d. Nuo 2019 m. lapkričio 19 d. įsigaliojo Nuteistųjų paskyrimo aprašo 1.4 punkto pakeitimas, pagal kurį į Kauno NTI-PN skiriami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad nėra ginčo, kad pareiškėjas yra buvęs pareigūnas, o Vilniaus PN buvo atliekami gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbai. Todėl, siekiant užtikrinti BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikymo sąlygas, pareiškėjas pagrįstai buvo perkeltas į Kauno NTI-PN. Toks perkėlimas atitiko tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, t. y., BVK 70 straipsnio 3 dalies ir Kauno NTI-PN nuostatų 1 punkto, reikalavimus. Todėl pareiškėjas galėjo ir gali atlikti bausmę Kauno NTI-PN būdamas 46 metų (tuo metu) ir jo nurodytas motyvas apie galimą kontaktą su nepilnamečiais nuteistaisiais yra nepagrįstas, nes byloje nėra pateikta tokių įrodymų.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad BVK 70 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta išimčių, pagal kurias ne pirmą kartą į įkalinimo įstaigą patekęs pareigūnas neturėtų būti laikomas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Todėl minėta BVK nuostata yra taikoma ir ne pirmą kartą bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

28. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nuteistojo teisinė padėtis nesikeičia nuo to, kokio dydžio ar tipo patalpoje jis yra laikomas (išskyrus atvejus, kai nuteistajam paskiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas). Be to, pagal Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, statant naujas ir modernizuojant esančias laisvės atėmimo vietų įstaigas palaipsniui atsisakoma bendrabučio tipo patalpų nuteistiesiems laikyti, juos perkeliant į kamerų tipo patalpas. Tokiu būdu užtikrinama patikima nuteistųjų izoliacija, sudaromos sąlygos saugiam bausmės atlikimui ir efektyviai nuteistųjų resocializacijai.

29. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis ABTĮ nuostatų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. NN-1393 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ pagrįstumo ir teisėtumo.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Kauno NTI-PN yra tinkama įstaiga atlikti laisvės atėmimo bausmę suaugusiems asmenims, kuriems teismo nuosprendžiu bausmė yra paskirta atlikti pataisos namuose, užtikrinant BVK 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pareiškėjo, kaip buvusio pareigūno, laikymo sąlygas Vilniaus PN gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų metu. Nėra duomenų apie tai, kad Kauno NTI-PN pareiškėjui būtų taikomos tardymo izoliatoriaus sąlygos. Be to, jeigu pareiškėjo teisės, be kita ko, teisė į darbą, netinkamą psichologinę pagalbą yra pažeidžiamos, pareiškėjas turi teisę inicijuoti ginčą, susijusį su šių teisių pažeidimu. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, buvo šališkas, nesivadovavo suformuota teismų praktika. BVK 70 straipsnio 3 dalies nuostata jam negalėjo būti taikoma ir jis negalėjo būti perkeltas į Kauno NTI-PN. Kauno NTI-PN buvo laikomas ne pataisos namuose, o tardymo izoliatoriaus kameroje, kas neatitiko teismo paskirtos bausmės pobūdžio, t. y. laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namų sąlygomis.

33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

34. Ginčijamas Nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3.2 punktu, atsižvelgiant į tai, kad dėl Vilniaus PN gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų nuteistajam (pareiškėjui) nebus užtikrintos laikymo sąlygos, numatytos BVK 70 straipsnio 3 dalyje.

35. BVK 69 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. BVK 69 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

36. Pagal Tvarkos aprašo 3.2 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti, jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą.

37. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-148 patvirtinto Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašo (toliau – Nuteistųjų paskyrimo aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2020 liepos 1 d.) 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, skiriami į laisvės atėmimo vietų įstaigas ar jų struktūrinius padalinius, užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nustatytus izoliavimo reikalavimus. Pagal šio aprašo 1.4 punktą, galiojusį Nutarimo priėmimo metu (2019 m. lapkričio 11 d.), į Vilniaus pataisos namus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės atskirą sektorių skiriami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Pagal šio aprašo 1.6 punkto nuostatą į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus skiriami nepilnamečiai vyrai, taip pat pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

38. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Kauno NTI-PN nuostatų (toliau – Kauno NTI-PN nuostatai) (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. sausio 8 d.) 7 punkte nustatyta, kad Kauno NTI-PN yra Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Kauno NTI-PN veiklos tikslas – vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje (7 punktas).

39. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pagal BVK 69 straipsnio 5 dalies nuostatas teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, taip pat dėl to, jog pareiškėjas yra buvęs pareigūnas, todėl vadovaujantis BVK 70 straipsnio 3 dalimi, jis (pareiškėjas) turėjo būti laikomas izoliuotai nuo kitų nuteistųjų. Tai pat byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo perkėlimas įvyko dėl Vilniaus PN vykdomų gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų.

40. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl Kauno NTI-PN, kaip tinkamos įstaigos Vilniaus PN gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų metu atlikti laisvės atėmimo bausmę pareiškėjui, kuriam teismo nuosprendžiu bausmė yra paskirta atlikti pataisos namuose ir kuris pagal BVK 70 straipsnio 3 dalį turi būti laikomas izoliuotai nuo kitų nuteistųjų.

41. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar Kalėjimų departamentas ginčijamu Nutarimu turėjo teisę ir pagrindą perkelti pareiškėją į Kauno NTI-PN, kaip tinkama įstaiga, užtikrinant BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, iš esmės atlikęs sisteminį aptarto teisinio reglamentavimo vertinimą nagrinėjamo ginčo kontekste, priėjo teisingą išvadą, kad Nutarimu pareiškėjas pagrįstai iš Vilniaus PN perkeltas į Kauno NTI-PN, kuri yra tinkama įstaiga atlikti laisvės atėmimo bausmę suaugusiems asmenims, kuriems teismo nuosprendžiu bausmė yra paskirta atlikti pataisos namuose. Nutarime nurodyti motyvai – siekiant užtikrinti BVK 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pareiškėjo, kaip buvusio pareigūno, laikymo sąlygas Vilniaus PN gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų metu. Be to, teismas atsižvelgė ir į Nuteistųjų paskyrimo aprašo 1.4 punkto pakeitimą, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. lapkričio 19 d., pagal kurį į Kauno NTI-PN skiriami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose.

42. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, kad pareiškėjas Kauno NTI-PN bausmę atlieka tardymo izoliatoriaus sąlygomis, kas neatitinka teismo paskirtos bausmės pobūdžio, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui aptariamu aspektu, kad vien pats faktas, kad pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN toliau atlikti bausmę, taip pat aplinkybė, kad Kauno NTI-PN laisvės atėmimo bausmes gali atlikti asmenys, kuriems bausmę paskirta atlikti ir kalėjime, ir pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas bausmę atlieka ne pataisos namų, bet tardymo izoliatoriaus sąlygomis. Ginčijamu Nutarimu kitoks, nei teismo nuosprendyje nurodytas bausmės režimas pareiškėjui nėra pakeistas.

43. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentus dėl jo laikymo sąlygų Kauno NTI-PN netinkamumo, neatitikimo paskirtai atlikti bausmei, tačiau pareiškėjas pirmosios instancijos teisme kėlė klausimą dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, prašydamas jį panaikinti, nereiškė reikalavimo užtikrinti jam tinkamas pataisos namų kalinimo sąlygas bei nekėlė klausimo dėl netinkamų laikymo sąlygų Kauno NTI-PN galimai patirtos žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos pagrįstai nurodė, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, jog jo teisės šiuo aspektu yra pažeidžiamos, jis turi teisę inicijuoti ginčą, susijusį su šios jo teisės pažeidimu, tokio pobūdžio reikalavimą reiškiant Kauno NTI-PN.

44. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad buvo įvertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo keliamu ginču, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas, ar, kad teismas buvo šališkas, o priimtas teismo sprendimas nemotyvuotas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

46. Atsisakius tenkinti apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė