ecec3dc2-e2c3-44c8-b96a-4c66bc6bba94 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1109-413/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11402-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; (S) 3.3.1.18.1 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Edvardo Palioko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo U. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo U. K. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „15 min“ dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas U. K. (toliau ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas:

1) pripažinti, jog atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „15min” (toliau ir atsakovė) portale 15min.lt 2020 m. balandžio 21 d. aktualijų žurnalisto V. P. straipsnyje, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirÅ«pinęs U. K. kalba apie pilietinį karÄ , klaidina dėl COVID-19 testų”, paskleistos žinios: „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirÅ«pinęs U. K. kalba apie pilietinį karÄ , klaidina dėl COVID-19 testų“;

„ĮraÅ¡o logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugÅ«s ir galimai netikslÅ«s testai“; „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimÄ â€“ byra”; „U. K. medicininis karantino vertinimas pabaigÄ pasiekia motyvu. EsÄ priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi, o tai esÄ reikÅ¡, kad jiems teks dalyvauti naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose” neatitinka tikrovės, žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ ;

2) įpareigoti atsakovę per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio paneigimÄ portale 15min.lt: „PANEIGIMAS 2020 m. balandžio 21 d. 16:56 val. 15min.lt publikuotame aktualijų žurnalisto V. P. straipsnyje, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirÅ«pinęs U. K. kalba apie pilietinį karÄ , klaidina dėl COVID-19 testų”, paskleistos žinios: „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirÅ«pinęs U. K. kalba apie pilietinį karÄ , klaidina dėl COVID-19 testų“;

„ĮraÅ¡o logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugÅ«s ir galimai netikslÅ«s testai“; „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimÄ â€“ byra”; „U. K. medicininis karantino vertinimas pabaigÄ pasiekia motyvu. EsÄ priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi, o tai esÄ reikÅ¡, kad jiems teks dalyvauti naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose”, neatitinka tikrovės ir pažeidžia U. K. garbę ir orumÄ .“;

3) priteisti ieškovui iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovės administruojamame internetiniame portale 15min.lt, 2020 m. balandžio 21 d. 16:56 val. publikuotas aktualijų žurnalisto V. P. (toliau – autorius) straipsnis „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirÅ«pinęs U. K. kalba apie pilietinį karÄ , klaidina dėl COVID-19 testų” (toliau – publikacija). Publikacijos antraÅ¡tėje ir turinyje yra tikrovės neatitinkančių, iÅ¡kraipytų teiginių, prieÅ¡iÅ¡kai ir asmeniÅ¡kai nukreiptų prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ .

Publikacijos antraÅ¡tėje pavieÅ¡intos tikrovės neatitinkančios informacijos turinys bei jos pobÅ«dis pažemino ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , pakirto visuomenės pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu, suformavo klaidingÄ ir neigiamÄ nuomonę apie verslininkÄ U. K. bei jo požiÅ«rį į COVID-19 testų patikimumÄ . IÅ¡ publikacijos turinio aiÅ¡kiai matyti, jog ginčijami jos teiginiai / informacija pateikiami taip, tarsi jÄ bÅ«tų nurodęs ieÅ¡kovas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2020 m. balandžio 18 d. 13:33 val.

įraše (toliau – įrašas, straipsnis).

3. Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2020 m. balandžio 18 d. savo Facebook paskyroje paskelbė vieÅ¡Ä Ä¯raÅ¡Ä , kuriuo iÅ¡reiÅ¡kė pasipiktinimÄ dėl Lietuvoje paskelbto karantino, kurį vadino „namų areÅ¡tu“, tačiau svarbiausia Å¡io vieÅ¡o įraÅ¡o žinutė buvo ta, kad skaitytojai raginami sukilti – jų klausiama „<...> kada jau jums bus gana? <...> visas visuomenės skaldymas ir bijojimas <...> veda prie vieno – pilietinio karo.“ IeÅ¡kovas skelbė, kad nuo Å¡ios dienos atsirado prievarta – „medicininė prievarta, medicininis faÅ¡izmas“, nes „(duomenys neskelbtini) kiekvienas suaugęs asmuo privalo bÅ«ti testuojamas <...>“.

Atsakovė, patikrinusi įraÅ¡e skelbtÄ informacijÄ ir nustačiusi Å¡ios informacijos neatitikimÄ tikrovei, parengė ir 2020 m. balandžio 21 d. paskelbė publikacijÄ â€ž(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirÅ«pinęs U. K. kalba apie pilietinį karÄ , klaidina dėl COVID-19 testų“. Publikacija parengta, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad bÅ«tina atidžiai vertinti skaitomÄ turinį, taip pat parodyti, kaip žinomi visuomenėje veikėjai gali manipuliuoti informacija, jÄ pakreipti sau naudinga linkme.

Todėl atsakovė, patikrinusi ieÅ¡kovo paskelbto įraÅ¡o turinį ir Å¡altinius, pateikė ieÅ¡kovo informacijos vertinimÄ , pastabas ir iÅ¡vadas apie ieÅ¡kovo paskelbtus duomenis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 1 197,90 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2020 m. balandžio 18 d. savo Facebook paskyroje paskelbė vieÅ¡Ä Ä¯raÅ¡Ä â€žMedicininis FaÅ¡izmas jau Lietuvoje. Nuomonė tyloje prieÅ¡ audrÄ â€œ, kuriuo iÅ¡reiÅ¡kė savo pasipiktinimÄ dėl Lietuvoje paskelbto karantino, testavimo politikos. Atsakovė, savo administruojamame internetiniame portale 15min.lt, 2020 m. balandžio 21 d. paskelbė aktualijų žurnalisto V. P. straipsnį, pavadintÄ â€ž(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirÅ«pinęs U. K. kalba apie pilietinį karÄ , klaidina dėl COVID-19 testų”. Nurodytame straipsnyje aptariamas ieÅ¡kovo 2020 m. balandžio 18 d. Facebook paskyroje paskelbto vieÅ¡o įraÅ¡o turinys.

4. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo nuomone, publikacijoje atsakovės autoriaus pavartoti teiginiai: „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirÅ«pinęs U. K. kalba apie pilietinį karÄ , klaidina dėl COVID-19 testų”; „ĮraÅ¡o logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugÅ«s ir galimai netikslÅ«s testai“; „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimÄ â€“ byra”; „U. K. medicininis karantino vertinimas pabaigÄ pasiekia motyvu. EsÄ priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi, o tai esÄ reikÅ¡, kad jiems teks dalyvauti naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose”, yra ne autoriaus nuomonė, bet žinia (-ios), neatitinkanti (-čios) tikrovės, todėl tokie teiginiai pažeidžia ieÅ¡kovo garbę bei orumÄ .

5. Teismas pažymėjo, kad žinios ir nuomonės sÄ voka pateikiama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIÄ®) (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2021 m. vasario 1 d.) 2 straipsnio 89 dalyje, pagal kuriÄ Å¾inia laikoma visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas, tikri (teisingi) duomenys, o nuomone – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų (VIÄ® 2 straipsnio 36 dalis).

6. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT ) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, teismas nurodė, kad norint atsakyti į klausimÄ , ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas - tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys; duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia - informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (LAT 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽŽT sprendimas byloje Kwiecien v.

Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007).

7. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡omi paneigti jo Facebook paskyroje paskelbti ginčijami teiginiai yra jį vertinusios atsakovės autoriaus vertinamojo ir abstraktaus pobÅ«džio informacija apie paskelbtÄ vieÅ¡Ä Ä¯raÅ¡Ä .

8. IÅ¡ publikacijos autorius teiginių matyti, kad jis vertino ieÅ¡kovo paskelbtos informacijos turinį – kokia viso įraÅ¡o logika („ĮraÅ¡o logika paprasta - <...>“), tai yra vertinamojo pobÅ«džio duomenys, kurių neįmanoma patikrinti. Savo publikacijoje (įraÅ¡e) ieÅ¡kovas tikrai kalba tiek apie prievarta daromus testus, tiek apie testų nesaugumÄ ir netikslumÄ . Todėl ieÅ¡kovo ginčijamas straipsnio autoriaus teiginys „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimÄ â€“ byra“ yra taip pat ieÅ¡kovo paskelbtos informacijos subjektyvus vertinimas, bendro pobÅ«džio iÅ¡vada apie ieÅ¡kovo paskelbtÄ informacijÄ dėl koronavirusu užkrėstų testų naudojimo per prievartÄ tiek užsienyje, tiek Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)).

9. Anot teismo, kitas ginčijamas publikacijos teiginys „U. K. medicininis karantino vertinimas pabaigÄ pasiekia motyvu. EsÄ priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi, o tai esÄ reikÅ¡, kad jiems teks dalyvauti naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose” yra taip pat vertinamojo pobÅ«džio, nes publikacijos autorius apibÅ«dinęs ieÅ¡kovo paskelbtÄ Ä¯raÅ¡Ä â€“ „5. Gerasis seimas nusprendė, kad Gydantys gydytojai spręs dėl priverstinio užsikrėtusiųjų gydymo per karantinÄ .

Kitaip tariant jei net ir jums klaidingai nustatė virusÄ , jus prievarta gydys kažkoks gydytojas savo kompetencijos ribose. Labai pasiseks tiems, kurių gydytojas bus sÄ moningas ir taikys gydymo metodus, kurie feikinėje žiniasklaidoje vadinami neveikiančiais, bet medikai jais gydo įvairiose Å¡alyse. Jei nepasiseks, ant jÅ«sų testuos viskÄ kÄ sugalvos, nes gi Lietuva didžiuojasi dalyvaudama eksperimente, pavyzdžiui naujojo vaisto "Avigan" klinikiniuose tyrimuose, kurio efektyvumas ir Å¡alutiniai poveikiai bus aiÅ¡kÅ«s kažkada ateityje”, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas viso savo įraÅ¡o pabaigoje motyvuoja savo argumentus tuo, kad priverstinis testavimas ir gydymas lems tai, jog tiems, kuriems nepasiseks, jie priverstinai sudalyvaus naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose.

10. Pasisakydamas dėl atsakovės autoriaus publikacijos pavadinimo „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirÅ«pinęs U. K. kalba apie pilietinį karÄ , klaidina dėl COVID-19 testų“, teismas pažymėjo, kad publikacijos pavadinimas pagal savo lingvistinę iÅ¡raiÅ¡kÄ turi „konstatavimo“ požymių („U. K. kalba apie pilietinį karÄ , „klaidina dėl COVID-19 testų“), tačiau to nepakanka pripažinti Å¡iuos teiginius faktų konstatavimu (žinia). EŽTT požiÅ«riu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), bÅ«tina atsižvelgti į visÄ bylos aplinkybių kontekstÄ : teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formÄ ir bÅ«dÄ , ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiÅ¡kimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai bÅ«dingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobÅ«džio straipsnyje, ir kt.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad duomenimis pagal CK 2.24 straipsnį nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai (LAT 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006). Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijama publikacija yra paremta paties ieškovo viešai paskelbto įrašo (publikacijos) turiniu, o pati publikacija yra jos autoriaus subjektyvus saviraiškos būdas, teismas konstatavo, kad ginčijamos publikacijos pavadinimas nėra žinia CK 2.24 straipsnio prasme, o yra nuomonė (LAT Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

11. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai asmens garbė ar orumas yra pažeidžiami subjektyviais saviraiÅ¡kos bÅ«dais (iÅ¡sakant nuomonę, komentarÄ ar vertinimÄ , sukuriant ir pateikiant kÅ«rybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ ) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo bÅ«dus – pažeidimo pripažinimÄ , publikacijų ribojimÄ , turtinės ar neturtinės žalos atlyginimÄ ir kt. (LAT 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006). Tokiu bÅ«du teismas asmens pažeistas teises gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieÅ¡kovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo bÅ«dus (LAT 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

12. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad ir nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai, etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji iÅ¡reiÅ¡kiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslÄ â€“ iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti. SubjektyvÅ«s samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumÄ (įžeidžiančiais), kai jie nesÄ Å¾iningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiÅ¡kiama nuomonė. NeetiÅ¡ka, nesÄ Å¾ininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiÅ¡kiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumÄ (LAT 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

13. Teismas nurodė, kad su ieÅ¡kovo straipsniu jo Facebook paskyroje galėjo susipažinti visi to pageidaujantys asmenys. Socialinis tinklas Facebook bendradarbiauja su nepriklausomomis faktų tikrinimo organizacijomis visame pasaulyje ir leidžia joms tikrinti Facebook vartotojų vieÅ¡us įraÅ¡us, o nustačius klaidinančiÄ , neteisingÄ , netiksliÄ ar neiÅ¡samiÄ informacijÄ , jÄ Å¾ymėti „Partly false“ z?yme?jimu. Atsakovės projektas „Patikrinta 15min” yra pirmasis Lietuvoje faktų tikrinimo projektas, kuris atitinka International Fact Checking Network (toliau – IFCN) kokybės, skaidrumo, nepriklausomumo ir nuoseklumo kriterijus, ir yra tikrasis Å¡ios pasaulinės organizacijos narys.

Atsakovė patikrinusi įraÅ¡e skelbtÄ informacijÄ ir nustačiusi ieÅ¡kovo skelbtos informacijos neatitikimÄ tikrovei, parengė ir paskelbė ginčo publikacijÄ . Atsakovė tikrino ieÅ¡kovo įraÅ¡e ir komentare paskelbtÄ informacijÄ , analizavo jo nuorodas (cbc.ca, msm.com), kuriose kalbama apie nesterilius testus iÅ¡ Kinijos ir rastus viruso pėdsakus, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iose publikacijose taip pat yra skelbiama ir kita informacija, t. y. kad testai, kuriuose buvo rasta viruso pėdsakų, nebuvo naudojami ir nebuvo skelbiama, kad tokie testai gali užkrėsti žmones, kad prievarta yra testuojami žmonės testais, užkrėstais tuo pačiu korona virusu.

Teismas pabrėžė, kad ieškovas nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias atsakovės nurodytas aplinkybes.

14. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika ir VIÄ® 2 straipsnio 78 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2021 m. vasario 1 d.) įtvirtinta vieÅ¡ojo asmens sÄ voka, sutiko su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovas laikytinas vieÅ¡uoju asmeniu (ieÅ¡kovo publikacijÄ vertino ne tik atsakovė, bet kitos žiniasklaidos priemonės, ieÅ¡kovo įraÅ¡as buvo 2 400 kartų pažymėtas, 729 kartų pakomentuotas, 1 100 kartų bendrintas (pasidalintas)), todėl toks asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo (LAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

15. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ginčo publikacija buvo siekiama įžeisti ieÅ¡kovÄ , kad autoriaus nuomonė buvo reiÅ¡kiama nesÄ Å¾iningai bei neetiÅ¡kai, buvo nuslėpti ir iÅ¡kraipyti faktai ir duomenys, todėl teismas pripažino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nepagrįstu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 16. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas U. K. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo mėn. 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 16.1. Teismas priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kadangi netinkamai taikė ginčo santykį reguliuojančias materialinės teisės normas, t. y. teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsniu. Å iuo atveju per visuomenės informavimo priemonę buvo paskelbti apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkantys duomenys. Atsakovė nepagrįstai atsisakė tokiÄ informacijÄ paneigti.

IeÅ¡kovas byloje nereiÅ¡kė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, kaip tai numato CK 2.24 straipsnis, o tai reiÅ¡kia, kad jis kreipėsi į teismÄ ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, bet vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis (44 straipsnio 2 ir 6 dalys). Nors nagrinėjamu atveju buvo pasinaudota privaloma iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (pateikta pretenzija), o po jos atmetimo ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai nustatė pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme paruoÅ¡iamaisiais dokumentais bÅ«dÄ , taip pažeisdamas Å¡iam ginčui taikomus nagrinėjimo terminus.

Vien procesinių dokumentų (dubliko, tripliko) parengimo terminai, neįskaitant nustatyto termino atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti, sudarė (28 dienas), nors Å¡is ginčas turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas per 30 dienų nuo jo padavimo dienos (VIÄ® 44 straipsnio 6 dalis). 16.2. Teismas netinkamai įvertino ginčo teiginius, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo paskleista informacija neatitinka tikrovės. Jau pačiame publikacijos pavadinime „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirÅ«pinęs U.

K. kalba apie pilietinį karÄ , klaidina dėl COVID-19 testų” yra aiÅ¡kiai ir suprantamai įvardintas ieÅ¡kovas, kuris kaltinamas dėl COVID-19 testų klaidinimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai (LAT 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Apelianto nuomone, praÅ¡omi paneigti atsakovės autoriaus publikuoti teiginiai ne tik neatitinka tikrovės, bet ir formuoja apie ieÅ¡kovÄ neigiamÄ visuomenės požiÅ«rį.

Å ie teiginiai iÅ¡dėstyti ne klausiamÄ ja forma ir publikacijoje nenurodoma, kad tai yra autoriaus nuomonė. PrieÅ¡ingai, publikacijoje vartojami konstatuojamieji teiginiai ir pateikiama neva ieÅ¡kovo iÅ¡sakyta pozicija kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovės publikacija yra žinia, kuriai turi bÅ«ti taikomas tiesos kriterijus. 16.3. Nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad atsakovės publikacijoje skelbiami teiginiai pagal savo lingvistinę iÅ¡raiÅ¡kÄ turi „konstatavimo“ požymių („U.

K. kalba apie pilietinį karÄ , „klaidina dėl COVID-19 testų“), tačiau nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad tai yra vertinamojo pobÅ«džio teiginiai: 16.4. Apeliantas savo įraÅ¡e („poste“) tik pavieÅ¡ino, jog „sklando ne vienas straipsnis dėl visiÅ¡ko testų netikslumo“, tačiau publikacijos autorius suformulavo teiginį: „ĮraÅ¡o logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugÅ«s ir galimai netikslÅ«s testai“, o skirsnio pabaigoje: „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimÄ â€“ byra.

Nesaugių ar užkrėstų testų Lietuvoje aptikta kol kas nebuvo, žmonės per testus užsikrėsti negali, o (duomenys neskelbtini) gyventojams atliekami dviejų rÅ«Å¡ių tyrimai, todėl klaidos tikimybė – maža“. IeÅ¡kovas pavieÅ¡intame įraÅ¡e niekur nepaskelbė ir kitaip nesuformulavo informacijos, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima publikacijos autoriui daryti iÅ¡vadÄ , kad „ĮraÅ¡o logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugÅ«s ir galimai netikslÅ«s testai“.

Autoriui taip pat nebuvo jokio pagrindo teigti, kad „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimÄ â€“ byra. Nesaugių ar užkrėstų testų Lietuvoje aptikta kol kas nebuvo, žmonės per testus užsikrėsti negali, o (duomenys neskelbtini) gyventojams atliekami dviejų rÅ«Å¡ių tyrimai, todėl klaidos tikimybė – maža“, kadangi ieÅ¡kovo 2020 m. balandžio 18 d. įraÅ¡e nėra jokios informacijos, duomenų ar formuluotės, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima suprasti, jog užkrėstus tuo pačiu COVID-19 virusu testus kažkas naudojo, kad COVID – 19 testai gali sukelti infekcijÄ ir jų sudėtyje yra Å¡ios ligos sukėlėjo.

Ä®raÅ¡e pavieÅ¡inta ieÅ¡kovo informacija „O tuo tarpu žiniasklaidoje sklando ne vienas straipsnis kaip patys testai, kuriais prievarta testuoja žmones, yra užkrėsti tuo pačiu korona virusu“, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas teigė, jog užkrėstais testais buvo testuojami žmonės. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė savo publikacijoje pavieÅ¡intais ginčijamais teiginiais suformavo visuomenei klaidingÄ nuomonę apie patį apeliantÄ ir apie jo nuomonę dėl COVID – 19 testų. 16.5.

Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas netinkamai paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė, patikrinusi įraÅ¡e skelbtÄ informacijÄ ir nustačiusi ieÅ¡kovo skelbtos informacijos neatitikimÄ tikrovei, parengė ir paskelbė ginčo publikacijÄ . Tačiau tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta ir tinkamai nemotyvuota, kadangi atsakovė teismui nenurodė, kuri konkreti ieÅ¡kovo įraÅ¡e (straipsnyje) paskelbta informacija neatitinka tikrovės. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , bÅ«tent atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad ji paskelbė tikrovę atitinkančiÄ informacijÄ , t. y. atsakovei teigiant, kad ieÅ¡kovas paskelbė klaidinančiÄ informacijÄ , jai ir kilo pareiga įrodyti, jog apeliantas savo įraÅ¡e paskelbė tikrovės neatitinkančias žinias. 16.6.

Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo įraÅ¡o citatÄ â€“ „5. Gerasis seimas nusprendė, kad Gydantys gydytojai spręs dėl priverstinio užsikrėtusiųjų gydymo per karantinÄ . Kitaip tariant jei net ir jums klaidingai nustatė virusÄ , jus prievarta gydys kažkoks gydytojas savo kompetencijos ribose. Labai pasiseks tiems, kurių gydytojas bus sÄ moningas ir taikys gydymo metodus, kurie feikinėje žiniasklaidoje vadinami neveikiančiais, bet medikai jais gydo įvairiose Å¡alyse. Jei nepasiseks, ant jÅ«sų testuos viskÄ kÄ sugalvos, nes gi Lietuva didžiuojasi dalyvaudama eksperimente, pavyzdžiui naujojo vaisto "Avigan" klinikiniuose tyrimuose, kurio efektyvumas ir Å¡alutiniai poveikiai bus aiÅ¡kÅ«s kažkada ateityje”, ir autoriaus publikacijos ginčo teiginius „U.

K. medicininis karantino vertinimas pabaigÄ pasiekia motyvu. EsÄ priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi, o tai esÄ reikÅ¡, kad jiems teks dalyvauti naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose” – padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tokie autoriaus teiginiai taip pat yra vertinamojo pobÅ«džio, nes jokių konstatuojamųjų ir klaidingų teiginių, kad žmonėms teks dalyvauti naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose ir kt., ieÅ¡kovas nenurodė.

VIÄ® 22 straipsnio 11 dalies 1 punkte numatyta, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjai (ar) skleidėjai, skleisdami informacijÄ visuomenei, neturi iÅ¡kraipyti teisingos, neÅ¡aliÅ¡kos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiÅ¡kiems tikslams. Tačiau, anot apelianto, yra akivaizdu, kad skelbdama informacijÄ atsakovė iÅ¡kraipė ieÅ¡kovo pateiktÄ nuomonę ir tai naudojo galimai savanaudiÅ¡kais tikslais (pritraukti skaitytojus). 16.7. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovės publikacija buvo siekiama įžeisti ieÅ¡kovÄ , kad autoriaus nuomonė buvo reiÅ¡kiama nesÄ Å¾iningai ir neetiÅ¡kai, kad buvo nuslėpti ir iÅ¡kraipyti faktai bei duomenys.

Gerbdamas žmogaus teisę gauti teisingÄ informacijÄ , žurnalistas, vieÅ¡osios informacijos rengėjas, Å¡iuo atveju atsakovės publikacijos autorius, turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Perteikdamas įvairias nuomones, žurnalistas, vieÅ¡osios informacijos rengėjas negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etikÄ (Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 straipsnis). Žurnalistai ir vieÅ¡osios informacijos rengėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė bÅ«tų reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai neiÅ¡kreipiant faktų ar duomenų (Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 4 straipsnis, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 4 straipsnis).

Perskaitę spaudoje atsakovės pateiktÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ , skaitytojai susidarė neigiamÄ nuomonę apie ieÅ¡kovÄ , kÄ akivaizdžiai patvirtina po publikacija esantys neigiami skaitytojų komentarai. Publikacijoje nurodžius, jog verslininkas U. K. klaidina dėl COVID-19 testų, publikacijos autorius tendencingai formavo neigiamÄ skaitytojų nuomonę apie ieÅ¡kovÄ , t. y. neva jis skelbia melagingus duomenis apie COVID-19 testus. Publikacijos skirsnyje „Bandymai su žmonėmis“ jos autorius pateikia iÅ¡galvotÄ ir ydingÄ informacijÄ , jog „U.

K. medicininis karantino vertinimas pabaigÄ pasiekia motyvu. EsÄ priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi <...>. IeÅ¡kovas tokio teiginio ar kitokio pobÅ«džio replikos apie brokuotais ir pavojingais testais tikrintus žmones niekur nesuformulavo ir nepateikė. Negana to, ieÅ¡kovo įraÅ¡Ä (žinutę) atsakovė pažymėjo kaip klaidinančiÄ informacijÄ â€“ „IÅ¡ dalies klaidinga informacija“ (angl. „Partly false“). Tai leidžia ieÅ¡kovui daryti iÅ¡vadÄ , kad toks atsakovės elgesys yra sÄ moningas siekis pakenkti ieÅ¡kovo reputacijai tiek socialiniame tinkle Facebook, tiek sumažinti jo pavieÅ¡intos informacijos populiarumÄ ir pasiekiamumÄ . 16.8.

Atsakovės publikacijoje nurodytų teiginių: „ĮraÅ¡o logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugÅ«s ir galimai netikslÅ«s testai; Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimÄ â€“ byra. Nesaugių ar užkrėstų testų Lietuvoje aptikta kol kas nebuvo, žmonės per testus užsikrėsti negali, o (duomenys neskelbtini) gyventojams atliekami dviejų rÅ«Å¡ių tyrimai, todėl klaidos tikimybė – maža” – ieÅ¡kovas savo Facebook paskyroje 2020 m. balandžio 18 d. pavieÅ¡intoje informacijoje niekur nepaskelbė ir nesuformulavo jos taip, kad autoriui bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog „gyventojams prievarta daromi nesaugÅ«s ir galimai netikslÅ«s testai“.

Tokiu bÅ«du publikacijos autorius neetiÅ¡kai sumenkino ieÅ¡kovo autoritetÄ ir suformavo klaidingÄ nuomonę apie jį. IeÅ¡kovas savo įraÅ¡e taip pat niekur nesuformulavo informacijos, teiginio, ar kitokio pobÅ«džio replikos, kad „esÄ priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi <...>“; Atsakovė nurodė, kad „Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimÄ socialiniame tinkle“.

Tačiau, apelianto nuomone, 2020 m. balandžio 18 d. pavieÅ¡inta informacija negali bÅ«ti vadinama „Melagingomis naujienomis“ ir atsakovė nepagrįstai yra taikiusi ieÅ¡kovo paskleistai informacijai „Partly false“ žymėjimÄ , kadangi Å¡i informacija buvo grindžiama tam tikrų Å¡altinių medžiaga ir kitais ieÅ¡kovo bendro pobÅ«džio apmÄ stymais. 16.9. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovÄ laikė vieÅ¡uoju asmeniu, t. y. pritarė atsakovės teiginiui, kad ieÅ¡kovas, gindamas savo garbę ir orumÄ dėl paskleisto teiginio, privalėjo įvertinti tÄ aplinkybę, jog jis yra vieÅ¡as asmuo ir dėl jo aktyvios visuomeninės veiklos, visuomenės nuomonės formuotojo įtakos, jis bus labiau stebimas, komentuojamas ir kritikuojamas.

Nors teismas byloje konstatavo, kad atsakovė nėra pateikusi pakankamai duomenų, kad ieÅ¡kovas, kaip asociacijos „Firmus Medicus“ narys, dėl einamų pareigų arba savo darbo pobÅ«džio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, vis tiek pripažino ieÅ¡kovÄ vieÅ¡uoju asmeniu. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas Facebook paskyroje turi 80 000 sekėjų, tačiau tokia informacija neteikia pagrindo pripažinti asmenį vieÅ¡u VIÄ® 2 straipsnio 78 dalies prasme. 16.10. IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ginčo publikacija negali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kovo įraÅ¡o kritika.

Apelianto nuomone, atsakovės publikacijoje buvo pateikti tikrovės neatitinkantys, neva ieškovo išsakyti teiginiai, kurių realiai jis neišsakė ir jų nesuformulavo. Todėl atsakovės teiginius laikyti ieškovo įrašo „kritika“ nebuvo jokio faktinio pagrindo.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „15 praÅ¡o jį atmesti, priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 17.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamam ginčui spręsti teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, t. y. vietoje taikytinų VIÄ® teisės normų (44 straipsnio 2 ir 6 dalys) taikė CK normas (2.24 straipsnis). Pagal VIÄ® 44 straipsnio 1 dalį tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumÄ ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputacijÄ , tvarkÄ nustato CK normos.

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Pagal galiojantį reglamentavimÄ tai reiÅ¡kia, kad asmuo, siekiantis, jog bÅ«tų paneigta apie jį per visuomenės informavimo priemones paskelbta tikrovės neatitinkanti ir jo garbę bei orumÄ Å¾eminanti informacija, visų pirma, vadovaujantis VIÄ® 44 straipsnio 2 dalimi, turi teisę suraÅ¡yti paneigimÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumÄ ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputacijÄ , ir pareikalauti, kad Å¡iÄ informacijÄ paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimÄ paskelbtų.

Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako paskelbti tokį paneigimÄ , asmuo įgyja teisę kreiptis į teismÄ . BÅ«tent VIÄ® 44 straipsnio 1 dalis ir nustato, kad visuomenės informavimo priemonių pareigÄ paneigti paskelbtÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumÄ ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputacijÄ , tokios informacijos paneigimo, taip pat vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Civilinio kodekso normos, t. y.

VIÄ® 44 straipsnio 1 dalis nukreipia į CK 2.24 straipsnį „Asmens garbės ir orumo gynimas“. Vienas iÅ¡ trijų CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų asmens garbės ir orumo teisių gynimo bÅ«dų yra  – reikalavimas teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumÄ duomenis. Be to, asmuo dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos garbės ir orumo savo teises gali ginti keliais bÅ«dais, t. y. tiek kreipdamasis su skundu į Žurnalistų etikos inspektorių pagal VIÄ®, tiek kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismÄ pagal CK nuostatas.

Å iuo atveju apeliantas kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismÄ , todėl teismas ginčui spręsti ir jam kvalifikuoti teisingai taikė civilinio kodekso, t. y. CK 2.24 straipsnio nuostatas. 17.2. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino ginčo teiginius. Vertinant, ar paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, turi bÅ«ti nustatyta, kokio pobÅ«džio duomenys buvo paskleisti apie ieÅ¡kovÄ , nes pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalykÄ , todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali bÅ«ti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir Å¡i teisės norma joms ginti teisme netaikytina (LAT 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 44 punktas).

Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje tokio pobÅ«džio bylose yra aiÅ¡kiai pasisakoma, jog tais atvejais, kai asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, tai jos yra ginamos ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikant civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieÅ¡kovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo bÅ«dus, taip pat ir pažeidimo pripažinimÄ (t. y. pripažinimÄ , kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumÄ ar dalykinę reputacijÄ ) (LAT 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). 17.3.

Apeliantas viso proceso metu nepagrįstai remiasi argumentais, kad nuomone gali bÅ«ti laikomi tik tokie duomenys, kurie iÅ¡dėstyti su abejonėmis, nuorodomis, iÅ¡reikÅ¡ti klausiamÄ jÄ forma, kur aiÅ¡kiai nurodyta, jog tai yra autoriaus nuomonė ar manymas. Anot atsakovės, apeliantas, visų pirma, neįvertina autoriaus publikacijos paskelbimo konteksto, t. y. aplinkybės, kad publikacija yra skirta apelianto paskelbto įraÅ¡o Facebook analizei ir vertinimui. Antra, apeliantas taip pat nevertina, kaip yra suprantami paskelbti ginčo teiginiai, pvz., „ĮraÅ¡o logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugÅ«s ir galimai netikslÅ«s testai“;

„Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimÄ â€“ byra”, t. y. ar Å¡ie duomenys gali bÅ«ti suprantami kaip konkretÅ«s konstatuojamieji teiginiai, kuriais iÅ¡reikÅ¡ta žinia, kuri neatitinka tikrovės ir pažeidžia apelianto garbę ir orumÄ . Trečia, apeliantas nevertina aplinkybės, jog kai kurie teiginiai net nėra apie apeliantÄ , pvz., „ĮraÅ¡o logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugÅ«s ir galimai netikslÅ«s testai“, “Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimÄ â€“ byra“. 17.4.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad autoriaus teiginiai pagal savo lingvistinę iÅ¡raiÅ¡kÄ yra „konstatuojamojo“ pobÅ«džio, todėl turi bÅ«ti vertinami ne kaip nuomonė, o kaip žinia. Anot atsakovės, Å¡is argumentas stokoja ne tik teisinio, bet ir loginio pagrindimo. Jeigu publikacijos autoriaus teiginiais yra perteikiama apelianto įraÅ¡e (straipsnyje) iÅ¡sakyta pozicija vertinamuoju tikslu (atsakovės paskelbtos publikacijos tikslas – įvertinti apelianto vieÅ¡ai paskelbtus duomenis ir nustatyti, ar Å¡ie duomenys atitinka tikrovę, neklaidina skaitytojų, nustačius esminius neatitikimus, įdiegti Facebook suteiktu įrankiu žymÄ â€žPartly false“ („iÅ¡ dalies klaidinga“)) ir panaudojus tokias lingvistines formas, kurios reiÅ¡kia vertinimÄ , iÅ¡vados teikimÄ („<...> karantino vertinimas pabaigÄ pasiekia motyvu.

EsÄ priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės <...>“, „ĮraÅ¡o logika paprasta <...>“, “Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimÄ â€“ byra“), tai tokie duomenys atitinka VIÄ® 2 straipsnio 33 dalyje nustatytÄ nuomonės sÄ vokÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ â€žÅ½iniai“ taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. „Nuomonė“ turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (LAT 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodyta praktika).

Å iuo atveju autoriaus teiginių „<...> karantino vertinimas pabaigÄ pasiekia motyvu.“, „ĮraÅ¡o logika paprasta<...>“, „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimÄ â€“ byra“ neįmanoma įrodyti įrodinėjimo priemonėmis, tokie teiginiai yra ligvistiÅ¡kai ir pagal jų tikrÄ jÄ prasmę suprantami kaip subjektyvus reiÅ¡kinių, įvykių vertinimas. 17.5. Autoriaus teiginys, kad „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirÅ«pinęs U. K. kalba apie pilietinį karÄ , klaidina dėl COVID-19 testų”, kaip teisingai pastebėjo teismas, turi konstatuojamojo teiginio požymių, tačiau vertinant visÄ teiginį, jo paskelbimo kontekstÄ ir likusiÄ teiginio dalį, tampa akivaizdu, jog tai yra vertinamasis teiginys.

Atsakovė Å¡iuos teiginius grindė paties ieÅ¡kovo paskelbtu įraÅ¡u Facebook, t. y. ieÅ¡kovas savo įraÅ¡e kalbėjo apie pilietinį karÄ ir pateikė klaidinančiÄ informacijÄ apie COVID-19 testų naudojimÄ . IeÅ¡kovas savo įraÅ¡e tikrai pasisakė apie pilietinį karÄ (įraÅ¡o 5 punktas): „<...> visas visuomenės skaldymasis ir bijojimas vienas kito, kai kiekvienas padaromas įtariamuoju veda prie vieno – pilietinio karo“. Taip pat ieÅ¡kovas tikrai klaidino dėl COVID-19 testų.

Jis skelbė (įraÅ¡o 4 punktas), kad: „žiniasklaidoje sklando ne vienas straipsnis kaip patys testai, kuriais prievarta testuoja žmones yra užkrėsti tuo pačiu korona virusu <..>“. Tačiau patikrinus tų žiniasklaidos priemonių publikacijas, kuriose neva skelbiama, kad užkrėstais testais yra per prievartÄ testuojami žmonės, paaiÅ¡kėjo, jog tokia informacija nėra skelbiama. 17.6. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ji byloje nenurodė, kokia tiksliai klaidinanti informacija buvo paskleista ieÅ¡kovo įraÅ¡e. Atsakovės nuomone, Å¡ioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovo paskelbtos informacijos teisingumo.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ginčijo atsakovės paskelbtus duomenis, todėl atsakovė neturėjo įrodyti, kad ieÅ¡kovas paskelbė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Å iuo atveju atsakovė turėjo įrodyti ginčijamų duomenų teisingumÄ (jeigu paskelbta žinia) arba įrodyti, kad paskelbta nuomonė turėjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ ir buvo paskelbta sÄ Å¾iningai. Apeliantas nepagrįstai nevertina savo paties paskelbto įraÅ¡o turinio ir po juo esančio komentaro, pats nepagrįstai ir neteisėtai siekia perkelti atsakovei įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl ieÅ¡kovo įraÅ¡o teiginių atitikimo tikrovei, kurie nėra Å¡ios bylos dalykas.

Atsakovės publikacijoje buvo konkrečiai įvardinti viso ieÅ¡kovo įraÅ¡o neatitikimai tikrovei, tačiau ieÅ¡kovas dėl visų tokių teiginių reikalavimų teismui neteikė, jų visų neginčijo. IeÅ¡kovas iÅ¡ publikacijos iÅ¡skyrė tik keturis ginčo teiginius. 17.7. Atsakovės nuomone, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad publikacijos autoriaus paskelbta informacija pažeidė ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , nes Å¡iems teiginiams pagrįsti apeliantas nurodo tik tai, kad žurnalistas tendencingai formavo neigiamÄ skaitytojų nuomonę apie asmenį – ieÅ¡kovÄ , ir kad nepagrįstai ieÅ¡kovo įraÅ¡Ä pažymėjo „Partly false“ žyma.

Pažymi, kad apeliantas Å¡ios žymos teisme neginčijo, nereiÅ¡kė reikalavimo jÄ panaikinti, taip pat nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, kuo pasireiÅ¡kė jo neturtinių vertybių pažeidimas, kokius konkrečiai neigiamus padarinius ieÅ¡kovas iÅ¡gyveno ar turėjo. Be to pats apeliantas, vertindamas atsakovės publikacijos teiginius, savo skunde padaro iÅ¡vadÄ , kad autorius, pateikdamas Publikacijų antraÅ¡tes, juose esančių skirsnių pavadinimus, turinyje vartojamus teiginius, yra iÅ¡skirtinai linkęs savaip, neteisingai ir nepagrįstai interpretuoti ieÅ¡kovo pavieÅ¡intÄ informacijÄ Facebook paskyroje (apeliacinio skundo 11 puslapis).

Taigi, pats apeliantas pripažįsta, jog atsakovės paskelbta informacija buvo ieÅ¡kovo pavieÅ¡intos informacijos interpretacija, o interpretacija negali bÅ«ti suprantama kitaip, kaip tik informacijos subjektyvus vertinimas arba nuomonė. 17.8. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovo, kaip vieÅ¡ojo asmens, yra nepagrįsta. VIÄ® 2 straipsnio 78 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡asis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigÅ«nas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobÅ«džio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimÄ arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems reikalams.

IeÅ¡kovas yra aktyvus visuomeninėje veikloje daugelį metų, ankščiau jis buvo žinomas dėl kitų veiklų (dainininkas, prodiuseris), Å¡iuo metu žinomas kaip asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, savo veiklÄ asociacijoje vieÅ¡ina ypač plačiu mastu – naudodamasis Facebook platforma, turinčia daugiau nei 80 000 sekėjų. IeÅ¡kovas nuolat vieÅ¡ai skatina diskusijas skiepų tema, vaistų, gydymo, taip pat politiniais klausimais, komentuoja valstybės sprendimus ir kt. VieÅ¡Ä ir labai populiariÄ savo Facebook paskyrÄ jis naudoja ir savo vieÅ¡ai asociacijos veiklai, pvz. 2020 m. birželio 3 d. paskyroje pasisakė kaip asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovas.

Todėl ieÅ¡kovas dėl savo veiklos laikytinas vieÅ¡uoju asmeniu – vieÅ¡os nuomonės formuotoju, savo vieÅ¡ais pasisakymais skatinančiu visuomenę diskutuoti, reikÅ¡ti nuomonę aktualiais visuomenei klausimais. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) 2020 m. balandžio 18 d. savo Facebook paskyroje paskelbė vieÅ¡Ä straipsnį (įraÅ¡Ä ) „Medicininis FaÅ¡izmas jau Lietuvoje. Nuomonė tyloje prieÅ¡ audrÄ â€œ. Atsakovė savo valdomame internetiniame portale 15min.lt 2020 m. balandžio 21 d. paskelbė aktualijų žurnalisto V. P. straipsnį, pavadintÄ â€ž(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirÅ«pinęs U. K. kalba apie pilietinį karÄ , klaidina dėl COVID-19 testų”, kuriame aptarė ieÅ¡kovo 2020 m. balandžio 18 d. Facebook paskyroje paskelbto vieÅ¡o įraÅ¡o turinį.

10. IeÅ¡kovo įsitikinimu, kai kurie atsakovės autoriaus publikacijoje pavartoti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumÄ , todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu tuos teiginius paneigti. Atsakovei atsisakius tai padaryti, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas:

1) pripažinti, jog portale 15min.lt 2020 m. balandžio 21 d. aktualijų žurnalisto V. P. straipsnyje, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirÅ«pinęs U. K. kalba apie pilietinį karÄ , klaidina dėl COVID-19 testų”, paskleistos žinios: – „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirÅ«pinęs U. K. kalba apie pilietinį karÄ , klaidina dėl COVID-19 testų“; – „ĮraÅ¡o logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugÅ«s ir galimai netikslÅ«s testai“;

– „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimÄ â€“ byra”; – „U. K. medicininis karantino vertinimas pabaigÄ pasiekia motyvu. EsÄ priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi, o tai esÄ reikÅ¡, kad jiems teks dalyvauti naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose” neatitinka tikrovės, žemina ieÅ¡kovo garbę bei orumÄ ir įpareigoti atsakovę per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti Å¡ias žinias.

11. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, sprendime konstatuodamas, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omi paneigti publikacijos teiginiai yra atsakovės autoriaus vertinamojo ir abstraktaus pobÅ«džio informacija apie ieÅ¡kovo paskelbtÄ vieÅ¡Ä Ä¯raÅ¡Ä arba, kitaip tariant, tai yra „nuomonė“, bet ne „žinia“, todėl manydamas, kad autoriaus nuomonė pažeidžia ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , jis savo pažeistas teises gali ginti kitais įstatyme numatytais bÅ«dais.

12. Nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, ieÅ¡kovas padavė apeliacinį skundÄ , jame nurodydamas, kad teismas, sprendime konstatavęs, jog atsakovės publikacijoje yra iÅ¡sakyta jos autoriaus nuomonė, o ne paskleista tikrovės neatitinkanti žinia, netinkamai taikė bei aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

13. Taigi tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar atsakovės autoriaus publikacija ir ieškovo prašomi paneigti joje išspausdinti teiginiai yra autoriaus „nuomonė“ ar „žinia“.

14. Pagal VIÄ® (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2021 m. vasario 1 d.) 2 straipsnio 36 ir 89 dalis, „žinia“ laikoma visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas, tikri (teisingi) duomenys, o „nuomone“ – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų (VIÄ® 2 straipsnio 36 dalis).

15. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, norint atsakyti į klausimÄ , ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys; duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (LAT 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Faktų buvimas gali bÅ«ti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobÅ«džio, jų reiÅ¡kimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobÅ«džio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽŽT sprendimas byloje Kwiecien v. prieÅ¡ LenkijÄ , Nr. 51744/99).

16. IeÅ¡kovas 2020 m. balandžio 18 d. savo Facebook paskyroje paskelbtame įraÅ¡e „Medicininis FaÅ¡izmas jau Lietuvoje. Nuomonė tyloje prieÅ¡ audrÄ â€œ, savo įraÅ¡Ä pradeda taip: Kol visi ir sveiki ir galimai sergantys, ir jauni, ir seni, vadina save sÄ moningais piliečiais ir klusniai sėdi namų areÅ¡tuose, pavadintais gražiu pavadinimu „karantinas“, Lietuvoje: (4 punktas ) „daugelis net nepastebėjo, kaip viename Lietuvos regione, nuo Å¡iandien atsirado prievarta. medicininė prievarta, medicininis faÅ¡izmas. (duomenys neskelbtini) kiekvienas suaugęs privalo bÅ«ti testuojamas ar serga korona virusu.

Atsisakančius testuotis NVSC leista privalomai hospitalizuoti ir (ar) izoliuoti. Idomu kas privers, policija? kariuomene? stribai? bus naudojama jėga? Ar visi suvokiate, kad sergančiųjų skaičius didės priklausomai nuo tiriamųjų skaičiaus? O tuo tarpu žiniasklaidoje sklando ne vienas straipsnis kaip patys testai, kuriais prievarta testuoja žmones yra užkrėsti tuo pačiu korona virusu. Sklando ne vienas straipsnis dėl visiško testų netikslumo, kada yra didelė "False positive" (tyrimas šiuo metu withdrawn, bet tai nereiškia, kad tai neturi kelti įtarimų) arba "false negative" tikimybė, kada jūs galite net ir sirgti, bet jums korona virusas gali būti ir nenustatytas.

Iš to seka dar vienas punktas“.

17. Toliau (5 punkte) ieÅ¡kovas teigia, kad „Gerasis seimas nusprendė, kad Gydantys gydytojai spręs dėl priverstinio užsikrėtusiųjų gydymo per karantinÄ . Kitaip tariant jei net ir jums klaidingai nustatė virusÄ , jus prievarta gydys kažkoks gydytojas savo kompetencijos ribose. Labai pasiseks tiems, kurių gydytojas bus sÄ moningas ir taikys gydymo metodus, kurie feikinėje žiniasklaidoje vadinami neveikiančiais, bet medikai jais gydo įvairiose Å¡alyse. Jei nepasiseks, ant jÅ«sų testuos viskÄ kÄ sugalvos, nes gi Lietuva didžiuojasi dalyvaudama eksperimente, pavyzdžiui naujojo vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose, kurio efektyvumas ir Å¡alutiniai poveikiai bus aiÅ¡kÅ«s kažkada ateityje.

AÅ¡ tik paklausiu visų mane suprantančių ir, be abejo, manęs nekenčiančių: kada jau jums bus gana? kas turi nutikti, kad pradėtumėte galvoti? Jei žmones suskirstys į baltus ir raudonus, ir baltus pradės „žudyti“, tai raudoni galvos, kad viskas čia OK, čia dėl jų pačių gerovės? Jums tikrai nematomas prieÅ¡as toks baisus, kad savo noru vartotumėte bet kÄ ? visas visuomenės skaldymasis ir bijojimas vienas kito, kai kiekvienas padaromas įtariamuoju veda prie vieno - pilietinio karo“. <...>.

18. Atsakovė (jos autorius) savo 2020 m. balandžio 21 d. publikacijÄ , pavadintÄ â€ž(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirÅ«pinęs U. K. kalba apie pilietinį karÄ , klaidina dėl COVID-19 testų”, pradeda taip „Vyriausybės atsakas į COVID-19 protrÅ«kį (duomenys neskelbtini) neliko nepastebėtas. Gyvenvietės izoliavimas ir sprendimas testuoti suaugusius gyventojus paskatino U. K. susimÄ styti apie pilietinį karÄ . Tačiau baimintis testavimo skatinama pasitelkiant klaidingus faktus“.

Remdamasis sveikatos apsaugos ministro vieÅ¡ai paskelbta ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atsakovei pateikta informacija, autorius nurodė, kad „visi suaugę (duomenys neskelbtini) gyventojai turi bÅ«ti tiriami tiek laboratoriniais, tiek greitaisiais testais, kad atsisakiusieji testuotis galės bÅ«ti privalomai izoliuoti ar hospitalizuoti. Už tai atsakingi NVSC ir Vilniaus rajono savivaldybė“. Pasisakydamas apie ieÅ¡kovo įraÅ¡o teiginius, kad „tuo tarpu žiniasklaidoje sklando ne vienas straipsnis kaip patys testai, kuriais prievarta testuoja žmones yra užkrėsti tuo pačiu korona virusu“ ir pateikta nuoroda į Kanados naujienų tinklapio cbc.ca straipsnį, kuriame pasakojama apie brokuotus ir „bakterijomis užkrėstus“ COVID-19 testus iÅ¡ Kinijos, ir tinklapyje mnn.com perpasakojamÄ â€žThe Telegraph“ tekstÄ , autorius nurodė, kad pirmoje publikacijoje pažymėta, kad brokuoti testai nebuvo naudoti, o apie tai, kad jie galėtų užkrėsti korona virusu – nėra nei žodžio.

Kanados sveikatos apsaugos pareigūnai teigė ieškantys būdų testams sutvarkyti taip, kad juos būtų galima naudoti. Kitoje publikacijoje rašoma, kad testų tiekėjai iš Liuksemburgo, „Eurofins“, informavo JK laboratorijas negalėsiantys laiku pristatyti užsakytų testų, nes dalyje jų aptiko koranaviruso pėdsakų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kaip teigia autorius, atsakovei patvirtino, kad Lietuvoje neužfiksuotas nė vienas atvejis, kuomet gyventojai koronavirusu užsikrėstų nuo testų.

Ministerijos teigimu, užsikrėsti nuo testų nėra realu. Toliau autorius daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo „ĮraÅ¡o logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugÅ«s ir galimai netikslÅ«s testai“.

19. Remdamasis tinklapiui delfi.lt pateikta Lietuvos imunologų draugijos prezidentės, profesorės A. E. nuomone, kad „gavus greituoju testu teigiamÄ rezultatÄ , bÅ«tina jį patvirtinti molekuliniu metodu, siekiant atmesti galimai klaidingÄ atsakymÄ â€œ ir SAM dar balandžio 16 d. (dvi dienos iki U. K. paskelbiant įraÅ¡Ä feisbuke) paskelbta informacija, kad „Mokslininkų vertinimu, greitieji testai galėtų bÅ«ti naudojami tik patikrinimui, ar žmogus yra sirgęs koronavirusine infekcija, ar ne“, atsakovės autorius ginčijamojoje publikacijoje teigia, kad ieÅ¡kovo „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimÄ â€“ byra. Nesaugių ar užkrėstų testų Lietuvoje aptikta kol kas nebuvo, žmonės per testus užsikrėsti negali, o Nemenčinės gyventojams atliekami dviejų rÅ«Å¡ių tyrimai, todėl klaidos tikimybė –maža“.

20. Galiausiai, publikacijos skirsnyje „Bandymai su žmonėmis“, autorius nurodo, kad „U. K. medicininis karantino vertinimas pabaigÄ pasiekia motyvu. EsÄ priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi, o tai esÄ reikÅ¡, kad jiems teks dalyvauti naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose”.

21. Ä®vertinusi tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės publikacijų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad norint nustatyti, ar atsakovės publikacijoje buvo paskleista žinia, ar iÅ¡reikÅ¡ta autoriaus nuomonė, bÅ«tina įvertinti Å¡ios publikacijos atsiradimo pagrindÄ ir jos kontekstÄ su ieÅ¡kovo 2020 m. balandžio 18 d. įraÅ¡u feisbuko paskyroje. Kaip minėta, publikacijos pradžioje autorius nurodo, kad „Gyvenvietės izoliavimas ir sprendimas testuoti suaugusius gyventojus paskatino U. K. susimÄ styti apie pilietinį karÄ . Tačiau baimintis testavimo skatinama pasitelkiant klaidingus faktus“. Taigi, autoriaus publikacija norima atsakyti į klausimÄ , ar ieÅ¡kovo įraÅ¡e pateikta informacija atitinka tikrovę ir savo iÅ¡vados argumentus pateikti skaitytojams.

22. Pažymėtina, kad asmens garbė ir orumas gali bÅ«ti ginami nustačius CK 2.24 straipsnyje iÅ¡vardintų faktų visetÄ :

1) žinių paskleidimo faktÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, 4) faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (LAT 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).

23. Įvertinusi šios nutarties 26-27 punktuose ir 28-30 punktuose aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti CK 2.24 straipsnio taikymo pagrindai.

24. Visų pirma, ieÅ¡kovo praÅ¡omus paneigti autoriaus teiginius „ĮraÅ¡o logika paprasta – gyventojams prievarta daromi nesaugÅ«s ir galimai netikslÅ«s testai“; „Pasakojimo naratyvas apie nesaugų testavimÄ â€“ byra” negalima laikyti žinia VIÄ® 2 straipsnio 89 dalyje (Å¡iuo metu 2 straipsnio 82 dalis) pateiktos sÄ vokos prasme, nes akivaizdu, kad tai publikacijos autoriaus įvykių vertinimas, mintys ir iÅ¡vada apie ieÅ¡kovo įraÅ¡e paskleistus duomenis, kas atitinka VIÄ® 2 straipsnio 36 dalyje pateiktos „nuomonės“ sÄ vokÄ (Å¡iuo metu 2 straipsnio 31 dalis) ir teismų iÅ¡aiÅ¡kinimus.

25. Antra, praÅ¡omi paneigti publikacijos teiginiai „U. K. medicininis karantino vertinimas pabaigÄ pasiekia motyvu. EsÄ priverstinai brokuotais ir pavojingais testais patikrinti žmonės bus priverstinai gydomi, o tai esÄ reikÅ¡, kad jiems teks dalyvauti naujo antivirusinio vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose” iÅ¡ esmės atitinka ieÅ¡kovo įraÅ¡o 5 punkte iÅ¡dėstytiems teiginiams „Jei nepasiseks, ant jÅ«sų testuos viskÄ kÄ sugalvos, nes gi Lietuva didžiuojasi dalyvaudama eksperimente, pavyzdžiui naujojo vaisto „Avigan“ klinikiniuose tyrimuose, kurio efektyvumas ir Å¡alutiniai poveikiai bus aiÅ¡kÅ«s kažkada ateityje“.

Taigi, praÅ¡omi paneigti publikacijos teiginiai yra jos autoriaus iÅ¡vada (nuomonė) apie ieÅ¡kovo iÅ¡sakytus eiginius. Be to, Å¡ie autoriaus teiginiai nėra apie ieÅ¡kovÄ ir apeliantas nenurodė, kaip jie žemina jo garbę ir orumÄ . Todėl ginti ieÅ¡kovo teises jo praÅ¡omu bÅ«du nėra pagrindo, kadangi nenustatytas faktų, paminėtų CK 2.24 straipsnyje, visetas.

26. Trečia, iÅ¡ ieÅ¡kovo procesinių dokumentų akivaizdu, kad jo garbę ir orumÄ Å¾eminančia žinia apeliantas laiko publikacijos pavadinimÄ (antraÅ¡tę) „(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirÅ«pinęs U. K. kalba apie pilietinį karÄ , klaidina dėl COVID-19 testų“.

27. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nurodytuose teiginiuose yra „konstatavimo“ požymių, tačiau Å¡ių teiginių negalima vertinti atsietai nuo visos publikacijos turinio ir konteksto. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateiktais teiginiais, kad publikacijos antraÅ¡te apibÅ«dinama visa publikacija, todėl informacijos rengėjas turi teisę pasirinkti lingvistines priemones taip, kad bÅ«tų trumpai perteikti apraÅ¡omi įvykiai. Esminė antraÅ¡tės funkcija – trumpai perteikti turinio esmę. 28.

„(duomenys neskelbtini) gyventojų testavimu susirÅ«pinęs U. K.“, teisėjų kolegijos nuomone, yra publikacijos autoriaus vertinamojo pobÅ«džio teiginys, atsižvelgiant tiek į visÄ ieÅ¡kovo įraÅ¡o kontekstÄ , tiek ir atskiras jo dalis (pvz., „Ar visi suvokiate, kad sergančiųjų skaičius didės priklausomai nuo tiriamųjų skaičiaus? O tuo tarpu žiniasklaidoje sklando ne vienas straipsnis kaip patys testai, kuriais prievarta testuoja žmones yra užkrėsti tuo pačiu korona virusu“), todėl negali bÅ«ti laikomas žinia, nes asmens susirÅ«pinimo nėra galimybės įrodyti.

Kita vertus, ieÅ¡kovas savo įraÅ¡e tikrai pasisako apie pilietinį karÄ („<...> visas visuomenės skaldymasis ir bijojimas vienas kito, kai kiekvienas padaromas įtariamuoju veda prie vieno – pilietinio karo“). Be to, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė atsakovės teiginių, kad „ieÅ¡kovo paskelbtose nuorodose (cbc.ca, msm.com) iÅ¡ tikrųjų buvo kalbama apie nesterilius testus iÅ¡ Kinijos, tačiau Å¡iose publikacijose taip pat skelbiama, kad tokie testai nebuvo naudojami ir nebuvo paskelbta, kad tokie testai gali užkrėsti žmones (pvz., cbc.ca publikacijoje yra skelbiama, kad Kanados sveikatos apsaugos pareigÅ«nai ieÅ¡ko bÅ«dų testams sutvarkyti taip, kad juos galima bÅ«tų saugiai naudoti).

Msn.com publikacijoje buvo paskelbta, kad Jungtinei Karalystei skirtuose testuose aptikti koronaviruso pėdsakai, bet nerastas aktyvus virusas, o Å¡ių testų užsakymas ne tik, kad nebuvo pristatytas į Jungtinę Karalystę, jis net nebuvo iÅ¡vežtas iÅ¡ Kinijos“. Todėl įvertinęs Å¡iÄ ir Å¡alies institucijų informacijÄ , publikacijos autorius turėjo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas „klaidina dėl COVID-19 testų“. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad Å¡ie publikacijos teiginiai yra vertinamojo pobÅ«džio ir jiems negali bÅ«ti taikomas „žinios“ kriterijus.

29. Atsakovės valdomame naujienų internetiniame portale www.15min.lt jos autorius, vertindamas ieÅ¡kovo straipsnį, rėmėsi tiek asmeniÅ¡kai atlikto tyrimo metu surinktais duomenimis apie ieÅ¡kovo paskelbtus faktus, tiek ir valstybės institucijų (SAM ir NVSC) parteikta informacija, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad autorius paskelbė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 30. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neteisingai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Anot apelianto, atsakovė teismui nenurodė, kuri konkreti ieÅ¡kovo įraÅ¡e paskelbta informacija neatitinka tikrovės, t. y. atsakovei teigiant, kad ieÅ¡kovas paskelbė klaidinančiÄ informacijÄ , jai ir kilo pareiga įrodyti, jog apeliantas savo įraÅ¡e paskelbė tikrovės neatitinkančias žinias.

31. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. Vadinasi, savo informacijos teisingumÄ turi įrodyti jį paskleidęs asmuo (Å¡iuo atveju ginčijamos publikacijos autorė – atsakovė), todėl atsakovė neturėjo Å¡ioje byloje įrodinėti, kad ieÅ¡kovas savo įraÅ¡e paskelbė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Kadangi ieÅ¡kovas teigė, kad atsakovė paskelbė neteisingus ir jį žeminančius duomenis, atsakovei teko pareiga Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti, t. y. kad jos publikacijoje buvo paskelbta ne „žinia“, o „nuomonė“ , ir kad Å¡i nuomonė turėjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ ir buvo paskelbta sÄ Å¾iningai.

32. Pasisakydamas dėl savo nesutikimo su skundžiamo teismo sprendimo teiginiais, jog „nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ginčo publikacija buvo siekiama įžeisti ieÅ¡kovÄ , kad autoriaus nuomonė buvo reiÅ¡kiama nesÄ Å¾iningai bei neetiÅ¡kai, buvo nuslėpti ir iÅ¡kraipyti faktai ir duomenys“, apeliantas teigia, kad atsakovės paskelbta informacija pažemino jo garbę ir orumÄ . Paminėtam kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad ginčo publikacija nebuvo paskelbta žinia, o publikuotas žurnalisto vertinamojo pobÅ«džio straipsnis yra nuomonė (sprendimo 18 punktas), konstatavo, kad jeigu asmens garbė ir orumas yra pažeidžiami subjektyviais saviraiÅ¡kos bÅ«dais (iÅ¡sakant nuomonę, komentarÄ ar vertinimÄ , sukuriant ir pateikiant kÅ«rybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos taikant kitas Lietuvos teisėje galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo bÅ«dus (sprendimo 19 punktas).

Tačiau ieÅ¡kovas Å¡ių teismo argumentų nekvestionuoja, tačiau didelę dalį apeliacinio skundo argumentų dėl garbės ir orumo skiria savo pozicijos atkartojimui dėl atsakovės publikcijos teiginių. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo atsakovė, apelianto argumentai dėl garbės ir orumo pažeidimo iÅ¡ esmės grindžiami keliais teiginiais, t. y. kad žurnalistas tendencingai formavo neigiamÄ skaitytojų nuomonę apie asmenį – ieÅ¡kovÄ , ir kad nepagrįstai ieÅ¡kovo įraÅ¡Ä pažymėjo „Partly false“ (iÅ¡ dalies klaidinga informacija) žyma.

Todėl teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai ieÅ¡kovÄ laikė vieÅ¡uoju asmeniu, kuris nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo.

34. VieÅ¡ojo asmens sÄ voka pateikiama VIÄ® 2 straipsnio 78 dalyje, pagal kuriÄ vieÅ¡uoju asmeniu laikomas valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigÅ«nas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobÅ«džio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimÄ arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems reikalams.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas yra asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovas, dalyvavo LR Seimo konferencijoje “Saugios vakcinos – saugiai Lietuvai”. Savo veiklÄ asociacijoje ieÅ¡kovas vieÅ¡ina plačiu mastu – naudodamasis Facebook platforma, turinčia daugiau kaip 80 000 sekėjų. Anot atsakovės, ieÅ¡kovės aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje jau daugelį metų, ankščiau jis buvo žinomas dėl kitų veiklų (dainininkas, prodiuseris). IeÅ¡kovo skelbiamÄ informacijÄ vertina ir kitos žiniasklaidos priemonės, taip pat pavieniai asmenys (ieÅ¡kovo įraÅ¡as buvo pažymėtas 2 400 kartų, pakomentuotas – 729 kartus, bendrintas – 1 100 kartų).

Vies?uoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, de?l savo einamu? pareigu?, veiklos ar visuomenine?s pade?ties nuolat sulaukiantys visuomene?s de?mesio ir pagri?stai ja? dominantys (pvz., LAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015). Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes apie ieÅ¡kovo visuomeninę padėtį ir jo veiklÄ , taip pat į tai, kai ieÅ¡kovas nei vieno iÅ¡ minėtų faktų nepaneigė, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ yra pagrindas laikyti vieÅ¡uoju asmeniu.

35. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad ginčui spręsti pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (ne VIĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalis, bet CK 2.24 straipsnį), dėl ko civilinė byla galėjo būti išnagrinėta netinkamai.

36. VIÄ® 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį Å¡ie duomenys buvo paskleisti, turi teisę suraÅ¡yti paneigimÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumÄ ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputacijÄ , ir pareikalauti, kad Å¡iÄ informacijÄ paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimÄ paskelbtų.

Å io straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsisakymas iÅ¡spausdinti ar kitu bÅ«du paskelbti Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytÄ paneigimÄ Å¡io straipsnio 3-5 dalyse nurodyta tvarka gali bÅ«ti skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumÄ Å¾emina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ arba juridinio asmens, kurio dalykinę reputacijÄ pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, buveinės registracijos vietÄ . Skundas turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo padavimo, į šį terminÄ Ä¯skaitomos ir ne darbo dienos.

Tačiau VIÄ® 44 straipsnio 1 dalis numato, kad visuomenės informavimo priemonių pareigÄ paneigti paskelbtÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumÄ ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputacijÄ , tokios informacijos paneigimo, taip pat vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Civilinio kodekso normos, arba, kitaip tariant, CK 2.24 straipsnis. Minėta, kad asmens garbė ir orumas gali bÅ«ti ginami nustačius CK 2.24 straipsnyje iÅ¡vardintų faktų visetÄ (nutarties 32 punktas).

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nurodytu teisiniu pagrindu ieÅ¡kovo teisės negali bÅ«ti ginamos. Todėl Å¡ie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti, tuo labiau, kad minėtas argumentas iÅ¡ esmės grindžiamas formaliu jo negaliojimo pagrindu, t. y. kad civilinė byla iÅ¡nagrinėta pažeidus VIÄ® 44 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 30 dienų iÅ¡nagrinėjimo terminÄ (CPK 328 straipsnis). Dėl procesinės bylos baigties 37. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamam ginčui spręsti pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų jo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , tuo labiau, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 39. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, jam bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.

40. Atsakovė UAB ,,15min“ nepateikė patvirtinančių dokumentų apie jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl Å¡ios iÅ¡laidos taip pat neatlygintinos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Gintautas Koriaginas Edvardas Paliokas