ecea6dcd-bdab-4c1b-afab-e43ab254389e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-191-611/2010

         Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.; 11.9.3.; 14.1; 14.7.; 121.15.; 121.18.; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. kovo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Dalios Kačinskienės, sekretoriaujant  Jonei Markovičiūtei,

dalyvaujant atsakovo direktoriui T. K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Nada Focus“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

T. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Nada Focus“ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ sumokėjimo ir atsakovo UAB „Nada Focus“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. T. dėl avanso grÄ Å¾inimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,     n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas R. T. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Nada Focus“ nesumokėtÄ darbo užmokestį už 2008 m. balandžio ir gegužės mėnesius, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ . Nurodė, jog darbo sutartį su atsakovu sudarė 2008 m. balandžio 7 d., tačiau darbo santykiai prasidėjo anksčiau. Darbo sutartis buvo nutraukta ieÅ¡kovo praÅ¡ymu nuo 2008 m. gegužės 23 d.. Nutraukus darbo sutartį darbdavys neatsiskaitė su ieÅ¡kovu, todėl iÅ¡ jo priteistinos reikalaujamos sumos. IeÅ¡kovas nurodė, kad už iÅ¡ atsakovo gautÄ avansÄ pirko prekes atsakovui.

Atsakovas UAB „Nada Focus“ pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 700 Lt, gautus avansu, ir iÅ¡skaičiavus ieÅ¡kovo reikalaujamÄ sumÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 527,62 Lt. Nurodė, jog ieÅ¡kovui pagal avansinę apyskaitÄ buvo iÅ¡duoti 2 700 Lt. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas, atleidžiant jį iÅ¡ darbo, negrÄ Å¾ino avansu gautų pinigų ir atsisakė pasiraÅ¡yti algalapius apie jau gautus pinigus dėl 1 172,38 Lt darbo užmokesčio. Atsakovas ieÅ¡kovo paimtus avansu pinigus užskaitė kaip darbo užmokestį, todėl, atlikus užskaitymÄ , ieÅ¡kovas dar liko skolingas atsakovui 1 527,62 Lt, kuriuos ir prašė priteisti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. birželio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 172,38 Lt (neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio), 8218,92 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 38,05 Lt per dienÄ už penkių darbo dienų savaitę nuo sprendimo priėmimo iki visiÅ¡ko įvykdymo, priteisė iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo sudaryta 2008 m. balandžio 7 d., nutraukta ieÅ¡kovo praÅ¡ymu 2008 m. gegužės 23 d.

IeÅ¡kovas buvo priimtas dirbti tiekimo vadovu, jo funkcijos buvo rÅ«pintis medžiagų ir prekių tiekimu gamybos cechui. Teismas konstatavo, jog pagal tris kasos iÅ¡laidų orderius ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ atsakovo 2 700 Lt, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas atsakovo naudai atsakovo įmonės vardu pirko įvairių prekių už 2 700 Lt. Atsakovas pateikė kitÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kuri atsakovo teigimu įrodė, jog yra ir daugiau ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytų sÄ skaitų, patvirtinančių, jog yra ir daugiau sÄ skaitų, pagal kurias pirko ieÅ¡kovas prekes.

Duomenų, jog įmonėje buvo trÅ«kumas pinigų paimtų iÅ¡ avansinės apyskaitos ir gautų prekių pagal sÄ skaitas atsakovas nepateikė. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad buvo daugiau ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytų sÄ skaitų ir didesnei sumai, tik patvirtino faktÄ , kad ieÅ¡kovas už tuos pinigus pirkdavo prekes atsakovo naudai. Atsakovui neįrodžius, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡leido visų pinigų pagal sÄ skaitas, kuriuos buvo gavęs iÅ¡ atsakovo pagal avansinę apyskaitÄ ir iÅ¡ gamybos vadovo V.

I., padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas avansu gautus pinigus panaudojo atsakovo naudai. Atsakovui pripažinus faktÄ , jog ieÅ¡kovui nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, taip pat nustačius, kad ieÅ¡kovas už avansu gautus pinigus pirko prekes atsakovo naudai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ , todėl iÅ¡ atsakovo priteisė neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį - 1 172,38 Lt už 2008 m. balandžio ir gegužės mėnesius. Teismas nurodė, jog darbdaviui uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, iÅ¡kyla LR DK 141 str. 3 d. nustatytos pasekmės – darbdavys už visÄ uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laikÄ privalo jam sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį.

Nurodė, jog darbdavys su ieÅ¡kovu turėjo atsiskaityti 2008 m. gegužės 23 d., tačiau neatsiskaitė iki sprendimo priėmimo, t. y. uždelsė atsiskaityti dvylika mėnesių ir 12 darbo dienų, todėl priteisė 8218,92 Lt ir po 38,05 Lt per dienÄ už penkių darbo dienų savaitę nuo sprendimo priėmimo iki visiÅ¡ko atsiskaitymo.

Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimÄ ir priimti kitÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisti 1527,62 Lt. Mano, kad teismo

sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neproporcingas ir šališkas, todėl su juo nesutinka. Nurodė, jog su visais įmonės

darbuotojais buvo atsiskaitoma, iÅ¡mokant grynus pinigus iÅ¡ kasos, gavėjui pasiraÅ¡ant kasos iÅ¡laidų orderius. Imant pinigus avansu bÅ«davo nurodoma – „avansinei apyskaitai“. Mėnesio gale nepanaudoti ar negrÄ Å¾inti į kasÄ pinigai buvo užskaitomi kaip darbuotojo atlyginimas, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä darbuotojo avansinėje apyskaitoje. IeÅ¡kovo atveju buvo užskaityta nepanaudoti pinigai du kartus – 2008 m. gegužės 10 d. už balandžio mėn. ir gegužės 26 d., gavus darbuotojo pareiÅ¡kimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo.

Pažymi, jog tokia praktika įmonėje buvo nuo pat jos įkÅ«rimo 1992 m. ir kelis kartus įmonę inspektavusi VMI jokių pažeidimų Å¡ioje vietoje nenustatė. Teismas ignoravo tÄ faktÄ , kad pateiktos sÄ skaitos-faktÅ«ros už 2164,50 Lt datuotos balandžio mėnesį, t.y. iki gegužės 7 d., kai pirmÄ kartÄ ieÅ¡kovas gavo ginčytinus pinigus iÅ¡ kasos. Teismas nepadarė teisingos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas pirko prekes įmonės vardu ne už tuos pačius pinigus, kuriuos paėmė iÅ¡ kasos - iki gegužės 7 d., jis jų nebuvo gavęs ir jų tiesiog neturėjo.

Atsakovas nurodo, jog jokių grynų pinigų prekėms pirkti ieÅ¡kovui nebuvo davęs, o paimtus iÅ¡ kasos pinigus ieÅ¡kovas pasisavino. Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad ir ieÅ¡kovo asmeniÅ¡kai paimti iÅ¡ įmonės kasos pinigai buvo iÅ¡leisti įmonės vardu perkant prekes. Jokių įrodymų patvirtinančių minėtus teiginius ieÅ¡kovas nepateikė, o pateiktos sÄ skaitos-faktÅ«ros įrodo, kad už medžiagas mokėjo pinigais, kuriuos davė V. I.. Pabrėžia, jog teismo priteista ieÅ¡kovui suma – 8218,92 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 38,05 Lt per dienÄ už penkių darbo dienų savaitę nuo sprendimo priėmimo iki visiÅ¡ko įvykdymo yra ne tik neprotingai neproporcinga, bet ir nebeaktuali, paaiÅ¡kėjus, jog darbo užmokestis ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėtas užskaitymo bÅ«du.

Nurodo, jog ieÅ¡kovas reikalaudamas vidutinio mėnesinio atlygio už visÄ laikotarpį nuo išėjimo iÅ¡ darbo, tuo tarpu pats niekur ir nieko nedirbdamas, užkrauna socialinę savęs iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ UAB „Nada Focus" darbuotojams, dirbantiems žmonėms. Tai įrodo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningÄ ir netgi suktÄ pozicijÄ , kuriÄ teismas nepagrįstai buvo linkęs palaikyti.

Ieškovas atsiliepimu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio

9 d. sprendimÄ palikti galioti ir atmesti apeliacinį skundÄ . Nurodo, jog su atsakovo pažymomis, iÅ¡duotomis 2008 m. gegužės 10 d. ir 2008 m. gegužės 26 d., nebuvo supažindintas ir nežinojo, jog jose nurodyti pinigai buvo užskaityti kaip darbo užmokestis, tuo labiau, kad darbo sutartis nutrÅ«ko 2008 m. gegužės

23 d.. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovas buvo su pažymomis supažindintas, taip pat jų nepateikė LR Darbo inspekcijai, pirmos instancijos teismui. Mano, jog pažymos galėjo bÅ«ti suraÅ¡ytos atgaline data, kadangi yra keista buhalterinių pažymų numeracija. Ä®monė įkurta 1992 m., bet pažymos suraÅ¡ytos 2008 m. gegužės 10 d. numeris yra 2(antras), o pažymos suraÅ¡ytos 2008 m. gegužės 26 d numeris yra 3 (trečias). Pabrėžia, jog atsakovo teiginiai, kad mėnesio gale nepanaudoti ir negrÄ Å¾inti pinigai buvo užskaitomi kaip atlyginimas, yra nelogiÅ¡ki., kadangi ieÅ¡kovo atlyginimas buvo žymiai mažesnis, nei gautieji pinigai pagal apskaitÄ . Atsakovas teigė, jog pinigai pirkti prekėms ieÅ¡kovui nebuvo duodami, todėl kyla klausimas kam ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duoti 2700 Lt, kai iÅ¡dirbtu laikotarpiu darbo užmokestis turėjo bÅ«ti tik 1172,38 Lt. Be to, liudytojas V. I. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pinigai pirkti prekėms buvo iÅ¡duodami ir ieÅ¡kovui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų kokiu tikslu davė ieÅ¡kovui 2700 Lt, be to, teigdamas, jog kasoje buvo pinigų trÅ«kumas taip pat savo teiginių nepagrindė. Mano, jog atsakovo teiginiai, kad ieÅ¡kovas pažeidžia teisingumo pusiausvyros principÄ socialine prasme yra žeminantys ieÅ¡kovo orumÄ , kadangi su tuo susiję argumentai neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas pagal 2008-04-07 darbo sutartį buvo įdarbintas atsakovo įmonėje tiekimo vadovu, nustatant jam 800 Lt darbo užmokestį (b.l.4-5, 33). IeÅ¡kovas atsakovo įmonėje dirbo nuo 2008-04-07 iki 2008-05-23, ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo jo paties praÅ¡ymu nuo 2008-05-23 (b.l.33, 34). Pagal bylos duomenis ieÅ¡kovo atleidimo dienÄ atsakovas su juo neatsiskaitė, nes nesumokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio už visÄ darbo laikÄ ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovas šį faktÄ bylos nagrinėjimo metu pripažino. Pagal LR DK 141 str. 1 d. (redakcija, galiojusi ieÅ¡kovo atleidimo dienÄ ) darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad su ieÅ¡kovu bÅ«tų susitaręs dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos nei numato LR DK 141 str. 1 d., todėl jis privalėjo su ieÅ¡kovu visiÅ¡kai atsiskaityti 2008-05-23. NeiÅ¡mokėtas darbo užmokestis pagal atsakovo pateiktÄ pažymÄ sudaro 1172,38 Lt, įskaitant kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas (b.l.36), todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs Å¡ias reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, pagrįstai priteisė Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo.

Pagal LR DK

141 str. 3 d., kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ . Tokia įstatymo norma yra imperatyvi ir privaloma visiems, o Å¡ioje normoje numatytas vidutinis darbo užmokestis mokamas darbuotojui nepriklausomai nuo to, ar jis po atleidimo įsidarbino kitoje darbovietėje ar ne. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad LR DK 141 str. 3 d. paskirtis yra dvejopa. Pirma, Å¡i norma nustato kompensacinį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, antra – sankcijÄ darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaito atleidimo dienÄ . Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-341/2009, 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-267/2008). Toks aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, kad jei su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaityta visiÅ¡kai, tai vidutinis darbo užmokesčio priteisimas už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ atitiks normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neiÅ¡mokama tik dalis jam priklausančių sumų, tada taikomos sankcijos dydį sudaro vidutinio darbo užmokesčio dalis proporcinga neiÅ¡mokėtoms sumoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2009-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-284/2009, 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, 2008-05-12 nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovas su ieÅ¡kovui neatsiskaitė visiÅ¡kai, nes nesumokėjo jokios priklausančių iÅ¡mokėti sumų dalies, įrodymų, kad neatsiskaitė dėl paties ieÅ¡kovo kaltės, atsakovas nepateikė, todėl atsakovas pagal LR DK 141 str. 3 d. privalo ieÅ¡kovui mokėti Å¡io visÄ priklausantį vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su juo. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, jog ieÅ¡kovo reikalavimas sumokėti jam vidutinį darbo užmokestį pagal LR DK 141 str.

3 d. rodo jo nesÄ Å¾iningumÄ , bei kad tokia sankcija yra neprotingai neproporcinga. Atsakovui nustatytu terminu nesumokėjus ieÅ¡kovui darbo užmokesčio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė vidutinį darbo užmokestį už pradelstÄ atsiskaityti terminÄ .

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal 2008-05-21, 2008-05-09 ir 2008-05-07 kasos iÅ¡laidų orderius jis ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo 2700 Lt kaip avansinę apyskaitÄ (b.l.27-29) ir ieÅ¡kovas Å¡ių pinigų negrÄ Å¾ino, už juos neatsiskaitė, todėl atsakovas užskaitė prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus ir mano, kad jis nėra skolingas ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas jam iki Å¡iol skolingas 1527,62 Lt. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog buvo trÅ«kumas tarp ieÅ¡kovui iÅ¡duotų pinigų ir gautų prekių ir kad ieÅ¡kovas avansu gautų pinigų nepanaudojo atsakovo naudai.

Dėl Å¡ios priežasties teismas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, ieÅ¡kovo atsiliepimo argumentus bei Å¡alių ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsiliepimų argumentus, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio atžvilgiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas, o ne ieÅ¡kovas, yra nesÄ Å¾iningas byloje. Tai patvirtina aplinkybės, kad jis, įdarbinęs ieÅ¡kovÄ savo įmonėje, nepranešė apie tai VSDFV Vilniaus skyriui, po ieÅ¡kovo atleidimo nereikalavo iÅ¡ jo jokių pinigų kol negavo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio.

LR valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui tiriant ieÅ¡kovo skundÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, atsakovas Å¡iai institucijai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis atsiskaitė su ieÅ¡kovu, atlikdamas užskaitÄ (b.l.7), tai paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdžio metu atsakovo vadovas pripažino, kad darbuotojai apmokėdavo savo lėšomis atsakovo veiklai reikalingų medžiagų pirkimÄ , o jis vėliau jiems kompensuodavo patirtas iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovo darbo funkcijos buvo gamybai bÅ«tinų medžiagų tiekimas, t.y. darbas buvo susijęs su medžiagų, prekių atsakovo veiklai ir jo vardu pirkimu. IÅ¡ atsakovo pateiktų 2008-05-21, 2008-05-09 ir 2008-05-07 kasos iÅ¡laidų orderių matyti, kad ieÅ¡kovui pinigai buvo iÅ¡mokami pagal avansinę apyskaitÄ , t.y. tam, kad jis atsakovo vardu pirktų atsakovui reikalingas medžiagas, prekes, o ne darbo užmokesčio avansui. VisiÅ¡kai nelogiÅ¡kas atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovui praÅ¡ant, mokėjo jam darbo užmokestį avansu už mėnesį ar du į priekį ir iÅ¡mokėjo jo žymiai daugiau nei ieÅ¡kovas uždirbo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad už gautus pinigus pirko atsakovo veiklai reikalingas prekes, pateikė tai patvirtinančias sÄ skaitas-faktÅ«ras, kurias turėjo, jo pateiktose sÄ skaitose-faktÅ«rose yra įraÅ¡ai, kad buvo atspausdinti kasos kvitai, kas reiÅ¡kia, kad buvo apmokama grynais pinigais pagal Å¡ias sÄ skaitas-faktÅ«ras. Atsakovas pateikė ir kitas sÄ skaitas-faktÅ«ras, kad ieÅ¡kovas pirko atsakovo vardu prekes atsakovui. Todėl akivaizdu, kad atsakovas duodavo ieÅ¡kovui grynus pinigus prekėms pirkti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, esant prieÅ¡taringiems įrodymams, atsakovas privalėjo įrodyti, kad ieÅ¡kovas už paimtus pinigus neatsiskaitė, pateikdamas teismui dokumentus, kad ieÅ¡kovas paėmė iÅ¡ atsakovo kasos daugiau pinigų nei pateikė Å¡ių pinigų panaudojimÄ atsakovo reikmėms patvirtinančių sÄ skaitų-faktÅ«rų (LR CPK 178 str.).

Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis ieÅ¡kovo atleidimo dienÄ atliko ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir iÅ¡mokėtų jam pinigų užskaitÄ , kita vertus, jis tokios teisės net ir neturėjo. Taigi, atsižvelgdama į nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad atsakovas neįrodė savo prieÅ¡ieÅ¡kinio, todėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Keisti ar naikinti šį sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., n u t a r i a:

Vilniaus miesto

2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                        Andžej Maciejevski

Teisėjos                                                                                              Rasa

Gudžiūnienė

                                                                                                           Dalia Kačinskienė