AS-552-836-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS552-836/2012

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00943-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl teisių pažeidimų nustatymo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimus ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui iki 2012 m. rugsėjo 28 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti prašymą su reikalavimu, suformuluotu taip, jog teismas išnagrinėjęs bylą galėtų priimti vieną iš Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. nurodytų sprendimų, taip pat nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas šalindamas skundo trūkumus, teismui 2012 m. rugsėjo 21 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė kad jo skunde nurodytas reikalavimas nustatyti jo teisių pažeidimus ir priteisti neturtinę žalą reiškia, kad prašoma nustatyti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neveikė taip, kaip privalėjo, turėjo veikti. Taip pat nurodė, kad skundo reikalavimų nekeičia, tik patikslina, kad skundžia Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmus ir neveikimą 2011 m. gegužės 13 d. už tai, kad neteisėtai reikalavo eiti į PK5, kurioje trūko oro, buvo prirūkyta, langas neatsidarė, kurstė ir provokavo pareiškėją gintis, siekė pakenkti jo sveikatai, tuo kėsinosi į gyvybę.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo G. K. skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).

Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepašalino 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, tai yra nesukonkretino skundo reikalavimų, kad jie atitiktų Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas. Teismo nuomone, skundo trūkumai yra esminiai, kurių nepašalinus teismas negali nustatyti bylos nagrinėjimo ribų ir priimti vieno iš sprendimų, numatytų ABTĮ 88 straipsnyje.

III. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė pareiškėjo skundo, kadangi pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, su kokiais atsakovo veiksmais ir neveikimu sieja jam padarytą žalą. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad ši nutartis neužkerta pareiškėjui kelio pareiškėjui iš naujo su skundu kreiptis į teismą, tačiau pažymi, kad norint išsiųsti naują skundą jis patirs naujas išlaidas (reikės pirkti pašto ženklą), užtruks kol bus išspręstas skundo priėmimo klausimas. Todėl mano, kad tokiu būdu nutartį priėmęs teisėjas siekia vilkinti procesą, kad sueitų senaties terminai.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad remiantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir administracinių teismų praktika, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo teismui pateiktame skunde nebuvo aiškiai suformuluotas prašymas, teismas, tinkamai pritaikęs administracinių bylų nagrinėjimo taisykles reglamentuojančias procesines teisės normas, nustatė pareiškėjui terminą konkretiems skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas teismo įpareigojimų neįvykdė, todėl jo pateiktus teismui dokumentus teisėtai ir pagrįstai buvo nutarta laikyti nepaduotais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, kadangi jis nepašalino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m rugsėjo 13 d. nutartyje nurodytų pareiškėjo skundo trūkumų.

Pabrėžtina, jog administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 23 straipsnyje yra numatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Todėl ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per tokį terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas taip suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011). Tokią išvadą patvirtina ir ABTĮ 10 straipsnio nuostatos, pagal kurias teismas turi padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo pasiūlyta patikslinti skundo aplinkybes, kaip pasireiškė prašoma priteisti neturtinė žala. Tačiau patikslintame skunde pareiškėjas tinkamai nesuformulavo skundo dalyko ir jo nepagrindė – pareiškėjas vis tiek nurodė, kad prašo nustatyti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius neveikė kaip privalėjo ir turėjo veikti, t. y. pateikė iš esmės analogišką reikalavimą, kuris buvo suformuluotas pirminiame skunde teismui. Iš šio skundo patikslinimo taip pat nėra aišku, ar pareiškėjas nesutinka su pirminiame skunde paminėtu 2011 m. gegužės 18 d. pareiškėjo atžvilgiu atsakovo priimtu nutarimu Nr. 25/04-548, ar su naujai paminėtu atsakovo neveikimu 2011 m. gegužės 13 d., dėl kurio jis plačiau nepasisako. Pareiškėjas nurodo visą eilę , jo manymu, neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmų 2009 - 2012 metais, susijusių su lygtinio paleidimo taikymu, malonės suteikimu, perkėlimu į vienus ar kitus pataisos namus, tačiau nekonkretizuoja, kuriais konkrečiais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ir taip pat pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Tačiau pareiškėjas atsakovo 2011 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 25/04-548 nepateikė bei nenurodė, dėl kokių kliūčių jis negali įvykdyti teismo įpareigojimo. Taip pat iš patikslinto skundo nėra aišku, kokį atsakovo neveikimą 2011 m. gegužės 13 d. pareiškėjas skundžia ir konkrečiai nenurodo kokius veiksmus turėjo atlikti atsakovas. Taip pat prie patikslinto skundo nepridėtas ir jame minimas atsakovo 2012 m. gegužės 18 d. nutarimas Nr. 25/04-548, kuris pareiškėjo nuomone taip pat yra neteisėtas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, jam išaiškintų 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, t. y. nesukonkretino skundo reikalavimo, atitinkančio ABTĮ nuostatas. Nurodė, kad skundo trūkumai yra esminiai, kurių nepašalinus teismas negali nustatyti bylos nagrinėjimo ribų ir priimti vieno iš sprendimų, numatytų ABTĮ 88 straipsnyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjui tiksliai nesuformulavus skundo dalyko, nėra galimybių tinkamai pradėti administracinės bylos teiseną. Pažymėtina, jog, pareiškėjui nenurodžius konkrečių tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo ir priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo – pareiškėjas, nenurodydamas jokių aplinkybių, iš esmės nepagrindžia galimo savo teisių pažeidimo ir materialaus suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismas negali kokių nors veiksmų (administracinio akto, neveikimo) vertinti vien dėl hipotetinio jų poveikio pareiškėjui, kai toks poveikis yra visiškai nepagrįstas konkrečiomis su pareiškėju susijusiomis aplinkybėmis.

Įvertinusi pirmosios instancijos teisme 2012 m. rugsėjo 21 d. gauto patikslinto skundo turinį, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai, kliudę nagrinėti ginčą administraciniame teisme, pašalinti nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista.

Atskirai pažymėtina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į administracinį teismą pakartotinai, pakankamai aiškiai suformulavus ginčo dalyką, t. y. nurodžius konkrečius neteisėtus veiksmus, aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą bei pateikus jas patvirtinančius įrodymus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo G. K. atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius