ece7f052-e2f0-4f9a-b035-3a2aaec362e9 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-255/2020 Proceso Nr. 1-01-1-62330-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Baškienės ir Daliaus Jocio, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui, nuteistajam Ž.

M. ir jo gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui, nukentėjusiajam G. S. ir jo atstovui advokatui Vytautui Agintui, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam G.

S. padarytÄ turtinę žalÄ . Nuosprendžiu iÅ¡ dalies tenkintas byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiojo G. S. civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ Ž. M. nukentėjusiajam G. S. priteisti 500 Eur turtinės, 200 Eur neturtinės žalos bei 550 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. Ž. M. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 5 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), Europos automobilių kroso čempionato II etapo metu vieÅ¡oje vietoje – G. S. komandos palapinėje – paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, nukentėjusiajam G.

S. sėdint ant automobilio priekabos, tyčia suėmęs rankomis G. S. už rÅ«bų ties krÅ«tine, tampė jį ir stumdė, dėl to G. S. keletÄ kartų atsitrenkė į Å¡alia buvusius daiktus, taip tyčia suplėšė G. S. 400 eurų vertės kombinezonÄ , 50 eurų vertės marÅ¡kinėlius ir sugadindamas rÅ«bų kiÅ¡enėje buvusį 200 eurų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam 650 eurų turtinę žalÄ . Po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , mojuodamas su Å¡almu prieÅ¡ nukentėjusįjį, Å¡almu vienÄ kartÄ sudavė G.

S. į pakaušį ir ne mažiau kaip du kartus į kairę rankÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajam G. S. fizinį skausmÄ ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. M. praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo jį iÅ¡teisinti, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo požymių.

Taip pat apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o paskirti trasologinę ekspertizę dėl drabužių mechaninių pažeidimų tyrimo, užduodant ekspertams klausimus: ar marÅ¡kinėlių plyÅ¡imai žasto srityje atsirado galbÅ«t purtant G. S. suėmus už marÅ¡kinėlių; ar kombinezono medžiaga įplyÅ¡o ties užtrauktuku kirkÅ¡nies srityje galbÅ«t Ž. M. purtant G. S. suėmus už kombinezono atvartų. Taip pat apeliaciniu skundu praÅ¡oma paskirti informacinių technologijų ekspertizę, užduodant ekspertams klausimÄ , ar iÅ¡ telefono „S. X.“ buvo skambinama 2016-06-04, 2016-06-05 ir 2016-06-06.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ pažeidė rungimosi principÄ , įrodymų vertinimÄ ir tyrimÄ , nesuteikė teisių kaltinamojo gynybai, palankiai vertino nukentėjusiojo ir jį palaikančių liudytojų pateiktus liudijimus, realiai neapžiÅ«rėjo ir netyrė sugadintų daiktų. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu jo, nuteistojo Ž. M., gynėjas buvo pateikęs praÅ¡ymÄ atlikti tiek nukentėjusiojo G.

S. mobiliojo ryÅ¡io telefono, tiek kombinezono ir marÅ¡kinėlių apžiÅ«rÄ , tačiau Å¡ie praÅ¡ymai nebuvo patenkinti. Apelianto manymu, tik atlikęs mobiliojo ryÅ¡io telefono apžiÅ«rÄ informacinių technologijų specialistas galėtų pasakyti, ar po varžybų G. S. telefonu dar buvo skambinta bei kur jis buvo pirktas. Taip pat, apelianto manymu, tik atlikus kombinezono ir marÅ¡kinėlių ekspertizę, bÅ«tų galima atsakyti į klausimÄ , kokios reikia jėgos, kad iÅ¡ kombinezono bÅ«tų galima iÅ¡plėšti užtrauktukÄ , sudraskyti siÅ«les bei suplėšyti marÅ¡kinėlius.

Pažymima, jog sportininkų rūbams yra keliami didesni saugumo reikalavimai tiek temperatūros, tiek mechaniniam poveikiui, todėl suplėšyti juos būtų sunku. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismui nepagrįstai pakako tik byloje esančių fotonuotraukų, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad marškinėliai žasto srityje yra įpjauti, pjūviai lygūs, nematyti jokių marškinėlių medžiagos vientisumo pažeidimų. 2.2. Apeliantas taip pat skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00217-17 medžiagos, kurioje yra svarbių rašytinių įrodymų.

Apelianto manymu, nukentėjusysis G. S., sužinojęs, kad savo veiksmais sužalojo jį, Ž. M., ir už tai gali tekti atsakyti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , 2016-06-07 pateikė praÅ¡ymÄ Lietuvos automobilių sporto federacijai (toliau – LAFS), jame nenurodė, jog patyrė kokiÄ nors turtinę žalÄ (marÅ¡kinėlių, kombinezono suplėšymÄ , telefono sudaužymÄ ), o tik nurodė, jog patyrė stresÄ , nes be pagrindo buvo užsipultas ASK (duomenys neskelbtini) nario Ž. M., kuris, įsiveržęs į jo palapinę su jam nepažįstamu asmeniu, užsimojęs Å¡almu, trenkė jam.

Apelianto manymu, Å¡ios nukentėjusiojo G. S. praÅ¡yme nurodomos aplinkybės nebuvo patvirtintos teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad G. S. LAFS paskyrė 500 Eur baudÄ , kuriÄ jis ir sumokėjo. Taip pat apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismui pateikė akių motorinio tyrimo melui atpažinti iÅ¡vadÄ , kuri patvirtina, jog jis, Ž. M., tvirtindamas, jog nebuvo paėmęs G. S. už kombinezono, sako tiesÄ . Apeliantas supranta, jog Å¡i iÅ¡vada neturi jokios juridinės galios, tačiau iÅ¡ esmės jis neturi daugiau jokių kitų galimybių paneigti G.

S. liudytojų parodymus, kad buvo suėmęs G. S. už kombinezono ir tampė jį bei purtė. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusysis ir jam palankÅ«s liudininkai tokį tyrimÄ â€“ akių motorinio tyrimo melui atpažinti – daryti atsisakė. 2.3. Apeliaciniame skunde nurodomi liudytojų D. Å ., E. T., Å . L. ir G. L. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, analizuojami jų netikslumai, prieÅ¡taravimai kitų liudytojų, pvz., R. J., parodymams. Apelianto nuomone, visi paminėti liudytojai nurodo skirtingas įvykio aplinkybes, nesutampa jų pasakojimai, nors teigia, kad viskÄ matė, tačiau negali atsakyti į elementarius klausimus, tokius kaip, kurioje vietoje buvo suplėšytas kombinezonas, kaip ir už kurios vietos buvo purtomas bei kratomas G.

S.. Apelianto manymu, pirmosios instancijos nuosprendis iÅ¡ esmės grindžiamas nukentėjusiajam G. S. palankių liudytojų parodymais, nors dalis liudytojų yra susiję giminystės ryÅ¡iais ir darbiniais santykiais su nukentėjusiuoju. 2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusysis nepateikė jokių jo turtinę žalÄ patvirtinančių įrodymų, t. y. prie civilinio ieÅ¡kinio nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių sugadintų daiktų kainÄ , nepateikti jų įsigijimo dokumentai.

Apelianto manymu, ieÅ¡kinyje visiÅ¡kai nepagrįsta ir neturtinė nukentėjusiojo patirta žala, apsiribojama tik teismų nagrinėtų bylų citatomis ir deklaratyviais teiginiais. Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiojo ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, nurodė, kad prie ieÅ¡kinio G. S. pateikė naujų marÅ¡kinėlių bei kombinezonų modelių pavyzdžius ir jų kainas. Apeliantas nurodo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad bÅ«tent tokio modelio kombinezonÄ vilkėjo nukentėjusysis, o iÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo nustačius, kad marÅ¡kinėliai buvo nenauji, medvilniniai, neatitinkantys pateikto modelio, ieÅ¡kinio reikalavimai turėjo bÅ«ti sumažinti.

3. Atsiliepimu į nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo G. S. atstovas advokatas V. A. nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir pirmosios instancijos teismo priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį palikti nepakeistÄ .

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas bei prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo Ž. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, nuteistojo Ž. M. apeliaciniu skundu, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai Ž. M. pripažino kaltu ir nuteisė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

8. Pagal BK 284 straipsnį gali bÅ«ti traukiamas asmuo, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Taigi veikos kvalifikavimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį lemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymo vieta – vieÅ¡oji vieta – erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas, kad konfliktas vyko vieÅ¡oje vietoje. Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsniui taikyti bÅ«tina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis Nr. 2K-416/2013).

Kadangi padariniai, pasireiÅ¡kiantys vieÅ¡osios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – bÅ«tinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis, teismas nuosprendyje turi konkrečiai įvardyti, kuo pasireiÅ¡kė įžūlaus poelgio padariniai vieÅ¡osios tvarkos aspektu, o ne apsiriboti abstrakčiu teiginiu apie vieÅ¡osios tvarkos ar rimties pažeidimÄ . Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-212/2014).

Atsižvelgdama į Ž. M. ir G. S. konfliktÄ mačiusių liudytojų parodymus, nukentėjusiojo parodymus, iÅ¡ dalies ir paties nuteistojo parodymus, taip pat į kitus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog surinkta pakankamai įrodymų, jog dėl neteisėtų apelianto Ž. M. veiksmų kilo teismų praktikoje aptariami BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. M. neigia savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, t. y. jis nepripažįsta, jog 2016 m. birželio 5 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), Europos automobilių kroso čempionato II etapo metu, vieÅ¡oje vietoje – G. S. komandos palapinėje – paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, nukentėjusiajam G. S. sėdint ant automobilio priekabos, tyčia suėmė rankomis G. S. už rÅ«bų ties krÅ«tine, tampė jį ir stumdė, dėl to G. S. keletÄ kartų atsitrenkė į Å¡alia buvusius daiktus, taip tyčia suplėšė G.

S. kombinezonÄ ir marÅ¡kinėlius bei sugadino rÅ«bų kiÅ¡enėje buvusį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ bei Å¡almu vienÄ kartÄ sudavė G. S. į pakaušį ir ne mažiau kaip du kartus į kairę rankÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajam G. S. fizinį skausmÄ ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nuteistojo Ž. M. kaltei pagal BK 284 straipsnį pagrįsti surinkta pakankamai įrodymų, jie surinkti ir iÅ¡tirti nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, o nuteistojo tvirtinimas, jog ne jis pradėjo pirmas smurtauti prieÅ¡ G.

S., o Å¡is prieÅ¡ jį, tėra jo gynybinė versija, kuria jis siekia iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Nors nuteistasis Ž. M. nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, mano, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp byloje esančių duomenų (tarp liudytojų D.

Š., E. T., Š. L., G. L. ir R. J. bei paties nuteistojo duotų parodymų), visos bylos aplinkybės įvertintos tik iš kaltinimo pozicijų, dėl to, nuteistojo Ž. M. nuomone, jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo Ž. M. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

10. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mai iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, iÅ¡vados dėl Ž. M. kaltės pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nėra. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje teismo iÅ¡vados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais;

įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014). Patikrinus nagrinėjamÄ bylÄ teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trÅ«kumų neturi, o Ž. M. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, netinkamo vertinimo yra nepagrįstos.

Visi duomenys, kuriais Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

11. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo Ž. M. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų analize. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, iÅ¡dėstyti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, pateiktos iÅ¡vados dėl jų vertinimo. Teismas Ž. M. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , ir pripažino, jog Å¡ių duomenų pakanka Ž. M. apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Toks įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 ir kituose straipsniuose iÅ¡dėstytus reikalavimus, baudžiamasis įstatymas (BK 284 straipsnio 1 dalis) pritaikytas tinkamai.

12. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo Ž. M. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijama jo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp Ž.

M. ir nukentėjusiojo G. S. kilo konfliktas, kurio metu buvo pavartotas fizinis smurtas bei sugadintas nukentėjusiajam priklausantis turtas – rÅ«bai ir mobiliojo ryÅ¡io telefonas. Tačiau nuteistasis Ž. M. teigia, kad, skirtingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, fizinį smurtÄ vartojo ne jis, Ž. M., o nukentėjusysis G. S., kuris smÅ«giuodamas jam, Ž. M., į galvÄ galva, sulaužė jam nosį. Su Å¡iais nuteistojo Ž. M. apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes juos paneigia byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų visuma.

13. PrieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, byloje, remiantis nukentėjusiojo G. S. parodymais, nustatyta, kad Ž. M. agresyviai nusiteikęs įsiveržė į G. S. palapinę, sugriebė rankomis jį už rÅ«bų ir grasindamas bei koneveikdamas ėmė tampyti ir stumdyti, dėl to jis, nukentėjusysis, atsitrenkė į automobilį ir priekabÄ , o po to Ž. M. ėmė mojuoti Å¡almu ir sudavė juo vienÄ kartÄ nukentėjusiajam į pakaušį bei kelis kartus į kairiÄ jÄ rankÄ (b. l. 172–172, t. 2).

Šiuos nukentėjusiojo G. S. parodymus iš esmės patvirtino kaip liudytojai apklausti I. S., J. K., D. Š., E. T., G. L. ir R. J.. Iš liudytojo I. S. parodymų matyti, jog jis matė, kaip Ž. M. įsiveržė į palapinę, sugriebė jo tėtį, nukentėjusįjį G. S., už krūtinės, ėmė jį tampyti, mosikavo šalmu, jo broliui ir sesei išsigandus dėl tokių Ž. M. veiksmų, jie pradėjo verkti, todėl jis nuėjo jų raminti, nematė, ar Ž. M. sudavė šalmu G. S. (b. l. 173, t. 2).

Kaip liudytoja apklausta J. K. patvirtino, jog matė, kaip Ž. M. puolė nukentėjusįjį G. S., šaukė ant jo ir vartojo necenzūrinius žodžius, mosavo su šalmu, trenkė juo nukentėjusiajam, buvo įsikibęs rankomis į G. S. rūbus, o dėl tokio agresyvaus Ž. M. elgesio palapinėje buvę mažamečiai vaikai išsigando, ji juos ramino (b. l. 192, t. 2). Liudytojas R. J. patvirtino, jog matė, kaip Ž. M. įbėgo į G. S. palapinę, ėmė joje triukšmauti, šūkauti ir stumdytis, taip pat matė, kaip Ž.

M. ir G. S. buvo susikabinę, patvirtino, jog jis Ž. M. išvedė iš palapinės, tačiau jis grįžo atgal (b. l. 193, t. 2). Kaip liudytoja apklausta E. S. patvirtino, jog Ž. M. iš G. S. palapinės išvedė kažkoks vyras, tačiau jis ir vėl grįžo atgal į palapinę (b. l. 193–194, t. 2). Iš liudytojo D. Š. parodymų matyti, jog jis asmeniškai matė, kaip Ž. M. pastūmė nukentėjusįjį G. S., buvo įsikibęs rankomis į jo rūbus, mosavo prieš jį šalmu ir sudavė jam tris smūgius, kur tiksliai sudavė, pasakyti negali.

Minėtas liudytojas taip pat patvirtino, jog padėjo asmeniui, vardu Robertas, iÅ¡stumti Ž. M. iÅ¡ palapinės, o Å¡is ir vėl į jÄ veržėsi. Taip pat liudytojas D. Å . patvirtino, jog palapinėje konflikto metu buvo mažamečiai G. S. vaikai, kurie iÅ¡sigandę verkė, juos ramino mama bei jo draugė (b. l. 194–195, t. 2). Liudytoja E. T. taip pat patvirtino, jog matė, kaip Ž. M. tampė G. S. už kombinezono, mosavo Å¡almu, ar sudavė smÅ«gius Å¡almu, ji nematė, tačiau G. S. po konflikto rodė suplėšytÄ kombinezonÄ ir marÅ¡kinėlius, guodėsi, jog skauda galvÄ po Ž.

M. suduotų smÅ«gių Å¡almu. Taip pat liudytoja patvirtino, jog palapinėje buvę vaikai iÅ¡sigando ir verkė, ji pati taip pat iÅ¡sigando Ž. M. elgesio ir dėl to patyrė stresÄ (b. l. 195. t. 2). Kaip liudytojas apklaustas G. L. patvirtino, jog tiesiogiai matė, kaip Ž. M. čiupo G. S. už rÅ«bų ir ėmė jį tampyti, daužė jį Å¡almu, sudavė smÅ«gius į galvÄ , kiek kartų, pasakyti negali, be to, keikėsi ir grasino. Liudytojas patvirtino, jog padėjo Ž. M. iÅ¡vesti lauk iÅ¡ palapinės. Taip pat liudytojas patvirtino, jog mažamečiai G.

S. vaikai konflikto metu buvo palapinėje, išsigando ir verkė (b. l. 13–14, t. 3). Visi paminėti liudytojų parodymai iš esmės patvirtino vieni kitus, juose nėra esminių prieštaravimų dėl įvykusio konflikto eigos ir atsiradusių padarinių, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju abejoti nukentėjusiojo G. S. ir liudytojų J. K., D. Š., E. T., G. L. ir R. J. parodymais neturi pagrindo.

14. Pažymėtina, jog byloje neginčytinai nustatyta, jog Ž. M. atėjo į G. S. palapinę kaltindamas jį nesportiniu elgesiu rungtynių metu, ginčo dėl paties konflikto nėra. Tačiau nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, jog jis nukentėjusiojo G. S. už rūbų suėmęs nekėlė, jo nepurtė, su šalmu jam nesudavė, priešingai, jam smūgiavo pats G. S. ir sulaužė jam nosį. Tačiau su šiais apelianto skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, mano, jog Ž. M. parodymai, jog jis nukentėjusiojo G.

S. už rÅ«bų nesuėmė, jo nepurtė ir jokių smÅ«gių jam nesudavė, vertintini kaip jo pasirinkta gynybos versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu nukentėjusiojo G. S. ir liudytojų parodymai, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklÅ«s, t. y. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusysis ir liudytojai J. K., D. Å ., E. T. ir G. L. nuosekliai patvirtino, kad pirmasis konfliktÄ pradėjo ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ G.

S. vartojo Ž. M., ir tokie jų parodymai visiÅ¡kai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl nesiremti jais teismui nebuvo pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta nukentėjusiojo G. S. rÅ«bų – kombinezono ir marÅ¡kinėlių – apžiÅ«ra patvirtino nukentėjusiojo parodymus apie įvykio aplinkybes. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Ž. M. versijÄ , kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje netampė nukentėjusiojo už rÅ«bų ir suėmęs jo nepurtė bei kitaip prieÅ¡ nukentėjusįjį nesmurtavo, todėl vieÅ¡osios tvarkos nepažeidė, ir pagrįstai jÄ vertino kaip pastarojo gynybos versijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir, remdamasis aptartų duomenų visuma, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl Ž.

M. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

15. Nuteistojo Ž. M. apeliaciniame skunde teigiama, kad negalima vadovautis liudytojų J. K., D. Å ., E. T., G. L. bei kitų liudytojų, palaikančių nukentėjusįjį, parodymais, nes dalis jų yra susiję Å¡eiminiais bei darbiniais ryÅ¡iais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kadangi atmesti minėtų liudytojų parodymus kaip nepagrįstus ir jais nesivadovauti įrodinėjant Ž. M. kaltę vien dėl to, jog jie yra vienaip arba kitaip susiję su nukentėjusiuoju, nėra jokio pagrindo, kadangi minėtų liudytojų parodymai patvirtino vieni kitus, be to, paties įvykio aplinkybės lėmė tai, kad konfliktÄ matė ir jame tiesiogiai dalyvavo nukentėjusiojo G. S. artimieji ir draugai, kadangi pats konfliktas vyko G. S. palapinėje ir natÅ«ralu, jog joje ar netoli jos buvo visi minėti asmenys.

16. Apeliaciniame skunde Ž. M. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė vadovaudamasis liudytojų D. Å ., E. T., G. L. parodymais, nes juose yra daug netikslumų ir prieÅ¡taravimų. Apelianto nuomone, visi paminėti liudytojai nurodo skirtingas įvykio aplinkybes, nesutampa jų pasakojimai, nors teigia, kad viskÄ matė, tačiau negali atsakyti į elementarius klausimus, tokius – kaip ir kurioje vietoje buvo suplėšytas kombinezonas, kaip ir už kurios vietos buvo purtomas bei kratomas nukentėjusysis G. S.. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais taip pat nesutinka ir mano, jog apelianto nurodomi nedideli liudytojų parodymų netikslumai nepaneigia jų įrodomosios vertės ir, atsižvelgus į tai, kad nuo minimo įvykio iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo praėję jau daugiau kaip treji metai, yra logiÅ¡kai suprantami ir paaiÅ¡kinami.

17. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis G. S., sužinojęs, kad savo veiksmais sužalojo jį, Ž. M., ir už tai gali tekti atsakyti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , 2016-06-07 pateikė praÅ¡ymÄ Lietuvos automobilių sporto federacijai (toliau – LAFS), kuriame nenurodė, jog patyrė kokiÄ nors turtinę žalÄ (marÅ¡kinėlių, kombinezono suplėšymÄ , telefono sudaužymÄ ), o tik nurodė, jog patyrė stresÄ , nes be pagrindo buvo užsipultas ASK (duomenys neskelbtini) nario Ž.

M., Be to, apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad G. S. LAFS paskyrė 500 Eur baudÄ , kuriÄ jis ir sumokėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos automobilių sporto federacijos nukentėjusiajam G. S. paskirta 500 Eur bauda už nesportinį elgesį varžybų metu niekaip nepaneigia Ž. M. kaltės, įvykdžius nusikaltimÄ . Pažymėtina, jog Lietuvos automobilių sporto federacija nuteistajam už minėtÄ Ä¯vykį taip pat skyrė baudÄ , tai apklausiamas teisme patvirtino pats Ž.

M. (b. l. 171–172, t. 2). Pažymėtina ir tai, jog sportininkams taikoma atsakomybė neturi jokios įtakos baudžiamosios atsakomybės kilimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo G. S. nesportinis elgesys varžybų metu galėjo sukelti Ž. M. pyktį, tačiau jokiais būdais negali pateisinti jo neteisėtų veiksmų – smurtavimo prieš nukentėjusįjį ir visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo Ž. M. veiksmai prieš G.

S. Å¡ioje situacijoje, sugriebiant jį už atlapų ir purtant bei suduodant smÅ«gius Å¡almu, matant palapinėje buvusiems aplinkiniams, tarp jų ir nukentėjusiojo G. S. artimiesiems – sugyventinei ir mažamečiams vaikams, buvo neadekvatÅ«s ir vertintini kaip neleistini, moralės požiÅ«riu nepriimtini, t. y. įžūlÅ«s veiksmai. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog Ž. M. vieÅ¡oje vietoje, pavartodamas smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį G. S., tokiu savo chuliganiÅ¡ku elgesiu Å¡iurkščiai pažemino ne tik nukentėjusįjį, bet ir demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir tokiais savo įžūliais, moralės požiÅ«riu nepriimtinais veiksmais sukėlė neigiamus padarinius – sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl Ž. M. kaltės vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravus nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdžius visuomenės rimtį bei tyčia smurtiniais veiksmais sukėlus G. S. fizinį skausmÄ bei sugadinus jam priklausantį turtÄ . Tokie nuteistojo Ž. M. veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

18. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad dėl to paties konflikto metu nukentėjusiojo G. S. atliktų veiksmų prieÅ¡ nuteistÄ jį Ž. M., kai G. S. sudavė galva vienÄ smÅ«gį Ž. M. į nosį ir jÄ sulaužė, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00217-17, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros (Å ilutė) prokurorė 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu jį nutraukė, nes nenustatė, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ir nors Ž. M. šį nutarimÄ apskundė prokurorui, o vėliau ikiteisminio tyrimo teisėjui bei aukÅ¡tesniajam teismui, tačiau visi minėti jo skundai buvo atmesti, paliekant galioti prokurorės priimtÄ nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (b. l. 105–106, t. 3). Todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, Å¡ių aplinkybių nevertina ir dėl jų nebepasisako, kadangi dėl yra jų priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas.

19. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visos bylos aplinkybės buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo Ž. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, jo kaltė dėl Å¡io nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Å ios nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, apraÅ¡ytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai iÅ¡dėstyti, padarytos iÅ¡vados nėra prieÅ¡taringos.

Priimdamas Ž. M. apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Nuteistojo Ž. M. apeliacinio skundo argumentus, jog jis nėra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, paneigia byloje surinkti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Pagrindo Ž. M. kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas kolegija nenustatė. Todėl nėra teisinio pagrindo nuteistojo Ž.

M. apeliacinio skundo argumentais panaikinti skundžiamo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžio dėl Ž. M. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį ir dėl šio nusikaltimo jį išteisinti.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu jo, nuteistojo Ž. M., gynėjas buvo pateikęs praÅ¡ymÄ atlikti tiek nukentėjusiojo G. S. mobiliojo ryÅ¡io telefono, tiek kombinezono ir marÅ¡kinėlių apžiÅ«rÄ , tačiau Å¡ie praÅ¡ymai nebuvo patenkinti. Apelianto manymu, tik atlikęs mobiliojo ryÅ¡io telefono apžiÅ«rÄ informacinių technologijų specialistas galėtų pasakyti, ar po varžybų G. S. telefonu dar buvo skambinta bei kur jis buvo pirktas. Taip pat, apelianto manymu, tik atlikus kombinezono ir marÅ¡kinėlių ekspertizę, bÅ«tų galima atsakyti į klausimÄ , kokios reikia jėgos, kad iÅ¡ kombinezono bÅ«tų galima iÅ¡plėšti užtrauktukÄ , sudraskyti siÅ«les bei suplėšyti marÅ¡kinėlius.

Pažymima, jog sportininkų rūbams yra keliami didesni saugumo reikalavimai tiek temperatūros, tiek mechaniniam poveikiui, todėl suplėšyti juos būtų sunku. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismui nepagrįstai pakako tik byloje esančių fotonuotraukų, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad marškinėliai žasto srityje yra įpjauti, pjūviai lygūs, nematyti jokių marškinėlių medžiagos vientisumo pažeidimų.

21. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, atnaujino įrodymų tyrimÄ ir nuteistojo Ž. M. praÅ¡ymÄ patenkino, t. y. pareikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo G. S. pristatyti tiek įvykio metu suplėšytÄ kombinezonÄ ir marÅ¡kinėlius, tiek mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tačiau nukentėjusysis Å¡ių daiktų nepateikė, nurodydamas, jog praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo minimo įvykio Å¡ių daiktų neiÅ¡saugojo (b. l. 130, 142–143, t. 3). Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu atlikta minėtų daiktų apžiÅ«ra. Be to, aplinkybę, jog nukentėjusiojo G. S. rÅ«bai – kombinezonas ir marÅ¡kinėliai – buvo apgadinti neteisėtais Ž. M. veiksmais, patvirtina tiek nuoseklÅ«s nukentėjusiojo G. S. (b. l. 172–173, t.

2) bei liudytojų I. S. (b. l. 173, t. 2), J. K. (b. l. 193, t. 2), D. Š. (b. l. 194–195, t. 2), E. T. (b. l. 195, t.

2) bei G. L. parodymai. Minėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patvirtina ir tai, kad konflikto metu buvo apgadintas ir kitas G. S. priklausantis turtas – mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo nukentėjusysis po konflikto norėjo pasinaudoti, t. y. paskambinti rungtynių teisėjams, tačiau to padaryti negalėjo, nes buvo sudaužytas mobiliojo ryšio telefono ekranas.

22. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka ir su priteistu civiliniu ieÅ¡kiniu, mano, jog nukentėjusysis G. S. nepateikė jokių jo turtinę žalÄ patvirtinančių įrodymų, t. y. prie civilinio ieÅ¡kinio nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių sugadintų daiktų kainÄ , nepateikti jų įsigijimo dokumentai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais, kadangi nukentėjusysis G. S. ikiteisminio tyrimo metu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono komisariato Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai apžiÅ«ros atlikimui pateikė marÅ¡kinėlius, kombinezonÄ ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurie buvo apžiÅ«rėti, vadovaujantis BPK 92, 179, 205, 207 straipsniuose numatyta tvarka (b. l. 30–37, t.

1) iš daiktų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog marškinėliai ir kombinezonas yra suplėšyti, o mobiliojo ryšio telefonas sudaužytas, iš fotonuotraukų aiškiai matyti plyšimų ir dūžio lokalizacija, kuri atitinka baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Be to, kartu su ikiteisminio tyrimo metu pateiktu civiliniu ieškiniu nukentėjusysis pateikė ir duomenis, iš kurių matyti, kiek kainuoja panašūs nauji marškinėliai bei kombinezonas (b. l. 100–108, t. 2).

Ir nors nukentėjusysis G. S. negalėjo pateikti minėtų daiktų įsigijimo dokumentų, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo konflikto metu vilkėti rÅ«bai nebuvo visiÅ¡kai nauji, iÅ¡ dalies tenkino nukentėjusiojo reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir sumažino iÅ¡ nuteistojo Ž. M. G. S. priteistinÄ sumÄ iki 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jam pritaria ir mano, jog dar labiau sumažinti priteistÄ turtinės žalos atlyginimÄ nėra jokio pagrindo.

23. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. M. nesutinka ir su nukentėjusiajam G. S. priteistu neturtinės žalos atlyginimu, tačiau iÅ¡ esmės nenurodo jokių tokio nesutikimo argumentų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo Ž. M. neteisėtais veiksmais neabejotinai buvo sukelta ne tik turtinė, tačiau ir neturtinė žala nukentėjusiajam G. S., o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jos dydį, visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad nusikalstami Ž. M. veiksmai sunkių pasekmių nukentėjusiajam G. S. nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl to bÅ«tų patyręs stiprų emocinį, psichinį sukrėtimÄ , patyręs kokių nors kÅ«no sužalojimų ar sveikatos sutrikdymų, pažymėjo, jog byloje yra nustatyta, kad nukentėjusysis buvo tÄ somas už rÅ«bų, jam buvo suduota Å¡almu į pakaušį, rankÄ ir dėl to jis patyrė fizinį skausmÄ bei stresÄ , taip pat pažymėjo, jog paties nukentėjusiojo elgesys nebuvo nepriekaiÅ¡tingas, todėl neturtinės žalos dydį sumažino iki 200 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistai neturtinės žalos atlyginimo sumai, kuri atitinka priteistinų piniginių sumų ribas panašaus pobūdžio bylose, todėl nėra jokio pagrindo mažinti ar apskritai naikinti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl ir šie nuteistojo Ž. M. apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

24. Atsiliepime į nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo G. S. atstovas advokatas V. A. praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto 500 Eur procesinių iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato paslaugoms apmokėti, ir pateikė sÄ skaitos už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymo kopijas (b. l. 99–100, t. 3). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-134-696/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis sumokėjo advokatui 500 eurų už teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, be to, apeliacinį skundÄ Å¡ioje byloje pateikė tik nuteistasis Ž.

M., ir jo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija nutaria priteisti iš nuteistojo Ž. M. nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas ir teisingai iÅ¡sprendė su civiliniais ieÅ¡kiniais susijusius klausimus, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ nuteistojo Ž. M. G. S. 500 Eur procesinių iÅ¡laidų. Teisėjai Regina BertaÅ¡ienė Kristina Kakurinė Dalius Jocys