2013-10-17 Nr. AB-6351-3-62-3-01110-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-1196/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01110-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą dėl skolos priteisimo, atsakovui V. Ž..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 896,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007-11-27 sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 12 p. ir 13 p. pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje. Tačiau atsakovas nuo 2008-07-01 iki 2012-09-30 nėra sumokėjęs pareiškėjai 896,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovo buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 12-26 punktų nustatyta tvarka.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir priteisė iš atsakovo V. Ž. pareiškėjai UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 896,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Teismas pažymėjo, jog 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 Lazdijų rajono savivaldybės taryba patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vietinė rinkliava – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 punktas). Nuostatai yra privalomi visiems Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenis, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 punktas). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Pagal Nuostatų 12-13 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 21 punktas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, (duomenys neskelbiami) (b.l. 20-22) ir pagal Nuostatų 2, 3 punktus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų (b.l. 10-19) matyti, kad atsakovas nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas 896,00 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog skundo reikalavimas dėl 896,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo pagrįstas ir tenkintinas.

III. Atsakovas V. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Taip pat ištirti ar 2007 m. lapkričio 27 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų dalis, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui.

Ginčijamą teismo sprendimą laiko neteisėtu ir nepagrįstu, nes teismas nieko nepasisakė dėl jo 2013 m. sausio 14 d. prašymo ištirti ar 2007 m. lapkričio 27 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų dalis, kuri nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui.

Nurodo, kad minėtuose nuostatuose nesant nustatytos galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį yra pažeidžiamos jo teisės, nes jis visą byloje nagrinėjamą laikotarpį negyveno jam priklausančiame nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbiami), dėl ko nesusidarė ir atliekų, o pareiškėjas atitinkamai jų ir netvarkė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas savo nesutikimą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš esmės grindžia tuo, kad jis negyveno jam priklausančiame nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbiami), dėl ko nesusidarė ir atliekų, o pareiškėjas atitinkamai jų ir netvarkė. Kadangi, jo nuomone, 2007 m. lapkričio 27 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų dalis, kuri nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui, todėl iš jo nepagrįstai yra priteista rinkliava ją skaičiuojant nuo turimo nekilnojamojo turto ploto.

Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui, šioje byloje 2013 m. sausio 14 d. teikė prašymą ištirti ar 2007 m. lapkričio 27 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų dalis, kuri nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui (b. l. 49-56).

Tačiau teismas šį jo prašymą nagrinėjo ne šioje individualioje byloje, o kaip savarankišką prašymą, kurio nagrinėjimo tvarką reglamentuoja bylų, kylančių iš abstraktaus prašymo ištirti norminio akto teisėtumą, teisena (ABTĮ 110 str.). Tai savo ruožtu lėmė, kad pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu subjektu pateikti tokį prašymą.

Tai, kad tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio reikalavimai, įpareigojantys tokio pobūdžio prašymus spręsti toje individualioje byloje, kurioje jie ir buvo pareikšti, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-253/2013.

Padarytų procesinių pažeidimų pasėkoje, pareiškėjo prašymas ištirti 2007 m. lapkričio 27 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų teisėtumo klausimą, liko neišnagrinėtas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 3 ir dalies nuostatas, esant pagrįstoms abejonėms dėl norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumo, teismas nagrinėjamoje individualioje byloje negali priimti sprendimo dėl ginčo esmės tol, kol nebus išspręstas klausimas dėl šio norminio administracinio akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

Tokio reikalavimo nesilaikymas, atitinkamai sąlygoja tai, jog teismas gali priimti neteisingą sprendimą dėl ginčo esmės, nes savo išvadas grindžia tuo norminiu administraciniu aktu, dėl kurio teisėtumo, egzistuojančios abejonės nėra pašalintos nustatyta tvarka.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką šio pobūdžio bylose, savivaldybių administravimo subjektų priimti norminiai administraciniai aktai, reglamentuojantys vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą klausimus, tose dalyse, kuriose jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą skaičiuoti ir pagal atliekų kiekį, paprastai pripažįstami prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams (pvz., administracinės bylos Nr. A-2796/2011; Nr. I-1267-480/2011; A-471/2010).

Visa tai lemia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą iš esmės dėl ginčo dalyko, prieš tai nustatyta tvarka neišsprendęs klausimo dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, galėjo neteisingai išspręsti bylą, dėl ko jo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio nuostatas, tik įsiteisėję teismų sprendimai, kurie buvo priimti išnagrinėjus bylą iš esmės, gali turėti prejudicinę galią kitose teismo nagrinėjamose bylose. Ir priešingai, teismo procesiniai sprendimai, kuriais buvo sprendžiami tik procedūrinio pobūdžio klausimai vienoje byloje, jais nesprendžiant ginčo iš esmės, tokios prejudicinės galios kitose bylose neturi ir jų veikimo galia, kaip taisyklė, neišeina iš tos bylos ribų, kurioje jie buvo priimti.

Dėl ko apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos, nagrinėjant šią bylą iš esmės, nesaisto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis, priimta kitoje administracinėje byloje Nr. AS-253/2013, kurioje buvo sprendžiamas procedūrinis klausimas -pareiškėjo 2013 m. sausio 14 d. pateikto teismui prašymo dėl 2007 m. lapkričio 27 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų teisėtumo, priėmimo klausimas.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, bylą perduodant iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui, tikslu, visų pirma, nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo 2013 m. sausio 14 d. pateikto teismui prašymo dėl 2007 m. lapkričio 27 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų teisėtumo, priėmimo klausimą ir tik po to išspręsti ginčą iš esmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas