ece53920-ef6d-4b21-921d-e3669599e950 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                Civilinė byla Nr. 2A-884-340/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08399-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 24.3; 121.18; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVO RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos, Vytauto Zeliankos,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T. M. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl teisės privatizuoti butÄ pripažinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilaitės seniÅ«nija.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis.IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti jos teisę privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad ieÅ¡kovės sutuoktiniui G. M. buvo iÅ¡nuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas). Remdamasis tuo metu galiojusiu LR Butų privatizavimo įstatymu (toliau – Ä®statymas), G. M. 1994-03-21 kreipėsi į trečiÄ jį asmenį dėl ginčo buto privatizavimo, tačiau jo praÅ¡ymas nėra iÅ¡spręstas iki Å¡iol. Mirus 2000-11-27 ieÅ¡kovės sutuoktiniui, ji Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilaitės seniÅ«no 2002-01-10 potvarkio pagrindu tapo ginčo buto nuomininke.

IeÅ¡kovės nuomone, ji atitinka visus ginčo buto privatizavimo subjektui keliamus reikalavimus, po sutuoktinio mirties jai perėjo velionio teisės į privatizuotinÄ butÄ , trečiasis asmuo butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neįvykdė pareigos iÅ¡spręsti ieÅ¡kovės sutuoktinio praÅ¡ymo, todėl jai teisė privatizuoti ginčo butÄ turi bÅ«ti suteikta teismo sprendimu (b.l.2-4).Atsiliepimu atsakovas nesutiko su ieÅ¡kiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog G. M., 1994-03-21 kreipdamasis į trečiÄ jį asmenį dėl ginčo buto privatizavimo, praleido Ä®statyme nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , skirtÄ pateikti praÅ¡ymÄ .

Tokiu atveju, laikytina, kad G. M. neatitiko privatizavimo subjektui keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės kreipimosi dėl teisės privatizuoti butÄ metu, butų privatizavimÄ reglamentuojantis įstatymas jau buvo nustojęs galioti, be to, nėra jokių įrodymų apie trečiojo asmens neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , susijusius su ieÅ¡kovės sutuoktinio praÅ¡ymo nagrinėjimu, todėl ieÅ¡kovė nebeturi teisės į buto privatizavimÄ . Atsakovas pabrėžė, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi 1964 m.

CK numatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , dėl ko ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymas numato galimybę užbaigti Ä®statymo galiojimo metu pradėtÄ buto privatizavimo procedÅ«rÄ , tačiau faktiÅ¡kai tokia procedÅ«ra niekada nebuvo pradėta – ieÅ¡kovės sutuoktinis pateikė praÅ¡ymÄ ir daugiau į trečiÄ jį asmenį iki pat 2011 m. nebuvo kreiptasi ar domėtasi praÅ¡ymo priėmimo eiga (b.l.39-42).Trečiasis asmuo nepateikė jokio paruoÅ¡iamojo procesinio dokumento.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-27 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė, kad ieÅ¡kovės sutuoktiniui 1992-12-24 potvarkio iÅ¡duotas gyvenamosios patalpos orderis, kurio pagrindu minėtam asmeniui ir jo Å¡eimos nariams buvo suteiktas nuomos pagrindais ginčo butas. 1994-03-21 ieÅ¡kovės sutuoktinis pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilaitės seniÅ«nijai praÅ¡ymÄ dėl teisės privatizuoti ginčo butÄ . Minėta institucija 2011-01-04 raÅ¡te nurodė, kad privatizavimo procedÅ«ra galimai buvo pradėta, tačiau neužbaigta dėl seniÅ«nijai nežinomų priežasčių.

Taip pat nustatė, jog 2002-01-10 potvarkiu ieÅ¡kovė tapo ginčo buto nuomininke. Byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis G. M. pateikė trečiajam asmeniui praÅ¡ymÄ leisti privatizuoti ginčo butÄ , Å¡eimos narių susitarimÄ privatizuoti butÄ G. M. vardu, t.y. atliko visus Ä®statymo numatytus privalomus veiksmus. Nors atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis praÅ¡ymÄ dėl buto privatizavimo trečiajam asmeniui pateikė praleidęs 6 mėnesių terminÄ , tačiau teismas, įvertinęs aplinkybę, kad trečiasis asmuo ieÅ¡kovės sutuoktinio praÅ¡ymÄ priėmė ir jį užregistravo (b.l. 15, 16), sprendė, kad praÅ¡ymas leisti privatizuoti ginčo butÄ buvo paduotas nepraleidžiant nustatyto termino.

Teismas atsižvelgęs į tai, kad trečiasis asmuo yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuriam taikytini aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo, pareigingumo ir atidumo kriterijai, pasisakė, kad pastarasis turėjo pareigÄ atsakingai priimti sprendimus dėl ieÅ¡kovės sutuoktinio pareikÅ¡to praÅ¡ymo nagrinėjimo. Kadangi trečiasis asmuo pats pripažino, kad nežino priežasčių, dėl kurių pradėta privatizavimo procedÅ«ra nebuvo užbaigta, teismas sprendė, kad trečiasis asmuo netinkamai vykdė savo pareigas.

Pažymėjo, kad apie pažeistÄ ieÅ¡kovės sutuoktinio teisę, jam bei pačiai ieÅ¡kovei vėliausiai turėjo bÅ«ti žinoma pasibaigus Ä®statymo galiojimui, t.y. 1998-07-01, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė dėl pažeistos teisės į teismÄ kreipėsi tik 2011-05-24, t.y. praėjus daugiau nei 12 m. nuo galimo teisės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo momento, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės - liga, amžius, neiÅ¡prusimas ir kalbos nemokėjimas yra pagrindai, kurie neabejotinai gali turėti įtakos bendrai pripažįstant ieÅ¡kinio senaties praleidimo priežastis svarbiomis, tačiau Å¡iuo atveju, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas tokį ilgÄ laiko tarpÄ , teismas sprendė, jog pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliantė ginčydama pirmos instancijos teismo sprendimÄ nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko neteisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ .

Kadangi ieÅ¡kovė su savivaldybe 2002 m. sausio mėn. sudarė ginčo buto nuomos sutartį, darytina iÅ¡vada, kad tik nuo Å¡io momento galima konstatuoti, kad ieÅ¡kovė galėjo suvokti ir suprasti, kad privatizavimo procedÅ«ros dar nėra baigtos. Apeliantės nuomone, tik nuo minėto momento galėtų bÅ«ti skaičiuojama ieÅ¡kinio senaties termino pradžia. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog trečiasis asmuo, kuris tvarkė ginčo buto privatizavimo dokumentus, niekada nėra siuntęs apeliantei ar jos Å¡eimai jokių praneÅ¡imų apie privatizavimo procedÅ«rÄ , jos eigÄ .

Taigi darytina iÅ¡vada, jog trečiasis asmuo Å¡iuo atveju neatliko reikalingų veiksmų, dėl kurių apeliantė anksčiau nei buvo pasiraÅ¡yta 2002 m. sutartis su atsakovu, negalėjo žinoti apie jos pažeistas teises. Pažymėtina ir tai, kad pirmos instancijos teismas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ nesiaiÅ¡kino aplinkybių, ar pasiraÅ¡ant sutartį su atsakovu apeliantei buvo žinomas sutarties tekstas, ar ji teisingai jį suprato. Aplinkybės, kad apeliantės sutuoktiniui pateikus praÅ¡ymÄ privatizuoti butÄ jokie veiksmai nebuvo atlikti dėl valstybės tarnautojų nerÅ«pestingumo, jai tapo žinomos tik 2011-01-04, t.y. gavus atsakymÄ iÅ¡ atsakovo.

Tuo tarpu ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas 2011-05-24, t.y. praėjus 5 mėnesiams nuo fakto, kad ginčo buto privatizavimo procedÅ«ra taip ir nebuvo užbaigta dėl trečiajam asmeniui nežinomų priežasčių, atskleidimo. Apeliantės nuomone, net ir konstatavus kad ieÅ¡kinio senatis yra praleista, trečiojo asmens darbuotojų nerÅ«pestingumas ir neveikimas sudaro svarbiÄ priežastį, kuri yra pagrindas praleistam ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti. Apeliantė praÅ¡o Å¡iuo ginčo atveju taikyti bendruosius teisės principus ir tai daryti ne valstybės, kaip tai darė skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas, o apeliantės naudai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Pažymi, kad atsiliepime nurodoma ne tik atsakovo, bet ir trečiojo asmens pozicija Å¡ioje byloje. Nurodo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad objektyviai apeliantė jau nuo 1994 m. žinojo ir vėliausiai iki 1998 m., nustojus galioti Ä®statymui turėjo sužinoti apie tai, kad ginčo butas nėra privatizuotas, tačiau delsė ginti savo teises, elgėsi neapdairiai, nerÅ«pestingai ir taip ženkliai praleido įstatyme numatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1964 m.) Pažymi, kad buto privatizavimo procedÅ«ra nevyksta automatiÅ¡kai ir priklauso ne tik nuo valstybės institucijų, bet ir nuo paties suinteresuoto asmens veiksmų.

Paduotas praÅ¡ymas privatizuoti butÄ nereiÅ¡kia, kad apeliantės Å¡eima pagrįstai galėjo tikėtis, jog privatizavimo procedÅ«ra yra baigta. Apeliantė ir jos Å¡eima neįvykdė tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Apeliantė pati pripažino, jog nesuprato įstatymo, reglamentuojančio privatizavimÄ , nuostatų, pripažįsta, jog viskas, kas buvo padaryta norint privatizuoti ginčo butÄ buvo 1994-03-21 praÅ¡ymas, pateiktas jos mirusio sutuoktinio, ir 2002-01-10 nuomos sutartis sudaryta jos vardu.

Teigia, jog įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tuo labiau, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praėjus 17 metų nuo praÅ¡ymo privatizuoti butÄ pateikimo dienos. Toks apeliantės abejingumas ir ilgas neveikimas negali bÅ«ti pateisinamas tuo, jog ieÅ¡kovei trÅ«ko teisinių žinių ar, kad ji prastai supranta lietuvių kalbÄ . Atsakovas teigia, jog apeliantės teiginiai, kad dėl savivaldybės darbuotojų kaltės taip ir nebuvo atlikti bÅ«ti veiksmai privatizavimo procedÅ«rai užbaigti, yra nepagrįsti, nes apeliantė nenurodo nei vieno tokio elgesio pavyzdžio ir nepagrindžia tokių savo teiginių atitinkamais įrodymais.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos visiÅ¡kai akivaizdu, jog pati apeliantė buvo nerÅ«pestinga, neatidi ir pati dėl savo aplaidumo neįgyvendino įstatymo suteiktos teisės privatizuoti ginčo butÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai. Apeliacinis skundas tenkinamas.Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais kad skundžiamas teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos privatizavimo klausimais; nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės teisės privatizuoti nuomojamÄ butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo patenkinti ieÅ¡kinį ir pripažinti T. M. teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), pagal galiojusį Butų privatizavimo įstatymÄ , t. y. lengvatinėmis kainomis.1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose.

Å io įstatymo 1 str. 1 d. numatyta, kad įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarkÄ nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiÅ¡kusiems norÄ Ä¯sigyti nuosavybėn gyvenamÄ sias patalpas, t. y. nustatė tam tikras sÄ lygas, kurioms esant įgyjama teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 2001-01-01, naikinamasis įstatymo galiojimo terminas negali bÅ«ti pratęstas ar atnaujintas. IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamas patalpas Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo Nr. IX-1188 redakcijos 12 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu – kai teismas savo sprendimu pripažįsta teisę privatizuoti butÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokios kategorijos bylose yra visiÅ¡kai suformuota: aiÅ¡kinama, kad teisė privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis gali bÅ«ti pripažįstama nuomininkams, kurie Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ir tinkama forma iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ privatizuoti nuomojamas patalpas, t. y. Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. norma suteikia galimybę apginti Butų privatizavimo įstatymo metu įgytas asmenų subjektines teises į nuomojamos patalpos privatizavimÄ , kurios buvo pažeistos, atsakovams atsisakius užbaigti pradėtÄ privatizavimo procedÅ«rÄ (2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2004-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2004, 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2008; 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2008; ir pan.).Teisė privatizuoti valstybinio ar visuomeninio fondo butÄ nėra absoliuti ir nesusijusi su asmeniu; tam, kad ji bÅ«tų realizuota, asmuo turėjo bÅ«ti valstybinio ar visuomeninio buto nuomininku, gyvenamoji patalpa (butas) galėjo bÅ«ti privatizavimo objektu ir nuomininkas turėjo iÅ¡reikÅ¡ti ketinimÄ Ä¯sigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas iki 1992 m. gruodžio 1 d. arba Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. VIII-206 numatyta tvarka buvo priimtas sprendimas leisti paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl buto privatizavimo iki 1997 m. gruodžio 31 d.Nagrinėjamoje byloje atsakovas pripažino, kad ieÅ¡kovės T.

M. sutuoktinis G. M., gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinis buto nuomininkas buvo pateikęs seniÅ«nijai 1994 m. kovo 21 d. praÅ¡ymÄ dėl buto privatizavimo ir buto nuomininkų susitarimÄ privatizuoti butÄ G. M. vardu; ginčo, kad nuomojamas butas galėjo bÅ«ti privatizavimo objektu, tarp Å¡alių nėra, t.y. kad buto privatizavimo procedÅ«ra buvo pradėta (b.l. 13,14,15,16,17). Teismas atmėtė ieÅ¡kinį pritaikęs 1964 m. LR CK 83 str. ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismo nuomone, apie G. M. ir ieÅ¡kovės pažeistÄ teisę į buto privatizavimÄ ieÅ¡kovei vėliausia turėjo bÅ«ti žinoma pasibaigus įstatymo galiojimui, t.y. 1998 m. liepos 1 d., tačiau dėl pažeistos teisės į teismÄ buvo kreiptasi tik 2011 m. gegužės 24 d. - praėjus daugiau nei 12 metų nuo galimo teisės pažeidimo momento.

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė ženklai praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; jos amžiaus, prasta sveikatos bÅ«klė, menkas iÅ¡silavinimas ir kt. Å¡iuo atveju, kai ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas daugiau nei 9 metus, negali bÅ«ti pripažinti svarbiomis Å¡io termino praleidimo priežastimis.Teisėjų kolegija negali sutikti su teismo iÅ¡vadomis dėl ieÅ¡kinio senaties. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuosavybės teisei į gyvenamÄ sias patalpas privatizavimo pagrindu atsirasti, atitinkamus veiksmus turi atlikti ne tik asmuo, kuris turi kreiptis į savivaldybės institucijÄ su praÅ¡ymu privatizuoti patalpas bet ir savivaldybės institucija, kuriai tokio kreipimosi pagrindu atsiranda savivaldybės pareiga pradėti privatizavimo procedÅ«ras.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010 pažymėjo, kad sprendžiant, kada ieÅ¡kovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistÄ teisę, bÅ«tina įvertinti, kad: gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis praÅ¡ymo pateikimÄ , privatizuotino turto įkainojimÄ , pirkėjo supažindinimÄ su įkainojimu ir mokestinio praneÅ¡imo įteikimÄ , nustatytos sumos už perkamÄ butÄ sumokėjimÄ , buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimÄ bei Å¡ios sutarties sudarymÄ , ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ ; daugumÄ Å¡ių veiksmų turėjo atlikti atsakovas, jie turėjo bÅ«ti atliekami tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimÄ vykdančių institucijų atliekamų veiksmų (pavyzdžiui, kol neatliktas turto įkainojimas, neturėjo galimybės už jį atsiskaityti) ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi bÅ«ti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimÄ vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko Å¡ioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiÅ«riu, sudėtingi ir specifiÅ¡ki; kitai santykio Å¡aliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl bÅ«tent Å¡i Å¡alis turėjo užtikrinti tinkamÄ teisės privatizuoti butus įgyvendinimÄ ; netinkamas Å¡ios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kimas dėl buto privatizavimo ir nuomininkų susitarimas buvo priimti ir užregistruoti, kitÄ privatizavimo etapÄ â€“ privatizuotino buto įkainojimÄ ir pirkėjo supažindinimÄ su įkainojimu – turėjo atlikti atsakovas.

Dažnai praktikoje buto privatizavimo procedÅ«ros, pradėtos pagal laiku paduotus pareiÅ¡kimus, buvo pabaigiamos pasibaigus Buto privatizavimo įstatymo galiojimui. IeÅ¡kovė galėjo tikėtis, kad tinkamai pradėta buto privatizavimo procedÅ«ra bus pabaigta iki buto nuomos sutarties bei paslaugų apmokėjimo sutarties sudarymo su ja (b.l. 11,12), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad objektyviai apie savo pažeistÄ teisę į buto privatizavimÄ galėjo sužinoti nuo 2002 m. sausio mėn. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d. civilinio kodekso nustatyti terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, t.y. ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraleidus 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Bylos duomenimis ieÅ¡kovė nėra įgijusi kitos gyvenamosios patalpos lengvatinėmis sÄ lygomis, visÄ laikÄ gyveno nuomojamame savivaldybei priklausančiame ginčo bute, kurį siekė privatizuoti; teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant įrodinėjimÄ , įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos privatizavimo klausimais, ir priima naujÄ sprendimÄ , patenkinant ieÅ¡kovės reikalavimÄ (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nevirÅ¡ija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ė: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti; pripažinti ieÅ¡kovei T. M. (a.k(duomenys neskelbtini)) teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                    T. Žukauskienė Teisėjai                                                                 J.Šiškina                                                                               V.

Zelianka