ece47760-43cf-462f-b10c-ea7a7869f0bc · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-4678-342/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01127-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 16 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Å arkauskienei, 2020 m. liepos 9 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. D. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovė) 612 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2007-04-20 iki 2020-04-20 (toliau – ir ginčo laikotarpis). PareiÅ¡kėjas teigia, jog ginčo laikotarpiu Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Pataisos namai) buvo laikomas nepriimtinomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, atsakovės atstovas neveikė taip, kaip turėjo veikti, ir todėl patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, psichologines kančias, jautėsi diskriminuojamas, teko kreiptis į odontologÄ , nes dėl dantų neprižiÅ«rėjimo juos pradėjo skaudėti, jautėsi neÅ¡varus, kadangi nebuvo skirtos higienos priemonės. Tvirtina, kad kreipėsi dėl drabužių labdaros, bet jam nebuvo skirta naujų drabužių, avalynės labdara.

Atsakovės atstovas atsiliepimu su skundu nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PraÅ¡o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminÄ . Mano, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo už skundžiamÄ laikotarpį nuo 2005-01-13 iki 2017-04-20 atmestinas. Atsakovės atstovas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo” per vienÄ mėnesį iÅ¡duodamas1 vnt. dantų Å¡epetėlis, kas du mėnesius iÅ¡duodama 75 ml. dantų pastos ir per vienÄ mėnesį iÅ¡duodami 4 vnt. skutimosi peiliukų, 400 g skalbimo miltelių per tris mėnesius, tualetinis popierius 3 ritinėliai per mėnesį, tualetinis muilas 100 g per mėnesį.

Pažymi, kad nuo 2017 metų pradžios pareiÅ¡kėjui įstaigoje nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės, todėl nebuvo poreikio pildyti ir pradėti Nuteistojo aprÅ«pinimo higienos reikmenimis kortelę, jis nebuvo pateikęs praÅ¡ymų, kaip numatyta Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017-01-27 įsakymo Nr. 1-24 5 punkte, ar vadovaujantis to paties įsakymo 7 punktu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas mokiu, nes sÄ skaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės iÅ¡mokos dydžio sumos. Tvirtina, kad turimais duomenimis pareiÅ¡kėjas įstaigoje nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmenine sÄ skaitÄ , taip pat kaip dirbantis asmuo nuolat gaudavo darbo užmokestį.

Daro iÅ¡vadÄ , kad jis turėjo realiÄ galimybę įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje nusipirkit bÅ«tiniausių higienos priemonių tokių kaip dantų Å¡epetėlis, dantų pasta, skustuvai. Atkreipia dėmesį, kad laisvės atėmimo bausmės metu pareiÅ¡kėjui buvo suteiktos odontologo paslaugos. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas, atvykęs į Alytaus pataisos namus, pasirinko dėvėti savo asmeninius rÅ«bus, nes pateikė praÅ¡ymÄ leisti neÅ¡ioti civilinio pavyzdžio drabužius ir avalynę, kuriais apsirÅ«pins pats, o bausmės atlikimo metu pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymų iÅ¡duoti drabužius neteikė.

Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymo 5 punktu, drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Tvirtina, kad ginčo laikotarpius pareiÅ¡kėju nebuvo iÅ¡duoti drabužiai ar avalynė nes jis nepateikė praÅ¡ymų, ar pareiÅ¡kėjas buvo laikomas mokiu, nes sÄ skaitoje turėjo daugiau nei 0.5 bazinės iÅ¡mokos dydžio sumos. Pažymi, jog nors pareiÅ¡kėjas skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, kurioje buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo, tačiau jo praÅ¡ymas buvo netenkintas.

Tvirtina, kad Å¡ioje byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas tokį praÅ¡ymÄ buvo pateikęs Alytaus pataisos namams, todėl nagrinėjamos bylos situacija negalėjo bÅ«ti laikytina analogiÅ¡ka pareiÅ¡kėjo cituojamai bylai. Pažymi, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Mano, kad dėl to, jog pareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Argumentuoja, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau lik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Teismas k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis galimai patyrė Alytaus pataisos namuose. Dėl vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ anksčiau minėtų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Pataisos namų veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2007-04-20 iki 2020-04-20.

Atsakovės atstovas praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino EŽTT yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Å iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigta ar nepagrįstai apribota pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1975-02-21 sprendimÄ G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70)).Valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo ir jeigu priemonės nebus proporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985-05-28 sprendimÄ A. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 8225/78), 1995-12-04 sprendimÄ B. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23805/94)).

Prie tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskirta ir ieÅ¡kinio senatis, o neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti įrodymams tapus nepatikimais (žr., pvz., EŽTT 1996-10-22 sprendimÄ S. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 22083/93)).

Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡is apribojimas (ieÅ¡kinio senaties terminas) yra taikomas ne pačiai Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintai teisei, o galimybei Å¡iÄ teisę ginti tam tikru bÅ«du – reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2018-10-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018 ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje ne kartÄ akcentavo, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2014-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014, 2018-10-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018 ir kt.).

CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai. Å io straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) pabrėžia, kad ginčo Å¡aliai CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieja su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., LAT 2005-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005, 2009-10-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, 2015-07-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

Nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos teisės pažeidimo dienÄ , atsižvelgiama į apdairaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobÅ«dį turėjo suvokti savo teisių pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2018-10-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018 ir kt.). Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2007 m. iki skundo suraÅ¡ymo dienos.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kalinimo sÄ lygas atitinkamoje įstaigoje ir asmeniui paskirtoje gyventi konkrečioje patalpoje kalinamas asmuo patiria kiekvienÄ tomis sÄ lygomis buvimo dienÄ . PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl kalinimo sÄ lygų grindžiami neigiamais asmeniui veiksniais, kurių kalinamas asmuo negali nejausti ir nesuvokti visÄ laikymo tomis sÄ lygomis laikÄ , kai tie neigiami veiksniai tÄ asmenį veikia, o ir pats pareiÅ¡kėjas patvirtino suvokęs, jog jo teisės yra pažeidžiamos.

Taigi pareiÅ¡kėjas, nuo 2007-04-20 iki 2020-04-20 laikytas Pataisos namuose galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kuriÄ laikymo sÄ lygos neatitiko teisės aktų nuostatų. Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo jo apgyvendinimo Pataisos namuose pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Pataisos namus, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ Pataisos namų ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo apgyvendinimo Pataisos namuose dienos, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2020-04-20 skundu. Kadangi pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismÄ kreipėsi 2020-04-20 skundu, atsakovei reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, jis reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2007-04-20 iki 2017-04-20 pateikti praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d.).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus. PareiÅ¡kėjas taip pat nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokių priežasčių iÅ¡ byloje esančių duomenų nenustatė ir teismas. Darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ spęsti, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.

Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio (liet. savo iniciatyva) atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2007-04-20 iki 2017-04-20 atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos nuo 2017-04-20 iki 2020-04-20. Dėl higienos reikmenų PareiÅ¡kėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu negavo bÅ«tiniausių higienos reikmenų, taip pat drabužių ir avalynės labdaros. Dėl asmenų aprÅ«pinimo higienos reikmenimis atkreiptinas dėmesys į EŽTT jurisprudencijÄ , kurioje pažymėta, jog sulaikyto asmens higienos priemonių (tarp jų ir muilo, dantų Å¡epetuko, dantų pastos) trÅ«kumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui.

EŽTT yra nusprendęs, kad tai, jog pareiÅ¡kėjas negalėjo pasirÅ«pinti savo higiena ilgesnį laikotarpį ir nuolat jautėsi neÅ¡varus ir pažemintas, akivaizdžiai sukėlė jam kančiÄ , kurios sunkumo laipsnis virÅ¡ija sulaikymui bÅ«dingÄ kentėjimÄ . Dar daugiau, nacionalinės valdžios institucijų nesugebėjimas aprÅ«pinti sulaikytÄ jį nurodytomis higienos priemonėmis, pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų – Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016-01-11 priimtų Rekomendacijų Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.6 punktÄ , numatantį, kad tam, jog kaliniai laikytųsi Å¡varos, įstaigos vadovybė turėtų aprÅ«pinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis.

Teismas, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios bÅ«tų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiÅ«ris – aiÅ¡kus atsisakymas patenkinti pareiÅ¡kėjo teisėtÄ praÅ¡ymÄ aprÅ«pinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas.

Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neiÅ¡vengiamai lemia visiÅ¡kos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmÄ , bejėgiÅ¡kumÄ ir galiausiai – pažeminimÄ (žr., EŽTT 2012-02-28 sprendimÄ byloje m. prieÅ¡ LatvijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30779/05). LVAT 2017-04-03 sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pažymėjo, jog nors tokia EŽTT pozicija iÅ¡reikÅ¡ta dėl suimtojo asmens statusÄ turinčio asmens kalinimo sÄ lygų, iÅ¡aiÅ¡kinimas reikÅ¡mingas ir nuteistų asmenų atžvilgiu.

Esminių asmens higienos priemonių iÅ¡davimas tik suimtiesiems negali bÅ«ti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panaÅ¡ioje padėtyje. Todėl EŽTT padaryta iÅ¡vada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trÅ«kumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprÅ«pinti nuteistÄ jį. Atsakovės atstovas nurodo, kad nuo 2017 metų pradžios pareiÅ¡kėjui įstaigoje nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės, nes jis nebuvo pateikęs praÅ¡ymų ar buvo laikomas mokiu, nes sÄ skaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės iÅ¡mokos dydžio sumos.

Tvirtina, kad turimais duomenimis pareiÅ¡kėjas įstaigoje nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmenine sÄ skaitÄ , taip pat kaip dirbantis asmuo nuolat gaudavo darbo užmokestį. Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as). Å io ApraÅ¡o 4 punkte nustatyta, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas: (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenys bei drabužiai ar avalynė suimtiesiems (nuteistiesiems) iÅ¡duodami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms, t. y. tik nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) bei esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjas į Pataisos namus atvyko 2005 metais, todėl, nagrinėjamu atveju, vertinant laikotarpį nuo 2017-04-20 iki 2020-04-20, nėra aktuali ApraÅ¡o nuostata, numatanti kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas.

Taigi, vadovaujantis ApraÅ¡o nuostatomis, vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjui higienos reikmenys, rÅ«bai, avalynė turėjo bÅ«ti iÅ¡duoti tik esant pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui ir pareiÅ¡kėjui atitinkant nemokaus asmens sÄ vokÄ . Vadovaujantis ApraÅ¡o 13 punktu, nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki praÅ¡ymo jį aprÅ«pinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos (nuo 2015-01-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 atvirtintas 38 Eur bazinės socialinės iÅ¡mokos dydis, taigi 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio yra 19 Eur) dydžio pinigų sumÄ .

Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) Å¡iame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017-01-27 įsakymu Nr. 1-24 patvirtinto Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o 7 punkte. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės bei rÅ«bai, avalynė, nes jis nepateikė praÅ¡ymų.

Teismo vertinimu, toks atsakovės atstovo veikimas atitinka ApraÅ¡o 4 ir 5 punktų reikalavimus, pagal kuriuos higienos reikmenys, avalynė, drabužiai iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Be kita ko, administracinėje byloje esantis pareiÅ¡kėjo 2006-01-10 praÅ¡ymas patvirtina, kad jis prašė neÅ¡ioti civilinio pavyzdžio drabužius, kiuriais apsirÅ«pins pats. Pažymėtina aplinkybė, jog iÅ¡ į bylÄ pateikto Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio (b. l. 18-23) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sÄ skaitÄ iÅ¡ kitų asmenų ir darbo užmokestį (85,78 Eur), todėl akivaizdu, kad jis turėjo realiÄ galimybę įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje nusipirkti bÅ«tiniausių higienos priemonių, rÅ«bų, avalynės. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu raÅ¡tu kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl higienos priemonių, rÅ«bų, avalynės iÅ¡davimo, o atsakovės atstovas tokį praÅ¡ymÄ bÅ«tų atsisakęs patenkinti.

Pats pareiÅ¡kėjas nenurodo, jog teikė raÅ¡ytinius praÅ¡ymus dėl higienos priemonių, rÅ«bų, avalynės iÅ¡davimo. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad jam reikėjo lėšų įsigyti tabakui, todėl negalėjo skirti pinigų higienos priemonių, rÅ«bų, avalynės įsigijimui, pažymėtina, kad ApraÅ¡o 13 punktas nustato, jog tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) Å¡iame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimÄ , atsakovės atstovo neteisėti veiksmai ginčo laikotarpiu nekonstatuotini. Dėl kitų pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybių PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jautėsi diskriminuojamas, teko kreiptis į odontologÄ , nes dėl dantų neprižiÅ«rėjimo juos pradėjo skaudėti, jautėsi neÅ¡varus, kadangi nebuvo skirtos higienos priemonės. Teismas sprendžia, jog nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl sugedusių dantų yra tik deklaratyvÅ«s, niekuo nepagrįsti, pareiÅ¡kėjo teiginiai.

Atsakovės atstovo pateikti gydytojo išrašai (b. l.

17) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui odontologo paslaugos buvo teikiamos. PareiÅ¡kėjas taip pat abstrakčiai nurodo, kad buvo diskriminuojamas, tačiau neteikia apie tai susijusių aplinkybių bei nedetalizuoja, dėl kokių konkrečiai atsakovės atstovo veiksmų jis taip jautėsi. Dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos LVAT praktikos administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, sutiktina su atsakovės atstovu, kad nurodytoje administracinėje byloje buvo kreiptasi į pataisos namų administracijÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo, tačiau praÅ¡ymas buvo netenkintas, o Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas tokių praÅ¡ymų Pataisos namų administracijai neteikė.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas taip pat nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų bÅ«ti nustatyta, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimas), dėl kurių pareiÅ¡kėjas nukentėjo bei patyrė turtinę (neturtinę) žalÄ . Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, Lietuvos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę bei neturtinę žalÄ .

Vadovaujantis ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ byloje V. de H. prieÅ¡ OlandijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ SuomijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92 , 1999-01-21 sprendimÄ byloje G.

R. prieÅ¡ IspanijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 30544/96 ir kt.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė