ece2bc33-899d-4dde-abf1-a01dbefe22d3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1144/2013                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 44.2.                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų:             Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-2218-585/2012 pagal ieÅ¡kovės A.

G. ieÅ¡kinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė iÅ¡ atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) priteisti 108 713 Lt žalÄ . Nurodė, kad 2009-05-16 dėl buto savininko V.

Č. neatsargaus elgesio su ugnimi bute, esančiame duomenys neskelbtini kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas tame pačiame name esantis ieÅ¡kovės butas. V. Č. per gaisrÄ Å¾uvo, jo turtÄ paveldėjo valstybė, kuri privalo atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ patvirtina pateiktos nuotraukos, vaizdo įraÅ¡as. Žalos dydis paskaičiuotas pagal pateiktÄ darbų atlikimo sÄ matÄ . Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos, atlikus draudžiamus veiksmus arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

V. Č., rÅ«kydamas jam nuosavybės teise priklausiančiame bute ir neužgesinęs nuorÅ«kos, elgėsi nerÅ«pestingai (neteisėti veiksmai), dėl Å¡io neteisėto veiksmo kilo gaisras, dėl kurio ieÅ¡kovė patyrė turtinę žalÄ (CK 6.246 str. 1 d., 6.249 str., 6.248 str., 6.262 str., CK 6.263 str. 1d., 6.251 str. 1 d.).              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 108 713 Lt žalos atlyginimÄ bei 3 174,26 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas (žyminį mokestį), nurodęs, kad pagal šį teismo sprendimÄ iÅ¡ atsakovo gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma ne didesnė lėšų suma, negu bus gauta pardavus butÄ , esantį duomenys neskelbtini, iÅ¡ gautos sumos atėmus parduodamo turto vertinimo ir kitas bÅ«tinas pardavimo iÅ¡laidas.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, jog ieÅ¡kovės pateiktieji žalos dydį patvirtinantys įrodymai (sÄ mata) nepatvirtina bÅ«tinų lėšų, reikalingų žalai atlyginti, nurodęs, kad atsakovas nepateikė kitų įrodymų, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti apie kitokį, negu nurodė ieÅ¡kovė, žalos dydį. Remdamasis byloje esančiais ikiteisminio tyrimo institucijos pareigÅ«nų surinktais dokumentais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad gaisras kilo V. Č. su kitais asmenimis savo namuose duomenys neskelbtini girtaujant, po to, kai pats buto Å¡eimininkas bÅ«damas neblaivus ir neatsargiai elgdamasis su ugnimi, numetė nuorÅ«kÄ ir taip padegė ant grindų buvusį patiesalÄ , o jį mėgindamas gesinti vienas iÅ¡ kartu bute buvusių asmenų, V.

Č. jau miegant, užsidegusį patiesalÄ apipylė kažkokiu skysčiu iÅ¡ ant stalo stovėjusio puodelio, taip sukeldamas dar didesnę liepsnÄ . Konstatavo, kad gaisro priežastimi buvo V. Č., buvusio neblaivios bÅ«klės, nerÅ«pestingas, neprotingas ir neapdairus elgesys su ugnimi. Teismas netyrė kitų asmenų veiksmų, jų įtakos gaisro kilimui ir galimai tokių asmenų civilinei atsakomybei dėl padarytos ieÅ¡kovei žalos, konstatavęs, kad kalti V. Č. dideliu neatsargumu pasireiÅ¡kę neteisėti veiksmai yra pakankami civilinei atsakomybei dėl ieÅ¡kovei padarytos žalos atsirasti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 2 d. ir 3 d.).

Teismas sprendė, kad tarp V. Č. neteisėtų veiksmų (numestos nuorÅ«kos) ir kilusio gaisro yra akivaizdus priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247str.). Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju privaloma atsižvelgti į palikimÄ pagal įstatymÄ priėmusios valstybės, atsakančios už palikėjo turtines prievoles, civilinės atsakomybės ypatumÄ â€“ civilinės atsakomybės ribojimÄ jai perėjusio turto tikrÄ ja verte (CK 5.62 str. 3 d.). Pagal byloje esančio turto vertintojo pateiktÄ paveldėto turto vertinimo ataskaitÄ , turto vertė yra 9 400 Lt.

Tikroji turto vertė gali bÅ«ti nustatyta tik aukcione pardavus paveldėtÄ turtÄ , tačiau teismo nuomone, tas faktas, kad turtas ilgÄ laikÄ neparduodamas, savaime negali riboti ieÅ¡kovės teisės į pažeistų teisių teisminę gynybÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė ieÅ¡kovės nurodytÄ Å¾alos sumÄ iÅ¡ valstybės, nustatydamas, kad ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ieÅ¡koma gali bÅ«ti tik suma, ne didesnė nei suma, gauta realizavus turtÄ , iÅ¡skaičiavus paveldėto turto vertinimo ir kitas pardavimo iÅ¡laidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas VMI prie FM apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Teismas nepagrįstai sprendė, kad V. Č. kaltas dėl kilusio gaisro. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Trakų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2009 m. gegužės 17 d. akte dėl kilusio gaisro, gaisro kilimo priežastis nenustatyta, o tik spėjama, kad dėl neatsargaus rÅ«kymo (neužgesintos nuorÅ«kos) V.

Č. nuosavybės teise priklausančiame bute, kilo gaisras. Jokių kitų įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Trakų rajono apylinkės prokuratÅ«ra 2010 m. kovo 3 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 28-1-00272-09 nutraukė ikiteisminį tyrimÄ , nenustačiusi nusikalstamos veikos požymių. Prokuroras nutarime nurodė, kad liudytoja G. M. paaiÅ¡kino, kad ,,2009-05-16 apie 13 val., duomenys neskelbtini mansardoje, su buto Å¡eimininku V. Č. iÅ¡gėrė 0,5 l degtinės. V.

Č. rÅ«kė ir cigaretę numetė ant lovatiesės, kuri buvo paklota tame kambaryje ant žemės. Ji pradėjo tÄ nuorÅ«kÄ gesinti, paėmė nuo staliuko puodelį su jame esančiu skysčiu ir užpylė ant nuorÅ«kos. Kas buvo puodelyje, tiksliai nežino, nes užpylus iÅ¡ karto Å¡oko didelė ugnis. GaisrÄ gesino kelias minutes, pylė vandenį iÅ¡ kibiro, bet ugnis buvo per didelė, todėl atidarė langÄ ir Å¡oko lauk.“ Taigi teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti VMI prie FM praÅ¡ymÄ , įtraukti atsakove G.

M., nes bÅ«tent dėl jos neatsargių veiksmų gesinant nuorÅ«kÄ ir kilo gaisras, o atsakovas nėra atsakingas už trečiųjų asmenų veiksmus. Teismas taip pat atsisakė į bylÄ Ä¯traukti kitus suinteresuotus asmenis, t. y. gyventojus, nukentėjusius nuo kilusio gaisro.3. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas. Viena pagrindinių deliktinės civilinės atsakomybės taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Sprendžiama, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi bÅ«ti itin atidÅ«s ir elgtis taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta jo kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v.

AB ,,Vilniaus grÅ«dai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009). Tačiau teismas nevertino Å¡io aspekto.4. Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ . IeÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindÄ teismui atmesti jo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ (CPK 263 str. 1 d.). Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė įrodė bÅ«tinas sÄ lygas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.

Už žalÄ , padarytÄ ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246-6.248 str.).5. Teismas neteisingai nustatė žalos dydį ir be pagrindo rėmėsi ieÅ¡kovės pateikta lokaline sÄ mata Nr. 101, nes pagal jos duomenis nėra galimybės nustatyti, kokia žala buvo padaryta ieÅ¡kovės butui gaisro gesinimo metu.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad gyvenamasis namas, kuriame kilo gaisras, yra medinis, senas, statytas prieÅ¡ 1940 m., tačiau pateiktoje sÄ matoje visiÅ¡kai nevertintas patalpų natÅ«ralus susidėvėjimo laipsnis. Teismas nepaskyrė gaisro ekspertizės, nenustatė gaisro kilimo priežasčių, kurias bÅ«tina iÅ¡tirti Å¡ioje byloje.6. Teismas netinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidas, ir be pagrindo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 3 174,26 Lt žyminį mokestį.

Patenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, teismas privalėjo vadovautis ir taikyti CPK 93 straipsnio 2 dalį ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisti ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas, o atsakovui – proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Be to, tenkinant ieÅ¡kinį ir priteisiant bylinėjimosi iÅ¡laidas, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad Å¡iuo atveju atsakovo civilinė atsakomybė yra ribojama jai perėjusio turto tikrÄ ja verte, kuri gali bÅ«ti nustatyta tik valstybės nustatyta tvarka aukcione pardavus paveldėtÄ turtÄ , atskaičius paveldėto turto vertinimo ir kitas pardavimo iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė A.

G. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime teigia:1. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog V. Č. nekaltas dėl kilusio gaisro. Argumentas, kad V. Č. numesta neužgesinta nuorÅ«ka be vėlesnių G. M. veiksmų neva bÅ«tų savaime užgesusi ir nesukėlusi jokio gaisro, yra tik abstraktaus pobÅ«džio samprotavimas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaÅ¡iose bylose yra nurodęs, kad patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ jo patalpų.

Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, pats patalpų savininkas turi tai įrodyti. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju pripažįstama, jog atsakingas už jo kilimÄ yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010). Å iuo atveju apeliantas nepaneigė V. Č. kaltės, jo neteisėtų veiksmų dėl gaisro kilimo bei jų priežastinio ryÅ¡io su pačiu gaisru.

Sunkiai girto (3,16 prom.) V. Č. gyvenamajame daugiabučiame mediniame name įvykdytas neužgesintos nuorÅ«kos numetimas ant grindų paklotos lovatiesės buvo akivaizdžiai neapdairus ir nerÅ«pestingas elgesys, grėsęs tiesiogine žala asmenims ir jų turtui, t. y. buvo aiÅ¡kiai neteisėtas ir kaltas veikimas.2. Tai, kad ieÅ¡kovės butas dėl gaisro buvo apgadintas (t. y. žalos faktÄ ) patvirtina byloje pateikti įrodymai: PAGD prie VRM Trakų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos sudarytame 2009 m. gegužės 17 d.

Akte dėl kilusio gaisro, kuriame pasirašė ir pati ieškovė, nustatyta, jog sudegė namo duomenys neskelbtini stogas ir mansardinis aukštas, o pirmojo aukšto butai (t. y. ir ieškovės butas) gaisro gesinimo metu nukentėjo nuo vandens, taip pat kompaktinis diskas su namo vaizdo įrašais ir 2009-06-12 bei 2009-11-22 fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos vandeniu apgadintos buto lubos, sienos, grindys, durys (jų paviršiai nuo drėgmės sutrūkinėję, pabrinkę, supeliję, papuvę).

3. Apelianto teiginiai dėl žalos dydžio yra nepagrįsti. Pagal su ieÅ¡kove sudarytÄ 2009 m. birželio 16 d. sutartį Nr. 64 atestuota įmonė UAB „KPRS” atliko buto remonto po gaisro skaičiuojamosios kainos nustatymÄ . Teismui pateikta sÄ mata yra teisėtas ir leistinas žalÄ patvirtinantis įrodymas, o ta aplinkybė, kad butas iki Å¡iol nesuremontuotas (ieÅ¡kovė neturi tam pakankamai lėšų) nepaneigia žalos padarymo fakto bei dydžio. TÄ patvirtina ir teismų praktika, pagal kuriÄ pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo iÅ¡laidų, ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti.

Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.

4. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog priteisiant žalos atlyginimÄ turėtų bÅ«ti skaičiuojamas buto natÅ«ralus nusidėvėjimas. IÅ¡ byloje pateiktų apgadinto buto fotonuotraukų matyti, kad butas iki apgadinimo buvo naujai įrengtas Å¡iuolaikinėmis statybos medžiagomis, buvo labai geros bÅ«klės, todėl UAB „KPRS”, neįžvelgusi jokio ženklaus buto nusidėvėjimo, neturėjo jokio protingo pagrindo jo taikyti savo skaičiavimuose. Be to, apeliantas, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu Å¡ių aplinkybių nenurodė.

Remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.5. Apeliantas be pagrindo teigia, kad kiti gyventojai, kurių turtas nukentėjo nuo kilusio gaisro, turėjo bÅ«ti įtraukti į bylÄ suinteresuotais asmenimis. Bet kuris suinteresuotas asmuo, laikydamasis įstatymo nustatytų terminų ir tvarkos, turi teisę savarankiÅ¡kai kreiptis į teismÄ ir ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymo saugomus interesus (CPK 5 str. 1 d.).

Todėl visi kiti namo duomenys neskelbtini gyventojai, manantys, jog jiems buvo padaryta žala, turi teisę atskirai reikÅ¡ti teisme savo ieÅ¡kinius.6. Nepagrįsti apelianto teiginiai, susiję su bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimu. Apeliantas painioja savo asmeninę procesinę prievolę, kylančiÄ iÅ¡ jo procesinio elgesio ir pozicijos civilinėje byloje su V. Č. mirties momentu buvusiomis ir apelianto paveldėtomis V. Č. prievolėmis. CK 5.62 straipsnio 3 dalis reglamentuoja valstybės atsakomybę už palikėjo skolas, t.y. turtines prievoles, atsiradusias palikėjui dar iki jo mirties.

Tuo tarpu procesinė prievolė kompensuoti laimėjusiai bylÄ Å¡aliai (ieÅ¡kovei) jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliantui atsirado jau po V. Č. mirties civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultate, todėl ji negali bÅ«ti laikoma palikėjo skola CK 5.62 straipsnio 3 dalies prasme. Dėl to Å¡ios procesinės prievolės vykdymui netaikomas ir pastarajame įstatyme įtvirtintas valstybės atsakomybės už palikėjo skolas dydžio ribojimas. Apeliantas su ieÅ¡kiniu nesutiko, ieÅ¡kovės reikalavimų geruoju netenkino, todėl yra asmeniÅ¡kai atsakingas už su bylos pralaimėjimu susijusias neigiamas procesines pasekmes ir iÅ¡ įstatymo kylančiÄ prievolę kompensuoti ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Å ioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl duomenys neskelbtini kilusio gaisro gesinimo metu padarytos žalos atlyginimo. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, iÅ¡ esmės teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl kilusio gaisro yra atsakingas gaisro metu žuvęs buto savininkas V.

Č. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kovės butui, virÅ¡ kurio kilo gaisras, padarytos žalos atlyginimo dydį. Dėl gaisro kilimo priežasčių Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju yra visos sÄ lygos atsakovo deliktinei atsakomybei kilti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos bei kaltė (CK 6.246-6.248 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepaneigė teismo iÅ¡vados, kad dėl kilusio gaisro yra atsakingas V.

Č. (CPK 178 str.). Remdamasis byloje esančiais ikiteisminio tyrimo institucijos pareigÅ«nų surinktais dokumentais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad gaisras kilo su kitais asmenimis savo namuose duomenys neskelbtini girtaujant, po to, kai pats buto Å¡eimininkas bÅ«damas neblaivus ir neatsargiai elgdamasis su ugnimi, numetė nuorÅ«kÄ ir taip padegė ant grindų buvusį patiesalÄ . Teismas nurodė, kad gaisro priežastimi buvo V. Č., buvusio neblaivios bÅ«klės, nerÅ«pestingas, neprotingas ir neapdairus elgesys su ugnimi.

Kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo motyvų, teismas analizavo byloje pateiktus duomenis apie gaisrÄ , taip pat vertino kompetentingų institucijų dokumentuose pateiktas iÅ¡vadas dėl kilusio gaisro priežasčių (PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Trakų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2009 m. gegužės 17 d. aktas, Trakų rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2010 m. kovo 3 d. nutarimas). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas be pagrindo teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Trakų rajono apylinkės prokuratÅ«ra 2010 m. kovo 3 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 28- 1-00272-09 nutraukė ikiteisminį tyrimÄ dėl kilusio gaisro, nenustačiusi nusikalstamos veikos požymių.

Vien ta aplinkybė, kad atitinkami pareigÅ«nai nenustatė nusikalstamų veiksmų, nesudaro pagrindo teigti, kad V. Č. nėra atsakingas dėl kilusio gaisro. Kolegijos įsitikinimu, ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ pagrįstai nurodo, kad neblaivaus asmens rÅ«kymas uždaroje patalpoje, bute, esančiame mediniame name ir nuorÅ«kos metimas tiesiog ant grindų, Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti vertinamas kitaip negu nerÅ«pestingas, neprotingas ir neapdairus elgesys su ugnimi (CPK 185 str.).Apeliantas taip pat teigia, kad teismas be pagrindo nesprendė dėl G.

M. kaltų veiksmų, kuriais, apelianto nuomone, ji prisidėjo dėl gaisro kilimo priežasčių. Å iuos savo teiginius apeliantas grindžia ikiteisminio tyrimo metu G. M. pateiktais paaiÅ¡kinimais, jog ji, norėdama užgesinti V. Č. numestÄ nuorÅ«kÄ , paėmė nuo staliuko puodelį su jame esančiu nežinomo pobÅ«džio skysčiu ir užpylė ant nuorÅ«kos, tačiau ugnis tik padidėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas, neteisingai aiÅ¡kindamas materialinės teisės normas, be pagrindo Å¡iuos G.

M. veiksmus vertina kaip neatsargius. IÅ¡ tiesų, kaip apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Kaip nurodyta Trakų rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2010 m. kovo 3 d. nutarime, G. M. ,,pradėjo gesinti nuorÅ«kÄ â€œ, taigi ji, siekdama iÅ¡vengti gaisro, ėmėsi atitinkamų veiksmų, kurie, nepaisant puodelyje buvusio skysčio, negali bÅ«ti vertinami kaip bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2009 m. gegužės 17 d. akte spėjama gaisro kilimo priežastis – neatsargus rūkymas. Taigi iš esmės konstatuojama, kad gaisro židinys – neužgesinta nuorūka. Teisėjų kolegijos nuomone, vien apelianto daroma prielaida, kad neužpylus puodelyje esančio skysčio, nuorūka būtų savaime užgesusi, nepaneigia nei šios atitinkamų pareigūnų padarytos, nei pirmosios instancijos teismo patvirtintos išvados, kad V.

Č. kaltas dėl kilusio gaisro (CPK 185 str.). Dėl žalos dydžioApeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, taip pat teigia, kad teismas neteisingai nustatė žalos dydį. Pažymėtina, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, o piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 str.). Pagal CK 6.251 straipsnį žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimÄ yra garantuota įstatymų, ji turi bÅ«ti įgyvendinama nustatyta tvarka, nepažeidžiant nei bendrųjų teisinės valstybės principų, nei teisingumo principo. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – prarasto turto vertė ir Å¡ie netekimai kompensuojami.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydis – viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.).

Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 str.). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio, negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas.

CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę.

Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas – vienas iÅ¡ Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindÄ sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ (CK 6.249 str.), ieÅ¡kovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad žalos dydis nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalÄ praktiÅ¡kai gali bÅ«ti labai sunku. Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, CK1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).Nagrinėjamoje byloje žalos dydžio nustatymas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta, kiek kainuotų toks ieÅ¡kovės buto remontas, kuriuo butų atstatyta buto bÅ«klė, buvusi iki gaisro metu apipilant vandeniu.

Pats faktas, kad kilusio gaisro metu jį gesinant ieÅ¡kovės butas buvo apipiltas vandeniu, savaime nesuponuoja turtinės žalos ieÅ¡kovei padarymo. IeÅ¡kovė turi tiksliai įrodyti padarytos žalos dydį, nes žala nėra preziumuojama. IeÅ¡kovė žalos dydį įrodinėjo atstatymo darbų sÄ mata. Å ioje sÄ matoje nurodyti reikalingi darbai, medžiagos ir mechanizmai, pavyzdžiui: laminuotų grindų iÅ¡ardymas, įrengimas, kiliminių dangų įrengimas, grindjuosčių įrengimas plytelių grindų dangomis, naudojant grindjuostines keramines plyteles, sienų karkasų apkalimas tolesnei apdailai gipskartonio statybinėmis plokÅ¡tėmis, durų įstatomų spynų pakeitimas, anksčiau dažytų durų labai geras aliejinis dažymas, signalizacijos tinklų remontas, sienų medinio karkaso įrengimas, sienų vėjo izoliacijos įrengimas, paruoÅ¡tų dažymui sienų labai geras dažymas, anksčiau dažytų grindų labai geras aliejinis dažymas ir t. t (b. l. 6-16).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Å¡ia sÄ mata, ieÅ¡kovei priteisė joje nurodytÄ darbų sumÄ â€“ 108 713 Lt. Pažymėtina, kad teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ , įvertinti įrodymų sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga ir panaÅ¡iai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik ieÅ¡kovės pateikta darbų sÄ mata ir priteisdamas visÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ Å¾alos atlyginimÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, neįvertino visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo ir objektyviai neįvertino byloje esančių įrodymų, nenustatė tikrojo žalos dydžio ir dėl reikalaujamos priteisti sumos neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kokia konkrečiai žala buvo padaryta.

IÅ¡ esamų bylos duomenų, tai yra pateiktų ieÅ¡kovės buto fotonuotraukų ir sÄ matos, negalima atsakyti į apeliantų pateiktus argumentus dėl netinkamo žalos dydžio nustatymo, todėl byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). SÄ matoje nurodyti konkretÅ«s darbai, reikalingi buto remontui, taigi Å¡iuo atveju, nustatant nuostolių dydį, reikalingos specialios žinios, taigi svarstytina dėl ekspertizės tikslingumo Å¡ioje byloje. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 212 straipsnio 1 dalies norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip nustatanti, kad ekspertizės skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios; ekspertizė gali bÅ«ti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2007 ir kt.).

Dėl sÄ lyginio sprendimoPagal CPK 267 straipsnį neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sÄ lygos atsiradimo arba neatsiradimo, iÅ¡skyrus preliminaraus teismo sprendimo atveju (CPK 262 str. 1 d.). SÄ lyginis sprendimas neleistinas dėl to, kad juo nėra iÅ¡sprendžiamas Å¡alių tarpusavio ginčas ir kartu paneigiamas teismo sprendimo privalomumas (CPK 18 str.). Nagrinėjamu atveju teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 108 713 Lt žalos atlyginimÄ bei 3 174,26 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas (žyminį mokestį), nurodęs, kad pagal teismo sprendimÄ iÅ¡ atsakovo gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma ne didesnė lėšų suma, negu bus gauta pardavus butÄ , esantį duomenys neskelbtini, iÅ¡ gautos sumos atėmus parduodamo turto vertinimo ir kitas bÅ«tinas pardavimo iÅ¡laidas.

Taigi kolegijos nuomone, teismas priėmė sÄ lyginį sprendimÄ , nes jo įvykdymas susietas su trečiųjų asmenų valios iÅ¡raiÅ¡ka, nuo kurios priklauso tai, už kokiÄ sumÄ bus nupirktas gaisrÄ patyręs butas, taip pat neaiÅ¡ku, kokio dydžio turto vertinimo ir pardavimo iÅ¡laidos gali bÅ«ti iÅ¡skaitomos ir kokios iÅ¡laidos laikytinos bÅ«tinomis (CPK 185 str.). Toks teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia ne tik procesinės teisės normas, bet ir bylos Å¡alių teises. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas teisingai nurodė, kad pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė atsako už palikėjo skolas nevirÅ¡ydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau atsižvelgiant į prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti ginÄÄ , kilusį dėl gaisro metu padarytos žalos atlyginimo, turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirti įrodymai, nustatytos ginčo aplinkybės, iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar turtas nėra parduotas aukcione ar kitaip realizuotas, ir tik tuomet, vadovaujantis materialiosios teisės normomis, sprendžiama dėl ginčo esmės (CPK 185, 329 str. 1 d., 338 str.).

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme metu nustačius, kad ieÅ¡kovės buto bÅ«klės atstatymui bÅ«tina remontuoti ar rekonstruoti ir pastato bendrÄ sias patalpas ar konstrukcijas, svarstytina dėl kitų name esančių butų savininkų įtraukimo į bylÄ trečiaisiais asmenimis (CK 4.82 str.).Byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas priklauso nuo bylos baigties, todėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo klausimas, įskaitant ir patirtų apeliacinės instancijos teisme, nustatytinas pirmosios instancijos teismo, iÅ¡sprendus bylÄ iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. TeisėjaiAlė Bukavinienė Nijolė PiÅ¡kinaitė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė