ece19cf1-e671-4aff-a7e7-fadbea0ce7fa · Jonavos rajono apylinkės teismas

                                                                                Civilinė byla Nr. 2-719-559/2015Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00429-2015-6                          Procesinio sprendimo kategorija 128.2; 128.19 (S) JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 9 d.Jonava Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė, sekretoriaujant Astai Zujevienei,dalyvaujant pareiškėjai D.

V., jos atstovui advokato padėjėjui Tomui Damuliui, pareiÅ¡kėjo neveiksnaus D. V. atstovams J. V. ir advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, suinteresuotiems asmenims A. V. ir A. V., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. V., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovui,teismo posėdyje žodinio proceso bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims A. V., A. V. ir D. V. (atstovaujamam globėjos J.

V.), dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir pareiÅ¡kėjo D. V., atstovaujamo globėjos J. V., pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, D. V., A. V. ir A. V., dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo,n u s t a t ė :PareiÅ¡kėja D. V. tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po tėvo K. V., mirusio 2014-10-05, mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2014 m. spalio 5 d. mirė jos tėvas K. V., kuris iki mirties gyveno ir savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė, pageidavusi priimti tėvo K. V. palikimÄ , nes mama J. V. su tėvu iÅ¡situokė dar 1999 metais, o broliai A. V., A. V. ir D. V. tėvo palikimo priimti niekada nepageidavo ir dabartiniu metu nepageidauja. K. V. testamento nepaliko. Po tėvo laidotuvių ji buvo labai susijaudinusi, turėjo daug rÅ«pesčių ir nežinojo apie tai, kad dėl palikimo priėmimo pagal įstatymÄ reikia kreiptis į notarų biurÄ per trijų mėnesių laikotarpį.

Jai niekas nepasakė, o realios gyvenimo aplinkybės nesudarė sÄ lygų sužinoti, kad turi asmeniÅ¡kai kreiptis į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo pagal įstatymÄ po tėvo mirties. Dėl savo klaidingo manymo ir teisinių žinių stokos dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytÄ laikÄ niekur nesikreipė, nes tėvas dar prieÅ¡ mirtį jai ir jos dukrai L. C. žodžiu buvo žadėjęs, jog visÄ savo turimÄ turtÄ perraÅ¡ys joms, todėl viskas susitvarkys savaime ir, kad nieko papildomai daryti nebereikia.

Dar iki savo mirties K. V. savo asmeninės nuosavybės teisėmis turėtÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), 2014-09-11 padovanojo pareiÅ¡kėjos dukrai L. C. bei ketino ateityje taip pat pasielgti ir su kitu turtu. Tėvo mirties dienai ji nesitikėjo kitų aplinkybių, jog jo turėtas sodo žemės sklypas ir garažas taip ir liks neperraÅ¡yti. Tik nuvykusi į sodo bendrijÄ , kurioje tėvas turėjo sodo sklypÄ , ir sumokėjusi 25,57 Eur skolÄ bendrijai, ji iÅ¡siaiÅ¡kino, jog turi savo vardu susitvarkyti tėvui priklausiusį žemės sklypÄ .

Po tėvo K. V. mirties pareiÅ¡kėja jam priklausantį žemės sklypÄ iÅ¡laikė, faktiÅ¡kai priėmė tėvo K. V. palikimÄ pradėdama tėvui priklausantį turtÄ valdyti ir taip aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė savo, kaip įpėdinės valiÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja D. V. ir jos atstovas advokato padėjėjas Tomas Damulis papildomai paaiÅ¡kino, kad jos broliai tėvo laidotuvėse dalyvavo ir jiems buvo žinoma apie palikimo atsiradimÄ . Jos mama jai pasakė, kad broliams A ir A nieko nereikia, o dėl D minėjo, kad ketina tvarkyti dokumentus, bet kai pareiÅ¡kėja kreipėsi į notarÄ , sužinojo, kad niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Ji naudojosi sodu dar iki tėvo mirties. Po tėvo mirties ji iki žiemos dar pastatė tėvui paminklÄ ir tuo pačiu sutvarkė sode darÅ¾Ä . Pavasarį sodÄ tvarkė ir jame dirbo ji. Sklype namo nėra, tik dirbama žemė. Tėvo automobilis stovi garaže. Su pareiÅ¡kėjo D. V. pareikÅ¡imu ji nesutinka, nes nepateikti pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. PareiÅ¡kėjas, atstovaujamas globėjos (motinos) J. V., praÅ¡o atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti po tėvo K.

V., mirusio 2014-10-05, mirties. Jis pats nuo palikimo niekados neatsisakė, tačiau savo teises gali realizuoti tik veikdamas per savo atstovus. Tėvas testamento nesurašė, tačiau savo turėtÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ pat mirtį 2014-09-11 padovanojo D. V. dukrai L. C.. Pagal teismo sprendimus pareiÅ¡kėjo interesus atstovauti galėjo mama J. V., tačiau po tėvo mirties ji dėl silpnos savo sveikatos laiku kreiptis į notarų biurÄ dėl palikimo jo vardu priėmimo negalėjo. Kitų asmenų, kurie galėtų pareiÅ¡kėjÄ atstovauti nebuvo.

Sesuo informacijos apie turtÄ ir jo paveldėjimo galimybes nei jam, nei jo aplinkos žmonėms neteikė, teisinės pagalbos ar teisinio atstovavimo tuo metu nebuvo. Notarui paaiÅ¡kinus suprato, kad palikimo susitvarkyti negali, nes praleido terminÄ , tačiau šį terminÄ galima atstatyti. Per įstatymo nustatytÄ terminÄ jis palikimo nepriėmė, nes tai gali padaryti tik per atstovę, kuri yra silpnos sveikatos ir dėl ligos negalėjo tai laiku padaryti. Tėvo turtas nėra įkeistas, nėra skolų dėl kurių turto paveldėjimas blogintų jo finansinę bÅ«klę.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo D. V. atstovai J. V. ir advokato padėjėjas E. Bandariavičius papildomai paaiÅ¡kino, kad D. V. 2011 m. buvo pripažintas neveiksniu, jo darbingumas buvo tik 10 proc. PareiÅ¡kėja D. V. su broliais nebendravo ir palikimo priėmimo kartu su jais nesiaiÅ¡kino. Tai, kad pareiÅ¡kėjo globėja yra serganti, patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Po operacijos jai buvo sunku kurį laikÄ judėti. Operacija buvo padaryta kojai 2014 m. birželio mėn., tačiau po jos dar ilgai negalėjo laisvai vaikščioti, be to turėjo problemų dėl Å¡irdies veiklos ir aukÅ¡tÄ kraujospÅ«dį.

Taip pat daug problemų sukelia neįgalaus sÅ«naus neadekvatus elgesys. Su pareiÅ¡kėjos D. V. pareiÅ¡kimu nesutinka, nes byloje nėra pateikti jokie raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ji faktiÅ¡kai pradėjo turtÄ valdyti. Suinteresuotas asmuo A. V. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad su pareiÅ¡kėjos D. V. pareiÅ¡kimu nesutinka, jie nėra sakę, kad atsisako tėvo palikimo, be to pareiÅ¡kėja jiems nepranešė apie tai, kad tėvas buvo ligoninėje. Kai jis atėjo į ligoninę, sužinojo, kad tėvas mirė.

Jis pats nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes dirbo. Sode nėra buvęs ir nežino, kas juo rūpinasi. Sutinka su pareiškėjo D. V. pareiškimu dėl termino atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškėjos D. V. pareiškimu nesutinka, nes ji apie tai, kad tėvas guli ligoninėje, pasakė jiems likus dviem dienoms iki jo mirties. Jis pats dirba po dvi pamainas ir neturėjo laiko kreiptis dėl palikimo priėmimo. Sutinka su pareiškėjo D. V. pareiškimu dėl termino atnaujinimo, nes brolis yra neįgalus ir jam turi priklausyti turto, o sesuo jau dalį turto iš tėvo pasiėmė.

Jis pats ir brolis D sode nėra buvę. Mamos yra aukÅ¡tas kraujospÅ«dis, jai buvo daryta operacija, o gijimas buvo sunkus.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neprieÅ¡taraus dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, nes pareiÅ¡kėjo nurodytos termino praleidimo priežastys gali bÅ«ti pripažintos svarbiomis.PareiÅ¡kėjų D. V. ir D. V. pareiÅ¡kimai tenkintini.Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. spalio 5 d. mirė K.

V., įraÅ¡as Nr. 472 apie tai mirties metrikų knygoje įraÅ¡ytas 2014 m. spalio 6 d (mirties liudijimas AA Nr. 738202; b. l10). PareiÅ¡kėjai D. V. ir D. V., bei suinteresuoti asmenys A. V. ir A. V. yra palikėjo vaikai (b. l. 8, 37). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad palikėjas K. V. buvo sudaręs testamentÄ . PareiÅ¡kėjai po palikėjo mirties į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo pagal įstatymÄ per nustatytÄ Ä¯statymo terminÄ nesikreipė. Nekilnojamojo turto registro ir VÄ® „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad palikimo atsiradimo momentu palikėjo K.

V. vardu buvo įregistruotos daiktinės (nuosavybės) teisės į : 0,06 ha sodo žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 20, 21).Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. 2015 m. vasario 18 d. iÅ¡duoto liudijimo Nr. VP-862 (b. l.

14) duomenimis nustatyta, kad po K. V. mirties paveldėjimo byla neužvesta, jo įpėdiniai palikimo nepriėmė.Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas.

Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Pagal CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d. įpėdinis savo valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valia priimti palikimÄ , paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Kaip nurodė pareiÅ¡kėja D. V. ir patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai, palikėjas K. V. savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame faktiÅ¡kai ir gyveno, dar iki mirties (2014-09-11) dovanojimo bÅ«du perleido pareiÅ¡kėjos dukrai L. C. (b. l. 9, 18). Po tėvo mirties likusiu turtu, konkrečiai – sodo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi pareiÅ¡kėja. Jos paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad po laidotuvių dar iki žiemos ji sutvarkė sodo sklypÄ (nuėmė likusių derlių), vėliau, nors ir pasibaigus trijų mėnesių terminui, ji sumokėjo 25,57 Eur mokėtinų mokesčių sodo bendrijai „Stumbras“, iÅ¡ jų – 11,30 Eur mokesčių už 2014 metus (b. l. 13).

Tokie pareiÅ¡kėjos veiksmai gali bÅ«ti prilyginami faktiÅ¡kam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5,50 str. ir 5.51 str. Suinteresuoti asmenys (palikėjo vaikai) A. V. ir A. V. bei pareiÅ¡kėjo D. V. globėja J. V. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jie per įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯ notaro biurÄ su pareiÅ¡kimais dėl palikimo priėmimo nesikreipė, patys nepradėjo faktiÅ¡kai valdyti tėvo likusio turto, minėtame sodo sklype jie niekada nebuvo, juo nesinaudojo. Suinteresuotų asmenų ir pareiÅ¡kėjo D.

V. atstovų nesutikimo su pareiÅ¡kėjos D. V. motyvai siejami su asmeninėmis suinteresuotų asmenų nuoskaudomis, kad pareiÅ¡kėja jų asmeniÅ¡kai neinformavo apie tėvo ligÄ bei atsiradusį palikimÄ , tačiau iÅ¡ esmės nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Ä®statyme įpėdinis neįpareigojamas praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę, kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimÄ asmeniÅ¡kai, pats arba per atstovÄ . Nė vienas iÅ¡ suinteresuotų asmenų jokiais veiksmais neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios priimti tėvo palikimÄ , pareiÅ¡kėjo D.

V. globėja į teismÄ dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo kreipėsi tik po to, kai pareiÅ¡kėja D. V. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, t. y. byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad iki pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo teismui pateikimo dienos bent vienas iÅ¡ palikėjo K. V. įstatyminių įpėdinių bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kę savo valiÄ priimti palikimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja D. V. po tėvo mirties priėmė kaip palikimÄ jo nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ sodo žemės sklypÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja priėmė visÄ palikimÄ po tėvo mirties faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, nes įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 str. 1 d.).Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (CK 5.51 str. 1 d.).

Nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl priėmęs palikimÄ , įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ . Tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad D. V. priėmė palikimÄ , likusį po tėvo K. V. mirties. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu. Nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintys faktas, yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiÅ¡kėjas kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (LR CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.).Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo Kaip jau buvo minėta, veiksmai apie palikimo priėmimÄ turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Ä®pėdiniui praleidus terminÄ palikimui priimti, CK 5.57 str. nustatyta galimybė kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas D. V. negalėjo savo teises ir teisėtus interesus ginti ir įgyvendinti laiku, negalėjo pats asmeniÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir domėtis įstatymų nuostatomis bei palikimo priėmimo faktu, kad tinkamai galėtų įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus mirus tėvui, nes dar 2011 m. birelio 22 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-150-490/2011 jis buvo pripažintas neveiksniu (b. l. 27). Teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi (Nr. 2-2044-490/2011) jo globėja ir turto administratore buvo paskirta motina J. V. (b. l. 30), kuri turėjo pareigÄ rÅ«pintis neveiksnaus asmens interesais priimant palikimÄ po jo tėvo mirties.Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir vieÅ¡ojo intereso aspektu.

PareiÅ¡kėjo motina, įstatyminė atstovė, per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Byloje yra nustatyta, kad palikėjas yra pareiÅ¡kėjo tėvas, pareiÅ¡kėjas yra įpėdinis pagal įstatymÄ paveldintis jam tenkančiÄ palikimo dalį. Ä®vertinus tokias bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsisakymas pratęsti terminÄ palikimui priimti, kurį pareiÅ¡kėjas praleido ne dėl savo kaltės, nes jis, bÅ«damas neveiksniu, negali savarankiÅ¡kai dalyvauti civiliniuose santykiuose, pažeistų pareiÅ¡kėjo interesus.

Tai, kad pareiškėjo motina, kaip įstatyminė jo atstovė, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturi lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjui. Kita vertus neveiksnaus asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principas negali būti suabsoliutintas, todėl teismas šiuo atveju vertina ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, patvirtinančias, kad ir pareiškėjo globėja J. V. yra silpnos sveikatos, jai diagnozuota hipertoninė liga su kardiopatija, sunkaus laipsnio trumparegystė, išeminė širdies liga, krūtinės angina, lėtinis inkstų nepakankamumas ir kt. (b. l. 64). 2014 m. jai buvo atlikta dešinės klubinės arterijos trombozės operacija, dėl kurios J.

V. sveikatos bÅ«klė, jos paaiÅ¡kinimu ilgÄ laikÄ neatsistatė, nes jai buvo sunku judėti, vaikščioti ir pan., liekamieji reiÅ¡kiniai liko iki Å¡iol. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo atstovų nurodytas aplinkybes, patvirtintas byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, į tai, kad terminas praleistas nedaug, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl vadovaujantis LR CPK 578 str., CK 5.57 str., jis yra atnaujintinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., 578 str., teismas n u t a r i a :PareiÅ¡kimus patenkinti visiÅ¡kai.Turto paveldėjimo tikslu Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D.

V. a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , likusį po tėvo K. V. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2014 m. spalio 5 d., mirties pradėdama faktiÅ¡kai valdyti K. V. turėtÄ turtÄ ir turtines teises.PareiÅ¡kėjui D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamam globėjos J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) veikiančios pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-08-11 nutartį Nr. 2-2044-490/2011, atnaujinti iki 2015 m. gruodžio 9 d. praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti pagal įstatymÄ po K.

V. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2014 m. spalio 5 d., mirties. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismÄ apeliaciniu skundu. Teisėja                                                                         JÅ«ratė Ramanauskienė