2021-10-27 Nr. AB-22585-3-61-3-04206-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2043-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04206-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. B. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. B. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-3-21 „Dėl poveikio priemonės skyrimo“ 3 punkte pateiktą sprendimą (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skundą teismui grindė tokiais argumentais:

2.1. Atsakovas atliko mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) auditoriaus J. B. B. atlikto finansų maklerio įmonės Steponkus & Co FM AB tarpinių finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą (toliau – ir tyrimas). Pareiškėjas nurodė, kad apie pradėtą tyrimą sužinojo gavęs Tarnybos 2019 m. liepos 15 d. raštą Nr. (7.11) D2-1918. Tarnybos rašte nebuvo nurodytos priežastys dėl tokio tyrimo inkriminavimo, todėl Bendrija 2019 m. liepos 16 d. raštu Nr. 27-2019, be kitų klausimų, prašė nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas atlikti tyrimą. Iš Tarnybos 2019 m. birželio 18 d. rašto Nr. (7.11) D2-1686, kuris buvo atsiųstas vėliau, sužinojo, jog Tarnybos 2018 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. TS-4 „Dėl atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo“ bus vertinamas auditoriaus atliktas finansų maklerio įmonės Steponkus & Co FM AB (toliau – ir Steponkus & Co, Bendrovė) 2018 m. kovo 31d. tarpinių finansinių ataskaitų auditas.

2.2. Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. liepos 16 d. raštą Nr. 27-2019, 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (7.11)D2-1943 nurodė, kad pareiškėjas privalo užtikrinti oficialiai deklaruoto ir Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir LAR) interneto svetainėje skelbiamo elektroninio pašto adreso veikimą ir pareiškėjo pasiekiamumą per jį. Bendrija 2019 m. liepos 19 d. elektroniniu paštu Tarnybai pateikė klausimus dėl pirmiau nurodytos auditoriaus pareigos. 2019 m. liepos 26 d. Bendrija išsiuntė Tarnybai priminimą, kad nebuvo atsakyta į elektroniniu paštu Tarnybai pateiktus klausimus. Kadangi Tarnyba neteikė informacijos dėl tyrimo inkriminavimo priežasčių, Bendrija 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 30-2019 informavo Lietuvos Respublikos finansų ministrą ir Valstybės kontrolierių apie Tarnybos direktoriaus neetišką elgesį. Pareiškėjas skunde teismui detalizavo Bendrijos kreipimusis į Finansų ministeriją, Valstybės kontrolierių ir kt., pažymėdamas, jog iš minėtų institucijų gavo tik formalius, nekonkrečius atsakymus.

2.3. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. spalio 8 d. raštu Nr. (7.11) D2-2717 Tarnyba atsiuntė Finansinių ataskaitų audito kokybės apskaitos projektą ir pageidavo atsiliepimo į jį. Pareiškėjas savo vertinimą Tarnybai pateikė 2019 m. spalio 10 d. raštu Nr. 40-2019. Tarnyba 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. (7.11) D2-2767 pranešė, jog patvirtino 2019 m. spalio 11 d. galutinę finansinių ataskaitų audito kokybės ataskaitą Nr. A2-51 (toliau – ir Ataskaita).

2.4. Pareiškėjas nesutiko su Ataskaitos nuostatomis ir nurodė, kad I skirsnio „Bendroji dalis“ pirmo puslapio 3-je pastraipoje „Tyrimo iniciavimo pagrindas“ pateikti įrašai neatitinka tikrovės. Atkreipė dėmesį, jog Tarnybos direktoriaus 2018 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. TS-4 „Dėl atlikto audito kokybės tyrimo iniciavimo“ priėmė ne Tarnybos direktorius, o Audito kokybės patikrinimų vyriausioji specialistė, laikinai einanti skyriaus vedėjo funkcijas, nors tokia teisė jai nenumatyta. Pareiškėjo vertinimu, minėta specialistė praktinės patirties, atliekant auditą pagal tarptautinius audito standartus (toliau – ir TAS) ir ypač audituojant ūkio subjektų finansines ataskaitas, rengiamas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (toliau – ir TFAS), visiškai neturi, ir tokios patirties stokos negali kompensuoti Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir LAR) organizuojami auditorių kvalifikacijos kėlimo kursai.

2.5. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nėra aišku, kokiais faktais yra grindžiamos „pagrįstos abejonės“, kurios buvo išdėstytos Lietuvos banko Priežiūros tarnybos (toliau – ir Priežiūros tarnyba) 2018 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. S 2018/(21.15.E-2102)-12-4064 „Dėl finansų maklerio įmonės Steponkus & Co FM AB tarpinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvados“ (toliau – ir Priežiūros tarnybos Raštas). Pareiškėjas pažymėjo, jog šio Priežiūros tarnybos Rašto nebuvo gavęs, bei nurodė, kad Priežiūros tarnybai kilus abejonėms, ji galėjo kreiptis į pareiškėją, bet to nepadarė, o sukurpė jokiais faktais nepagrįstą skundą Tarnybai.

2.6. Pareiškėjas skunde teismui teikė Priežiūros tarnybos Rašto vertinimą, pažymėdamas, kad Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos visiškai nesusijusios su finansinių ataskaitų auditu ir yra skirtos būtent kredito įstaigoms, o ne finansinių ataskaitų auditoriams, kadangi tai ne finansinių ataskaitų auditorių kompetencijos klausimas, o Priežiūros tarnybos funkcija. Finansinių ataskaitų auditorius neatlieka finansinių įstaigų sąskaitų audito ir toks auditas nenustatytas jokiame finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojančiame teisės akte arba Finansinių ataskaitų audito įstatyme. Tarpinių finansinių ataskaitų audito nereglamentuoja nei Finansų įstaigų įstatymas nei kiti finansų maklerio įmonių veiką reglamentuojantys teisės aktai.

2.7. Pareiškėjo teigimu, Priežiūros tarnybos apskaitos politikos samprata nepagrįstai sureikšminta. Finansinis turtas turi būti vertinamas ne pagal apskaitos politiką, o pagal 9-ąjį tarptautinės finansinės atskaitomybės standartą „Finansinės priemonės“, kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo skirsnio „Sąjungos teisės aktai“ 288 straipsnyje (EB sutarties ex 249 straipsnyje) nustatyta: „Vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus. Sprendimas yra privalomas visas. Sprendimas, kuriame nurodomi jo adresatai, yra privalomas tik tiems adresatams. Rekomendacijos ir nuomonės neturi privalomosios galios“.

2.8. Pareiškėjas nurodė, kad 9-tojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto „Finansinės priemonės“ 7.2.16. punkte nustatyta: „Tarpines finansines ataskaitas pagal 34-ąjį TAS „Tarpinė finansinė atskaitomybė“ rengiančiam ūkio subjektui nereikia taikyti šio standarto reikalavimų tarpiniais laikotarpiais iki taikymo pirmą kartą datos, jei tai neįmanoma (kaip apibrėžta 8-ajame TAS); Auditorių teisės ir pareigos nustatytos Finansinių ataskaitų audito įstatymo 36 straipsnyje „ Auditorių teisės ir pareigos“. Auditorius taip pat privalo atsižvelgti ir į specifinius reikalavimus, nustatytus atskiruose teisės aktuose.

2.9. Pareiškėjas pabrėžė, jog visų teisės aktų reikalavimus įvykdė pilna apimtimi ir išdėstė audito ataskaitos VI skyriuje „Pastebėjimai dėl specifinių reikalavimų, nustatytų atskiruose teisės aktuose, laikymosi“, į kuriuos Tarnybos tyrėjai nekreipė dėmesio. Pažymėjo, jog metodologinės priemonės, koks turėtų būti apskaitos politikos turinys pagal Tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą, nė viena Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucija iki šiol nėra parengusi. Priežiūros tarnybos 2018 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. S 2018/(21.15E-2102)-12-4600 „Dėl finansų maklerio įmonės Steponkus & Co FM AB tarpinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvados“ pateikiama patikslinta informacija, kad Priežiūros tarnyba neatliko finansų maklerio įmonės Steponkus & Co inspektavimo, todėl nurodyti konkrečios įtakos dėl nepritaikyto naujojo 9 TFAS nuostatų negali, tačiau pažymima, kad įmonė Steponkus & Co galimai net nevertino skolininko būklės dėl tikėtinų nuostolių galimybės, tačiau einamųjų metų rezultate pripažino 3 347,7 tūkst. eurų pelno (iš vieno sandorio ir tai yra reikšminga suma įmonei), o į bendrą pirmojo lygio kapitalą (CET1) norėjo įtraukti 1 059,9 tūkst. eurų. Be to, kad finansinio turto apskaitai nebuvo pritaikytas 9 TFAS, pagal pridėtą įmonės apskaitos politikos taikomų standartų ir aiškinimų sąrašą matyti, kad yra taikomi ne visi ES Komisijos patvirtinti standartai (pvz. pajamų pripažinimui taikomas nebegaliojantis 18 TAS, o ne 15 TFAS), kas yra laikoma neatitikimu TFAS, nes patvirtinti standartai turi būti taikomi pilna apimtimi. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybai pateikė Steponkus & Co 2018 m. kovo 31 d. tarpines finansines ataskaitas ir auditoriaus išvadą. Pareiškėjo teigimu, sunku pateikti argumentus, kuriais galėtų paneigti tokius Priežiūros tarnybos niekuo nepagrįstus ir realios tikrovės neatitinkančius įrašus.

2.10. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Tarnyba ignoravo jo prašymus ir prašomų dokumentų kopijų nepateikė, o tyrimą iniciavo remiantis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – ir Audito įstatymas) 48 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kas pareiškėjo vertinimu, patvirtina, jog tyrimas atliktas neturint visiškai jokio pagrindo.

2.11. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog Ataskaitos 7 puslapio 7-je pastraipoje yra nurodoma, jog atliekant tyrimą didžiausias dėmesys buvo skiriamas Priežiūros tarnybos Rašte ir 2018 m. rugsėjo 11 d. Priežiūros tarnybos rašte Nr. S 2018/(21.15E-2102)-12-4600 nurodytoms aplinkybėms ir ypač audito sričiai, kurioje Priežiūros tarnybos nuomone, buvo padaryti pažeidimai, tačiau šių raštų turinys pareiškėjui nebuvo žinomas, nes Tarnyba nepateikė pareiškėjui šių raštų kopijų.

2.12. Pareiškėjas pažymėjo, jog Įsakyme net neužsimenama, kad tyrimo pagrindinė priežastis buvo būtent Priežiūros tarnybos nepagrįstas skundas, o dominuoja tik niekuo nepagrįstų Tarptautinio audito standarto pažeidimų akcentavimas. Pareiškėjo vertinimu, tai atlikta siekiant užmaskuoti tyrimo absurdiškumą. Įsakymo 3 punkte nurodytą įrašą pareiškėjas vertino kaip visiškai nesuprantamą, nes sąvokos „apskaitos kvalifikacinis egzaminas“ Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme nėra numatytas.

2.13. Pareiškėjas nurodė, kad Audito kokybės priežiūros komiteto nutarimų įforminimo procedūra Tarnyboje neįprastai formalizuota. Pareiškėjo nuomone, įprastai vienoki ar kitokie nutarimai priimami posėdyje, o ne protokoluose. Tarnybos komiteto posėdyje, pasak pareiškėjo, pateikiama „kažkokia nuomonė“, o po 6–7 dienų įforminamas ne komiteto posėdžio, o protokolo nutarimas. Pasak pareiškėjo, protokolo nutarimo, o ne komiteto posėdžio data yra nutarimo priėmimo dominantė. Pareiškėjas teigia, kad tai vienintelis toks pareiškėjui žinomas atvejis jo ilgametėje veikloje, todėl tokių Audito priežiūros komiteto nutarimų teisėtumas pareiškėjui yra abejotinas.

2.14. Pareiškėjas pažymėjo, jog nuo Ataskaitos 7 puslapyje nurodytos informacijos apie tirtą auditą, toliau pateikta informacija ir išvados yra beletristinio turinio, o išvardinti TAS tariami pažeidimai nepagrįsti jokiais faktais ir prieštarauja Tarnybai pateiktų audito įrodymų duomenims, parengtiems pagal audito darbo dokumentų rengimo kompiuterinę programą. Ataskaitos 13 puslapyje III skirsnyje „Išvados“ nurodyti TAS pažeidimai yra nepagrįsti, teorinio turinio, nes nenurodytas nei vienas konkretus TAS pažeidimo faktas, įrodantis, kad pareiškėjas šio audito metu turėjo įvardinti, nurodyti, akcentuoti, atkreipti dėmesį ar pan. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nematė reikalo jų vertinti ar kitaip komentuoti, nes Tarnybos vadovas ir tyrėjai stengiasi įrodyti tai, ko, pasak pareiškėjo, negalima įrodyti.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:

3.1. Atsakovas Atsiliepime smulkiai detalizavo faktines aplinkybes pažymėdamas, kad į visus pareiškėjo kreipimusis atsakė, skundžiamame Įsakyme konkrečiai konstatuoti pareiškėjo pažeidimai, nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis Įsakymas yra priimtas, remiamasi Ataskaita, kuri laikytina sudedamąja Įsakymo dalimi.

3.2. Atsakovas pareiškėjo skundo 10 punkte nurodomus teiginius vertino kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant Įsakymo teisėtumo klausimą, kadangi pagal Tarnybos darbo reglamento nuostatų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. V1-267, 63 punkto nuostatas, prieš dokumentų registravimą Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje, Tarnybos direktoriui tvirtinti turi būti pateikiami Tarnybos Audito kokybės patikrinimų skyriaus rengiami sprendimai dėl galimo audito kokybės tyrimo inicijavimo, todėl nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, jog Tarnybos Audito kokybės patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, neturėjo teisės priimti sprendimo inicijuoti pareiškėjo atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo. Tarnyba laikė nereikšmingais ir pareiškėjo teiginius, kad Tarnybos darbuotoja L. G. praktinės patirties, atliekant auditą pagal tarptautinius standartus ir ypač audituojant ūkio subjektų finansines ataskaitas, rengiamas pagal TFAS, visiškai neturi, bei akcentavo, kad Tarnybos Audito kokybės patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, L. G. pilnai atitiko Audito įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą atliekantiems Tarnybos darbuotojams.

3.3. Tarnyba atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skunde teismui iš esmės bandė paneigti Priežiūros tarnybos Rašto aplinkybes, o ne Ataskaitoje, Įsakyme konstatuotus pažeidimus, jų turinį, ar Įsakymo priėmimo procedūras. Papildomai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teiginiai, jog pareiškėjo įvardintuose teisės aktuose (ar jų dalyse) auditoriaus ar audito įmonės pareiga informuoti audituojamų įmonių vadovus ir valdymo organus apie vienų ar kitų tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų galiojimo pradžią, pakeitimus ar panaikinimą nenustatyta, laiko nepagrįstais, kadangi be pareiškėjo nurodytų teisės aktų (ar jų dalių), vadovaujantis Audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, auditorius ir audito įmonės finansinių ataskaitų auditą atlieka laikydamiesi TAS reikalavimų. Atsakovas akcentavo, jog pareiga auditoriui informuoti audituojamos įmonės vadovybę apie tai, kad apskaitos politika neatitinka TFAS, galiojusiems 2018 m. sausio 1 d., ir apie naujų reikalavimų taikymo poveikį tarpinėms finansinėms ataskaitoms ir I ketvirčio veiklos rezultatams kyla iš 260-ojo TAS 9, 16 ir 23 dalių reikalavimų. Pareiškėjas, neinformuodamas Bendrovės vadovybės, kad apskaitos politika neatitinka TFAS, galiojusių 2018 m. sausio 1 d., ir apie naujų standartų reikalavimų taikymo poveikį tarpinėms finansinėms ataskaitoms ir I ketvirčio veiklos rezultatams, pažeidė 260-ojo TAS 9, 16 ir 23 dalių reikalavimus, ir tai buvo konstatuota Įsakyme.

3.4. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo 11.2 papunktyje išdėstytais teiginiais, kadangi jie yra ne tik nepagrįsti, bet ir nesusiję su Įsakymo teisėtumu. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Audito įstatymo 48 straipsnyje yra įtvirtinti finansinių ataskaitų audito tyrimo Tarnybos sprendimu pradėjimo pagrindai. Tarnyba atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas kvestionuoja Priežiūros tarnybos teisę pateikti skundą Tarnybai, o ne Ataskaitoje, Įsakyme konstatuotus Tarnybos pažeidimus ir jų turinį, ar Įsakymo priėmimo procedūras, todėl, Tarnybos vertinimu šie pareiškėjo teiginiai, sprendžiant klausimą dėl Įsakymo teisėtumo, neturi būti vertinami.

3.5. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumento, jog jei tyrimas atliktas nurodant tik tokį pagrindą (Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punktu) reiškia, kad jokio pagrindo nebuvo, pažymėjo, kad šiems savo argumentams pagrįsti pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti prielaidą, jog Tarnyba vadovaudamasi Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, negalėjo inicijuoti pareiškėjo atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo, juo labiau, kai Audito įstatymas aiškiai nustato pagrindą, kuriuo remiantis gali būti pradedamas finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas.

3.6. Atsakovas pareiškėjo teiginius, jog nurodytų Priežiūros tarnybos raštų turinys pareiškėjui nežinomas, nes Tarnyba nematė reikalo tenkinti daugkartinių prašymų pateikti jų kopijas, laikė ne tik nepagrįstais, bet ir klaidinančiais. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Tarnyba 2019 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (7.11)D2-3110 atsakydama į pareiškėjo 2019 m. spalio 28 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. prašymus pateikti dokumentų, susijusių su Steponkus&Co 2018 m. kovo 31 d. tarpinių finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo „inkriminavimu“ kopijas, konkrečiai dėl pareiškėjo reikalavimų pateikti Priežiūros tarnybos skundo kopiją, nurodė, kad vadovaujantis Audito įstatymo 50 straipsnio 2 dalies nuostata ir Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo atlikimo, jį atliekančių darbuotojų parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 13 d.

įsakymu Nr. V3-14 „Dėl Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo atlikimo, jį atliekančių darbuotojų parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo atlikimo tvarkos aprašas), 49 punktu, Tarnyba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo auditoriaus atsiliepimų dėl audito kokybės tyrimo ataskaitos projekto pateikimo ar jų pateikimo termino pabaigos datos, išnagrinėjusi atsiliepimų turinį, parengia ir patvirtina galutinę ataskaitą ir ją raštu ar elektroninėmis priemonėmis pateikia auditoriui.

Tarnybos rašte atkreiptas pareiškėjo dėmesys, į tai, kad minėtuose teisės aktuose nėra reglamentuotas Priežiūros tarnybos skundo teikimas auditoriui. Be to, pareiškėjui buvo pateiktas paaiškinimas, kad 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. (7.11) D2- 2767 „Dėl finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitos“ pareiškėjui pateiktoje Ataskaitoje yra nurodoma su Priežiūros tarnybos skundu, Tarnybos prašymu ir su Priežiūros tarnybos skundu patikslinimu susijusi informacija. Pareiškėjui taip pat buvo nurodyta, kad tokia informacija yra nurodyta ir kartu su šiuo raštu teikiamame Tarnybos 2018 m. spalio 15 d. sprendime Nr. TS- 4, todėl Tarnyba informavo pareiškėją, kad neteiks pareiškėjui Priežiūros tarnybos skundo, Tarnybos prašymo patikslinti skundą ir Priežiūros tarnybos patikslintų skundo aplinkybių.

Tarnyba akcentuoja, kad Audito įstatymo ir susijusių teisės aktų nuostatose, tokių dokumentų pateikimas nėra reglamentuotas. Atsakovas pažymėjo, kad visos esminės pareiškėjo prašomų dokumentų aplinkybės yra nurodytos tiek Ataskaitoje, tiek Tarnybos 2018 m. spalio 15 d. sprendime Nr. TS-4, ir pareiškėjas skunde jas plačiai komentavo ir bandė jas paneigti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjui nėra žinomas Priežiūros tarnybos skundo, Tarnybos prašymo patikslinti skundą ir Priežiūros tarnybos patikslinto skundo aplinkybių turinys.

3.7. Atsakovas pareiškėjo skundo argumentą, jog Įsakymo 3 punktas apskritai nesuprantamas, nes pasak pareiškėjo, sąvokos „apskaitos kvalifikacinis egzaminas“ Audito įstatyme nėra numatytas, laikė visiškai nepagrįstu. Atsakovas akcentavo, kad pagal Kvalifikacinių LAR narių egzaminų organizavimo ir laikymo tvarkos aprašo nuostatas apskaitos kvalifikacinis egzaminas yra vykdomas ir tokia sąvokos formuluotė atitinka Audito įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sritis, kurios tikrinamos kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu.

3.8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skunde dėstomais argumentais, kad Audito kokybės priežiūros komiteto nutarimų įforminimo procedūra Tarnyboje neįprastai formalizuota. Pabrėžė, kad pagal Audito priežiūros komiteto nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1K-95 (toliau – ir Audito priežiūros komiteto nuostatai), Audito priežiūros komiteto sprendimai yra priimami posėdyje, o vėliau įrašomi posėdžių protokoluose, todėl pareiškėjo teiginiai, kad po 6–7 dienų įforminamas ne komiteto posėdžio, o protokolo nutarimas, dėl ko būtų galima abejoti Audito priežiūros komiteto nutarimų teisėtumu, yra visiškai neatitinkantys faktinės situacijos.

3.9. Atsakovas pareiškėjo teiginius, kad 2019 m. lapkričio 20 d. elektroniniu paštu vėl pareikalavus, kad Tarnyba pateiktų ne Audito priežiūros komiteto protokolų išrašus, o jų kopijas, tačiau Tarnyba ignoravo ir šį prašymą, vertino kaip nepagrįstus, kadangi minėti dokumentai pareiškėjui buvo pateikti 2019 m. gruodžio 19 d., nepraleidus teisės aktuose nustatyto 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos termino.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo J. B. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. Tarnyboje gautas Priežiūros tarnybos prašymas ištirti pareiškėjo atliktą finansų maklerio įmonės Steponkus&Co auditą ir informuoti apie tai Priežiūros tarnybą. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. (7.7)D2-2545 kreipėsi į Priežiūros tarnybą papildyti Rašte pateikiamą informaciją ir pateikti papildomus dokumentus, susijusius su pareiškėjo atliktu Steponkus&Co auditu. 2018 m. rugsėjo 11 d. Priežiūros Tarnyba pateikė Tarnybai prašomą papildyti informaciją ir prašomus dokumentus. 2018 m. spalio 8 d. priimtas Audito priežiūros komiteto posėdžio protokolas Nr. Al-10, kuriame įformintas Audito priežiūros komiteto sprendimas, priimtas Audito priežiūros komiteto posėdžio metu, pradėti pareiškėjo atlikto audito kokybės tyrimą. 2018 m. spalio 15 d.

Tarnybos direktoriui pateiktas Audito kokybės patikrinimų skyriaus sprendimas Nr. TS-4 dėl pareiškėjo atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo. Tarnyba 2019 m. birželio 18 d. raštu Nr. (7.11)D2-1686 informavo pareiškėją dėl audito kokybės tyrimo pradžios ir reikalingų dokumentų pateikimo. 2019 m. liepos 15 d. Tarnybos direktoriaus pavaduotojui pateikta Audito kokybės patikrinimų skyriaus pažyma Nr. A2-33 dėl pareiškėjo finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo sustabdymo. Tarnyba 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. (7.11 )D2-1918 kreipėsi į pareiškėją su pakartotiniu prašymu pateikti audito darbo dokumentus ir informavo pareiškėją apie sustabdytą finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą. 2019 m. liepos 16 d. pareiškėjas raštu prašė Tarnybos pakartotinai išsiųsti 2019 m. birželio 18 d.

Tarnybos raštą Nr. (7.11)D2-1686, ir informavo, kad nebuvo, nėra ir nebus jokių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų pateikti prašomų dokumentų Tarnybos nustatytu laiku. Tarnyba 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (7.11 )D2-1943 pakartotinai išsiuntė pareiškėjui Tarnybos 2019 m. birželio 18 d. raštą Nr. (7.11 )D2-1686 ir nustatė papildomą terminą pateikti pareiškėjo atlikto finansų maklerio įmonės Steponkus&Co 2018 m. kovo 31 d. tarpinių finansinių ataskaitų darbo dokumentus. 2019 m. liepos 19 d. pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti informaciją, o 2019 m. liepos 26 d. pakartotinai elektroniniu paštu pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2019 m. liepos 19 d. elektroniniame laiške keliamais klausimais.

Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Tarnyba nurodydamas, kad kompiuterinėse laikmenose saugomų ADD atranka ir jų išsiuntimas nesudaro sunkumų, tačiau, nežinodamas kokiu būdu juos patvirtinti, juos pateikia tokiame pavidale, kokiame jie saugomi Audito įmonės kompiuterinėse laikmenose, ir informavo, jog su archyvinėje audito byloje saugomais ADD, t. y. popieriniais audito darbo dokumentais, kviečia susipažinti įmonės buveinėje.

6. Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (7.11 )D2-2181 pateikė atsakymus į pareiškėjo 2019 m. liepos 19 d., 26 d., 2019 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniuose laiškuose keliamus klausimus ir prašė pareiškėjo iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateikti Tarnybai patvirtinimą, jog 2019 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu paštu pareiškėjo pateikta finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimui atlikto Bendrovės 2018 m. kovo 31 d. tarpinių finansinių ataskaitų audito darbo dokumentų byla yra vientisa, arba kitu atveju prašė iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. pateikti trūkstamus dokumentus užtikrinant jau pateiktos darbo dokumentų bylos vientisumą ir patvirtinimą, kad užbaigta audito darbo dokumentų byla perduota pilna apimtimi. 2019 m. rugpjūčio 22 d. Tarnybos direktoriui pateikta Audito kokybės patikrinimų skyriaus pažyma Nr. A2-37 dėl pareiškėjo finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo sustabdymo. Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (7.1 l)D2-2266 informavo pareiškėją, jog priėmė sprendimą sustabdyti pareiškėjo finansinių ataskaitų audito tyrimą iki 2019 m. rugsėjo 9 d. ir pranešdama, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. 9.00 val. Tarnybos atstovai, paskirti atlikti tyrimą, atvyks į audito įmonės buveinę, prašė pareiškėjo patvirtinti, kad pareiškėjui tinka susitikimo data bei laikas. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 9 d. sudarė pareiškėjo atlikto audito tyrimo planas Nr. A2-41.

7. 2019 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas audito įmonės vardu kreipėsi į Tarnybą, kreipimosi kopiją siunčiant ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, su klausimais į kuriuos Tarnyba pateikusi atsakymus į pareiškėjo šiuo kreipimusi keliamus klausimus, galės atvykti į audito įmonės buveinę. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (7.1 l)D2-2403 kreipėsi į pareiškėją nurodydama, kad įvertinus tai, jog nebuvo sudarytos sąlygos Tarnybos atstovams, atliekant pareiškėjo atlikto Bendrovės 2018 m. kovo 31 d. tarpinių finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą, atvykti į audito įmonės buveinę ir susipažinti su popieriniais audito darbo dokumentais, tyrimas bus atliekamas vertinant 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktus audito darbo dokumentus.

8. 2019 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas audito įmonės vardu kreipėsi į Tarnybą, kreipimosi kopiją siunčiant ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, nurodydamas, kad susipažinęs su gauto rašto turiniu, kuriuo yra informuojamas kaip bus atliekamas audito kokybės tyrimas, pranešė, kad tai visiškai nesusiję nei su pareiškėjo asmenybe nei su pareiškėjo audito įmone, o tai yra Tarnybos vidaus reikalas. 2019 m. spalio 7 d. pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į Tarnybą primindamas, jog negavo atsakymo į 2019 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjo rašte keliamus klausimus. Tarnyba 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. (7.1 l)D2-2699 pateikė pareiškėjui atsakymus į 2019 m. rugsėjo 10 d. ir 2019 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjo raštuose keliamus klausimus. 2019 m. spalio 8 d. pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į Tarnybą nurodydamas, kad Tarnybos raštu buvo atsakyta tik į kelis klausimus ir atsakymas bus panaudotas kaip papildomas įrodymas apie Tarnybos sąmoningą nenorą bendrauti su pareiškėju taip, kaip to reikalauja civilizuotos demokratinės valstybės teisės aktai. Tarnyba 2019 m. spalio 8 d. raštu Nr. (7.11 )D2-2717 pareiškėjui elektroniniu paštu ir registruotu paštu audito įmonės buveinės adresu išsiuntė atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitos projektą. 2019 m. spalio 8 d. pareiškėjas elektroniniu paštu patvirtino, kad atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitos projektą gavo ir nurodė, jog pateiks atsiliepimą į atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitos projektą.

9. Pareiškėjas 2019 m. spalio 9 d. elektroniniu paštu pateikė audito įmonės vardu atsiliepimą dėl atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitos projekto, o 2019 m. spalio 10 d. pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė audito įmonės vardu parengtą papildytą atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitos projekto vertinimą nurodydamas, kad buvo paskubėta ir pridėtas ne tas variantas. Tarnyba 2019 m. spalio 11 d. parengė pareiškėjo atlikto audito tyrimo ataskaitą Nr. A2-51 (toliau – ir Ataskaita) ir 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. (7.1 l)D2-2767 pareiškėjui elektroniniu paštu ir registruotu paštu audito įmonės buveinės adresu išsiuntė Ataskaitą.

10. 2019 m. spalio 14 d. pareiškėjas elektroniniu laišku informavo Tarnybą, kad jokie audito įmonės ar pareiškėjo pasiaiškinimai nebus teikiami, nes pakankamai aiškiai ir suprantamai ataskaitos turinys jau buvo įvertintas ir apie tai Tarnybai buvo oficialiai pranešta. Tarnybos 2019 m. spalio 24 d. teikimas Nr. A2-53 „Dėl finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo rezultatų (auditorius J. B. B.)“ buvo pateiktas Audito priežiūros komitetui. Tarnybos 2019 m. spalio 25 d. raštu Nr. (7.11 )D2-2879 pareiškėjas informuotas apie Audito priežiūros komiteto posėdį.

11. 2019 m. spalio 28 d. pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pranešti 2019 m. lapkričio 5 d. Audito priežiūros komiteto posėdyje dalyvausiančių Audito priežiūros komiteto narių elektroninius paštus. 2019 m. spalio 28 d. pareiškėjas audito įmonės vardu kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, kreipimosi kopiją siunčiant Tarnybai, dėl „tendencingai inspiruoto“ ir atlikto Steponkus&Co finansinių ataskaitų rinkinio 2018 m. kovo 31 d. audito kokybės tyrimo. 2019 m. spalio 28 d. pareiškėjas audito įmonės vardu kreipėsi į Tarnybą dėl dokumentų kopijų pateikimo. Tarnyba 2019 m. spalio 29 d. raštu Nr. (7.11 )D2-2913 informavo pareiškėją, kad Audito priežiūros komiteto personalinė sudėtis yra patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1K-95 „Dėl Audito priežiūros komiteto sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo“ ir nurodė, kad minėta informacija yra vieša ir su ja pareiškėjas gali susipažinti Lietuvos Respublikos teisės aktų registre. 2019 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas audito įmonės vardu kreipėsi į Tarnybą dėl dokumentų kopijų pateikimo.

12. 2019 m. lapkričio 13 d. priimtas Audito priežiūros komiteto posėdžio protokolas Nr. Al-10, kuriame įformintas Audito priežiūros komiteto sprendimas, priimtas Audito priežiūros komiteto posėdžio metu, nepritarti Tarnybos siūlymui pareiškėjui paskirti įspėjimą, o siūlyti Tarnybai, vadovaujantis Audito įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pareiškėjui pavesti perlaikyti apskaitos kvalifikacinį egzaminą, per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo tokio nurodymo davimo dienos.

13. Tarnybos direktorius 2019 m. lapkričio 15 d. priėmė Įsakymą, kuriame, vadovaujantis Audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 57 straipsniu, 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, Tarnybos 2017 m. kovo 13 d. direktoriaus įsakymu Nr. V3-14 „Dėl Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo atlikimo, jį atliekančių darbuotojų parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo atlikimo, jį atliekančių darbuotojų parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo 60 punktu, įvertinęs finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo metu nustatytus faktus ir aplinkybes, išdėstytus 2019 m. spalio 11 d. finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitoje Nr. A2-51, ir atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 5 d. vykusiame Audito priežiūros komiteto posėdyje teiktą nuomone, įformintą 2019 m. lapkričio 13 d. Audito priežiūros komiteto protokolo nutarimu Nr. A1-10-1 ir Ataskaitoje pateiktas išvadas, konstatavo, kad auditorius J. B. B., atlikdamas Steponkus&Co 2018 m kovo 31 d. tarpinių finansinių ataskaitą auditą, pažeidė Įsakymo 1 punkte išvardintus teisės aktus. Įsakymo 3 punktu nusprendė sustabdyti auditoriaus J. B. B. auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pareiškėjui pavesta perlaikyti kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos.

14. Teismas iš pareiškėjos skundo argumentų sprendė, kad pareiškėjas kėlė abejones ir nurodė aplinkybes, kurios susijusios su tyrimo iniciavimu ir tyrimo eigos pagrįstumu – bandė paneigti Priežiūros institucijos kreipimąsi į Tarnybą, vertino Priežiūros tarnybos raštuose išdėstytus argumentus, aplinkybes; kėlė abejones dėl Tarnybos darbuotojos kompetencijos atlikti tyrimą; kvestionavo prašomų dokumentų pareiškėjui nepateikimą; analizavo Ataskaitos skirsnių nuostatas bei teigė, kad skundžiamo Įsakymo 3 punkte pateiktas teiginys yra nesuprantamas, nes sąvoka „apskaitos kvalifikacinis egzaminas“ Audito įstatyme nėra numatyta, todėl teismas vertino tik pareiškėjo skunde keliamas abejones, pateiktus argumentus.

15. Teismas, spręsdamas dėl Priežiūros tarnybos kreipimosi į Tarnybą dėl tyrimo inicijavimo, vadovaudamasis Audito įstatymo 48 straipsnio nuostatomis, padarė išvadą, kad Priežiūros tarnyba turėjo teisę kreiptis į Tarnybą dėl galimai padarytų pareiškėjo pažeidimų atliekant Steponkus&Co auditą. Teismas atmetė pareiškėjo skunde išsakytus argumentus, jog Priežiūros tarnyba galėjo kreiptis į auditorių, bet ne į Tarnybą, bei pažymėjo, kad Tarnyba, gavusi Priežiūros tarnybos kreipimąsi, teisėtai inicijavo pareiškėjo atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Tarnyba inicijavo pareiškėjo atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą Priežiūros tarnybos Rašto pagrindu (Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nekeičia situacijos ir nustatytų pažeidimų esmės, kurie įvertinti Ataskaitoje bei konstatuoti Įsakyme. Teismas akcentavo, kad Priežiūros tarnybos Raštas nėra šios nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.

16. Teismas, spręsdamas dėl teisės inicijuoti tyrimą, susipažinęs su 2018 m. spalio 15 d. Tarnybos direktoriui pateiktu Audito kokybės patikrinimų skyriaus sprendimu Nr. TS-4 dėl pareiškėjo atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo, nustatė, kad jis vizuotas direktoriaus A. L., uždedant 2018 m. spalio 15 d. rezoliuciją „Tvirtinu“. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog Tarnybos Audito kokybės patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai atliekanti skyriaus vedėjo pareigas, turėjo teisę priimti sprendimą inicijuoti atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą, jis tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus patvirtintas Tarnybos direktoriaus. Teismas nustatė, kad pareiškėjo minima darbuotoja L. G. atitinka keliamus reikalavimus, turi reikalaujamą pareigybės aprašyme patirtį, todėl teismas nenustatė teisės aktų pažeidimų dėl to, kad tyrimą inicijavo ir atliko Audito skyriaus vyriausioji specialistė L. G.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl dokumentų pareiškėjui teikimo, kritiškai vertino pareiškėjo nurodytų dokumentų (Priežiūros tarnybos Rašto bei 2018 m. rugsėjo 11 d. Priežiūros tarnybos rašto Nr. S2018/(21.15E-2102)-12-4600) pateikimą pareiškėjui tik per teismą, nors jų turinys buvo perrašytas jam skirtuose Tarnybos raštuose, bei vertino tai kaip procedūrinį pažeidimą. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, skunde teigdamas, kad jam Priežiūros tarnybos raštų turinys nebuvo žinomas, pats sau prieštaravo, nes skunde detalizavo ir nesutiko su minėtuose raštuose nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktu vertinimu. Teismas, įvertinęs nustatytas byloje faktines aplinkybes bei vykusį susirašinėjimą tarp pareiškėjo ir Tarnybos, sprendė, jog pareiškėjui buvo žinoma, kokiu pagrindu ir kokioje apimtyje yra inicijuotas tyrimas bei tyrimo atlikimo aplinkybės, todėl nekonstatavo esminio procedūrinio pažeidimo.

18. Teismas, vertindamas Įsakymo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms (kad jame nenurodyta, jog tyrimo inspiravimo pagrindine priežastimi buvo būtent Priežiūros tarnybos skundas), nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes iš Įsakymo turinio sprendė, jog jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, matyti, kokias teisines pasekmes jis sukelia pareiškėjui, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Dėl Priežiūros tarnybos Rašto paminėjimo Įsakyme teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administraciniai aktai gali būti pagrindžiami tiek juose pačiuose, tiek kartu su jais priimamuose dokumentuose. Teismas pažymėjo, kad Ataskaitoje detaliai aptartos visos tyrimo aplinkybės, nustatyti pažeidimai, tai pagrindžiantys faktai, aplinkybės ir vertinti Priežiūros tarnybos raštai, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl Priežiūros tarnybos raštų nepaminėjimo pačiame Įsakyme vertino kaip teisiškai nereikšmingus ir juos atmetė.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginį, jog „apskaitos kvalifikacinis egzaminas“ Audito įstatyme nėra nustatytas, nesutiko su šiuo argumentu ir pritarė atsakovo išdėstytai pozicijai, jog apskaitos kvalifikacinis egzaminas yra vykdomas ir tai atitinka Audito įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nurodytas sritis.

20. Teismas, pasisakydamas dėl Audito kokybės priežiūros komiteto nutarimų įforminimo procedūros formalizavimo, kai nutarimai priimami posėdyje, o ne protokoluose, įvertino Audito priežiūros komiteto nuostatų nuostatas ir pažymėjo, kad pareiškėjo iškelta abejonė dėl Audito priežiūros komiteto priimto nutarimo teisėtumo yra nepagrįsta.

21. Teismas kritiškai įvertino aplinkybę, kad pareiškėjas tik teismo posėdyje ėmė argumentuoti, kodėl Tarnybos jam inkriminuoti pažeidimai yra neteisėti iš esmės, o ne dėl procedūrinių aspektų, ir nurodė, kad 9 TAS ginčo atveju netaikytinas, nes Bendrovė neturi tokio turto, o jei ir turėtų, TAS vis tiek būtų netaikomas. Teismas pažymėjo, kad Įsakyme ir Ataskaitoje detaliai nurodyta, kokias teisės aktų nuostatas, kokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė, o pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad tai neteisėta, nesutiko, kad turi būti taikomas 9 TAS, tačiau nedetalizavo kiekvieno pažeidimo. Teismas pabrėžė, jog Audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad auditoriai ir audito įmonės finansinių ataskaitų auditą atlieka laikydamiesi tarptautinių audito standartų (TAS), bei konstatavo, kad pareiškėjas privalėjo laikytis visų naujausių TAS reikalavimų.

22. Teismas konstatavo, kad nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais pareiškėjas nepaneigė, kad atlikdamas Steponkus&Co 2018 m. kovo 31 d. tarpinių finansinių ataskaitų auditą pažeidė 260-ojo TAS (2015 m. persvarstytas) „Už valdymą atsakingų asmenų informavimas“ 9, 16 ir 23 dalių reikalavimus, nes neinformavo vadovybės, kad apskaitos politika neatitinka TFAS, galiojusiems 2018 m. sausio 1 d., ir apie naujų standartų reikalavimų taikymo poveikį tarpinėms finansinėms ataskaitoms ir I ketvirčio veiklos rezultatams; 500-ojo TAS „Audito įrodymai“ 4 dalies reikalavimus, nes neparengė ir neatliko audito procedūrų taip, kad gautų pakankamus tinkamus audito įrodymus, kuriais grindžiama auditoriaus nuomonė dėl to, kad Steponkus&Co FM AB 2018 m.

I ketvirčio finansinės ataskaitos parengtos pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką; 700-ojo TAS (2015 m. persvarstytas) „Nuomonės apie finansines ataskaitas susidarymas ir pateikimas“ 10, 12, 13 dalių reikalavimus, nes neįvertino, ar Steponkus&Co 2018 m. I ketvirčio finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais yra parengtos pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką, ar finansinėse ataskaitose pasirinkti ir taikyti tinkami reikšmingi apskaitos metodai ir ar vadovybės atlikti apskaitiniai įvertinimai yra pagrįsti; 2014 m. balandžio 16 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 „Dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų“, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB, 10 straipsnio 2 dalies c punkto reikalavimus, nes auditoriaus išvadoje nepateikė svarbiausių įvertintos reikšmingų iškraipymų rizikos, įskaitant įvertintą reikšmingų iškraipymų riziką dėl sukčiavimo, aprašymų, ir auditoriaus atsako į tą riziką; 700-ojo TAS 31 dalies reikalavimus, nes auditoriaus išvadoje nusprendęs pateikti pagrindinius audito dalykus, nesivadovavo 701-ojo TAS reikalavimais; 701-ojo TAS „Pagrindinių audito dalykų pateikimas nepriklausomo auditoriaus išvadoje“ 13 dalies reikalavimus, nes auditoriaus išvados dalyje „Pagrindiniai audito dalykai“ nepateikė nuorodos į finansinėse ataskaitose atkleistą susijusią informaciją ir nenurodė, kokie audito dalykai laikomi vieni iš svarbiausių auditui ir todėl apibrėžiami kaip pagrindiniai audito dalykai, ir kaip jie buvo sprendžiami audito metu;

Finansinių ataskaitų audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, nes nesilaikė TAS reikalavimų.

23. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atlikto tyrimo eigoje nustatyti pareiškėjo darbo trūkumai laikytini itin reikšmingais, o įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo veikloje nustatyti pažeidimai, yra rimti, todėl Įsakymo 3 punkte išdėstyta pozicija sustabdyti pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavesti pareiškėjui perlaikyti apskaitos kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos, proporcinga padarytiems pažeidimams. Teismo vertinimu, auditoriui keliami itin aukšti kompetencijos reikalavimai, todėl, būdamas savo srities profesionalas, auditorius privalo griežtai laikytis teisės aktų nuostatų, nes jo priimti sprendimai daro didelę įtaką kitų subjektų interesams.

24. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas padarė išvadą, kad ginčijamo Įsakymo dalis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikytos teisės aktų nuostatos, Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 25. Pareiškėjas J. B. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

26. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tokias argumentais:

26.1. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skunde ir prie skundo pridėtuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

26.2. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas savo sprendimą inkriminuoti Steponkus & Co FM AB 2018 m. I ketvirčio finansinių ataskaitų rinkinio audito kokybės „tyrimą“, priėmė slaptai, visiškai neinformuodamas pareiškėjo apie priežastis, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas, neprašydamas paaiškinimo, ir kt. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime vadovavosi ne konkrečių byloje esančių dokumentų teisiniu vertinimu, o atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti Priežiūros tarnybos raštų, kurių pagrindu buvo pradėtas Tarnybos tyrimas pareiškėjo atžvilgiu, teisėtumą ir pagrįstumą.

26.3. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vilkino išreikalauti iš atsakovo pareiškėjo nurodytus dokumentus (Priežiūros tarnybos 2018 m. rugpjūčio m. liepos 9 d. rašto Nr. S2018/(21.15.E-2102)-12- 4064 ir 2018 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. S 2018/(21.15.E-2102)-12-4600 bei Atsakovo 2018 m. rugpjūčio 21 d. rašto Nr. (7.7) D2-2545 kopijas, Audito priežiūros komiteto 2018 m. spalio 8 d. protokolo Nr. Al-10-1 ir 2019 m. lapkričio 13 d. protokolo Nr. Al-10-1 originalus), kurie buvo pateikti prieš teismo posėdį, ir tai kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo siekio visais teisiniais aspektais teisingai ir objektyviai vertinti pareiškėjo skunde ir jo prieduose pateiktus svarbius dokumentus.

26.4. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Priežiūros tarnyba turėjo teisę kreiptis į Tarnybą dėl galimai padarytų pareiškėjo pažeidimų atliekant Steponkus&Co auditą, bei nurodo, jog jis neginčijo Priežiūros tarnybos teisės kreiptis į Tarnybą inicijuoti audito kokybės tyrimą, tačiau pažymi, jog Priežiūros tarnybos prašymas inicijuoti audito kokybės tyrimą buvo nepagrįstas, nekompetentingas, juo tiesiog buvo siekiama susidoroti su principingu ir auditoriaus profesijos garbę atkakliai ginančiu auditoriumi. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju Tarnyba turėjo atlikti audito kokybės patikrinimą audito įmonėje.

26.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Tarnybos darbuotojos, Audito kokybės patikrinimų skyriaus vyriausiosios specialistės, laikinai atliekančios skyriaus vedėjo funkcijas, teisės inicijuoti tyrimą, pakartotinai nurodo skunde teiktus argumentus šiuo klausimu. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju L. G. kompetenciją vertino tik formaliai, remdamasis Finansinių ataskaitų įstatymo atitinkamu straipsniu.

26.6. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl dokumentų pareiškėjui teikimo, kad teismas kritiškai vertino dokumentų pateikimą pareiškėjui per teismą, bet padarė išvadą, jog pareiškėjui dokumentų turinys buvo žinomas, pažymi, kad tai yra nekorektiška ir nesusiję su teise ir teisingumu. Pareiškėjo teigimu, negavęs prašomų dokumentų, pareiškėjas neturėjo jokios oficialios informacijos apie Priežiūros tarnybos raštus. Pareiškėjo nuomone, teismas padarė faktais ir aplinkybėmis nepagrįstą prielaidą, kad pareiškėjui buvo žinoma, kokiu pagrindu ir kokioje apimtyje yra inicijuotas tyrimas ir tyrimo atlikimo aplinkybės. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo iš Lietuvos auditorių rūmų auditorių kontrolierių ir Audito komiteto gauti ekspertinę išvadą dėl audito tyrimo inicijavimo ir Tarnybos Įsakymo 3 punkto teisėtumo.

26.7. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl Įsakymo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, bei mano, kad skundžiamo Įsakymo preambulėje turėjo būti nuoroda į Audito kokybės tyrimo 2019 m. spalio 11d. Ataskaitą Nr.A-2-51. Pareiškėjo teigimu, teismo išvada, kad Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, matyti, kokiais teisines pasekmes jis sukelia pareiškėjui, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, neatitinka tikrovės.

26.8. Pareiškėjas nurodo, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę, ir tai, pareiškėjo nuomone, patvirtina, jog TAS apskaitos politikoje neturi būti įvardijami.

26.9. Pareiškėjas pažymi, kad pagal 9-ojo TFAS 7.1.1. punkto nuostatas ūkio subjektas šį standartą turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas pasirenka šį standartą taikyti anksčiau, jis turi atskleisti tą faktą ir taikyti visus šio standarto reikalavimus vienu metu. Pareiškėjo nuomone, tai reiškia, kad jeigu Bendrovėje ir būtų finansinio turto 2018 m. kovo 31 d., šio TFAS nuostatomis nereikėtų vadovautis, todėl auditorius visais atvejais negalėjo pažeisti 9 TFAS reikalavimų.

26.10. Pareiškėjas pažymi, kad auditoriaus pasirašytos Audito ataskaitos II skyriaus „Audito atlikimo metodika. Apimtis ir laikas“ kuo aiškiausiai įvardyta audito atrankos apimtis. Šio audito metu buvo atliktos visos atitinkamuose tarptautiniuose audito standartuose nustatytos audito procedūros, susijusios su nuosavu kapitalu, kuris sudaro 99,8 proc. Įmonės nuosavybės ir įsipareigojimų. Be to, audito metu buvo atliktos atitinkamos audito procedūros siekiant nustatyti, ar teisingai apskaičiuotos Įmonės 2018 m. I ketvirtyje uždirbtos pajamos bei padarytos sąnaudos. Pareiškėjas pažymi, kad buvo audituojami visi Bendrovės finansinės būklės ataskaitos straipsniai, o Bendrovėje turto, kuriam 9 TFAS „Finansinės priemonės“ turėjo būti taikomas privalomai, nebuvo. Pareiškėjo nuomone, minėtų teiginių pirmosios instancijos teismas neįvertino.

26.11. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jog apskaitos kvalifikacinis egzaminas yra vykdomas ir atitinka Audito įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nurodytas sritis, bei pažymi, jog auditoriaus egzaminų organizavimo tvarka absoliučiai nieko bendro neturi su pareiškėjo skunde išvardytomis aplinkybėmis.

26.12. Pareiškėjas pažymi, jog prieš pradėdamas auditą, auditorius privalo atlikti didelės apimties paruošiamąjį darbą, pagal LAR patvirtintą ir su Tarnyba suderintą kompiuterinę audito darbo dokumentų programą; surinkti pagrindinius duomenis apie klientą, finansinę atskaitomybę, kitą informaciją, kurioje įtraukta audituota finansinė atskaitomybė, galimybių atlikti auditą įvertinimą, atlikto audito apibendrintus duomenis prieš išvados pasirašymą, atlikto audito kokybės kontrolę; parengti pradinį audito planą, darbo laiko sąmatą, audito darbo plano memorandumą, atlikti reikšmingų iškraipymų rizikos dėl apgaulės, rizikos dėl įstatymų nesilaikymo tyrimus, įvertinti (apibendrinti) vidaus kontrolės sistemą, padaryti vidaus kontrolės apžvalgą, apibendrinti buhalterinės apskaitos sistemą; pateikti auditoriaus svarstymus, kai planuojama remtis ankstesnių auditu metu gautais įrodymais, atlikti apskaitos paslaugas teikiančios įmonės poveikio tyrimus, įvertinti vidaus audito darbo naudojimą, atlikti vidaus kontrolės sistemos procedūrų testavimą, Įgimtos rizikos paskaičiavimą, rizikos paskaičiavimą, atrankos paskaičiavimą, nustatyti Reikšmingumo lygį, išnagrinėti visus Bendrovės įsakymus ir akcininkų susirinkimų protokolus ir kt.

26.13. Pareiškėjas pažymi, jog audito darbo dokumentų programoje yra dokumentas „Atlikto audito atitikimo tarptautiniams audito standartams kontrolė“, kurį sudaro 33 klausimai, į kuriuos auditorius išsamiai atsakė, bei padarė išvadą, kad Bendroves finansinių ataskaitų rinkinio už 2018 metų I ketvirtį auditas visiškai atitinka Tarptautinių audito standartų reikalavimus. Auditorius taip pat pažymėjo, kad Apskaitos politikos rengimas yra Bendrovės vadovo kompetencijoje, ir teisės aktai nesuteikia auditoriui teisės vertinti Bendrovės vadovo parengtos Bendrovės apskaitos politikos kokybės ir teikti savo kritinių pastabų. ES Reglamentus privalu vykdyti tiesiogiai, todėl Lietuvos Respublikos valstybės institucijos neturi teisės teikti juridinę galią turinčių komentarų ir konsultacijų. Tokią teisę turi tik Europos teisingumo teismas.

26.14. Pareiškėjas pažymi, jog Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė Buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikianti UAB „Visada laiku“, tačiau teisės aktų, reglamentuojančių, kaip tokiais atvejais turi būti sprendžiami klausimai, susiję su Apskaitos politika, atsakomybe už parengtų finansinių ataskaitų kokybę, santykiais tarp auditorių ir tokių bendrovių iki šiol nėra.

26.15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundą dėl Audito kokybės priežiūros komiteto priimtų sprendimų objektyvumo, neatliko išsamaus jų teisinio įvertinimo ir iš esmės apsiribojo tik paviršutiniškais, neesminiais teiginiais. Pareiškėjo nuomone, būtent Audito kokybės priežiūros komiteto 2018 m. spalio 2 d. ir 2019 m. lapkričio 5 d. posėdžių protokolai (toliau – ir 2018 m. spalio 2 d. protokolas ir 2019 m. lapkričio 5 d. protokolas) yra labai svarbūs, nes jie įrodo, kodėl Tarnyba inicijavo, o vėliau inkriminavo įvairiomis prielaidomis grindžiamą sprendimą pradėti audito kokybės tyrimą; kuo grindė šio komiteto išvadas, dėl ko netenkino pareiškėjo prašymo išreikalauti iš atsakovo nurodytų protokolų originalus. Pareiškėjas pažymi, kad 2018 m. spalio 2 d. protokole užfiksuoti įvairūs netikslumai (pvz., neteisingai įvardintas pareiškėjo įmonės pavadinimas), pateikiami argumentai, pareiškėjo nuomone, nesusiję su finansinių ataskaitų audito kokybės vertinimu (pvz., Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms).

26.16. Pareiškėjo nuomone, Audito kokybės priežiūros komitete svarstant klausimą dėl finansinės ataskaitos pagrįstumo, turėtų būti pristatomas aktualus teisinis reglamentavimas, vertinimas dėl Priežiūros tarnybos raštuose auditoriui reiškiamų pretenzijų ir reikalavimų objektyvumo ir pagrįstumo, nurodoma 9-tojo TFAS „Finansinės priemonės“ tikslas ir paskirtis, įvardijant kurių standarto straipsnių nuostatas auditorius pažeidė, jų turinys ir kt.

26.17. Pareiškėjas pažymi, jog 2018 m. spalio 2 d. protokole yra komiteto narių pateikiamų argumentų, kurie vertintini kaip auditoriaus šmeižimas (pvz., teiginys, kad auditorius nekreipė dėmesio į Lietuvos banko priežiūros tarnybos pateiktus argumentus), bei nurodo manantis, kad iniciatyvą konstruktyviai bendrauti turėjo rodyti ne auditorius, bet Priežiūros tarnyba. Pareiškėjas nurodo metinio finansinių ataskaitų rinkinio už 2018 metus Audito ataskaitos IV skyriuje „Finansinės ataskaitos ir pasiūlymai tobulinimui“ informavęs Priežiūros tarnybą apie pastabas dėl teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinės atskaitomybės rengimo ir jos audito ir kt., tobulinimo (11 punktų). Pareiškėjas akcentuoja, kad kritines pastabas dėl valstybės institucijų ir tarnybų neveiklumo ir bejėgiškumo teisėkūros klausimais savo iniciatyva teikė audito įmonės interneto svetainėje skelbiamame „Skaidrumo pranešime“ (pvz., 2016 m., už 2018 m.), tačiau Tarnyba į juos nereagavo, tik pateikė atsakymą, jog skaidrumo pranešimas turi atitikti jam nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos atliktu tyrimu buvo siekiama susidoroti su juo dėl nepatogios išsakomos nuomonės apie netvarką. Pareiškėjas pažymi, kad 2018 m. spalio 2 d. protokole Audito kokybės priežiūros komiteto nariai nepagarbiai atsiliepė apie pareiškėją, jo elgesį, galimą šantažą, šmeižimą, ir kt., bei mano, kad Audito kokybės priežiūros komiteto nariai jį apšmeižė. Pareiškėjo nuomone, visos nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Priežiūros tarnyba bei Tarnyba neturėjo ketinimų bendrauti su auditoriumi, bet norėjo su juo susidoroti, todėl priėmė visiškai nepagrįstą nutarimą pradėti atlikto audito kokybės tyrimą, atsižvelgus į motyvuotą Priežiūros tarnybos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, kurios leidžia manyti, kad prašomas ištirti auditoriaus J. B. B. atliktas finansų maklerio įmonės Steponkus&Co FM AB 2018 m. kovo 31 d. tarpinių finansinių ataskaitų auditas atliktas galimai nekokybiškai. Pareiškėjas pažymi, kad minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.

26.18. Pareiškėjas pažymi, jog 2019 m. lapkričio 5 d. Audito kokybės priežiūros komiteto posėdyje buvo svarstomas Audito kokybės patikrinimų skyriaus 2019 m. spalio 24 d. teikimas Nr. A2-53 „Dėl finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo rezultatų (auditorius J. B. B.)“. Pareiškėjas teigia, kad atsakingi valstybės institucijų darbuotojai, priimantys sprendimus dėl auditorių darbo kokybės, neturi finansinių ataskaitų auditoriaus kvalifikacijos pažymėjimų ir finansinių ataskaitų audito atlikimo praktinės patirties.

26.19. Pareiškėjas nurodo, kad pristatant finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo rezultatus (auditorius J. B. B.), buvo nurodyta, jog įvertinus tai, kad auditoriaus išvadoje pateikta nuomonė yra nepagrįsta pakankamais ir tinkamais audito įrodymais, o nuomonės pareiškimas galėjo turėti reikšmingos įtakos finansinių ataskaitų vartotojui, audito kokybės trūkumai laikytini reikšmingais. Pareiškėjas akcentuoja, kad pristatant svarstomą klausimą nebuvo pateikta informacija, dėl kokių priežasčių buvo siekiama įrodyti auditoriaus padarytus pažeidimus; kokios Priežiūros tarnybos raštuose nurodytos „pagrįstos“ abejonės ir spėlionės pasitvirtino, o kurios nepasitvirtino; kokiais konkrečiais faktais pagrįstos tyrimo išvados dėl eilės Tarptautinių audito standartų nuostatų reikalavimų nevykdymo; kurias 9-tojo TFAS „ Finansinės priemonės“ nuostatas pažeidė auditorius ir koks konkretus yra jų turinys ir kt.

26.20. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant iš 2019 m. lapkričio 5 d. protokolo turinio, Audito kokybės priežiūros komiteto nariai apskritai neturėjo jokios objektyvios informacijos, kas ir kaip buvo tiriama, kokiais konkrečiais faktais remiantis buvo padarytos išvados ir kiti pagrindiniai akcentai, kuriais remiantis buvo parengtas ir pasirašytas skundžiamas Įsakymas. Pareiškėjas pažymi, jog, svarstant finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo rezultatus, juos pristatantis asmuo teikė neteisingą ir faktinių aplinkybių neatitinkančią, arba tendencingą informaciją, kuri patvirtina Audito kokybės priežiūros komiteto narių nekompetenciją bei priimto sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Pareiškėjas teigia, kad minėto komiteto posėdyje taip pat nepagrįstai buvo nuspręsta kreiptis į Lietuvos auditorių rūmų Garbės teismą ir Etikos komitetą dėl galimo pareiškėjo Buhalterių profesionalų etikos kodekso pažeidimo.

26.21. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl skundžiamame teismo sprendime nurodyto pareiškėjo teismo posėdžio metu teiktų argumentų įvertinimo, pažymi, jog teismo posėdyje pareiškėjas pateikė konkrečius įrodymus, kad Priežiūros tarnyba ir Tarnyba neteisėtai inkriminavo audito kokybės tyrimą ir priėmė pareiškėjui labai reikšmingus sprendimus, dėl kurių jis privalėjo nutraukti finansinių ataskaitų audito darbus, išsibraukti iš auditorių, o audito įmonę iš audito įmonių sąrašo.

26.22. Pareiškėjas nurodo teismo posėdyje išsamiai išaiškinęs Apskaitos politikos tikslus ir keliamus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, 1-jame tarptautiniame apskaitos standarte „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir 8-jame tarptautiniame apskaitos standarte „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“, pažymėjęs, kad tais atvejais, jeigu Bendrovėje ir būtų finansinio turto 2018 m. kovo 31 d., šio TFAS nuostatomis nereikėtų vadovautis, todėl auditorius negalėjo pažeisti 9 TFAS reikalavimų; patekęs įrodymus, jog 39-tasis TAS yra galiojantis; akcentavęs, kad audituotos Bendrovės finansinėje ataskaitoje nėra straipsnio, kuriame būtų nurodytas finansinis turtas, kuriam kada nors 9-tasis TFAS bus naudojamas.

26.23. Pareiškėjo teigimu, visi pareiškėjo pateikti argumentai patvirtina, jog tyrimą pareiškėjo atžvilgiu atliko nekompetentingi Tarnybos darbuotojai; Tarnybos priimti ir įgyvendinti sprendimai dėl auditoriaus atlikto audito kokybės tyrimo yra neteisėti, nes tyrimo išvados pagrįstos vien tik „spėlionėmis“, „manymais“, ir kitomis prielaidomis.

26.24. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi Tarnybos atsiliepime nurodomais argumentais, jog Audito įstatymo 33 straipsnio I dalyje nustatyta, kad auditoriai ir audito įmonės finansinių ataskaitų auditą atlieka laikydamiesi tarptautinių audito standartų (TAS), todėl pareiškėjas privalėjo laikytis visų naujausių TAS reikalavimų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog būtent tarptautiniais audito standartais vadovavosi, atlikdamas Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių auditą. Pareiškėjas pažymi, jog teismas išvadą, jog nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais pareiškėjas nepaneigė, kad pažeidė Ataskaitoje nurodytus tarptautinius audito standartus, padarė išimtinai iš atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų, kurie yra nepagrįsti, diletantiški.

26.25. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas be jokių teisiškai pagrįstų argumentų nepripažino nei vieno pareiškėjo skunde ir bylos nagrinėjimo metu pateikto fakto ar aplinkybės, nors juos pareiškėjas išsamiai pagrindė atitinkamais teisės aktais ir audituojamos Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenimis.

27. Atsakovas Tarnyba pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

27.1. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog Tarnyba savo sprendimą „inkriminuoti“ finansų maklerio įmonės Steponkus&Co FM 2018 metų I ketvirčio finansinių ataskaitų rinkinio audito kokybės tyrimą priėmė slaptai, visiškai neinformuodama pareiškėjo apie priežastis, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas, kadangi tokia informacija pareiškėjui buvo pateikta Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (7.11)D2-2181, taigi, pareiškėjui buvo žinoma, dėl kokių priežasčių buvo priimtas Tarnybos sprendimas inicijuoti pareiškėjo atlikto audito kokybės tyrimą, ir šią aplinkybę pareiškėjas patvirtino savo skunde pirmosios instancijos teismui.

27.2. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis Tarnybos „inkriminuotame“ tyrime apskritai neturėjo jokių teisių ir galimybių nei pasiaiškinti, nei kažko prašyti, nei gauti atsakymus į daugelį su juo susijusių klausimų, bei pažymi, jog byloje esanti rašytinių įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjui buvo sudarytos galimybės ir teikti paaiškinimus, ir teikti prašymus bei gauti atsakymus į su Pareiškėjo atlikto audito tyrimu susijusius klausimus.

27.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad Tarnybos tyrimas „inkriminuotas“ nesant nei vienos konkrečiu faktu pagrįstos priežasties, taip norint susidoroti su pareiškėju, bei pažymi, jog Tarnyba, vertindama iš Priežiūros tarnybos gautą informaciją, kad pareiškėjas, teikdamas auditoriaus išvadą, nepasisakė apie taikomų apskaitos metodų neatitikimą galiojusiems TFAS, todėl Tarnybai minėta aplinkybė leido manyti, kad auditoriaus atliktas auditas yra atliktas galimai nekokybiškai, bei sukėlė įtarimų, jog galbūt buvo pažeisti Priežiūros tarnybos interesai, kadangi pareiškėjas galimai auditą atliko nekokybiškai, pateikė neteisingą auditoriaus nuomonę apie Bendrovės 2018 m. kovo 31 d. tarpines finansines ataskaitas ir suklaidino Priežiūros tarnybą, kuri galimai tinkamai negalėjo įvertinti Bendrovės finansinio veiklos rezultato. Atsakovas pabrėžia, kad tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, vadovaujantis Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis.

27.4. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog jis neginčijo Priežiūros tarnybos teisės kreiptis į Tarnybą, kadangi pirmosios instancijos teismui pateikto skundo argumentai leidžia daryti priešingą išvadą.

27.5. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog Ataskaitoje ir skundžiamame Įsakyme konkrečių faktų ir aplinkybių, įrodančių nustatytų pažeidimų esmę rasti neįmanoma, kadangi jie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Atsakovo teigimu, iš Ataskaitos akivaizdu, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai nustatyti remiantis konkrečiais faktais ir aplinkybėmis, įvertinus pareiškėjo pateiktus darbo dokumentus ir tai yra nurodyta Ataskaitoje, kuri yra sudedamoji skundžiamo Įsakymo dalis, būtent joje visapusiškai, nuodugniai ir detaliai aptariami nustatyti pažeidimai, tai pagrindžiantys faktai ir aplinkybės.

27.6. Atsakovas pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui teiktus argumentus dėl Tarnybos darbuotojos teisės inicijuoti tyrimą ir atlikti audito kokybės tyrimą.

27.7. Tarnyba, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjas visais atvejais negalėjo pažeisti 9 TFAS, pažymi, jog pareiškėjas bando iškreipti konstatuoto pažeidimo esmę, kadangi Ataskaitoje ir skundžiamame Įsakyme yra nustatytas ne 9 TFAS pažeidimas, o konstatuota, kad pareiškėjas, atlikdamas Bendrovės 2018 metų I ketvirčio finansinių ataskaitų auditą, neįvertinęs apskaitos politikos atitikimo TFAS, galiojusiems 2018 m. sausio 1 d. ir neinformavęs vadovybės apie naujų standartų reikalavimų taikymo poveikį TFAS ir I ketvirčio veiklos rezultatams, auditoriaus išvadoje pateikęs nuomonę, kad „pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Įmonės 2018 m. kovo 31 d. finansinę padėtį ir tos dienos finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikytus Europos Sąjungoje“, neturėdamas pakankamų ir tinkamų audito įrodymų šiai pateiktai nuomonei pagrįsti, pažeidė 260–ojo TAS 9, 16, 23 dalių, 500–ojo TAS 4 dalies ir 700 – ojo TAS 10, 12, 13 dalių reikalavimus. Tarnybos vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kuriais paneigtų Tarnybos konstatuotus pažeidimus.

27.8. Pareiškėjo argumentai, kad Audito kokybės priežiūros komiteto nariai apskritai neturėjo jokios objektyvios informacijos, kas ir kaip buvo tiriama, kokiais konkrečiais faktais remiantis buvo padarytos Ataskaitos išvados ir kiti pagrindiniai akcentai, kuriais remiantis buvo parengtas ir pasirašytas skundžiamas Įsakymas, atsakovo nuomone, yra nepagrįsti, kadangi Audito kokybės priežiūros komitetui buvo pateikta visa pareiškėjo atlikto audito tyrimo medžiaga, todėl visos aplinkybės, konkretūs faktai, kuriais remiantis buvo padarytos Ataskaitos išvados ir kiti pagrindiniai akcentai Audito priežiūros komitetui buvo žinomos.

28. Pareiškėjas pateikė atsikirtimus į atsakovo atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuose nurodė, kad atsakovo atsiliepime nurodomos aplinkybės dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo nepagrįstos jokiais faktais ir konkrečiomis aplinkybėmis.

28.1. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepateikė nei vieno konkretaus fakto ar įrodymo, patvirtinančio, kad buvo padarytas nors vienas Tarptautinių audito standartų nuostatų reikalavimų pažeidimas. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados dėl Įsakymo teisėtumo irgi paremtos tik prielaidomis.

29. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnį, ES reglamentas yra tiesioginio taikymo aktas, todėl valstybėms narėms šių teisės aktų įgyvendinti nereikia, o jų nuostatomis visi subjektai privalo vadovautis tiesiogiai. Valstybės narės galėtų imtis tam tikrų reglamento nuostatas įgyvendinančių priemonių tik tuo atveju, jeigu reglamente būtų aiškiai nustatyta pareiga veikti. Tačiau įvertinus Reglamento (EP) Nr. 1606/2002 ir Reglamento (EP) Nr. 1126/2008 nuostatas matyti, kad šiuose reglamentuose nėra numatytų pareigų valstybėms narėms imtis įgyvendinimo priemonių. 9-tasis Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas „Finansinės priemonės“, dėl kurio neteisėtai buvo inkriminuotas audito kokybės tyrimas, buvo priimtas siekiant tobulinti informacijos apie finansines priemones pateikimą finansinėse ataskaitose sprendžiant problemas, iškilusias šioje srityje per finansų krizę. Pareiškėjas pažymi, jog Bendrovėje jokio finansinio turto, kuriam, pasibaigus 2018 metams, galėtų būti taikomos šio standarto nuostatos, nebuvo. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovo atsiliepime nebuvo įvardintas teisės aktas, įpareigojantis pareiškėją informuoti būtinybę informuoti užsakovą apie Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų pakeitimus arba apie naujai patvirtintus standartus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Įsakymo 3 punkto, kuriuo buvo sustabdytas auditoriaus J. B. B. auditoriaus pažymėjimo galiojimas ir pareiškėjui pavesta perlaikyti kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos, teisėtumo bei pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, skundžiamame sprendime konstatavęs, kad atsakovo atlikto tyrimo eigoje nustatyti pareiškėjo darbo trūkumai laikytini itin reikšmingais, pareiškėjo veikloje nustatyti pažeidimai yra rimti, todėl Įsakymo 3 punkte išdėstyta pozicija sustabdyti pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavesti pareiškėjui perlaikyti apskaitos kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos, yra proporcinga padarytiems pažeidimams.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skunde ir prie skundo pridėtuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Pareiškėjas savo nesutikimą tiek su skundžiama Įsakymo dalimi, tiek su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia iš esmės trimis argumentų grupėmis. Visų pirma, pareiškėjas kvestionuoja Tarnybos atliktą mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) auditoriaus J. B. B. atlikto finansų maklerio įmonės Steponkus & Co FM AB tarpinių finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo iniciavimo pagrįstumą ir teisėtumą, kartu nurodydamas, jo manymu, padarytus esminius procedūrinius pažeidimus tyrimo metu. Antra argumentų grupė skirta Tarnybos tyrimo metu nustatytų pažeidimų kritikai, o trečioji yra susijusi paskirtos poveikio priemonės neproporcingumu ir neteisėtumu.

35. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą kreipęsis asmuo, kuris savo skunde nurodo, kokius veiksmus ar aktus skundžia ir kokius reikalavimus kelia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog būtent pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau pareiškėjo nurodytas skundo pagrindas turi būti susijęs su jo skundo dalyku suformuluotu teismui bei turi neperžengti jo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo atsakovui ribų. Todėl tais atvejais, kai pareiškėjo nurodomi argumentai ir aplinkybės, kurios nėra susiję su skundo dalyku ar peržengia jo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo atsakovui ribas, paprastai, kaip pertekliniai, teisme yra nerevizuojami ( LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1461/2012).

36. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas prašė teismo panaikinti Tarnybos 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr.V-3-21 3 punkte pateiktą sprendimą, kuriuo pareiškėjui taikyta poveikio priemonė - sustabdytas auditoriaus pažymėjimo galiojimas ir pareiškėjui pavesta perlaikyti apskaitos kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį nei 2 metų laikotarpį. To paties įsakymo 1 punkte konstatuoti Tarnybos nustatyti pažeidimai auditoriaus veikloje, o 2 punkte išdėstytos aplinkybės, lemiančios poveikio priemonės parinkimą. Darytina išvada, kad pareiškėjas tiesiogiai neginčijo Tarnybos nustatytų pažeidimų bei jų kvalifikavimo, nors su tuo susijusius argumentus jis yra išdėstęs procesiniuose dokumentuose.

37. Atsakydama į apelianto argumentus, susijusius su jo atžvilgiu atlikto Tyrimo iniciavimu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos sprendime padarytai išvadai, kad Lietuvos Banko Priežiūros tarnyba yra viena iš valstybės institucijų, numatytų Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriai suteikta teisė kreiptis į Tarnybą su prašymu atlikti auditoriaus ir (arba) audito įmonės atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą. Taigi Tarnyba, gavusi tokį kreipimąsi, privalėjo į jį reaguoti – susipažinusi su pateikta informacija, pradėti audito kokybės tyrimą arba motyvuotai atsisakyti tai padaryti. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, šią pareigą Tarnyba atliko tinkamai, pareikalavo iš Lietuvos banko Priežiūros tarnybos papildomos informacijos, Audito kokybės patikrinimų skyrius ją vertino ir pasiūlė Audito priežiūros komitetui inicijuoti pareiškėjo atlikto audito kontrolės tyrimą. Apelianto argumentai, liečiantys Reglamento Nr.575/2013 ES taikymą kredito įstaigoms bei finansinių ataskaitų auditoriaus kompetenciją, nepaneigia tiek Tarnybos, tiek pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Tarnybos atlikto mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) auditoriaus J. B. B. atlikto finansų maklerio įmonės Steponkus & Co FM AB tarpinių finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo pradėjimo pagrįstumo ir teisėtumo.

38. Apeliantas taip pat pakartoja pradiniame skunde išdėstytus argumentus dėl Tarnybos darbuotojos, atlikusios pirminį informacijos patikrinimą ir iniciavusios Tyrimą, kompetencijos, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas šios tarnautojos kompetenciją vertino tik formaliai. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais, nes pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje apklausė minėtą Tarnybos darbuotoją, vertino jos išsilavinimo bei patirties atitikimą Audito įstatymo reikalavimams, sprendime aptarė tiek šios Audito kokybės patikrinimų skyriaus vyriausiosios specialistės teisę inicijuoti tyrimą, tiek ir tai, kad toks patvarkymas buvo patvirtintas Tarnybos direktoriaus viza. Pareiškėjo abejonės minėtos specialistės praktine patirtimi ir šios patirties kokybe yra subjektyvūs ir nepagrįsti teisės aktų nuostatomis.

39. Apeliantas taip pat didelį dėmesį skyrė tam, kad, jo manymu, Tarnyba, atlikdama tyrimą, netinkamai su juo bendravo, nepateikė jam Priežiūros tarnybos rašto, neteikė kitos reikalaujamos informacijos. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šiuos apelianto nusiskundimus pripažįsta tik iš dalies pagrįstais. Būtent pareiškėjas atliekamo tyrimo metu 2018-2019 metų laikotarpiu kelis kartus yra atsisakęs Tarnybai teikti papildomą informaciją, paaiškinimus, nesudarė sąlygų Tarnybos atstovams atvykti ir susipažinti su popieriniais audito darbo dokumentais. Darytina išvada, kad tiek Tyrimo trukmei, tiek ir fragmentiškam Tarnybos ir tikrinamo auditoriaus bendravimui turėjo įtakos ir paties pareiškėjo vengimas bendradarbiauti, siekimas nurodinėti Tyrimą atliekantiems tarnautojams, kaip jie turėtų elgtis. Net ir pripažinus, jog Tarnybos darbuotojai, laikydamiesi gero administravimo principo, galėjo pareiškėjui oficialiai pateikti Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštą bei 2018 m. rugsėjo 11 d. papildomą informaciją, pažymėtina, jog visa esminė šiuose dokumentuose nurodyta informacija buvo išdėstyta pareiškėjui pateiktuose 2018 m. spalio 15 d. Tarnybos sprendime ir Ataskaitoje. Kaip matyti iš pareiškėjo teiktų raštų Tarnybai, procesinių dokumentų teismui, pareiškėjui buvo žinomos aplinkybės, dėl kurių buvo atliktas audito kokybės tyrimas. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog šis pareiškėjo teisių procedūrinis pažeidimas nėra esminis ir nekliudė priimti objektyvų sprendimą, neapribojo pareiškėjo teisės į gynybą.

40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

41. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis minėtų ABTĮ nuostatų ir principų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip pageidauja pareiškėjas, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių ar kad kitaip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

42. Apeliantas apeliaciniame skunde dėsto ir argumentus, susijusius, su jo manymu, netinkamai kvalifikuotais jo pažeidimais. Kaip jau minėta šios nutarties 36 punkte, pareiškėjas teisme neginčijo Įsakymo 1 punkto, todėl šie jo argumentai detaliau nevertintini, pripažįstant, jog Audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad auditoriai ir audito įmonės finansinių ataskaitų auditą atliktų laikydamiesi tarptautinių audito standartų (TAS). Pareiškėjas privalėjo informuoti audituojamos įmonės vadovus, kad jų taikoma apskaitos politika neatitinka audito metu galiojusiems TFAS; atlikdamas auditą turėjo gauti pakankamus ir tinkamus audito įrodymus, kuriomis grindžiama auditoriaus nuomonė dėl to, kad Steponkus & Co FM AB 2018 m. I ketvirčio finansinės ataskaitos parengtos pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką; kad finansinėse ataskaitose pasirinkti ir taikyti tinkami reikšmingi apskaitos metodai ir ar vadovybės atlikti apskaitiniai įvertinimai yra pagrįsti; be to, auditoriaus išvadoje turėjo pateikti svarbiausios įvertintos reikšmingų iškraipymų rizikos aprašymus, nurodyti, kokie audito dalykai laikomi vieni iš svarbiausių auditui. To pareiškėjas nepadarė, todėl tirta auditoriaus išvada pagrįstai pripažinta nekokybiška.

43. Apeliantas papildomuose paaiškinimuose bei atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimą dėsto įvairius argumentus, susijusius su atsakovo darbuotojų siekiu apšmeižti pareiškėją, atliktą tyrimą ir skirtą poveikio priemonę laiko bandymu susidoroti, šališkumo ir sprendimą priėmusių darbuotojų kvalifikacijos trūkumo įrodymu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą nenustatė, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos darbuotojų elgesys ir priimti sprendimai būtų diskriminaciniai, šališki ar neetiški. Suprantama subjektyvi neigiama pareiškėjo reakcija į atliekamą jo atlikto audito tyrimą ir išsakytą kritiką jo veiklos kokybei nelaikytina objektyviu pagrindu kvestionuoti įprastą Tarnybos veiklą audito kokybės patikros srityje.

44. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pareiškėjui taikyta poveikio priemonė – perlaikyti apskaitos egzaminą – nėra numatyta Audito įstatyme. Tačiau Audito įstatymo 56 straipsnyje numatyta, jog viena iš auditoriui taikomų poveikio priemonių yra sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir auditoriui pavesti perlaikyti vieną ar kelis kvalifikacinius egzaminus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnyje, per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį nuo tokio nurodymo davimo dienos. Audito įstatymo 12 straipsnis paveda egzaminų skaičių, jų laikymo tvarką nustatyti Lietuvos auditorių rūmams. Šio straipsnio 8 dalis numato, kad kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu tikrinamos teorinės šių sričių žinios:1) buhalterinės apskaitos teorijos ir principų;2) finansinių ataskaitų rengimą reglamentuojančių teisės aktų;3) tarptautinių apskaitos standartų;4) finansų analizės;5) išlaidų ir vadybos apskaitos;6) rizikos valdymo ir vidaus kontrolės;7) finansinių ataskaitų audito ir profesinių įgūdžių;8) finansinių ataskaitų auditą ir auditorių veiklą reglamentuojančių teisės aktų;9) tarptautinių audito standartų, profesinių standartų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Auditorių rūmų prezidiumo 2018 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 1.4-7.2.6.6 patvirtintų kvalifikacinių LAR narių egzaminų organizavimo ir laikymo tvarkos aprašo 11 punktas nustato, kad asmuo, siekiantis gauti auditoriaus pažymėjimą, laiko šiuos egzaminus: bendrasis, teisės, mokesčių, apskaitos ir audito. Taigi asmeniui, siekiančiam tapti auditoriumi, privalu išlaikyti penkis kvalifikacinius egzaminus, išskyrus tuos atvejus, kai nuo bendrojo kvalifikacinio egzamino laikymo kandidatas yra atleidžiamas. Nagrinėjamu atveju Tarnyba pritaikė pareiškėjo atžvilgiu Audito įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje numatytą poveikio priemonę – sustabdė auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavedė perlaikyti apskaitos egzaminą - tik vieną iš penkių kvalifikacinių auditoriaus egzaminų.

45. Tokia poveikio priemonė negali būti laikoma nepagrįsta ir neproporcinga, nes Tyrimo metu nustatyti audito kokybės trūkumai yra reikšmingi, galintys turėti įtakos finansinių ataskaitų vartotojams. Nenustačiusi, kad šie pažeidimai sąlygojo atsakingo asmens turtinės naudos gavimą ar materialinės žalos padarymą, tarnyba pagrįstai netaikė poveikio priemonių, susijusių su piniginės baudos skyrimu. Auditoriui perlaikius apskaitos kvalifikacinį egzaminą ir taip patvirtinus savo profesinę kvalifikaciją apskaitos srityje, jis galėtų tęsti savo veiklą.

46. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės siekiant teisingai išnagrinėti bylą, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. B. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius