2017-01-25 Nr. AB-2241-3-61-3-04392-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Hermis Europe“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2017-01-25 Nr. AB-2241-3-61-3-04392-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Hermis Europe“ (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. lapkričio 9 d. teismui pateikė skundą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. spalio 28 d. prašymą „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo“ ir priimti sprendimą – užduotį derinti arba raštu informuoti apie nepritarimo motyvus.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-162-525/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04392-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija: 57.2.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Hermis Europe“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Hermis Europe“ (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. lapkričio 9 d. teismui pateikė skundą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. spalio 28 d. prašymą „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo“ ir priimti sprendimą – užduotį derinti arba raštu informuoti apie nepritarimo motyvus.
Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 7 d. teismui pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo bei prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos suteikimu.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, prašė jo netenkinti.
Atsakovas nurodė, kad atsakymas į pareiškėjo 2016 m. spalio 28 d. prašymą buvo pateiktas nepraleidus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nustatyto 20 darbo dienų termino, o Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir Statybos techninis reglamentas) bei Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje „Projektinių pasiūlymų užduoties tvirtinimas“ nurodytas 5 darbo dienų terminas šiuo atveju netaikytinas, nes pareiškėjo 2016 m. spalio 28 d. prašymas buvo pateiktas ne nustatyta tvarka ir netinkamos formos.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nebuvo adekvatus atliktam darbui, todėl mažintinas. Atsakovo vertinimu, skundas nebuvo sudėtingas, jo parengimas nereikalavo ypatingai didelių laiko ir žinių sąnaudų, sprendžiamų klausimų pobūdis nebuvo naujas.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi tenkino pareiškėjo VšĮ „Hermis Europe“ pareiškimą dėl skundo atsisakymo, nutraukė administracinę bylą ir tenkino pareiškėjo prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas pastebėjo, kad iš atsakovo atsiliepimo į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, jog atsakovas nelaikė, kad ginčo atveju buvo praleidęs terminą atsakyti į pareiškėjo prašymą dėl Projektinių pasiūlymų užduoties tvirtinimo, ir manė, kad į pareiškėjo 2016 m. spalio 28 d. prašymą buvo atsakyta laiku, skundo padavimas teismui tam įtakos neturėjo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi skųsdamas atsakovo neveikimą, t. y. kad jis Statybos techniniame reglamente nustatyta tvarka per 5 darbo dienas nepateikė atsakymo dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo. Teismas taip pat akcentavo, kad šio reglamento 13 priedas nereglamentuoja prašymo dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo pateikimo formos, o, nors Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje buvo pateikta elektroninė prašymo forma, šiame puslapyje prie paslaugos aprašymo interesantui pirmu punktu nurodyta, kad statytojo prašymas buvo laisvos formos.
Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo teismui pateikto 2016 m. spalio 28 d. prašymo turinio matyti, jog jis buvo adresuotas atsakovo direktoriui, jame išdėstyta prašymo esmė ir suformuluotas prašymas suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį bei pateikti prašymo priedai. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjo 2016 m. spalio 28 d. prašymas buvo adresuotas atsakovo direktoriui, o ne Miesto plėtros departamento direktoriui, prašymo padavimo formai ir turiniui neturėjo esminės reikšmės. Pareiškėjo prašymas buvo suformuluotas aiškiai ir konkrečiai, pateiktas vienu iš minėtame internetiniame puslapyje nurodytų būdų, todėl turėjo būti sprendžiamas Viešojo administravimo įstatymo atžvilgiu specialiajame teisės akte – Statybos techninio reglamento 13 priede – nustatyta tvarka ir terminais. Juo labiau kad, pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 punktą, jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau nei per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus. Atsakovas šiuo atveju nenurodė, kokios priežastys sutrukdė pareiškėjo 2016 m. spalio 28 d. prašymo nagrinėjimą perduoti kompetentingam Vilniaus miesto savivaldybės subjektui – Miesto plėtros departamentui, bei kokių kitokių formos reikalavimų neatitiko pareiškėjo prašymas.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, atmetė atsakovo argumentus, kad pareiškėjo 2016 m. spalio 28 d. prašymas buvo pateiktas ne nustatyta tvarka ir netinkamos formos. Vadinasi, atsakovas pareiškėjo skundą turėjo išnagrinėti per 5 darbo dienas, t. y. iki 2016 m. lapkričio 7 d. Atsakovas neneigė, kad pareiškėjo skundo pateikimo teismui metu (2016 m. lapkričio 9 d.) jis dar nebuvo priėmęs sprendimo dėl pareiškėjo 2016 m. spalio 28 d. pateiktų projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo, nurodė, kad į šį pareiškėjo prašymą atsakė 2016 m. lapkričio 21 d. ir 25 d., t. y. po pareiškėjo skundo pateikimo dienos. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai reiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba – skundo teismui parengimu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 20 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu A. S.. Pareiškėjui už skundo dėl vilkinimo atlikti veiksmus parengimą 2016 m. lapkričio 7 d. buvo pateikta 300 Eur sąskaita už teisines paslaugas Nr. 16/45. 2016 m. lapkričio 8 d. pervedimo išrašas Nr. 86103769 patvirtino, kad pareiškėjas advokatui A. S. sumokėjo 300 Eur. Taigi, pareiškėjo prašomos atlyginti 300 Eur bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos išlaidos.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktu ir konstatavo, kad pareiškėjo skundas pateiktas 2016 m. lapkričio 9 d., todėl, nustatant maksimalų advokato darbo užmokesčio dydį, buvo aktualus 2016 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 771,90 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas koeficientas 2,5. Vadinasi, už skundo teismui parengimą maksimalus užmokestis buvo 1 929,75 Eur (771,90 x 2,5). Pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis – 300 Eur – neviršijo Rekomendacijose nustatyto maksimalaus advokato darbo užmokesčio už skundo teismui parengimą, šios išlaidos buvo protingos ir pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo.
III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas teigia, kad Miesto plėtros departamentas 2016 m. lapkričio 21 d. ir 25 d. raštais pateikė atsakymą į pareiškėjo 2016 m. spalio 28 d. prašymą, todėl pareiškėjo reikalavimas yra įvykdytas, vilkinimas atlikti veiksmus nekonstatuotas. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjo prašymas nebuvo išnagrinėtas per 5 darbo dienas, kadangi jis neatitiko Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje nustatytos formos, kurioje šis prašymas yra adresuotas Miesto plėtros departamento direktoriui. Tuo tarpu pareiškėjo 2016 m. spalio 28 d. prašymas buvo adresuotas atsakovui. Kadangi pareiškėjas prašymą ir kitus dokumentus pateikė ne nustatyta tvarka ir netinkamos formos, šis prašymas buvo priskirtas nagrinėti bendra tvarka, t. y. vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 punkto nuostatomis ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės) 34 punkto nuostatomis, pagal kurias prašymo nagrinėjimui skirta 20 darbo dienų, todėl laikytina, kad atsakovas atsakymą pareiškėjui pateikė nepasibaigus atsakymo pateikimo terminui. Be to, atsakovo nuomone, skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai.
Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ši administracinė byla jau yra ketvirta byla, susijusi su ateityje planuojamomis statybomis (duomenys neskelbtini)gatvėje, todėl ankstesnis advokato dalyvavimas susijusiose bylose reiškė tai, kad pareiškėją atstovaujančiam advokatui buvo žinomos iš esmės visos aplinkybės, susijusios su ginču, sprendžiamų klausimų pobūdis nebuvo naujas. Atsakovo nuomone, skundas šioje administracinėje byloje nebuvo sudėtingas, didelės apimties, nereikalavo daug ir sudėtingos teisinės analizės, specialiųjų žinių, ypatingų darbo laiko sąnaudų ir pan., todėl prašomas išlaidų atlyginimo dydis nėra adekvatus atliktam darbui.
Pareiškėjas VšĮ „Hermis Europe“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Pareiškėjas pažymi, kad jam priteista bylinėjimosi išlaidų suma buvo 6,4 karto mažesnė už maksimalią atstovavimo išlaidų sumą, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad šios išlaidos neatitiko Rekomendacijų ir buvo mažintinos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors jo atstovas (advokatas) dalyvavo atsakovo nurodytose bylose, šios bylos nebuvo susijusios su nagrinėjama byla. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo nuomone, jog pareiškėjo prašymo nagrinėjimui taikytinas ne 5 darbo dienų, o 20 darbo dienų terminas. Pagal Statybos techninio reglamento 13 priedo 11 ir 12 punktus, statytojas parengtą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį pateikia derinti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam tarnautojui), kurie per 5 darbo dienas šiai užduočiai pritaria arba nepritaria. Taigi, pareiškėjas 2016 m. spalio 28 d. užduotį pateikė tinkamam subjektui. Be to, prašymo nagrinėjimo terminą lemia ne tai, kuriam iš įgaliotam valstybės tarnautojui jis adresuotas, o šio prašymo turinys, tikslas ir tai, kokiu teisės aktu vadovaujantis jis pateiktas. Visi šie aspektai buvo akivaizdūs iš prašymo turinio, todėl atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo savarankiškai nustatyti ilgesnį prašymo nagrinėjimo terminą.
Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti išlaidas už šio atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 200 Eur.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas VšĮ „Hermis Europe“ siekė prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pateikiant skundą dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir iš atsakovo priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, jog vilkinimas jo atžvilgiu nebuvo konstatuotas, todėl nebuvo pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidos, o jo prašomos bylinėjimosi išlaidos buvo neproporcingos atliktam darbui.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo) po to, kai skundo (prašymo) priėmimo klausimas jau išspręstas, jis neturi teisės prašyti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilyginamas teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui (žr., pvz., 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-380/2011, 2015 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1252-492/2015). Tačiau ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, t. y. kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui, jo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-427-822/2016, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-978-602/2016).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, esminės reikšmės neturi tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra ta, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų pagrindas atmesti prašymą, jei tik atsakovas rastų kokių nors įrodymų (raštų, dokumentų ar kt.), kurie parodytų kitus, nei pareiškėjo kreipimasis į teismą, skundo reikalavimo tenkinimo pagrindus. Tokia situacija būtų neproporcinga ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas ir nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-128-602/2015).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog pareiškėjo 2016 m. spalio 28 d. prašymas (b. l. 6-7) buvo išnagrinėtas tik po to, kai pareiškėjas 2016 m. lapkričio 9 d. (žyma ant skundo, b. l. 1) kreipėsi į teismą, o būtent – 2016 m. lapkričio 21 d. ir 25 d. raštais (b. l. 32-33 ir 34-35) atsakovui nepritarus pareiškėjo pasiūlymams.
Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas nesutiko, jog jis atliko neteisėtus veiksmus, t. y. praleido 5 darbo dienų terminą minėtam prašymui išnagrinėti, kadangi prašymo nagrinėjimui taikytinas 20 darbo dienų terminas. Pažymėtina, jog, kadangi projektinių pasiūlymų užduočių vertinimo procedūra yra reglamentuota Statybos techniniame reglamente, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, turi būti remiamasi būtent nurodytame reglamente nustatyta pareiškėjų pateikto prašymo nagrinėjimo tvarka ir terminais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-87-492/2017). Šiuo atveju tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė nustatė, jog paslauga teikiama antru interaktyvumo lygiu, t. y. užsakovas užpildo projektinių pasiūlymų rengimo užduoties formą ir pateikia į vieną darbo vietą (langelį) arba dokumentus siunčia paštu, pareiškėjui negali sukelti neigiamų pasekmių, o jo pateiktas prašymas turi būti išnagrinėtas per teisės aktuose nustatytą terminą, nepriklausomai nuo to, kuria iš nedraudžiamų formų buvo pateiktas. Tai, kad atsakovas pareiškėjo prašymą bei dokumentus dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo priskyrė įprastiems prašymams, nesudaro pagrindo pakeisti teisės akte nustatytą nagrinėjimo terminą ir šį prašymą nagrinėti bendra tvarka, t. y. per 20 darbo dienų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo prašymas turėjo būti išnagrinėtas iki 2016 m. lapkričio 7 d.
Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas turėjo teisę gauti pagrįstų ir būtinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą tenkinti pareiškėjo reikalavimą, t. y. priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, tik po šio kreipimosi į teismą, teisiškai nėra reikšminga.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui už teisines paslaugas (skundo surašymą) patirtų išlaidų maksimali atlygintina suma – 1 929,75 Eur, todėl, pareiškėjo prašomam atlyginti išlaidų dydžiui (300 Eur) neviršijant šios sumos, pareiškėjui iš atsakovo priteistinos visos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, sutinka su šia nustatyta aplinkybe. Pastebėtina, kad atsakovo argumentas dėl pareiškėjo advokato atstovavimo pareiškėjui kitose bylose, kaip pagrindo mažinti pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, nėra pagrįstas, kadangi atsakovo nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos dalykas buvo skirtingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys (2014 m. sausio 20 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 14/01/20-183 išrašas, b. l. 3; 2016 m. lapkričio 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 16/45, b. l. 4; 2016 m. lapkričio 8 d. pervedimo išrašas, b. l. 5) patvirtino pareiškėjo patirtų išlaidų realumą, o pareiškėjo prašomų priteisti išlaidų dydis buvo adekvatus suteiktoms paslaugoms.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą – 200 Eur. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2016 m. gruodžio 27 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 830330 kopiją (b. l. 98) ir 2016 m. gruodžio 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 16/52 (b. l. 99).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsiliepimas į atskirąjį skundą buvo pateiktas 2016 m. gruodžio 27 d., t. y. 2016 m. IV ketvirtį, kad užpraėjusio ketvirčio (2016 m. II ketvirčio) šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 771,90 Eur, kad pareiškėjo atstovas A. S. tuo metu turėjo advokato statusą ir kad atsiliepimas į atskirąjį skundą priskirtinas kitų dokumentų kategorijai (Rekomendacijų 8.16 p.), konstatuoja, jog pareiškėjui už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą maksimaliai gali būti priteista 308,76 Eur (771,90 Eur x 0,4). Pareiškėjo prašoma priteisti suma – 200 Eur – šio maksimalaus dydžio neviršija. Įvertinusi Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nepriteisti arba sumažinti pareiškėjo prašomą atlyginti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, dydį, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas visiškai.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas. Taip pat tenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka, – 200 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi ir 144 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Hermis Europe“ prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, tenkinti ir pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 200 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė