ecdfb7cc-8630-4ab4-9f07-3bca61d50cf9 · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-408-935/2018 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01355-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.7; 16.9.6 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal R. L. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. gegužės 22 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas ir R.

L. Å . skundas netenkintas. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Sprendžiamų klausimų esmė 1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. gegužės 22 d. nutarimu R. L. Å . buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, nes jis 2018 m. balandžio 27 d. 07.00 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas pradedantysis vairuotojas, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, vairavo automobilį BMW X6, v. n. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 1,11 promilės girtumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Minėtu nutarimu R. Š. buvo paskirta 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. gegužės 22 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ ir R. L. Å . skundo netenkino. II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniame skunde R. L. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. gegužės 22 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ , t. y. sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminÄ .

4. Apeliaciniame skunde aiÅ¡kinama, kad nagrinėjama situacija laikytina iÅ¡skirtine, nes nurodymÄ perstatyti automobilį BMW X6, v. n. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ vienos automobilio stovėjimo vietos į kitÄ automobilio stovėjimo vietÄ davė policijos pareigÅ«nas, kuris su apeliantu bendravo apie septynias minutes ir negalėjo nepastebėti, jog jis yra neblaivus, nepajusti jam iÅ¡ burnos sklidusio alkoholio kvapo. Policijos pareigÅ«nas, suvokdamas, kad apeliantas turi vykdyti jo nurodymus, ir jausdamas nuo jo sklindantį alkoholio kvapÄ , vis tiek pareikalavo patraukti automobilį.

R. L. Å . nuomone, tokius policijos pareigÅ«no veiksmus nulėmė noras vėliau jį patraukti atsakomybėn už administracinio nusižengimo padarymÄ . Tokį teiginį patvirtina tai, jog policijos pareigÅ«nas nuėjo paimti alkotesterį tuo metu, kai apelianto vairuojamas automobilis dar judėjo. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog tokie policijos pareigÅ«no veiksmai nedera su ANK bei policijos pareigÅ«nų veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintais tikslais.

5. R. L. Å . mano, kad negalima remtis policijos pareigÅ«no parodymais, nes jie akivaizdžiai neatitinka kitų byloje užfiksuotų duomenų. AiÅ¡kina, jog policijos pareigÅ«no teiginys, kad ne jis, o liudytoja L. J. paprašė, jog apeliantas patrauktų automobilį, neatitinka bylos aplinkybių. R. L. Å . nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad L. J. paprašė policijos pareigÅ«no patikrinti vairuotojo blaivumÄ . Nurodo, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžiančių duomenų nėra. Liudytoja teisme parodė, kad galbÅ«t policijos pareigÅ«nas paprašė perstatyti automobilį, taip pat ji teigė, jog nejautė alkoholio kvapo, sklidusio nuo apelianto, nepastebėjo jokių neblaivumo požymių, ji nemanė, kad Å¡is padarė kokį nors pažeidimÄ .

6. Apeliaciniame skunde yra aprašomi vaizdo įraše užfiksuoti įvykiai, juose dalyvavusių asmenų veiksmai ir nurodoma, kad vaizdo įrašas patvirtina, jog policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių. Vaizdo įrašas patvirtina, kad policijos pareigūnas prie apelianto buvo priėjęs ir su juo bendravo dar iki to, kai buvo perstatytas automobilis. Viso bendravimo metu policijos pareigūnas negalėjo nepajusti iš apelianto burnos sklidusio alkoholio kvapo. Taip pat byloje buvo nustatyta, jog liudytoja L. J. neprašė policijos pareigūno patikrinti apelianto blaivumo, ji nepastebėjo jokių požymių, kurie leistų manyti, kad apeliantas buvo neblaivus.

7. Apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas formaliai taikė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 75 punkto nuostatas nustatydamas automobilio vairavimo faktÄ , kaip bÅ«tinÄ aptariamo administracinio nusižengimo sudėties elementÄ . Å iuo atveju automobilis stovėjo nepažeisdamas jokių KET reikalavimų, asmuo niekur nevažiavo ir net neketino to daryti. Automobilio perstatymas į greta buvusiÄ tuščiÄ vietÄ , vykdant pareigÅ«no reikalavimÄ , objektyviai neatitinka realaus automobilio vairavimo fakto, kaip paties apelianto valia atliekamo veiksmo, susijusio su automobilio valdymu, ir negali bÅ«ti taip vertinamas. Taigi apelianto veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo sudėties.

8. Apeliaciniame skunde aiÅ¡kinama, kad net ir konstatavus, jog apeliantas padarė administracinį nusižengimÄ , negalima tvirtinti, kad jis buvo tinkamai nubaustas. Skiriant administracinio poveikio priemonę turėjo bÅ«ti įvertinta tai, jog apelianto veiksmai buvo sÄ lygoti ne tyčinio, piktybiÅ¡ko, eismo saugumo prasme nepriimtino elgesio, bet neteisėtų policijos pareigÅ«no veiksmų. Teisė vairuoti automobilį apeliantui yra bÅ«tina siekiant lankyti ugdymo įstaigÄ , į kuriÄ jis veža ir savo mažametę seserį.

Jo šeima gyvena vietoje, prie kurios nėra viešojo transporto stotelės. Taip pat skunde nurodoma, jog R. L. Š. niekada anksčiau nebuvo pažeidęs jokių teisės aktų reikalavimų, itin atsakingai laikosi visų taisyklių ir tvarkų. Nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti jos dar net nepaskyrus, nes apeliantas visais atvejais ypač atsakingai laikosi teisės aktų reikalavimų bei jų nepažeidinėja, automobilį vairuoja ypač dėmesingai bei preciziškai laikydamasis KET reikalavimų, visiškai nevartoja alkoholio.

Apeliantas savo veiksmais nesukėlė grėsmės aplinkiniams, nepadarė žalos, nesukėlė pavojaus net eismo saugumui, nes eisme net nedalyvavo. R. L. Å . mano, kad aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jam turėjo bÅ«ti nustatytas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nei terminas numatytas įstatyme.

9. R. L. Å . mano, kad pirmosios instancijos teismas teigdamas, jog jo nurodytos aplinkybės neleidžia manyti, kad paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas yra per griežta administracinio poveikio priemonė, netinkamai vertino bylos aplinkybes. Apeliantas nesutinka, jog Å¡velnesnės administracinio poveikio priemonės taikymas ar jos netaikymas neatitiktų padaryto nusižengimo pobÅ«džio ir neužtikrintų įstatyme numatytų tikslų įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl apeliantui nėra pagrindo nustatyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminÄ nei numato įstatymas.

R. L. Å . atkreipia dėmesį į tai, jog jokiame teisės akte nėra nustatytas aplinkybių, kurios laikytinos iÅ¡imtinėmis, sÄ raÅ¡as. Kiekvienu atveju, ar asmeniui galima taikyti Å¡velnesnes poveikio priemones nei numato įstatymas, sprendžiama vertinus konkrečių aplinkybių visumÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai R. L. Å . apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. R. L. Š. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, taip pat jam buvo pagrįstai paskirta administracinio poveikio priemonė ir tinkamai nustatytas šios priemonės terminas.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad policijos pareigÅ«nas D. B. žinodamas, jog R. L. Å . galimai yra neblaivus, tyčia, siekdamas, kad jis bÅ«tų patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo padarymÄ , nurodė jam perstatyti automobilį į kitÄ vietÄ .

12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad R.ui L. Å . patraukti automobilį iÅ¡ jo stovėjimo vietos nurodė ir įvykio vietoje buvęs policijos pareigÅ«nas D. B.. Šį faktÄ patvirtina tiek paties liudytojo D. B., tiek R. L. Å . parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme (b. l. 37, 47-48). Pastebėtina, jog iÅ¡ liudytojo D. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad apeliantÄ automobilį prašė patraukti ir liudytoja L. J.. Å i liudytoja pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog ji galėjo praÅ¡yti R.

L. Å . patraukti automobilį ir apeliantas geranoriÅ¡kai automobilį patraukė (b. l. 47). Pabrėžtina, jog bÅ«tent Å¡i liudytoja buvo labiausiai suinteresuota, kad automobilis bÅ«tų patrauktas iÅ¡ tos vietos, kurioje ji stato savo automobilį, bÅ«tent dėl užimtos vietos ir buvo kreiptasi pagalbos. Aplinkybė, kad įvykio vietoje stovėję žmonės prašė patraukti automobilį į kitÄ vietÄ , yra užfiksuota ir R. L. Å . raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime (b. l. 12). Taigi nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad automobilį prašė patraukti tik policijos pareigÅ«nas.

Kita vertus aplinkybė ar automobilį prašė patraukti tik policijos pareigūnas, ar policijos pareigūnas ir kiti asmenys, nėra reikšminga vertinant R. L. Š. veiksmus.

13. IÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog įvykio vietoje buvę asmenys apie septynias minutes bendrauja tarpusavyje. Tarpusavyje bendravo ir D. B. bei R. L. Å .. Vis tik vaizdo įraÅ¡uose nėra užfiksuota jokių faktų, kurie leistų daryti prielaidÄ , jog D. B., bendraudamas su R. L. Å ., dar iki to, kai jis pradėjo valdyti automobilį, suprato, jog Å¡is galimai yra apsvaigęs nuo alkoholio. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, liudytojas D. B. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ R. L. Å . burnos sklindantį alkoholio kvapÄ pajuto tik po to, kai apie įtarimus, jog apeliantas yra neblaivus, jam pasakė liudytoja L.

J. ir jis vėl priėjo prie R. L. Š. ketindamas patikrinti jį alkotesteriu. Iki to R. L. Š. įtarimų jam nesukėlė, jis nesakė, kad negali patraukti automobilio, nenurodė, jog yra neblaivus. Jeigu būtų pajutęs, kad nuo asmens sklinda alkoholio kvapas, būtų perspėjęs, jog nevairuotų (b. l. 47-48). Liudytojo D. B. parodymai iš dalies nesutampa tik su R. L. Š., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, nurodoma įvykio versija, tačiau šio liudytojo, kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais nėra jokio pagrindo netikėti, kadangi jų nepaneigia jokie kiti byloje užfiksuoti duomenys.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme liudytoja L. J. parodė, kad ji negirdėjo, jog R. L. Å . bÅ«tų sakęs, kad jis yra neblaivus (b. l. 47). Taigi, įvertinus liudytojo D. B. ir liudytojos L. J. parodymus, nėra jokio pagrindo tikėti R. L. Å . teiginiu, jog jis pasakė policijos pareigÅ«nui, jog yra neblaivus, tačiau policijos pareigÅ«nas vis tiek liepė jam pastatyti automobilį į kitÄ vietÄ . Liudytoja L. J. iÅ¡ tikrųjų pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad R. L. Å . jai neatrodė neblaivus, ji neužuodė alkoholio kvapo iÅ¡ jo burnos.

Vis tik tokie liudytojos parodymai nepaneigia D. B. teiginio, jog jis alkoholio kvapÄ , sklindantį nuo R. L. Å ., užuodė tik po to, kai priėjo patikrinti jo blaivumÄ . Tuo pačiu pažymėtina, jog iÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad D. B. prie tarnybinio automobilio pasiimti alkotesterio priėjo tik po to, kai R. L. Å . jau beveik buvo pastatęs automobilį į kitÄ vietÄ , kai paÅ¡nekėjo su L. J.. Taigi Å¡is faktas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog liudytojui įtarimas dėl R. L.

Å . blaivumo iÅ¡ tikrųjų kilo tik po pokalbio su liudytoja. Teigtina, kad pojūčiai (taip pat ir uoslės pojÅ«tis) yra individualus dalykas ir jie priklauso nuo įvairių fiziologinių bei kitų faktorių. Todėl niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad D. B. galėjo užuosti ir užuodė nuo R. L. Å . sklindantį alkoholio kvapÄ dar iki to, kai Å¡is perstatė automobilį. Kaip jau minėta, liudytoja L. J. pirmosios instancijos teisme teigė, kad neužuodė nuo R. L. Å . sklindančio alkoholio kvapo, nors iÅ¡ vaizdo įrašų matyti, jog ji taip pat kaip ir D.

B. tiesiogiai bendravo su apeliantu. Å is faktas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ir D. B. iÅ¡ pradžių galėjo nepastebėti jokių požymių, kurie leistų įtarti, jog R. L. Å . yra neblaivus.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog net tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad D. B. nurodė R. L. Å . patraukti automobilį tuo metu, kai jau galėjo įtarti, jog Å¡is yra neblaivus, vis tiek nebÅ«tų pagrindo tvirtinti, kad R. L. Å . nepadarė administracinio nusižengimo. Å iuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad R. L. Å . galimybės, vykdant policijos pareigÅ«no nurodymÄ , pasirinkti teisėtÄ elgesio variantÄ (pavyzdžiui, papraÅ¡yti kito asmens, kad Å¡is pastatytų automobilį į kitÄ vietÄ ir pan.) buvo kaip nors apribotos, nepriklausė nuo jo laisvos valios. R. L. Å . žinodamas, kad yra pavartojęs alkoholio, pats laisva valia pasirinko, kaip jis vykdys policijos pareigÅ«no nurodymÄ . Apelianto pasirinktas elgesio variantas buvo neteisėtas, užtraukiantis administracinę atsakomybę, todėl jis už savo veiksmus turi atsakyti taip, kaip numato įstatymas.

15. Apelianto įsitikinimu, automobilio pastatymas į kitÄ vietÄ negalėjo bÅ«ti vertinamas kaip transporto priemonės vairavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog su tokiu teiginiu negalima sutikti. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 91 dalį vairuotojas yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę, o pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 82 dalį transporto priemonės vairavimas yra transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.

Akivaizdu, jog R. L. Å . statydamas automobilį į kitÄ vietÄ atitiko įstatyme nurodytÄ vairuotojo apibrėžimÄ , o jo veiksmai, patraukiant automobilį iÅ¡ jo stovėjimo vietos į kitÄ vietÄ , yra vertinami kaip transporto priemonės vairavimas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o Å¡ios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N1-413/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-212-149/2015, Nr. ATP-477-149/2016, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-43-327/2013 ir kt.).

16. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje buvo visiÅ¡kai pagrįstai nustatyta, jog R. L. Å . padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 5 dalyje, jo veiksmai buvo kvalifikuoti tinkamai ir nėra nustatyta jokių jo atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių.

17. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė.

Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti Å¡velnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti.

18. Teigtina, jog nagrinėjamu atveju R. L. Å . visiÅ¡kai pagrįstai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas, jos terminas nustatytas atsižvelgus bei įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes (tiek teigiamai, tiek neigiamai apibÅ«dinančias pažeidėjÄ ) susidariusios situacijos ypatybes, numatytas ANK 34 straipsnio 3 dalyje. Taikyti R. L. Å . ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės taikymo terminÄ nei yra numatytas ANK 422 straipsnio 9 dalyje ar apskritai neskirti jam administracinio poveikio priemonės nėra pagrindo. Pažymėtina, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymÄ teisė vairuoti transporto priemones atimama nuo vienerių metų iki vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių. Nagrinėjamu atveju R. L. Å . buvo nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

19. Nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis R. L. Å . asmeninį bei visuomeninį gyvenimÄ , prie kurio jis buvo įpratęs nuo 2018 m. sausio 23 d., t. y., kai įgijo vairuotojo pažymėjimÄ , ir pan., tačiau tai yra neiÅ¡vengiamos Å¡ios administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. R. L. Å . turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turėtų, kuo mažesnę neigiamÄ Ä¯takÄ jo veiklai, artimiesiems ir pan. Konstatuotina, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas R. L. Å . nesukels jokių iÅ¡skirtinių neigiamų padarinių. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nėra pagrindas pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nėra vienintelis asmuo savo Å¡eimoje, kuris gali pasirÅ«pinti skunde nurodomais savo paties ir Å¡eimos narių poreikiais. Be to, R. L. Å . vairuotojo pažymėjimÄ Ä¯gijo tik 2018 m. sausio 23 d., o tai rodo, kad iki paminėtos datos jo Å¡eima sėkmingai sugebėjo spręsti problemas, susijusias su paties apelianto bei jo sesers nuvykimu į ugdymo įstaigÄ ir pan. Pažeidėjo asmeninių ir jo Å¡eimos narių poreikių tenkinimas bei kita veikla, kurios atlikimÄ palengvina teisė vairuoti transporto priemones, negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau už visuomenės poreikį turėti saugias eismo sÄ lygas.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės sukeliamos neigiamos pasekmės savaime nėra laikomos iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

21. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad administracinio nusižengimo padarymÄ nulėmė kitų asmenų neteisėti veiksmai, o ne paties R. L. Å . sÄ moningas laisva valia pasirinktas elgesio variantas.

22. Apeliantas nurodo, kad jis anksčiau nebuvo pažeidęs jokių teisės aktų reikalavimų, tačiau tokie jo teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi jis 2017 m. spalio 11 d. buvo baustas pagal ANK 446 straipsnio 6 dalį, o 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo baustas pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį (b. l. 9-10). Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti. Akivaizdu, jog šios įstatymo nuostatos R.

L. Å . nesilaikė, kadangi 2018 m. balandžio 27 d. buvo neblaivus (tuo pačiu paneigiamas skundo teiginys, jog R. L. Å . visiÅ¡kai nevartoja alkoholio). Taigi apeliacinio skundo teiginiai, kad R. L. Å . visuomet laikosi teisės aktuose nustatytų taisyklių, yra nepagrįsti. Apelianto bandymas save apibÅ«dinti kaip iÅ¡skirtinai teigiamÄ asmenybę, kuri administracinį nusižengimÄ padarė tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, rodo, kad jis iÅ¡ tikrųjų nevertina savo elgesio pakankamai kritiÅ¡kai ir jam yra bÅ«tina taikyti ANK numatytas priemones.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. L. Å . padarė Å¡iukÅ¡tų KET pažeidimÄ , kuris kelia grėsmę ne tik kelių eismo saugumui, bet ir paties pažeidėjo bei kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir nuosavybei. IÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad R. L. Å . automobilį valdė toje vietoje, kurioje buvo (stovėjo) kitų automobilių (bent du automobiliai pravažiavo pro įvykio vietÄ ) bei žmonių. Jo neblaivumas įvykio metu daugiau nei du kartus virÅ¡ijo net ir patyrusiems vairuotojams įstatyme nustatytÄ leistinÄ apsvaigimo nuo alkoholio maksimaliÄ ribÄ . Administracinis nusižengimas buvo padarytas tik praėjus Å¡iek tiek daugiau nei trims mėnesiams po to, kai R. L. Å . gavo vairuotojo pažymėjimÄ . Aptarti faktai rodo, kad iÅ¡ tikrųjų apelianto veiksmai buvo pavojingi, jis neatsakingai naudojosi savo teise vairuoti transporto priemones, kas ir nulėmė Å¡ios teisės praradimÄ .

24. Aplinkybė, kad nusižengimu nebuvo padaryta žala jokiems materialiems gėriams, nelengvina pažeidėjo teisinės padėties, kadangi esant kitokioms aplinkybėms (padarius žalÄ ) jam kiltų ne tik administracinė atsakomybė, bet ir kitos rÅ«Å¡ies teisinė atsakomybė.

25. Ä®vertinus visa, kas buvo aptarta, nėra jokio pagrindo manyti, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudų tikslai gali bÅ«ti pasiekti R. L. Å . netaikant administracinio poveikio priemonės ar nustatant trumpesnį jos taikymo terminÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir R. L. Å . apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas Ugnius Trumpulis