ecdfaaaf-40ec-42e0-8cc4-1ea216ba4a6c · Kelmės rajono apylinkės teismas

Civiline byla Nr. 2-126-446-2010Proceso Nr. 2-23-3-01144-2009-1Procesinio sprendimo kategorija :42.1.; 42.11.1.; 42.11.5.; 116.1.(S) KELMES RAJONO APYLINKES TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužes 7 d.Kelme Kelmes rajono apylinkes teismo teiseja Vilma Rašciuviene, sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant ieškovei O. D., atsakovei V. G., jos atstovui advokatui Genadijui Lukminui, viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovu O. D. ir R. D. ieškini atsakovei V. G. del žemes sklypo panaudos sutarties nutraukimo ir n u s t a t e :

Ieškovai prašo ipareigoti atsakove V. G. nutraukti žemes sklypo panaudos sutarti, sudaryta 2007 m. spalio 16 d., ir priteisti iš atsakoves 5000 Lt neturtines žalos bei bylinejimosi išlaidas – 250 Lt advokato pagalbai apmoketi ir 150 Lt žyminio mokescio. Teismo posedžio metu neturtines žalos dydi ieškove O. D. sumažino iki 2000 Lt, praše priteisti keliones išlaidas. Ieškove O. D. nurode, kad 4,67 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis 2007 m. spalio 16 d. buvo sudaryta tarp jos tevo S. Š. ir V.

G.. Mirus tevui, (duomenys neskelbtini), esanti žemes sklypa paveldejo ji. Nekilnojamojo turto registre iregistruota panaudos sutartis sutrukde jai disponuoti paveldetu turtu savo nuožiura, ji ketinusi ši sklypa parduoti, taciau del panaudos sutarties sklypo niekas nepirko. Jai ir jos šeimos nariams šis sklypas nereikalingas, ji patiria del jo nuostoliu, nes atsakove mokescio už žeme nemoka, atlygio už panauda ji negauna. Ji ne karta kreipesi i atsakove su prašymu nutraukti žemes panaudos sutarti – 2009 m. pirmaji gegužes savaitgali buvo atvykusi i atsakoves namus, taciau atsakove kategoriškai atsisakiusi nutraukti sutarti, ne karta skambinusi jai, siunte raštiška pranešima, taciau atsakove gera valia nesutko nutraukti sutarties, todel ji buvo priversta kreiptis i teisma del sutarties nutraukimo teismine tvarka.

Kadangi del atsakoves kaltes ji patyrusi nuostoliu, pergyvenusi, sugaišusi del to daug laiko, siekdama išvengti papildomu turtiniu nuostoliu, buvo priversta padovanoti ši sklypa sunui, neatgavusi žemes sklypo inventorines bylos, buvo priversta pasidaryti jos kopija, todel prašo priteisti iš atsakoves 5000 Lt neturtine žala. Atsakove su ieškiniu nesutiko, nurode, kad ieškove, remiantis panaudos sutarties 10.1.2. punktu, galejo tai padaryti vienašališkai, kad jai šis sklypas nereikalingas, ji neprieštarauja, kad panaudos sutartis butu nutraukta, ieškovei prašant sutarti nutraukti ne teismine tvarka ji atsisakiusi tai padaryti, nes pyko už tai, kad keleta metu ieškoves tevas gyveno pas ja, ji ji prižiurejo, rupinosi juo, taciau už tai su ja nebuvo atsiskaityta, priešingai, jaute panieka iš ieškoves puses, raštu raginimo nutraukti sutarti geruoju negavusi. 2009 m. ji deklaravo savo vardu nuomojama sklypa, mokescio už žeme ji nemoka, nes nežino, kokio dydžio šis mokestis yra, pranešimu apie mokescio mokejima negavo.

Ieškinys pagristas ir tenkintinas dalinai.Iš 2007 m. spalio 16 d. privacios žemes sklypo panaudos sutarties (b.l. 7-8) matyti, kad panaudos davejas S. Š. perdave V. G. neatlygintinai naudotis iki 2016 m. gruodžio 31 d. žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro pažymejimo (b.l. 12-13) matyti, kad ši panaudos sutartis buvo iregistruota viešame registre. Iš paveldejimo teises pagal testamenta liudijimo (b.l.

9) matyti, kad po panaudos davejo S. Š. mirties žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), paveldejo dukte O. D.. Dovanojimo sutartimi (b.l. 55-56) O. D. ši žemes sklypa padovanojo savo sunui R. D.. Vienas pagrindiniu sutarciu principu yra sutarties privalomumo principas, kuris užtikrina, kad sutarties šalys butu užtikrintos tuo, jog sudaryta sutartis galios tam tikra laikotarpi ir ne viena ju negales vienašališkai, be pakankamo pagrindo jos nutraukti. Tai reiškia, kad šalys negali vienašališkai atsisakyti nuo sutarties, nes sutartis sudaroma tik suderinus šaliu valia ir gali buti nutraukta tik abieju šaliu susitarimu.

Vienašališkas sutarties atsisakymas turetu buti traktuojamas kaip nesažiningas ir neteisingas elgesys, pažeidžiantis kitos šalies teises ir interesus. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d. prievoles turi buti vykdomos sažiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal istatymu ar sutarties nurodymus, CK 6.59 str. nuostatos draudžia vienašališkai atsisakyti ivykdyti prievole ar vienašališkai pakeisti jos ivykdymo salygas, išskyrus istatymu ar sutarties numatytus atvejus. Todel ieškoves pranešimas atsakovei apie sutarties nutraukima negali buti laikomas sutarties nutraukimu, toks raštiškas pranešimas apie sutarties nutraukima yra laikytinas pasiulymu nutraukti sutarti.

Kadangi atsakove jokia forma neišreiške sutikimo nutraukti sutarti, t.y. tokios jos valios išraiškos nebuvo, todel ieškove pagristai kreipesi del ipareigojimo nutraukti sutarti i teisma. Nuosavybes teise – tai teise savo nuožiura, nepažeidžiant istatymu ir kitu asmenu teisiu ir interesu, valdyti, naudoti nuosavybes teises objekta ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Tapusi 4,67 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), savininke, ieškove igijo teise valdyti, naudoti, disponuoti žemes sklypu pagal savo norus ir valia, ji igijo žemes sklypo savininko teises ir pareigas pagal 2007 m. spalio 16 d.

šio žemes sklypo panaudos sutarti (CK 6.559 str.). Ieškove O. D. 2009 m. gegužes pradžioje žodžiu, 2009-08-29 registruotu laišku (b.l. 16, 36, 43, 49-50) informavo apie paveldeto žemes sklypo panaudos sutarties nutraukima. Atsakove pripažino, kad ieškove buvo atvykusi i jos namus 2009 m. gegužes pradžioje del sutarties nutraukimo, taciau neige gavusi registruota laiška, kuris iteiktas jos sugyventiniui A. K.. Atsakoves atsisakymas nutraukti žemes sklypo panaudos sutarti del to, kad ieškove nepagarbiai su ja elgesi, netinkamu tonu kalbejo ar yra skolinga už jos tevo priežiura, teisiškai nepagristi ir atmestini.

Nuo ieškoves O. D. registruoto laiško ir ieškinio pareiškimo nuorašo gavimo dienos praejo daugiau kaip trys menesiai, atsakovei ieškovu ketinimas nutraukti žemes sklypo panaudos sutarti žinomas ir aiškus, aplinkybiu, pagrindžianciu teiseta atsisakyma nutraukti panaudos sutarti, atsakove nenurode, teismo posedžio metu ji patvirtino, kad nutraukti sutarti ji sutinkanti, žemes mokescio už naudojama svetima sklypa nemokanti. Šalims abipusiu susitarimu, gera valia šios sutarties nenutraukus, taciau atsakovei teisme sutikus žemes panaudos sutarti nutraukti, pagristas ir tenkintinas ieškovu reikalavimas teisminiu keliu ipareigoti atsakove sutarti nutraukti.

Atsakove reikalavimo del nuostoliu atlyginimo ieškovams prieš termina reikalaujant nutraukti sutarti nepareiške. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtine žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtine žala atlyginama tik istatymu nustatytais atvejais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais.

Liteuvos Respublikos istatymai nenumato neturtines žalos atlyginimo prievoliu nevykdymo ar netinkamo ju vykdymo atveju, todel ieškinys dalyje del ieškovei O. D. neturtines žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagristas. Teismo posedžio metu ieškove O. D. nurode patyrusi nuostoliu del atsakoves kaltes, atsakovei negražinus inventorines bylos, buvo priversta išsiimti nekilnojamojo turto registro inventorines bylos kopija, žemes sklypo perleidimo sandoriui reikalingus dokumentus, taciau teisme irodymu apie šiuos nuostolius ieškovai nepateike, ieškove O.

D. teisiškai nepagrinde žemes sklypo dovanojimo sandorio butinumo, neirode, kad atsakove kalta del inventorines bylos praradimo, todel ieškoves O. D. reikalavimai del nuostoliu atlyginimo laikytini nepagristais. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinejimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinejimu. Patenkinus ieškini del ipareigojimo nutraukti panaudos sutarti ieškovei priteistina iš atsakoves žyminio mokescio dalis už ši reikalavima – 130 Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. prie išlaidu, susijusiu su bylos nagrinejimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu, išlaidos advokato pagalbai apmoketi, kitos butinos ir pagristos išlaidos. Patenkinus ieškoves reikalavima del sutarties nutraukimo, iš atsakoves priteistinos pašto išlaidos valstybei – 23,85 Lt, ieškovei O. D. – 450 Lt išlaidos advokato pagalbai apmoketi (b.l. 18, 65, 68, 69, 70), 11,60 Lt pašto išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu siuntimu teismui (b.l. 66, 67) ir paranešimo nutraukti sutarti siuntimu atsakovei (b.l. 36).

Ieškoves O. D. reikalavimas priteisti iš atsakoves keliones i teismo posedžius išlaidas netenkintinas, kadangi ieškove irodymu, patvirtinanciu tokias išlaidas, nepateike. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :             Ieškini tenkinti dalinai. Ipareigoti V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), panaudos sutarti, sudaryta 2007 m. spalio 16 d. tarp S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V.

G., a.k. (duomenys neskelbtini). Priteisti iš V. G. bylinejimosi išlaidas : 591,60 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt viena lita 60 ct.) O. D., 23,85 Lt (dvidešimt tris litus 85 ct.) valstybei. Ieškini dalyje del neturtines žalos atlyginimo atmesti.Sprendimas per trisdešimt dienu apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui per Kelmes rajono apylinkes teisma. Teiseja                                                                                                                         Vilma Rašciuviene