2017-03-01 Nr. AB-4890-3-62-3-00090-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-274-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00090-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai dėl nuomonės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Centrinės pakomisės 2017 m. sausio 4 d. ekspertinę nuomonę Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybą iš naujo pateikti ekspertinę nuomonę Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijai apie galimybę nustatytas R. K. sveikatos sutrikimo priežastis susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ir statusu.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas, siekdamas, jog jam būtų išmokėta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 67 straipsnio 1 dalyje numatyta vienkartinė kompensacija, kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisiją.

Įstatymo 67 straipsnio 4 dalis nustato, kad kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta Tarnybinio tyrimo komisija. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras.

Pagal Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379, (toliau – ir Nuostatai) 9.7 punktą Tarnybinio tyrimo komisija kreipiasi į Karo medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir KMEK) prašydama pateikti ekspertinę nuomonę apie galimybę nustatytą kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu, o šaulio mirties, žūties, susižalojimo, sužalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo priežastį – su šaulio tarnyba ar šaulio statusu. KMEK, gavusi komisijos paklausimą, per 30 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos pateikia ekspertinę nuomonę dėl galimybės kario (šaulio) mirties ar sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu (šaulio tarnyba) (Nuostatų 14 p.). Komisija dėl reikalingos informacijos į kitas institucijas kreipiasi ir tyrimą atlieka laikydamasi protingų terminų, o sprendimą priima surinkusi visą informaciją, galinčią turėti įtakos sprendimui priimti, bet ne vėliau kaip per 1 metus nuo prašymo gavimo dienos (Nuostatų 20 p.). Pagal Nuostatų 25 punktą, komisijos sprendimas gali būti apskųstas teismui per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo kariui ar šauliui, jo šeimos nariams arba jų prašymu kitam kario ar šaulio interesams atstovaujančiam asmeniui.

Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad KMEK ekspertinė nuomonė, yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas. Po ekspertinės nuomonės pateikimo Tarnybinio tyrimo komisija įvertina turimą informaciją ir KMEK medicininę išvadą, priima sprendimą dėl Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. KMEK 2017 m. sausio 4 d. ekspertinė nuomonė Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, dėl jo priėmimo pareiškėjui jokių teisių ir pareigų neatsirado, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl KMEK 2017 m. sausio 4 d. ekspertinės nuomonės Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atsisakytina priimti.

Pareiškėjui teisines pasekmes sukels Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimas, kurį jis galės ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybą iš naujo pateikti ekspertinę nuomonę Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijai apie galimybę nustatytas R. K. sveikatos sutrikimo priežastis susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ir statusu yra išvestinis iš skundo reikalavimo dėl KMEK 2017 m. sausio 4 d. ekspertinės nuomonės Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, todėl šį reikalavimą taip pat atsisakytina priimti.

III. Pareiškėjas R. K. su Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai darė išvadą, kad ekspertinė nuomonė yra tik tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis jokių teisinių padarinių pareiškėjui.

Mano, kad aktą, kaip tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentą, kvalifikuoti galima tik tuo atveju, jeigu 1) jis savaime nesukuria jokių teisinių padarinių ir 2) jeigu galutinį sprendimą procedūroje priimantis subjektas yra kompetentingas ir turi teisę nesivadovauti šiuo tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentu, kritiškai vertinti jo turinį ir šis tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas savaime nenulemia galutinio priimamo sprendimo turinio. Tačiau šiuo atveju ekspertinė nuomonė nelaikytina tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentu, nes ji neatitinka minėtų sąlygų.

Ekspertinė nuomonė yra dokumentas, į kurio turinį komisija privalo atsižvelgti ir joje nurodoma KMEK pozicija yra privaloma priimant galutinį Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimą.

Šiuos teiginius patvirtina ir faktinė situacija – jau po to, kai šioje byloje Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėjas pateikė skundą dėl KMEK ekspertinės nuomonės, Tarnybinio tyrimo komisija 2017 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame nusprendė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai nėra susiję su tarnybinių pareigų vykdymu. Paradoksalu, tačiau iš 6 šio sprendimo puslapių, net 3 puslapius sudaro perrašoma KMEK ekspertinė nuomonė, kuria Tarnybinio tyrimo komisija grindžia savo sprendimą šioje procedūroje. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybinio tyrimo komisija savo 2017 m. sausio 20 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) pati nurodo, kad „siekiant nustatyti sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybos pareigų vykdymu svarbu žinoti ir įvertinti šių sveikatos sutrikimų pobūdį, galimas atsiradimo sąlygas bei priežastinį ryšį, o tam reikia specialių medicininių žinių“. Todėl Tarnybinio tyrimo komisija remiasi KMEK ekspertine nuomone.

Tai leidžia teigti, kad Tarnybinio tyrimo komisija nėra kompetentinga įvertinti KMEK ekspertinės nuomonės pagrįstumo ir ja nesiremti. Netgi priešingai – pagal teisinį reglamentavimą Tarnybinio tyrimo komisija privalo atsižvelgti į KMEK ekspertinę nuomonę ir ja remtis, kaip specialiomis žiniomis, reikalingomis sprendimui priimti. Akivaizdu, kad dėl tokio KMEK ekspertinės nuomonės statuso, būtent KMEK ekspertinė nuomonė nulemia galutinį sprendimą šioje procedūroje, o galutinį sprendimą dėl sveikatos sutrikimų priežastinio ryšio su tarnyba priimantis subjektas neturi nei kompetencijos, nei galimybės nesiremti šiuo dokumentu.

Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad KMEK ekspertinė nuomonė nesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių, nes šis aktas tokius padarinius jau sukėlė, kadangi jo pagrindu Tarnybinio tyrimo komisija 2017 m. sausio 20 d. priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra pagrindo kvalifikuoti šio akto tarpinio procedūrinio pobūdžio sprendimu, nes šis aktas iš esmės nulemia procedūros baigtį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirasis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), įsigaliojusiu 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr. 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.)

Nuoseklioje savo praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-976-662/2015, 2017 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-18-662/2017).

Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Kita vertus, nurodytos taisyklės turi būti taikomos pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008 ir kt.). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, pavyzdžiui, jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad ginčijama Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertinės komisijos Centrinės pakomisės 2017 m. sausio 4 d. ekspertinė nuomonė Nr. (duomenys neskelbtini) yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas.

Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 (2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 379 redakcija) 5.3 punkte nurodyta, kad ekspertinė nuomonė – komisijos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ar žvalgybos institucijos tarnybinio tyrimo komisijai pateikta nuomonė apie galimybę nustatytą kario, statutinio tarnautojo, atliekančio civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, žvalgybos pareigūno žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu arba šaulio mirties, žūties, susižalojimo, sužalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo priežastį – su šaulio tarnyba ar šaulio statusu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379, 9.7 punktą Tarnybinio tyrimo komisija kreipiasi į Karo medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir KMEK) prašydama pateikti ekspertinę nuomonę apie galimybę nustatytą kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu, o šaulio mirties, žūties, susižalojimo, sužalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo priežastį – su šaulio tarnyba ar šaulio statusu. KMEK, gavusi Tarnybinio tyrimo komisijos paklausimą, per 30 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos pateikia ekspertinę nuomonę dėl galimybės kario (šaulio) mirties ar sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu (šaulio tarnyba) (Nuostatų 14 p.). Tarnybinio tyrimo komisija dėl reikalingos informacijos į kitas institucijas kreipiasi ir tyrimą atlieka laikydamasi protingų terminų, o sprendimą priima surinkusi visą informaciją, galinčią turėti įtakos sprendimui priimti, bet ne vėliau kaip per 1 metus nuo prašymo gavimo dienos (Nuostatų 20 p.). Pagal Nuostatų 25 punktą, Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimas gali būti apskųstas teismui per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo kariui ar šauliui, jo šeimos nariams arba jų prašymu kitam kario ar šaulio interesams atstovaujančiam asmeniui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Centrinės pakomisės 2017 m. sausio 4 d. ekspertinė nuomonė Nr. (duomenys neskelbtini) yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas.

Tarnybinio tyrimo procedūra KMEK ekspertine nuomone nėra baigiama. KMEK ekspertinė nuomonė pateikiama tik pasisakant apie galimybę nustatytą kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu, o šaulio mirties, žūties, susižalojimo, sužalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo priežastį – su šaulio tarnyba ar šaulio statusu. Galutinį sprendimą tarnybinio tyrimo procedūroje dėl kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežasties sąsajos su jo tarnybinių pareigų vykdymu priima Tarnybinio tyrimo komisija, įvertinusi ne tik KMEK ekspertinę nuomonę, bet ir kitą informaciją, galinčią turėti įtakos sprendimui priimti (Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų 20 p.). Kaip matyti iš aukščiau pateikto teisinio reglamentavimo, tarnybinio tyrimo procedūra yra baigiama Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimu, kuris pagal Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų 25 punktą gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas 2017 m. sausio 20 d. Būtent nurodytas 2017 m. sausio 20 d. Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes ir yra skųstinas teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė