2019-10-23 Nr. AB-20284-3-65-3-00231-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-794-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00231-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.10; 59.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) Biržų rajono policijos komisariato (toliau – ir Biržų PK) 2017 m. birželio 16 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta jam grąžinti teisę vairuoti, (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui specialiąją teisę vairuoti AB, B, BE, C, CE kategorijų transporto priemones.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Biržų PK atsisakė jam grąžinti teisę vairuoti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 7 dalimi. Pareiškėjui negrąžinant teisės vairuoti, kai teisės atėmimo terminas jau yra pasibaigęs, jis antrą kartą baudžiamas už įvykdytus teisės pažeidimus, už kuriuos jis jau buvo nubaustas ir nuobaudas įvykdęs.

3. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-125-857/2015 pareiškėjas nubaustas pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2015 m. sausio 15 d. vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio. Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-516-857/2015 pareiškėjas nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2015 m. gegužės 22 d. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 7 dalį asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 buvo patvirtintas Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprašas), kurio 14.3 punkte nustatyta, kad įgaliotas policijos pareigūnas, gavęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kuriam du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad jis padarė pažeidimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prašymą grąžinti vairuotojo pažymėjimą, privalo patikrinti, ar praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo dienos. Aprašo 17 punkte pažymėta, kad, nepraėjus 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo, įgaliotas policijos pareigūnas priima sprendimą atsisakyti grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Taigi ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad įsiteisėję Biržų rajono apylinkės teismo nutarimai, priimti administracinių teisės pažeidimų bylose, patvirtina, kad pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, t. y. 2017 m. birželio 16 d., nebuvo praėję 10 metų nuo antrojo Biržų rajono apylinkės teismo nutarimo, ir tai buvo pakankamas bei teisėtas pagrindas, nustatytas Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje ir Aprašo 17 punkte, atsisakyti pareiškėjui grąžinti teisę vairuoti.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas pareiškė žodinį prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymo 24 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui. Vis dėlto, teismo nuomone, pareiškėjo pateikti neišsamūs argumentai nepagrindžia būtinybės šioje byloje kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad byla būtų teisingai išnagrinėta. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, pateiktas jų vertinimas nurodytų byloje taikytinų teisės aktų kontekste paneigia abejones dėl to, ar Įstatymo 24 straipsnio 7 dalis, taikytina šioje byloje, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl teismas pareiškėjo (jo atstovo) prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkino.

8. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Netenkinus pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui teisę vairuoti transporto priemones.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

10. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą. Teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas. Ginčijamas Sprendimas turi būti panaikintas, o specialioji teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui turi būti grąžintą.

11. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas nurodo, kad teismas priėmė išsamų ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai įvertino visus pareiškėjo argumentus ir įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teisės vairuoti transporto priemonę (priemones) grąžinimo po šios teisės atėmimo padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 126 straipsnio 1 ir 4 dalyse.

14. Pažymėtina, kad pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 681 straipsnį asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones <...>) atėmimą vykdo specialiąją teisę suteikianti institucija. ANK 673 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka ir su šio nutarimo vykdymu susijusius klausimus sprendžia nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas), o tais atvejais, kai nutarimą priėmė teismas, – institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Skundus dėl nutarimus skirti administracines nuobaudas vykdančių institucijų ir dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų veiksmų nagrinėja apylinkės teismai, laikydamiesi šio kodekso XXXIV ir XXXVI skyriuose nustatytų reikalavimų (ANK 673 str. 3 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-59-502/2019, 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-528-261/2019).

15. Šio ginčo atveju teisės atėmimo grąžinimo klausimą sprendžia policijos įgaliota institucija, kuri yra atsakinga už nutarimo dėl administracinės nuobaudos vykdymą, todėl jos veiksmai gali būti skundžiami apylinkės teismui, veikiančiam policijos įstaigos veiklos teritorijoje, kurios sprendimas yra skundžiamas (ANK 622 str. 1 d.).

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas yra pagrindas atsisakyti skundą priimti arba skundą priėmus bei jį išnagrinėjus tokį teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo kompetenciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams (ABTĮ 69 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal pareiškėjo J. T. skundą perduoti nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius