2023-01-18 Nr. AB-1649-3-61-3-00521-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-605-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00521-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ ir G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ ir G. Š. skundą atsakovui Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Versluva“ (toliau – ir Bendrovė) ir G. Š. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2021 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. V4-12 “Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriams UAB „Versluva“ ir G. Š. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) arba pakeisti poveikio priemonę į švelnesnę.

2. Skunde nurodė, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjams buvo skirta nuobauda: UAB „Versluva“, kaip subjektui, atsakingam už BUAB „Šiaulių autovizija“ nemokumo proceso administravimą, skirta poveikio priemonė - teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metų; G. Š., kaip UAB „Versluva“ darbuotojai (fizinis nemokumo administratorius), faktiškai atlikusiai BUAB „Šiaulių autovizija“ nemokumo administravimo veiksmus, dėl kurių nustatyti pažeidimai, skirta poveikio priemonė - teisės būti paskirtai nemokumo administratore administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metų.

3. Pareiškėjai teigė, kad Įsakymas nėra pakankamai motyvuotas, priimto sprendimo motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl naikintinas. Pareiškėjas UAB „Versluva“ informavo atsakovą ir priežiūros komitetą, kad kai kurie atsakovo 2020 m. lapkričio 10 d. išvadoje Nr. D4-2335 (toliau – ir Išvada) nurodyti faktai yra nepagrįstai nurodyti kaip pažeidimai, taip pat pateikė duomenis dėl ko buvo vėluojama atlikti kai kuriuos veiksmus. Skundžiamame Įsakyme atsakovas nors ir nurodė, kad vadovavosi 2021 m. sausio 8 d. nemokumo administratoriaus UAB „Versluva“ pateiktais papildomais paaiškinimais ir dokumentais, tačiau iš paties Įsakymo turinio akivaizdu, jog į juos niekaip neatsižvelgė, Išvadoje nurodytų aplinkybių vertinimo, nors ir gavus papildomus dokumentus, niekaip nepakeitė. Atsižvelgiant į tai, atsakovas netinkamai motyvavo Įsakymą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje įtvirtintus viešojo administravimo akto teisėtumo reikalavimus.

4. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ) išskiria tris poveikio priemonių (drausminių nuobaudų) rūšis - įspėjimą, teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų bei teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą. Šios poveikio priemonės yra nurodytos sunkėjimo tvarka, tai yra įspėjimas yra švelniausia poveikio priemonė, o teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas yra griežčiausia poveikio priemonė. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasirinko pritaikyti antrąją pagal griežtumą poveikio priemonę, tačiau atsakovas nenurodė jokių motyvų, kodėl pasirinko būtent tokią griežtą poveikio priemonę ir jos terminą, o ne kitas priemones, pavyzdžiui įspėjimą ar teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 6 mėnesiams.

5. Pagal JANĮ 137 straipsnio 1 dalį, priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę; 2) atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes. Atsakovas priimdamas ginčijamą Įsakymą jame motyvuotai nevertino nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumo, trukmės, atsakomybę sunkinančių arba lengvinančias aplinkybių. Taigi buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

6. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo, turi vadovautis ir savo paties poveikio priemonių skyrimo praktika kitų nemokumo administratorių atžvilgiu. Viešai skelbiama informacija atsakovo interneto svetainėje (paskirtų poveikio priemonių informacija, viešos ataskaitos ir kiti duomenys) patvirtina kitokią atsakovo praktiką kitų nemokumo administratorių atvejais. Net ir už sunkius pažeidimus (pavyzdžiui, leidimą licencijuojama veikla užsiimti neturinčiam teisės asmeniui) buvo skirtos gerokai švelnesnės poveikio priemonės - įspėjimai arba teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas iki 6 mėnesių. Nei vienu atveju nebuvo pritaikyta poveikio priemonė - būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas daugiau nei 6 mėnesių terminui.

7. Atsakovas, priimdamas sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, nukrypo ir nuo savo paties taikomos poveikio priemonių skyrimo praktikos ir į ją neatsižvelgė. Drausminė nuobauda skiriama įvertinus ir įsitikinus, jog ji yra teisinga ir atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Atsakovas, be kita ko, privalo įvertinti ir tai, ar nuobaudos skyrimas yra adekvatus padarytam bankroto administratoriaus pažeidimui. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas nesilaikė aukščiau nurodytų principų ir drausminę nuobaudą paskyrė visiškai neadekvačią ir neproporcingą padarytam pažeidimui.

8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų argumentas, jog Įsakymas nėra pakankamai motyvuotas, motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas, yra nepagrįstas ir paremtas tik deklaratyviais teiginiais. Pažymėjo, kad net vertinant pačią Išvadą, kurį yra sudėtinė Įsakymo dalis, akivaizdu, jog visi Tarnybos nustatyti pažeidimai yra pagrįsti ir įvertinti faktiniais duomenimis, kurie buvo surinkti patikrinimo metu. Išvados projektas pareiškėjams buvo pateiktas 2020 m. spalio 23 d., todėl jie turėjo per 5 darbo dienas pateikti papildomus paaiškinimus, tačiau to nepadarė, todėl Išvadoje nėra atsižvelgta į pareiškėjų 2021 m. sausio 8 d. Komitetui pateiktus papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Nepaisant fakto, kad nustatytas reglamentavimas neįpareigoja Tarnybos vertinti pareiškėjų pavėluotai pateiktų paaiškinimų, Tarnyba vis tik juos įvertino 2021 m. sausio 19 d. Tarnybos teikimu Nr. D4-127, bei nustatė, kad pateikti papildomi paaiškinimai ar papildomi dokumentai nesudaro pagrindo keisti Administratoriaus patikrinimo metu nustatytų pažeidimų vertinimo. Todėl priimant Įsakymą nebuvo jokio teisinio pagrindo atsižvelgti į pareiškėjų pateiktus papildomus paaiškinimus.

10. Vertindamas pareiškėjų argumentus, kad Tarnyba nevertino nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumo, trukmės, atsakomybę sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių, atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjai visiškai nėra įsigilinę (arba ignoruoja) pačią Išvadą, kurios 17 lape yra išvardinta nustatytų pažeidimų reikšmingumas ir trukmė, o Išvados 19 lape yra nurodytos pareiškėjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nebendradarbiavimas su Tarnyba jai atliekant veiklos patikrinimą; pakartotinai per 3 metus nuo poveikio priemonės skyrimo padarytas pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta JANĮ nustatyta poveikio priemonė (Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V4-222 Administratoriui skirta poveikio priemonė – įspėjimas). Pabrėžė, kad pareiškėjams patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

11. Atsakovas pareiškėjų skundo teiginius, kad Tarnybos direktoriaus Įsakymu paskirta poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga padarytiems pažeidimams, jog Tarnyba, priimdama sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, nukrypo ir nuo savo paties taikomos poveikio priemonių skyrimo praktikos ir į ją neatsižvelgė, vertino kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad kiekvieno nemokumo administratoriaus veiksmai yra vertinami individualiai, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas, taip pat kokią nuobaudą skirti yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Pareiškėjų atveju Tarnybos direktorius, įvertinęs patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir jų teisinį ir faktinį vertinimą, išdėstytą Išvadoje, nustatytas sunkinančias aplinkybes, remdamasis 2021 m. sausio 8 d. vykusiame Komiteto posėdyje pareikšta nuomone, kuria Komitetas pritarė siūlomoms pareiškėjams skirtinoms poveikio priemonėms, Įsakymu skyrė jiems poveikio priemonę – teisės būti paskirtu nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metų. Atsakovo vertinimu, naudojimasis diskrecija savaime nedaro Įsakymo neteisėtu ar nepagrįstu, o pareiškėjai iš esmės skunde nepateikė jokių įrodymų, kad Tarnyba įgyvendindama savo diskrecijos teisę padarė kokių aiškių aplinkybių vertinimo ar teisės taikymo klaidų ir būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame Administratoriaus patikrinime.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V4-56 patvirtintas 2020 m. planuojamų tikrinti nemokumo administratorių sąrašas, kuriame numatytas ir UAB „Versluva“ veiklos patikrinimas. Tarnyba 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (10.10 E) D2-1068 informavo Administratorių, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. bus atliekamas visapusiškas planinis veiklos patikrinimas, administruojant BUAB „Šiaulių autovizija“ (toliau – ir Įmonė) nemokumo procesą bei paprašė iki 2020 m. gegužės 15 d. Tarnybai pateikti rašte nurodytus, patikrinimui reikalingus dokumentus bei informaciją.

14. Administratorius iki 2020 m. balandžio 17 d. rašte Nr. (10.10 E) D2-1068 nustatyto termino dokumentų ir informacijos nepateikė, todėl Tarnyba 2020 m. gegužės 20 d. elektroniniu paštu Administratoriaus pakartotinai paprašė pateikti Tarnybai patikrinimui reikalingą informaciją iki 2020 m. gegužės 27 d. Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (10.10E)D2-2001 informavo Administratorių, kad atsižvelgiant į tai, jog Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V4-167 Administratoriui skirta poveikio priemonė – teisė administruoti nemokumo procesus panaikinimas, todėl nuspręsta patikrinimą administruojant BUAB „Šiaulių autovizija“ nemokumo procesą nutraukti. Patikrinimo procesas buvo atnaujintas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020 sustabdžius įsakymo Nr. V4-167 galiojimą.

15. Administratoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d., 2020 m. rugsėjo 17 d., 2020 m. spalio 13 d. elektroniniu paštu paprašyta pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Administratorius 2020 m. spalio 23 d. elektroniniu būdu supažindintas su išvados projektu Nr. D4-2184 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Versluva“ visapusiško planinio veiklos patikrinimo“, nurodyta, kad vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86 patvirtintų Nemokumo administratorių veiklos patvirtinimo taisyklių 65 punktu, administratorius turi teisę per 5 darbo dienas nuo išvados projekto gavimo dienos pareikšti savo nuomonę dėl išvados projekto ir pateikti papildomus paaiškinimus bei duomenis.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas per nustatytą terminą pastabų dėl išvados projekto nepateikė. Tarnyba 2020 m. lapkričio 10 d. parengė išvadą Nr. D4-2335 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Versluva“ visapusiško planinio veiklos patikrinimo“. Išvadoje nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Administratorius, administruodamas Įmonės nemokumo procesą, pažeidė: Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 3 punktą (Administratorius ne laiku informavo Įmonės kreditorius apie Įmonei iškeltą bankroto bylą (terminas praleistas 28 kalendorines dienas));

ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 11 punktą, 19 straipsnio 1 dalį (Administratorius neįspėjo 1 Įmonės darbuotojo apie darbo sutarties su Įmone nutraukimą); ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 11 punktą, 19 straipsnio 1 dalį (Administratorius, nesuėjus įstatyme nustatytam 15 darbo dienų terminui, atleido dalį Įmonės darbuotojų, kitą dalį – praleidus šį terminą 1 darbo dieną); ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą (Administratorius ne laiku atleido Įmonės vadovą iš Įmonės (terminas praleistas 4 kalendorines dienas)); Duomenų teikimo taisyklių 3.4.1 punktą (Administratorius ne laiku pateikė Tarnybai ataskaitą teismui patvirtinus Įmonės kreditorių reikalavimus (terminas praleistas 2 metus));

ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 17 punktą (Administratorius ne per nustatytą terminą sušaukė pirmąjį Įmonės kreditorių susirinkimą (terminas praleistas 46 darbo dienas)); ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktą (Administratorius pirmajam Įmonės kreditorių susirinkimui pateikė tvirtinti Ataskaitą, kurioje nebuvo pateikti visi reikalaujami duomenys apie Įmonę); ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, 36 straipsnio 4 dalį (Administratorius pirmojo Įmonės kreditorių susirinkimo metu nepateikė kreditoriams svarstyti Įmonės administravimo išlaidų sąmatos projekto);

ĮBĮ 32 straipsnio 2 dalį (Administratorius ne laiku informavo Juridinių asmenų registrą apie teismo priimtą nutartį pripažinti Įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (terminas praleistas 6 darbo dienas)); Duomenų teikimo taisyklių 3.1.3, 3.4.1 punktus (Administratorius ne laiku pranešė Tarnybai apie teismo nutartį pripažinti Įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (terminas praleistas vienerius metus), o taip pat ne laiku pateikė Tarnybai ataskaitą teismui priėmus nutartį dėl Įmonės likvidavimo (terminas praleistas beveik vienerius metus));

ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalį (Administratorius nesiėmė veiksmų dėl Įmonės likvidavimo termino pratęsimo, t. y. iki Įmonės likvidavimo termino pabaigos (2019 m. rugpjūčio 29 d.) nesušaukė kreditorių susirinkimo dėl Įmonės likvidavimo termino pratęsimo ir kreipimosi į teismą dėl šio termino pratęsimo); ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punktą, JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 18 punktą (Administratorius nesudarė (neužtikrino sudarymo) 2016-2019 metų Įmonės finansinės atskaitomybės rinkinių); ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punktą, JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 18 punktą (Administratorius nesudarė (neužtikrino sudarymo) Įmonės likvidavimo pradžios finansinės atskaitomybės rinkinių);

JANĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Duomenų teikimo taisyklių 6.1.2 punktą (Administratorius Tarnybai teiktoje 2019 metų Įmonės bankroto proceso ataskaitoje pateikė neteisingus duomenis apie Įmonę); JANĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Duomenų teikimo taisyklių 14.2 punktą (Administratorius nepateikė tarnybos prašytos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų dėl dalies tikrinamų pareigų vykdymo ir tokiais savo veiksmais trukdė Tarnybai pasiekti planinio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslą – surinkti ir įvertinti informaciją apie administratoriaus veiklą administruojant juridinių asmenų nemokumo procesus bei suteikti jam metodinę pagalbą).

Išvadoje siūloma Administratoriui juridiniam asmeniui, kaip pažeidimus padariusiam nemokumo administratoriui, skirti poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą, o G. Š., kaip Administratoriaus juridinio asmens darbuotojai, iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. atsakingai už Įmonės nemokumo administravimą, skirti poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

17. Tarnyboje 2021 m. sausio 8 d. gautas Administratoriaus 2021 m. sausio 7 d. paaiškinimas dėl Išvados ir papildomi dokumentai. Paaiškinimuose nurodyta, kad Administratorius ne laiku informavo kreditorius dėl bankroto bylos iškėlimo dėl sveikatos problemų. Dėl traumos buityje, plyšo kelio meniskas, nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. liepos 15 d. įgaliotas asmuo G. Š. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. UAB „Versluva“ tuo metu dirbo viena darbuotoja. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui nedelsiant buvo imtasi priemonių toliau vykdyti bankroto procedūrą.

Apie darbo sutarties nutraukimą įspėjo visus darbuotojus, raštai buvo išsiųsti el. paštu buhalterei – apskaitininkei A. J., kuri ir įteikė darbuotojams 2016 m. birželio 15 d. Tik vėliau buvo patikslintas įteikimas direktoriui, nes jis tuo metu sirgo. Todėl jam pakartotinai įteiktas pranešimas 2016 m. birželio 17 d. Darbuotojų atleidimo datos skyrėsi, nes buvo gautas darbuotojo R. Z. prašymas atleisti jį anksčiau įstatymo numatyto termino, nes jis turėjo išvykti dirbti į užsienį ir ten oficialiai pasirašyti darbo sutartį, todėl jo prašymas buvo patenkintas ir jis atleistas anksčiau termino.

Direktorius A. Z. buvo įspėtas dėl atleidimo 2016 m. birželio 17 d., todėl atitinkamai ir vėliau atleistas. Dėl sveikatos problemų ir didelio darbo krūvio, tam momentui viena administravo virš 50 įmonių, nespėjo laiku pateikti Tarnybai ataskaitų dėl patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Dėl sveikatos problemų įgaliotas asmuo nedirbo nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. liepos 15 d. bei nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. spalio 31 d. ir dėl didelio darbo krūvio, pirmas kreditorių susirinkimas buvo sušauktas pavėluotai.

Pirmam susirinkimui buvo pateikta pilna administratoriaus ataskaita, kurioje neatsispindėjo tik informacija apie įmonės dalyvius – akcininkus ir įstatinį kapitalą bei 5 darbuotojų atleidimą, nors buvo pateikta informacija apie tai, kad įmonėje nebeliko dirbančių asmenų ir, kad Garantiniam fondui pateikta paraiška. Nurodė, kad ši informacija nebuvo labai svarbi kreditoriams, nes ataskaita su visa kita medžiaga ir balsavimo biuleteniu buvo išsiųsti kreditoriams iki susirinkimo ir nei vienas iš jų nepaprašė papildomos informacijos.

Administratorius neteikė svarstyti pirmam susirinkimui administravimo išlaidų sąmatos, nes pagal susirinkimo darbotvarkę 3 klausimu buvo svarstomas klausimas dėl Kreditorių komiteto rinkimo ir įgaliojimų jam suteikimo. Priimtas nutarimas, kuriuo buvo patvirtinti 5 kreditorių komiteto nariai ir komitetui suteiktos visos susirinkimo teisės, taip pat ir teisė tvirtinti išlaidų sąmatą, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Tai ir buvo padaryta pirmame kreditorių komiteto posėdyje. BUAB „Šiaulių autovizija“ bankroto byla nėra elektroninė EPP sistemoje, todėl bankroto administratoriui procesiniai dokumentai buvo siunčiami paštu.

Gali būti, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. priimta nutartis dėl likvidavimo galėjo atkeliauti pavėluotai, todėl ir Registrų centrui buvo pateikta 6 dienomis vėliau. Dėl sveikatos problemų ir didelio darbo krūvio, tam momentui viena administravo virš 50 įmonių, nespėjo laiku ir tinkamai atlikti paminėtų Išvadoje veiksmų (dėl Išvadoje nurodytų 10-13 pažeidimų). Administratorius susipainiojo, nes nebuvo apmokytas tinkamai naudotis naujoje AVNIS sistemoje ir klaidingai pateikė pirmą įmonės ataskaitą, tačiau apie šią klaidą sužinojo tik dabar, t. y.

Tarnyba virš metų matė tą klaidą ir neinformavo dėl ištaisymo. Paaiškinimuose be kita ko nurodė, kad neteikė likusios informacijos apie bankroto proceso eigą, nes matė ir jautė priešiškai nusiteikusių Tarnybos vadovų ir jų pavaldinių elgesį, jų šališkumą.

18. Teismas nurodė, kad 2021 m. sausio 8 d. įvyko Nemokumo priežiūros komiteto (toliau – ir Komitetas) posėdis (2020 m. sausio 15 d. Protokolas Nr. N-7), kuriame buvo nutarta nepritarti Tarnybos siūlymui skirti UAB „Versluva“ ir G. Š. poveikio priemonės – panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus ir pasiūlė skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metams.

19. Tarnyba 2021 m. sausio 19 d. teikimu Nr. D4-127 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Versluva“ 2020-01-08 papildomų paaiškinimų ir dokumentų vertinimo“ įvertino pavėluotai pateiktus Administratoriaus paaiškinimus ir dokumentus. Teikime konstatuota, kad pateikti paaiškinimai bei papildomi dokumentai nesudaro pagrindo keisti Administratoriaus visapusiško planinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus bei nurodyta, jog pažeistas JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 9 punktas, nes Administratorius, neteikdamas Tarnybai prašomos informacijos, reikalingos patikrinimui atlikti, nesudarė sąlygų Tarnybai atlikti Administratoriaus veiklos priežiūrą. Teikime buvo siūloma nekeisti Išvadoje nurodytus Administratoriaus pažeidimus ir papildomai konstatuoti JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 9 punkto pažeidimą.

20. Tarnyba 2021 m. sausio 20 d. įsakyme Nr. V4-12 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriams UAB „Versluva“ ir G. Š. skyrimo“ konstatavo, kad Administratorius administruodamas Įmonės bankroto procesą pažeidė pažeidimų padarymo metu galiojusio IBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 5 dalies 11, 14, 16, 17, 25 punktus, 19 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 2 dalį, 33 straipsnio 7 dalį, 36 straipsnio 4 dalį, JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 18 punktą, 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 130 straipsnio 1 dalies 9 punktą, Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 208, 3.4.1 p., Taisyklių, patvirtintų 2017 m. kovo 31 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V4-44, 3.1.3, 3.4.1 p., Taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V4-190, 6.1.2 p., Taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V4-174, 14.2 p. Tarnybos direktorius, įvertinęs Administratoriaus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, nurodytą Išvadoje, 2021 m. sausio 8 d. Administratoriaus pateiktus papildomus paaiškinimus ir dokumentus, remdamasis 2021 m. sausio 8 d. vykusiame Komiteto posėdyje pateikta nuomone, užfiksuota Komiteto 2021 m. sausio 15 d. posėdžio protokole Nr. N-7, vadovaudamasis JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nusprendė Administratoriui, kaip subjektui, atsakingam už Įmonės nemokumo proceso administravimą, skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metų, o G. Š., kaip Administratoriaus darbuotojai (fizinis nemokumo administratorius), faktiškai atlikusiai Įmonės nemokumo administravimo veiksmus, dėl kurių nustatyti pažeidimai, skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtai nemokumo administratore administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metų.

21. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis JANĮ, IBĮ, Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus, kad Įsakymas nėra pakankamai motyvuotas, priimto sprendimo motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas, o pritaikytos poveikio priemonės yra neproporcingos, nurodė, jog pareiškėjai skunde tik deklaratyviai nurodo, kad Įsakymas nėra pakankamai motyvuotas, priimto sprendimo motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teismas pažymėjo, kad vertinant Išvadą, kurį yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis, yra akivaizdu, jog visi Tarnybos nustatyti pažeidimai yra pagrįsti ir įvertinti faktiniais duomenimis, kurie buvo surinkti patikrinimo metu. Išvadoje nurodyti administracinio sprendimo priėmimo motyvai sudaro pagrindą teigti, kad ginčijamas Įsakymas grindžiamas objektyviais duomenimis, yra aiškiai argumentuotas. Pareiškėjai skunde nenurodė objektyvių duomenų, paneigiančių nustatytų pažeidimų pagrįstumą.

23. Teismas nurodė, kad Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86 (toliau – ir Patikrinimų taisyklės) 65 punkte yra nustatyta, jog Administratorius turi teisę per 5 darbo dienas nuo išvados projekto įteikimo dienos Tarnybai raštu arba elektroninėmis priemonėmis pareikšti savo nuomonę dėl išvados projekto ir (ar) pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus.

24. Teismas nustatė, kad pareiškėjams išvados projektas buvo pateiktas 2020 m. spalio 23 d., taigi jie turėjo teisę per 5 darbo dienų terminą pateikti savo nuomonę dėl išvados projekto bei papildomus paaiškinimus, tačiau to nepadarė, todėl pačioje Išvadoje ir negalėjo būti atsižvelgta į pareiškėjų poziciją. Pareiškėjai savo paaiškinimus Komitetui pateikė tik 2021 m. sausio 8 d., juos Tarnyba išanalizavo ir įvertino 2021 m. sausio 19 d. teikime Nr. D4-127.

25. Teismas vertino, kad Tarnyba pagrįstai nustatė, jog pateikti papildomi paaiškinimai ir papildomi dokumentai nesudaro pagrindo keisti patikrinimo metu nustatytų Administratoriaus pažeidimų vertinimo. Atitinkamai dėl to, kad pareiškėjų paaiškinimai buvo išanalizuoti atskiru teikimu, Įsakyme ir pažymėta, jog buvo įvertinti pareiškėjų paaiškinimai, tačiau juos įvertinus kaip nešalinančius nustatytų pažeidimų aplinkybių, į juos ir nebuvo atsižvelgta priimant Įsakymą. Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad Administratoriaus paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, susijusios su nurodytu dideliu darbo krūviu ir Administratoriaus juridinio asmens darbuotojos G. Š. 2016–2020 metais turėtu nedarbingumu, negali būti laikomos pagrįstomis bei pateisinančiomis Išvadoje konstatuotų pažeidimų padarymą. Įmonės bankroto procesą vykdyti yra paskirtas Administratorius juridinis asmuo, kuris, įgaliojęs savo darbuotoją, privalo užtikrini tinkamą ir nepertraukiamą Įmonės bankroto proceso administravimą. Administratorius turi organizuoti savo darbą taip, kad pradėtos vykdyti bankroto procedūros būtų vykdomos nuosekliai, laikantis nustatytos tvarkos ir terminų. Administratorius turėjo laiku imtis aktyvių organizacinių veiksmų ir užtikrinti operatyvų Įmonės bankroto proceso administravimą.

26. Teismas nesutiko su pareiškėjų skundo argumentais, kad Tarnyba nevertino nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumo, trukmės, atsakomybę sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių. Išvadoje nurodyta, kad Tarnyboje buvo įvertintas nustatytų pažeidimų reikšmingumas bei trukmė, nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nebendradarbiavimas su Tarnyba jai atliekant veiklos patikrinimą; pakartotinai per 3 metus nuo poveikio priemonės skyrimo padarytas pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta JANĮ nustatyta poveikio priemonė (Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V4-222 Administratoriui skirta poveikio priemonė – įspėjimas). Išvadoje nurodyta ir tai, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas taip pat nesutiko, kad Įsakymu paskirta poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga padarytiems pažeidimams bei, jog skiriant poveikio priemonę buvo nukrypta nuo savo paties taikomos poveikio priemonių skyrimo praktikos.

27. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad kiekvieno nemokumo administratoriaus veiksmai turi būti vertinami individualiai, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog nuobaudos skyrimas arba neskyrimas, taip pat kokią nuobaudą paskirti yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone yra tinkamiausias.

28. Tarnybos direktorius, priimdamas Įsakymą, įvertino patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei Komiteto nuomonę (JANĮ 137 str. 4 d.), kuri ginčo atveju ir pasiūlė direktoriui skirti poveikio priemonę – teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesą apribojimą 1,5 metų terminui, nes Išvadoje buvo siūloma skirti poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

29. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog priimant sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo netinkamai buvo įvertintas nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumas ir trukmė bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Priešingai, Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad Administratorius nepakankamai aktyviai ir operatyviai veikė administruodamas Įmonės nemokumo procesą, neatliko Išvadoje nurodytų pareigų arba jas atliko netinkamai, praleisdamas teisės aktuose nustatytus terminus. Išvadoje nustatytas pažeidimas dėl ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto netinkamo vykdymo, kadangi Administratorius ne laiku informavo Įmonės kreditorius apie Įmonei iškeltą bankroto bylą, truko net 28 kalendorines dienas; pateikti Tarnybai ataskaitą teismui patvirtinus Įmonės kreditorių reikalavimus Administratorius praleido net 2 metus; terminą sušaukti pirmąjį Įmonės kreditorių susirinkimą Administratorius praleido net 46 darbo dienas; pranešti Tarnybai apie teismo nutartį pripažinti Įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto vėlavo vienerius metus, taip pat, kaip ir ataskaitos Tarnybai pateikimą teismui priėmus nutartį dėl Įmonės likvidavimo.

30. Juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančiuose teisės aktų nuostatose įtvirtintas nemokumo proceso operatyvumo principas įgyvendinamas įstatyme nustatant konkrečius terminus tam tikroms procedūroms atlikti, kurių Administratorius privalo griežtai laikytis. Administratorius, kaip savo veiklos profesionalas, turi dėti maksimalias pastangas siekiant išlaikyti juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančiuose teisės aktų nuostatose nustatytus terminus nemokumo procedūroms atlikti. Administratorius turi tiksliai vykdyti ir jam priklausančias pareigas, susijusias su metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų, likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rengimo užtikrinimu.

31. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje aiškiai nurodytas nustatytų pažeidimų reikšmingumas.

32. Teismas nurodė, kad priimant ginčijamą Įsakymą buvo įvertinta, jog Administratoriaus atsakomybę lengvinančių aplinkybių patikrinimo metu nustatyta nebuvo. Priimant Įsakymą buvo atsižvelgiama į tai, kad buvo nustatytos Administratoriaus atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nebendradarbiavo su Tarnyba jai atliekant veiklos patikrinimą bei pakartotinai per 3 metus nuo poveikio priemonės skyrimo nemokumo administratorius padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta įstatyme nustatyta poveikio priemonė (įspėjimas). Administratoriaus veikloje ne kartą buvo konstatuoti iš esmės panašūs patikrinimo metu nustatyti pažeidimai (informacijos neteikimas, nustatytų terminų nesilaikymas). Administratoriui ir Administratoriaus juridinio asmens darbuotojai G. Š. už ankstesnio Administratoriaus patikrinimo metu (Tarnybos 2020 m. kovo 9 d. išvada Nr. D4-389) nustatytus pažeidimų padarymo metu galiojusio ĮBĮ pažeidimus Tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V4-73 buvo skirta poveikio priemonė – įspėjimas, o taip pat Administratoriui – nurodymas ištaisyti patikrinimo metu nustatytus veiklos trūkumus. Už paskirto nurodymo nevykdymą Administratoriui Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V4-167 buvo skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas ir nuspręsta Administratorių išbraukti iš nemokumo administratorių sąrašo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020 buvo sustabdytas Įsakymo galiojimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

33. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytu vertinimu, kad naudojimasis diskrecija savaime nedaro Įsakymo neteisėtu ar nepagrįstu, o pareiškėjai skunde nepateikė jokių įrodymų, kad Tarnyba, įgyvendindama savo diskrecijos teisę, būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo ar teisės taikymo klaidų ir būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame Administratoriaus patikrinime.

34. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų pateiktuose pavyzdžiuose dėl kitiems administratoriams paskirtų poveikio priemonių nenurodyta jokių faktinių aplinkybių, buvusių tiems subjektams skiriant poveikio priemones. Tokiu būdu, nenurodant kuo tais atvejais aplinkybės buvo panašios, pareiškėjams taikytos poveikio priemonės klausimas apskritai negali būti lyginamas su kitais pareiškėjų skunde nurodytais poveikio priemonių taikymo atvejais.

35. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis išdėstytais motyvais bei ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatavo, kad skundžiamas Tarnybos Įsakymas yra teisėtas, o pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jį panaikinti.

III. 36. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjų skundą tenkinti.

37. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Akcentuoja, kad teismo nurodyti motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra netinkamai įvertinti, todėl nepagrįsti ir naikintini.

38. Teigia, kad visos aplinkybės, susijusios su pažeidimais buvo nurodytos Tarnybai pateiktuose paaiškinimuose ir skunde pirmosios instancijos teismui bei teismo posėdyje, tačiau teismas jų neįvertino ir neanalizavo. Pirmosios instancijos teismas netyrė konkrečių pažeidimo aplinkybių, nevertino pažeidimo reikšmingumo ir pareiškėjų nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visi Tarnybos nustatyti pažeidimai yra pagrįsti ir įvertinti faktiniais duomenimis, kurie buvo surinkti patikrinimo metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovas nesugebėjo paaiškinti, kodėl nebuvo pašalinti nurodyti motyvai iš sprendimo ir kodėl į jį nebuvo atsižvelgta.

39. Pareiškėjai pažymi, kad skundžiamame Įsakyme atsakovas nors ir deklaratyviai nurodė, jog vadovavosi 2021 m. sausio 8 d. nemokumo administratoriaus UAB „Versluva“ pateiktais papildomais paaiškinimais ir dokumentais, tačiau iš paties Įsakymo turinio akivaizdu, kad į juos niekaip neatsižvelgė, 2020 m. lapkričio 10 d. išvadoje Nr. D4-2335 nurodytų aplinkybių vertinimo, nors ir gavęs papildomus dokumentus, niekaip nepakeitė. Atsakovas net nepakeitė akivaizdžių aplinkybių, kurias paneigiantys dokumentai buvo pateikti atsakovui (2, 3, 4 išvadoje nurodyti pažeidimai). Tai taip pat patvirtina, kad atsakovas nekeitė ir kitų aplinkybių vertinimo ir nesivadovavo pateiktais paaiškinimais.

40. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog 2, 3, 4 punktuose nurodytų pažeidimų nebuvo ir šių pažeidimų iš skundžiamo Įsakymo motyvų nepašalino. Atsakovas netinkamai motyvavo Įsakymą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas bei teismų praktikoje įtvirtintus viešojo administravimo akto teisėtumo reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų neįvertino.

41. Pareiškėjai dėl pritaikytos poveikio priemonės proporcingumo nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, parinkdamas poveikio priemonę, nenurodė jokių motyvų, kodėl pasirinko būtent tokią griežtą poveikio priemonę ir jo terminą, o ne kitas priemones, pavyzdžiui įspėjimą ar teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 6 mėnesiams.

42. Pareiškėjai akcentuoja, kad JANĮ 137 straipsnio 1 dalis numato, jog priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę; 2) atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą, jame motyvuotai nevertino nei nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumo, trukmės, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Taigi buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsakovas priimdamas sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo turi vadovautis ir savo paties poveikio priemonių skyrimo praktika kitų nemokumo administratorių atžvilgiu. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Tarnyba kitais atvejais net ir už sunkius pažeidimus (pavyzdžiui, leidimą licencijuojama veikla užsiimti neturinčiam teisės asmeniui) skiria gerokai švelnesnės poveikio priemones. Nei vienu atveju nebuvo pritaikyta poveikio priemonė – būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas daugiau nei 6 mėnesių terminui.

43. Pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino pareiškėjų nurodytų motyvų dėl atsakovo praktikos skiriant drausmines nuobaudas nemokumo administratoriams. Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad tariamai nenurodyta jokių faktinių aplinkybių, buvusių tiems subjektams skiriant poveikio priemones. Priešingai, pareiškėjas pateikė viešai prieinamą informaciją apie skirtas nuobaudas. Šioje informacijoje yra nurodoma tiek trumpos konkrečios aplinkybės, tiek ir taikyta nuobaudos rūšis. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, neteikė išsamių atsakovo sprendimų ar kitų rašytinių įrodymų dėl kitų nemokumo administratorių situacijų, nors tokią įrodinėjimo pareigą atsakovas turėjo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepašalino šio neaiškumo, jeigu manė, kad toks neaiškumas yra.

44. Pareiškėjai nesutinka, kad jiems taikytos poveikio priemonės negali būti lyginamos su kitiems nemokumo administratoriams skirtomis priemonėmis. Nors atsakovas ir turi diskreciją, tačiau ši diskrecija nėra neribota, ją riboja tiek teisės aktai, tiek ir paties atsakovo praktika. Nesuderinama su teisingumo principu toks naudojimasis diskrecija, kai toje pačioje ar panašioje situacijoje esantys asmenys yra vertinami itin skirtingai.

45. Pažymi, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šiuo atveju atsakovas, priimdamas Įsakymą, nukrypo ir nuo savo paties taikomos poveikio priemonių skyrimo praktikos ir į ją neatsižvelgė. Drausminė nuobauda skiriama įvertinus ir įsitikinus, jog ji yra teisinga ir atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Atsakovas, be kita ko, privalo įvertinti ir tai, ar nuobaudos skyrimas yra adekvatus padarytam bankroto administratoriaus pažeidimui. Šiuo atveju, pareiškėjų įsitikinimu, atsakovas nesilaikė nurodytų principų ir drausminę nuobaudą paskyrė visiškai neadekvačią ir neproporcingą padarytam pažeidimui.

46. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

47. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kadangi Patikrinimų taisyklių 65 punkte yra nustatyta, jog Administratorius turi teisę per 5 darbo dienas nuo išvados projekto įteikimo dienos Tarnybai raštu arba elektroninėmis priemonėmis pareikšti savo nuomonę dėl išvados projekto ir (ar) pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Išvados projektas pareiškėjams buvo pateiktas 2020 m. spalio 23 d., taigi jie turėjo 5 darbo dienas pateikti papildomus paaiškinimus, tačiau to nepadarė, todėl pačioje Išvadoje nėra atsižvelgta į pareiškėjų Komitetui 2021 m. sausio 8 d. pateiktus papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Nepaisant fakto, kad nustatytas reglamentavimas neįpareigoja Tarnybos vertinti pareiškėjų pavėluotai pateiktų paaiškinimų, tačiau vis tik Tarnyba juos įvertino 2021 m. sausio 19 d. Tarnybos teikimu Nr. D4-127, bei nustatė, kad pareiškėjų pateikti papildomi paaiškinimai ar papildomi dokumentai nesudaro pagrindo keisti Administratoriaus patikrinimo metu nustatytų pažeidimų vertinimo.

48. Vertinant detaliau pareiškėjų nurodomus argumentus dėl apeliacinio skundo lentelės 2, 3, 4 punktuose aprašytų pažeidimų, reikėtų atkreipti dėmesį, kad šie pažeidimai taip pat buvo vertinti minėtame Tarnybos teikime, pvz.: Išvados 2.1 punkte (atitinkantis apeliacinio skundo lentelės 2 punktą) buvo konstatuotas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 11 punkto ir 19 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes Administratorius neįspėjo vieno Įmonės darbuotojo apie darbo sutarties su Įmone nutraukimą. Pareiškėjų 2021 m. sausio 8 d. paaiškinimai ir dokumentai nepaneigė Tarnybos nustatyto pažeidimo, todėl Teikime (2 psl.) taip pat buvo nurodyta: „Pažymėtina, kad atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Administratorius apie darbo sutarties su Įmone nutraukimą neįspėjo 1 Įmonės darbuotojo, t. y. E. R.. Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, jog minėtas Įmonės darbuotojas būtų įspėtas apie darbo sutarties su Įmone nutraukimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga įspėti apie būsimą darbo sutarties nutraukimą su įmone yra nustatyta (turi būti įvykdyta) būtent nemokumo administratoriui, o ne kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, Administratoriaus papildomai pateikti paaiškinimai ir dokumentai nesudaro pagrindo keisti Išvados dėl nustatyto pažeidimo.“ . Taigi, tiek šis pavyzdys, tiek kiti pareiškėjų apeliaciniame skunde minimi atvejai įrodo, kad Tarnyba Įsakyme tinkamai juos įvertino bei akivaizdžiai paneigia pareiškėjų teiginius, kad šie pažeidimai buvo nustatyti nepagrįstai. Visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas taip pat vertino vadovaudamasis byloje pateiktais dokumentais, taigi pareiškėjų teiginys, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aplinkybių neanalizavo yra visiškai nepagrįstas.

49. Atsakovas nurodo, kad vertinant pareiškėjų argumentus, jog Tarnyba Įsakyme motyvuotai nevertino nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumo, trukmės, atsakomybę sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių, akivaizdu, kad pareiškėjai visiškai nėra įsigilinę (arba ignoruoja) pačią Išvadą, kurios 17 lape yra išvardinta nustatytų pažeidimų reikšmingumas ir trukmė, o Išvados 19 lape yra nurodytos pareiškėjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nebendradarbiavimas su Tarnyba jai atliekant veiklos patikrinimą, pakartotinai per 3 metus nuo poveikio priemonės skyrimo padarytas pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta JANĮ nustatyta poveikio priemonė (Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V4-222 Administratoriui skirta poveikio priemonė – įspėjimas). Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėjams patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

50. Atsakovas taip pat visiškai nepagrįstu laiko pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytą teiginį, kad Įsakymu paskirta poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga padarytiems pažeidimams, kad Tarnyba, priimdama sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, nukrypo ir nuo savo pačios taikomos poveikio priemonių skyrimo praktikos ir į ją neatsižvelgė. Tarnyba pažymi, kad kiekvieno nemokumo administratoriaus veiksmai yra vertinami individualiai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes konkrečiu atveju, sunkinančias, lengvinančias aplinkybes, reikšmingumą, trukmę ir pan. Šiuo atveju Tarnyba visiškai pritaria teismo sprendimo argumentui, kad pareiškėjų pateiktuose pavyzdžiuose dėl kitiems administratoriams paskirtų poveikio priemonių nenurodyta jokių faktinių aplinkybių, buvusių tiems subjektams skiriant poveikio priemones. Tokiu būdu, nenurodant kuo tais atvejais aplinkybės buvo panašios, pareiškėjams taikytos poveikio priemonės klausimas apskritai negali būti lyginamas su kitais pareiškėjų skunde nurodytais poveikio priemonių taikymo atvejais.

51. Pareiškėjų atveju, Tarnybos direktorius, įvertinęs patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir jų teisinį ir faktinį vertinimą išdėstytą Išvadoje, nustatytas sunkinančias aplinkybes, remdamasis 2021 m. sausio 8 d. Komiteto posėdyje pareikšta nuomone, kuria Komitetas pritarė siūlomoms Įsakymu pareiškėjams skirtinoms poveikio priemonėms, skyrė jiems poveikio priemonę – teisės būti paskirtu nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metų. Tarnybos vertinimu, naudojimasis diskrecija savaime nedaro skundžiamo Įsakymo neteisėtu ar nepagrįstu, o pareiškėjai iš esmės skunde nepateikė jokių įrodymų, kad Tarnyba įgyvendindama savo diskrecijos teisę būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo ar teisės taikymo klaidų ir būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame Administratoriaus patikrinime. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 52. Administracinis ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2021 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. V4-12 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriams UAB „Versluva“ ir G. Š. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

53. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

54. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

55. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

56. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, turėjo įvertinti, ar ginčijamu atsakovo aktu pareiškėjams teisėtai ir pagrįstai skirtos poveikio priemonės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo naikinti pareiškėjų ginčijamo Įsakymo.

57. Byloje nustatyta, kad 2021m. sausio 20 d. Tarnybos direktoriaus įsakyme Nr. V4-12 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriams UAB „Versluva“ ir G. Š. skyrimo“ konstatuota, kad Administratorius administruodamas Įmonės bankroto procesą pažeidė pažeidimų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 5 dalies 11, 14, 16, 17, 25 punktus, 19 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 2 dalį, 33 straipsnio 7 dalį, 36 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 18 punktą, 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 130 straipsnio 1 dalies 9 punktą, Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 208, 3.4.1 p., Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų 2017-03-31 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V4-44, 3.1.3, 3.4.1 p., Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2019-07-29 įsakymu Nr. V4-190, 6.1.2 p., Duomenų apie juridinių asmenų nemokumo procesus teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020-08-04 įsakymu Nr. V4-174, 14.2 p. Tarnybos direktorius įvertinęs Administratoriaus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą išdėstytą Išvadoje, 2021-01-08 Administratoriaus pateiktus papildomus paaiškinimus ir dokumentus, remdamasis 2021-01-08 vykusiame Nemokumo priežiūros komiteto posėdyje pateikta nuomone, užfiksuota 2021-01-15 Nemokumo priežiūros komiteto posėdžio protokole Nr. N-7, vadovaudamasis JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nusprendė Administratoriui, kaip subjektui, atsakingam už Įmonės nemokumo proceso administravimą, skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metų, o G. Š., kaip Administratoriaus darbuotojai (fizinis nemokumo administratorius), faktiškai atlikusiai Įmonės nemokumo administravimo veiksmus, dėl kurių nustatyti pažeidimai, skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtai nemokumo administratore administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metų.

58. Minėta, jog po pareiškėjų veiklos patikrinimo Tarnyba 2020 m. lapkričio 10 d. parengė išvadą Nr. D4-2335 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Versluva“ visapusiško planinio veiklos patikrinimo“. Išvadoje nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Administratorius, administruodamas Įmonės nemokumo procesą, pažeidė: Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punktą (Administratorius ne laiku informavo Įmonės kreditorius apie Įmonei iškeltą bankroto bylą (terminas praleistas 28 kalendorines dienas));

ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 11 punktą, 19 straipsnio 1 dalį (Administratorius neįspėjo 1 Įmonės darbuotojo apie darbo sutarties su Įmone nutraukimą); ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 11 punktą, 19 straipsnio 1 dalį (Administratorius, nesuėjus įstatyme nustatytam 15 darbo dienų terminui, atleido dalį Įmonės darbuotojų, kitą dalį – praleidus šį terminą 1 darbo dieną); ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą (Administratorius ne laiku atleido Įmonės vadovą iš Įmonės (terminas praleistas 4 kalendorines dienas)); Duomenų teikimo taisyklių 3.4.1 punktą (Administratorius ne laiku pateikė Tarnybai ataskaitą teismui patvirtinus Įmonės kreditorių reikalavimus (terminas praleistas 2 metus));

ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 17 punktą (Administratorius ne per nustatytą terminą sušaukė pirmąjį Įmonės kreditorių susirinkimą (terminas praleistas 46 darbo dienas)); ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktą (Administratorius pirmajam Įmonės kreditorių susirinkimui pateikė tvirtinti Ataskaitą, kurioje nebuvo pateikti visi reikalaujami duomenys apie Įmonę); ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, 36 straipsnio 4 dalį (Administratorius pirmojo Įmonės kreditorių susirinkimo metu nepateikė kreditoriams svarstyti Įmonės administravimo išlaidų sąmatos projekto);

ĮBĮ 32 straipsnio 2 dalį (Administratorius ne laiku informavo Juridinių asmenų registrą apie teismo priimtą nutartį pripažinti Įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (terminas praleistas 6 darbo dienas)); Duomenų teikimo taisyklių 3.1.3, 3.4.1 punktus (Administratorius ne laiku pranešė Tarnybai apie teismo nutartį pripažinti Įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (terminas praleistas vienerius metus), o taip pat ne laiku pateikė Tarnybai ataskaitą teismui priėmus nutartį dėl Įmonės likvidavimo (terminas praleistas beveik vienerius metus));

ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalį (Administratorius nesiėmė veiksmų dėl Įmonės likvidavimo termino pratęsimo, t. y. iki Įmonės likvidavimo termino pabaigos (2019 m. rugpjūčio 29 d.) nesušaukė kreditorių susirinkimo dėl Įmonės likvidavimo termino pratęsimo ir kreipimosi į teismą dėl šio termino pratęsimo); ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punktą, JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 18 punktą (Administratorius nesudarė (neužtikrino sudarymo) 2016-2019 metų Įmonės finansinės atskaitomybės rinkinių); ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punktą, JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 18 punktą (Administratorius nesudarė (neužtikrino sudarymo) Įmonės likvidavimo pradžios finansinės atskaitomybės rinkinių);

JANĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Duomenų teikimo taisyklių 6.1.2 punktą (Administratorius Tarnybai teiktoje 2019 metų Įmonės bankroto proceso ataskaitoje pateikė neteisingus duomenis apie Įmonę); JANĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Duomenų teikimo taisyklių 14.2 punktą (Administratorius nepateikė tarnybos prašytos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų dėl dalies tikrinamų pareigų vykdymo ir tokiais savo veiksmais trukdė Tarnybai pasiekti planinio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslą – surinkti ir įvertinti informaciją apie administratoriaus veiklą administruojant juridinių asmenų nemokumo procesus bei suteikti jam metodinę pagalbą).

Išvadoje siūloma Administratoriui juridiniam asmeniui, kaip pažeidimus padariusiam nemokumo administratoriui, skirti poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą, o G. Š., kaip Administratoriaus juridinio asmens darbuotojai, iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. atsakingai už Įmonės nemokumo administravimą, skirti poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

59. Pagal JANĮ 136 straipsnio 3 dalį, jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1,2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš nurodytų poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą. Nemokumo administratorių veiklą priežiūros institucija prižiūri ir skiria poveikio priemones vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu, kiek šiame įstatyme nenumatyta kitaip, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (JANĮ 132 str. 2 d.). Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo turi atsižvelgti į nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę bei atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes (JANĮ 137 str. 1 d.), o prieš priimdama sprendimą skirti poveikio priemones apriboti teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus ir (ar) panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus, turi gauti Nemokumo priežiūros komiteto nuomonę (JANĮ 137 str. 4 d.).

60. Minėta, kad Nemokumo priežiūros komitetas (2020 m. sausio 15 d. Protokolas Nr. N-7) nepritarė Tarnybos siūlymui skirti UAB „Versluva“ ir G. Š. poveikio priemonę – panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus ir pasiūlė skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metams.

61. Atsižvelgdamas į pareiškėjų skundo teiginius, kad Įsakymas nėra pakankamai motyvuotas, priimto sprendimo motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas, o pritaikytos poveikio priemonės yra neproporcingos, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs bylos medžiagą bei taikytiną reguliavimą, pagrįstai sprendė, jog skundo tenkinimui ir Įsakymo naikinimui pagrindo nėra.

62. Pirmosios instancijos teismas, Išvadą pripažindamas sudėtine skundžiamo Įsakymo dalimi, vertino, kad visi Tarnybos nustatyti pažeidimai yra pagrįsti ir įvertinti faktiniais duomenimis, kurie buvo surinkti patikrinimo metu. Pažymėjo, jog Išvadoje nurodyti administracinio sprendimo priėmimo motyvai sudaro pagrindą teigti, kad ginčijamas Įsakymas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, jis yra aiškiai argumentuotas, o pareiškėjai skunde nenurodę objektyvių duomenų, kurie pagrįstų nustatytų pažeidimų nepagrįstumą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjai nepateikė savo nuomonės dėl Išvados projekto bei papildomų paaiškinimų, nors Išvados projektas nustatyta tvarka buvo pateiktas, bei tai, jog vėlesni pareiškėjų paaiškinimai įvertinti atskiru teikimu.

63. Preziumuojant, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, sprendime išsamiai vertinti nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumo, trukmės, atsakomybę sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių aspektai. Iš esmės pareiškėjų paaiškinimai vertintini kaip eilės pažeidimų pripažinimas bandant juos paaiškinti nereikšmingomis subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis ( pvz. informacijos apie bankroto proceso eigą neteikimas dėl santykio su Tarnybos darbuotojais ir kt.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių patikrinimo metu nustatyta nebuvo, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažintas nebendradarbiavimas su Tarnyba jai atliekant veiklos patikrinimą bei pakartotinai per 3 metus nuo poveikio priemonės skyrimo nemokumo administratoriui padaromas pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė. Pareiškėjų paaiškinimai ir teikti argumentai neduoda pagrindo kitokiam byloje nustatytų aplinkybių vertinimui ir ginčijamo administracinio akto ar pirmosios instancijos sprendimo pripažinimui ydingais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad priimant ginčijamą Įsakymą nebuvo pažeistos nei materialiosios nei proceso teisės normos.

64. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ ir G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė