2019-04-10 Nr. AB-9192-3-62-3-00158-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-270-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00158-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2018 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 1R-213) pakeitus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, yra pažeidžiama pareiškėjo teisė į sveikatą ir teisė nebūti kankinamam.

Pareiškėjo nuomone, 2018 m. spalio 19 d. įsakyme Nr. 1R-213 įtvirtinta nuteistųjų daiktų paėmimo tvarka, pagal kurią gali būti atimami ir sunaikinami daiktai, nesantys leistinų turėti daiktų sąraše ar viršijantys nustatytą bendrąją masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, jeigu nėra nurodyta giminaičių, sutuoktinio ar kitų asmenų, kuriems gali būti perduodami saugoti daiktai, riboja pareiškėjo teisę į nuosavybę. 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 1.5 punktas, kuris nustato, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, sukelia pareiškėjui neigiamus padarinius, nes nėra užtikrinama pareiškėjo sveikata ir gerovė laisvės atėmimo metu. Be to, 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 uždraudus naudoti sporto inventoriui skirtas pirštines, pareiškėjas nebegali užsiimti sportu šaltuoju metų laiku.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 buvo apribota pareiškėjo teisė rūpintis savo mityba ir sveikata. Pareiškėjas turi sveikatos sutrikimų, dėl ko jis turi naudoti vitaminus ir papildus, kuriuos šiuo metu yra draudžiama turėti, o tai kenkia pareiškėjo sveikatai. 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 buvo nustatyti papildomi ribojimai, dėl kurių pareiškėjas negali nusipirkti daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę, konservuotų, marinuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų. Be to, apribojus maisto ir pakuočių dydį iki 500 ml / g, laisvės atėmimo parduotuvės nespėjo prisitaikyti ir netiekia mažesnėse pakuotėse maisto gaminių, todėl pareiškėjui nėra sudaryta galimybė įsigyti būtinų maisto produktų.

Pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 1.1, 1.5, 1.12 punktų teisėtumo patikros.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 31 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją D. S. pašalinti skundo trūkumus iki 2019 m. vasario 25 d.

Teismas nustatė, kad skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui paduoti keliamų reikalavimų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo skunde iš esmės cituoja teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr.1R-213 nustatytus apribojimus, tačiau aiškiai ir konkrečiai neįvardija, kokius ir kokiais konkrečiais laikotarpiais neteisėtus veiksmus, sukėlusius pareiškėjui neturtinę žalą, atliko Kybartų pataisos namai. Teismas pareiškėjui paaiškino, kokias aplinkybes ir įrodymus turi nurodyti pareiškėjas, siekiant įvertinti, ar Kybartų pataisos namai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių būtų pagrindas pareiškėjui priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad skunde pareiškėjas privalo nurodyti faktines aplinkybes, patvirtinančias jo teisių pažeidimus (nurodant tokių pažeidimų konkrečius faktus, jų padarymo laiką, aplinkybes ir pan.), taip pat privalo pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. pateikė teismui prašymą „Dėl trūkumų pašalinimo“ (toliau – ir patikslintas skundas). Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, jog tikėtina, kad Kybartų pataisos namai pareiškėjo teises pažeidžia ne savo iniciatyva, bet vykdydami teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1R-213. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2018 m. spalio 19 d. Kybartų pataisos namai pažeidžia pareiškėjo teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje: jam neparduodami pienas ir aliejus, daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę, konservai ir pomidorų padažas, datulės, medus, uogienė. Pareiškėjas teigė, kad tris savaites jam nesudarius galimybės apsipirkti parduotuvėje, jis (pareiškėjas) Kybartų pataisos namų direktoriui pateikė skundą, tačiau rašytinio atsakymo negavo. Dėl minėtų Kybartų pataisos namų veiksmų pareiškėjas patiria didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, yra psichologiškai palūžęs.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį su priedais pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, jog skunde, kuriuo prašoma priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą, turi būti nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės bei pateikti įrodymai, patvirtinantys skundo argumentus. Teismas, išanalizavęs patikslinto skundo turinį, darė išvadą, kad jame pareiškėjas nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl konkretaus jo teisių pažeidimo, t. y. nenurodė konkrečių faktų, įvardijant konkretų jų padarymo laiką, konkrečias Kybartų pataisos namų įvykdytų pažeidimų padarymo aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tiek pirminiame skunde, tiek ir patikslintame skunde apsiribojo teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakyme Nr.1R-213 nustatytų apribojimų citavimu, abstrakčiais teiginiais apie jo teisių galimus pažeidimus. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo pateikto skundo bei patikslinto skundo (pareiškėjo įvardyto prašymu) negalima tinkamai apibrėžti ginčo dalyko, bylos nagrinėjimo ribų.

III. Pareiškėjas D. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei kitais teisės aktais, nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti jo skundą pažeidė jo absoliučią konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, teismas tokiu būdu nevykdė pareigos laikytis elgesio taisyklių ir padarė neteisėtą veiką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme.

Pareiškėjo teigimu, teismui pateiktas skundas buvo rašytinis, pateikta tiek skundo kopijų, kiek yra proceso dalyvių, skundas buvo pasirašytas, skunde buvo aiškiai įvardytas reikalavimas priteisti padarytą žalą bei pateikti paaiškinimai teismui, šalinant nustatytus trūkumus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo D. S. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį laikytas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas prašo panaikinti šią nutartį, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo absoliučią konstitucinę teisę kreiptis į teismą, pirmosios instancijos teismo nustatyti skundo trūkumai buvo pašalinti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus.

Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjo paduoto skundo trūkumus ir sudarė galimybę pareiškėjui šiuos skundo trūkumus pašalinti. Kaip matyti iš pareiškėjo paduoto patikslinto skundo, pareiškėjas įvardijo konkrečius Kybartų pataisos namų neteisėtus veiksmus, kuriais yra pažeidžiamos jo teisės, neužtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y. nurodė, kad Kybartų pataisos namai, vykdydami neteisėtą teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1R-213, apribojo pareiškėjo teisę disponuoti jo asmenine privatine nuosavybe (apribojo turimos asmeninės privatinės nuosavybės kiekį, atiminėja stalo įrankius, indus ir arbatos puodelius), nuo 2018 m. spalio 19 d. trukdo pareiškėjui įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, t. y. įgyvendinti specialiąją teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad kamerų tipo patalpose dienos metu iš kalinamų asmenų paimama patalynė. Pareiškėjas detaliai išdėstė argumentus, kuriais grindžia poziciją, jog yra visos trys būtinosios valstybės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtos veikos, kurias nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Be to, pareiškėjas nurodė argumentus, kuriais remdamasis, teigia, kad patyrė neturtinę žalą ir prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas nepatikslino savo skundo taip, jog skundą būtų galima nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006). Būtina pažymėti, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti formalūs pareiškėjo skundo trūkumai nesudaro kliūčių bylai nagrinėti. Šiuo atveju administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus nurodytina, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; kt.).

Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes, susijusias su pirmosios instancijos teismo išvados pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu pagrįstumu ir teisėtumu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo padarė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų ir yra pagrindas pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė