ecda2ba2-c88b-40f1-9f3c-b43ed8e46285 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2YT-2334-618/2017Proceso Nr. 2-06-3-00415-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.2.6.1.; 3.4.4.2.(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 8 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Å imanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakulytei, dalyvaujant vertėjai Svetlanai Agafonovai, pareiÅ¡kėjui V. N. (V. N.), suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Dainai Sodienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

N. (V. N.) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, nustatė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis laikotarpiu nuo 1981-10-06 iki 1985-11-21 dirbo Klaipėdos žūklės įrankių fabrike. Nurodo, kad Å¡ių faktų nustatymas reikalingas jo darbo stažo, pagal kurį apskaičiuojama pensija, apskaičiavimui.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis kreipėsi į suinteresuotÄ asmenį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių dėl senatvės pensijos apskaičiavimo, tačiau buvo informuotas, kad į jo pensijos staÅ¾Ä neįskaičiuotas darbo Klaipėdos žūklės įrankių fabrike laikotarpis nuo 1981-10-06 iki 1985-11-21, kadangi nurodytu laikotarpiu Klaipėdos žūklės įrankių fabrikas nebeegzistavo, o buvo apjungtas su Klaipėdos tralinio laivyno baze, į kurios darbuotojų sÄ raÅ¡us jis neįtrauktas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis dirbdamas elektromontuotoju, neturėjo galimybės užtikrinti, kad įraÅ¡ai įmonės dokumentuose bÅ«tų atlikti tinkamai. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu nesutinka. Nurodė, kad valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai).

Pagal Pensijų įstatymo 8 straipsnį apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo staÅ¾Ä sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiÅ¡kai. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991-06-01 buvęs visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolÅ«kio narių darbo kolÅ«kyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo bÅ«ti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas.

Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki 1995-01-01 asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas. Nuostatų 23 punktas nustato, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje iÅ¡vardyti stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, įskaitant į staÅ¾Ä tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įraÅ¡ai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbÄ ir atleidimo iÅ¡ jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių iÅ¡duotais darbo stažo pažymėjimais ir panaÅ¡iai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) paraÅ¡u ir įraÅ¡Ä padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, taip pat sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukÅ¡tesniųjų įstaigų bei likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licencijÄ tokiai veiklai) pažymomis, iÅ¡duotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo paraÅ¡u ir antspaudu, arba Å¡iose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuoraÅ¡ais ar iÅ¡raÅ¡ais, atsiskaitomosiomis knygelėmis ir profesinių sÄ jungų narių bilietais, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į staÅ¾Ä laikÄ , kai Å¡iuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimÄ . 2015-10-20 pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių su praÅ¡ymu dėl pensijos skyrimo.

Ä® pareiÅ¡kėjo darbo staÅ¾Ä iki 1994-01-01 įskaityti: darbo laikotarpis nuo 1981-10-20 iki 1983-05-03 Klaipėdos santechnikos ir elektros montavimo darbų valdyboje, darbo laikotarpis nuo 1985-02-15 iki 1985-10-25 Klaipėdos Tralinio laivyno bazėje, darbo laikotarpis nuo 1985-11-10 iki 1987-02-02 Maskvos specializuotame treste „Sojusgazteplomontaž“. UAB „Archyvarų sistemos“ 2015-12-16 raÅ¡tu informavo, kad nuo 1980-11-01 Klaipėdos žūklės įrankių fabrikas buvo apjungtas su Klaipėdos Tralinio laivyno baze.

Tarp Klaipėdos Tralinio laivyno bazės 1981 metų – 1985 metų atleistų darbuotojų asmens bylų yra pareiškėjo V. N. asmens byla, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas nuo 1981 metų spalio – lapkričio mėnesio iki 1983 metų gegužės mėnesio jis dirbo Klaipėdos miesto santechnikų ir elektros montavimo darbų valdyboje, nuo 1983 metų gegužės mėnesio iki 1984 metų gruodžio mėnesio atliko laisvės atėmimo bausmę, o nuo 1985-02-15 iki 1985-10-25 dirbo Klaipėdos Tralinio laivyno bazėje.

Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad 1978-09-25 darbo knygelėje KT-I Nr. 0123402 esantys įraÅ¡ai apie pareiÅ¡kėjo priėmimÄ 1981-10-06 6 kategorijos elektriko – remontininko pareigoms Klaipėdos žūklės įrankių fabrike ir 1985-11-21 atleidimÄ iÅ¡ užimamų pareigų neatitinka Nuostatų 23 punkto reikalavimų, kadangi jie yra patvirtinti ne Klaipėdos žūklės įrankių fabriko, o Klaipėdos Tralinio laivyno bazės antspaudu. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad Pensijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad per kalendorinius metus negali bÅ«ti įskaityta daugiau kaip vieni valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metai.

Kadangi į pareiÅ¡kėjo darbo staÅ¾Ä Ä¯skaityti laikotarpis nuo 1981-10-20 iki 1983-05-03, 1985-02-15 iki 1985-10-25, 1985-11-10 iki 1987-02-02, teisme praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas apie staÅ¾Ä Ä¯ minimus laikotarpius nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė su pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a : Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2016-07-04 sprendimu Nr. PE_SP1-6070 dėl valstybinio socialinio senatvės pensijos skyrimo V.

N. pareiÅ¡kėjui paskirta 165,74 Eur per mėnesį valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2015-10-19 iki gyvos galvos, senatvės pensijos dydis apskaičiuotas, atsižvelgiant į įgytÄ 33,5046 m. trukmės staÅ¾Ä ir turėtas draudžiamÄ sias pajamas, į pareiÅ¡kėjo staÅ¾Ä neįskaitytas darbo Klaipėdos žūklės įrankių fabrike laikotarpis nuo 1981-10-06 iki 1985-11-21, nes AB „Archyvarų sistemos“ 2015-12-16 raÅ¡te nurodoma, jog minėtu laikotarpiu Klaipėdos žūklės įrankių fabrikas nebeegzistavo, kadangi buvo apjungtas su Klaipėdos Tralinio laivyno baze, kur pirminiuose dokumentuose pareiÅ¡kėjo pavardė neįraÅ¡yta.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog jis laikotarpiu nuo 1981-10-06 iki 1985-11-21 dirbo Klaipėdos žūklės įrankių fabrike. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas siekia, jog į jo darbo staÅ¾Ä bÅ«tų įtrauktas darbo laikotarpis nuo 1981-10-06 iki 1985-11-21 Klaipėdos žūklės įrankių fabrike. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teisme:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Esminis reikalavimas, kad bÅ«tų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog Å¡is faktas turėtų juridinę reikÅ¡mę.

Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (paprastai civilinės, Å¡eimos, darbo, socialinio aprÅ«pinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Taigi praÅ¡ymas nustatyti faktÄ reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė praÅ¡omam nustatyti faktui suteikia juridinę reikÅ¡mę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje pagal D.

M. A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-5/2010). Pensijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad per kalendorinius metus negali bÅ«ti įskaityta daugiau kaip vieni valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metai. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016-07-04 sprendimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo staÅ¾Ä neįskaitytas darbo Klaipėdos žūklės įrankių fabrike laikotarpis nuo 1981-10-06 iki 1985-11-21, nes UAB „Archyvarų sistemos“ 2015-12-16 raÅ¡te nurodoma, jog minėtu laikotarpiu Klaipėdos žūklės įrankių fabrikas nebeegzistavo, kadangi buvo apjungtas su Klaipėdos Tralinio laivyno baze, kur pirminiuose dokumentuose pareiÅ¡kėjo pavardė neįraÅ¡yta (b. l. 13).

Taigi, į pareiÅ¡kėjo staÅ¾Ä neįskaitytas darbo Klaipėdos žūklės įrankių fabrike laikotarpis nuo 1981-10-06 iki 1985-11-21, nes įmonės pirminiuose dokumentuose nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo įdarbinimÄ . Tačiau iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad į pareiÅ¡kėjo darbo staÅ¾Ä iki 1994-01-01 įskaityti: darbo laikotarpis nuo 1981-10-20 iki 1983-05-03 Klaipėdos santechnikos ir elektros montavimo darbų valdyboje, darbo laikotarpis nuo 1985-02-15 iki 1985-10-25 Klaipėdos Tralinio laivyno bazėje, darbo laikotarpis nuo 1985-11-10 iki 1987-02-02 Maskvos specializuotame treste „Sojusgazteplomontaž“ (b. l. 30-31).

Tai reiÅ¡kia, jog teismo sprendimu nustačius pareiÅ¡kėjo darbo laikotarpį nuo 1981-10-20 iki 1983-05-03 ir nuo 1985-02-15 iki 1985-10-25 Klaipėdos žūklės įrankių fabrike, Å¡is faktas nesukurs jam teisinių pasekmių, nes paminėtas darbo laikotarpis papildomai nebus įskaitomas į valstybinio socialinio draudimo staÅ¾Ä , kadangi jis jau įskaitytas pagal pareiÅ¡kėjo darbo knygelės įraÅ¡us (Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-280-254/2017). Be to, UAB „Archyvarų sistemos“ 2015-12-16 raÅ¡tu nurodė, kad Lietuvos gamybinės žuvies pramonės 1980-10-13 įsakymu Nr. 420 Klaipėdos žūklės įrankių fabrikas buvo apjungtas su Klaipėdos Tralinio laivyno baze.

Ä® pareiÅ¡kėjo darbo staÅ¾Ä yra įskaitytas darbo laikotarpis nuo 1985-02-15 iki 1985-10-25 Klaipėdos Tralinio laivyno bazėje (anksčiau - Klaipėdos žūklės įrankių fabrikas), taigi dalis pareiÅ¡kėjo praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto jau yra nustatyta. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, bylos dalis dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omo nustatyti fakto, kad jis dirbo Klaipėdos žūklės įrankių fabrike (vėliau - Klaipėdos Tralinio laivyno bazė) laikotarpiu nuo 1981-10-20 iki 1983-05-03 ir nuo 1985-02-15 iki 1985-10-25 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl juridinio fakto nustatymo, t.y. ar pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 1981-10-06 iki 1981-10-19, laikotarpiu nuo 1983-05-04 iki 1985-02-14 ir nuo 1985-10-26 iki 1985-11-21 dirbo Klaipėdos žūklės įrankių fabrike (vėliau - Klaipėdos Tralinio laivyno bazė).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus oficialiuosius raÅ¡ytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ reikalauja, kad prieÅ¡taravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, bÅ«tų paÅ¡alinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vienų ar kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, Å¡alių bei liudytojo paaiÅ¡kinus teismo posėdžio metu teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog laikotarpiu nuo 1981-10-06 iki 1981-10-19, laikotarpiu nuo 1983-05-04 iki 1985-02-14 ir nuo 1985-10-26 iki 1985-11-21 pareiÅ¡kėjas dirbo Klaipėdos žūklės įrankių fabrike (vėliau - Klaipėdos Tralinio laivyno bazė).

Visų pirma, teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad pamena, jog dirbo Klaipėdos žūklės įrankių fabrike, tačiau konkrečių laikotarpių nurodyti negalėjo. Antra, Nuostatų 23 punkte numatyta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje iÅ¡vardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, įskaitant į staÅ¾Ä tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įraÅ¡ai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbÄ ir atleidimo iÅ¡ jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių iÅ¡duotais darbo stažo pažymėjimais ir panaÅ¡iai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) paraÅ¡u ir įraÅ¡Ä padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukÅ¡tesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra, – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licencijÄ tokiai veiklai) pažymomis, iÅ¡duotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo paraÅ¡u ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo paraÅ¡u ir antspaudu, arba Å¡iose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuoraÅ¡ais ar iÅ¡raÅ¡ais.

UAB „Archyvarų sistemos“ 2015-12-16 raštu nurodė, kad pareiškėjas nuo 1981 metų spalio – lapkričio mėnesio iki 1983 metų gegužės mėnesio dirbo Klaipėdos santechnikos ir elektros montavimo darbų valdyboje, nuo 1983 metų gegužės mėnesio iki 1984 metų gruodžio mėnesio atliko laisvės atėmimo bausmę, nuo 1985-02-15 iki 1985-10-25 dirbo Klaipėdos Tralinio laivyno bazėje (b. l. 28). Taigi, nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirbdavo keliose darbovietėse, todėl vien tas faktas, jog jis nuo 1981 metų spalio – lapkričio mėnesio iki 1983 metų gegužės mėnesio dirbo Klaipėdos santechnikos ir elektros montavimo darbų valdyboje, nereiškia, jog jis tuo pačiu metu nedirbo ir Klaipėdos žūklės įrankių fabrike (vėliau - Klaipėdos Tralinio laivyno bazė), tačiau archyve esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas Klaipėdos Tralinio laivyno bazėje dirbo būtent nuo 1985-02-15 iki 1985-10-25, o ne ankstesniu laikotarpiu.

Trečia, UAB „Archyvarų sistemos“ duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 1983 metų gegužės mėnesio iki 1984 metų gruodžio mėnesio atliko laisvės atėmimo bausmę. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas patvirtino, jog atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau neprisiminė laisvės bausmės atlikimo laikotarpio. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie pareiÅ¡kėjo staÅ¾Ä matyti, kad laikotarpis nuo 1983-05-04 iki 1984 metų gruodžio mėnesio nėra įskaičiuotas į pareiÅ¡kėjo staÅ¾Ä (b. l. 30-31).

Taigi, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu dirbo ir kitoje darbovietėje. Todėl esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad UAB „Archyvarų sistemos“ duomenys apie tai, jog laikotarpiu nuo 1983 metų gegužės mėnesio iki 1984 metų gruodžio mėnesio pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę yra teisingi ir minėtu laikotarpiu pareiškėjas Klaipėdos žūklės įrankių fabrike (vėliau - Klaipėdos Tralinio laivyno bazė) dirbti negalėjo.

Be to, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 6 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad gaunantys darbo užmokestį nuteistieji laisvės atėmimu asmenys jų darbo laikotarpiu draudžiami tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Socialinio draudimo įmokas Å¡iuo atveju privalo mokėti draudėjai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 129 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytÄ nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimÄ .

Nuteistųjų darbo atliekant bausmę laikas neįskaitomas į valstybinio socialinio draudimo staÅ¾Ä , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka (BVK 129 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Pataisos darbų kodekso (toliau – PDK) 6 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nuteistieji pataisos darbais be laisvės atėmimo atlieka bausmę darbovietėje arba kitose vietose savo gyvenamosios vietos rajone (redakcija galiojusi nuo 1971-10-01 iki 1994-08-15). Nuteistųjų darbo laikas, atliekant jiems laisvės atėmimo bausmę, į darbo staÅ¾Ä neįskaitomas, iÅ¡skyrus įstatyme specialiai numatytus atvejus (PDK 52 straipsnio 4, redakcija, galiojusi nuo 1977-04-01 iki 1991-03-01).

Tai reiÅ¡kia, jog net ir nustačius, kad laikotarpiu nuo 1983 metų gegužės mėnesio iki 1984 metų gruodžio mėnesio pareiÅ¡kėjas bausmę atliko bÅ«tent Klaipėdos Tralinio laivyno bazėje (anksčiau - Klaipėdos žūklės įrankių fabrikas) į jo darbo staÅ¾Ä minėtas laikotarpis nebÅ«tų įskaičiuotas. Ketvirta, pareiÅ¡kėjo 1978-09-25 darbo knygelės intarpe KT-I Nr. 0123402 apie pareiÅ¡kėjo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nurodyta, kad jis 1981-10-06 buvo priimtas į Klaipėdos žūklės įrankių fabrikÄ remonto 6 atskyrio elektriku – remontininku į technines dirbtuves, 1982-01-12 pareiÅ¡kėjas Klaipėdos žūklės įrankių fabrike paskirtas techninių dirbtuvių elektrikų – remontininkų brigados brigadininku, 1985-11-21 pareiÅ¡kėjas buvo atleistas pagal DÄ®K 40 straipsnį (darbuotojo praÅ¡ymu) (b. l. 21). pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie pareiÅ¡kėjo staÅ¾Ä matyti, kad nuo 1985-11-10 pareiÅ¡kėjas dirbo Rusijoje.

Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino pareiÅ¡kėjas, nurodydamas, kad buvo iÅ¡vykęs dirbti į RusijÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjo 1978-09-25 darbo knygelės intarpe KT-I Nr. 0123402 įraÅ¡as apie tai, kad pareiÅ¡kėjas iki 1985-11-21 dirbo Klaipėdos žūklės įrankių fabrike (vėliau - Klaipėdos Tralinio laivyno bazė) yra neteisingas, kadangi nuo 1985-11-10 pareiÅ¡kėjas dirbo Rusijoje. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje darbo knygelėje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas Klaipėdos Tralinio laivyno bazėje (anksčiau - Klaipėdos žūklės įrankių fabrikas) nepertraukiamai dirbo nuo 1981-10-06 iki 1985-11-21, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 1983 metų gegužės mėnesio iki 1984 metų gruodžio mėnesio atliko laisvės atėmimo bausmę.

Taigi, atsižvelgus į tai, kad Å¡i aplinkybė pareiÅ¡kėjo 1978-09-25 darbo knygelės intarpe KT-I Nr. 0123402 nėra nurodyta, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog joje pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjo darbÄ Klaipėdos žūklės įrankių fabrike (vėliau - Klaipėdos Tralinio laivyno bazė) nėra tikslÅ«s. Penkta, teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas I. J. (I. J.) paaiÅ¡kino, kad jis su pareiÅ¡kėju susipažino ir dirbo kartu Klaipėdos Tralinio laivyno bazėje. Å ioje įmonėje pareiÅ¡kėjas buvo įsidarbinęs 2 kartus – pirmÄ kartÄ kažkur 1980 metais – 1981 metais ir iÅ¡dirbo 4-5 metus, o vėliau iÅ¡vyko į Å¡iaurę.

AntrÄ jį kartÄ pareiÅ¡kėjas įmonėje įsidarbino grįžęs iÅ¡ Å¡iaurės. Pažymėjo, kad jis pats įmonėje dirbo apie penkiolika metų ir iÅ¡ darbo buvo atleistas jau atkÅ«rus nepriklausomybę, kai įmonė buvo likviduojama. Tačiau, liudytojo parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi nuo aptariamų įvykių yra praėję daugiau nei 40 metų, o liudytojas tikslių aplinkybių ir detalių, susijusių su pareiÅ¡kėjo darbu nurodyti negalėjo. Be to, liudytojo ir paties pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės skiriasi, kadangi liudytojas nurodė, kad įmonėje pareiÅ¡kėjas buvo įsidarbinęs 2 kartus, o pareiÅ¡kime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas įmonėje nepertraukiamai dirbo nuo 1981-10-06 iki 1985-11-21.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių ir liudytojo paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3,00 Eur.

Nustatyta, kad byloje patirta 5,38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjo į valstybės biudžetÄ priteistina 5,38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas nusprendžia: bylos dalį dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis laikotarpiu nuo 1981-10-20 iki 1983-05-03 ir nuo 1985-02-15 iki 1985-10-25 dirbo Klaipėdos žūklės įrankių fabrike nutraukti.KitÄ pareiÅ¡kimo dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo V.

N. (V. N.) 5,38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ .Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                  Larisa Å imanskienė