ecda2064-ed6d-4fbe-b353-718ba4e8587f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-665-1047/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03038-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. K. skundÄ atsakovei KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Penktajai nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

A. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) su skundu (b. l. 26–31) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Penktosios nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir atsakovė, Taryba) 2018 m. vasario 5 d. aktÄ Nr. KPD-KP-10009/1 (toliau – ir Aktas).

PareiÅ¡kėja nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 6 arų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), RadviliÅ¡kyje. Å is žemės sklypas nėra suformuotas, jam nėra atlikti geodeziniai matavimai. PareiÅ¡kėja siekė suformuoti šį žemės sklypÄ , bet paaiÅ¡kėjo, kad jis yra RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių teritorijoje, kuri yra registruota kultÅ«ros vertybių registre. Pažymėjo, kad jai buvo siÅ«loma formuoti sklypÄ , kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis bÅ«tų konservacinė, o žemės sklypo naudojimo bÅ«das – kultÅ«ros paveldo objektų žemės sklypai, tačiau tai reikÅ¡tų, kad sklype niekada nebÅ«tų galima vykdyti jokios Å«kinės veiklos.

Nurodė, jog informavo KultÅ«ros paveldo departamentÄ prie KultÅ«ros ministerijos (toliau – ir Departamentas), kad 2016 m. RadviliÅ¡kio rajono savivaldybė tvarkė RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių teritorijÄ , aptvėrė jÄ nauja tvora ir aptverta teritorija nepakliuvo į pareiÅ¡kėjos siekiamÄ suformuoti žemės sklypÄ . Be to, 2017 m. vasarÄ RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracija pareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad visa teritorija už naujai aptvertos RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių tvoros nėra jų traktuojama konservacinės naudojimo paskirties teritorija, bet valstybiniu lygmeniu RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių teritorija nėra atitinkamai sumažinta.

Kadangi formuojamas sklypas buvo didesnis nei pareiÅ¡kėjai priklausytų, Nacionalinės žemės tarnybos RadviliÅ¡kio skyriaus vedėjas pasiÅ«lė iÅ¡sipirkti papildomai žydų kapinių teritorijoje esančios, bet naujÄ ja tvora neaptvertos žemės iÅ¡ valstybės. Nesuvokdama, kaip gali iÅ¡sipirkti dalį žydų kapinių teritorijos, sklypo formavimo darbus sustabdė ir laukė atsakymo iÅ¡ Departamento dėl galimybės atitinkamai įteisinti sumažėjusiÄ Å¾ydų kapinių teritorijÄ , tačiau 2018 m. vasario 22 d.

Departamento raÅ¡tu buvo informuota, kad Taryba nusprendė, jog teritorijos ribų sumažinimui nėra pagrindo. Tik 2018 m. gegužės 9 d. pareiÅ¡kėja gavo Tarybos 2018 m. vasario 5 d. aktÄ Nr. KPD-KP-10009/1, iÅ¡ kurio suprato, kad visas pareiÅ¡kėjai priklausantis žemės sklypas atsidÅ«rė kapinių teritorijoje.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad AktÄ skundžia dėl to, kad Taryba, priimdama tokį didžiulę įtakÄ jos interesams darantį sprendimÄ , nesuteikė galimybės bÅ«ti iÅ¡klausytai ir taip buvo pažeistas gero administravimo principas. Pabrėžė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), RadviliÅ¡kyje, jai nuosavybės teise priklauso jau kelias deÅ¡imtis metų, tačiau atsakovė neinformavo pareiÅ¡kėjos apie svarstomÄ RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių teritorijos ribų nustatymÄ , nesuteikė pareiÅ¡kėjai galimybės susipažinti su svarstoma informacija.

Atsakovė Taryba atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 119–121).

PaaiÅ¡kino, kad nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės registruojamos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga. Departamento sudarytos tarybos: 1) sprendžia dėl apsaugos reikalingumo Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms nekilnojamosioms kultÅ«ros vertybėms, arba nustačius, kad vietinio, regioninio ar nacionalinio reikÅ¡mingumo lygmens nekilnojamasis kultÅ«ros paveldo objektas ar vietovė yra sunykę, sunaikinti ar kitaip prarastos jų vertingosios savybės, dėl apsaugos nereikalingumo; 2) nustato nekilnojamosioms kultÅ«ros vertybėms vietinio, regioninio ar nacionalinio reikÅ¡mingumo lygmenį; 3) tikslina vietinio, regioninio ir nacionalinio reikÅ¡mingumo lygmens nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apskaitos duomenis; 4) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Klausimus tarybų posėdžių darbotvarkėms bei su tuo susijusius dokumentus teikia Departamento apskaitos tarnyba, savivaldybių institucijos bei nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apskaitÄ vykdančios institucijos, kurių atstovai turi teisę be balso teisės dalyvauti Tarybos posėdžiuose ir pasisakyti. Nagrinėjamu atveju Taryba nutarė patikslinti RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių vertingÄ sias savybes ir teritorijos ribas ir savo sprendimÄ Ä¯formino skundžiamu Aktu, kuriuo, vadovaujantis Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų apraÅ¡o, patvirtinto KultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. Ä®V-150 (toliau – ir ApraÅ¡as), nustatytais kriterijais, bÅ«tinais kultÅ«ros paveldo objektui (amžiaus cenzu, autentiÅ¡kumo požymiais, reikÅ¡mingumu), buvo nustatytas kultÅ«ros paveldo objekto vertingųjų savybių pobÅ«dis. Taryba, priimdama sprendimÄ patikslinti vertingÄ sias savybes ir teritorijos ribas, rėmėsi archyvine medžiaga, tyrimų ataskaitomis, publikacijomis ir kt., kultÅ«ros vertybės pagrindiniu dosjė ir kitais prie Akto pridėtais raÅ¡ytiniais duomenimis.

Nurodė, kad RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių vertingosios savybės nustatytos ir teritorijos ribos apibrėžtos Tarybos 2016 m. gegužės 16 d. aktu Nr. KPD-KP-1009, o ginčijamu 2018 m. vasario 5 d. Aktu buvo patikslintos vertingosios savybės ir teritorijos ribos. KultÅ«ros vertybių registro duomenys yra vieÅ¡i. Taigi pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), RadviliÅ¡kyje, dar 2016 m. gegužės 16 d. aktu pateko į RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių teritorijÄ . PareiÅ¡kėja 2016 m. gegužės 16 d. akto neginčijo. Be to, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių teisinių ir faktinių argumentų, paneigiančių ginčijamu Aktu patikslintas vertingÄ sias savybes ir teritorijos ribas. Atkreipė dėmesį, jog Tarybos nuostatai nenustato pareigos Tarybai, nagrinėjant klausimus dėl teritorijos ribų patikslinimo, į posėdžius kviesti asmenis, kurių žemės sklypai patenka į nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo teritorijÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad nekviečiant pareiÅ¡kėjos į Tarybos posėdį buvo pažeistos jos teisės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 102–105). AtsiliepimÄ grindė analogiÅ¡kais argumentais kaip atsakovė Taryba.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. vasario 5 d. akto Nr. KPD-KP-10009/1 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklauso statiniai adresu: (duomenys neskelbtini), RadviliÅ¡kis (b. l. 122–125). Å ie pastatai stovi nesuformuotame valstybinės žemės plote. Nors pareiÅ¡kėja teigia, kad žemė, kurioje stovi minėti statiniai, priklauso jai nuosavybės teise, jokių Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.

KultÅ«ros vertybių registro duomenimis RadviliÅ¡kio žydų senosios kapinės, esančios (duomenys neskelbtini) RadviliÅ¡kyje, į registrÄ Ä¯trauktos 1995 m. spalio 25 d. Pagal 1996 m. teritorijos ribų planÄ (b. l. 107) RadviliÅ¡kio žydų senosios kapinės užėmė 0,5 ha plotÄ .

Taryba 2016 m. gegužės 16 d. aktu Nr. KDP-KP-1009 (b. l. 115–118) nusprendė patikslinti RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių duomenis, t. y. patikslino vertingÄ sias savybes, jų pobÅ«dį, vertybės reikÅ¡mingumÄ , teritorijÄ . Kaip matyti iÅ¡ 2016 m. balandžio 15 d. RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių apibrėžtų teritorijos ribų plano (b. l. 106), teritorijos plotas padidėjo iki 10 170 kv. m ir į RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių teritorijÄ pateko pareiÅ¡kėjai priklausantys statiniai.

2018 m. vasario 5 d. aktu Nr. KPD-KP-10009/1 (b. l. 8–13) Taryba nusprendė patikslinti RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių duomenis, t. y. patikslino vertingÄ sias savybes, teritorijos ribas, nustatė apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį ir apibrėžė jo ribas. Kaip matyti iÅ¡ 2018 m. sausio 25 d. RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano (b. l. 108), kultÅ«ros vertybės teritorijos plotas sumažėjo iki 9 901 kv. m, tačiau buvo nustatytas apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis, kurio plotas 663 kv. m. Pagal planÄ RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių teritorija ties pareiÅ¡kėjos statiniais Å¡iek tiek sumažėjo, sumažėjusiame plote nustatyta apsaugos zona, tačiau pareiÅ¡kėjos statiniai iÅ¡liko RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių teritorijoje.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kėjai priklausantys pastatai į RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių teritorijÄ pateko dar 2016 m. gegužės 16 d. PareiÅ¡kėja Tarybos 2016 m. gegužės 16 d. akto Nr. KDP-KP-1009 neskundė teismui. Skundžiamu Aktu tik pakoreguotos kultÅ«ros vertybės ribos, tačiau ir po korekcijos, pareiÅ¡kėjai priklausantys pastatai, kaip ir buvo nustatyta dar 2016 m., iÅ¡liko RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių teritorijoje. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja nesutinka su Aktu ne dėl to, kad manytų, jog RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių ribos nustatytos neteisingai, t. y. kad kultÅ«ros vertybės teritorijoje ar jos dalyje nebuvo RadviliÅ¡kio žydų kapinių. Jokių argumentų ar įrodymų Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėja nepateikia ir, kaip nurodo skunde, AktÄ skundžia tik tuo pagrindu, kad ji nebuvo informuota apie RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių ribų nustatymÄ , nebuvo iÅ¡klausyta jos nuomonė.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 8 straipsnio 5 dalį nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių reikÅ¡mingumÄ , kultÅ«ros paveldo objektų ar vietovių vertingÄ sias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultÅ«ros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos. Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikÅ¡mingumo lygmens nekilnojamosioms kultÅ«ros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultÅ«ros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo.

Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybų funkcijas, teises, sudarymÄ , personalinę sudėtį bei darbo organizavimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. Ä®V-149 patvirtinti Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 10 punktÄ tarybose turi bÅ«ti ne mažiau kaip 5 nariai. Tarybų nariais turi bÅ«ti kultÅ«ros ministro nustatyta tvarka atestuoti archeologinio, povandeninio, mitologinio, etnokultÅ«rinio, architektÅ«rinio, urbanistinio, inžinerinio, istorinio, memorialinio, dailės, sakralinio ir želdynų nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo specialistai, turintys ekspertizės specialisto kvalifikacinę kategorijÄ , bei atitinkamos srities mokslininkai. Pagal Nuostatų 15 punktÄ klausimus tarybų posėdžių darbotvarkėms bei su tuo susijusius dokumentus teikia Departamento apskaitos tarnyba, savivaldybių institucijos bei nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apskaitÄ vykdančios institucijos, kurių atstovai turi teisę be balso teisės dalyvauti tarybos posėdžiuose ir pasisakyti. Nuostatų 16 punkte įtvirtinta, kad tarybų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė tarybos narių. Pagal Nuostatų 17 punktÄ tarybų posėdžiuose gali dalyvauti ir pasisakyti valstybės ir savivaldybės institucijų atstovai bei objektų, kurių nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registravimo ar vertingųjų savybių patikslinimo klausimas įtrauktas į Tarybos posėdžio darbotvarkę, valdytojai. Pagal Nuostatų 18 punktÄ tarybų sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma balsuojant tik už arba prieÅ¡. Balsams pasiskirsčius lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas. Posėdyje turi dalyvauti bent vienas svarstomo klausimo atitinkamos srities tarybos narys. Jei tokių narių taryboje nėra, sprendimai gali bÅ«ti priimami turint ne mažiau dviejų atitinkamos srities specialistų, turinčių ekspertizės specialisto kvalifikacinę kategorijÄ arba mokslinį laipsnį (ne tarybos narių), raÅ¡tiÅ¡kas sprendimams pritariančias iÅ¡vadas.

Pažymėtina, kad nei Ä®statymas, nei Nuostatai nenumato nekilnojamojo paveldo vertybės teritorijoje esančių statinių savininkų privalomo kvietimo į nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybų posėdžius ir tokių asmenų dalyvavimo juose. SprendimÄ dėl objekto pripažinimo kultÅ«ros vertybe priima vertinimo tarybos, susidedančios iÅ¡ atitinkamos srities specialistų, kurie remiasi istorinių, fizinių ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo ir autentiÅ¡kumo patikra. Suinteresuotų asmenų nuomonė pripažįstant objektÄ kultÅ«ros vertybe lemiamos reikÅ¡mės neturi. PareiÅ¡kėja, kaip statinių, patenkančių į nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertybės – RadviliÅ¡kio žydų senųjų kapinių – teritorijÄ , savininkė, pagal Nuostatų 17 punktÄ gali dalyvauti ir pasisakyti nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybų posėdžiuose, tačiau teisės aktai nenumato pareigos kviesti į tokius posėdžius asmenų, kuriems gali turėti įtakos objekto pripažinimas kultÅ«ros vertybe. Teismo vertinimu, nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybų praktika nekviesti į posėdžius suinteresuotų asmenų yra ydinga, tačiau nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamÄ AktÄ . PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Aktu, savo teises gali ginti teisme, kÄ Å¡iuo atveju ji ir padarė, tačiau jokių argumentų (iÅ¡skyrus nedalyvavimÄ Tarybos posėdyje), kodėl Aktas, jos nuomone, yra neteisėtas, nenurodė.

Atkreiptinas dėmesys, jog ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai asmuo, kuriam priklausančiame žemės sklype nusprendžiama įregistruoti nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertybę (nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nėra žemės sklypo, bet tik statinių, esančių kultÅ«ros paveldo vertybės teritorijoje, savininkė), remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimus, Å¡is asmuo turėtų bÅ«ti informuojamas apie tokį sprendimÄ , nors teisės aktai ir konkrečiai neįtvirtina tokios pareigos atitinkamÄ su nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertybės statuso suteikimu susijusį sprendimÄ priimantį subjektÄ . Tačiau, atsižvelgiant į bÅ«tinybę apsaugoti kultÅ«ros vertybę, į tai, kad Lietuvos kultÅ«ros vertybių apsauga yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 str. 2 d.), kurios įgyvendinimas adekvačiomis priemonėmis yra teisinės valstybės principų turinio dalimi, remiantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog vien nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamÄ AktÄ neteisėtu ir jį panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1533/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, neturi pagrindo abejoti kompetentingo subjekto – Tarybos – priimto 2018 m. vasario 5 d. akto Nr. KPD-KP-10009/1 teisėtumu ir pagrįstumu. Kadangi nėra pagrindo šio Akto panaikinti, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos A. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Jovita Einikienė

Beata Martišienė

Iveta Pelienė