2022-05-11 Nr. AB-12294-3-62-3-03465-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2261-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03465-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. D. M. apeliacinį skundą dėl Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. D. M. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 21S38836 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 6K-2244 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis atsakovo prašė užtikrinti teisę būti išklausytam ir teisingai išnagrinėti jo skundą, tačiau atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

4. Pareiškėjas nesutiko su ginčijamuose sprendimuose nurodyta aplinkybe, kad nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statuso pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Prašyme suteikti prieglobstį jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – (duomenys neskelbtini). Jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, pagal kurią (duomenys neskelbtini). Tai, kad jis negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Departamentas neįvertino nurodytų aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Komisija nepasisakė dėl jo nurodytų aplinkybių, kiek tai yra susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu į ją atvykti, o tik abstrakčiai nurodė, jog sprendimai yra teisėti, pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sienos, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Toks veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko, siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

5. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 29 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Komisija netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimo patikimumą. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) (duomenys neskelbtini) ataskaita, (duomenys neskelbtini). Departamentas turėjo pareigą paprašyti trūkstamos informacijos, tokios kaip (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateikti duomenys turėjo būti vertinami racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, o jų pripažinimas nepatikimais negali būti grindžiamas subjektyviomis prielaidomis arba intuicija. Departamentas šios imperatyvios pareigos neįvykdė ir apklausos metu neišsiaiškino aspektų, kuriuos vėliau subjektyviai įvertino kaip pasakojimo nedetalumą ir nenuoseklumą bei nesudarė tinkamų sąlygų teikiant įrodymus ar išsklaidant abejones, o tai neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikos. (duomenys neskelbtini) Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (toliau – ir JTVPK) išleistoje pozicijoje dėl grąžinimų į (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog asmeniui, palikusiam šalį dėl (duomenys neskelbtini), yra tikėtina, kad bus reikalinga tarptautinė apsauga 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) prasme. JTVPK yra kompetentinga institucija, kuri teikia išaiškinimus prieglobsčio srityje, todėl pareiškėjo prieglobsčio prašymas turėjo būti išnagrinėtas, atsižvelgiant į JTVPK poziciją dėl (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo netinkamai įvertintas beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini). Vertindamas pareiškėjui kylančias grėsmes dėl saugumo situacijos šalyje, Departamentas neįvykdė pareigos surinkti naujausią informaciją, be to, vertindamas beatodairiško smurto lygį pareiškėjo kilmės valstybėje, nesivadovavo ESTT bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija. Pareiškėjas nurodė, jog gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau tyrimo metu nebuvo atliktas išsamaus ir visapusiškas tyrimas, neidentifikuota, kokiame regione yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad skirtinguose (duomenys neskelbtini) regionuose smurto lygis skiriasi, siekiant tinkamai įvertinti beatodairiško smurto lygį pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje, tyrimo metu buvo būtina identifikuoti tikslų regioną, kuriame gyveno pareiškėjas, kadangi ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl tarptautinės apsaugos reikalingumo. Remiantis 2020 m. ir 2021 m. informacija, (duomenys neskelbtini) situacija nuolat kinta – (duomenys neskelbtini). Vertindamas smurto lygį (duomenys neskelbtini) regionuose, Departamentas naudojosi 2017 m. rugsėjo 1 d.–2018 m. rugpjūčio 30 d. informacija, t. y. 3 m. senumo, todėl beatodairiško smurto vertinimas buvo atliktas netinkamai. Be to, Komisijos atliktas tyrimas neatitinka Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos teikiamos informacijos, kad (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėjas akcentavo, kad, sprendžiant dėl išsiuntimo taikymo, pirmenybė turi būti teikiama savanoriškam grįžimui, kaip tai numato 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB). Maksimalūs draudimo atvykti laikotarpiai taikomi tik išskirtiniais atvejais, esant, pavyzdžiui, grėsmei valstybės saugumui. Šioje byloje nėra nustatytos grėsmės valstybės saugumui, taip pat iš esmės nėra nurodyta, kodėl ir kokiu būdu pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio / migracijos sistema. Vien pats faktas už neteisėtą sienos kirtimą negali nulemti tokių neigiamų pasekmių. Departamentas formaliai nurodė teisės aktus, niekaip nemotyvuodamas ir nenurodydamas išskirtinių faktinių aplinkybių, dėl ko turėtų būti taikomas toks draudimo atvykti laikotarpis.

8. Pareiškėjas 2022 m. vasario 24 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovo atlikta apklausa neatitiko privalomų reikalavimų, kurie taikomi atliekant prieglobsčio prašytojo apklausą. Departamento darbuotojas neįsitikino, kad prieglobsčio prašytojas supranta vertėją. Apklausos metu nebuvo užduotas nė vienas atviras klausimai, didžioji dalis klausimų buvo uždari, nors apklausos tikslas – suteikti galimybę prieglobsčio prašytojui laisvai, netrukdomai ir savais žodžiais pateikti visas, jo nuomone, svarbias aplinkybes. Laikydamasis Departamento darbuotojo pateiktos instrukcijos, pareiškėjas buvo apribotas ir negalėjo papasakoti visko ko norėjo. Pareiškėjo apklausa tęsėsi vos 43 min. Departamento darbuotojas nesurinko duomenų, reikalingų tinkamai įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo nurodytas aplinkybes, nesuteikė galimybės paaiškinti tariamai identifikuotus nenuoseklumus, neuždavė patikslinančių klausimų, atsakymus į užduotus klausimus vertino subjektyviai.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) paliko (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini). Departamentas nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas ir pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu Departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat nustatyta, kad beatodairiškas smurtas jo kilmės šalyje nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Pasak atsakovo, teisės aktai numato, kad Departamento komisija prieglobsčio prašytojų skundus nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtu būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, neva lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės, buvo abstraktus ir nedetalus, jis nepateikė jokių jo prašymo argumentus patvirtinančių įrodymų, todėl pasakojimo turinio patikimumas buvo vertinamas, atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją. Pareiškėjas pasakojo, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų ar faktinių aplinkybių, kurias būtų galima patikrinti. Tyrimo metu buvo rasta kilmės valstybės informacija, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepatikslino, ar (duomenys neskelbtini). Remiantis pareiškėjo pasakojimu, jis (duomenys neskelbtini) negyveno, todėl nėra aišku, kaip (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neatskleidė idėjų, neatitinkančių (duomenys neskelbtini), priešingai, teigė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad po įvykio jis išsikėlė į (duomenys neskelbtini) ir iš ten (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) viza, kuri išduota (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į jo pasakojimą, (duomenys neskelbtini) jis pragyveno bent pusmetį, tačiau jokių grasinimų tuo laikotarpiu nenurodė sulaukęs. Jo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) taip pat nebuvo detalus, jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad jis šioje valstybėje buvo saugus, o į Lietuvą atvyko, ieškodamas geresnio gyvenimo, bet ne apsaugos.

13. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 33 punktą, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Remiantis Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, priėmus sprendimus išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

14. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini), dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, nesudaro pagrindo ginčijamus sprendimus pripažinti neteisėtais ar nepagrįstais.

II. 15. Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo M. D. M. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalis dėl Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

16. Teismas nustatė, kad:

16.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo atlikta pareiškėjo apklausa, padarytas apklausos garso įrašas. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

16.2. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, Departamentas Sprendimu pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir nusprendė pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini), uždraudė 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvedė į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas jį skundė ikiteismine tvarka. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Komisija priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas pažymėjo, kad Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti Departamento padaryta išvada, kad kilmės valstybėje pareiškėjui nekils joks realus pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atveju būtų imtasi persekiojimo veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra nulemta tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjui negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.

18. Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktos medžiagos, (duomenys neskelbtini) apklausos garso įrašo yra akivaizdu, jog pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktaus pobūdžio, atsakinėdamas į papildomus klausimus, pareiškėjas apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Teismo vertinimu, kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

19. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, teismas konstatavo, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. Todėl Departamentas pagrįstai pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso, o neatitikus Įstatymo 87 straipsnio reikalavimų – ir papildomos apsaugos.

20. Dėl sprendimo dalies išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę teismas vertino Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 1, 4 dalių, Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Aprašo 33 punkto nuostatas, atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikytas pareigūnų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti. Todėl teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta ir atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

21. Teismas sprendė, kad Departamento nustatytas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui, todėl šį terminą sutrumpino iki 2 metų. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpinant šį terminą iki 2 metų.

22. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Komisija nepagrįstai jo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikos suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktą, Komisijai nebuvo privaloma pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

23. Netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo pareiškėjui suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą panaikinimo, teismas sprendė, kad negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 24. Pareiškėjas M. D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Departamento Sprendimą ir Komisijos sprendimą bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

25.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl skunde ir papildomuose paaiškinimuose išdėstytų esminių argumentų ir iškeltų klausimų, todėl liko neatskleista bylos esmė. Teismo sprendime nėra pasisakyta apie Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymą, o tai patvirtina, kad nebuvo įvertinta papildomos apsaugos suteikimo būtinybė pareiškėjui. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus apie tai, jog Departamentas netinkamai įvertino beatodairiško smurto lygį pareiškėjo kilmės šalyje ir neįvykdė pareigos surinkti naujausią informaciją apie pareiškėjo kilmės šalį. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo netinkamai surinktą kilmės valstybės informaciją (naudojama neaktuali 2017 m. rugsėjo 1 d.–2018 m. rugpjūčio 30 d. informacija, t. y. 3 m. senumo) ir netinkamai atliktą apklausą, dėl ko nebuvo surinkti visi aktualūs duomenys, be to, atsakovas nesivadovavo EŽTT bei ESTT numatytais kriterijais vertinant papildomos apsaugos suteikimą. Remiantis naujausia informacija, (duomenys neskelbtini) situacija nuolat kinta – (duomenys neskelbtini). Teismas nevertino pateiktos naujausios kilmės valstybės informacijos ir dėl jos nepasisakė, taip pat nepasisakė, kodėl turėtų būti vadovaujamasi Departamento surinkta 2017–2018 m. informacija (kuri šiuo metu yra pasikeitus), o ne pareiškėjo pateikta aktualia kilmės valstybės informacija.

25.2. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog atsakovas netinkamai atliko tyrimą, nustatinėdamas pareiškėjo gyvenamąją vietą, kuri yra itin svarbi, nustatant jam gresiantį beatodairiško smurto lygį. Pareiškėjas nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau Departamentas tyrimo metu neatliko išsamaus ir visapusiško tyrimo ir neidentifikavo, kokiame regione yra minėtas (duomenys neskelbtini). Departamentas nurodė, kad yra galimi du variantai, t. y. kad pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) regione arba (duomenys neskelbtini) regione, tačiau (duomenys neskelbtini) randamas ir (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat randama (duomenys neskelbtini) vietovė (duomenys neskelbtini) regione, (duomenys neskelbtini) rajonas – (duomenys neskelbtini) mieste. Iš pareiškėjo apklausos matyti, kad buvo užduotas klausimas apie tai, kur gyvena pareiškėjo šeima (nepatikslinus kokie šeimos nariai turimi omenyje) ir pareiškėjas atsakė, jog (duomenys neskelbtini), tačiau Departamento sprendime teigiama, kad (duomenys neskelbtini) gyveno pats pareiškėjas, t. y. atsakovas net neidentifikavo, kur gyvena pats pareiškėjas.

25.3. Iš apklausos transkripcijos matyti, jog Departamento darbuotojas netinkamai atliko apklausą ir nesurinko duomenų, reikalingų tinkamai įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo nurodytas aplinkybes. Taikytas apklausos metodas ribojo pareiškėją ir neleido laisvai bei netrukdomai pateikti duomenų apie, jo nuomone, svarbias aplinkybes, o tai prieštarauja Tvarkos aprašo, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos nuostatoms bei Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) (ankstesnis pavadinimas – Europos prieglobsčio paramos biuras (EPPB)) gairėms dėl prieglobsčio prašytojų apklausos. Nepaisant šių esminių apklausos trūkumų, kuriais pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė atskleisti savo istorijos, pirmosios instancijos teismas apie tai nepasisakė ir to nevertino.

25.4. Departamentas priėmė neigimą sprendimą, argumentuodamas tuo, jog pareiškėjas nepateikė paaiškinimų, kaip, kiek kartų jam buvo grasinama, kaip (duomenys neskelbtini) galėjo jam grasinti, nenurodė, ar išpuolio metu buvo kartu su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miestelyje, nors šie klausimai pareiškėjui net nebuvo užduoti (t. y. Departamento darbuotojas, reikalauja, kad būtų atsakyta į klausimus, kurie nebuvo užduoti, kas niekaip nėra suderina su tinkamu prieglobsčio prašytojo apklausos atlikimu ir tinkamu tyrimo atlikimu). Visos apklausos metu pareiškėjui nebuvo užduotas nė vienas atviras klausimas, leidžiantis laisvai papasakoti apie tai, kas jam nutiko (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas taip pat įvertintinas kaip abstraktus, nenuoseklus ir nepasižymintis informatyvumu, nes pareiškėjas nepaaiškino, kaip galėjo sulaukti grasinimų (duomenys neskelbtini) mieste, jei ten negyveno, o, anot Komisijos, pasakojimui taip pat trūksta konkrečių detalių, aplinkybių ir tikslumo, nes pareiškėjas nepasakė, kiek kartų jam buvo grasinama, tačiau Departamentas šių patikslinamųjų klausimų neuždavė. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pareiškėjas, atsakinėdamas į papildomus klausimus, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, yra nepagrįstas, nes atsakovas pareiškėjui nesudarė tinkamų sąlygų pateikti išsamius ir detalius atsakymus, be to, trūkstant informacijos, netikslino pareiškėjo pasakojimo. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pasakojimą ir neužtikrino objektyvaus ir visapusiško prieglobsčio prašymo nagrinėjimo proceso.

25.5. Byloje yra būtina paskirti žodinį nagrinėjimą dėl bylos specifiškumo. Šiuo atveju yra nagrinėjama prieglobsčio byla, nuo kurios išsprendimo priklausys, ar pareiškėjas turės išvykti atgal į (duomenys neskelbtini), kur vyksta (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjas prašo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi byloje liko neatskleista bylos esmė, neįvertinti esminiai paaiškinimai.

26. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:

27.1. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino, jog pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus, nedetalus, grįstas bendro pobūdžio teiginiais, o ne asmenine patirtimi. Pareiškėjo pasakojimas nebuvo patvirtintas kilmės valstybės informacija, pavyzdžiui, nors prieglobsčio prašytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, kad (duomenys neskelbtini). Pagal surinktą kilmės informaciją, (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini). Departamentas Sprendime pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamus grasinimus buvo abstraktus, pareiškėjas nenurodė, kaip ir kiek kartų jam buvo grasinama, todėl teismo posėdyje pareiškėjui buvo užduotas konkretus klausimas – kaip pareiškėjui buvo grasinama kilmės valstybėje (teismo posėdžio garso įrašo 14:15 min.), tačiau pareiškėjo atsakymas, kuris apėmė 20 min. pasakojimą, buvo abstraktus, nukrypstant į visą jo istorijos apibūdinimą, vengiant tiesiogiai atsakyti į užduotą klausimą. Garso įraše nuo 22:23 min. fiksuojamas pareiškėjo paaiškinimas, kad (duomenys neskelbtini) metu jis buvo išvykęs, apie (duomenys neskelbtini) sužinojo jo kaimynai ir pareiškėjui paskambinę informavo, kad jam gresia pavojus. Taigi, atsižvelgiant į paties pareiškėjo teisme duotus paaiškinimus, yra akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) momentu pareiškėjas kartu su (duomenys neskelbtini) toje pačioje gyvenamojoje vietoje nebuvo, (duomenys neskelbtini) nematė, grasinimo tiesiogiai negirdėjo, o grasinimus jam tariamai perdavė tretieji asmenys – (duomenys neskelbtini), kurių parodymų Departamentas neturi galimybės patikrinti. Iš pareiškėjo paaiškinimų buvo nustatyta, kad jo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais. Todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio kriterijų dėl pabėgėlio statuso suteikimo.

27.2. Departamentas Sprendime pažymėjo ir išskyrė tai, kad (duomenys neskelbtini) saugumo situacija skiriasi pagal šalies geografines vietoves, t. y. remiantis kilmės valstybės informacija, saugumo situacija yra gerokai prastesnė kilmės šalies (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) yra saugiau. Taigi, Departamentas Sprendime konkrečiai įvardijo, kad pareiškėjo nurodytos vietovės yra šalies (duomenys neskelbtini), kur vyksta mažesnio masto konfliktai nei šalies (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kuris taip pat yra šalies (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apklausos Departamente metu, o taip pat ir teisme patvirtino, kad pusmetį iki išvykimo iš kilmės valstybės gyveno (duomenys neskelbtini), kuris taip pat yra šalies (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nenurodė, kad (duomenys neskelbtini) sostinėje yra nesaugu, neprieštaravo Departamento išsakytai pozicijai, kad tai yra viena saugiausių teritorijų kilmės valstybėje. Nors pareiškėjas skunde pateikia bendro pobūdžio informaciją apie situaciją visoje kilmės valstybėje (saugumą, žmogaus teisių pažeidimus, įvykius, ekonominę situaciją) iš įvairių šaltinių, tačiau jo pateikta informacija nepaneigia Departamento ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad jo paskutinėje gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

27.3. Pareiškėjo atveju nenustatyta jokių pagrindų, kad jis negalėtų saugiai grįžti ir įsikurti kilmės valstybėje, taip pat nepatvirtinta, kad, grįžus į kilmės šalį, jam nebus sudarytos sąlygos dirbti pagal jo gebėjimus ar jis bus diskriminuojamas, nėra pagrįstos tikimybės, kad šalies kontekstas nulemtų pareiškėjo diskriminavimą visuomenėje, priešingai, atsižvelgiant į jo paties paaiškinimus, jis turi (duomenys neskelbtini), gyvenant paskutinėje vietoje – (duomenys neskelbtini), jam buvo saugu, niekas negrasino. Apklausų metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini), todėl, atsižvelgiant į tokius pareiškėjo paaiškinimus, yra akivaizdu, jog jis (duomenys neskelbtini), todėl Departamento išvados, kad pareiškėjo paskutinėse gyvenamosiose vietose šalies (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, yra pagrįstos. Taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

27.4. Apeliacinio skundo teiginiai, kad buvo pažeistos apklausos Departamente atlikimo procedūros, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Iš apklausos transkripcijos matyti, kad pareiškėjui nebuvo draudžiama pasakoti tai, ką jis norėjo, apklausos pradžioje nurodytas apklausos tikslas, paprašyta pateikti kuo detalesnę informaciją, tačiau pareiškėjas pats inicijavo apklausą tokiu būdu, kad pasiūlė jam užduoti klausimus, į kuriuos jis atsakytų, t. y. ne, neturiu klausimų, esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus. Iš apklausos transkripcijos matyti, kad pareiškėjas nenoriai teikė su išvykimo iš kilmės valstybės priežastimis susijusią informaciją, klausimus reikėjo pakartoti kelis kartus, atsakymai į klausimus buvo trumpi ir lakoniški, daug detaliau pareiškėjas pasakojo apie savo gyvenimą (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) ir kelionės iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą aplinkybes. Teismo posėdžio metu pareiškėjui buvo užduoti klausimai, patikslinantys jo nurodytas aplinkybes, tačiau, kaip pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, pasakojimas buvo abstraktus, teikiama visuotinai žinoma informacija, o asmeninės informacijos pateikta mažai. Pavyzdžiui, uždavus konkretų klausimą apie grėsmes kilmės valstybėje, pareiškėjas bandė išsisukti nuo klausimo, galų gale patvirtinęs, kad grėsmė jam kyla ne nuo jo asmeninės veiklos, o dėl (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtino, kad jokio grasinimo asmeniškai nebuvo girdėjęs ir persekiojimo veiksmų nebuvo patyręs. Pareiškėjas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) prašė prieglobsčio, nurodė (duomenys neskelbtini), todėl yra akivaizdu, jog pareiškėjas suvokė tiek apklausų svarbą, tiek tai, kad jis turi pateikti kuo išsamesnę informaciją, tačiau iš apklausos turinio matyti, kad pareiškėjas vengė tai daryti. Nors apklausos trukmė Departamente nebuvo ilga, tačiau buvo išsiaiškintos esminės ir svarbiausios aplinkybės, kurių pagrindu buvo atliekamas tyrimas dėl prieglobsčio prašymo, pareiškėjui buvo leidžiama pačiam užduoti jam aktualius klausimus, pasiūlyta teikti įrodymus, o Departamento sprendimo esmė atskleista išsamiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 21S38836, Komisijos 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 6K-2244 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, neįvertinti esminiai paaiškinimai.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl šį terminą sutrumpino iki 2 metų, taip pat iki 2 metų sutrumpino terminą įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi bei pakeitė šią Komisijos sprendimo dalį.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas netinkamai atliko pareiškėjo apklausą ir nesurinko duomenų, reikalingų tinkamai įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, rėmėsi kilmės valstybės informacija, kuri yra pasikeitusi.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

35. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

36. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

37. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

38. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

39. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

40. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

41. Tvarkos aprašo 99 punkte nustatyta, kad, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

42. Pagal Tvarkos aprašo 99.1 punktą, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, nustatė, kad Departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, tyrimą atliko paviršutiniškai. Iš (duomenys neskelbtini) apklausos transkripcijos matyti, kad Departamento darbuotojas neuždavė pareiškėjui patikslinančių klausimų dėl aplinkybių, nulėmusių jo išvykimą iš kilmės valstybės. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau Departamento darbuotojas pareiškėjo neprašė patikslinti aplinkybių apie sulauktą grasinimą (kaip pareiškėjui buvo grasinta, kiek kartų, kaip šis grasinimas yra susijęs su (duomenys neskelbtini) ir pan.). Todėl atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus ir nedetalus.

45. Pažymėtina, kad valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti Įstatymą įgyvendinančiame Tvarkos apraše, t. y. turi būti atsižvelgiama į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą (Tvarkos aprašo 97.1 p.); turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš Europos prieglobsčio paramos biuro, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos, kitų tarptautinių organizacijų, apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę (Tvarkos aprašo 7 p.).

46. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad nebuvo įvertinta naujausia ir aktuali pareiškėjo kilmės valstybės – (duomenys neskelbtini), informacija. Departamento Sprendime nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau iš (duomenys neskelbtini) apklausos transkripcijos matyti, jog prieglobsčio prašytojas nurodė, kad šiame miestelyje gyveno jo šeima. Pareiškėjas apklausoje (duomenys neskelbtini) miestą minėjo kaip vietą, kur gimė, taip pat nurodė, kad į šį miestą išvyko po (duomenys neskelbtini), kad ieškotų kelio kaip išvykti iš šalies. Departamento darbuotojas nesiaiškino prieglobsčio prašytojo paskutinės gyvenamosios vietos kilmės valstybėje (miesto, regiono ir pan.), nors tai yra reikšminga aplinkybė, siekiant tinkamai įvertinti beatodairiško smurto lygį pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje.

47. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas rėmėsi 2017–2018 m. surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę, tačiau nenurodė ir nevertino, aš ši informacija Sprendimo priėmimo metu nebuvo pasikeitusi. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuo 2018 m. saugumo situacija (duomenys neskelbtini) keitėsi iš esmės ir konfliktas šalyje nuolat gilėjo, atitinkamai sunkėjo ir žmogaus teisių pažeidimai bei beatodairiško smurto lygis. Šie apeliacinio skundo argumentai, be kita ko, grindžiami Amnesty International ataskaita apie (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini); taip pat JTVPK (duomenys neskelbtini) ataskaita, kurioje pabrėžiama vis blogėjanti saugumo situacija (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini); kad asmeniui, palikusiam šalį dėl (duomenys neskelbtini), tikėtina bus reikalinga tarptautinė apsauga Konvencijos prasme. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjo pateikta bendro pobūdžio informacija apie situaciją visoje kilmės valstybėje nepaneigia Departamento ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl beatodairiško smurto pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks vertinimas gali būti atliekamas tik atlikus papildomą tyrimą, nustačius pareiškėjo paskutinę gyvenamąją vietą kilmės valstybėje bei surinkus ir įvertinus naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją pareiškėjo individualių aplinkybių kontekste.

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas dėl jo paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, kadangi priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

49. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, Sprendimas ir Komisijos sprendimas panaikinami bei atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo M. D. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo M. D. M. skundą patenkinti, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 21S38836 ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 6K-2244 bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė