2026-01-28 Nr. AB-2293-3-62-3-02047-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-460-815/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02047-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos kariuomenės atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl ekspertinio nutarimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintame skunde prašė: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Kaune 2025 m. rugpjūčio 12 d. priimtą ekspertinį nutarimą Nr. 2963 (toliau – ir Ekspertinis nutarimas), kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu tarnybai pagal Kriterijų 1 skiltį ir priskirtas B sveikatos grupei, galiojančiai iki 2031 m. rugpjūčio 12 d.; 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, įpareigoti Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninę pakomisę Kaune atlikti pakartotinę medicininę ekspertizę, įvertinant faktinę pareiškėjo sveikatos būklę, medicininius dokumentus ir pateiktus naujus medicininius duomenis.

Pareiškėjas patikslintame skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos bei Panevėžio regioninės karo komendantūros sprendimų, susijusių su pareiškėjo pašaukimu į privalomąją karo tarnybą, vykdymą iki bus išnagrinėta byla. Šį prašymą grindė tuo, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam būtų padaryta didelė ir sunkiai atitaisoma žala, nes, jo teigimu, dėl sveikatos būklės pareiškėjas yra netinkamas atlikti privalomąją karo tarnybą, o šiuo metu jam yra paskirti papildomi medicininiai tyrimai. Pradėjus tarnybą, šių tyrimų atlikti nebūtų įmanoma arba jie būtų reikšmingai apsunkinti, o tai galėtų sukelti realią žalą pareiškėjo sveikatai. Dėl to tikslinga sustabdyti ginčijamų sprendimų vykdymą iki teismas išnagrinės bylą dėl termino atnaujinimo ir ekspertinio sprendimo teisėtumo.

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Ekspertinio nutarimo galiojimą ir vykdymą, taip pat Lietuvos Kariuomenės (jos padalinių, įskaitant bet neapsiribojant, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Panevėžio regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Rokiškio poskyrio) sprendimų, susijusių su pareiškėjo J. R. privalomosios pradinės karo tarnybos pradžia, galiojimą ir vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, preliminariai įvertinus pareiškėjo skundą, kuriame išdėstyti nesutikimo su Ekspertiniu nutarimu motyvai, pateiktus įrodymus ir aplinkybes, negalima daryti išvados, jog skundas būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Taigi, yra tenkinama pirmoji reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga – tikėtinas skundo pagrįstumas.

Pareiškėjas nurodė, kad po Ekspertinio nutarimo priėmimo lankėsi pas gydytojus. Skunde dėstė aplinkybes, susijusias su jo sveikatos būkle, nustatytomis diagnozėmis. Pareiškėjas manė, kad jo sveiktos būklė turėtų būti pakartotinai įvertinta po gydymo, (duomenys neskelbtini). Vizitas pas (duomenys neskelbtini) paskirtas 2025 m. gruodžio 3 d. Pareiškėjas su pirminiu skundu pateikė registracijos patvirtinimą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas registruotas 2025 m. gruodžio 3 d. vizitui pas (duomenys neskelbtini) gydytoją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – ir LSMU) Kauno klinikose. Pareiškėjas nurodė, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, patirtų neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, kurią sieja su tuo, kad pradėjus tarnybą neturėtų galimybių atlikti tyrimų, o tai galėtų sukelti realią žalą pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas pateikė el. laiško kopiją, iš kurios matyti, kad 2025 m. gruodžio 1 d. yra užregistruotas išvykti į tarnybą, turi atvykti į Rokiškio rajono savivaldybės Karo komendantūrą.

Teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai iš esmės patvirtina jo nurodytas aplinkybes. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir pareiškėjui pradėjus privalomąją pradinę karo tarnybą, būtų apsunkintas nuvykimas paskirtai konsultacijai 2025 m. gruodžio 3 d. LSMU Kauno klinikose, tyrimų atlikimas, dalyvavimas (duomenys neskelbtini) (jei tokios būtų paskirtos). Teismas sutiko, kad žalos dydis (sveikatai) gali būti didelis ir galimai sunkiai įvertinamas.

Teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, atsižvelgęs į skundo priėmimo procesinėje stadijoje nustatytas ir preliminariai įvertintas faktines aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas gali patirti realias pasekmes sveikatai, kad šioje bylos stadijoje nėra patvirtintas ar paneigtas Ekspertinio nutarimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu tarnybai, teisėtumas ir pagrįstumas (tai bus nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės), priėjo prie išvados, jog šiuo atveju prašomas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas laikytinas proporcinga priemone. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad laikinai pritaikius priemones, kurių pasėkoje būtų atidėta pareiškėjo tarnybos pradžia, bus pažeista proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai. Teismas konstatavo, jog šiuo individualiu atveju yra būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, todėl pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas, tikėtina, neturi teisinio išsilavinimo, nėra atstovaujamas byloje advokato / advokato padėjėjo, reikalavimo užtikrinimo priemones taikė atsižvelgdamas į ginčo specifiką, skundžiamą administracinį aktą. Teismas sustabdė skundžiamo Ekspertinio nutarimo galiojimą bei Lietuvos Kariuomenės (jos padalinių, įskaitant bet neapsiribojant, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Panevėžio regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Rokiškio poskyrio) sprendimus, susijusius su pareiškėjo privalomosios pradinės karo tarnybos pradžia, galiojimą ir vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje.

III. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir priimti naują nutartį – netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Lietuvos kariuomenės nuomone, pareiškėjas nepagrindė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o nurodytos aplinkybės, kuriomis motyvuoja prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nėra grindžiamos jokiais konkrečiais įrodymais, todėl vertintinos kaip pareiškėjo į ateitį nukreiptos interpretacijos, prielaidos ar spėjimai, nesudarantys pakankamo pagrindo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartyje nurodyta, kad, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog laikinai pritaikius priemones, kurių pasėkoje būtų atidėta pareiškėjo tarnybos pradžia, bus pažeista proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai. Lietuvos kariuomenė su šiais teismo argumentais nesutinka ir mano, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo pažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principai, kadangi Lietuvos kariuomenei buvo uždrausta šaukti pareiškėją į privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau – ir PPKT) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje, pareiškėjui vien tik pateikus papildomus medicininių dokumentų išrašus, kuriuos Komisijos pakomisės pirmininkas (toliau – ir Komisijos pirmininkas) jau įvertino.

Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir KMEN), 42 punkte nurodyta, kad Komisijos pirmininkas privalo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą tik tokiu atveju, jei gauta informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai – Komisijos pirmininkas nėra privalomai įpareigotas automatiškai inicijuoti pakartotinės ekspertizės vien dėl to, kad atsirado bet kokios naujos informacijos. Gavęs papildomą informaciją, Komisijos pirmininkas vertina gautos informacijos pobūdį, turinį, patikimumą, aktualumą ir galimą įtaką tam sprendimui, kuris jau buvo priimtas. Jeigu Komisijos pirmininkas konstatuoja, kad nauja informacija neturi jokios realios reikšmės asmens tinkamumo vertinimui, tuomet pakartotinė ekspertizė nėra inicijuojama, ankstesnis ekspertinis nutarimas lieka galioti. Vadovaujantis KMEN 42 punktu, sprendimas dėl neinicijavimo yra Komisijos pirmininko diskrecijos (medicininio vertinimo) dalykas.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad laikinai pritaikius priemones, kurių pasėkoje būtų atidėta pareiškėjo tarnybos pradžia, bus pažeista proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai, nes 2025 m. yra paskutiniai metai, kai pareiškėjas gali būti privalomai šaukiamas atlikti PPKT.

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo, įskaitant ir pagrindinio karinio parengtumo neįgijusius karo prievolininkus, atliekančius kitą tarnybą rezerve, šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai). Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) sueis 24 metai, atitinkamai, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas į šauktinių sąrašus nebepateks ir PPKT galės atlikti nebent pareiškęs savo norą. Taigi, teismui palikus galioti reikalavimo užtikrinimo priemonę, Lietuvos kariuomenė nepriklausomai nuo teismo sprendimo neturės jokių galimybių pareiškėją privalomai šaukti į tarnybą. Tuo pačiu būtų pažeistas ir viešasis interesas, t. y. konstitucinė pareiga ginti valstybę bei formuojama viešąjį interesą pažeidžianti teismų praktika, kai nepagrįstai nesutinkant su Komisijos vertinimu bei nepateikus konkrečių įrodymų Lietuvos kariuomenei būtų užkirstas kelias karo prievolininką šaukti į PPKT, o karo prievolininkai turėtų galimybę piktnaudžiauti teise prašyti reikalavimo užtikrinimo priemonės. Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Atsakovas taip pat pažymi, jog abejotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, bus naudojamasi protingai ir sąžiningai, atsižvelgus į aplinkybes, kad pareiškėjas, būdamas karo prievolininkas, pagal Įstatymo 6 straipsnį ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Panevėžio regiono 2024 metų karo prievolininkų sąrašą (sąrašo eilės Nr. 2067), patvirtintą Krašto apsaugos ministro 2024 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. VL-9 bei šaukimo nurodymus, paskelbtus viešai https://sauktiniai.karys.lt, taip pat siųstus jam el. paštu, siųstus registruotais laiškais deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, turėdamas pareigą pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Panevėžio regiono Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Rokiškio poskyriui, adresu (duomenys neskelbtini), reikalingus dokumentus ir duomenis – iki 2024 m. vasario mėn. 21 d., iki 2024 m. balandžio mėn. 24 d., iki 2024 m. birželio mėn. 27 d., iki 2024 m. liepos mėn. 22 d., iki 2024 m. rugpjūčio mėn. 14 d., jų nepateikė, todėl 2024 m. kovo mėn. 21 d. taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 560 straipsnio 1 dalį (pareiškėjui nedalyvaujant surašytas administracinio nusižengimo protokolas, turintis registracijos objektų identifikavimo kodą (toliau – ir ROIK) (duomenys neskelbtini), už nusižengimo, numatyto 560 straipsnio 1 dalyje padarymą, pareiškėjui skirta 30 Eur bauda sumokėta 2024 m. balandžio 18 d.), 2024 m. gegužės mėn. 27 d. taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį (viešo posėdžio metu, rašytinio proceso tvarka, pareiškėjui nedalyvaujant, buvo priimtas nutarimas ROIK (duomenys neskelbtini), pareiškėjui skirta 100 Eur bauda, kurią sumokėjo 2024 m. liepos 2 d.), be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku neatvyko į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Panevėžio regiono Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Rokiškio poskyrį, taip, būdamas karo prievolininkas, tyčia, sistemingai, piktybiškai nevykdė karo prievolininko pareigų ir nuo 2024 m. vasario mėn. 21 d. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 314 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjas kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla Nr. 01-1-48480-24 baigta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai baudžiamuoju įsakymu pareiškėją pripažino kaltu už veiką, numatytą BK 314 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė 24 MGL, tai yra 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir paskyrus 16 MGL, tai yra 800 Eur dydžio baudą.

Lietuvos kariuomenės vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėjas, netenkinus jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (pablogės pareiškėjo sveikatos būklė) nepagrindžia, kad pareiškėjo teisės ateityje gali būti nepagrįstai suvaržytos arba jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjo prašymo dalį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė egzistuojant aplinkybėms, sudarančioms pagrindą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, be to, pareiškėjas baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimo, todėl pritaikyta Regionų administracinio teismo reikalavimo užtikrinimo priemonė, padedanti pareiškėjui visiškai išvengti PPKT, šiuo atveju negali būti taikoma.

Teismų praktikoje, nagrinėjant analogiško pobūdžio prašymą dėl užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat konstatuojama, kad pareiškėjui nenurodžius jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad, nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjo teisės ateityje gali būti nepagrįstai suvaržytos arba jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nėra pagrindo stabdyti Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos sprendimą Lietuvos kariuomenei šaukti pareiškėją į karo tarnybą, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-435-525/2023).

Atsakovas pažymi ir tai, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia spekuliatyviomis aplinkybėmis, kurios yra susijusios su Ekspertiniu nutarimu. Šiuo atžvilgiu pareiškėjo pateiktos medicininių dokumentų interpretacijos, neišnagrinėjus ginčo iš esmės, vertintinos kaip pareiškėjo pozicija teisminiame ginče, tačiau ne prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymais dėl ekspertinio nutarimo (ne)teisėtumo.

Lietuvos kariuomenės nuomone, pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjas paaiškina, kad medicininiai duomenys patvirtina, jog pareiškėjas turi objektyvias sveikatos problemas, kurios atsirado ar paaiškėjo jau po Ekspertinio nutarimo priėmimo. Pareiškėjas, remdamasis dokumentais, pateikė prašymą sustabdyti Ekspertinio nutarimo ir šaukimo vykdymą, nes skubus šaukimas į tarnybą sukeltų rimtų sveikatos pasekmių, o karo tarnybos fiziniai krūviai galėtų negrįžtamai pabloginti tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) būklę.

Pareiškėjas teigia, kad visą laiką veikė teisėtai, rinko medicininius dokumentus, vykdė gydymą ir siekia apsaugoti savo sveikatą, todėl ir kreipėsi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Šiuo metu pareiškėjo sveikatos būklė vis dar yra gydoma ir tęstinai stebima medicinos specialistų, pareiškėjui (duomenys neskelbtini), todėl karo tarnybos pradžia objektyviai būtų pavojinga tiek jo fizinei būklei, tiek ilgalaikei sveikatai.

Pareiškėjas nurodo, kad Regionų administracinis teismas, pritaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, visiškai pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad teismas proceso dalyvio prašymu gali laikinai sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, jei pareiškėjas tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir yra reali neatitaisomos žalos grėsmė. Pareiškėjas byloje pateikė naujus medicininius dokumentus, kuriuose užfiksuoti reikšmingi sveikatos sutrikimai, susiję su (duomenys neskelbtini), o šie duomenys atsirado jau po ginčijamos ekspertizės, todėl jie objektyviai patvirtina, kad proceso metu buvo iškilusi reali žalos rizika, kuri atitiko ABTĮ 70 straipsnyje numatytus kriterijus. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepagrindė neatitaisomos žalos galimybės, tačiau neatitaisoma žala ABTĮ prasme apima ne tik turtinius nuostolius, bet ir asmens fizinės būklės pablogėjimą. Pareiškėjo pateikti medicininiai išrašai, kuriuose nurodyti ilgalaikiai (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad karo tarnyba gali sukelti negrįžtamus sveikatos pažeidimus, todėl buvo pagrindas sustabdyti Ekspertinio nutarimo vykdymą, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad komisijos pirmininkas buvo įvertinęs pareiškėjo medicininius dokumentus ir nenustatė pagrindo inicijuoti naujos ekspertizės, tačiau tokia pozicija prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms, nes komisija neatliko naujos medicininės apžiūros, o vienpakopis sprendimas dėl pirminio vertinimo neatleidžia teismo nuo pareigos užtikrinti pareiškėjo teises. Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma tuomet, kai ginčo esmė susijusi su teise į sveikatos apsaugą, o skundžiamo akto vykdymas sukeltų būtent tokią žalą, kurios atkūrimas po bylos baigties būtų neįmanomas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad prima facie reikalavimo pagrįstumo pakanka tam, jog būtų užtikrinta proceso prasmė, ir nereikalaujama, kad pareiškėjas šioje stadijoje visiškai įrodytų skundžiamo akto neteisėtumą, nes sprendžiama tik dėl laikino teisinio balanso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Taigi, atsakovas, teigdamas, kad pareiškėjas turi įrodyti galutinį reikalavimo pagrįstumą, savo argumentus nukreipia į bylos esmę, o ne į laikinųjų apsaugos priemonių kriterijus.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo argumentas, jog užtikrinimo priemonė pažeidžia viešąjį interesą, nes pareiškėjas netrukus išeis iš šauktinių amžiaus ribų, nėra teisiškai reikšmingas, nes karo tarnybos vykdymas negali būti prioritetizuojamas prieš asmens sveikatos apsaugą ir teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja teisę į teisminį ginčų nagrinėjimą ir šios teisės įgyvendinimas negali būti paneigtas administracinio proceso šalių patogumo ar grafiko pagrindu. Amžiaus argumentas neturi sąsajos su ABTĮ numatytais kriterijais ir negali būti naudojamas kaip pagrindas panaikinti teismo pritaikytas laikinas priemones. Priešingu atveju sprendimų priėmimas būtų grindžiamas ne proceso esmės vertinimu, o formaliu laiko kriterijumi, kas neatitiktų teisės viršenybės ir sąžiningo proceso principų.

Atsakovo argumentai dėl pareiškėjo ankstesnių administracinių ir baudžiamųjų procesų taip pat neturi reikšmės sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą. Lietuvos kariuomenė nurodo, kad pareiškėjas buvo teistas dėl karo tarnybos vengimo, tačiau ši aplinkybė negali eliminuoti jo teisės ginčyti medicininį sprendimą ir gauti teismo apsaugą dėl galimos žalos sveikatai. Teismų praktikoje nurodyta, kad asmens reputacija, administraciniai nusižengimai ar baudžiamojo proceso buvimas nėra kriterijai taikyti ar netaikyti užtikrinimo priemonių, nes sprendžiama ne dėl asmens moralinio vertinimo, o dėl to, ar sprendimo vykdymas gali panaikinti patį ginčo objektą.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas taip pat remiasi tuo, jog komisijos pirmininkas turi diskreciją neinicijuoti pakartotinės ekspertizės, tačiau šiuo atveju būtent teismo procesas ir yra skirtas patikrinti, ar tokia diskrecija buvo panaudota tinkamai, todėl teismo pareiga yra laikinai įšaldyti situaciją, kad būtų išsaugota galimybė nagrinėti bylą iš esmės ir įvertinti medicininės išvados teisėtumą. Jei tarnyba būtų pradėta dabar, o teismas vėliau konstatuotų, jog ekspertinis nutarimas buvo neteisėtas, pareiškėjas patirtų negrįžtamas pasekmes, kurių neįmanoma atlyginti jokio finansinio kompensavimo forma. Teismai yra ne kartą pasisakę, kad būtent tokie atvejai atitinka neatitaisomos žalos kriterijų, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos.

Pareiškėjas apibendrina, kad Lietuvos kariuomenės argumentai neįrodo, jog Regionų administracinio teismo sprendimas buvo nepagrįstas, todėl atskirasis skundas turi būti atmestas, o taikytos priemonės – paliktos galioti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad: (i) nagrinėjamu atveju, preliminariai įvertinus pareiškėjo skundą, kuriame išdėstyti nesutikimo su Ekspertiniu nutarimu motyvai, pateiktus įrodymus ir aplinkybes, negalima daryti išvados, jog skundas būtų akivaizdžiai nepagrįstas; (ii) nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir pareiškėjui pradėjus privalomąją pradinę karo tarnybą, būtų apsunkintas nuvykimas paskirtai konsultacijai 2025 m. gruodžio 3 d. LSMU Kauno klinikose, tyrimų atlikimas, dalyvavimas (duomenys neskelbtini) (jei tokios būtų paskirtos). Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad žalos dydis (sveikatai) gali būti didelis ir galimai sunkiai įvertinamas. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas gali patirti realias pasekmes sveikatai, taip pat šioje bylos stadijoje nėra patvirtintas ar paneigtas Ekspertinio nutarimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu tarnybai, teisėtumas ir pagrįstumas (tai bus nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės), todėl tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Lietuvos kariuomenės vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėjas, netenkinus jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (pablogės pareiškėjo sveikatos būklė) nepagrindžia, kad pareiškėjo teisės ateityje gali būti nepagrįstai suvaržytos arba jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjo prašymo dalį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, tam įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Ekspertinį nutarimą, kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu tarnybai pagal Kriterijų 1 skiltį ir priskirtas B sveikatos grupei, galiojančiai iki 2031 m. rugpjūčio 12 d.; netenkinus pirmojo reikalavimo, įpareigoti Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninę pakomisę Kaune atlikti pakartotinę medicininę ekspertizę, įvertinant faktinę pareiškėjo sveikatos būklę, medicininius dokumentus ir pateiktus naujus medicininius duomenis. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos bei Panevėžio regioninės karo komendantūros sprendimų, susijusių su pareiškėjo pašaukimu į privalomąją karo tarnybą, vykdymą iki bus išnagrinėta byla. Pareiškėjas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jam būtų padaryta didelė ir sunkiai atitaisoma žala, nes dėl sveikatos būklės jis yra netinkamas atlikti privalomąją karo tarnybą, o šiuo metu jam yra paskirti papildomi medicininiai tyrimai. Pradėjus tarnybą, šių tyrimų atlikti nebūtų įmanoma arba jie būtų reikšmingai apsunkinti, o tai galėtų sukelti realią žalą pareiškėjo sveikatai. Dėl to tikslinga sustabdyti ginčijamų sprendimų vykdymą iki teismas išnagrinės bylą dėl termino atnaujinimo ir Ekspertinio nutarimo teisėtumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Pareiškėjas iš esmės ginčija jo galimybę atlikti privalomąją karo tarnybą, nurodo, jog sveikatos būklė po pradinės karo prievolės medicininės patikros yra pasikeitusi. Pareiškėjas pridėjo į bylą dokumentus, kurie patvirtina, kad: 2025 m. rugsėjo 24 d. lankėsi (duomenys neskelbtini); 2025 m. spalio 3 d. lankėsi pas šeimos gydytoją dėl (duomenys neskelbtini); vizitas (duomenys neskelbtini) 2025 m. lapkričio 25 d., o pas (duomenys neskelbtini) – 2025 m. gruodžio 3 d.; pareiškėjas, be kita ko, kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, prašydamas įvertinti pasikeitusią sveikatos būklę, prašė atidėti šaukimo procedūras iki bus priimtas sprendimas dėl sveikatos būklės, tačiau Lietuvos kariuomenės karo komendatūros valdyba informavo, kad prie pareiškėjo kreipimosi pridėti dokumentai, susiję su sveikatos būkle, jau buvo pateikti vertinti Karinės medicinos ekspertizės Kauno pakomisės pirmininkui. Įvertinus pateiktus dokumentus nenustatyta, kad pateikta informacija gali turėti įtakos 2025 m. rugpjūčio 12 d. priimtam Ekspertiniam nutarimui, todėl pakartotinė ekspertizė neskiriama ir Ekspertinis nutarimas lieka galioti.

Pareiškėjas paaiškino, kad pradėjus tarnybą negalėtų atlikti paskirtų tyrimų arba jų atlikimas būtų apsunkintas, o tai galėtų sukelti realią žalą pareiškėjo sveikatai.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo esmė yra pareiškėjo byloje keliamo reikalavimo laikinas užtikrinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-697-822/2019; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-902-552/2024). Įvertinus nustatytas reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį ir aplinkybę, kad pareiškėjas turi sveikatos sutrikimų, kurie, tik teismui nagrinėjant administracinę bylą bus įvertinti kaip pagrindas tenkinti jo skundą arba atsisakyti jį tenkinti, teisėjų kolegija sprendžia, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, kadangi privalomoji karo prievolė gali būti įvykdyta. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonė laikinai sustabdyti ginčijamo Ekspertinio nutarimo galiojimą yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamam reikalavimui byloje.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos kariuomenės atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailės Žalimienės