ecd7e095-e283-408f-b85a-7ff88fb19954 · Vilniaus apygardos teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-505-1036/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16167-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.8; 2.4.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Aistei Bareikei,

vertėjaujant Ingridai Petrulienei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitekiūnienei,

išteisintajai T. T., jos gynėjams advokatams Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij) ir Ričardui Varno,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. (V. M.) atstovei advokatei Linai Andriuškevičienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. M. (V. M.) atstovės advokatės Linos AndriuÅ¡kevičienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 163 straipsnį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

T. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. (V. M.) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. (V. M.) prašymas dėl jo patirtų advokato atstovavimo išlaidų netenkintas.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, T. T. naudai priteista 2 541 (du tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt vienas) euras už patirtas proceso išlaidas, skirtas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. T. pagal BK 163 straipsnį iÅ¡teisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). T. T. teismui atiduota kaltinant jÄ tuo, kad:

ji, bÅ«dama mažamečių nukentėjusiųjų V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. M. (R. M.), gimusio (duomenys neskelbtini), močiute ir jų laikinÄ ja globėja, turėdama pareigÄ užtikrinti vaikų fizinį ir psichinį saugumÄ , rÅ«pintis vaikų sveikata ir mokymusi, auklėti vaikus, spręsdama klausimus, susijusius su vaikų interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, netrukdyti vaikams bendrauti su tėvu, jei tai nekenkia vaikų interesams, palaikyti ryÅ¡ius su vaikų tėvu, informuoti vaiko tėvÄ ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaikų vystymÄ si, sveikatÄ , mokymÄ si ir kitais svarbiais klausimais, rÅ«pintis vaikų laisvalaikiu, atsižvelgdama į jų amžių, sveikatÄ , iÅ¡sivystymÄ ir polinkius, rengti vaikus savarankiÅ¡kam gyvenimui ir darbui Å¡eimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.271 straipsnis), piktnaudžiavo Å¡iomis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d., kai ji Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 11 d.

įsakymais (Nr. 30-2599/20, 30-2600/20) dėl laikinosios globos V. M. ir R. M. nustatymo buvo paskirta, likusių be tėvų globos, vaikų globėja iki 2022 m. gegužės 4 d., kuomet vaikai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų buvo paimti iš T. T., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo gyvenamosiose vietose, esančiose bute, adresu: (duomenys neskelbtini) bei name, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, sistemingai, neatliepdama natūralių mažamečių nukentėjusiųjų V.

M. ir R. M. poreikių turėti artimÄ ryšį su tėvu V. M., patirti jo meilę ir dėmesį, nenorėdama, kad Å¡ie bendrautų su savo tėvu, tiesiogiai ir/ar netiesiogiai formavo vaikų negatyvias nuostatas tėvo V. M. atžvilgiu, nuteikė juos prieÅ¡ Å¡ių tėvÄ , jiems įteigiant nebÅ«tÄ faktÄ apie Å¡io neva nužudytÄ jų (vaikų) motinÄ O. T., įtikino mažamečius V. M. ir R. M., kad tėvas po motinos mirties juos „metė“, kad juos neva „pagrobs“ ir „pražudys“ („užmuš“), kad Å¡ie bus nesaugÅ«s gyvendami su tėvu, nes tėvas jais nesirÅ«pins, nebus sudarytos oriai gyventi sÄ lygos bei juos (V.

M. ir R. M.) muÅ¡, įtikino vaikus atstumti tėvÄ , t. y. atsisakyti su juo bendrauti telefonu, susitikti, o susitikus su juo nebendrauti, nežaisti bei neimti iÅ¡ jo dovanų, įskiepijo baimę tėvui, kad jis gali ateiti, juos paimti ir iÅ¡vežti, taip pat įteigė vaikams, kad tėvo nemylėtų bei, kad jų tėvas yra „piktas“, „blogas“ ir, kad „pikti žmonės nesikeičia“. Tokiu bÅ«du T. T., siekdama visiÅ¡kai nutraukti nukentėjusiųjų mažamečių V. M. ir R.

M. ryšį su jų tėvu V. M., nesiekė vaikų laikinosios globos tikslo – grÄ Å¾inti vaikus į Å¡eimÄ (CK 3.253 straipsnio 1 dalis) bei neigiamai veikė vaikų emocines bÅ«senas bei raidÄ ir taip, sistemingais neteisėtais psichologiniais veiksmais, ilgalaikiai psichiÅ¡kai gniuždydama mažamečius nukentėjusiuosius V. M., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusį (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo globėjos teisėmis ir pareigomis.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. M. (toliau – ir apeliantas) atstovė advokatė Lina AndriuÅ¡kevičienė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. liepos 18 d. nuosprendį (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį: pripažinti, kad T. T. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 163 straipsnyje. Taip pat apeliaciniu skundu praÅ¡oma atlikti įrodymų tyrimÄ ir apklausti profesorę dr. J. S., kuri dirbo su vaikais V. M. ir R. M. iki 2022 m. gegužės 4 d. ir nustatė didelę neigiamÄ T. T. įtakÄ pastariesiems, bei apklausti psichologÄ E. Å ., kuris nuo 2022 m. gruodžio mėnesio vykdo tėvo V. M. ir vaikų ryÅ¡io atstatymÄ , ir kuris galėtų paliudyti Å¡io ryÅ¡io nutrÅ«kimo priežastis.

1.1. Apeliaciniame skunde nurodomos teisės normos bei teismų praktika, aktuali nagrinėjamoje byloje keliamiems klausimas, o būtent BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 163 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474- 489/2016.

1.2. Apeliaciniame skunde iÅ¡samiai detalizuojami įrodymų vertinimo reikalavimai, numatyti BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su įrodymų vertinimu (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2009, Nr. 2K-424/2009, Nr. 2K-91/2010, Nr. 2K-307/2010, Nr. 2K-556/2010). Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepaisė įrodymų vertinimo reikalavimo, byloje kai kurių įrodymų visai nevertindamas, o kitus įrodymus vertino neobjektyviai, selektyviai pasirinko atskirus įrodymus ir įvertino atskirai nuo byloje surinktų duomenų visumos, tarpusavyje lygino įrodymus, tačiau neįžvelgė jų sÄ sajumo, o gautų prieÅ¡taravimų dėl įrodymų vertinimo nebaigė tirti, t. y. apsiribojo abejonių iÅ¡kėlimu dėl ikiteisminio tyrimo metu tyrėjų nustatytų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių kilmės, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį, kuris naikintinas. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog apylinkės teismas padarė esminius BPK pažeidimus, priimdamas SkundžiamÄ nuosprendį, neatsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetÄ , visiems byloje surinktiems įrodymams kėlė maksimalų tiesioginio įrodymo reikalavimÄ , visiÅ¡kai nepagrįstai subjektyviai interpretavo ekspertizių iÅ¡vadas, nevertino eksperčių parodymų, nevertino dalies liudytojų parodymų, dėl to neteisingai konstatavo, kad nepadaryta nusikalstama veika.

1.3. Atkreipiamas dėmesys į Skundžiamame nuosprendyje pateiktÄ nevienareikÅ¡mį įrodymų vertinimÄ . Apylinkės teismas tyrė ar galima per 4-5 dienas ar kitÄ laiko tarpÄ nuteikinėti vaikus prieÅ¡ tėvÄ taip, kad tokio nuteikinėjimo nepastebėtų specialistai, ir iÅ¡tyręs liudytojų R. S., L. Å ., R. P. A. L. I. A. bei J. M. parodymus nutarė, kad vaikų per tokį laikotarpį nuteikti negalima. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai be pagrindo atmetė ekspertizių iÅ¡vadas ir eksperčių A. Å . bei S. S. parodymus apie tai, kad poveikis vaikams galėjo bÅ«ti padarytas vienu močiutės T. T. sakiniu ar iÅ¡reikÅ¡ta baime apie tai, kad dėl tėvo V. M. veiksmų mirė jos dukra O. T. Vaikams Å¡ios vienos informacijos, pasakytos vienÄ kartÄ â€“ visiÅ¡kai pakako susidaryti neigiamÄ nuomonę apie tėvÄ ir jo vengti, netgi bijoti.

1.4. Nurodoma, kad faktinės bylos aplinkybės atskleidžia, kad vaikų baimė tėvo atžvilgiu kilo staiga, močiutei T. T. pasakius vaikams, kad jų tėvas V. M. neblaivus (ko nebuvo), po ko vaikai esÄ ir pradėjo pasakoti neigiamus iÅ¡gyvenimus, patirtus (duomenys neskelbtini) ir nuo tada pradėjo bijoti tėvo. Kartu apeliaciniame skunde iÅ¡samiai dėstomi eksperčių A. Å . ir S. S. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiÅ¡kinimai apie jų teiktas iÅ¡vadas. Visgi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas eksperčių parodymus, padarė visiÅ¡kai nesusijusias iÅ¡vadas, konstatuodamas, kad ekspertizių iÅ¡vados iÅ¡ dalies prieÅ¡taringos: viena vertus, ekspertės akcentuoja detalių trÅ«kumÄ vaikų pasakojimuose, kita vertus – net trÅ«kstant detalių daro iÅ¡vadÄ , kad baimė tėvo atžvilgiu susiformavo Lietuvoje. Be Å¡io sakinio, apylinkės teismas daugiau apie ekspertizių iÅ¡vadų vertinimÄ nepasisakė. Apelianto vertinimu tokie argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki. Ekspertės, konstatuodamos detalių trÅ«kumÄ vaikų pasakojimuose, argumentavo bÅ«tent vaikų parodymų pavirÅ¡utiniÅ¡kumÄ , negalėjimÄ pagrįsti, paaiÅ¡kinti savo parodymų, todėl juos kvalifikavo kaip įtakotus ir netikrus. IÅ¡vada apie tai, kad vaikai buvo įtakoti Lietuvoje padaryta lyginant vaikų parodymus santykyje su jų parodymų ir aplinkybių visuma, iÅ¡skiriant „juoda/balta“ vaikų mÄ stymÄ , kurio atsiradimo momentas yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas laike. Kadangi ekspertizės aktai ir eksperčių A. Å . ir S. S. parodymai iÅ¡samÅ«s, visapusiÅ¡ki, vertinama, kad ekspertizių iÅ¡vados yra nuoseklios ir neprieÅ¡taraujančios, prieÅ¡ingai tam, kaip vienu sakiniu tai paneigė apylinkės teismas.

1.5. Kartu pažymima tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp T. T. ir V. M. yra konfliktiniai santykiai, dėl ko buvo nutarta abiejų parodymus vertinti kritiškai. Vis tik, akcentuojama, kad T. T., kaip vaikų globėja, negali turėti konfliktiško santykio su vaikų tėvu, priešingu atveju ji turi nusišalinti nuo pareigos globoti vaikus.

1.6. Nurodoma, jog byloje nustatyta, kad vaikai buvo neigiamai įtakoti, nuteikti prieÅ¡ tėvÄ V. M., todėl dėl sukurto lojalumo konflikto, veikė prieÅ¡ingai savo interesams bendrauti su tėvu, o pasirinko iÅ¡skirtinai tik močiutę T. T.. Vaikai perėmė neigiamas močiutės T. T. nuostatas tėvo V. M. atžvilgiu, jam suteikdami iÅ¡skirtinai neigiamus apibÅ«dinimus ir negebėdami (dėl sukurto lojalumo konflikto) pateikti teigiamų tėvo bruožų, iÅ¡skirtinai teigiamai apibÅ«dino močiutę T. T., ko pasak eksperčių, be suaugusiojo įtakos bÅ«ti negali. Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 205/2013, Nr. 2K-232/2013, Nr. 2K-494-677/2015) teigiama, jog remtis mažamečių liudytojo prieÅ¡taringais parodymais, teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo. Be to, ekspertizių iÅ¡vadose aiÅ¡kiai nurodyta, kad dėl mažamečių vaikų įtakojimo, neleistino poveikio jiems, jų parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

1.7. Nurodoma, kad apylinkės teismas vertino psichologo R. P. parodymus apie tai, kad jis bendravo su vaikais ir jų tėvu, kur aiÅ¡kiai pastebėjo tėviÅ¡kos Å¡ilumos trÅ«kumÄ . Tačiau R. P. nenurodė, kad tėvui V. M. su vaikais susitikti buvo leista praėjus daugiau nei metams nuo jų atskyrimo, kad susitikimo metu buvo uždrausta vaikams sakyti tokius žodžius, kaip pasiilgau, myliu jus, paaiÅ¡kinant, jog tokie žodžiai vaikus traumuotų. Pažymima, kad psichologas R. P. vaikų globos procese Å¡alių buvo pasirinktas kaip asmuo, vykdysiantis vaikų ir tėvo ryÅ¡io atstatymo procesÄ , tačiau jis nutarė nutraukti tėvo ir vaikų ryÅ¡io atstatymo susitikimus iki bus gautos ekspertizės iÅ¡vados, tačiau gavus ekspertizių iÅ¡vadas su jomis nesusipažino ir ryÅ¡io atstatymo nepradėjo.

Kartu skunde analizuojami ir R. P., R. S., L. Å . parodymai, pateikiant kiekvieno iÅ¡ jų vertinimÄ . Anot apelianto R. P. parodymai apie tai, kad tėvo ir vaikų galimai nesieja emocinis ryÅ¡ys, todėl neva vaikai atsisako bendrauti su tėvu, pripažintinas veikiau jo pareigų aplaidumo (neorganizavimo vaikų ir tėvo susitikimų) maskavimu, nei mokslu pagrįstomis iÅ¡vadomis. Psichologės R. S. ir L. Å . savo parodymuose akcentavo savo įspÅ«džius apie vaikų primokinimo jausmo nebuvimÄ , vaikų emocijų vaidinimo jausmo nebuvimÄ , tačiau nei viena jų neiÅ¡skyrė kokie požymiai liudytų buvus tokį neigiamÄ Ä¯takojimÄ .

Pažymima, kad vaikai yra nuoširdžiai įtikėję į močiutės T. T. žodžius apie tai, kad tėvas kaltas dėl jų mamos mirties ir ši informacija persmelkia absoliučiai visas vaikų reakcijas. Akcentuojama, jog nei viena iš psichologių, kaip ir R. P., nenurodė, nevertino ir net nematė reikalo vertinti, kad vaikai su tėvu nesimatė daugiau nei metus nuo jų paėmimo, kad vaikai atvyko iš toksiškos aplinkos, kurioje tėvas yra nekenčiamas. Pabrėžiami ir psichologės L.

Å . parodymai apie tai, kad ji stebėjosi kaip T. T. galėjo paruoÅ¡ti vaikus susitikimams su tėvu esant tokioms žiaurioms aplinkybėms, kai ji įtarė, kad jos dukra O. T. mirė dėl V. M. veiksmų. Tokių veiksmų psichologė L. Å . nei matė, nei įsitikino, jÄ Å¡iÄ informacijÄ , kaip savo interpretacijÄ , galėjo pateikti tik T. T., vaikų pasakojimai, kaip minėjo ekspertės – nėra detalÅ«s ir konkretÅ«s, pagal juos negalima atkurti nei vieno įvykio, ko nei L. Å ., nei R. S. nepastebėjo.

Kad psichologė L. Š. supainiojo savo emocijas su vaikų emocijomis, persiėmė T. T. pasakojimų nuotaikas, liudija jos parodymai apie tai, kad ji būdama psichologė aiškinosi ar teta yra teisiškai artimas giminaitis. Tokie psichologo veiksmai rodo, kad jis nesugeba tinkamai įvertinti vaikų ir suaugusiųjų asmenų tikrojo tarpusavio ryšio, pasiduoda primestoms nuomonėms, nesugeba nuskaityti tikrosios vaikų valios, todėl šių psichologių parodymai vertinti kritiškai, kaip neprofesionalūs, todėl nepatikimi.

1.8. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad T. T. veiksmai, pasisakymai nebuvo lemiamas veiksnys, o galimai tik viena iÅ¡ daugelio kitų priežasčių dėl ko vaikai nenori bendrauti su tėvu. Dalis Skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadų, o bÅ«tent apie tai, kad esÄ tėvas ir jo giminė yra neigiamos nuomonės apie T. T. bei velionę O. T., yra visiÅ¡kai klaidingos ir neatitinka bylos aplinkybių, netgi žeidžia V. M., ir tai matyti iÅ¡ pastarojo parodymų nei elgesio pirmosios instancijos teisme. V. M. ir velionės O. T. santykiai buvo labai geri, V. M. dėl jos netekties labai gedėjo ir gedi iki Å¡iol. Tuo tarpu T. T. ir jos Å¡eima kaltina V. M. dėl O. T. mirties ir bÅ«tent Å¡ie kaltinimai persidavė vaikams, ir juos neigiamai paveikė taip, kad jie staiga pradėjo bijoti tėvo, grubiai bendrauti su juo. Kaip teisingai parodė ekspertės, toks suaugusiojo asmens T. T. požiÅ«ris į tėvÄ V. M., padarė stiprų poveikį jo mažamečiams vaikams. Vertinama, kad T. T. suprato, kad vaikams neigiamai kalba apie jų tėvÄ , kad kaltina jį dėl savo dukters O. T. mirties. T. T. puikiai suprato, kad bÅ«tent Å¡ias nuostatas iÅ¡ jos yra perėmę vaikai V. M. ir R. M.. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie tai, kad T. T. nesuprato, kad ji, bÅ«dama mažamečių vaikų globėja ir juos auklėdama, elgiasi pavojingai, kad tokiu savo elgesiu kėsinasi į BK 163 straipsnio saugomas vertybes, pripažintina kaip nepagrįsta. Pažymima, jog T. T. ne vienÄ kartÄ iÅ¡sakė neigiamÄ požiÅ«rį į tai, kad vaikai bendrautų su savo tėvu V. M. Visas T. T. procesinis elgesys vaikų globos procese buvo nukreiptas į tai, kad bÅ«tų sudarytos kliÅ«tys vaikams bendrauti su tėvu. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad T. T. neigiamai atsiliepė apie V. M., patvirtino, kad T. T. neigiamai įtakojo vaikus, tačiau iÅ¡vados apie tai, kad T. T. tai leistina, nes tai galėjo bÅ«ti nulemta pačios T. T. gedulo bei liÅ«desio, kritikuotinos, nes iÅ¡ esmės tokios iÅ¡vados kaip tik patvirtina kaltinimÄ .

2. IÅ¡teisintosios T. T. gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis, prieÅ¡ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pateikė praÅ¡ymÄ atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ .

2.1. PraÅ¡yme nurodoma, kad patvirtinti Skundžiamo nuosprendžio pagrįstumÄ ir paneigti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus samprotavimus bei prielaidas, gynybos manymu bÅ«tina atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ . Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-520-869/2023, kurioje 2023 m. liepos 19 d. įvykusiame teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti nepilnamečiai vaikai R. M. ir V. M., kurie nagrinėjamojo byloje pripažinti nukentėjusiaisiais. Pažymima, kad vaikų nuomonė dėl V. M. nesikeitė nuo 2020 m. rugsėjo 16 d., kai jie buvo paimti iÅ¡ tėvo. IÅ¡ esmės tuos pačius parodymus R. M. davė apklaustas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutrauktame ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-38379-20, taip pat abu vaikai apklausti 2021 m. liepos 15 d. ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-16167-21, t. y. Å¡iuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. TÄ pačiÄ savo nuomonę vaikai pateikė praėjus daugiau nei metams po atskyrimo (2022 m. gegužės 4 d.) nuo iÅ¡teisintosios T. T.. Minėtus vaikų parodymus civilinėje byloje tikslinga perklausyti nagrinėjant byla apeliacinėje instancijoje, nes vaikai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklausiami nebuvo. Atsižvelgiant į tai praÅ¡oma, iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinė bylos Nr. e2-520-869/2023 nepilnamečių nukentėjusiųjų R. M. ir V. M. 2023 m. liepos 19 d. teismo posėdžio vaikų apklausos įraÅ¡us, ir peržiÅ«rėti bei perklausyti juos teismo posėdyje. Pažymima, jog minima civilinė byla pripažinta nevieÅ¡a ir minėtų įrodymų pateikimas teismui yra komplikuotas.

2.2. Kartu nurodoma, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neteisėtas, grindžiamas vien tik nukentėjusiojo savanaudiÅ¡kais faktinių aplinkybių interpretavimais, prielaidomis, todėl turi bÅ«ti atmestinas. Skundžiamame nuosprendyje įvertinti visi surinkti ir iÅ¡nagrinėti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, procesinis sprendimas suraÅ¡ytas laikantis BPK reikalavimų ir neegzistuoja joks nei teisinis, nei faktinis pagrindas, SkundžiamÄ nuosprendį naikinti ar keisti.

2.3. Gynyba nesutinka su apeliaciniame skunde keliamais praÅ¡ymais apklausti psichologus J. S. ir E. Å . PraÅ¡ymas apklausti psichologę J. S. buvo teikiamas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir argumentuotai buvo netenkintas, jokių papildomų motyvų ir argumentų teikiant tokį praÅ¡ymÄ apeliaciniame skunde nepateikta. Be to, kaip buvo nustatyta, psichologės paslaugas privačiai buvo užsakęs ir apmokėjo pats nukentėjusysis, todėl veikdama iÅ¡imtinai tik jÄ samdančio vaikų tėvo V. M. interesais, minėta psichologė nesiekia arba negeba iÅ¡laikyti neÅ¡aliÅ¡kumo, todėl jos parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvus. Taip pat sprendžiant dėl minėtos psichologės neÅ¡aliÅ¡kumo, atkreipiamas dėmesys į 2022 m. rugpjūčio 23 d. VÅ¡Ä® „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“ vykusį vaikų ir jų tėvo V. M. susitikimÄ , kuriame kartu dalyvavo psichologė bei tėvo pasamdyta psichologė prof. dr. J. S.. Susitikimo metu vaikai norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ kabineto, tačiau psichologė J. S., atsistodama tarpduryje, jiems užstojo keliÄ ir neleido iÅ¡eiti iÅ¡ kabineto, tai vaikus iÅ¡gÄ sdino. Minėtos aplinkybės buvo įvertintos 2022 m. lapkričio 29 d. Lietuvos psichologų sÄ jungos skundo nagrinėjimo komisijos sprendime, kuris pridedamas prie praÅ¡ymo, ir kuriame konstatuojama, kad minėtos psichologės profesiniai veiksmai iÅ¡ dalies pažeidė Etikos kodekse apibrėžtus profesinės etikos principo „Pagarba žmogaus teisėms ir orumui“ standartus. PraÅ¡ymas dėl psichologo E. Å . apklausos taip pat atmestina, nes teismų praktikoje nustatyta, jog baudžiamosios bylos nagrinėjamos kaltinimo ribose. Kaltinimas iÅ¡teisintajai buvo pateiktas dėl laikotarpio nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2022 m. gegužės 4 d., o minėtas psichologas su vaikais pradėjo dirbti tik nuo 2023 m. sausio mėnesio. Taigi jokių svarbių ir reikÅ¡mingų bylai iÅ¡spręsti duomenų apie faktines bylos aplinkybes, jis objektyviai pateikti negali.

4. Teismo posėdžio metu apelianto V. M. atstovė advokatė apeliacinį skundÄ palaikė jame iÅ¡dėstytais argumentais, kuriais vadovaujantis prašė SkundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį pripažinus T. T. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 163 straipsnyje. Prokurorė apeliacinį skundÄ palaikė, pritarė jame nurodytiems argumentams ir prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių, atliktų nukentėjusiesiems mažamečiams, iÅ¡vadomis, eksperčių S. S. ir A.

Å . parodymais, duotais apylinkės teisme, o vadovavosi liudytojų R. S., L. Å ., A. L., I. A. bei J. M. parodymais, ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vaikai nebuvo nuteikti prieÅ¡ tėvÄ . Prokurorės teigimu bÅ«tent T. T. sistemingai neigiamai veikė vaikų emocines bÅ«senas bei raidÄ ir taip ilgalaikiai psichiÅ¡kai juos gniuždė. BÅ«tent tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo globėjos teisėmis ir pareigomis. IÅ¡teisintosios T. T. gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį į prokuratÅ«ros pozicijÄ dėl paduoto nukentėjusiojo atstovės apeliacinio skundo, kadangi apeliacinio skundo prokuratÅ«ra nepateikė, todėl manytina, jog su Skundžiamo nuosprendžio argumentais bei motyvais sutiko.

Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai ir motyvai niekaip nepaneigia priimto Skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadų, argumentų ir motyvų, nes jame yra iÅ¡tirti visi pateikti įrodymai, pateikta jų analizė ir padarytos tam tikros iÅ¡vados, kurios atitinka teismo vidinį įsitikinimÄ , kad nepakanka duomenų, jog iÅ¡teisintosios veiksmuose, jos elgesyje yra visi bÅ«dini nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 straipsnyje sudėties požymiai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nesivadovavo tam tikromis ekspertizių iÅ¡vadomis ir dėl kokių priežasčių Skundžiamame nuosprendyje yra pasisakyta, motyvuota ir argumentuota.

Naikinti SkundžiamÄ nuosprendį ir tenkinti apeliacinį skundÄ nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl praÅ¡oma iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį palikti galioti, o skundÄ atmesti. T. T. gynėjas advokatas Ričardas Varno pritarė kito gynėjo argumentams ir prašė apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ ir grindžiamÄ selektyviu įrodymų pateikimu. Akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas visus įrodymus, ir tuos kuriais nesivadovavo, vertino visumoje. Taip pat pažymėjo, kad iÅ¡teisintoji buvo kaltinta nusikalstamais veiksmais prieÅ¡ vaikus nuo 2020 m. spalio 20 d., o byloje yra pateikti duomenys, kad vaikai apie gyvenimo (duomenys neskelbtini) aplinkybes pasakė 2020 m. rugsėjo 16 d., ir nuo to laiko vaikų nuomonė nepasikeitė.

IÅ¡teisintoji T. T. prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei teismo posėdžio metu parodė, kad ji vaikams nieko negalėjo pasakyti, nes vaikai patys visa tai jai pasakė. Patys vaikai praėjus kelioms dienoms po laidotuvių pradėjo jai pasakoti kas vyko (duomenys neskelbtini), po ko ji iÅ¡kvietė mobiliÄ komandÄ , kuri vaikus pasiėmė į ligoninę. Po to juos kuravo „(duomenys neskelbtini)“, visa tai vyko normalia forma.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu, Skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, aukÅ¡tesnės instancijos teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. V. M. apeliaciniame skunde ginčijamas iÅ¡teisintosios T. T. veiksmų vertinimas, t. y. teigiama, kad ji nepagrįstai iÅ¡teisinta pagal BK 163 straipsnį, nes įvertinus faktines bylos aplinkybes, T. T. veiksmuose turėjo bÅ«ti konstatuota nusikalstamos veikos sudėtis. Nesutinkant su iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė bylos įrodymų visumÄ , subjektyviai interpretavo ekspertizių iÅ¡vadas, nevertino eksperčių bei dalies liudytojų parodymų, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimÄ ir nuosprendžio suraÅ¡ymÄ reglamentuojančias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.

6. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys) Taigi bylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ , sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir padaryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės ir kategoriÅ¡kos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-628/2019, 6 punktas).

7. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-471-507/2015, Nr. 2K-483-976/2015, Nr. 2K-28-489/2016, Nr. 2K-160-507/2016, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-314-693/2018).

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir Skundžiamu nuosprendžiu, nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie bÅ«tų pripažintini esminiais. IÅ¡ bylos duomenų ir Skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, įvertino surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį bei įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija konstatuoja, kad į baudžiamÄ jÄ bylÄ surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog T. T. piktnaudžiavo globėjos teisėmis ir pareigomis, psichiÅ¡kai gniuždydama mažamečius vaikus, ir taip padarė nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 163 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

9. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus bylos įrodymus, susijusius su T. T. pareikÅ¡tu kaltinimu pagal BK 163 straipsnį, t. y. iÅ¡teisintosios, nukentėjusiojo V. M., liudytojų A. T., I. T., P. T. (T), B. Å ., J. P. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų mažamečių R. M. ir V. M. parodymus, psichologų bei kitų specialistų – R. P., R. S., L. Å ., A. L., I. A., J. M. parodymus, taip pat teismo psichologijos ekspertizės aktus Nr. 103MS-199/2021 ir Nr. 103MS-200/2021, teiktus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktus Nr. 103MS-64/2022 ir Nr. 103MS-63/2022, pateiktus nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-1400-930/2022, minėtus aktus teikusių eksperčių A. Å . ir S. S. paaiÅ¡kinimus, ir padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų be pagrįstų abejonių spręsti apie globėjos T. T. konkrečiais veiksmais atliekamÄ sistemingÄ , ilgalaikį psichologinį vaikų gniuždymÄ .

10. Visų pirma, kaip matyti iÅ¡ T. T. pareikÅ¡to kaltinimo turinio, kaip pagrįstai nurodoma ir Skundžiamame nuosprendyje, nėra aiÅ¡kiai ir tiksliai nurodyti konkretÅ«s iÅ¡teisintosios nusikalstami veiksmai, padaryti prieÅ¡ mažamečius vaikus, suabsoliutinant aplinkybę, jog vaikai nenori bendrauti su tėvu V. M. iÅ¡imtinai vien dėl T. T. veiksmų įtakos. Kitaip tariant, T. T. buvo kaltinama tiesiogiai ir/ar netiesiogiai siekusi visiÅ¡kai nutraukti nukentėjusiųjų mažamečių V. M. ir R. M. ryšį su jų tėvu V. M., nesiekė vaikų laikinosios globos tikslo – grÄ Å¾inti vaikus į Å¡eimÄ (CK 3.253 straipsnio 1 dalis) bei neigiamai veikė vaikų emocines bÅ«senas bei raidÄ ir taip, sistemingais neteisėtais psichologiniais veiksmais, ilgalaikiai psichiÅ¡kai gniuždydama mažamečius nukentėjusiuosius V. M. ir R. M., piktnaudžiavo globėjos teisėmis ir pareigomis.

11. Pati T. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir apygardos teismo posėdžio metu parodė, kad po dukters O. T. laidotuvių vaikai (V. M. ir R. M.) atvyko pas jÄ pasisvečiuoti ir patys vaikai pradėjo pasakoti apie savo gyvenimÄ (duomenys neskelbtini), verkti, teigdami, jog V. M. gyvenant (duomenys neskelbtini) mušė O. T., nuolat vartojo alkoholį ir panaÅ¡iai. Po vaikų pasakojimo ji (T. T.) paskambino I. T., o pastaroji susisiekė su vaikų teisėmis. Vaikai buvo paimti, o vėliau grÄ Å¾inti jai (T. T.) kaip globėjai. Viso baudžiamojo proceso metu iÅ¡teisintoji teigė, kad netrukdė V. M. ir R. M. bendrauti su seserimi B. Å . ir J. P., nenuteikinėjo vaikų prieÅ¡ jų seserį ir tetÄ . Vaikų akivaizdoje nekaltino V. M. dėl O. T. mirties. Nesiekė nutraukti V. M. ir R. M. ryÅ¡io su jų tėvu V. M., seserimi B. Å . ir teta J. P. Ji (T. T.) kaip tik siekia, kad bÅ«tų atkurtas vaikų ryÅ¡ys su tėvu, B. Å . ir J. P.. Ji (T. T.) pati asmeniÅ¡kai viduje kaltina V. M. dėl O. T. mirties. Taip pat kaltina V. M., kad kai O. T. buvo paguldyta į ligoninę, jis vaikais nesirÅ«pino, pats nepasiėmė atostogų, o atidavė juos prižiÅ«rėti pažįstamai moteriai. Ji niekada nesakė nieko blogo apie J. P., negali pasakyti, jos nepažįsta. Vaikai apie tėvÄ viskÄ patys pasakė, ji pati negalvojo, kad viskas ten taip įvyko. Neleisdavo net sau verkti dėl dukros mirties prie vaikų, kad jų netraumuotų. Visus neigiamus dalykus apie mažamečių tėvÄ jai papasakojo patys vaikai. Vaikų atžvilgiu nenaudojo jokių neteisėtų psichologinių veiksmų. EmociÅ¡kai vaikus saugojo. PirmÄ kartÄ susitikti su vaikais V. M. paprašė po Naujųjų 2021 metų. Visi susitikimai su V. M. įvyko (12 t., b. l. 162–167, 174 – 175; 13 t., b. l. 202–205).

12. Kaip teisingai nurodyta ir Skundžiamame nuosprendyje, aplinkybę, kad T. T. patys vaikai papasakojo apie tėvo V. M. elgesį bei jų baimę tėvui, patvirtino ir liudytojais apklausti A. T., I. T. ir P. T.. A. T. paaiškino, kad vaikai pradėjo pasakoti, kad V. M. gėrė praktiškai kasdien, kad mušė O. T. irgi praktiškai kasdien. Kai pasakė mama (T. T.) vaikams, kad tėvas girtas, R. M. pradėjo verkti. V. M. sakė, kad tėvas sumušė su diržu. Kai paklausė dėl ko, sakė, kad ji (V.

M.) paėmė telefonÄ . Å i informacija buvo labai didelė naujiena. Čia daugiau vaikai iÅ¡kart pasakojo jo (A. T.) mamai (T. T.) ir tada ji (T. T.) nusprendė kreiptis į vaikų teises. Dėl vaikų pasakojimų T. T. tarėsi su jo (A. T.) žmona. Nutarė, kad reikia kreiptis į vaikų teises. Po to kai kreipėsi, atvažiavo vaikų teisės, nežino, kÄ jie kalbėjo su vaikais, nes tai vyko jiems nedalyvaujant. Tada po pokalbio vaikų teisių atstovai pasakė, kad jie turi vaikus pasiimti. Jie tai suprato, bet nenorėjo atiduoti, tačiau pasakė, kad kitaip neiÅ¡eis.

Tada juos paėmė ketvirtadienį vakare, nuvežė į ligoninę, nes reikėjo padaryti kovido testus. Jie juos (vaikus) paėmė pirmadienį su sÄ lyga, kad turi juos (vaikus) slėpti, nes kol nebuvo reikalingų dokumentų bijojo, kad tėvas juos (vaikus) gali pavogti. Vaikai sakė, kad bijo tėvo. Jiems (vaikams) buvo sakyta, kad negalima sakyti, kas vyko (duomenys neskelbtini), o jie (vaikai) papasakojo ir dėl to bijojo (1 t., b. l. 161–165; 14 t., b. l. 19–22). Liudytoja I. T. parodė, kad kai T.

T. sužinojo iÅ¡ vaikų, kas nutiko (duomenys neskelbtini), ji (I. T.) skambino vaikų teisėms. Pasakė, kad reikia konsultacijos, kad nežino, kaip elgtis. Vaikai turėjo pagal planÄ grįžti su tėčiu į (duomenys neskelbtini), tačiau kai sužinojo, kas vyko (duomenys neskelbtini), nežinojo kaip elgtis. Papasakojo tarnybai kÄ sužinojo iÅ¡ vaikų, tada perskambino ir pasakė, kad atvažiuos mobili komanda. Iki tol, kol atvyko vaikų teisės, ji (I. T.) su vaikais nebendravo, jie buvo (duomenys neskelbtini).

Tada iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini). Kai atvyko vaikų teisės, jie pasakė, kad turi pasikalbėti su vaikais. PrieÅ¡ pokalbį su vaikais, ar jų kažko klausė vaikų teisės nepamena. Jie pasakė, kÄ vaikai pasakė, ir tuomet tarnybos atstovai nuėjo pakalbėti su vaikais, pokalbyje jie nedalyvavo. Kai T. T. buvo paskirta globėja jie su vaikais bendravo. Nebuvo taip, kad vaikai sakytų, kad T. T. kažkÄ blogo sako apie tėvÄ . Jie iÅ¡vis apie tėvÄ ir apie giminaičius nekalbėjo su vaikais, su vaikais tiesiog žaisdavo, pramogaudavo (1 t., b. l. 167–171; 14 t., b. l. 22–24).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes patvirtino ir liudytojas P. T.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad V. M. ir R. M. jam (P. T.) pasakojo, kad jų tėvas (V. M.) juos (vaikus) mušė. Daugiausiai mušė V. M. diržu, rankomis. Nežino, į kurias bÅ«tent kÅ«no vietas, neklausė. MuÅ¡davo juos (vaikus) iki mėlynių. Vaikai pasakojo, kad V. M. taip pat muÅ¡davo jų motinÄ O. T. Vaikai pasakė, kad V. M. paskutinį kartÄ buvo taip sumušęs O. T., kad ji (O. T.) net negalėjo atsikelti iÅ¡ lovos.

R. M. pasakojo, kad vienas jo draugas padovanojo jam, t. y. R. M., telefonÄ , o V. M. telefonÄ atėmė ir kažkam pardavė, o pinigus pasiliko sau. Gavus tokiÄ informacijÄ iÅ¡ vaikų, T. T. iÅ¡ karto paskambino marčiai I. T.. Kai I. T. atvažiavo, iÅ¡kvietė Valstybinės vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistus. Minėti specialistai iÅ¡klausė vaikus ir nusprendė juos paimti. Jo žmona T. T. buvo paskirta vaikų laikinÄ ja globėja. T. T. niekada nenuteikinėdavo vaikų prieÅ¡ jų tėvÄ V.

M., vaikų tetÄ J. P. ir jų vyresnę sesę B. Å .. Jie namuose prie vaikų nesikalba apie V. M. ir jo Å¡eimÄ , o jeigu pasikalba, tai tik tarpusavyje su žmona, tačiau vaikams negirdint. Jis (P. T.) galvoja, kad vaikai bijo savo tėvo. Jis (P. T.) mano, kad V. M. ir R. M. bijo savo tėvo, nes prisimena vienÄ atvejį, kai kažkas paskambino į jų namų duris, o vaikai iÅ¡sigandę pradėjo lakstyti, bijojo, kad čia atėjo V. M. juos pasiimti. Patys vaikai jam (P. T.) sakė, kad bijo tėvo. Vaikai nenori grįžti pas tėvÄ , nori likti gyventi su jais.

Jam R. M. yra sakęs, kad jis yra pats laimingiausias vaikas, kad gyvena su jais. Jeigu teismas leido bendrauti su tėvu, jis (P. T.) su žmona nieko prieÅ¡, tegul bendrauja su vaikais. Namuose prie vaikų apie J. P., B. Å . ir V. M. neigiamai nekalba. T. T. nenori, kad V. M. ir R. M. bÅ«tų grÄ Å¾inti tėvui, nes bijo, kad jų atžvilgiu vėl bus naudojamas smurtas (1 t., b. l. 173–176). Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo P. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino ir papildomai nurodė, jog palaidojo dukrÄ , po laidotuvių sužinojo, kad sugyventinis mušė dukrÄ ir anÅ«kę, anÅ«kÄ gal ne tiek.

Apie tai sužinojo, tada kreipėsi į vaikų teises. Vaikų teisės atvažiavo, jis (P. T.) kaip tik po darbo buvo ir tuo momentu vaikų teisės su vaikais kalbėjo kitame kambaryje. Vaikų teisės paėmė vaikus ir iÅ¡vežė į Antakalnį. Pirmadienį vaikus grÄ Å¾ino jo (P. T.) žmonai. Vaikai papasakojo kaip gyveno (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji (T. T.) nepasakojo nieko negražaus vaikams apie tėvÄ . Jie vaikus buvo paruošę atiduoti su tėvu į (duomenys neskelbtini). Kai jau vaikai liko pas juos, T.

T. nenuteikinėjo vaikų prieÅ¡ tėvÄ (14 t., b. l. 24–26).

13. IÅ¡teisintosios T. T., bei minėtų liudytojų parodymus apie tai, kad patys mažamečiai vaikai V. M. ir R. M. jiems papasakojo apie gyvenimÄ (duomenys neskelbtini) bei tėvo V. M. elgesį iÅ¡ dalies patvirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) vaikų V. M. ir R. M. situacijos vertinimo 2020 m. rugsėjo 23 d. anketos Nr. 1VSV-1466 ir Nr. 1VSV-1465 (toliau – ir Anketa).

Anketose nurodoma, jog 2020 m. rugsėjo 17 d. skyriuje buvo gautas I. T. praneÅ¡imas telefonu su skubiu pagalbos praÅ¡ymu dėl to, kad vaikai grįžti kartu su tėvu nenori, nes sako, kad tėvas smurtavo ir prieÅ¡ vaikus, ir motinÄ . Mažamečiai pasakoja giminaičiams, kad bijo tėvo. V. M. situacijos vertinimo Anketoje užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 17 d., adresu (duomenys neskelbtini), bendraujant su vaiku, V. M. sunkiai kalba rusų kalba (lietuviÅ¡kai nesupranta). Yra ne tik kalbos barjeras (vaikas gyveno (duomenys neskelbtini)), tačiau galimai mergaitė turi spec. poreikių – negeba Å¡ukuotis plaukų, užsisegti megztinio, tinkamai pati apsirengti.

V. M. pasakojo, kad gyveno užsienyje, kad mokėsi mokykloje, tačiau daugiausia kalbėjo apie tėvÄ , mamÄ . Labai emocionaliai pasakojo, kad tėtis dažnai (duomenys neskelbtini) muÅ¡davo mamÄ labai stipriai, kaip mamos veidas buvo sutinęs, lÅ«pos prakirstos (rodė rankomis ant savo veido). Ji teigė, kad tėtis ir jÄ muÅ¡davo diržu per užpakalį, per nugarÄ , kai ji norėdavo ginti mamÄ , nuolat Å¡aukdavo. Kai mama sirgdavo atneÅ¡davo jai dubenį prie lovos, kol mama vaikščiodavo, mamai padėdavo nueiti į tualetÄ .

Kai greitoji medicinos pagalba iÅ¡vežė mamÄ Ä¯ ligoninę, ji su broliu liko vieni namie, valgė makaronus, tėtis tuo metu bÅ«davo kavinėse, gerdavo alų ir namo nepareidavo. V. M. paminėjo, kad labai bijo tėčio, nenori grįžti be mamos į (duomenys neskelbtini), ir nori likti gyventi pas senelius. Be to, jie neturi jokių daiktų, drabužių. 2020 m. rugsėjo 21 d., Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje V. M. pasakojo, kad ji nenori grįžti į (duomenys neskelbtini), nes ten nėra mamos, o tik tėtis bus ir ji nežino, kaip jis elgsis.

Paklausta ar bijo tėčio, mergaitė atsakė „kas gi tokio buliaus nebijo“. Taip pat mergaitė pasakojo, kad kai buvo su broliuku ligoninėje, susidraugavo su medicinos sesutėmis, daug laiko leido kalbėdama telefonu su močiute, dėde ir teta, su jų vaikais. Paklausta, ar kol ji buvo ligoninėje skambino tėtis, atsakė, kad nenori, kad tėtis sužinotų telefono numerį (2 t., b. l. 9–20). R. M. situacijos vertinimo Anketoje užfiksuota, kad su vaiku bendrauta taip pat 2020 m. rugsėjo 17 d., adresu (duomenys neskelbtini). ir 2020 m. rugsėjo 21 d., Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.

Kaip matyti pirminio bendravimo metu, t. y. 2020 m. rugsėjo 17 d., R. M. bendrauja rusų ir anglų kalbomis. Vaikas buvo drÄ sus, komunikabilus, stengėsi iÅ¡silaikyti tvirtai bendravimo metu, nors akys buvo pilnos aÅ¡arų. R. M. užsiminė, kad mokėsi (duomenys neskelbtini), mokykloje, tačiau nuolat pasakoja apie tėtį ir mamÄ . Jis teigė, kad tėtis labai dažnai muÅ¡davo mamÄ , kad mamai prakirto lÅ«pÄ , antakį, kad bÅ«damas piktas jis diržu per nugarÄ ir sėdmenis mušė sesę V., kad nuolat rėkė, Å¡aukė.

Pasakojo, kaip mama sunkiai sirgo, vos nueidavo į tualetÄ , vaikai jÄ lydėdavo, kai mama neatsikeldavo iÅ¡ lovos jai atneÅ¡davo valgyti (patys iÅ¡virdavo ir sau, ir jai makaronų). Tėtis niekada nesirÅ«pindavo mama ir vaikais, dažnai gerdavo namie ir baruose, o tuomet bÅ«davo piktas. Kai tėtis muÅ¡davo visus, R. tyliai sėdėdavo, nes labai jo bijojo. Dabar berniukas kiekvienÄ dienÄ bijo, kad gali grįžti tėtis ir juos iÅ¡vežti į (duomenys neskelbtini). Nori likti pas močiutę ir pas tetÄ IvonÄ , kurias teigia mylintis.

Vaikas neturi jokių daiktų, jokių drabužių (visi maži, iÅ¡augti, o tėtis neperka). Bendravimo metu vaikas sutiko viskÄ daryti (važiuoti ir į ligoninę), kad tik nepasilikti su tėčiu, kad tik su juo nereiktų grįžti į (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 21 d. R. pasakojo, kad tėčio bijo, paklaustas ar norėtų su tėčiu važiuoti į (duomenys neskelbtini), purtė galvÄ , atsakė „ne“, vaikas atrodė iÅ¡sigandęs. Vaikas pasakojo, kad jo mamai labai skaudėjo, kai tėtis jÄ mušė, akyse pasakojimo metu blizgėjo aÅ¡aros.

Berniukas pirÅ¡tu rodė vietas ant veido, kur mamai buvo kraujas – antakį, lÅ«pas, skruostÄ . Paklaustas, ar tėtis buvo neblaivus kai mušė mamÄ , atsakė teigiamai, pasakė, kad tėtis visada, kai grįždavo neblaivus, mušėsi. Pasak vaiko muÅ¡davo diržu ir sesutę, ir mama nieko negalėjo padaryti, nes ir mama jo bijojo. R. pasakė, kad nori gyventi su močiute ir dėde A., nes pas juos namuose niekas nesimuÅ¡a ir jis ten nieko nebijo (2 t., b. l. 21–32).

14. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vaikai V. M. ir R. M. pirmÄ sias negatyvias nuostatas tėvo atžvilgiu iÅ¡sakė jau 2020 m. rugsėjo 17 d., t. y. kaip pagrįstai nurodyta ir Skundžiamame nuosprendyje, kartu su iÅ¡teisintÄ ja T. T. praleidus apie parÄ laiko, ir vėlesnė vaikų nuomonė dėl bendravimo su tėvu V. M. bei ankstesnio jo elgesio nesikeitė. Be kita ko, kaip teisingai paminėjo ir iÅ¡teisintosios gynėjas, T. T. kaltinamas piktnaudžiavus globėjos teisėmis ir pareigomis buvo pareikÅ¡tas nuo 2020 m. spalio 20 d., o Anketose užfiksuotas aplinkybes apie tai, kad mažamečiai nukentėjusieji bijo tėvo, kad gyvendami su tėvu nesijautė saugÅ«s, tėvas jais nesirÅ«pino, nenori su tėvu susitikti, bendrauti V.

M. ir R. M. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams pasakė dar 2020 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d. Kartu nagrinėjamoje situacijoje aukÅ¡tesnės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į liudytojo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialisto J. M. parodymus. Liudytojas parodė, kad pagal iÅ¡kvietimÄ dėl vaikų teisių pažeidimo atvyko pirmasis ir betarpiÅ¡kai, bÅ«damas visiÅ¡kai nesuinteresuotas, bendravo su V. M. ir R. M. Apklaustas apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu J.

M. paaiÅ¡kino, kad su vaikais stengiasi bendrauti be suaugusių, kad leistų neÅ¡aliÅ¡kai vaikus iÅ¡klausyti. Gavo iÅ¡kvietimÄ , kad vaikai atvyko į LietuvÄ , vaikų mama mirusi. Å iuo metu pas močiutę, galimas smurtas prieÅ¡ vaikus. Nuvyko, bendravo su vaikais. Berniukas ir mergaite sėdėjo prie jo (J. M.). SuraÅ¡inėjo viskÄ , berniukas buvo apsiaÅ¡arojęs, jautėsi negerai, matėsi kad patyrė smurtÄ . Mergaitės bÅ«klė sunkesnė, ji kalbėjo: „bÅ«davo, gaudavau, ne iÅ¡ mamos, iÅ¡ tėčio“.

SuraÅ¡inėjo visÄ nuomonę. Su vaikais bendraujant nesijautė ir nebuvo matyti, kad vaikai bÅ«tų nuteikti. Jie važiuodavo vaikų interesų užtikrinti. Vaikui netekus mamos, glaustųsi prie tėvo, berniukas sakė: „bijau tėčio“. Tai rodo, kad sunku bÅ«tų nuteikti. Tėvas piktas, agresyvus, muÅ¡asi. Sprendimas – vaiko tėvas galimai smurtauja, laikinai apgyvendino su močiute. Jie sakė, kad norėtų gyventi pas močiutę. Vaikai pas močiutę jautėsi gerai. Su vaikais bendravo be suaugusiųjų (14 t., b. l. 130–132).

15. Kartu teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentÄ , kad T. T., kaip vaikų globėja, negali turėti konfliktiÅ¡ko santykio su vaikų tėvu, kadangi prieÅ¡ingu atveju ji turėtų nusiÅ¡alinti nuo pareigos globoti vaikus, atkreipia dėmesį, jog iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad dėl be tėvų globos (rÅ«pybos) likusių vaikų R. M. ir V. M. globos kiti giminaičiai nesikreipė, ginčo dėl minėtų vaikų globos (rÅ«pybos) nebuvo. Nustatyta, jog T.

T. vaikus į susitikimus su tėvu atveždavo pati. Iš visų baudžiamojoje byloje esančių Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos globojamų (rūpinamų) vaikų aktų (2020 m. gruodžio 21 d. aktas Nr. 1GVA-715, 2020 m. gruodžio 21 d. aktas Nr. 1GVA-716, 2021 m. balandžio 23 d. aktas Nr. 1GPA-238, 2021 m. balandžio 23 d. aktas Nr. 1GPA-239, 2021 m. gegužės 13 d. aktas Nr. 1GPA-273, 2021 m. gegužės 13 d. aktas Nr. 1GPA-274, 2021 m. rugpjūčio 11 d. aktas Nr. 1GPA-499, 2021 m. rugpjūčio 11 d. aktas Nr. 1GPA-500, 2021 m. lapkričio 10 d. aktas Nr. 1GPA-797, 2021 m. lapkričio 10 d. aktas Nr. 1GPA-796, 2022 m. vasario 22 d. aktas Nr. 1GPA-93, 2022 m. vasario 22 d. aktas Nr. 1GPA-94) matyti, kad nenustatyta jokių T.

T. piktnaudžiavimo kaip globėjos teisėmis ir pareigomis atvejų. Minėtuose aktuose užfiksuota, kad laikinoji V. M. ir R. M. globa T. T. Å¡eimoje vykdoma tinkamai: globėja rÅ«pinasi V. M. ir R. M. sveikata, ugdymu(si), laisvalaikiu. Å eimoje užtikrinamos saugios gyvenimo ir buities sÄ lygos. Vaikų teisių pažeidimų nenustatyta. 2021 m. gegužės 13 d. aktais Nr. 1GPA-273 ir Nr. 1GPA-274 globėja (T. T.) įsipareigojo užtikrinti V. M. ir R. M. bendravimÄ su seserimi B. Å . ir teta J. P.. Vėlesniuose aktuose nurodyta, jog T.

T. užtikrina V. M. ir R. M. bendravimÄ su seserimi B. Å . ir teta J. P., be kita ko ir tėvu V. M. (atveža vaikus į globos centrÄ iÅ¡klausyt skaitomų tėvo paraÅ¡ytų laiÅ¡kų), vykdo pareigas ir įsipareigojimus, užtikrina, kad V. M. ir R. M. bÅ«tų laiku pristatyti į psichologo paskirtÄ vietÄ susitikimui su tėvu V. M., dalyvaujant psichologui, kaip numatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje. Visuose aktuose buvo nurodyta, kad siÅ«loma tęsti V. M. ir R. M. globÄ T.

T. šeimoje (4 t., b. l. 22–25, 26–29, 30–35, 36–40, 41–46, 47– 52; 5 t., b. l. 1–8, 9–16; 6 t., b. l. 87–94, 95–102, 168–174, 175–181).

16. Apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas liudytojų R. P., R. S. bei L. Å . parodymams, jų analizavimui ir vertinimui, teigiant, jog psichologų parodymai turi bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai, kaip neprofesionalÅ«s, todėl yra nepatikimi. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad minimi liudytojai, beje kaip ir liudytojos A. L. bei I. A., niekaip nėra susiję ir (ar) suinteresuoti su nagrinėjamu klausimu, visi specialistai su mažamečiais vaikais bendravo ilgÄ laikÄ , ir jų parodymuose nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai nekelia abejonių.

Liudytoja I. A., dirbanti Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos poskyryje, susijusiame su globa, viena iš pirmųjų, t. y. 2020 m. spalio pabaigoje, pradėjo dirbti su V. M. šeima. I. A. išsamiai paaiškino, kad vaikai sakė bijantys tėvo, kad tėvas paims juos ir išsiveš į (duomenys neskelbtini), sakė nenorintys gyventi su tėvu. Kai buvo nustatyta laikinoji globa, vaikų tėvas pradėjo reikalauti susitikimų su vaikais, nuo tada prasidėjo įvairūs nesusikalbėjimai. V. M. norėjo bendrauti su vaikais, su jais susitikti, tačiau vaikai kategoriškai atsisakydavo su juo bendrauti.

Kažkuriuo metu į visÄ procesÄ Ä¯sijungė J. P. ir B. Å ., su kuriomis vaikai nelabai norėjo bendrauti, sakydami, kad jų nepažįsta, nepriėmė jų kaip artimų giminių. I. A. manymu, vaikai jautėsi nesaugiai, nes nebeturėjo mamos, kuri juos užstodavo, vaikams gyvenant pas močiutę buvo patenkinti visi vaikų poreikiai, globėja užtikrino vaikų fizinius ir emocinius poreikius. Globėjos teigimu, ji nesikalba su vaikais apie tai, kas buvo (duomenys neskelbtini), nebent jie patys užsimindavo apie tai ir ji palaikydavo pokalbį.

Globėja sakė, kad ji niekada neprieÅ¡taravo vaikų bendravimui su vaikų teta J. P. ir seserimi B. Å ., tačiau vaikai patys atsisakydavo su jomis bendrauti. Niekada negirdėjo, kad vaikų akivaizdoje T. T. neigiamai atsilieptų apie jų tėvÄ . Globėja visada atveždavo vaikus į susitikimus su giminaitėmis. T. T. nesakydavo, kad V. M. bÅ«tų netinkamas tėvas ar kad ji nenori jam atiduoti vaikus. T. T. nekaltino V. M. dėl ko nors, ji (T. T.) tiesiog pasakodavo tai, kÄ matė, kÄ girdėjo. Vieno pokalbio su laikinÄ ja globėja metu, T.

T. sakė, kad ji (T. T.) neįsivaizduojanti, kaip gyventų vaikai, jeigu jie bÅ«tų grÄ Å¾inti tėvui, bet daugiau nieko nekonkretizavo. Globėja niekada neprieÅ¡taravo, kad jai skambintų V. M., B. Å . ir J. P.. Kalbėdamasi su T. T. I. A. iÅ¡girdo, kad T. T. žodžiais tariant, ji (T. T.) vaikams sakiusi, kad negražu nepaimti dovanų, kurios yra skirtos jiems. Jei I. A. klausdavo, kaip vaikai gyveno, kai gyveno (duomenys neskelbtini), jie (vaikai) pasikeisdavo ir nedetalizuodavo. Nepastebėjo, kad vaikai nuteikti.

Nepastebėjo, kad jie (vaikai) bÅ«tų pamokyti, kÄ kalbėti, ko ne. Ji (I. A.) niekada neturėjo pagrindo netikėti vaikais su jais bendraudama, nes dažnai tie žodžiai buvo pagrįsti emocijomis, kÅ«no kalba. Manyti, kad jie fantazuoja – neturėjo minčių. KÅ«no kalba rodė, kad nenori atsakyti, kad nenori ta tema kalbėti (1 t., 189–191; 14 t., b. l. 80–81). Kita liudytoja A. L., „(duomenys neskelbtini)“ labdaros ir paramos fondo koordinatorė, kuriai buvo paskirta T. T. Å¡eima, paaiÅ¡kino jog tarpininkavo sprendžiant klausimÄ dėl vaikų ir B.

Å . bei J. P. bendravimo. Gruodžio 15 d. buvo suorganizuotas jų, kaip specialistų, susitikimas su T. T. ir vaikais, kad nebÅ«tų taip, jog T. T. iÅ¡ tiesų nenori, kad vaikai bendrautų. Buvo nuspręsta, kad reikia tiesiogiai susitikti su vaikais ir juos iÅ¡klausyti. Gruodžio 15 d. buvo pirmas susitikimas, kurio metu L. Å . apklausė vaikus Å¡iuo klausimu, dėl bendravimo su B. Å .. Jie kalbėjosi ir su pačia T. T. sakė, kad ji mačiusi jÄ kelis kartus gyvenime, nieko prieÅ¡ jÄ neturi, tik buvo keista, kad atsirado B.

Å . noras su vaikais bendrauti, nes anksčiau to nebuvo. Kadangi vaikai nenorėjo bendrauti su B. Å ., tas bendravimas buvo nukeltas. Ji pati (A. L.) iÅ¡ savo pusės gali pasakyti, kad nepagalvojus paklausė ar jis (R. M.) norėtų grįžti pas draugus, mokyklÄ su tėčiu į (duomenys neskelbtini), R. M. apsiverkė. Kadangi vaikai nenorėjo bendrauti, buvo pasiÅ«lyta vaikams raÅ¡yti laiÅ¡kus, dovanėles siųsti, kažkokiais žingsniais eiti link ryÅ¡io. Buvo atsiųstos dovanos. Prie to klausimo vis buvo grįžtama, bet vaikai kaip nenorėjo, taip nenorėjo.

Dovanos buvo atsiųstos, berods, prieš Kalėdas. Paskambino T. T. ir paskui ji paskambino, pasakė, kad vaikai jų imti nenori. T. T. parašė žinutę, kad vaikai atsisako, bet galbūt reikėtų, jog specialistės pasikalbėtų su vaikais šituo klausimu. Jos pasikvietė juos (vaikus) ir pradėjo įkalbinėti vaikus. T. T. tuo metu buvo šalia. Vaikai nenorėjo imti. T. T. skatino imti. Tuo metu globėja skatino pasiimti dovanas, sakydama vaikams, kad dovanos skirtos jiems nuo sesės, ji niekuo dėta, kad nori jiems perduoti.

Galvoja, kad tinkamai T. T. vykdė globėjos pareigas. Visada telefonu su jais bendravo, pasakojo kaip sekasi vaikams mokykloje, kasdienybėje, visas smulkmenas pasakodavo. T. T. viskÄ Å¾inojo apie vaikus. Ä® konsultacijas į „(duomenys neskelbtini)“ fondÄ buvo sunku atvykti, nes gyveno už miesto, bet ji (T. T.) stengėsi ir atvykdavo (1 t., b. l. 193–195, 14 t., b. l. 44–45).

17. Psichologės R. S. ir L. Å . tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su Å¡eima pradėjo dirbti 2020 m. gruodžio mėnesį, bendravo su vaikais V. M. ir R. M.. Abi liudytojos iÅ¡samiai ir nuosekliai paaiÅ¡kino aplinkybes, susijusias su vaikų bendravimu, apie jų nenorÄ susitikti su tėvu, baimę jam. IÅ¡ jų parodymų turinio matyti, kad mažamečiai vaikai psichologėms iÅ¡ esmės papasakojo tas pačias aplinkybes, kaip ir nurodyta Å¡io procesinio sprendimo 13 punkte, t. y.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaikų situacijos vertinimo anketose, kuomet vaikai pirmÄ kartÄ bendravo su minimos tarnybos specialistais atvykusiais pagal iÅ¡kvietimÄ . Taip pat R. S. nurodė, kad vaikai tikrai bijojo tėvo. Jie tai ir sakė, bet ir visa kÅ«no kalba tai rodė, jie net nusisukdavo, verkdavo, kai kalba bÅ«davo apie tėvÄ , buvo įtampoje, jie galbÅ«t bijojo, kad juos grÄ Å¾ins tėvui, o trauminis patyrimas V. M. tas, jog vaikai ir (duomenys neskelbtini) gyveno nesaugume. Mano, kad ir V.

M. kalbos neiÅ¡sivystymas yra to pasekmė. Psichologė L. Å . paaiÅ¡kino, jog jai bendraujant su vaikais nekilo klausimų, kad vaikai galėtų meluoti. Jos, kaip specialistės vertinimu, kiekvienas žmogus gali istorijÄ pameluoti, bet jausmo pameluoti negali. Vaikai galėjo sumaiÅ¡yti, ne tokį žodį pasakyti, bet jausmai nemeluoja, jų jausmai buvo iÅ¡reikÅ¡ti elgesiu, kÅ«no pozicija, ignoravimu, kai jiems skaudėdavo, jie iÅ¡rėkdavo. Tai rodė, kad jie nemeluoja. Jei vaikas, žmogus primokintas kažkÄ sakyti, ji kaip specialistė, gali tai atskirti.

Šiuo atveju nevertino, kad vaikai gali būti primokinti. Jai (L. Š.) nebuvo jausmo, kad vaikai primokinti, buvo jausmas, kad kaip T. T., kaip globėja, sugeba paruošti vaikus ateiti ramiai, be jokių priekaištų ir kaltinimų ir atliepti vaikų poreikius. Požymių įtaigos vaikams, kad vaikai sutirštintų spalvas, meluotų – nebuvo (1 t., b. l. 185–187; 14 t., b. l. 38–41, 41–43). Vertinant R. P. parodymus, duotus žemesnės instancijos teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, jog psichologas R.

P. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-28050-930/2021 buvo pasirinktas abiejų Å¡alių pasirinkimu, t. y. ir paties apelianto. PrieÅ¡ingai negu nurodoma apeliaciniame skunde psichologas R. P. vaikų bendravimÄ su tėvu V. M. bei jų elgesį vertino visų aplinkybių kontekste. Liudytoju apklaustas R. P. parodė, kad teko turėti ne vienÄ kontaktÄ su vaikais, globėja ir tėvu, kontaktas prasidėjo 2021 m. spalio mėnesį, po to įvyko visa eilė jo stebėjimų, kurie vyko 2021 m. gruodžio–2022 m. birželio mėnesiais.

Jam teko matyti, kaip vyksta susitikimai su biologiniu tėvu, kokia jų atmosfera, kaip vaikai jaučiasi. Susitikimai vykdavo nedalyvaujant kaltinamajai (T. T.). Vaikai skirtingo amžiaus, skirtinga jų raida susiklostė dėl daugelio priežasčių ir jie skirtingai reaguodavo į santykį su tėvu, visus tuos stebėjimus yra aprašęs. Apskritai susitikimai nebuvo lengvi ir vienai, ir kitai pusei. Tėvui reikėjo įdėti daug pastangų, kad vaikai eitų į kontaktÄ , atsakytų į klausimus, priimtų arba nepriimtų dovanas.

Vaikų reakcija buvo daugiau vengianti visÄ tÄ laikÄ , jie buvo atsargÅ«s, laikėsi savo atminties. Psichologas nedrįso spręsti, kas suformavo tÄ naratyvÄ , ar jis atsirado autentiÅ¡kai ar gyvenimas tuometinės globėjos Å¡eimoje, nes tokio amžiaus vaikai laikosi tam tikro lojalumo. Emocinis santykis tarp vaikų ir tėvo laikotarpiu nuo 2021 m. spalio iki 2022 m. birželio neužsimezgė. Tėvas ir vaikai skirtingai interpretavo tuos pačius įvykius, kurie įvykę jų gyvenime. Emocinis ryÅ¡ys užsimezga ankstyvoje vaikystėje ir jo suvaidinti negalima.

Matyt, jis neužsimezgė arba tėvas liko dominuojanti persona toje Å¡eimoje, o vaikams reikėjo emocinės Å¡ilumos ir tas neįvyko. O vėliau žinomi įvykiai – vaikų atskyrimas, mamos netektis susipainiojo į sudėtingÄ rezginį ir vaikai, bÅ«dami toje bÅ«senoje, nesugebėjo peržengti savęs, jie liko tose pozicijose, kokios jos susiklostė. Už tokius santykius atsakingas suaugęs, tėčiui sunkiai sekėsi iÅ¡eiti iÅ¡ to naratyvo. Nepastebėjo tėviÅ¡kos Å¡ilumos, pastangos buvo, bet pastangų nepakanka.

Tokiam požiÅ«riui į tėvÄ galėjo turėti įtakos kito suaugusiojo poveikis. Negali nei teigti, nei neigti dėl kaltinamosios (T. T.) įtakos. Ji galėjo bÅ«ti, bet ar ji buvo esminė. Kaip faktorius galėjo bÅ«ti, nes vaikai girdi foninį kalbėjimÄ , vaikai pagauna įvairias nuostatas, vertinimus ir jų tikslas iÅ¡gyventi kaip įmanoma sau lengvesniu bÅ«du ir bÅ«ti lojaliam tam suaugusiam, su kuriuo tu gyveni, yra įprastas vaiko elgesys. Tuo laikotarpiu emocinė Å¡iluma aiÅ¡kiai buvo kaltinamosios (T.

T.) pusėje. EmociÅ¡kai globėja nesidžiaugė, kad vyksta susitikimai, bet jiems netrukdė, atveždavo vaikus. Jam nuteikinėjimo požymių prieÅ¡ tėvÄ nebuvo matyti. R. P. galvotų, kad pagrindinė priežastis yra nesusiformavęs emocinis ryÅ¡ys ankstyvoje vaikystėje, nes toks ryÅ¡ys formuojasi iki 5 metų. Tas suaugusiųjų pasakojimas, kuris vertino mamos netektį ir jų atsiradimÄ gyventi pas tuometinę globėjÄ taip pat turėjo įtakos, nes vaikai patys viso pasakojimo nesusikurs.

Mano, kad vaikai pasakė tiesÄ . R. P. nuomone, padaryti V. M. įtakÄ nėra lengva, per 4-5 dienas negalima vaikų nuteikti prieÅ¡ tėvÄ (14 t., b. l. 103–105).

18. Taigi nei iÅ¡ vieno paminėtų ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymų negalima daryti abejonių nekeliančios iÅ¡vados, kad T. T., tyčia, sistemingai, neatliepdama natÅ«ralių mažamečių vaikų poreikių turėti artimÄ ryšį su tėvu V. M., patirti jo meilę ir dėmesį, nenorėdama, kad Å¡ie bendrautų su savo tėvu, tiesiogiai ir/ar netiesiogiai formavo vaikų negatyvias nuostatas tėvo V. M. atžvilgiu. Močiutė T. T., kaip V. M. ir R. M. globėja, nebuvo abejinga prieÅ¡iÅ¡kam vaikų elgesiui tėvo atžvilgiu, laikėsi specialistų nurodomų tam tikrų priemonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir (ar) selektyviai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tam tikras apeliantui nepriimtinas liudytojų pateikiamas situacijos vertinimas, negali bÅ«ti pagrindu, atmesti jų parodymus kaip nepatikimus, kai T. T. pareikÅ¡tame kaltinime nurodytų aplinkybių nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

19. V. M. apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose Nr. 103MS-199/2021 ir Nr. 103MS-200/2021 nurodytas iÅ¡vadas ir Å¡iuos aktus teikusių eksperčių A. Å . bei S. S. paaiÅ¡kinimus. Teigiama, jog tiek eksperčių iÅ¡vados, tiek jų parodymai yra visapusiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, o Skundžiamame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos. Aptariamo klausimo kontekste pabrėžtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad specialisto (ekspertų) iÅ¡vados įrodinėjant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali bÅ«ti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-277/2013, Nr. 2K-484/2013, Nr. 2K-537-303/2015, Nr. 2K-129-495/2020). Taigi ekspertizės aktas yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris teismo vertinamas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, Nr. 2K-240/2008, Nr. 2K-183-693/2016, Nr. 2K-73-942/2017, Nr. 2K-3698-489/2018). Ekspertizės aktÄ teismai vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu.

20. Atsakant į apeliacinio skundo argumentÄ , teisėjų kolegija akcentuoja, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, žemesnės instancijos teismas 2021 m. lapkričio 11–gruodžio 10 d. teismo psichologijos ekspertizės aktus Nr. 103MS-199/2021 ir Nr. 103MS-200/2021 teiktus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje bei eksperčių A. Å . ir S. S. parodymus tyrė, analizavo ir įvertino tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje su civilinėje byloje Nr. e2-1400-930/2022 pateiktais 2022 m. kovo 28–balandžio 27 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktais Nr. 103MS-64/2022 ir Nr.103MS-63/2022, kuriuos teikė tos pačios ekspertės A.

Å . ir S. S.. Nagrinėjamu atveju įvertinus vėlesniuose civilinėje byloje pateiktuose teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose konstatuotas iÅ¡vadas nustatyta, jog mažamečių vaikų R. M. ir V. M. nenorÄ bendrauti su tėvu V. M. lėmė aplinkybių visuma. O bÅ«tent pačios ekspertės konstatavo, kad R. M. nenorÄ bendrauti su tėvu gali lemti Å¡ių veiksnių visuma – mamos netektis, tėvo ilgos darbo valandos gyvenimo (duomenys neskelbtini) metu (tai galėjo lemti artimesnį vaikų santykį su motina), alkoholio vartojimo problemos Å¡eimoje (dėl ko V.

M. ir R. M. tikėtinai atliko suaugusių funkcijas – rÅ«pinosi savo mamos sveikata, valgio gaminimu, buities tvarkymu), vaikams daromas poveikis (močiutės Å¡eimoje vyrauja neigiamos nuostatos tėvo atžvilgiu). Objektyvių duomenų apie priežastis, dėl kurių R. M. tėvo draugijoje jaučiasi nesaugiai, nepakanka. V. M. nenorÄ bendrauti su tėvu galėjo paveikti/veikia susiklosčiusių aplinkybių visuma: mamos netektis, tėvo ilgos darbo valandos gyvenimo (duomenys neskelbtini) metu (tai galėjo lemti artimesnį vaikų santykį su motina), alkoholio vartojimo problemos Å¡eimoje (dėl ko V.

M. ir R. M. tikėtinai atliko suaugusių funkcijas – rÅ«pinosi savo mamos sveikata, valgio gaminimu, buities tvarkymu), vaikams daromas poveikis (močiutės Å¡eimoje vyrauja neigiamos nuostatos tėvo atžvilgiu), o taip pat ir brolio neigiamos nuostatos tėvo atžvilgiu. Objektyvių duomenų apie priežastis, dėl kurių V. M. tėvo draugijoje jaučiasi nesaugiai, nepakanka (11 t., b. l. 42–57, 58–73). Nors minėti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktais buvo teikiami civilinėje byloje, tačiau toks duomuo yra reikÅ¡mingas vidinio teismo įsitikinimo formavimui, vertinant byloje surinktų įrodymų visumÄ nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste.

21. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog ekspertė S. S. 2022 m. birželio 13 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, jog 2021 m. lapkričio 11 d. atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu nustatyta, kad V. M. ir R. M. emocinei (psichikos) bÅ«senai įtakos turi neiÅ¡gedėta motinos netektis, gyvenamosios vietos pasikeitimas. Objektyvių duomenų, kad abiejų tiriamųjų psichikos bÅ«senai tiesioginės įtakos turėtų močiutė T. T., negauta, tačiau galima kelti pagrįstÄ prielaidÄ , kad pačios T.

T. neiÅ¡gedėta dukters netektis palaiko tiriamųjų motinos netekties gedėjimo procesÄ ir jį sunkina (11 t., b. l. 31–32, 33). Apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu ekspertė patvirtino, jog iÅ¡ R. M. jautėsi užsitęsęs gedėjimo procesas dėl motinos mirties (14 t., b. l. 98–102). Kita ekspertė, teikusi ekspertizės aktus tiek baudžiamojoje byloje, tiek civilinėje byloje A. Å ., pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad galbÅ«t vaikai iki ekspertizės dienos nebuvo iÅ¡gyvenę mamos netekties ir ekspertizės metu juos matė neiÅ¡gyvenusius traumos dėl mamos netekties.

Å ita tema buvo dominuojanti ir labai aiÅ¡ki linija. Kaip ekspertai jie matė neiÅ¡gedėtÄ mamos netektį, skaudžiai iki Å¡iol iÅ¡gyvenamÄ mamos netektį. Galima susidaryti įspÅ«dį, kad jis (R. M.) labiau kalba apie mamos netektį, negu apie galimas neigiamas patirtis. Taip pat paaiÅ¡kino, kad buvo pernelyg mažai informacijos apie jų (vaikų) asmenines patirtis, gyvenimÄ (duomenys neskelbtini). Remiantis abiejų vaikų žodžiais ir parodymais be galo sudėtinga atkurti, kaip jie gyveno (duomenys neskelbtini), kÄ jie patyrė.

IÅ¡ nuotrupų galima numatyti, kad buvo konfliktai ir jie neneigia apie tai. Å itie iÅ¡gyvenimai rodo, kad jų emociniai poreikiai buvo netenkinami, tai yra trauminė patirtis – rÅ«pintis suaugusiuoju, kuris turi problemų. Galima numanyti, kad buvo priežasčių jiems (vaikams) gyventi nestabilų gyvenimÄ (14 t., b. l. 98–102). Byloje esant tokiems duomenims, t. y. ekspertizių aktams ir eksperčių paaiÅ¡kinimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vertindamas į bylÄ surinktus duomenis tiek kartu, tiek atskirai, atsižvelgė į visÄ bei bendrÄ vaikų Å¡eimoje susiklosčiusiÄ situacijÄ , gyvenimo faktus, įvertino, kad vaikų elgesio priežastis – nenoras bendrauti su tėvu, nebuvo tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su iÅ¡teisintosios įtaka.

22. Apeliaciniame skunde viena vertus teigiama, kad T. T. sistemingai nuteikinėjo mažamečius vaikus prieÅ¡ jų tėvÄ , tačiau tuo pačiu vertinant ekspertizių iÅ¡vadas ir eksperčių parodymus nurodoma, jog poveikis vaikams galėjo bÅ«ti padarytas vienu močiutės T. T. sakiniu ar iÅ¡reikÅ¡ta baime apie tai, kad dėl tėvo V. M. veiksmų mirė iÅ¡teisintosios dukra O. T., tad tėvas gali pražudyti ir vaikus. Apelianto vertinimu vaikams Å¡ios vienos informacijos, pasakytos vienÄ kartÄ , visiÅ¡kai pakako susidaryti neigiamÄ nuomonę apie tėvÄ , jo vengti ir netgi bijoti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia skundo nuostata nesutinka ir akcentuoja, jog net ir neginčytinai nustačius, kad tokius veiksmus T. T. atliko, jie negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, jei nėra lydimi kitų veiksmų, kurie leidžia spręsti apie jų pavojingumÄ . Pažymėtina, jog fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, vartojama sistemingai, t. y. jai bÅ«dingas kartotinumas ir periodiÅ¡kumas. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimÄ , jeigu jis Å¡iÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553-942/2015). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įvertinus iÅ¡teisintosios parodymus kartu su nukentėjusiųjų, liudytojų, eksperčių parodymais, kita raÅ¡ytine baudžiamosios bylos medžiaga nenustatyta T. T. tiesioginė tyčia pagal BK 163 straipsnį, t. y. kad ji suprato ir (ar) galėjo suvokti, jog piktnaudžiavo globėjos teisėmis ir pareigomis psichiÅ¡kai gniuždydama mažamečius vaikus, kad savo elgesiu kėsinasi į BK 163 straipsnio saugomas vertybes. Byloje nėra nustatytas nei valinis, nei intelektinis iÅ¡teisintajai T. T. inkriminuojamos veikos suvokimas ir norėjimas taip veikti. Apibendrinant galima teigti, kad Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog nenustatyta nei nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė, nei veikos objektyvioji pusė – T. T. neteisėti veiksmai, nei kaltės (tyčios) turinys.

23. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sprendžiant T. T. teisinės atsakomybės klausimÄ privalu paisyti kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos nuostatų, reikalaujančių, kad visos abejonės ir (ar) neaiÅ¡kumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, kurių, iÅ¡naudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma paÅ¡alinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡naudojo visas galimybes, BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka iÅ¡tyrė ir įvertino pateiktus byloje įrodymus, nė vienos rÅ«Å¡ies įrodymams nebuvo teikiama pirmenybė, jie visi buvo įvertinti tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu su kitais, nustatyti esamų duomenų tarpusavio prieÅ¡taravimai bei atitikimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. T. pagal BK 163 straipsnį iÅ¡teisinta pagrįsta nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl procesinių išlaidų apeliacinės instancijos teismo procese

25. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡teisintosios T. T. gynėjas advokatas Bogdanas Chronovskis prašė priteisti iÅ¡teisintosios patirtas iÅ¡laidas, susijusias su advokato teiktų paslaugų apmokėjimu apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ apygardos teismui pateikto 2023 m. rugpjūčio 21 d. pinigų priėmimo kvito matyti, jog advokatui Bogdanui Chronovskiui už teisines paslaugas, t. y. gynybÄ , dokumento suraÅ¡ymÄ , patarimÄ , T. T. sumokėjo 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų (15 t., b. l. 96).

26. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo iÅ¡teisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimÄ dėl asmens patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip Å¡io asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja bylÄ nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , tokiu atveju, priteisiant iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimÄ , be bylos sudėtingumo, jos apimties, kitų svarbių aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023), bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-373-976/2018). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įstatymų leidėjas konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobÅ«džio proceso iÅ¡laidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, nedetalizavo. Rekomendacijų dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių iÅ¡laidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobÅ«džio ir teismams nėra privalomos. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikÅ¡mingų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymÄ paliko teismų diskrecijai (kasacinė nutartis nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-387/2023).

27. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje atsižvelgia į apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ â€“ Å¡iuo procesiniu sprendimu nukentėjusiojo skundas dėl T. T. iÅ¡teisinimo atmestas. Apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje vyko iÅ¡imtinai nukentėjusiojo V. M. iniciatyva ir tiesiogiai nulėmė iÅ¡teisintosios T. T. gynėjo pasiruoÅ¡imÄ bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme ir iÅ¡teisintosios patirtas procesines iÅ¡laidas Å¡ioje proceso stadijoje. Taip pat atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo žodiniame procese trukmę, iÅ¡teisintosios gynėjo darbo laiko sÄ naudas suraÅ¡ant iÅ¡teisintosios T. T. vardu praÅ¡ymÄ atlikti įrodymų tyrimÄ , kuriame kartu pateikiama ir teisinė nuomonė dėl apeliacinio skundo, ir atstovaujant jai apeliacinio proceso metu. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma atlyginti 1 000 (vieno tÅ«kstančio) eurų suma už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme nėra aiÅ¡kiai neproporcinga ir neteisinga, todėl turi bÅ«ti atlyginta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. M. (V. M.) atstovės advokatės Linos AndriuÅ¡kevičienės apeliacinį skundÄ .

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, priteisti T. T. naudai 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų už patirtas proceso iÅ¡laidas, skirtas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme metu, iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjai Ugnė Gailiūnienė

Mindaugas Povilanskas

Giedrė Telksnienė