2024-11-13 Nr. AB-16674-3-61-3-03352-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2393-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03352-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. C. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja N. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 24S144054 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jai (pareiškėjai) atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje iš naujo.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Migracijos departamentas Sprendime nepagrįstai konstatavo, kad duomenis, kuriuos pareiškėja pateikė, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, kad ji piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, todėl Migracijos departamentas nenurodydamas motyvų, nepagrįstai Sprendimą grindė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais.

2.2. Siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu būtina konstatuoti, jog pareiškėja neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje, tačiau Sprendime aiškiai ir konkrečiai nenurodyta, kurių Įstatymo 44 straipsnio nuostatų pareiškėja neatitinka. Atsakovui pateikti duomenys ir dokumentai bei jų turinys neįrodo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „MTY Group“ (toliau – ir Bendrovė) vykdo ekonominę veiklą.

2.3. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, kadangi Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus bei Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Bendrovė nevykdo jokios realios ekonominės veiklos, taip pat ir oficialiai deklaruojamų veiklų statybų ir paslaugų sektoriuose, negali užsieniečiams pasiūlyti nuolatinio darbo statybų ar paslaugų srityje ir neturi finansinio pajėgumo jiems mokėti Tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Nr. 20230808-147652 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas) įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio.

4.2. Vertinant pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, buvo atsižvelgiama į tai, kad Bendrovė nepagrindžia oficialiai deklaruojamos veiklos vykdymo, nes nepateikė aktualių veiklos sutarčių, šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, nenurodė statybų objektų, kuriuose dirba Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai priimti darbui statybų srityje, pavadinimų ir adresų, taip pat ir Bendrovėje kviečiamų užsieniečių dirbti verslo paslaugų vadybininkais darbo vietos adreso, be to ir tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenimis Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. negavo mėnesinio darbo užmokesčio.

4.3. Tai, jog užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi ir dirbdami Bendrovėje, negauna mėnesinio darbo užmokesčio, kurį Bendrovė įsipareigojo mokėti tarpininkavimo rašte, leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

4.4. Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotų veiklų, patvirtina ir pats Bendrovės direktorius savo paaiškinime, nurodydamas, kad vyksta pasiruošimo darbai naujos veiklos vykdymui.

4.5. Įstatymo 44 straipsnyje reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. yra priimtas darbui Lietuvos Respublikoje. Tam, kad užsienietis galėtų dirbti Lietuvoje pagal darbo sutartį ir dalyvauti Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti ekonominę veiklą Lietuvoje. Tokiu būdu užsieniečiui išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, jeigu darbdavys įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį darbui Lietuvos Respublikoje, t. y. sukuriami realūs darbo santykiai darbo funkcijos atlikimui Lietuvoje.

4.6. Nustatytų aplinkybių kontekste, abejotina, kad Bendrovė aprūpins pareiškėją darbu, kad ji realiai atliks darbo funkcijas, ir jai bus mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis.

4.7. Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo nustatytus kitus atvejus. Tai, kad Bendrovės ir pareiškėjos siekis gauti leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu neatitinka leidimo laikinai gyventi šiuo pagrindu išdavimo tikslų, nurodytų Įstatyme (suteikti asmeniui leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvoje pagrindu), leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir to paties straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kaip užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje.

4.8. Sprendime aiškiai nurodytos sąlygos, kurių neatitinka pareiškėja – Bendrovei nevykdant deklaruotos veiklos, pareiškėja nebus įdarbinta pagal darbo sutartį ir nedirbs Lietuvos Respublikoje pagal darbo funkciją, dėl kurios buvo sulygta.

4.9. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjos N. C. skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėja pateikė 2023 m. rugsėjo 7 d. prašymą Nr. 2308-LLG-3622 išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, pareiškėjos profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jai yra reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kuriame nurodė: duomenys apie darbdavį – juridinis asmuo, numatomas darbo užmokestis – 850 Eur, pragyvenimo lėšų šaltinis – su darbo santykiais susijusios išmokos, įgytas išsilavinimas – vadyba. Pareiškėja patvirtino, kad turi informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl prašymo.

6.2. Bendrovė Tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo) kvietėju nurodė Bendrovę, kviečiamu asmeniu nurodyta pareiškėja, kuri dirbs verslo paslaugų vadybininke (333909), darbo sutarties tipas – neterminuota, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis – 850 Eur, bendrovės ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią asmenį įdarbinanti Bendrovė vykdo veiklą, – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4120, ekonominės veiklos sritis – statyba).

6.3. 2023 m. rugsėjo 26 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl asmens darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.

6.4. Migracijos departamento atliko Bendrovės patikrinimą (Registrų centro juridinio asmenų išplėstinio išrašo duomenys), kuriuo nustatyta: Bendrovė įregistruota 2022 m. rugpjūčio 5 d., Bendrovės vadovas (direktorius) nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. yra E. Y. Bendrovės deklaruojamos veiklos: kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominės veiklos kodas – 4339, ekonominės veiklos sritis – statyba), automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (ekonominės veiklos kodas – 4511, ekonominės veiklos sritis – paslaugos); didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (ekonominės veiklos kodas – 4610, ekonominės veiklos sritis – paslaugos).

6.5. Bendrovė tarpininkauja dėl leidimų laikinai gyventi jiems išdavimo tik Turkijos piliečiams.

6.6. 2023 m. lapkričio 6 d. prašymas, kuriuo Migracijos departamentas įpareigojo Bendrovę iki 2023 m. lapkričio 13 d. pateikti: paaiškinimą dėl Bendrovės vykdomos statybų veiklos, nurodant, kokių profesijų darbuotojai yra įdarbinti ir ketinami įdarbinti, bei pagrindžiant tokių darbuotoju poreikį; aktualias (galiojančias) veiklos sutartis ir šių sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus (pvz., Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, Bendrovės banko sąskaitos išrašus ir kt.); statybos objektų, kuriuose šiuo metu vykdomi statybų darbai, sąrašą.

6.7. 2023 m. lapkričio 14 d. Bendrovė pateikė atsakymą, kuriame pateikė Bendrovės direktoriaus paaiškinimą dėl vykdomos veiklos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2023 m. lapkričio 9 d. išrašą apie Bendrovės vykdomas veiklas.

6.8. 2023 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 23SD24468 Migracijos departamentas prašė Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos pateikti informaciją, susijusią su Bendrovėje 2023 m. lapkričio 8 d. nustatytu pažeidimu pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

6.9. 2023 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 23SD26360 Migracijos departamentas įpareigojo Bendrovę iki 2024 m. sausio 1 d. pateikti paaiškinimą ir dokumentus pagrindžiančius veiklą: Didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (prekių asortimentas, jų sandėliavimo patalpų adresas, aktualias prekių gavimo, teikimo sutartis, išrašytas sąskaitas faktūras, apmokėjimus patvirtinančius dokumentus ir kt.), nurodyti, kokiu adresu įmonė vykdo veiklą.

6.10. 2024 m. vasario 20 d. prašymu Nr. 24SD3086, 2024 m. kovo 8 d. prašymu Nr. 24SD4465, 2024 m. kovo 21 d. prašymu Nr. 24SD5452 Migracijos departamentas įpareigojo Bendrovę pateikti paaiškinimus dėl Bendrovės vykdomos veiklos bei pateikti dokumentus įrodančius įmonės veiklą (veiklas) Lietuvoje.

6.11. Migracijos departamento atliko Bendrovės patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos (toliau – VSDFV) 2024 m. birželio 12 d. duomenimis, Bendrovėje dirba 22 asmenys, iš jų visi yra užsieniečiai. Bendrovė įdarbintiems užsieniečiams už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius mėnesinio darbo užmokesčio nemokėjo, kas reiškia, kad Bendrovė užsieniečių neaprūpino darbu ir jie darbo funkcijų, kurioms įdarbinti Bendrovėje, neatliko.

6.12. Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės), 12 punktu (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė), 14 punktu (asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu).

6.13. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą informaciją bei atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė į siųstus raštus neatsakė ir trūkstamų dokumentų, turinčius įtakos sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti nepateikė, Sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė; asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu.

7. Teismas, įvertinęs Įstatymo nuostatas (44 str. 1 d., 2 d., 35 str. 1 d. 2 d., 12 p., 14 p., 62 str. 4 d.), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas) nuostatas (6.2 p., 7 p.), nurodė, kad Migracijos departamentas vertindamas ar yra pagrindas išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje pareiškėjai, pirmiausiai privalo įsitikinti, kad tokį asmenį siekia įdarbinti Lietuvos darbo rinkoje konkrečiame sektoriuje veikiantis darbdavys – realiai vykdantis ekonominę veiklą, ir kuris įsipareigoja realiai sukurti darbo santykius darbo funkcijos atlikimui.

8. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant, ar Bendrovė gali būti laikoma Lietuvos darbo rinkoje veikiančiu darbdaviu ir todėl galinčiu įdarbinti užsieniečius, reikšminga tai, ar toks darbdavys laikytinas darbdaviu, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalyje, kaip apibūdinamas juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas, ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad toks darbdavys su užsieniečiu realiai ketina sudaryti darbo sutartį darbo sutartyje nustatytoms darbo funkcijoms atlikti.

9. Teismas nurodė, kad, nors Bendrovės ekonominės statybų ir paslaugų veiklos, pagal kurias Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją yra specializuotos (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4120, ekonominės veiklos sritis – statyba; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (ekonominės veiklos kodas – 4610, ekonominės veiklos sritis – paslaugos), tačiau Bendrovė, raginama net keletą kartų, nepateikė aktualių veiklos sutarčių, jų vykdymą patvirtinančių dokumentų, nenurodė statybų objektų, kuriuose dirba jau Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai priimti darbui statybų srityje, taip pat ir kviečiamų užsieniečių dirbti verslo paslaugų vadybininkais darbo vietos adreso. Teismas sprendė, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės tik patvirtina, jog Bendrovė jokios realios statybų veiklos nevykdo.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad VSDFV duomenys, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. negavo mėnesinio darbo užmokesčio, be to, nebuvo mokamas sutartas atlyginimas bendrai imant, taip pat nepaneigia padarytos išvados, jog kad Bendrovė veiklos nevykdo, negali darbuotojams pasiūlyti nuolatinio darbo, neturi finansinio pajėgumo mokėti sulygto atlyginimo.

11. Teismas nurodė, kad Bendrovė veiklos – didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį, nevykdo apskritai, kadangi atliekami pasiruošimo darbai, o tai patvirtina ir Bendrovės direktoriaus paaiškinimas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad jokių objektyvių, apie Bendrovės realiai vykdomas veiklas, duomenų nėra, o viešai užfiksuoti duomenys paneigia Bendrovės realiai vykdomų ekonominių veiklų rodiklius, konstatavo, kad Bendrovė negali priimti pareiškėjos darbui Lietuvos Respublikoje darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, negali sukurti realių darbo santykių ir mokėti tarpininkavimo rašte nurodytą darbo užmokestį – Migracijos departamentui buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės – leidimo laikinai gyventi pareiškėjai išdavimas neatitinka Įstatymo leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Lietuvoje pagrindu tikslo – suteikti asmeniui leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvoje pagrindu. Bendrovė buvo raginama pateikti prašomą informaciją net keletą kartų, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių realią Bendrovės veiklą, nepateikė, be to, Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. lapkričio 8 d. Bendrovėje nustatė pažeidimą pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

12. Teismas konstatavo, kad tiek pareiškėja, tiek Bendrovė, Migracijos departamentui pateikė duomenis žinodami, kad veikla realiai nebus vykdoma ir realūs darbo santykiai sukurti nebus, Bendrovė nevykdys prisiimtų įsipareigojimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodomas leidimo gyventi Lietuvoje tikslas neatitinka tikrovės, o tikrasis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepagrįstos.

13. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pagrindą, t. y. kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo ketinimus dirbti bendrovėje verslo paslaugų vadybininke, todėl buvo pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai, kadangi šiuo atveju buvo pagrindas konstatuoti, jog pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.

14. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju išties kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikrojo tikslo ir sąlygų, sąžiningo jos siekio įsidarbinti ir dirbti Lietuvoje, kadangi nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog siekdama gauti leidimą laikinai gyventi, pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslą, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje tam, kad įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas pareiškėją vertinti kaip nepatikimą trečiosios šalies pilietę.

15. Teismas akcentavo, kad vien aplinkybė, jog praeityje savo šalyje niekada nedirbusi pareiškėja, būdama garbaus amžiaus, siekia įsidarbinti tokioje pozicijoje Lietuvos Respublikoje jau kelia pagrįstų abejonių, be to, tai, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog Bendrovė realiai jokios veiklos nevykdo, bylos duomenimis liko nepaneigta.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, nėra turėjusi ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbusi Lietuvos Respublikoje.

17. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo visapusiškai ir išsamiai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, ką ir padarė nagrinėjamu atveju. Migracijos departamentas pagrįstai, atsižvelgęs į tai, kad realiai Bendrovės veiklą pagrindžiančių duomenų nėra, pareiškėja realiai nevykdys darbo funkcijų ir Bendrovė nevykdys savo įsipareigojimų, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė, Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas.

III. 18. Pareiškėja N. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir panaikinti Sprendimą.

19. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Tai, kad Bendrovė nevykdo (ar galbūt nevykdo – pareiškėjai ši aplinkybė nėra žinoma) veiklos statybų sektoriuje, savaime nereiškia, kad Bendrovė nebus pajėgi įdarbinti Pareiškėją ir mokėti jai darbo užmokestį.

19.2. Byloje nėra nė viena įrodymo, kuris patvirtintų, kad Pareiškėja, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Nors teismas konstatavo, kad jos nurodyta aplinkybė apie vadybininkės darbą Bendrovėje neatitinka tikrovės, tačiau ši teismo išvada nėra paremta jokiais byloje esančiais įrodymais. Pareiškėja ketino ir ketina dirbti šį darbą Bendrovėje, o dėl to, kad Bendrovė atsakovui nepateikė papildomų dokumentų, pareiškėjai neigiamos pasekmės negalėtų kilti ir tai savaime nereiškia, jog pareiškėja tyčia ir sąmoningai piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje tam, kad įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse.

19.3. Sprendime pateikiamos tik formalios nuorodos į Įstatymo nuostatas (35 str. 1 d. 2, 12 ir 14 p.), taip pat nėra aiškiai ir konkrečiai įvardinta, kokių konkrečiai Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų pareiškėja neatitinka.

19.4. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas tokias faktines aplinkybes kaip pareiškėjos teikti tikrovės neatitinkantys duomenys, iš esmės nustatė faktus, kurių atsakovas Sprendime nebuvo nurodęs, todėl pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad Sprendimas stokoja motyvų ir pagrįstumo, turėjo nustatyti, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir jį panaikinti. Migracijos departamentas faktiškai neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimui priimti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi, taip pat dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi iš naujo, pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose esančius pagrindus ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

22. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, kurių nenustatinėjo Migracijos departamentas, be to Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija nustatė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, tarp jų – duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad įstatymų leidėjas Įstatymo 35 straipsnyje išdėstė atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui Lietuvoje pagrindus; nustačius bent vieną iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, turi būti užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2425-556/2023).

26. Pasisakydama dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, t. y. vertindama, ar pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad faktinės bylos aplinkybės, kurias nustatė Migracijos departamentas ir kurios yra nurodytos Sprendime, patvirtina, jog Bendrovė realiai nevykdo oficialiai deklaruojamų veiklų statybų ir paslaugų sektoriuose (pati pareiškėja neginčija šios aplinkybės). Iš Tarpininkavimo rašto matyti, kad pareiškėja siekė įsidarbinti Bendrovėje verslo paslaugų vadybininko pareigose, šiame tarpininkavimo rašte taip pat nurodyta, kad Bendrovė vykdo veiklą gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos srityje. Bylos medžiaga (Bendrovės direktoriaus 2023 m. lapkričio 13 d. paaiškinimas) taip pat patvirtina, kad Bendrovė veiklos gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos srityje nevykdo, o planuoja pradėti vykdyti naują veiklą – „Didmeninė prekyba už atlygį pagal sutartį“, vyksta pasiruošimo darbai, kuriems reikalingi vadybininkai, todėl Bendrovės direktorius prašė leisti įdarbinti jo pasirinktus kandidatus, išduodant leidimą laikinai gyventi. Bylos medžiaga patvirtina, kad jokios kitos informacijos apie jau pradėtą vykdyti veiklą Bendrovė iki Sprendimo priėmimo dienos nepateikė, Bendrovė nebendradarbiavo su Migracijos departamentu, pareiškėja nepateikė jokių dokumentų apie savo patirtį Bendrovės planuojamoje vykdyti veikloje.

27. Teisėjų kolegijos pripažįsta, kad, įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, Migracijos departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.

28. Atsakydama į pareiškėjos argumentus, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų, teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas.

29. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nustačius, jog Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas pritaikytas pagrįstai, nebelieka pagrindo vertinti kitų Sprendime pritaikytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes, kaip minėta, nustačius bent vieną iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, turi būti užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą.

30. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. C. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė