ecd702ee-7c07-44e8-ab07-863f8be2dab0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-645-431/2014             Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01107-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.7.; 21.6.; 45.1.; 121.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, JÅ«ratės Varanauskaitės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo K.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. K. ieÅ¡kinį atsakovui K. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje – D. K..Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė           IeÅ¡kovė prašė pripažinti 2009 m. liepos 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ su atsakovu, negaliojančia ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ginčijama sutartimi buvo parduotas automobilis Hyundai Santa Fe, valstybins numeris (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovės sutuoktiniui, D. K., atsakovas žadėjo pelningai parduoti automobilį prekeiviams iÅ¡ Azijos Å¡alių. IeÅ¡kovė 2009 m. liepos 9 d. sutartį pasirašė bÅ«dama (duomenys neskelbtini), o trečiaisis asmuo atvežė jÄ Ä¯ LietuvÄ . Atsakovas paaiÅ¡kino, kad automobilį bus galima greičiau parduoti, jei jis bus registruotas jo vardu. Nors sutartyje nurodyta, kad automobilis parduotas už 4500 Lt, tačiau jokių pinigų ieÅ¡kovė negavo.

Automobilio perdavimo dienÄ , 2009 m. liepos 10 d. trečiasis asmuo su atsakovu nuvyko į kavinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Išėjęs iÅ¡ kavinės tualeto trečiasis asmuo atsakovo ir automobilio neberado. PaaiÅ¡kėjo, kad atsakovas ketino automobilį pasisavinti, o ne padėti parduoti, kaip žadėjo. Tokį savo poelgį atsakovas aiÅ¡kina tuo, kad trečiasis asmuo jam buvo skolingas. Atsakovas apgaulės bÅ«du iÅ¡viliojo automobilį. IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį, kaip sudarytÄ apgaulės bÅ«du.

Atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovę ir trečiÄ jį asmenį, pasiÅ«lydamas pasiraÅ¡yti pirkimo-pardavimo sutartį, kad galėtų padėti jį greitai ir pelningai parduoti, nes žinojo, kad ieÅ¡kovė nesutiks, kad atsakovui atitektų automobilis už trečiojo asmens skolas. Atsakovas aplinkybę, kad ketina automobilį pasilikti sau nutylėjo, nors vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principu turėjo apie tai informuoti.Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kiniu.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog jis trečiajam asmeniui žadėjo pelningai parduoti automobilį, tačiau to nepadarė, pinigų nesumokėjo ir automobilį pasisavino.  Buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nebuvo nustatyta, jog jis apgaule įgijo svetimÄ turtÄ . Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant atsakovo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Trečiasis asmuo turėjo tikslÄ automobilį parduoti, apie tai buvo paskelbta ir internetinėje svetainėje „Auto plius“.

Kadangi trečiasis asmuo buvo skolingas, todėl buvo sulygta, kad atsakovas nupirks automobilį. Tokiu bÅ«du bus užskaityta skola, o bus sumokėta tik skirtumas tarp automobilio vertės ir skolos.       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino negaliojančia automobilio Hyundai Santa Fe, valstybinis numeris. (duomenys neskelbtini) 2009 m. liepos 10 d. prikimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo.

Taikė restitucijÄ natÅ«ra ir įpareigojo atsakovÄ Â grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei automobilį Hyundai Santa Fe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės tikroji valia buvo pelningai parduoti jai priklausantį automobilį, o ne jį perleisti atsakovui, siekiant padengti trečiojo asmens skolas. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs Å¡ias aplinkybes: sutarties forma buvo neužpildyta, joje ieÅ¡kovė tik įrašė savo vardÄ , pavardę bei pasirašė grafoje „transporto priemonę pardavė“; atsakovas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su D.

K. iÅ¡ pradžių buvo kalbama apie automobilio pardavimÄ tretiesiems asmenims, ir tik vėliau, pamatęs automobilį, jį nusprendė įsigyti pats; atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jam buvo pateikta sutarties forma su ieÅ¡kovės paraÅ¡u, o likusiÄ dalį jis užpildė pats; teismo posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kove dėl nieko nesitarė, nes jo nuomone, ieÅ¡kovė perduodama pasiraÅ¡ytÄ sutarties formÄ , sutiko, kad automobilis bÅ«tų perduotas jam; tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo jokių skolinių įsipareigojimų nebuvo.

Atsakovo paaiÅ¡kinimai dėl Å¡alių tikrosios valios yra prieÅ¡taringi. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad ėmėsi tarpininkavimo vaidmens, tačiau vėliau nusprendė automobilį įsigyti pats. Tuo tarpu nagrinėjant civilinę bylÄ , jis jau teigė, kad automobilio perleidimas už skolas neva ir buvo tikroji Å¡alių valia. Taigi tikrieji Å¡alių ketinimai buvo skirtingi, ieÅ¡kovė siekė pelningai parduoti automobilį, o atsakovas – perimti jį už trečiojo asmens skolas.Teismas įvertinęs raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus sprendė, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo skolinių įsipareigojimų, tačiau jų dydis nėra aiÅ¡kus, be to, tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau teismas dėl jų nepasisakė.

Tuo tarpu, tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės jokių turtinių civilinių teisinių santykių nebuvo, Å¡ių aplinkybių neginčijo ir pačios Å¡alys.    Teismas nustatė, jog aplinkybės, kad tikroji automobilio vertė neatitinka nurodytos sutartyje, Å¡alys neginčijo. Taigi atsakovo paaiÅ¡kinimai apie sandorio sudarymo aplinkybes, esamas skolas, automobilio vertę nėra nuoseklÅ«s. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas savo nuožiÅ«ra apskaičiavo kokia automobilio vertė, kiek trečiasis asmuo jam skolingas, kiek palÅ«kanų už esamas skolas turi sumokėti ir pan.

Tokie atsakovo veiksmai teismo nuomone negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningi ir teisėti, juolab, kad atsakovui buvo puikiai žinoma, jog automobilis priklauso ne trečiajam asmeniui, o ieÅ¡kovei, kuri atsakovui jokių skolų neturėjo, buvo žinoma, kad ieÅ¡kovė siekė pelningai automobilį parduoti, o ne padengti trečiojo asmens skolas atsakovui, dėl ko atsakovas ir buvo papraÅ¡ytas tarpininkauti. Atsakovas pats nurodė, kad automobilį įsigyti sau nusprendė tik po to kai jį apžiÅ«rėjo, ieÅ¡kovė apie tai informuota nebuvo.

Teismas, įvertinęs įrodymų visetÄ , nusprendė, kad atsakovas žinodamas, jog trečiasis asmuo turi sutarties neužpildytÄ formÄ , pasiraÅ¡ytÄ tik ieÅ¡kovės, kad trečiasis asmuo nenorės registruoti automobilio savo vardu dėl antstolių iÅ¡ieÅ¡komų skolų, pasinaudodamas ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens pasitikėjimu (buvo pažįstami daugelį metų, siejo įvairÅ«s tarpusavio ryÅ¡iai), sandorį sudarė panaudodamas apgaulę, t. y. neatskleisdamas nei ieÅ¡kovei, nei trečiajam asmeniui savo tikrųjų ketinimų, o bÅ«tent siekio perimti automobilį už trečiojo asmens skolas.

Teismui nekilo abejonių dėl to, kad tuo atveju jei ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui bÅ«tų buvę žinoma apie tikruosius atsakovo ketinimus, sandoris nebÅ«tų buvęs sudarytas. Teismo nuomone, remiantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais atsakovas privalėjo atskleisti tiek ieÅ¡kovei, tiek trečiajam asmeniui, kad registruodamas automobilį savo vardu jis siekia jį perimti dėl trečiojo asmens skolų. Byloje jokių objektyvių duomenų apie, atsakovo teigimu, sumokėtÄ skirtumÄ tarp skolos ir automobilio vertės, nėra.

Atsakovas teigia pinigus sumokėjęs, trečiasis asmuo neigia pinigus gavęs, ieÅ¡kovė taip pat neigia pinigų gavimo faktÄ . Teismo nuomone, atsakovo teiginiai, kad tikroji Å¡alių valia buvo perleisti ginčo automobilį jo nuosavybėn už esamas skolas, sumokant tik skirtumÄ tarp skolos ir automobilio vertės, atmestini įvertinus ir tai, kad atsakovas pasiÅ¡alino iÅ¡ kavinės kurioje bendravo su trečiuoju asmeniu, nieko jam nepaaiÅ¡kinęs. Å alims sulygus gera valia dėl sandorio sÄ lygų, nebÅ«tų buvę pagrindo kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsakovas nedelsdamas bÅ«tų grÄ Å¾inęs automobilyje rastus trečiojo asmens daiktus.

Remiantis atsakovo aiÅ¡kinimu, sektų, kad trečiasis asmuo pirma sutiko perleisti automobilį už skolas, o netrukus persigalvojęs, dėl nenustatytų priežasčių, kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Ä®vertinęs įrodymų visetÄ , teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, pripažįstant 2009 m. liepos 10 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo negaliojančia, kaip sudarytÄ dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 5 dalis).

CK 1.91 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorį pripažinus negaliojančiu dėl vienos iÅ¡ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, antroji Å¡alis privalo grÄ Å¾inti nukentėjusiajam visa, kÄ ji yra gavusi pagal sandorį. Todėl teismas taikė restitucijÄ , net ir nesant dėl to pareikÅ¡to reikalavimo, ir įpareigojo atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei automobilį. III. Apeliacinio skundo argumentai           Atsakovas K. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti.          Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:         1) Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003) sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sÄ moningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti.

Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo Å«kiniai, ekonominiai, buitiniai, kultÅ«riniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norÄ sudaryti sandorį. Valiai susidaryti (susiformuoti) svarbiÄ reikÅ¡mę turi tikslas ir motyvai. DviÅ¡aliam sandoriui sudaryti bÅ«tina, kad jo dalyviai iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ , kad jų valiÄ Å¾inotų kita sandorio Å¡alis. Dėl to sandorio Å¡alių valia turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama, ir ne bet kaip, o įstatyme nustatyta forma. Å ioje byloje niekas nepatvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu juos sudarę Å¡alys bÅ«tų siekę kitų tikslų, nei nurodyta sutartyje: ieÅ¡kovės valia buvo automobilį parduoti ir Å¡iÄ savo valiÄ ji realizavo be jokios atsakovo apgaulingos įtakos.

Taigi ieÅ¡kovei nepateikus įrodymų, paneigiančių raÅ¡ytinėje sutartyje nurodytų faktų, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados apie jos reikalavimų pagrįstumÄ .          2) Apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulė, formuojant Å¡alies valiÄ , pasireiÅ¡kia tuo, kad viena iÅ¡ sandorio Å¡alių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitÄ Å¡alį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį.

Apgaulė gali pasireikÅ¡ti atliekant aktyvius veiksmus, teigiant tai, ko nėra, o taip pat kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės. Taigi abiem pagrindais galimybė sudarytÄ sandorį pripažinti negaliojančiu priklauso nuo nustatymo, ar buvo to subjekto valios yda, o jei buvo, tai ar jos atsiradimas priklausė nuo kitos sandorio Å¡alies/trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų, ar valios ydos priežastis paties asmens klaidingas suvokimas dėl sudaromo sandorio aplinkybių, galinčių atsirasti pasekmių ir pan.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas ieškovės sutuoktiniui žadėjo, jog pelningai parduos jų automobilį, tačiau to nepadarė, pinigų nesumokėjo ir automobilį pasisavino. Šių aplinkybių ieškovė neįrodė ir jas paneigia faktai, kurie buvo tirti ir nustatyti nagrinėjant ieškovės prašymus dėl atsakovo veiksmuose buvusios nusikalstamos veikos požymių. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su ginčo automobiliu, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris galutinai buvo nutrauktas 2010-11-26 ir paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2011-02-14 nutartimi.

Nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta laisva valia, pirkėjo ir pardavėjo abipusiu susitarimu, kÄ byloje patvirtino D. K.. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kad atsakovas bÅ«tų apgaule, savo naudai įgijęs svetimÄ turtÄ , todėl tyrimas buvo nutrauktas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje iÅ¡samiai buvo tiriamos su Å¡ioje byloje ginčijamu sandoriu susijusios aplinkybės. Buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis turėjo tikslÄ automobilį parduoti.

Apie tai net buvo skelbta internetinėje svetainėje „Auto plius“. Tai buvo bandoma padaryti, tačiau pirkėjų iÅ¡ Azijos (kaip nurodė ieÅ¡kovė) neatsirado. Tada, kadangi trečiasis asmuo atsakovui buvo skolingas nemenkÄ pinigų sumÄ , buvo sutarta, kad automobilį nupirks atsakovas, tokiu bÅ«du bus užskaityta skola bei sumokės skirtumÄ tarp automobilio vertės ir skolos. Tai ir buvo padaryta. Automobilio atsakovas nepasisavino, nes kartu su trečiuoju asmeniu buvo atlikę visus reikalingus, automobilio perdavimÄ patvirtinančius, veiksmus VÄ® „Regitra“, automobilio techninę apžiÅ«rÄ UAB „Skirlita“ draudimo bendrovėje.

Visa tai patvirtinantys įrodymai yra baudžiamojoje byloje. Tokioje situacijoje baudžiamojoje byloje jau surinkti įrodymai bei padarytos priimant įsiteisėjusius procesinius sprendimus iÅ¡vados privalėjo bÅ«ti įvertintos, nes turi tiesioginę įtakÄ siekiant nustatyti Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ . Teismas niekaip dėl to nepasisakė.              3) Civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (CK 1.5 str.) kuris, be kita ko, reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.

Ä®rodinėjimo požiÅ«riu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sÄ Å¾iningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesÄ Å¾iningo arba kalto. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradęs sÄ Å¾iningai, kol neįrodyta prieÅ¡ingai (CK 4.26 str. 2 d.). Asmuo, ketinantis nutraukti valdymÄ ar turintis kitokių reikalavimų turto valdytojui, jeigu tai yra nagrinėjamos bylos dalykas, turi įrodyti aplinkybę, kad valdymas nesÄ Å¾iningas. IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad turto valdytoju esantis asmuo preziumuojamas esÄ s sÄ Å¾iningas.

Jo nesÄ Å¾iningumÄ turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (CPK 178 str.). Ar konkrečiu atveju turto įgijėjas ir valdytojas yra sÄ Å¾iningas, yra konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių, t.y. fakto, klausimas. Tokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ abejoti atsakovo sÄ Å¾iningumu sudarant sandorį, byloje nėra. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ asmens nesÄ Å¾iningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliÅ«tis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).

Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovės valia buvo parduoti automobilį ir ji buvo realizuojama. Kokie susitarimai buvo tarp jos ir jos sutuoktinio D. K. atsakovui nėra žinoma, labai tikėtina, jog tikrųjų savo susitarimų jie neatskleidžia, o ieÅ¡kovė sÄ moningai nukreipia reikalavimus atsakovui, nors susidariusioje situacijoje akivaizdu, jog visas pretenzijas ieÅ¡kovė galėtų reikÅ¡ti bÅ«tent D. K., o ne atsakovui. Atsakovas buvo tik pastarojo pasirinktas asmuo automobilio pirkėjo funkcijai atlikti, o tai, kad D.

K. tokiu bÅ«du užskaitė savo skolas atsakovui, nėra ir negali bÅ«ti pagrindu nurodyti atsakovÄ esant kaltu dėl esÄ apgaule sudaryto sandorio.           4) Teismas nepagrįstai nustatinėjo automobilio vertę ir jį įvertino 43.200 Lt. Å i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja sprendime nurodytam teiginiui, jog aplinkybės, kad tikroji automobilio vertė neatitinka nurodytos sutartyje, Å¡alys neginčijo. IeÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį, nurodė, kad ieÅ¡kinio kaina yra 4.500 Lt, t.y. suma, kuri buvo nurodyta kaip parduodamo automobilio vertė ginčijamojoje 2009-07-10 sutartyje.

Nuo Å¡ios sumos buvo mokėtas ir žyminis mokestis, kuris nustatomas pagal turto vertę (CPK 80 str.). IeÅ¡kovė neginčijo, kÄ pripažino ir teismas, kad automobilio vertė yra kitokia, nei 4.500 Lt. Taigi ginčo automobilio verte laikytina 4.500 Lt.IeÅ¡kovė L. K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ atsakovo K. S. ieÅ¡kovės L. K. naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį pasiėmė už trečiojo asmens skolÄ .

Teismas, nagrinėdamas bylÄ pirma instancija sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo Å¡iuos atsakovo argumentus, bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie atsakovo argumentai nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Pats atsakovas pripažino faktÄ , jog ieÅ¡kovė jam nebuvo nieko skolinga. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tÄ aplinkybę, kad tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės nebuvo susiklostę jokie paskolos teisiniai santykiai, bei tai, kad tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens nebuvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis, padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad aukščiau nurodyti atsakovo argumentai nagrinėjamojoje byloje neturi jokios įrodomosios galios.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ rėmėsi tiek atsakovo pateiktu sutarties aiÅ¡kinimu, tiek ieÅ¡kovės argumentais, įvertino abiejų Å¡alių veiksmus iki sutarties sudarymo ir po sutarties sudarymo, aiÅ¡kinosi abiejų Å¡alių tikruosius ketinimus, todėl atsakovas visiÅ¡kai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjant bylÄ teisme buvo pažeistas reikalavimas visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir nuodugniai iÅ¡tirti įrodymus. Teismas atliko iÅ¡samų byloje esančių įrodymų vertinimÄ , įsigilino į Å¡alių tarpusavio ginčo esmę, iÅ¡nagrinėjo visus ginčo aspektus, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Atsakovas pats pripažįsta, kad ieÅ¡kovės valia buvo parduoti automobilį, t.y. už atlygį perleisti jai nuosavybės teise priklausantį daiktÄ . Tuo tarpu atsakovas niekada nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs noro automobilį pirkti, t.y. sumokėti ieÅ¡kovei pinigų sumÄ lygiavertę parduodamo turto kainai. Atsakovas siekė pasiimti ginčo objektÄ už trečiojo asmens skolas. Å iuos savo ketinimus atsakovas yra nurodęs tiek atsiliepime, tiek patvirtinęs teismo posėdžio metu. Kaip buvo nustatyta bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Å¡iuos savo ketinimus atsakovas įgyvendino, tuo tarpu ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės negavo to, ko tikėjosi.

Taigi, Å¡ioje konkrečioje situacijoje ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai ir tiksliai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ pelningai parduoti automobilį. Tuo tarpu atsakovas tikruosius savo ketinimus nuslėpė bei pasinaudodamas ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens pasitikėjimu, neatlygintinai pasisavino automobilį. IeÅ¡kovė sutiko perleisti automobilį atsakovui tik dėl to, kad pastarasis nurodė, kad taip jis galės greičiau parduoti ieÅ¡kovės automobilį, t.y. automobilio pirkimo pardavimo sutarties sudarymÄ ieÅ¡kovė vertino kaip tarpinius veiksmus, kuriais turėjo bÅ«ti pagreitintas automobilio realizavimo procesas.

Toks ieÅ¡kovės sudaryto sandorio suvokimas susiformavo bÅ«tent dėl neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų atsakovo veiksmų, o bÅ«tent atsakovui neatskleidus ieÅ¡kovei tikrųjų ketinimų bei suklaidinus jÄ dėl sandorio sudarymo tikrųjų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, atsakovas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovės valia buvo realizuota, nes visos bylos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad ieÅ¡kovės pagrindinis tikslas gauti piniginį atlygį už jai nuosavybės teise priklausančio automobilio pardavimÄ , sudarius automobilio pirkimo-pradavimo sutartį su atsakovu, nebuvo pasiektas.

Å ioje konkrečioje situacijoje visi ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens veiksmai parduodant automobilį neabejotinai pagrindžiÄ ieÅ¡kovės tikrÄ jį tikslÄ - pelningas automobilio realizavimas tretiesiems asmenims. Å ie veiksmai yra:

1) apie automobilio Hyundai Santafe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimÄ buvo paskelbta internetinėje svetainėje www.autoplius.lt;

2) ieÅ¡kovei ir atsakovui sudarius automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovui rakteliai nuo automobilio bei pats automobilis perduoti nebuvo, kas dar kartÄ patvirtina, kad ieÅ¡kovė automobilio pirkimo-pradavimo sutarties sudarymÄ vertino kaip veiksmus, kuriais turėjo bÅ«ti pagreitintas automobilio realizavimas tretiesiems asmenims su tikslu gauti pinigus;

3) atsakovui savavaliÅ¡kai pasisavinus automobilį apie tai nedelsiant buvo praneÅ¡ta teisėsaugos institucijoms. Tuo tarpu visi atsakovo veiksmai: praneÅ¡ant ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui tikrovės neatitinkančių aplinkybių (atsakovas tikino, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas pagreitins automobilio realizavimo procesÄ ) bei nutylint svarbias aplinkybes, kurias žinodama ieÅ¡kovė nebÅ«tų sutikusi perleisti automobilio atsakovui (atsakovas nuslėpė ketinimÄ pasiimti automobilį už trečiojo asmens skolas), savavaliÅ¡kas automobilio pasisavinimas bei pasiÅ¡alinimas iÅ¡ kavinės kartu su trečiojo asmens asmeniniais daiktais - pagrįstai vertintini kaip neteisėti bei prieÅ¡taraujantys Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams.

Taigi, atsakovas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir sÄ Å¾iningu automobilio valdytojui, nes automobilis jam perduotas nebuvo, o buvo atsakovo savavaliÅ¡kai pasisavintas. IÅ¡dėstytos aplinkybės pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pardavėjos bei jos atstovo tikrosios valios nustatymo ir pirkėjo nesÄ Å¾iningų tyčinių veiksmų, kai ginčijamas per atstovÄ dėl apgaulės sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio galiojimas (CK 1.91 straipsnio 5 dalis, 2.133 straipsnio 4 dalis).

Byloje nustatyta, kad 2009 m. liepos 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovė pardavė atsakovui transporto priemonę Hyundai Santa Fe, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) už 4.500,00 Lt (skaičiais nurodant „4,5000 Lt“) (t. I, b.l. 7).  Prienų rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2009 m. lapkričio 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01387-09 buvo pažymėta, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta laisva valia, pirkėjo ir pardavėjo abipusiu susitarimu, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų, kad atsakovas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ (t.

I, b.l. 36-37). Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2010 m. lapkričio 26 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ buvo pažymėta, kad sutartis buvo pasiraÅ¡yta gera valia, smurto nebuvo naudojama. Tačiau kartu nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys yra nepakankami pagrįsti įtariamojo kaltę, nes baudžiamajame procese nėra galimybės paneigti įtariamojo versijos. Duomenų apie atsakovo kaltės buvimÄ buvo gauta, tačiau jų nepakanka pagrįsti įtariamojo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos (t.

I, b.l. 47-54). Ikiteisminio tyrimo metu buvo ieÅ¡koma įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje ar BK 182 straipsnyje 2 dalyje, tai yra pavogus automobilį ar apgaule įgijus didelės vertės svetimÄ turtÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 dalį nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).

Å iuo atveju pradėtas ikiteisminis tyrimas nebuvo perduotas nagrinėti teismui, ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta prokuroro nutarimu, kurį paliko galioti Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 14 d. nutartimi. Taigi, tiek prokuroro nutarimu, tiek teismo nutartimi nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios, civilinėje byloje sprendžiant, ar ieÅ¡kovė nesudarė ginčijamo sandorio dėl apgaulės. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami įrodymai, patvirtinantys nusikalstamos veikos, vagystės ar sukčiavimo, padarymÄ .

Minėtų veikų nustatymas nėra tapatus apgaulės pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas nustatymui. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ naujo analizavo ir vertino visas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje 2012 m. gruodžio 17 d. buvo priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kurį 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013 panaikino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas savo nutartyje aiÅ¡kino Å¡alies tikrosios valios ir apgaulės sampratÄ bei galimÄ jų konstatavimÄ pagal CK 1.91 straipsnį.

Minėtoje nutartyje buvo pažymėta, kad taikant šį straipsnį yra bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę ar sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų paÅ¡alinių veiksnių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per įgaliotinį ieÅ¡kovė veikė siekdama konkretaus tikslo – pelningai parduoti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, taip pat, kad Å¡is ieÅ¡kovės tikslas nebuvo įgyvendintas, t. y. ieÅ¡kovei nebuvo sumokėta ta automobilio kaina, kurios ji tikėjosi pasiraÅ¡ydama tuščius pirkimo-pardavimo sutarties blankus; atsakovas įgijo ginčo automobilį, taip įgyvendindamas savo, tačiau ne ieÅ¡kovės, tikslÄ â€“ perimti automobilį už trečiojo asmens skolas atsakovui; byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovei buvo sumokėtas automobilio vertės ir tariamo trečiojo asmens skolos atsakovui skirtumas.

Nustatęs Å¡ias aplinkybes bei tai, kad atsakovas pasinaudojo jį, trečiÄ jį asmenį bei ieÅ¡kovę saisčiusiais fiduciariniais santykiais, taip pat iÅ¡tyręs, kuo pasireiÅ¡kė atsakovo tyčiniai nesÄ Å¾iningi veiksmai, pirmosios instancijos teismas priėjo prie iÅ¡vados, jog ginčo sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai analizavo byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų bei liudytojų parodymus, vadovavosi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl tokio pobÅ«džio bylose privalomų tirti ir vertinti pirmiau iÅ¡samiai apraÅ¡ytų aplinkybių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, ginčo sandorio sudarymÄ lėmė atsakovo apgaulė ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens atžvilgiu, konstatavo, kad, jei ne apgaulė, sandoris, toks, koks buvo įformintas raÅ¡ytinėje sutartyje, nebÅ«tų buvęs sudarytas, nes, kaip jau minėta, Å¡iuo sandoriu buvo įgyvendinta ne ieÅ¡kovės ar trečiojo asmens, o tik atsakovo valia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetiÅ¡kai gynė ieÅ¡kovės interesus;

įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , konstatavo, kad pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė nebuvo informuota apie ginčo sandorio esmines sÄ lygas (tai, kad kita sandorio Å¡alis yra atsakovas, o sandorio kaina neatitinka tos, kuriÄ ieÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi gauti, nes iÅ¡ pastarosios kainos iÅ¡skaičiuotos trečiojo asmens neva atsakovui turimos skolos), atsakovas žinojo ieÅ¡kovės pozicijÄ , žinojo, kad turtas yra registruotas Å¡ios vardu ir, kad neturi jokių skolinių įsipareigojimų, sÄ moningai nuslėpė esmines sandorio sÄ lygas, kas Å¡alia kitų aplinkybių patvirtina atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir tyčiÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis atsakovo apeliacinį skundÄ , pripažįsta, kad tiek pirmos instancijos teismo sprendime, tiek aukščiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti atsakovo kaltės, tikrosios sandorio Å¡alių valios klausimai bei buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovė sandorį jame nurodytomis sÄ lygomis sudarė dėl atsakovo apgaulės.Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pirmos instancijos teismas detaliai analizavo ir trečiojo asmens veiksmus ir ketinimus bei tinkamai nustatė, kad ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens valia sutapo.

Aplinkybė, jog atsakovas su automobiliu ir jame esančiais trečiojo asmens daiktais pasiÅ¡alino iÅ¡ kavinės, nieko nepaaiÅ¡kinęs trečiajam asmeniui, todėl pastarasis kreipėsi į policijÄ dėl automobilio pasisavinimo, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinta, kaip patvirtinimas, jog trečiasis asmuo neturėjo ketinimo perleisti automobilio atsakovui už savo skolas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Å¡i skundžiamame sprendime nustatyta aplinkybė kartu patvirtina, kad pagal CK 2.133 straipsnio 4 dalį ieÅ¡kovę atstovavusio trečiojo asmens valia sutapo su atstovaujamosios, tai yra trečiasis asmuo neketino perleisti automobilio atsakovui už savo skolas.

Be to, byloje esantys įrodymai bei Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad tikrasis trečiojo asmens skolos dydis atsakovui taip pat yra ginčo objektas, kadangi trečiasis asmuo ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylÄ nagrinėjant teisme nurodė, jog yra skolingas mažesnę sumÄ , negu tvirtina atsakovas. Todėl minėtas Å¡alių nesutarimas dėl tikrosios skolos dydžio taip pat patvirtina, kad trečiasis asmuo neketino perleisti atsakovui automobilio už ginčijamÄ skolos sumÄ . Pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė, kad tikroji automobilio vertė neatitinka nurodytos ginčijamoje sutartyje.

Tačiau teismas netinkamai aiÅ¡kinosi galimÄ automobilio rinkos vertę, atsižvelgdamas tik į Å¡alių paaiÅ¡kinimus. Å iuo atveju reikėjo vadovautis kainomis, kurios sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje prekybos srityje mokamos už tokius pat daiktus (automobilius), parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis (CK 6.313 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.91 straipsnio 2 dalį, jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vienos iÅ¡ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, tai antroji Å¡alis privalo grÄ Å¾inti nukentėjusiajam visa, kÄ ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grÄ Å¾inti, – atlyginti to vertę pinigais.

Ginčo automobilis 2011 m. kovo 23 d. buvo perleistas kitam asmeniui – R. S., o Å¡iuo metu yra iÅ¡registruotas (t. II, b.l. 76). Automobilio perleidimas kito savininko nuosavybėn įvyko iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau teismas nusprendė taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei ginčo automobilį. Kadangi nurodytas turtas yra perleistas, restitucijos natÅ«ra taikymas Å¡iuo atveju negalimas. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio tenkinimo atveju bÅ«tina iÅ¡spręsti klausimÄ dėl ginčo automobilio vertės atlyginimo pinigais.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo pateikta UAB „Marleksa“ transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta, jog ginčo automobilio vertė 2009 m. liepos 9 d. buvo 30.500,00 Lt (t. II, b.l. 3-19). Teismo posėdžio, vykusio 2012 m. gruodžio 6 d., metu, ieÅ¡kovės atstovas nepareiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl minėtu vertinimu nustatytos automobilio kainos (t. II, b.l. 37-40). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovei atlygintina automobilio vertė pinigais, priteisiant iÅ¡ atsakovo 30.500,00 Lt.Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindÄ vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar ginčo automobilis bylos nagrinėjimo metu nėra perleistas tretiesiems asmenims, nenustatė jo tikrosios vertės, todėl netinkamai pritaikė restitucijÄ ir įpareigojo atsakovÄ gražinti ieÅ¡kovei automobilį Hyundai Santa Fe.

Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindÄ iÅ¡ dalies pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, vietoj įpareigojimo grÄ Å¾inti automobilį, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 30.500,00 Lt. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Kadangi apeliacinės instancijos teismas tik pakeitė restitucijos bÅ«dÄ , todėl pripažintina, kad nutartis yra priimta ieÅ¡kovės naudai, todėl atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

Nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme ieÅ¡kovė sumokėjo 135,00 Lt žyminio mokesčio (t. I, b.l. 5-6). Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieÅ¡kinio suma nustatoma pagal atsakovo grÄ Å¾intinas sumas arba atsakovo grÄ Å¾intino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu bÅ«tų taikoma restitucija. IeÅ¡kovė žyminį mokestį sumokėjo nuo ginčijamame sandoryje nustatytos 4500,00 Lt automobilio kainos. Kadangi automobilio tikroji vertė buvo nustatyta tik bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pripažintina, kad žyminis mokestis turi bÅ«ti nustatomas nuo 30.500,00 Lt automobilio vertės, tai yra turi bÅ«ti mokamas 915,00 Lt dydžio žyminis mokestis.

Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra patenkintas visiÅ¡kai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės papildomai 780,00 Lt žyminio mokesčio nepriteistina. Å i mokesčio dalis priteistina į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo.  Bylos nagrinėjimo apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje metu ieÅ¡kovė patyrė 1500,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato paslaugas (t. II, b.l. 33-34) ir 135,85 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundÄ (t. I, b.l. 50). Nurodyta iÅ¡laidų advokato pagalbai suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatytÄ maksimalų 1500,00 Lt dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1500,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ ir 135,85 Lt žyminio mokesčio.

Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko spręsti apeliacinės instancijos teismui klausimÄ dėl teismo procesinių iÅ¡laidų atlyginimo, iÅ¡ atsakovo taip pat priteistinos 33,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame procese.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo pakeisti ir iÅ¡dėstyti jÄ taip: Taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovei L.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 30.500,00 Lt (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių penkis Å¡imtus litų 0 ct) automobilio Hyundai Santa Fe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės. Priteisti iÅ¡ atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 780,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , sumokant į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovei L.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 135,85 Lt žyminio mokesčio ir 1500,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 33,70 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ , sumokant į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teisėjai                                                                                                                                                                                                                             Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                                                       Dainius Rinkevičius                                                                                                                                                                                                                        JÅ«ratė Varanauskaitė