2019-05-15 Nr. AB-11247-3-65-3-00201-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1167-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00201-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Panevėžio AVPK), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už patirtą skriaudą laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. Šiuo laikotarpiu jam nebuvo suteikta medicinos pagalba, kurios reikėjo, kadangi nebuvo jokio gydytojo, medicinos seselės ar juos pavaduojančių medikų. Minėtu laikotarpiu jis kelis kartus prašė Panevėžio AVPK pareigūnus iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau jie atsisakė tai padaryti. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė tik 2016 m. gruodžio 14 d., kai jis buvo jau pasveikęs ir konvojuojamas į kitą įkalinimo įstaigą. Nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. (penkias dienas) jis sirgo, (duomenys neskelbtini), tačiau jam nedavė jokių vaistų. Pareigūnai jam atsakydavo, kad medicinos seselė nieko nėra palikusi tokiam atvejui. Dėl to jis kentėjo ir patyrė didelius išgyvenimus.

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinėje laikomų asmenų medicininė priežiūra vykdoma vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės) nuostatomis ir Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 50-V-442 patvirtintomis Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės apsaugos budinčiosios pamainos vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis. Panevėžio AVPK yra įsteigta viena bendruomenės slaugytojos pareigybė. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d. areštinės bendruomenės slaugytoja L. Z. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. L. Z. laikino nedarbingumo metu nuo 2016 m. lapkričio 23 d. pagal terminuotą darbo sutartį buvo priimta I. L., tačiau ji 2016 m. gruodžio 2 d. jos prašymu buvo atleista. Kitos bendruomenės slaugytojos L. Z. laikino nedarbingumo metu rasti nepavyko. Areštinėje esantys asmenys, taip pat ir A. P., buvo informuoti, kad bendruomenės slaugytoja serga ir, esant reikalui, bus kviečiami VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos medikai.

5. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu ėjo pasivaikščioti, naudojosi dušu. Pareiškėją išvedę pareigūnai R. S. bei V. G. jokių nusiskundimų iš jo negavo ir nepastebėjo, kad jis turėjo sveikatos problemų. 2016 m. gruodžio 14 d. rytą, gavus iš pareiškėjo nusiskundimus dėl blogos savijautos, buvo iškviesti VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie atvyko į areštinę ir jį apžiūrėjo.

6. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudą. Pareiškėjas nekonkretizuoja jo patirtos neturtinės žalos, nepagrindžia jokiais įrodymais, tik formaliai tai konstatuoja. Atsakovas negavo iš pareiškėjo skundų dėl medicinos pagalbos nesuteikimo. Mano, kad pareiškėjas per tokį trumpą laiką negalėjo patirti tokių išgyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio taikymo požiūriu juos galima būtų įvertinti pinigine išraiška, be to, pareiškėjo prašoma suma nepagrįstai didelė ir neprotinga.

II. 7. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d.

9. Teismas, vadovaudamasis ginčo laikotarpiu galiojusių Areštinių veiklos taisyklių nuostatomis, pažymėjo, kad policijos areštinėje turi veikti bendruomenės slaugytojas. Panevėžio AVPK įsteigta viena bendruomenės slaugytojo pareigybė, tačiau nagrinėjamu laikotarpiu Panevėžio AVPK bendruomenės slaugytoja L. Z. turėjo nedarbingumo pažymėjimą (nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d.), ją pavadavo kitas, tačiau 2016 m. gruodžio 2 d. atleistas, asmuo. Kitos bendruomenės slaugytojos L. Z. laikino nedarbingumo metu rasti nepavyko, todėl teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu bendruomenės slaugytojos areštinėje nebuvo. Teismas nustatė, kad Panevėžio AVPK areštinėje esantiems asmenims buvo paaiškinta, kad bendruomenės slaugytoja serga ir kad, esant reikalui, bus kviečiami VšĮ Panevėžio miesto greitosios pagalbos medikai, taip buvo informuotas ir pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Areštinių veiklos taisyklių nuostatomis, tuo atveju, kai areštinėje nėra bendruomenės slaugytojo, gali būti iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai suteikti medicinos pagalbą areštinėje laikomam asmeniui, medicinos pagalbą gali iškviesti policijos areštinės viršininkas, jo nesant – policijos areštinės budėtojas.

10. Teismas vertino byloje esantį pareiškėjo medicininės kortelės išrašą, ir nustatė, kad medicinos kortelėje nėra įrašų apie ginčo laikotarpiu pateiktus pareiškėjo nusiskundimus dėl sveikatos bei jam atliktas apžiūras. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kuriuos būtent pareigūnus jis prašė iškviesti jam medicinos pagalbą, ir kuriomis dienomis prašė iškviesti. Iš byloje esančio pareiškėjo kortelės išrašo duomenų apie išvedimus ir apžiūras, teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinės pareigūnams laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. nepareiškė skundų dėl sveikatos problemų. Teismas nurodė neturintis pagrindo vertinti, kad pareigūnai sąmoningai siektų pakenkti areštinėje laikomiems asmenims ir neatsižvelgtų į jų prašymus. Nesant užfiksuotų pareiškėjo skundų dėl sveikatos problemų, areštinės darbuotojams nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas, duodant jam vaistų, iškviečiant jam medicinos pagalbą ar jį transportuojant į gydymo įstaigą. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo skundus atsakovui dėl medicinos pagalbos nesuteikimo.

11. Teismas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 14 d. pareiškėjui pasiskundus bloga savijauta, į areštinę tą dieną jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Medikams objektyviai įvertinus jo būklę, buvo nustatyta, kad jis sveikas ir pagalba neteikta.

12. Teismui nenustačius neteisėtų atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo, valstybei civilinė atsakomybė nekyla, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 13. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 20 000 Eur neturtinę žalą.

14. Apeliaciniame skunde nurodo, kad 2016 m. gruodžio 8 d. atvyko į Panevėžio AVPK ir ten buvo iki 2016 m. gruodžio 14 d. Visą šį laikotarpį Panevėžio AVPK nebuvo medikės nei ją pavaduojančios slaugės ar seselės, o jis turėjo nusiskundimų dėl sveikatos. Akcentuoja, kad reikėjo pagalbos, kuri nebuvo suteikta, prašė pareigūnų iškviesti greitąją pagalbą, bet buvo atsakyta, kad nekvies. Greitąją pagalbą iškvietė tik tą dieną, kada ruošėsi išvažiuoti iš Panevėžio AVPK. Į nurodytas aplinkybes teismas neatsižvelgė, todėl nebuvo įgyvendintas teisingumas. Anksčiau buvo kreipęsis į tą patį teismą, tačiau jis nurodė kreiptis į apylinkės teismą. Apylinkės teismas vėl nurodė kreiptis į administracinį teismą, kuris nežinojo, kaip nagrinėti, todėl kreipėsi į aukštesnį teismą pagalbos. Aplinkybė, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas nežinojo, kaip išspręsti skundą lėmė, kad sprendimas buvo priimtas ne pareiškėjo naudai.

15. Atsakovo atstovas Panevėžio AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsiliepime nurodo, kad kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neargumentuotas, grindžiamas abstrakčiomis aplinkybėmis ir subjektyvia apelianto nuomone.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl medicininės pagalbos nesuteikimo pareiškėjui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reglamentavimą, pateiktus įrodymus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, sprendė, kad nenustačius neteisėtų atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo, valstybei civilinė atsakomybė nekyla, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. Panevėžio AVPK nebuvo mediko ir jį pavaduojančio asmens, jis turėjo nusiskundimų dėl sveikatos būklės. Pareiškėjas jam nepalankaus sprendimo priėmimą grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nežinojo, kaip jo bylą išspręsti.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

22. Pastebėtina, kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. Panevėžio AVPK bendruomenės slaugytojos nebuvo, šią aplinkybę apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, todėl pažymėtina, kad byloje keliamas ginčas yra susijęs su Panevėžio AVPK veikimu / neveikimu, neužtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą areštinėje laikomiems asmenims.

24. Areštinių veiklos taisyklių 70 punkte nustatyta, kad policijos areštinėse laikomų asmenų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo bei tinkamumo principais. Areštinių veiklos taisyklių 72 punkte išvardintos policijos areštinės slaugytojo pareigos, o tų pačių taisyklių 75 punkte nustatyta, kad prireikus policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės budėtojas) gali kviesti sveikatos priežiūros įstaigų medicinos specialistus įvertinti policijos areštinėje laikomo asmens sveikatos būklės ir suteikti jam pirmosios medicinos pagalbos.

25. Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio AVPK įsteigta viena bendruomenės slaugytojo pareigybė, kurios funkcijas vykdantis asmuo ginčo laikotarpiu buvo laikinai nedarbingas. Darbuotojo laikino nedarbingumo metu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, kuri nutraukta kitai sutarties šaliai pageidaujant. Areštinėje esantiems asmenims, tarp jų ir pareiškėjui, buvo paaiškinta, kad, esant reikalui, bus kviečiami Panevėžio miesto greitosios pagalbos medikai. Pareiškėjui pasiskundus bloga savijauta, į Panevėžio AVPK areštinę buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie atsakovo veiksmus įgyvendinant Areštinių veiklos taisyklių nuostatas, daro išvadą, kad atsakovo veiksmai, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą areštinėje laikomiems asmenims (pareiškėjui) buvo pakankami, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu skundžiamame sprendime nenustatė jokių neteisėtų valstybės institucijos ar jos pareigūnų veiksmų.

26. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl nusiskundimų, susijusių su sveikatos būkle, pažymi, kad jis yra abstraktaus pobūdžio, nedetalizuotas (pvz., kokių nusiskundimų turėjo, kokios pagalbos reikėjo, kokių pareigūnų pagalbos prašė ir pan.) ir nepagrįstas bylos medžiaga. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas skundėsi sveikatos problemomis, todėl Panevėžio AVPK areštinės darbuotojams nekilo pareiga suteikti pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad jis turėjo nusiskundimų, susijusiu su sveikatos būkle, ir jam buvo atsisakyta suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, yra nepagrįsti, valstybės institucijos ar jos pareigūnų veiksmų neteisėtumo nėra.

27. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ir dėl jų nepasisakoma.

28. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė