2024-04-10 Nr. AB-5772-3-61-3-02060-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-363-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02060-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Ž. M.-J., sodininkų bendrija „Baniškės”, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2022 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. A256-271/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą organizuoti 0,0273 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, Registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. M.-J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurio paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai. Žemės sklypas yra trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Baniškės“ (toliau – ir Sodininkų bendrija, Bendrija) veiklos teritorijoje. Šalia Žemės sklypo yra Lietuvos Respublikos valstybei priklausantis laisvas ir nesuformuotas įsiterpęs žemės plotas, atitinkantis įsiterpusio žemės sklypo sąlygas.

2.2. Pareiškėjas per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) 2021 m. spalio 6 d. pateikė prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą, kuriuo siekia suformuoti šalia esantį apie 1,95 aro ploto įsiterpusį laisvą valstybinės žemės plotą (toliau – ir Įsiterpęs sklypas) ir tokiu būdu jį įsigyti, prijungiant prie jau turimo Žemės sklypo.

2.3. Atsakovas Sprendimu atsisakė organizuoti Žemės sklypo Projektą, neturėdamas informacijos, ar siekiamas įsigyti Įsiterpęs sklypas patenka ar nepatenka į valstybinį žemės sklypą (kadastrinis Nr. 0101/0012:75).

2.4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus skyrius 2022 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 49SD-3724-(14.49.136 E.) patvirtino, kad pareiškėjo siekiamas įsigyti Įsiterpęs sklypas nėra suformuotas ir dėl to Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas.

2.5. Sodininkų bendrija iš valstybės 1994 m. kovo 9 d. nuomos sutarties Nr. 1531 (toliau – ir Nuomos sutartis) pagrindu 99 metų laikotarpiui, t. y. iki 2093 m. kovo 9 d., išsinuomojo valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/0012:75; toliau – ir Žemės sklypas Nr. 75). Atsakovas pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Sodininkų bendriją dėl šio žemės sklypo plano pateikimo arba inicijuoti Nuomos sutarties nutraukimą bei išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro.

2.6. Sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus tikrosios (esamos) padėties ir formaliais pagrindais, taip pat pažeidžiant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus (principus), todėl yra nepagrįstas ir dėl to naikintinas.

2.7. Šalia pareiškėjo Žemės sklypo esančio Įsiterpusio sklypo, kurį pareiškėjas siekia įsigyti, Sodininkų bendrija savo bendriems poreikiams – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms – niekada nenaudojo, nenaudoja ir ateityje neketina naudoti, todėl toks nedidelis laisvos valstybinės žemės plotas Sodininkų bendrijai bendrųjų poreikių tenkinimui nereikalingas, Sodininkų bendrija jo neketina nuomotis ar įsigyti iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis. Be to, Sodininkų bendrija neprieštarauja, kad pareiškėjas atliktų Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą, kurį įgyvendinus, įsigytų iš valstybės Įsiterpusį sklypą, sujungus jį su pareiškėjo Žemės sklypu.

2.8. Žemės sklypo Nr. 75 plotas atitinka Sodininkų bendrijos veiklos plotą. Šis žemės sklypas nėra tinkamai suformuotas, nėra parengta šio žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, taigi šis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre iš viso negalėjo būti registruojamas ir turi būti išregistruotas. Todėl atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro išrašu.

2.9. Sodininkų bendrijos veiklos plotas (2,1200 ha) apima tiek jame esančius privačius žemės sklypus, tarp jų – ir pareiškėjo Žemės sklypą, tiek bendro naudojimo valstybinę žemę, tiek ir laisvą valstybinę žemę.

2.10. NŽT Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. raštas Nr. 49SD-3724-(14.49.136 E.) patvirtina, kad pareiškėjo siekiamas įsigyti Įsiterpęs sklypas nėra suformuotas ir jo kadastriniai duomenys Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Atsakovas nėra laisvos valstybinės žemės, esančios Sodininkų bendrijos veiklos teritorijoje, valdytojas ir patikėtinis, todėl organizavus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei paaiškėjus, kad pareiškėjo siekiamas įsigyti įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas vis tik patenka į Žemės sklypo Nr. 75 plotą, toks žemės plotas nebus laikomas įsiterpusiu laisvu valstybinės žemės plotu, todėl pareiškėjas įsigyti tokį žemės plotą neturės objektyvios juridinės galimybės ir dėl to Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra bus nutraukta, t. y. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoris neįvyks. Taigi atsakovo veiksmai, atsisakant išduoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sąlygas bei dėl to priimat skundžiamą Sprendimą, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

2.11. Pareiškėjo prašymas dėl Žemės sklypo Projekto rengimo organizavimo išnagrinėtas tinkamai neįvertinus tikrosios padėties bei formaliais pagrindais, taip pat pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o tai neabejotinai turėjo įtakos nepagrįsto Sprendimo priėmimui.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Sprendimas laikytinas informacinio pobūdžio pranešimu, juo nebuvo atsisakyta organizuoti Žemės sklypo Projektą, o kaip tik nurodyta, kad pageidaujamas pirkti laisvos valstybinės žemės plotas atitinka teisės aktuose nurodytą įsiterpusio ploto sąvoką. Sprendime taip pat nurodyta, kad atsakovas šiuo metu negali organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, nes sodininkų bendrija „Baniškės“ yra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1531 ir ją įregistravusi Nekilnojamojo turto kadastre ir registre (registro Nr. 1/4321, sklypo kadastro Nr. 0101/0012:75).

3.2. Sodininkų bendrijai išnuomotas sklypas nėra identifikuotas ir nėra pažymėtas kadastro žemėlapyje, todėl nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjo pageidaujamas pirkti Įsiterpęs sklypas patenka į Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto Žemės sklypo Nr. 75 ribas. Jei Žemės sklypo Nr. 75 savininkas, ar Sodininkų bendrija, arba NŽT Vilniaus miesto skyrius pateiktų atitinkamus paaiškinimus ir dokumentus, arba minėta Nuomos sutartis būtų nutraukta, atsirastų pagrindas pareiškėjo prašymą nagrinėti pakartotinai. Taip pat pareiškėjas informuotas, jog nėra duomenų apie tai, ar Žemės sklypo Nr. 75 savininkas kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl Nuomos sutarties nutraukimo, ar aiškinosi dėl Sodininkų bendrijos nuomojamo sklypo ribų.

3.3. Skundžiamas Sprendimas laikytinas informacinio pobūdžio pranešimu, kuris savo turiniu ir esme nėra ir negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu. Tačiau šis Sprendimas yra pakankamai motyvuotas bei jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

3.4. Administracija skundžiamame Sprendime pareiškėjui nurodė, kad vien tik formalaus Įsiterpusio sklypo atitikimo įsiterpusiam plotui taikomiems kriterijams nepakanka, kad būtų priimtas sprendimas tenkinti jo prašymą. Kadangi jo norimas įsigyti plotas yra išnuomotas Sodininkų bendrijai ir jis įeina į nuomojamo ploto ribas, pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į Sodininkų bendriją dėl sklypo plano pateikimo arba pasiūlyti inicijuoti Žemės sklypo Nr. 75 nuomos sutarties Nr. 1531 nutraukimą ir išregistravimą iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro. Kadangi Įsiterpęs sklypas yra išnuomotas Sodininkų bendrijai ir sutartis nenutraukta, laikytina, kad pareiškėjo siekis privatizuoti Sodininkų bendrijos nuomojamo sklypo dalį, esančią prie jo sklypo, pažeidžia visų kitų Sodininkų bendrijos narių viešąjį interesą, todėl skundžiamame Sprendime visiškai pagrįstai pareiškėjui nurodyta, kad šiuo metu organizuoti Projekto rengimą nėra teisinio pagrindo, kadangi šiuo metu prašomas pirkti plotas yra išnuomotas.

3.5. Sprendimas yra pakankamai išsamus, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Vien paties pareiškėjo nepasitenkinimas priimtu ginčijamu raštu, negali būti vertinamas kaip pagrįstas teisinis pagrindas naikinti Administracijos raštą.

3.6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba patektame atsiliepime prašė dėl skundo spręsti teismo nuožiūra, bei nurodė, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, sodininkų bendrijose įsiterpę valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami nepriklausomai nuo anksčiau sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių, kuriomis sodininkų bendrijoms buvo išnuomota joms priklausanti bendrojo naudojimo žemė.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. Pareiškėjui V. J. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. M.-J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, esantis trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Baniškės“ veiklos teritorijoje.

5.2. Sodininkų bendrija iš valstybės 1994 m. kovo 9 d. nuomos sutarties Nr. 1531 pagrindu 99 metų laikotarpiui, t. y. iki 2093 m. kovo 9 d., išsinuomojo valstybinės žemės sklypą (Žemės sklypą Nr. 75).

5.3. Pareiškėjas per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS) pateikė 2021 m. spalio 6 d. prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo siekia suformuoti šalia esantį apie 1,95 aro ploto įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą ir tokiu būdu jį įsigyti, prijungiant prie jau pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui jungtinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo.

5.4. Atsakovas ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nurodė, kad šiuo metu organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nėra teisinio pagrindo.

6. Teismas byloje vadovavosi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 1, 2, 49 punktų, taip pat Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Pardavimo taisyklės), nuostatomis, apibrėžiančiomis įsiterpusio sklypo sąvoką.

7. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdyba 1993 m. spalio 7 d. potvarkiu Nr. 1870V „Dėl sodininkų bendrijos „Baniškės“ žemės pardavimo ir nuomos“ leido Sodininkų bendrijai nuomoti neparduotą plotą. Sodininkų bendrija „Baniškės“ 1994 m. kovo 9 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1531 ir ją įregistravo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjo pageidaujamas pirkti Įsiterpęs sklypas nėra identifikuotas ir nėra pažymėtas kadastro žemėlapyje bei nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo dienos laikomi teisingais ir išsamiais.

8. Teismas, išanalizavęs teisinį reglamentavimą ir faktinę padėtį, sutiko su atsakovo padaryta išvada, jog nepateikus plano Administracija negali nustatyti, ar pareiškėjo pageidaujamas pirkti Įsiterpęs sklypas patenka į Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto Žemės sklypo Nr. 75 ribas, kadangi šis sklypas nėra identifikuotas ir nėra pažymėtas kadastro žemėlapyje.

9. Teismas pažymėjo, kad Sprendime detaliai nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundus, be to, išsamiai buvo išanalizuota faktinė situacija, taip pat nurodyta apskundimo tvarka ir terminai. Taigi, ginčo sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus keliamus individualiam administraciniam aktui.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, taip pat atmestinas išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. (apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma skundžiamo teismo sprendimo priėmimo data – 2023 m. vasario 28 d.) sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti atsakovo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą (raštą) Nr. A256-271/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ ir įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

12. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant:

12.1. Bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnį, reglamentuojantį įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, taip pat nenustatė ir visapusiškai bei objektyviai neištyrė visų bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių ir tokiu būdu neatkleidė bylos esmės, o tai turėjo įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.

12.2. Pagal nustatytą (aktualų) teisinį reglamentavimą sodininkų bendrijose įsiterpę valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami nepriklausomai nuo anksčiau sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių, kuriomis sodininkų bendrijoms buvo išnuomota joms priklausanti bendrojo naudojimo žemė. NŽT patvirtino, kad pareiškėjo siekiamas įsigyti įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas nėra suformuotas ir jo kadastriniai duomenys Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

12.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo faktinę aplinkybę, jog pareiškėjo siekiamas įsigyti Įsiterpęs sklypas atitinka teisės aktuose nurodytus įsiterpusio žemės ploto kriterijus. Pagal Pardavimo taisykles žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sąlygas išduoda atsakovas ir šios taisyklės nenustato atsakovui teisės atsisakyti išduoti formavimo ir pertvarkymo sąlygų dėl įsiterpusio laisvo valstybinio žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijos teritorijoje (atitinkančio Pardavimo taisyklių 2 punktą), įsigijimo.

12.4. Byloje nėra pateiktų įrodymų, kad pareiškėjo siekiamas įsigyti Įsiterpęs sklypas, besiribojantis su Žemės sklypu, negali būti parduodamas dėl anksčiau sudarytos Žemės sklypo Nr. 75 Nuomos sutarties, taip pat nėra įrodymų, kad Įsiterpęs sklypas patenka į Sodininkų bendrijos naudojamą Žemės sklypą Nr. 75. Be to, Žemės sklypas Nr. 75 teisės aktų nustatyta tvarka nėra tinkamai suformuotas, pažymėtas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui nėra jokių kliūčių įsigyti Įsiterpusį sklypą.

12.5. Nors Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo dienos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šie duomenys tik išviešina teisę, bet jos nenustato, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, gali būti keičiami. Žemės sklypas Nr. 75 teisės aktų nustatyta tvarka nėra tinkamai suformuotas, taigi, jis negali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas nepagrįstai siekia perkelti visą Žemės sklypo Nr. 75 Nekilnojamojo turto registro duomenų sutvarkymo naštą pareiškėjui, tokie atsakovo veiksmai, atsisakant derinti Žemės sklypo Projektą, yra pertekliniai.

12.6. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovas nėra laisvos valstybinės žemės, esančios Sodininkų bendrijos veiklos teritorijoje, valdytojas ir patikėtinis, todėl atsakovas turėjo organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą, o atliekamos procedūros metu paaiškėjus, kad pareiškėjo siekiamas įsigyti Įsiterpęs sklypas vis tik patenka į valstybinio Žemės sklypo Nr. 75 plotą, nutraukti procedūrą nesant objektyvios galimybės įsigyti įsiterpusį plotą. Todėl atsakovas nepagrįstai atsisako išduoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sąlygas ir toks neveikimas pažeidžia proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

13. Atsakovas Administracija pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

13.1. Tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjo pageidaujamas pirkti laisvos valstybinės žemės sklypas atitinka įsiterpusio ploto sąvoką, tačiau šis sklypas nėra identifikuotas ir nėra pažymėtas kadastro žemėlapyje.

13.2. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomas teiginys (nurodytas NŽT pareiškėjui pateiktame atsakyme), kad sodininkų bendrijose įsiterpę valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami nepriklausomai nuo anksčiau sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių, kuriomis sodininkų bendrijoms buvo išnuomota joms priklausanti bendrojo naudojimo žemė, yra nepagrįstas jokiomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis.

13.3. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota Sodininkų bendrijos teritorijos valstybinės žemės nuomos sutartis, todėl išnuomota valstybinė žemė (teritorija) negali būti laikytina laisva valstybine žeme, kurioje galėtų būti formuojami įsiterpę valstybinės žemės sklypai.

13.4. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nepateikus plano, Administracija negali nustatyti, ar pareiškėjo pageidaujamas pirkti Įsiterpęs sklypas patenka į Žemės sklypo Nr. 75 ribas, kadangi šis sklypas nėra identifikuotas ir nėra pažymėtas kadastro žemėlapyje.

13.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi ginčo teisiniams santykiams aktualiu teisinių reglamentavimu.

13.6. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas, sodininkų bendrijų bendrose žemėse esantys žemės plotai skirti ne tik tiesioginei paskirčiai – pravažiavimui ar praėjimui, vietai komunikacijoms tiesti, bet ir rekreacijai, aktyviam poilsiui, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nėra jokių kliūčių įsigyti įsiterpusį žemės plotą nepagrįsti, nes, nesant sklypo plano, neaišku, kokioje žemėje yra norimas įsigyti plotas.

13.7. Administracija negali nustatyti, ar pareiškėjo pageidaujamas pirkti žemės plotas patenka į Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto Žemės sklypo Nr. 75 ribas, kadangi šis sklypas nėra identifikuotas ir nėra pažymėtas kadastro žemėlapyje. Laikytina, kad pareiškėjo siekiams įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas yra išnuomotas Sodininkų bendrijai, todėl nėra pagrindo laikyti, jog prie pareiškėjo sklypo yra laisvos valstybinės žemės, o siekis privatizuoti Sodininkų bendrijos nuomojamo sklypo dalį, esančią prie jo Žemės sklypo, pažeistų visų kitų bendrijos narių viešąjį interesą.

14. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad aplinkybė, jog bendro pobūdžio sutartys su sodininkų bendrijomis atsakovui kitose analogiško pobūdžio situacijose nebuvo kliūtis organizuoti įsiterpusios valstybinės žemės išpirkimo projektus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, be kita ko, rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.). Projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 str. 5 d.).

16. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (nauja redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 15 d.), 49 punkte nustatyta, jog mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti Projektą informuojami Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, nustatyta tvarka.

17. Pardavimo taisyklių 2 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suformuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – žemėtvarkos projektas) neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio. Įsiterpusiu nelaikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. <...>. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytą didžiausią įsiterpusio valstybinio žemės sklypo plotą, tačiau pagal žemėtvarkos projektą prie jo negalima suformuoti privažiuojamojo kelio ir (arba) šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu įsiterpęs žemės plotas, esantis mėgėjų sodo teritorijoje, gali būti didinamas iki 0,12 hektaro. Pardavimo taisyklių 4 punkte, be kita ko, nustatyta, kad įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

18. Byloje atsakovas pripažįsta, kad Įsiterpęs sklypas atitinka Pardavimo taisyklių 2 punkte įtvirtintus įsiterpusio valstybinės žemės sklypo teisinius požymius, tačiau šį žemės sklypą atsisakyta formuoti, nes nėra nustatyta, ar ginčo žemės sklypas patenka į Bendrijai išnuomoto ir į Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto sklypo (kadastro Nr. 0101/0012:75) ribas, nes šis sklypas nėra identifikuotas ir nėra pažymėtas kadastro žemėlapyje, todėl pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į sodininkų bendriją „Baniškės“ dėl sklypo plano pateikimo arba pasiūlyti inicijuoti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0012:75) nuomos sutarties Nr. 1531 nutraukimą ir išregistravimą iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro.

19. Vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2.2 punktu, mėgėjų sodo teritorijos valstybinės žemės plotai, pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais, projektuojami pagal mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – žemėtvarkos projektas).

20. Pagal anksčiau minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintų Pardavimo taisyklių 7 punktą, žemėtvarkos projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti tokį žemės sklypą, prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio (toliau – teritorinis padalinys), o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – savivaldybės administracija) iniciatyva. Kartu su prašymu inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą asmuo pateikia prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą ir pateikia kitus šių taisyklių 25.2 ir 25.7 papunkčiuose (kai prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą pateikia sodininkų bendrijų nariai, kiti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos).

21. Paminėtas teisinis reguliavimas nenustato sodininkų bendrijos nario pareigos veikti atsakovo nurodytais būdais (Nutarties 18 p.), todėl konstatuotina, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nurodė vykdyti prievoles, kurių nenumato aktualus teisinis reguliavimas, ir priėmė neteisėtą bei naikintiną Sprendimą.

22. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. A256-271/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ panaikinamas ir pareiškėjo 2021 m. spalio 6 d. prašymas organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą perduodamas atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

23. Teisėjų kolegija, netenkindama pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pažymi, kad atsakovas pareiškėjo prašymo netenkino neteisėtais pagrindais. Tuo pačiu teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti išvadą, kad yra visos teisės aktuose įtvirtintos sąlygos tokiai procedūrai pradėti. Atsakovui tenka pareiga tas sąlygas įvertinti ir, atliekant administracinę procedūrą, nustatyti faktines aplinkybes, ar ginčo žemės sklypas (Įsiterpęs sklypas) yra Bendrijos nuomojamos žemės dalis, o jei taip, vykdyti Taisyklių 9, 10 ir 11 punktų nuostatas.

24. Pasisakydama dėl šioje byloje ginčijamo atsakovo Sprendimo argumentų, kad įsiterpusio žemės sklypo formavimo projektui rengti būtina sąlyga, jog Bendrija nutrauktų to sklypo nuomos sutartį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks reikalavimas teisiniame reguliavime nėra nustatytas, o pasikeitus žemės teisinių santykių pobūdžiui ir jai tapus kito asmens, ne nuomininko, nuosavybės teisės objektu, laikantis reikalavimų, įtvirtintų jau minėtos Tvarkos 10 punkte, Bendrija turi prievolę inicijuoti žemės nuomos sutarties pakeitimus bei kadastro ir registro duomenų pakeitimus.

25. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl 628 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo, bei šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

26. Pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 628 Eur – neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu pareiškėjo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies (patenkintas pirmasis pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą, o antrasis išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus patenkintas iš dalies (atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 6 d. prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą)), konstatuotina, kad pareiškėjas įgijo teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į patenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų dalį, teisingumo ir protingumo kriterijus, pareiškėjui priteistinas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. A256-271/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ panaikinti ir pareiškėjo V. J. 2021 m. spalio 6 d. prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą perduoti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui V. J. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė