2023-01-04 Nr. AB-441-3-64-3-02526-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1443-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02526-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. balandžio 30 d. buvo pirmą kartą pristatytas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinės į Šiaulių TI, o 2021 m. liepos 8 d. Šiaulių TI direktoriui pateikė skundą dėl smilkalų uždraudimo. Pateiktame atsakyme buvo nurodyta, kad smilkalai nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nustatytą baigtinį galimų perduoti daiktų sąrašą. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pateikė analogišką atsakymą. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) bei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas kiekvienam užtikrina religijos laisvę. Smilkalai naudojami ne tik patalpoms kvėpinti, bet ir religinėms apeigoms ir meditacijoms. Pareiškėjas išpažįsta hinduizmą ir kasdieninėms jo apeigoms jam reikalingi smilkalai. Todėl Šiaulių TI, uždrausdamas, o Kalėjimų departamentas, palaikydamas šį draudimą suimtiesiems (nuteistiesiems) gauti arba pirkti smilkalus, pažeidžia pareiškėjo teisę išpažinti savo religiją ir atlikti religines apeigas. Pareiškėjas teigė, kad negalėdamas to padaryti, jis patyrė dvasines kančias, išgyvenimus, nerimą ir stresą, emocinę kančią, suprastėjo miegas, tai atsiliepė jo nervų sistemai, sveikatai.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. spalio 30 d. Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai, išvežamas į Klaipėdos AVPK, Tauragės AVPK, Šiaulių AVPK, Mažeikių AVPK, Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Baigtinis nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašas įtvirtintas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių III skyriuje, šiame sąraše smilkalų nėra. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 21 straipsniu, suimtieji turi teisę vieną kartą per tris mėnesius gauti perduodamų daiktų, suimtajam gali būti atsiunčiami arba perduodami drabužiai, patalynė, avalynė, laikrodžiai, elektros prietaisai. Viena pašto siunta arba vienu kartu perduodami daiktai neturi sverti daugiau kaip 15 kilogramų. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsniu, suimtieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimas lėšas ne grynaisiais pinigais įsigyti asmeninių daiktų: maisto produktų, laikraščių, žurnalų, knygų, drabužių, avalynės, patalynės, laikrodžių, higienos ir kanceliarijos reikmenų, elektros prietaisų ir kitų daiktų. Galimybės įsigyti bei turėti smilkalų Šiaulių TI teisės aktai nenumato. Šiaulių TI ir Kalėjimų departamentui teiktuose skunduose pareiškėjas draudimo įsigyti / turėti smilkalus niekaip nesiejo su savo poreikiais ir išgyvenimais, tik skundėsi bendra tvarka, todėl hinduizmo religijos nurodymas tik teisminiame procese galbūt yra manipuliacinis, siekiant turtinės naudos. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai nulemtus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo R. R. skundą atmetė.

6. Teismas aptarė Suėmimo vykdymo įstatymo 24 ir 28 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias suimtųjų teisę gauti ir įsigyti daiktus. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (galiojo iki 2020 m. sausio 21 d.) (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės), 531 punktas numatė, kad suimtajam siuntiniu gali būti perduoti šie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, pagamintas ne iš brangiųjų metalų, taksofono kortelė, spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punktą, Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę, o suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas išdėstytas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priede. Čia numatyti įvairūs maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai, avalynė ir drabužiai, higienos priemonės, kiti daiktai ir reikmenys, tarp kurių numatyta religinė simbolika, elektros prietaisai; šiame sąraše tokios prekės, kaip smilkalai nėra.

7. Teismas nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės), 25 punktas numato, kad suimtiesiems leidžiama įsigyti ir turėti tardymo izoliatoriuje (pataisos įstaigoje) Taisyklių 20.1.1–20.1.10, 20.1.12, 20.1.17, 20.2.1–20.2.5, 20.3.1–20.3.13, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus, tarp kurių tokių daiktų, kaip smilkalai, nėra numatyta, tik 20.5.2 papunktyje nurodyta, kad asmuo gali įsigyti ir turėti religinės simbolikos.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 8 d. skundu dėl draudimo įsigyti ir turėti smilkalų kreipėsi į Šiaulių TI direktorių, kuriame nurodė, jog nesupranta, kodėl smilkalai yra draudžiami, nes naudojami tiek budizmo apeigose, tiek meditacijai, todėl daro išvadą, kad Šiaulių TI yra draudžiamos religinės apeigos ir saviraiška, kas tiesiogiai pažeidžia Lietuvos įstatymus ir žmogaus teises. Į šį pareiškėjo skundą Šiaulių TI direktorius atsakė, kad smilkalai nėra įtraukti į reglamentuotą baigtinį galimų perduoti daiktų sąrašą, todėl jų perduoti negalima, smilkalai taip pat nėra numatyti Taisyklėse, todėl pareiškėjas jų negali įsigyti ir tardymo izoliatoriaus parduotuvėje. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nurodė, kad nėra pagrindo naikinti ar pripažinti nepagrįstu Šiaulių TI atsakymą, nes pataisos įstaiga, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, teisėtai nesuteikia galimybės įsigyti smilkalų.

9. Teismas aptarė suimtųjų teisę atlikti religines apeigas reglamentuojančio Suėmimo vykdymo įstatymo 21 straipsnio nuostatas bei nurodė, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, galiojusios iki 2020 m. sausio 21 d., numatė, jog užtikrinant suimtųjų teisę tenkinti savo religinius poreikius, tardymo izoliatoriaus administracija vadovaujasi Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu ir kitais teisės aktais. Religinėms apeigoms atlikti tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas ir esamas galimybes, įrengia atitinkamas patalpas. Nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančių Taisyklių XIV skyrius (113–115 p.) numato, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija užtikrina nuteistųjų (suimtųjų) teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas Lietuvos Respublikoje pripažintų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams lankytis pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje). Pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vietos religinėms apeigoms atlikti įrengiamos pagal dvasininkų rekomendacijas. Vykstant religinėms apeigoms nuteistieji (suimtieji) su savimi gali turėti smulkių asmeninių daiktų, susijusių su religinių apeigų atlikimu. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja, kad tikinčiųjų prašymu religinės apeigos atliekamos ligoninėse, socialinio aprūpinimo pensionatuose, laisvės atėmimo vietose. Apeigų bei kulto ceremonijų atlikimo laikas ir kitos sąlygos suderinamos su minėtų įstaigų vadovybe. Šių įstaigų vadovybė sudaro galimybę atlikti religines apeigas.

10. Teismas vertino, kad Šiaulių TI administracija, neleisdama pareiškėjui įsigyti ir turėti smilkalų, veikė pagal teisės aktų reikalavimus, nes smilkalai nėra numatyti nei baigtiniame suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, nei leidžiamų perduoti daiktų sąraše, o priskirti smilkalus prie religinės simbolikos nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, norėdamas atlikti religines apeigas pagal savo išpažįstamą tikėjimą, su tokiu prašymu kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, o pastaroji neleido jam atlikti konkrečių, su religinėmis apeigomis susijusių veiksmų. Skunde Šiaulių TI direktoriui pareiškėjas nurodė tik tai, kad yra draudžiama įsigyti ir turėti smilkalų ir, jog jie yra naudojami budizmo apeigose ir meditacijai, ir tik skunde teismui bei atsiliepime į Šiaulių TI atsiliepimą paaiškino, kad išpažįsta hinduizmą ir kasdieninėms apeigoms jam reikalingi smilkalai. Kadangi nenustatyta neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 11. Pareiškėjas R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.

12. Pareiškėjas nurodo, kad išpažįsta hinduizmą ir kasdieninėms apeigoms bei aukojimams jam yra reikalingi smilkalai. Todėl Šiaulių TI, uždrausdamas, o Kalėjimų departamentas, palaikydamas šį draudimą suimtiesiems (nuteistiesiems) gauti arba pirkti smilkalus, pažeidžia jo teisę išpažinti religiją ir atlikti religines apeigas. Pareiškėjas teigia dėl to, kad negali tinkamai išpažinti savo religijos ir atlikti kasdieninių aukojimų, patiria dvasinę kančią, dvasinius išgyvenimus, nerimą ir stresą, suprastėjo miegas, pradėjo kankinti nemiga, taip pat atsiliepė nervinei sistemai, kas dar labiau atsiliepia sveikatai. Negalėjimas atlikti religines apeigas pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises ir Konvenciją bei kitus teisės aktus. Pareiškėjas taip pat negali medituoti, tai jam padeda atsipalaiduoti, nuraminti nervus ir suvaldyti stresą. Teismas, priimdamas sprendimą, įteisino religijos diskriminavimą, nors daugiau nei pusė pasaulio religijose naudoja smilkalus.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes nėra nustatytos būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Ginčas byloje kilo dėl 18 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų nesuteikiant jam smilkalų, reikalingų, jo teigimu, išpažįstant hinduizmą.

16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą nenustatęs Šiaulių TI neteisėtų veiksmų. Teismas konstatavo, kad smilkalai nėra numatyti nei baigtiniame suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, nei leidžiamų perduoti daiktų sąraše, o priskirti smilkalus prie religinės simbolikos nėra pagrindo. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, norėdamas atlikti religines apeigas pagal savo išpažįstamą tikėjimą, su tokiu prašymu kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, o pastaroji neleido jam atlikti konkrečių, su religinėmis apeigomis susijusių veiksmų.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad draudimas jam turėti smilkalų pažeidžia jo teisę išpažinti religiją ir atlikti religines apeigas, dėl to jam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

19. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus ir susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai įrodymų, kad būtų galima įvertinti pareiškėjo argumentus ir dėl to galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas. Pirma, byloje nėra surinkta įrodymų, kada ir kiek kartų pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI raštu ar žodžiu, prašydamas leisti nusipirkti smilkalų ir jam buvo neleista juos įsigyti. Paaiškinimus ir įrodymus, jei turi, šiuo aspektu gali pateikti tiek pareiškėjas, tiek atsakovas.

20. Antra, byloje nenustatytos kitos svarbios bylai teisingai išspręsti aplinkybės, t. y. kokiomis sąlygomis pareiškėjas atliko bausmę ginčo laikotarpiu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (žr., pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą byloje Kovalkovs prieš Latviją (apribojimai naudoti smilkalus buvo pateisinami dėl kitų asmenų laisvių apsaugos)) sprendžiant dėl neleidimo nuteistajam įsigyti smilkalų religinėms apeigoms atlikti būtina įvertinti, ar buvo apribota religijos laisvė, jei taip, ar toks ribojimas gali būti pateisinamas, ar asmuo buvo kalinamas vienas, ar su kitais asmenimis, ar pareiškėjui buvo sudaryta galimybė praktikuoti jo išpažįstamą religiją, ar ir kaip asmenys buvo aprūpinami religijai išpažinti reikalingais simboliais, daiktais ir pan., kaip, kokios taisyklės galiojo ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietoje šiuo aspektu, ar pareiškėjas turėjo realią galimybę pasinaudoti įstaigoje galiojančia tvarka ir kt. Visos šios aplinkybės byloje nenustatytos ir neįvertintos.

21. Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, teismo prieitos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo yra grindžiamos nevisapusiškai ištirtais faktiniais duomenimis ir negali būti pripažintos pagrįstomis.

22. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nustačius, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspęsta byla, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys