ecd2ef65-276a-4d5d-8daf-b6f8a8940c56 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5236-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05993-2015-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.8; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Irenos Paulauskienės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Agnei VirÅ¡ilaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sÄ jungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J.

M. dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė: Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, Muitinės departamentas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sÄ jungos (toliau – ir atsakovė) 2015 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tu Nr. 1P-877 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktÄ atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorei J. M. (b. l. 1–4).Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Å alčininkų kelio posto inspektorė J.

M. prieÅ¡ pradėdama darbÄ tinkamai nepatikrino savo darbo vietos ir tuo neužtikrino, kad Å¡ioje vietoje nebÅ«tų nereikalingų ar muitinės pareigÅ«nams draudžiamų turėti muitinės posto teritorijoje daiktų, neužtikrino tvarkos darbo vietoje ir Å¡ia savo veika (neveikimu) pažeidė teisės aktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimÄ dėl aplaidumo. Už padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ buvo nuspręsta J. M. skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Kadangi J. M. yra Muitinės darbuotojų profesinės sÄ jungos valdymo organo – Jaunimo komiteto narė, buvo kreiptasi į Muitinės darbuotojų profesinę sÄ jungÄ su praÅ¡ymu leisti skirti J.

M. tarnybinę nuobaudÄ , tačiau atsakovė sutikimo nedavė, motyvuodama tuo, jog darbdavio sprendimas skirti tarnybinę nuobaudÄ J. M. nepagrįstas, nes pareigÅ«nė tarnybinio nusižengimo nepadarė.PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota teismų praktika, pabrėžė, jog profesinės sÄ jungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nui – profesinės sÄ jungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumÄ tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigÅ«nui dėl jo narystės profesinėse sÄ jungose, dėl atstovavimo profesinių sÄ jungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sÄ jungose, nevertindamas pareigÅ«nui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigÅ«nui ir pan.) ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ (sutinka / nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sÄ jungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudÄ ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sÄ jungoje, profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų vieÅ¡ojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trÅ«kumus, padarytus pažeidimus. Muitinės departamentas taip pat atkreipė dėmesį, jog J. M. Muitinės darbuotojų profesinės sÄ jungos nare tapo jau pradėjus tarnybinį patikrinimÄ , o apie tai, kad ji tapo renkamojo valdymo organo – Jaunimo komiteto nare – Muitinės departamentas buvo informuotas jau priėmus sprendimÄ dėl J.

M. skirtinos nuobaudos. Muitinės departamento nuomone, Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog J. M. nuobaudÄ ketinama skirti ne dėl jos dalyvavimo profesinės sÄ jungos veikloje, nes nusižengimo atlikimo metu pareigÅ«nė nepriklausė profesinei sÄ jungai, o jos nare tapo jau pradėjus tarnybinio patikrinimo procedÅ«rÄ . Taip pat pažymėjo, kad atsakovė, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ , nenurodė nė vienos J. M. diskriminavimÄ dėl dalyvavimo profesinės sÄ jungos veikloje patvirtinančios aplinkybės, taip pat nenurodė, kokia konkrečiai su profesine sÄ junga susijusia aktyvia veikla, net ir nebÅ«dama jos nare, užsiėmė Å¡i muitinės pareigÅ«nė, dėl kurios bÅ«tų pagrindas diskriminuoti bÅ«tent J.

M.. PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovė Å¡iuo atveju vertino pačios tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , tuo virÅ¡ydama savo kompetencijÄ ir galimai piktnaudžiaudama užimama padėtimi. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudÄ J. M. ketinama skirti dėl jos narystės profesinėse sÄ jungose, dėl atstovavimo profesinių sÄ jungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sÄ jungose. Muitinės departamento nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigÅ«nams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situacijÄ , kai priklausymas profesinei sÄ jungai tampa pranaÅ¡umu kitų, profesinei sÄ jungai nepriklausančių muitinės pareigÅ«nų atžvilgiu.Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sÄ junga atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 45–48).Atsakovė pripažįsta, kad ji nėra įgaliota spręsti, kokios rÅ«Å¡ies tarnybinė nuobauda atitinka padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , tačiau profesinė sÄ junga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiÅ«lymus institucijoms.

PaaiÅ¡kino, kad, pareikÅ¡dama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigÅ«nams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 p., suteikiančiu teisę teikti siÅ«lymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taisyklių 26 p. nustatyta, kad komisijos iÅ¡vada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudÄ .

Atsakovės teigimu, kadangi Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali bÅ«ti priimtas toks sprendimas, todėl dėl tarnybines nuobaudos skyrimo įstaigos vadovas sprendžia, vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga ir kita turima informacija, įskaitant ir Muitinės darbuotojų profesinės sÄ jungos 2015 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tu Nr. 1P-877 pateikto atsisakymo duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ motyvais.Pabrėžė, kad pagrindinis Taisyklių tikslas – sudaryti sÄ lygas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti muitinės pareigÅ«nų tarnybinių nusižengimų aplinkybes, priežastis ir sÄ lygas, nustatyti kaltus pareigÅ«nus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.

Atsakovės manymu, nagrinėjamu atveju komisija netinkamai ir neobjektyviai įvertino faktus, patikrinimÄ atliko tendencingai, bei nesilaikė pagrindinių Taisyklių principų ir tikslų, o pareigÅ«nė tarnybinio nusižengimo nepadarė. Komisija netinkamai atliko tyrimÄ , nesiaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, nevertino posto inspektorės J. M. paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytų motyvų.Pasak atsakovės, atsisakydama duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ , ji vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sÄ jungos nariams palyginus su nepriklausančiais Å¡iai organizacijai.

Darbdavys net ir gavęs informacijÄ apie neteisėtus ne profesinės sÄ jungos narės Kauno teritorinės muitinės virÅ¡ininkės G. L. veiksmus jos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«ros net nepradėjo, nors privalėjo tai padaryti. Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjas savo veiksmais toleravo ir skatino muitinės pareigÅ«nų, kurie yra profesinės sÄ jungos nariai, pažeidžiamumÄ , bei siekė parodyti pareigÅ«nams, kad priklausydamas profesinei sÄ jungai pareigÅ«nas tampa nesaugus ir pažeidžiamesnis kitų, nepriklausančių profesinei sÄ jungai muitinės pareigÅ«nų, atžvilgiu.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė prašė praÅ¡ymÄ tenkinti, remdamasi pastarajame iÅ¡dėstytais argumentais. Atsakovės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 67, 69). PraÅ¡ymas tenkintinas. Ginčas kilęs dėl Muitinės darbuotojų profesinės sÄ jungos nesutikimo skirti Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorei tarnybinę nuobaudÄ teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad Muitinės departamento generalinis direktorius 2015 m. spalio 12 d.

įsakymu Nr. 1B-777 sudarė komisijÄ Vilniaus teritorinės muitinės pareigÅ«nų, tarp kurių ir J. M., galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti (b. l. 5). Minėta komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimÄ dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorės J. M., atliekančios pareigas Å alčininkų kelio poste, veiksmų, 2015 m. lapkričio 11 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 7B-2267 konstatavo, kad J. M., 2015 m. spalio 2 d. 0.00–4.00 val. paskirta dirbti 3 namelyje esančioje 5 darbo vietoje, prieÅ¡ pradėdama darbÄ tinkamai nepatikrino savo darbo vietos ir tuo neužtikrino, kad Å¡ioje vietoje nebÅ«tų nereikalingų (darbo vietoje nenaudojamų) ar muitinės pareigÅ«nams draudžiamų turėti muitinės posto teritorijoje daiktų, neužtikrino tvarkos darbo vietoje, nes minėtoje darbo vietoje (Å¡iukÅ¡lių dėžėje) 2015 m. spalio 2 d. apie 1.34 val. buvo aptikti Å¡ioje darbo vietoje niekam nepriklausantys, nereikalingi (nenaudojami) pinigai, kurie virÅ¡ija 25 procentų pareiginės algos dydžio pinigų sumÄ .

Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ia savo veika (neveikimu) J. M. pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės Å alčininkų kelio posto vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės virÅ¡ininko 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 3B-37, 23.6 p. 23.6.1, 23.6.5 p. nuostatas, Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-285, 7.17, 7.21 p. reikalavimus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigÅ«nų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. 1B-888, 9.10 p., Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimÄ dėl aplaidumo. Komisija pasiÅ«lė J. M. skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ (b. l. 6–20).Kadangi J. M. yra Muitinės darbuotojų profesinės sÄ jungos narė, iÅ¡rinkta Muitinės darbuotojų profesinės sÄ jungos renkamojo valdymo organo – jaunimo komiteto – nare (b. l. 26), Muitinės departamentas kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydamas duoti sutikimÄ už padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ skirti J.

M. tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ (b. l. 27).Atsakovė 2015 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tu Nr. 1P-877 nurodė, kad J. M. tarnybinio nusižengimo nepadarė, todėl sprendimas skirti tarnybinę nuobaudÄ yra nepagristas (b. l. 28–29). Pažymėtina, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute (toliau – ir Statutas) muitinės pareigÅ«nams – profesinių sÄ jungų nariams, nėra tiesiogiai numatytos papildomos garantijos dėl jiems skiriamų drausminių nuobaudų. Nuorodų dėl profesinės sÄ jungos dalyvavimo muitinės pareigÅ«no patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese nėra ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme bei Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigÅ«nams taisyklėse.

Tai reiÅ¡kia, kad įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas principas, pagal kurį muitinės pareigÅ«nų profesinė sÄ junga nėra muitinės pareigÅ«no patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam bÅ«tų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigÅ«no tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus. Pažymėtina, kad tokį aiÅ¡kinimÄ atitinka Statuto 16 str. 3 d. nuostata, kad muitinės profesinių sÄ jungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigÅ«nų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus.

Taigi nagrinėjamu atveju profesinės sÄ jungos dalyvavimÄ tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigÅ«nui procedÅ«roje reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 21 str., kurio 2 d. nustatyta, kad darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sÄ jungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, iÅ¡skyrus drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, bÅ«tinas iÅ¡ankstinis profesinės sÄ jungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.Teismas atkreipia dėmesį, kad LVAT ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog profesinės sÄ jungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo, priėmusio sprendimÄ dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimÄ si dėl iÅ¡ankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nui, kuris yra profesinės sÄ jungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi iÅ¡spręsti jo kompetencijai priskirtÄ klausimÄ â€“ patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigÅ«no narystės profesinėse sÄ jungose, dėl jo atstovavimo profesinių sÄ jungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sÄ jungose, t. y. profesinė sÄ junga neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iÅ¡ esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigÅ«no kaltės. Profesinės sÄ jungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ , tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigÅ«nui, kuris yra profesinės sÄ jungos narys, procedÅ«ra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigÅ«no tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių (pvz. 2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748/2006; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012 ir kt.).Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas dėl iÅ¡ankstinio profesinės sÄ jungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobÅ«dį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačiÄ profesinę sÄ jungÄ , tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklÄ profesinėje sÄ jungoje.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sÄ jungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingÄ bei nepriklausomÄ darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo institucijÄ apsauga. Kita vertus, Å¡i apsaugos garantija negali bÅ«ti suprieÅ¡inta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sÄ jungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobÅ«džio priemones ta prasme, kad profesinės sÄ jungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais Å¡ioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, bÅ«tų iÅ¡skirtinėje padėtyje ir negalėtų bÅ«ti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sÄ jungos renkamame organe (LVAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamo sprendimo motyvus bei atsakovės atsiliepime pateiktus paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, jog J. M. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jos narystės ar veiklos profesinėje sÄ jungoje. Atkreiptinas dėmesys, jog J. M. praÅ¡ymÄ tapti profesinės sÄ jungos nare pateikė tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo sudaryta komisija jos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, todėl tarnybinis patikrinimas niekaip negali bÅ«ti siejamas su jos veikla profesinėje sÄ jungoje.

Atsakovės argumentai dėl nuobaudų neskyrimo kitiems pareigÅ«nams, kurie nėra profesinės sÄ jungos nariai, Å¡iuo atveju taip pat negali sudaryti pagrindo konstatuoti J. M., kaip profesinės sÄ jungos narės, diskriminavimo, kadangi atsakovės nurodomų pareigÅ«nų ir J. M. situacijos skiriasi. Pažymėtina, kad atsakovė nurodo, jog nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudÄ pareikÅ¡tas todėl, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, neįvertinus visų faktinių aplinkybių, t. y. atsakovė nagrinėjamu atveju vertino tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , nors tokia teisė jai nėra suteikta.

Tai patvirtina ir Kolektyvinės sutarties 27.3 p., kuriame nustatyta, jog spręsdama, ar duoti sutikimÄ tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sÄ junga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumÄ tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sÄ jungoje, dėl atstovavimo profesinių sÄ jungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sÄ jungoje. Å ios pozicijos taip pat nepaneigia ir Taisyklių 33 p., pagal kurį pareigÅ«nams – profesinių sÄ jungų atstovams – be kita ko, suteikta teisė teikti siÅ«lymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Taigi atsakovės argumentai niekaip nepagrindžia aplinkybės, kad J. M. tarnybinę nuobaudÄ siekiama skirti dėl jos veiklos profesinėje sÄ jungoje.Pažymėtina, kad nepagrįstas ir neteisėtas atsakovės atsisakymas duoti sutikimÄ skirti muitinės pareigÅ«nui, kuris yra profesinės sÄ jungos renkamojo organo narys, tarnybinę nuobaudÄ trukdo Muitinės departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijÄ , pažeidžia teisėtÄ Å¡ios institucijos interesÄ užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyviÄ muitinės veiklÄ , t. y. vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Pabrėžtina, kad pareigÅ«no dalyvavimas profesinės sÄ jungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali jam sukurti jokių privilegijų prieÅ¡ įstatymus, negali pažeisti asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principo ir negali bÅ«ti priedanga iÅ¡vengti tarnybinės atsakomybės už padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ .Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės 2015 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tu Nr. 1P-877 pateiktas atsisakymas duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorei J.

M. yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (taikytina iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 89 str. 1 d. 3 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ tenkinti visiÅ¡kai.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sÄ jungos 2015 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tu Nr. 1P-877 pateiktÄ atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobauda Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorei J. M..Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                    ArÅ«nas Kaminskas  Irena Paulauskienė  Milda Vainienė