2025-11-20 Nr. AB-470-4-16-3-00521-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2834-662/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00521-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietės O. O. atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei O. O.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) pilietei O. O. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietė) alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui (laikotarpio pabaiga: 2026 m. sausio 2 d.) apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant Užsienietei pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos neturint laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, tačiau ne ilgiau nei iki sprendimo dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę priėmimo.

2. Centras, paduodamas teismui teikimą, nurodė šiuos argumentus:

2.1. 2025 m. kovo 10 d., apie 09.00 val., Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos Seinų užkardos pareigūnai sulaikė Užsienietę, vykstančią maršrutiniu autobusu „Vilnius – Varšuva“.

2.2. 2025 m. kovo 10 d., 20.00 val., Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos Seinų užkardos pareigūnai perdavė Užsienietę Tarnybos pareigūnams.

2.3. 2025 m. kovo 10 d., 21.30 val., Tarnybos pareigūnas sprendimu 48 (keturiasdešimt aštuonių) valandų laikotarpiui sulaikė Užsienietę.

2.4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. kovo 12 d. sprendimu skyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. įpareigojo Užsienietę kiekvieną ketvirtadienį, nuo 8.00 val. iki 17.00 val., elektroninių ryšių priemonėmis informuoti Tarnybą apie savo buvimo vietą. Minėtą priemonę Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. kovo 12 d. sprendimu skyrė (trijų) mėnesių laikotarpiui (laikotarpio pabaiga: 2025 m. birželio 11 d.), tačiau ne ilgiau nei iki galutinio sprendimo išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę priėmimo ir įvykdymo.

2.5. 2025 m. rugsėjo 30 d., 15.00 val., Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) tarnybiniu pranešimu informavo Tarnybą apie tai, kad Užsienietė, neturėdama jokių teisę Lietuvos Respublikoje suteikiančių dokumentų, atvyko į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio skyrių. Atvykęs į minėtą vietą, Tarnybos pareigūnas sprendimu 48 (keturiasdešimt aštuonių) valandų laikotarpiui sulaikė Užsienietę. Užsienietė su savimi turėjo galiojantį kilmės valstybės pasą (duomenys neskelbtini), tačiau neturėjo jokio dokumento, patvirtinančio Užsienietės teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.6. Vykdydamas Užsienietės teisinės padėties nustatymo procedūrą, Centras nustatė, kad Užsienietė pateko į Lietuvos Respubliką neteisėtai. Užsienietė, neturėdama jokių dokumentų, neteisėtai mėgino kirsti Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos sieną. Lenkijos Respublikos pasienio pareigūnai sulaikė Užsienietę ir vėliau perdavė Tarnybos pareigūnams. Tarnybos pareigūnas sprendimu sulaikė Užsienietę 48 (keturiasdešimt aštuonių) valandų laikotarpiui. Sulaikymo metu Užsienietė pateikė Tarnybos pareigūnams asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančius dokumentus, t. y. kilmės valstybės piliečio pasą (duomenys neskelbtini) ir Šengeno acquis nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini). Remdamasis Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų pateiktais duomenimis, Centras nustatė, kad Užsienietei nėra išduoti jokie dokumentai ir (ar) leidimai, patvirtinantys Užsienietės teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje. Duomenų apie Užsienietės gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra. Užsienietė nevykdė anksčiau teismo nustatytos alternatyvios sulaikymui priemonės, t. y. nebendradarbiavo su Tarnybos pareigūnais. Užsienietės tapatybė yra nustatyta. Užsienietės asmens byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui. Užsienietė nėra prieglobsčio prašytoja. Centras netrukus inicijuos Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę procedūrą.

2.7. Užsienietės faktinės situacijos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje nustatant Užsienietei pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos neturint laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

3. Centro atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti Centro teikimą.

4. Centro atstovė teismo posėdžio metu nurodė šiuos argumentus:

4.1. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. kovo 12 d. sprendimu skyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. įpareigojo Užsienietę kiekvieną ketvirtadienį, nuo 8.00 val. iki 17.00 val., elektroninių ryšių priemonėmis informuoti Tarnybos pareigūnus apie savo buvimo vietą. Minėtos pareigos Užsienietė tinkamai nevykdė – Užsienietė pranešė Tarnybos pareigūnams apie savo buvimo vietą tik vieną kartą ir vėliau neatsiliepė į pareigūnų pranešimus. Užsienietė neturi jokių dokumentų, patvirtinančių jos teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje.

4.2. Užsienietė sulaikymo metu nepateikė Tarnybos pareigūnams jokių duomenų apie Užsienietės deklaruotą gyvenamąją vietą ir pakankamus išteklius pragyventi Lietuvos Respublikoje.

5. (duomenys neskelbtini) pilietė O. O. ir jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu prašė atmesti Centro teikimą arba taikyti Užsienietei kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti Užsienietę nustatytu laikotarpiu (iki 2026 m. sausio 2 d.) atvykti į Tarnybos padalinį.

6. Užsienietė ir jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė šiuos argumentus:

6.1. Užsienietė iš pradžių atvyko į (duomenys neskelbtini). Vėliau Užsienietė išvyko į (duomenys neskelbtini), siekdama pateikti (duomenys neskelbtini) kompetentingoms institucijoms prašymą suteikti prieglobstį. (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos nurodė Užsienietei grįžti į (duomenys neskelbtini) ir surinkti papildomus dokumentus. Vykdama iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), Užsienietė buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje. Lenkijos Respublikos kompetentingų institucijų pareigūnai perdavė Užsienietę Tarnybos pareigūnams, ir taip Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką.

6.2. Užsienietė deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Užsienietė išlaiko gyvenamąjį būstą, taip pat studijuoja Lietuvos Respublikoje. Užsienietė siekė pateikti Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms visus reikalingus duomenis, suteikiančius Užsienietei teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

6.3. Užsienietė turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Įrodymus apie minėtą aplinkybę Užsienietė pateikė Departamentui.

6.4. Užsienietė nekėlė ir nekelia grėsmės Lietuvos Respublikai. Nėra jokių duomenų apie tai, kad Užsienietė pažeidė Europos Sąjungos ir / ar Lietuvos Respublikos teisės aktus.

II. 7. Utenos apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2025 m. spalio 2 d. sprendimu netenkino Centro teikimo taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

8.1. 2025 m. kovo 10 d., apie 09.00 val., Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos Seinų užkardos pareigūnai sulaikė Užsienietę, vykstančią maršrutiniu autobusu „Vilnius – Varšuva“. 2025 m. kovo 10 d., 20.00 val., Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos Seinų užkardos pareigūnai perdavė Užsienietę Tarnybos pareigūnams. 2025 m. kovo 10 d., 21.30 val., Tarnybos pareigūnas sprendimu 48 (keturiasdešimt aštuonių) valandų laikotarpiui sulaikė Užsienietę.

8.2. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. kovo 12 d. sprendimu, pagal Centro teikimą, skyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. įpareigojo Užsienietę kiekvieną ketvirtadienį, nuo 8.00 val. iki 17.00 val., elektroninių ryšių priemonėmis informuoti Tarnybą apie savo buvimo vietą. Minėtą priemonę Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. kovo 12 d. sprendimu skyrė (trijų) mėnesių laikotarpiui (laikotarpio pabaiga: 2025 m. birželio 11 d.), tačiau ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.

9. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

10. Įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Centras nustatė Užsienietės tapatybę, tačiau Užsienietė neturi jokių dokumentų, suteikiančių jai teisę būti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Užsienietė padavė Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms prašymą suteikti prieglobstį. Užsienietė nėra prieglobsčio prašytoja. Užsienietė neturi jokių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Užsienietė turi gyvenamąją vietą ir pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsienietė tinkamai nevykdė Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. kovo 12 d. sprendimu skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, t. y. Užsienietė tik vieną kartą pranešė Tarnybai apie savo vietą, vėliau neatsakė į pareigūnų pranešimus ir nurodytoje gyvenamojoje vietoje negyveno.

11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvadų, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sulaikyti Užsienietę, o analogiška alternatyvi sulaikymui priemonė Užsienietei negali būti taikoma.

12. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Centras prašė taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui (laikotarpio pabaiga: 2026 m. sausio 2 d.) apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje nustatant Užsienietei pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos neturint laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, tačiau ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.

13. Įvertinęs bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Užsienietė nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytoja. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos nepriėmė ir neįvykdė sprendimo išsiųsti / grąžinti Užsienietę į kilmės valstybę.

14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Užsienietei negali būti taikoma Centro teikime nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė.

III. 15. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras, paduodamas apeliacinį skundą, prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2025 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. įpareigoti Užsienietę nustatytu laikotarpiu (iki 2026 m. sausio 2 d.) atvykti į Tarnybos padalinį.

16. Centras, paduodamas apeliacinį skundą, nurodo šiuos argumentus:

16.1. 2025 m. spalio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas inicijavo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 295 straipsnio 1 dalį dėl tariamai Užsienietės atliktos nusikalstamos veikos. 2025 m. spalio 5 d. Užsienietei taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos.

16.2. Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu netinkamai vertino bylos įrodymus. Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu nepagrįstai neišreikalavo įrodymų, patvirtinančių tai, kad Užsienietė deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, kad Užsienietė nepateikė Tarnybai turimų duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės „Partnerystės projektai trys“ išduotą sutikimą Užsienietei deklaruoti gyvenamąją vietą minėtai bendrovei priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini). Minėtose patalpose Užsienietė deklaravo gyvenamosios vietos adresą. Užsienietės sulaikymo metu Tarnyba neturėjo galimybių nustatyti ir įvertinti minėtos informacijos. Vėliau paaiškėjo, kad Užsienietė buvo išprašyta iš gyvenamosios vietos ir tikslingai siekė nuslėpti minėtas aplinkybes. Užsienietė tinkamai nevykdė Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. kovo 12 d. sprendimu skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės. Šiuo metu Užsienietė yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai.

16.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Užsienietei jokios judėjimo laisvę ribojančios priemonės. Užsienietė neteisėtai keliauja tranzitu per skirtingas Europos Sąjungos valstybes nares. Užsienietei yra pareikšti įtarimai dėl galbūt atliktos nusikalstamos veikos Lietuvos Respublikoje. Yra didelė tikimybė, kad Užsienietė sieks sukliudyti vykdyti Užsienietės grąžinimo / išsiuntimo į kilmės valstybę procedūras, pasišalins iš gyvenamosios vietos arba neteisėtai išvyks iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas sulaikyti Užsienietę. Centro siūloma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė išsiuntimo proceso metu galėjo veiksmingai užtikrinti Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę proceso vengimo ar trukdymo prevenciją. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui netenkinus Centro teikimo ir netaikius Užsienietei jokios kitos judėjimo laisvės ribojimo priemonės, Centras neteko galimybės stebėti Užsienietės buvimo vietos Lietuvos Respublikoje ir tinkamai įvykdyti teisės aktuose nustatytos pareigos vykdyti Užsienietės grąžinimo / išsiuntimo į kilmės valstybę procedūrą. Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti Užsienietei kitą įstatymo nuostatose įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę.

17. (duomenys neskelbtini) O. O., paduodama atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo atmesti Centro apeliacinį skundą.

18. Užsienietė, paduodama atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo minimus argumentus:

18.1. Centro apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai netaikė Užsienietei alternatyvios sulaikymui priemonės, yra nepagrįsti. Centras, teikdamas teikimą, neprašė sulaikyti Užsienietę, taip pat neprašė taikyti apeliaciniame skunde nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, t. y. įpareigoti Užsienietę nustatytu laikotarpiu (iki 2026 m. sausio 2 d.) atvykti į Tarnybos padalinį. Užsienietė nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytoja. Nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti Centro teikime nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, t. y. 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui (laikotarpio pabaiga: 2026 m. sausio 2 d.) apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje nustatant Užsienietei pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos neturint laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, tačiau ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.

18.2. Centro apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Užsienietei apeliaciniame skunde nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, yra nepagrįsti. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. kovo 12 d. sprendimu skyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. įpareigojo Užsienietę kiekvieną ketvirtadienį, nuo 8.00 val. iki 17.00 val., elektroninių ryšių priemonėmis informuoti Tarnybą apie savo buvimo vietą iki tol, kol išnyks pagrindas sulaikyti Užsienietę arba Tarnyba pradės Užsienietės grąžinimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę procedūrą. Nuo 2025 m. kovo 10 d., t. y. Užsienietės sulaikymo momento, iki nagrinėjamos administracinės bylos inicijavimo momento, t. y. 2025 m. spalio 2 d., praėjo beveik 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpis. Nuo 2025 m. birželio 11 d., t. y. Užsienietei skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pabaigos momento, iki nagrinėjamos administracinės bylos inicijavimo momento, t. y. 2025 m. spalio 2 d., Tarnyba neatliko jokių veiksmų, susijusių su naujos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymu Užsienietei. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie Centro sprendimą grąžinti / išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Apeliacijos dalykas – Utenos apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2025 m. spalio 2 d. sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Centras, kreipdamasis į teismą su teikimu, prašė taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui (laikotarpio pabaiga: 2026 m. sausio 2 d.) apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant Užsienietei pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos neturint laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, tačiau ne ilgiau nei iki sprendimo dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę priėmimo.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino Centro teikimo taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas sulaikyti Užsienietę, tačiau Centras to padaryti neprašė. Teisės aktai nenustato galimybės taikyti Užsienietei Centro teikime įvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo taikyti Užsienietei anksčiau taikytą analogišką alternatyvią sulaikymui priemonę.

22. Centras, paduodamas apeliacinį skundą, prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. įpareigoti Užsienietę nustatytu laikotarpiu atvykti į Tarnybos padalinį (iki 2026 m. sausio 2 d.). Centras teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nepagrįstai netaikė Užsienietei alternatyvios sulaikymui priemonės.

23. Administracinių bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra įstatymo nuostatose nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Išnagrinėjusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinusi proceso šalių argumentus ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė aktualias teisės aktų nuostatas ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas. Centras, paduodamas apeliacinį skundą, nenurodė jokių naujų aplinkybių, taip pat nepateikė jokių naujų duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai taikė aktualias teisės aktų nuostatas ir padarė netinkamas išvadas. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo išvadoms ir jų nekartoja.

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalis įtvirtina asmens sulaikymo teisėtumo principą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad minėtas principas išreiškia pamatinę nuostatą, jog asmens laisvė negali būti atimta ir (ar) apribota, išskyrus įstatymo nustatytais pagrindais ir procedūromis. Asmens laisvė yra viena iš pagrindinių prigimtinių asmens teisių, ir jos apribojimas yra galimas tik įstatymo griežtai nustatytais atvejais ir tik tada, kai tai yra būtina ir neišvengiama (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą; kt.).

26. UTPĮ 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

27. UTPĮ 115 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

28. UTPĮ 115 straipsnio 5 dalis nustato, kad UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

29. Centras, paduodamas teismui teikimą, prašė teismo taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant Užsienietei pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos neturint laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, tačiau ne ilgiau nei iki sprendimo dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę priėmimo.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netaikė Užsienietei asmens judėjimo laisvę ribojančios priemonės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodė, kad Centro teikime įvardyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra įtvirtinta UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatose. UTPĮ 115 straipsnio 5 dalies nuostatos nurodo, kad minėta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažymėjo, kad Centras, kreipdamasis į teismą su teikimu, nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja arba kad dėl Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir Užsienietė yra grąžinama į užsienio valstybę.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Centras, paduodamas apeliacinį skundą, nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių galimybę spręsti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Užsienietė buvo prieglobsčio prašytoja arba kad dėl Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį buvo priimtas galutinis sprendimas ir Užsienietė turėjo būti grąžinama į užsienio valstybę. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad Užsienietė vėliau padavė prašymą suteikti prieglobstį ar kad dėl Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį vėliau buvo priimtas galutinis sprendimas ir Užsienietė turi būti grąžinama į užsienio valstybę.

32. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Užsienietei Centro teikime nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant Užsienietei pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos neturint laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, tačiau ne ilgiau nei iki sprendimo dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę priėmimo.

33. Centras, paduodamas apeliacinį skundą, prašo taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. įpareigoti Užsienietę nustatytu laikotarpiu (iki 2026 m. sausio 2 d.) atvykti į Tarnybos padalinį. Tai reiškia, kad Centras, paduodamas teismui apeliacinį skundą, jau prašo taikyti ne Centro teikime nurodytą asmens judėjimo laisvę ribojančią priemonę, o iš esmės naują asmens judėjimo laisvę ribojančią priemonę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nevertino ir negalėjo įvertinti Centro apeliaciniame skunde nurodytos asmens judėjimo laisvės ribojimo priemonės taikymo klausimo.

34. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

35. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Centro apeliaciniame skunde prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė išeina už skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytų bylos nagrinėjimo ribų.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Užsienietė padavė teismui paaiškinimus, nurodydama, kad ji neketina dalyvauti bylos nagrinėjime. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Užsienietė nedalyvavo teismo posėdyje. Dabartinė Užsienietės buvimo vieta yra nežinoma.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens judėjimo laisvės ribojimų taikymo klausimas yra fakto klausimas. Nustatęs aplinkybę, kad asmens judėjimo laisvė gali būti apribota, teismas, vykdydamas asmens judėjimo laisvės, kaip vienos iš pagrindinių ir prigimtinių žmogaus teisių, ribojimo pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, negali būti ribojamas. Tai reiškia, kad negali būti teisinių kliūčių asmeniui kreiptis į teismą ir ginčyti veiksmų, ribojančių asmens judėjimo laisvę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1796-552/2023; kt.).

38. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju, pačiai Užsienietei nedalyvavus teismo posėdyje bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme proceso metu, Centro apeliaciniame skunde nurodytos asmens judėjimo laisvės ribojimo priemonės taikymas sudarytų išskirtines kliūtis Užsienietei ginčyti minėtos priemonės taikymo pagrįstumą ir teisėtumą. Teismui taikius Centro apeliaciniame skunde nurodytą judėjimo laisvės ribojimo priemonę, Užsienietė, siekdama ginčyti minėtos priemonės taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, netektų galimybės kreiptis į aukštesnės instancijos teismą ir veiksmingai apginti galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus. Tokia situacija yra nesuderinama su tinkama asmens judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo ir teisėtumo kontrole.

39. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naujas Centro apeliacinio skundo reikalavimas taikyti Užsienietei judėjimo laisvės ribojimo priemonę, t. y. įpareigoti Užsienietę nustatytu laikotarpiu (iki 2026 m. sausio 2 d.) atvykti į Tarnybos padalinį, negali būti tenkinamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio Centrui kreiptis į pirmosios instancijos teismą su nauju teikimu dėl judėjimo laisvės ribojimo priemonių taikymo Užsienietei.

40. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė Centro teikimą. Centro apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir atmeta Centro apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą.

Palikti Utenos apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2025 m. spalio 2 d. sprendimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė