2020-08-26 Nr. AB-15522-3-61-3-01911-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-480-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01911-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir atsakovas) 2020 m. balandžio 30 d. išvadą Nr. 11V-1873 „Dėl O. P. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti atsakovą atlikti nuodugnų tyrimą iš naujo bei pateikti pareiškėjui aiškų, logišką ir visapusišką tyrimo vertinimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks aktas, nenagrinėtina teismų.

Teismas nurodė, jog tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba (dirbo), kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tos įstaigos diskrecija, nepaisant to, kad bet kurie asmenys turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Teismas pažymėjo, kad tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti minėtą asmenį nubausti. Asmenys, nurodydami galbūt padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Teismas pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti atsakovo Išvadą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nusprendė, kad antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti tyrimą ir išanalizuoti visus esminius, skunde nurodytus O. P. galimai neteisėtos veiklos aspektus ir pateikti pareiškėjui aiškų, logišką ir visapusišką tyrimo vertinimą – laikytinas išvestiniu reikalavimu. Atsisakęs priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl atsakovo Išvados panaikinimo, teismas atsisakė priimti ir išvestinį skundo reikalavimą.

III. Pareiškėjas E. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą arba grąžinti skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai suprato ir vertino skundo dalyką, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Teismo išvada dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų vertinimo yra nepagrįsta. Atsakovo akivaizdžiai netinkamai ir paviršutiniškai atliktas tyrimas dėl pareiškėjo nurodytų faktų dėl jo transporto priemonės neįtraukimo į Istorinių motorinių transporto priemonių sąrašą pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Skundžiamas aktas turės prejudicinę galią sprendžiant ginčą kitoje administracinėje byloje.

2. Nagrinėjamu atveju nėra keliamas reikalavimas nubausti O. P., prašoma tinkamai ir visapusiškai atlikti tyrimą pagal pateiktus argumentus. Asmeniui nesudarius galimybės apskųsti aiškiai nevisapusiškai ir paviršutiniškai atlikto tyrimo, kuris betarpiškai susijęs su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais bei revizuoti tokio tyrimo teisėtumo, pažeidžiama teisė į teisminę gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą.

3. Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas, pagal kurio pateiktą skundą dėl valstybės tarnautojo galimai neteisėtų veiksmų, atliktas tyrimas, nesutikdamas su tokiomis tyrimo išvadomis, iš kurių matyti aiškiai nekokybiškai ir paviršutiniškai atliktas tyrimas, paremtas vien tik paties valstybės tarnautojo paaiškinimais ir neatlikta sistemine problemos analize bei neginčijamais tyrimo trūkumais, neturi teisės jo skųsti administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

4. Iš atsakovo pareiškėjas 2020 m. balandžio 30 d. elektroniniu paštu gavo Išvadą. Atsakovas nurodė, kad asmuo nesutinkantis su atsakymu turi teisę paduoti skundą ir nurodė jo padavimo tvarką. Pareiškėjas nepraleidęs nustatyto termino pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau jį buvo atsisakyta priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo E. J. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas yra kilęs iš dokumento (Išvados), kuris negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Pareiškėjas atskirajame skunde su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad tokiu būdu pažeidžiama jo teisė kreiptis į teismą dėl akivaizdžiai netinkamai ir paviršutiniškai atlikto tyrimo pagal pareiškėjo nurodytus faktus dėl jo transporto priemonės neįtraukimo į Istorinių motorinių transporto priemonių sąrašą. Pareiškėjas teigia, jog tyrimas susijęs su jo teisėmis ir teisėtais interesais.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų.

Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015). Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-550/2013). Taigi sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjo ginčijama Išvada gali būti laikoma teisės aktu pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam subjektui, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galbūt padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016).

Byloje nustatyta, kad gavus pareiškėjo skundą atsakovo Teisės ir rizikų valdymo skyriaus vedėjos 2020 m. balandžio 2 d. pavedimu buvo pradėtas atsakovo Paslaugų departamento Vilniaus skyriaus patarėjo O. P. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas. Išvadoje konstatuota, kad tyrimo metu nenustatyta, kad valstybės tarnautojas, vykdydamas savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintą vieną iš pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų – teisingumo principą, taip pat nenustatyta, kad pažeidė Lietuvos transporto saugos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, elgesio kodekse, patvirtintame Lietuvos transporto saugos administracijos 2017 m. gruodžio 14 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-234, įtvirtintą nešališkumo principą. Išvadoje nurodyta, kad O. P. veikoje nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo požymių, todėl siūloma jam tarnybinės nuobaudos neskirti.

Atsižvelgdama į šioje nutartyje aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui nesuteikta teisė įsiterpti į atsakovo ir jo valstybės tarnautojo teisinius santykius dėl tarnybos. Pareiškėjo kreipimasis į teismą akivaizdžiai neturint suinteresuotumo ginčyti Išvadą dėl to, kad šis administracinis aktas nėra skirtas pareiškėjui ir pareiškėjo asmeninėms teisėms, laisvėms ar interesams Išvada negali daryti tiesioginės įtakos, sudaro pagrindą nepriimti skundo.

Pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, jog skundo dėl Išvados išnagrinėjimas iš esmės sukeltų jam apibrėžtas, konkrečias, tiesiogines teisines pasekmes. To nepaneigia ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Išvada turės prejudicinę galią sprendžiant ginčą kitoje administracinėje byloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo tyrimas apima tik valstybės tarnautojo tarnybines pareigas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi patikrinimą ir nėra skirtas spręsti dėl valstybės tarnautojo priimtų sprendimų teisėtumo. Tarnybinė atsakomybė valstybės tarnautojui taikoma už jo tiesioginių tarnybos pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, o ne už priimtų sprendimų teisinį nepagrįstumą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirojo skundo argumentą dėl Išvados įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams atmeta kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog yra pagrindas atsisakyti priimti skundo reikalavimą panaikinti Išvadą, nes ji negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, jog atsakovo rašte „Informacija apie atliktą tyrimą“, kuriuo pareiškėjui buvo pateikta glausta informacija apie jo skundo nagrinėjimo rezultatus bei Išvada, buvo nurodyta atsakovo rašto apskundimo tvarka, nes pareiškėjas skundžia ne atsakovo atsakymą, o Išvadą, kuri, kaip nesukelianti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, negali būti nagrinėjama administraciniame teisme.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius