Legislator Case Law & Legislation
ecd02c95-3ef2-43bd-9dbe-0a98ed27ce39 AI generated

ecd02c95-3ef2-43bd-9dbe-0a98ed27ce39 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ecd02c95-3ef2-43bd-9dbe-0a98ed27ce39
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. Z. ieÅ¡kinį atsakovui VÄ® Valstybės turto fondui dėl sutarties iÅ¡ dalies pripažinimo negaliojančia.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti 2005-02-01 privatizavimo objekto – negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 250-04 iÅ¡ dalies negaliojančia, iÅ¡braukiant sutarties 2 punkte nurodytÄ objektÄ - negyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 1-4; priteisti iÅ¡ atsakovo VÄ® Valstybės turto fondo 84 779,52 Lt.

Legislator headnote

AI generated

ecd02c95-3ef2-43bd-9dbe-0a98ed27ce39 · Vilniaus apygardos teismas: PrieÅ¡ingu atveju nepagrįstai nukentėtų kita sandorio Å¡alis, bÅ«tų griaunamas sandorių stabilumas ir bÅ«tų ginami asmenys, kurių neapdairumas negali bÅ«ti pateisinamas. Suklydimas negali bÅ«ti pripažintas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba prisiėmė suklydimo rizikÄ (CK 1.90 str. 5 d.). Å i norma paaiÅ¡kinama tuo, kad kiekvienas asmuo, dalyvaudamas civilinėje apyvartoje, privalo elgtis pakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai (CK 1.5, 1.6 str.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-474-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04701-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 42.11.3.; 45.6.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. Z. ieÅ¡kinį atsakovui VÄ® Valstybės turto fondui dėl sutarties iÅ¡ dalies pripažinimo negaliojančia.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti 2005-02-01 privatizavimo objekto – negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 250-04 iÅ¡ dalies negaliojančia, iÅ¡braukiant sutarties 2 punkte nurodytÄ objektÄ - negyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 1-4; priteisti iÅ¡ atsakovo VÄ® Valstybės turto fondo 84 779,52 Lt.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2005-02-01 sudarė privatizavimo objekto – negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 250-04, kurios pagrindu ieÅ¡kovas įsigijo 69,03 kv.m ploto negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovas už patalpas pilnai atsiskaitė ir įregistravo nekilnojamojo turto registre. Atsakovas ieÅ¡kovui pardavė negyvenamÄ sias patalpas pažymėtas Nr. 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-4. PaaiÅ¡kėjo, kad negyvenamoji patalpa pažymėta Nr. 1-4 yra bendro naudojimo patalpa-koridorius, kuriuo jau nuo 1952 metų naudojasi visi Å¡io namo gyventojai.

Sudarydamas sutartį su atsakovu ieÅ¡kovas nebuvo informuotas apie Å¡iuos faktus. Pažymėjo, jog sutarties objektas yra esminė sutarties sÄ lyga dėl kurios ieÅ¡kovas buvo suklaidintas ir todėl sumokėjo per didelę pinigų sumÄ . Atsakovo pareigÅ«nai aplaidžiai atliko savo pareigÄ suformuoti sutarties objektÄ ir jis buvo suklaidintas. Sudarydamas sutartį su atsakovu ieÅ¡kovas buvo suklaidintas dėl negyvenamųjų patalpų visumos bei jų dydžio, todėl jam buvo parduota ir bendrojoje naudojimo patalpa, kuri plane pažymėta Nr. 1-4.

Apie Å¡ios patalpos pobÅ«dį bei faktinę padėtį ieÅ¡kovas nebuvo informuotas VÄ® Valstybės turto fondo darbuotojų. Å ios aplinkybės nebuvo nurodytos sutartyje bei nebuvo jokio įraÅ¡o nekilnojamojo turto registre apie Å¡ios patalpos specialiÄ sias naudojimo sÄ lygas. Pažymėjo jog Å¡ia patalpa ir toliau nėra jokios galimybės naudotis kaip sudėtine ieÅ¡kovui parduotų patalpų dalimi, todėl bendras patalpų plotas ir atitinkamai jų kaina turėtų bÅ«ti kitokia – mažesnė negu nurodyta sutartyje.

Pripažinus, kad sutarties sÄ lyga, nustatanti sutarties objektÄ yra iÅ¡ dalies negaliojanti, turi bÅ«ti taikoma restitucija, grÄ Å¾inant ieÅ¡kovui jam permokėtÄ pinigų sumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, jog patalpos, inventoriniame plane pažymėtos indeksu 1-4 jam negalėjo bÅ«ti perduotos pagal minėtÄ privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį, nes jos pagal paskirtį yra namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendro naudojimo patalpa, neįrodyta ir ji paneigiama Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos duomenimis.

Motyvavo, kad iÅ¡ 1999-03-02 pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos, taip pat 2005 m. sausio 24 d. pažymos apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre Nr. 44-580568 matyti, kad visų pagal 2005 m. vasario 1 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 250-04 ieÅ¡kovui nuosavybėn perduotų patalpų paskirtis yra vienoda – negyvenamosios patalpos, Å¡ios patalpos sudaro vienÄ nekilnojamojo turto vienetÄ , pažymėtÄ tuo pačiu unikaliu numeriu.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, paneigiančių registro duomenų teisingumÄ , todėl Å¡ie duomenys laikytini teisingais (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovui pagal Å¡iÄ sutartį perduotos patalpos, žymimos indeksu 1-4, buvo bendrai naudojamos visų namo bendraturčių ir nebuvo faktiÅ¡kai perduotos ieÅ¡kovui ir kad ieÅ¡kovas neturėjo galimybės jomis naudotis bei jų valdyti asmeninės nuosavybės teise.

IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas sudarydamas minėtų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį buvo nesÄ Å¾iningas ir dėl to ieÅ¡kovas Å¡iÄ sutartį sudarė apgaulės ir suklydimo įtakoje, nepagrįsta. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-09-03 nutarimo Nr. 680 7 punktas numatė, jog privatizuojant gyvenamuosius namus ir kambarius butuose, kurie pagal atskiras nuomos sutartis nuomojami keliems nuomininkams, ir kambarius bendrabučiuose, bendrojo naudojimo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių ir kt.) plotas paskirstomas bendrasavininkiams pagal jų susitarimÄ arba proporcingai privatizuojamų patalpų kambarių plotui.

Taigi tuo atveju, jeigu ieškovo nurodytos patalpos 1-4 yra bendrojo naudojimo, jos turėjo būti privatizuotos visų namo patalpų nuomininkų, proporcingai privatizuojamų patalpų plotui. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2005 m. vasario 1 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 250-04 sudarymo metu patalpos 1-4 jau buvo privatizuotos namo bendraturčių ir jų naudojamos kaip bendrojo naudojimo patalpos. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtus ir atsakovo reikalaujamus atlyginti nuostolius, t.y. kad ieškovas kompensavo patalpų pirkėjai A.

Ž. patalpų, pažymėtų indeksu 1-4, vertę, sumokėdamas jai 84 779,52 Lt. Kaip matyti iÅ¡ sutarties turinio, 2005 m. vasario 1 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 250-04 aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai apibrėžtas sutarties dalykas: negyvenamosios patalpos, nurodyti Å¡ių patalpų indeksai, jų plotas, todėl konstatuoti, kad atsakovas, kaip pardavėjas, veikė nesÄ Å¾iningai ir nuslėpė nuo ieÅ¡kovo aplinkybes apie privatizavimo dalykÄ , nėra pagrindo. Nei pirkėjas, nei pardavėjas neprivalo aiÅ¡kinti vienas kitam įstatymų, sutarties sÄ lygų.

Tiek pirkėjas, tiek pardavėjas kaip sutarties Å¡alys yra lygios ir turi tik tas teise ir pareigas viena kitai dėl kurių susitaria laisva valia. IÅ¡ ginčo pobÅ«džio matyti, kad Å¡iuo atveju suklydo tik viena sandorio Å¡alis - ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Vienpusės klaidos atveju, kai nėra kitos Å¡alies kaltės, sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra svarbios aplinkybės, dėl kurių ieÅ¡kovo suklydimÄ galima pateisinti.

PrieÅ¡ingu atveju nepagrįstai nukentėtų kita sandorio Å¡alis, bÅ«tų griaunamas sandorių stabilumas ir bÅ«tų ginami asmenys, kurių neapdairumas negali bÅ«ti pateisinamas. Suklydimas negali bÅ«ti pripažintas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba prisiėmė suklydimo rizikÄ (CK 1.90 str. 5 d.). Å i norma paaiÅ¡kinama tuo, kad kiekvienas asmuo, dalyvaudamas civilinėje apyvartoje, privalo elgtis pakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai (CK 1.5, 1.6 str.).

Todėl asmuo, kuris sudarydamas sandorį elgėsi neapdairiai, nerÅ«pestingai, negali vėliau to sandorio ginčyti remdamasis savo neapdairumu ar nerÅ«pestingumu. IeÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino, kad sutartis buvo pasiraÅ¡oma skubotai, o atsakovas neiÅ¡aiÅ¡kino jam, kad kartu su negyvenamosiomis patalpomis jis perka ir bendro naudojimo patalpas, todėl jis suklydo. Teismas sprendė, kad tokios ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti sandorio negaliojimo pagrindu. IeÅ¡kovo atstovas pripažino, kad sandorio sudarymo metu pirkėjas buvo sveikas, veiksnus, kaip jau buvo minėta, jokių neteisėtų atsakovų veiksmų, iÅ¡kreipiančių ieÅ¡kovo valiÄ sudaryti sandorį, nebuvo, prieÅ¡ingai, atsakovas sudarė galimybes ieÅ¡kovo atstovui apžiÅ«rėti perkamas patalpas, atstovas jas apžiÅ«rėjo, dėl jų paskirties atsakovui pretenzijų nereiÅ¡kė, patalpas perėmė iÅ¡ atsakovo pagal aktÄ , savo daiktines teises į visas patalpas įregistravo Nekilnojamojo turto registre.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas yra iÅ¡silavinęs ir moka skaityti ta kalba, kuria suraÅ¡yta sutartis, todėl konstatuoti, kad sutarties sudarymo metu egzistavo objektyvios aplinkybės, dėl kurių ieÅ¡kovas galėjo suklysti, nėra pagrindo. Tai, kad ieÅ¡kovas pasirašė sutartį nepakankamai gerai susipažinęs su jos turiniu, teismas vertino kaip jo nerÅ«pestingumas, ir nurodė, jog tai negali bÅ«ti sutarties negaliojimo pagrindu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas A.

Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ ir pripažinti 2005 m. vasario 1 d. privatizavimo objekto - negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 250-04 iÅ¡ dalies negaliojančia, iÅ¡braukiant Sutarties 2 punkte objektu - patalpÄ pažymėtÄ Nr. 1-4; priteisti iÅ¡ atsakovo VÄ® Valstybės turto fondo 84 779, 52 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Å¡ioje byloje siekiama pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia sutartį, kuri buvo sudaryta daiktų pirkimo-pardavimo aukciono bÅ«du (CK 6.419-6.424 str.).

Kaina ir konkretus parduodamas daiktas, t.y. pirkimo-pardavimo sutarties dalykas, yra esminės pirkimo-pardavimo sutarties, sudaromos aukciono bÅ«du, sÄ lygos. Tokia iÅ¡vada darytina vertinant daikto pirkimo-pardavimo aukciono bÅ«du tikslus - gauti kuo didesnę kainÄ už parduodamÄ daiktÄ , sudarant galimybę jį lygiomis sÄ lygomis įsigyti bet kuriam aukcione dalyvaujančiam asmeniui. Pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta aukciono bÅ«du dėl konkretaus valstybinio turto pardavimo, negali bÅ«ti įforminama dėl turto, kuris nebuvo parduotas aukcione (pavyzdžiui, dėl iÅ¡ esmės mažesnio turto ir pan.).

Tokia situacija pažeistų tiek Civilinio kodekso 6.419 str. 1 d. nuostatas, tiek protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, tiek ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes apskritai prieÅ¡tarautų pirkimo-pardavimo aukciono bÅ«du esmei. Tokiu bÅ«du pirkimo-pardavimo sutartį sudarant ne dėl to turto, kuris buvo parduotas aukcione, yra pažeidžiami pardavėjo interesai, nes pirkėjui perduodamas turtas, kurio rinkos vertė yra neaiÅ¡ki, kuris apskritai negalėjo bÅ«ti parduotas. Teismas neįsigilino į aukciono bÅ«du sudaromų sutarčių ypatumus, neįvertino, kad VÄ® Valstybės turto fondas bÅ«damas, valstybės institucija, kuri nustatė aukciono bÅ«dÄ turto pardavimui, rengė visÄ dokumentacijÄ , bÅ«damas rÅ«pestingas turto savininkas, prieÅ¡ parduodamas Å¡ias patalpas, kurias valdė deÅ¡imtmetį, turėjo detaliai apžiÅ«rėti patalpas, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų tikslias parduodamo objekto charakteristikas.

Todėl teismo teigimas, kad atsakovas neturėjo nieko aiÅ¡kinti apeliantui, paneigia ne tik contra proferentem taisyklę, kad visi sutarties neaiÅ¡kumai aiÅ¡kinami prisijungusios Å¡alies naudai, bet ir elementaraus Å¡alių bendradarbiavimo principÄ . Teismas, teigė, kad nebuvo pateikti įrodymai, paneigiantys Nekilnojamojo turto registro duomenis, bei įrodantys, kad patalpa 1-4 faktiÅ¡kai yra bendro naudojimo, prie Å¡io skundo pridedamas 2010 m. gruodžio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame aiÅ¡kiai matosi, kad patalpa 1-4 yra niekaip nesusijusi su kitomis patalpomis ir yra vienintelė laiptinė namo gyventojams patekti į savo butus jau nuo 1952 metų, kas buvo akivaizdu iÅ¡ archyvinės Registrų centro pateiktos teismui bylos.

Teismas klaidingai vertino, kad sutarties Å¡alys yra lygios. Akivaizdu, kad negalima tapatinti valstybinės įmonės, kurios visos veiklos tikslas yra valdyti valstybės turtÄ ir paprastÄ fizinį asmenį, kuris neturi jokios derybinės patirties, nėra verslininkas, nekilnojamojo turto srities profesionalas. Teismas nepagrįstai perkėlė visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ tik apeliantui bei konstatavo, kad atsakovas nepadarė jokios klaidos, viskÄ teisingai suprato. Tai klaidinga iÅ¡vada, nes pats atsakovas teigė, kad nežino ar 1-4 patalpa priklauso negyvenamosioms patalpoms ar ne.

Todėl turi bÅ«ti taikomas Civilinio kodekso 6.6228 straipsnis dėl esminės Å¡alių nelygybės ir koreguotinas sutartimi parduotas objektas. Taip pat teismas klaidingai teigė, kad apeliantas nesusipažino su sutarties turiniu. Apeliantas visada teigė, kad jis pirko tam tikrÄ patalpų plotÄ , t.y. 69.03 kv.m, tam tikroje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini). Patalpas apeliantas prieÅ¡ pat aukcionÄ vizualiai apžiÅ«rėjo. Akivaizdu, kad apeliantas gavęs iÅ¡ valstybės institucijos visus oficialius dokumentus neabejojo jų tikrumu ir tikslumu.

Sutartyje buvo nurodyti tokie patys duomenys, kaip ir aukciono dokumentuose. Todėl apeliantas nekelia klausimo dėl sutarties turinio, kurį jis žino. Apeliantas praÅ¡o patikslint sutarties objektÄ , kuris buvo klaidingai suformuotas VÄ® Valstybės turto fono ir nurodytas aukciono dokumentuose bei sutartyje. VÄ® valstybės turto fondas teigia, kad buvo atlikta patalpų rekonstrukcija, dėl kurios neįmanoma nustatyti patalpų iÅ¡sidėstymo bei kad patalpos padidėjo. Å iÄ rekonstrukcijÄ atliko ne apeliantas, o naujoji patalpų savininkė 2009 m., ir patalpos niekaip nebuvo keistos, iÅ¡skyrus, kad buvo įrengtas ir įteisintas rÅ«sys po patalpomis, dėl ko ir padidėjo plotas.

Atsakovas klaidina teismÄ teigdamas, kad jokių tai liudijančių faktų nebuvo pateikta, nes visi Å¡ie duomenys matėsi iÅ¡ Registrų centro pateiktoje patalpų byloje.Atsakovas VÄ® Valstybės turto fondas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad patalpų privatizavimo metu VÄ® Valstybės turto fondas negavo jokios informacijos nei iÅ¡ paties ieÅ¡kovo, nei iÅ¡ kitų potencialių pirkėjų, nei iÅ¡ to namo gyventojų, nei iÅ¡ buvusių nuomininkų ar kitų trečiųjų asmenų apie tai, kad patalpa 1-4 yra bendro naudojimo patalpa ir kad patalpų privatizavimas gali pažeisti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus.

Be to, ginčo patalpas 2004 m. lapkričio 22 d., kai buvo paskelbta jų apžiÅ«ra, apžiÅ«rėjo ir ieÅ¡kovo atstovas, kuris įvertinęs patalpų faktinę bÅ«klę, jokių pastabų ar pretenzijų VÄ® Valstybės turto fondui nepareiÅ¡kė. IeÅ¡kovui tapus ginčo patalpų savininku, jis ir toliau nereiÅ¡kė atsakovui jokių pretenzijų dėl įsigytų ginčo patalpų ir tik 2009 m. liepos 16 d., praėjus 4,5 metų nuo ginčo patalpų vieÅ¡o aukciono, ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ reikalaudamas atlyginti jo esÄ patirtÄ Å¾alÄ .

Taigi atsižvelgiant į ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, į ieškovo elgesį sandorio sudarymo metu ir po sandorio sudarymo, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas ginčo patalpų privatizavimo metu buvo suklaidintas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2004 m. lapkričio mėn., kai vyko ginčo patalpų aukcionas, patalpa 1-4 buvo bendro naudojimo patalpa. Ginčo patalpos Nekilnojamojo turto registre nurodomos kaip negyvenamosios patalpos, todėl jos buvo privatizuotos 2004 metais kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas su atskiru įėjimu iš gatvės. Tai patvirtina ir teismui pateikiami tiek VĮ Registrų centro atliktos teisinės registracijos dokumentai, tiek kadastrinių matavimų, atliktų 1999 metais, bylos dokumentai.

Å ios bylos vidaus ploto eksplikacijoje nurodyta, kad visos keturios patalpos, sudarančios ginčo patalpÄ , yra negyvenamosios. Kaip rodo Nekilnojamojo turto registro duomenys, Å¡iuo metu ginčo patalpų bÅ«klė yra iÅ¡ esmės pasikeitusi. Patalpų iÅ¡planavimas neatitinka iÅ¡planavimo, kuris buvo Å¡io objekto privatizavimo metu, kadangi jame iÅ¡ ieÅ¡kovo ginčo patalpas įsigijusi A. Ž. atliko patalpų rekonstrukcijÄ , dėl kurios Å¡io objekto plotas nesumažėjo, o padidėjo nuo 69,03 kv.m iki 83,29 kv.m.

Apelianto teiginiai esÄ plotas padidėjo dėl įrengto rÅ«sio neatitinka byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad rekonstruota buvo bÅ«tent ginčo patalpa (pažymėtos nuo 1-1 iki 1-4), kurios plotas padidėjo iki 83,29 kv.m ir jokių duomenų apie naujai įrengtÄ rÅ«sį byloje nėra. SuklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.

Todėl byloje gali bÅ«ti nustatoma ne Å¡iuo metu esanti patalpos 1-4 paskirtis, bet 2004 metais buvusi jos paskirtis. Dėl Å¡ių priežasčių apelianto pateikiamas 2010 m. gruodžio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kaip atspindintis Å¡iuo metu esančiÄ ginčo patalpų bÅ«klę po rekonstrukcijos, neįrodo ieÅ¡kinio pagrįstumo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas dalinai tenkintinas. Dėl gyventojų teisių į ginčo patalpas Nustatyta, kad Sutartyje Nr. 250-04 Dėl privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo nurodyta, jog pirkėjas priimti nuosavybėn negyvenamÄ sias patalpas 1-1,1-2,1-3,1-4.

IeÅ¡kovui reikalavimÄ grindžiant tuo pagrindu, kad jam buvo parduota patalpa, pažymėta indeksu 1-4, kuri faktiÅ¡kai nėra negyvenamoji, o ja naudojasi kaip patalpa - koridoriumi visi namo gyventojai, byloje bÅ«tina padaryti iÅ¡vadÄ , ar Å¡i patalpa faktiÅ¡kai nėra bendro naudojimo patalpa, t.y. ar gyventojai - tretieji asmenys neturi jokių teisių į Å¡ias patalpas, ar patalpų pardavėjas, sutarties 2 punkto trečiÄ ja pastraipa patvirtinęs, kad į privatizavimo objektÄ tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, neatskleidė informacijos, kuri riboja savininko teises naudotis  ginčo patalpa.

            Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinę teisės normÄ - LR Vyriausybės 1993-09-03 nutarimo Nr. 680 7 punktÄ , kuriuo reglamentuojamas bendrojo naudojimo patalpų paskirstymas bendrasavininkiams tuo atveju, kai privatizuojami gyvenamieji namai ir kambariai butuose, kambariai bendrabučiuose, kurie pagal atskiras nuomos sutartis nuomojami keliems nuomininkams. Byloje nepateikta įrodymų, jog gyvenamosios patalpos name buvo privatizuotos kaip namo dalys atskiriems asmenims, todėl teismo sprendime nurodyta nutarimo nuostata netaikytina.

Tai, kad namo gyventojai galimai yra privatizavę atskirus butus, o ne gyvenamojo namo dalis, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tokiu atveju namo laiptinė ar koridorius pagal privatizavimo sutartis nebuvo priskirta kaip dalinė bendroji nuosavybė bendrasavininkiams, o gyventojai yra įsigiję nuosavybėn tik atskirus butus. IeÅ¡kovui teigiant, kad namo gyventojai naudojasi ginčo patalpa kaip laiptinės patalpomis, teismas turėjo padaryti iÅ¡vadÄ dėl Å¡ios aplinkybės. Nors remiantis Pastato inventorinėmis žiniomis ( b.l. 34-36) ginčo patalpos yra įregistruotos kaip negyvenamosios patalpos, tačiau susiklostę santykiai naudojantis Å¡iomis patalpomis, t.y. faktinis naudojimasis jomis namo gyventojų, turėjo įtakoti parduodamų patalpų kainÄ .

Kadangi buvo nustatytas patalpų apžiÅ«ros, jas privatizuojant, laikas, byloje turi bÅ«ti padaryta iÅ¡vada, ar ieÅ¡kovas turėjo galimybę apžiÅ«ros metu suprasti, ar buvo informuotas,  jog ginčo patalpomis naudojasi namo gyventojai.              IeÅ¡kovui reikalavimÄ Â grindžiant tuo, kad ginčo patalpa namo gyventojai patenka į savo gyvenamuosius bÅ«stus, kad tai vienintelė galimybė patekti į rÅ«syje esančiÄ katilinę-Å¡iluminį mazgÄ , teismas turėjo padaryti iÅ¡vadas dėl Å¡ių aplinkybių.

Tai, kad sutartyje dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo pardavėjas patvirtino, jog tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į parduodamÄ turtÄ , byloje reikÅ¡minga aplinkybė, ar gyventojai neturi teisės naudotis Å¡ia patalpų dalimi ir tuo atveju, jei jie neturi nuosavybės teisių į Å¡ias patalpas.             Kadangi byloje turi bÅ«ti padaryta iÅ¡vada dėl gyventojų teisės naudotis ginčo patalpa, byloje dalyvaujančiais – trečiaisiais asmenimis turi bÅ«ti patraukti asmenys, kuriuos ieÅ¡kovas nurodo kaip besinaudojančius ginčo patalpa.

Tai, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir interesams, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas netaikė proceso teisės normos, kuri turėjo bÅ«ti taikoma byloje - CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog tretieji asmenys gali bÅ«ti įtraukiami dalyvauti byloje teismo iniciatyva. Atsižvelgiant į formuojamÄ CPK 47 straipsnio 1 dalies taikymo praktikÄ , nuostata, jog teismas gali įtraukti dalyvauti byloje trečiuosius asmenis, yra pareiga teismui įtraukti Å¡iuos asmenis, jei sprendime turi bÅ«ti padarytos iÅ¡vados, turėsiančios įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.

IeÅ¡kovui turėjo bÅ«ti pasiÅ«lyta nurodyti, kokie asmenys naudojasi ginčo patalpomis, nurodyti jų gyvenamosios vietos adresus, patraukus juos į bylÄ , pasiÅ«lyti pateikti atsiliepimus į ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismui pažeidus Å¡ias procesinės teisės nuostatas, sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti Å¡ių pažeidimų, nes bylos dalyvių atsileipimai į ieÅ¡kinį turi bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas turėtų galimybę pateikti argumentus dėl atsiliepime nurodytų aplinkybių, todėl byla grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pripažinus, kad joje nebuvo atskleista bylos esmė, t.y. ar namo gyventojai naudojasi ir turi teisę ir interesÄ naudotis ginčo patalpomis, ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima jos iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.          Tuo atveju, jei bÅ«tų padaryta iÅ¡vada, kad patalpų pardavėjas suklaidino pirkėjÄ , nurodydamas, jog tretieji asmenys neturi jokių teisių ir interesų į patalpas, pardavimo kaina gali bÅ«ti mažinama, įvertinus tai, kokia dalimi turėjo bÅ«ti mažesnė patalpų rinkos kaina dėl to, kad dalimi patalpų ieÅ¡kovas turi pareigÄ leisti naudotis namo gyventojams.  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam teismui. Teisėjai                                                    Rita Kisielienė Danutė Kutrienė                                                                  Vidas Stankevičius