ecd019ec-c709-4329-a95f-ad752b0bc401 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-142/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4.;75.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Rasos GudžiÅ«nienės, Danguolės Martinavičienės ir Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo dalies, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. M. ieÅ¡kinį atsakovams J. V., M. P., A. P., G. P. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė nurodė, kad 1996 m. rugsėjo 5 d. nutraukė 1974 m. rugsėjo 18 d. sudarytÄ santuokÄ su atsakovu A. P., tačiau santuokoje įgytas visas turtas nebuvo padalintas. Dalis santuokoje įgyto turto buvo pasidalinta bendru sutuoktinių sutarimu bei perleista tretiesiems asmenims.

Likęs nepadalintas santuokos metu ir po jos nutraukimo dienos įsigytas turtas laikytinas ieÅ¡kovės ir atsakovo A. P. bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Bylos nagrinėjimo metu mirus A. P. ir į bylÄ Ä¯stojus atsakovo procesinių teisių perėmėjams – mirusiojo vaikams, visas santuokoje įgytas turtas dalintinas natÅ«ra, nenukrypstant nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių lygių dalių principo. Prašė nustatyti, kad ieÅ¡kovei G. M. ir a.a. A. P. bendros nuosavybės teise Å¡io procesinio kreipimosi suraÅ¡ymo dienai priklauso po 1/2 dalį santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytų pastatų (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyti, kad 1996 m. rugsėjo mėn. 5 d. priklausė po 1/2 dalį pastatų (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 32 348 vnt. paprastųjų vardinių statybos ir remonto UAB „Alsa“ akcijų; 5 674 vnt. paprastųjų vardinių Trakų statybos remonto UAB „Aitra“ akcijų; 174 139 Lt dydžio grynųjų pinigų suma.

Nustatyti, kad 1996 m. rugsėjo mėn. 10 d. priklausė po 1/2 dalį 1 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Alsos degalinė“ akcijų.IeÅ¡kovės G. M. ir a.a. A. P. santuokos metu bei po jos nutraukimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytÄ turtÄ prašė padalinti taip: I. G. M. asmeninės nuosavybės teise palikti 1/2 dalį pastatų (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė - 307 933,50 Lt;1/2 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių, adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, kurios vidutinė rinkos vertė - 395 230 Lt; 16 174 vnt. statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „ALSA“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 80 Lt ir bendra nominali vertė 1 293 920 Lt; 2 837 vnt. paprastųjų vardinių Trakų statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „ALTRA“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 10 Lt ir bendra nominali vertė 28 370 Lt; 87 069,50 Lt dydžio pinigų sumÄ (1/2 santuokos metu sukauptos ir a.a.

A. P. turėtos pinigų sumos). Atsakovams (a.a A. P. procesinių teisių perėmėjams) nuosavybės teise palikti 1/2 dalį pastatų (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė - 307 933,50 Lt;1/2 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, kurios vidutinė rinkos vertė - 395 230 Lt; 16 174 vnt. statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „ALSA“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 80 Lt ir bendra nominali vertė 1 293 920 Lt; 2 837 vnt. paprastųjų vardinių Trakų statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „ALTRA“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 10 Lt ir bendra nominali vertė 28 370 Lt; 87 069,50 Lt dydžio pinigų sumÄ (1/2 dalį santuokos metu sukauptos ir a.a.

A. P. turėtos pinigų sumos);Atsakovai J. V. ir M. P. palaikė ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti.Atsakovai A. P. ir G. P. nepripažino ieÅ¡kinio. Nurodė, kad santuoka tarp ieÅ¡kovės ir a.a. A. P. buvo nutraukta teismo sprendimu 1996 m. gegužės 22 d. Sprendimas įsiteisėjęs. Å iuo sprendimu buvo nustatyta, kad sutuoktiniai bendro Å«kio nebeveda nuo 1994 m. balandžio mėn., kuomet atsakovas apsigyveno su J. B., bÅ«sima savo antrÄ ja sutuoktine. Todėl, atsakovų manymu, Å¡ioje byloje turi bÅ«ti dalinamas tik turtas, įgytas iki 1994 m. balandžio mėn. BÅ«tent nuo Å¡io momento nutrÅ«ko ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokiniai ryÅ¡iai ir bendras gyvenimas, nuo Å¡ios datos ieÅ¡kovė ir atsakovas nevedė bendro Å«kio.

Atsakovai praÅ¡o į dalinamo turto balansÄ Ä¯traukti tik tÄ turtÄ , kurį atsakovas ir ieÅ¡kovė įgijo iki 1994 m. balandžio mėn. IeÅ¡kovė su atsakovu pasidalino santuokoje įgytÄ turtÄ tarpusavio susitarimu, pasiraÅ¡ydama 1999 m. liepos 30 d. sutartį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Å ia sutartimi Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir pripažino, kaip ir koks jų santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas turi bÅ«ti padalintas.

Paminėta sutartis yra iÅ¡ esmės įgyvendinta. IÅ¡ visų 1999 m. liepos 30 d. sutartyje Å¡alių aptartų dalintino turto pozicijų liko nepadalinti tik pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovai mano, kad pastatai esantys (duomenys neskelbtini), negali bÅ«ti įtraukiami į dalinamo turto balansÄ , nes tiek leidimas vykdyti statybas, tiek statinio priėmimo naudoti aktas iÅ¡duotas jau po santuokos nutraukimo. Todėl pastatyti pastatai pagrįstai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atsakovo nuosavybė.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų nekilnojamojo turto registro duomenis ir patvirtintų, kad pastatai priklauso ieÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise. BÅ«tent todėl, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas antrosios santuokos metu, atsakovas a.a. A. P. negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal 1999 m. liepos 30 d. sutartį ir perleisti pastatų ieÅ¡kovei G. M.. Be to, ieÅ¡kovė bet kuriuo atveju praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl pastatų padalijimo, kurį atsakovai prašė taikyti.

Nebaigtų statyti pastatų pirkimo — pardavimo sutartis buvo sudaryta 1996 m. rugsėjo 5 d., t. y. ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos nutraukimo dienÄ , tačiau jau po iÅ¡tuokos įregistravimo. IeÅ¡kovės ir atsakovo santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«ko jau 1994 m. balandžio mėnesį. Nuo Å¡ios datos jie nevedė bendro Å«kio, todėl vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu ir lėšomis įgytas nekilnojamas turtas negali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. 2008 m. vasario 26 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta atsakovo ir J.

P. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Å ia sutartimi buvo nustatyta, kad gyvenamasis namas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), Trakuose, yra asmeninė A. P. nuosavybė. Å is sprendimas įsiteisėjęs, todėl turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje. Dalis, t.y. 6977 vnt. UAB „Alsa“ akcijų buvo įgyta už atsakovo pasiskolintas lėšas. PaskolÄ atsakovas dalimis grÄ Å¾ino iki 2008 m. liepos mėnesio. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į santuokos metu įgyto turto balansÄ turėtų bÅ«ti įtrauktos pasiskolintos lėšos - 100 000 JAV dolerių, numatant iÅ¡ bendro turto sumokėti Å¡iÄ skolÄ .

PrieÅ¡ingu atveju 6977 vnt. UAB „Alsa“ akcijų negali bÅ«ti traukiamos į dalintino turto balansÄ . Iki 1994 m. balandžio mėn. atsakovas buvo įgijęs tik 21 411 vnt. UAB „Alsa“ akcijų. Dalis Å¡ių akcijų — 6977 vnt., kaip jau buvo minėta, buvo įgyta už pasiskolintas lėšas. Taigi, iki 1994 m. balandžio mėnesio ieÅ¡kovė ir atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise galėjo įgyti tik 14434 vnt. bendrovės UAB „Alsa“ akcijų. Likusios 10937 vnt. ieÅ¡kovės praÅ¡omos padalinti UAB „Alsa“ akcijos buvo įsigytos pagal 1995 m. vasario 27 d. akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. 1/95, t. y. jau po faktinio santuokinių ryÅ¡ių nutraukimo, kartu negyvenant ir nevedant bendro Å«kio.

Be to, atsakovas įsigijo šias 10937 vnt. UAB „Alsa“ akcijas apmokant jas 8750 vnt. UAB „Aluotinfra“ akcijų. UAB „Aluotinfra“ 8750 vnt. akcijų buvo įsigytos už atsakovo šiai bendrovei paskolintus 900 000 Lt. Dalį šios paskolos - 590 000 Lt sudarė atsakovo pasiskolinti iš jo tėvo A. P. pagal 1994 m. kovo 10 d. paskolos sutartį pinigai. Tad faktiškai 7375 vnt. iš 10937 vnt. po faktinio santuokinių ryšių nutraukimo įsigytų UAB „Alsa“ akcijų taip pat buvo įsigytos ir apmokėtos pasiskolintais pinigais. 5 250 iš 5674 vnt. prašomų padalinti UAB „Altra“ akcijų atsakovas įsigijo po 1994 m. balandžio mėnesio, t. y. sutuoktiniams jau pradėjus gyventi skyrium ir nevedant bendro ūkio.

Taigi, tik 424 vnt. UAB „Altra“ akcijų gali bÅ«ti įtrauktos į dalinamo turto balansÄ . Be to, 2001 m. birželio 25 d. akcijų dovanojimo sutartimi 5674 vnt. UAB „Altra“ akcijų atsakovo buvo padovanotos O. P. (akcijų dovanojimo sutarties kopija teismui pateikta, b.l. 198), todėl negali bÅ«ti įtrauktos į dalinamo turto balansÄ . Be to, 1999 m. liepos 30 d. sutartimi dėl santuokoje įgyto turto padalinimo Å¡alių susitarimu buvo patvirtinta atsakovo asmeninės nuosavybės teisė į visas akcijas, įgytas iki santuokos nutraukimo, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas padalinti akcijas yra nepagrįstas. 1996 m. rugsėjo 10 d. atsakovas sudarė akcijų paketo perdavimo sutartį, kurios pagrindu kaip dalinį pagal 1994 m. gegužės 18 d. sudarytos paskolos sutarties įvykdymÄ (100 000 Lt dydžio paskolos grÄ Å¾inimÄ ) iÅ¡ UAB „Alsa“ nuosavybės teise įgijo 1000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Alsos degalinė“ akcijų.

Taigi, UAB „Alsos degalinė“ akcijos atsakovo buvo įsigytos jau po santuokos su ieškove nutraukimo ir ištuokos įregistravimo. Be to, 1994 m. gegužės 18 d. paskolos sutartis, kurios įvykdymas buvo pagrindas sudaryti 1996 m. rugsėjo 10 d. akcijų paketo perdavimo sutartį, buvo pasirašyta jau po to, kai faktiškai atsakovo santuoka su ieškove buvo nutrūkusi, jie kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginio, kad 1994 m. gegužės 18 d. paskolos sutartimi atsakovas paskolino UAB „Alsa“ ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusias pinigines lėšas.

Aukščiau nurodytos aplinkybės, A. P. ir G. P. nuomone, patvirtina, kad atsakovas tiek santuokos sudarymo metu, tiek sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, tiek ir po santuokos iÅ¡registravimo aktyviai dalyvavo UAB „Altra“ ir UAB „Alsa“ valdyme, įgyvendino akcininko teises, t. y. vienas valdė minėtų bendrovių akcijas. Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovė praleido SÅ K 23 str. 2 d. nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams padalinti kilnojamÄ jį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomÄ turtÄ .

Atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir vadovaujantis CK 1.131 str. 1 d. reikalavimÄ dėl akcijų padalijimo atmesti. IeÅ¡kovės ir atsakovo santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«ko 1994 m. balandžio mėnesį. Tai konstatuota įsiteisėjusiu 1996 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, kuriame konstatuota, kad atsakovas nuo 1994 m. balandžio mėn. apsigyveno su J. B.. Nuo Å¡ios datos ieÅ¡kovė ir atsakovas nevedė bendro Å«kio, todėl ieÅ¡kovės pateiktos atsakovo 1996 m. pajamų deklaracijos jokiais bÅ«dais neįrodo, kad 1994 m. balandžio mėn. atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise bÅ«tų turėjęs nurodytÄ pinigų sumÄ .

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, padalino natÅ«ra lygiomis dalimis bendrÄ ja jungtine nuosavybe įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (pastatų unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)): priteisė G. M. ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (pastatų unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), 4400-1580-9415, (duomenys neskelbtini)) bei priteisė J.

V., M. P., A. P., atstovaujamam įstatyminės atstovės J. P., G. P., atstovaujamai įstatyminės atstovės J. P., lygiomis dalimis ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (pastatų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); priteisė G. M. iš J. V. 256,25 Lt, iš M. P. 256,25 Lt, iš A. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. P., 256,25 Lt, iš G. P., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. P., 256,25 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš G.

M. 21331 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų žyminio mokesčio ir 58,50 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų dalyje į valstybės biudžetÄ ; priteisė iÅ¡ J. V. 2,50 Lt, iÅ¡ M. P. 2,50 Lt, iÅ¡ A. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. P., 2,50 Lt, iÅ¡ G. P., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. P., 2,50 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad A. P. ir G. P. (toliau- Å¡alys) santuokÄ sudarė 1974 m. rugsėjo 18 d.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. gegužės 22 d. sprendimu santuoka buvo nutraukta, iÅ¡tuokos liudijimas iÅ¡duotas 1996 m. rugsėjo 5 d.).

Civilinė byla dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo iÅ¡kelta 2009 m. kovo 24 d. 1996 m. gegužės 22 d. sprendime nustatyta aplinkybė, kad A. P. nuo 1994 m. balandžio mėn. apsigyveno su J. B., turi su ja sÅ«nų, gimusį 1995 m. sausio 4 d., todėl kaip bendroji jungtinė nuosavybė dalytinas turtas, kuris buvo įgytas iki 1994 m. balandžio mėnesio.Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ , nurodė, kad ieÅ¡kinio senačiai taikytina teisė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata, kad Civilinio kodekso nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo.

SÅ K nebuvo nurodyta, nuo kurio momento Å¡is terminas pradedamas skaičiuoti. Tuo tarpu SÅ K 10 straipsnyje buvo nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame Å¡io kodekso straipsnyje. Taigi, Å¡ios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti. IeÅ¡kovė tvirtino, kad apie savo teisių pažeidimÄ dėl nekilnojamojo turto - pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ji sužinojo tik 2008 m. gegužės mėn. 28 d. gavus iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ pažymėjimÄ Nr. 140731 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, kuriame nurodyta, kad pastatai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso A.

P., o tokio įrašo juridiniu pagrindu nurodytas 1998 m. gruodžio mėn. 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 2647. Ieškovė nurodė, kad pastatai buvo pradėti statyti 1990 m., 1994 m. balandžio 23 d. baigus statybos darbus buvo atlikta pastatų inventorizacija. Nuo pastatų statybos pabaigos dienos kartu su vaikais gyveno ir šiuo metu gyvena pastatytame gyvenamajame name, naudojasi jo priklausiniais, apmoka visas pastatų išlaikymo išlaidas. Namų valdos techninės apskaitos byloje esanti pastatų vidaus plotų eksplikacija, techninės apskaitos kortelė, inventorizavimo duomenys atlikti 1994 m. balandžio 23 d., pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagrindžia faktinę aplinkybę, kad 1990 metais buvo pastatyti pastatai, kurie inventorizuoti 1994 m.

Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e statybos pradžios metai ir statybos pabaigos metai nurodomi 1990. Å ių faktinių aplinkybių nepaneigia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos atsakovui 1998 m. spalio 19 d. iÅ¡duotas leidimas vykdyti statybos - pertvarkymo darbus (Nr. KP98-149) ir pastatų pripažinimo tinkamais naudoti 1998 m. gruodžio 8 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktas Nr. 2647, nors jie iÅ¡duoti po santuokos nutraukimo. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad apie pažeistÄ subjektinę teisę į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, t. y. teisę naudotis, valdyti ar disponuoti santuokos metu įsigytu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo padalintas santuokos nutraukimo metu, ieÅ¡kovė sužinojo 2008 metais, kai daiktinės teisės buvo įregistruotos Registre, bei iÅ¡ karto po to siekė apginti savo pažeistas teises.

Taigi iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ieÅ¡kinio senaties terminai dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo nebuvo pasibaigę.Teismui nagrinėjant sutuoktinių bendro turto padalijimo bylÄ po 2001 m. liepos 1 d., taikomos 2000 m. CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių bendro turto padalijimÄ . CK 3.129 straipsnyje įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui taikytinos senaties taisyklės, pagal kurias reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo ieÅ¡kinio senatis netaikoma.

Nutraukus santuokÄ , bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Å ios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrÄ turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir ieÅ¡kovei atidalino ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (pastatų unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), atsakovams, kaip procesinių teisių perėmėjams (a.a.

A. P. įpėdiniams) lygiomis dalimis atidalino ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (pastatų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė kaip niekuo nepagrįstus atsakovų argumentus, kad pastatai (duomenys neskelbtini)buvo statyti išimtinai atsakovo asmeninėmis lėšomis, kad esminis pastatų pertvarkymas ir pagerinimas asmeninėmis atsakovo lėšomis buvo atliktas jau po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimams dėl UAB „Alsa“, UAB „Altra“ akcijų padalijimo taikytinas SÅ K 23 straipsnyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamÄ jį, turtÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nuo 2004-07-01 iki 2006-06-16 dirbo UAB „Altra“ direktore, kur bÅ«dama atsakinga už akcininkų apskaitÄ , turėjo galimybę susipažinti su dokumentais apie esamus akcininkus, todėl atmėtė ieÅ¡kovės argumentus, kad jai nebuvo teikiama jokia informacija apie turimas akcijas ir dėl to neturėtų bÅ«ti taikoma senatis.Teismas pažymėjo, kad 2001 m. liepos 18 d.

A. P. ir G. P. pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butÄ (duomenys neskelbtini). 2005 m. lapkričio mėn. 30 d. ir 2008 m. kovo mėn. 28 d. notaro patvirtintomis turto pasidalijimo sutartimis Å¡alys pasidalijo dalį santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto: ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise buvo perduotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvenamoji patalpa - garažas (boksas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), A.

P. teko 10 000 Lt dydžio pinigine kompensacija. Tačiau byloje taip pat yra pateikta ir Å¡alių 1999 m. liepos 30 d. pasiraÅ¡yta sutartis, kuria Å¡alys susitarė pasidalinti santuokoje įgytÄ turtÄ . Nei viena iÅ¡ Å¡alių neginčijo Å¡ios sutarties, neneigė jos sudarymo aplinkybių. Kadangi įstatyme įtvirtinti du bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo bÅ«dai: teismo sprendimu ir notariÅ¡kai patvirtinta sutuoktinių sutartimi (CK 1.74, 3.59, 3.116 straipsniai), - todėl pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį.

Dėl to sutartis nesukėlė teisinių pasekmių ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimas nagrinėjamas teisme. Teismas vertino, kad 1999 m. liepos 30 d. sutarties pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovė privalėjo sužinoti apie ieÅ¡kinyje nurodomÄ savų teisių pažeidimÄ dėl teisės į UAB „Altra“, UAB „Alsa“ ir UAB Aluotinfra“ akcijas. Todėl nuo Å¡io momento skaičiuotinas ieÅ¡kinio senaties terminas, nebevertinant, ar Å¡ia sutartimi joje nurodytas akcijas laikyti perleistomis pagal sutartį.

Taikant CK 3.129 straipsnio nuostatas, senatis yra pasibaigusi, ji taip pat pasibaigusi ir įvertinus Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio nuostatÄ , kad iki Å¡io kodekso įsigaliojimo praėjusi ieÅ¡kinio senaties termino dalis įskaitoma į Å¡io kodekso nustatytÄ ieÅ¡kinio senatį. Tais pačiais motyvais, grindžiamais minėtomis teisės normomis, taikytinas senaties terminas ir reikalavimui priteisti grynųjų pinigų sumas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo dėl svarbios priežasties ir atitinkamai jo atnaujinimo (CK 90 str. 2 dalis).

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas atmėtė ieÅ¡kovės reikalavimus dėl UAB „Altra“, UAB „Alsa“ akcijų bei 174 139 Lt grynųjų pinigų padalijimo. Pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Trakai (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini)), A. P. buvo įsigyti 1996 m. rugsėjo 5 d. sutartimi. Taigi, pastatai buvo įsigyti po santuokos nutraukimo teisme, o įvertinus nustatytÄ aplinkybę, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė dalytinas turtas, kuris buvo įgytas iki 1994 m. balandžio mėnesio, teismas sprendė, kad Å¡is turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir reikalavimÄ dėl jo padalijimo atmėtė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantė G. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl ½ dalies nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių, adresu (duomenys neskelbtini); 16 174 vnt. statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „ALSA“ akcijų; 2 837 vnt. paprastųjų vardinių Trakų statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „ALTRA“ akcijų; 87 069,50 Lt dydžio pinigų sumos priteisimo.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir 3.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi apeliantės ir A. P. santuokos nutraukimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodeksas nenumatė galimybės sutuoktiniams dalinti santuokinį turtÄ , įgytÄ tik iki tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo gyventi kartu, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas jokių iÅ¡imčių dėl CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymo nenustatė, t.y.

į dalintino turto balansÄ turėjo bÅ«ti įtraukiamas visais atvejais turtas, kurį sutuoktiniai įgijo iki santuokos nutraukimo dienos, iÅ¡skyrus asmeninį vieno iÅ¡ sutuoktinių turtÄ . Santuokos nutraukimo momentu galiojusio SÅ K 40 straipsnyje įtvirtinta, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos organuose. Kadangi iÅ¡tuoka civilinės metrikacijos įstaigoje buvo įregistruota 1996 m. rugsėjo 5 d., santuokiniu ir atitinkamai dalintinu turtu laikytinas turtas įgytas iki 1996 m. rugsėjo mėn. 5 d.2.

Pirmosios instancijos teismas, apeliantės nuomone, netinkamai taikė ieÅ¡kinio senaties institutÄ . Iki įsigaliojant CK ieÅ¡kinio senaties termino eiga reikalavimams padalinti santuokos metu įgytas SR UAB „Alsa“, UAB „Aitra“ akcijas bei sukauptas pinigines lėšas, prasidėjusi nebuvo. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia visiems be iÅ¡imties reikalavimams dėl dalintino turto prasidėjo apeliantei gavus iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ nekilojamojo turto registro. Tai, kad apeliantė nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 16 d. dirbo UAB „Altra“ direktore ir galėjo susipažinti su dokumentais apie esamus bendrovės akcininkus taip pat niekaip neįtakoja ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momento.

Ši faktinė aplinkybė, apeliantės nuomone, tik patvirtina, kad po santuokos nutraukimo tarp apeliantės ir a.a. A. P. santykiai buvo dalykiški ir grindžiami tarpusavio pasitikėjimu. Minimu laikotarpiu a.a. A. P. UAB „Aitra“ akcijų niekam neperleido ar nesuvaržė nuosavybės teisių į jas, o akcininkų susirinkimuose a.a. A. P. balsavimas vienu ar kitu klausimu atitiko apeliantės interesus, todėl apeliantė būdama UAB „Aitra“ direktore pagrįstai manė, kad a.a. A. P. UAB „Aitra“ akcijomis suteikiamas teises realizuoja abiejų buvusių sutuoktinių interesais ir apeliantės teisių šiuo aspektu nepažeidžia.

BÅ«tent tokia situacija leido apeliantei manyti, kad ir kitais vertybiniais popieriais a.a. A. P. disponuoja nepažeisdamas apeliantės teisių ir teisėtų interesų. Abejonės dėl galimo apeliantės teisių pažeidimo kilo tik sužinojus apie a.a. A. P. asmeninės nuosavybės teisės įregistravimÄ Ä¯ pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).3. Apeliantė visos civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu pirmosios instancijos teisme manė, kad Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti taikomi SÅ K 23 straipsnyje įtvirtinti ieÅ¡kinio senaties terminai.

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad CK įsigaliojimo metu apeliantės reikalavimui padalinti santuokinį, iÅ¡skyrus kilnojamÄ jį, turtÄ , nebuvo prasidėjusi SÅ K 23 straipsnyje įtvirtinto ieÅ¡kinio senaties termino eiga bei nustačius CK 3.129 straipsnyje įtvirtinto ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ nuo CK įsigaliojimo dienos, apeliantės manymu, pastarosios praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintinas.Atsakovai A. P. ir G. P. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė LR CK 3.67 str. 2 d. ir 3.127 str. 1 d. bei padalino sutuoktinių-turtÄ , kuris buvo įgytas bÅ«tent iki 1994 m. balandžio mėnesio, t. y. iki to laiko, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu ir nebevedė bendro Å«kio. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad SÅ K nenumatė galimybės dalinti turtÄ , kuris sutuoktinių buvo įgytas iki tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo gyventi kartu, todėl LR CK 3.67 str. 2 d. ir 3.127 str. 1 d. nuostatos ginčo teisiniams santykiams negalėjo bÅ«ti taikomos.

Tokia ieÅ¡kovės pozicija, atsakovų nuomone, prieÅ¡tarauja įstatymo nuostatoms. IeÅ¡kovė painioja santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalinimo teisinį reglamentavimÄ . PrieÅ¡ingai nei nustatyta galiojančiame LR civiliniame kodekse, 1961 m. SÅ K nenustatė imperatyvaus reikalavimo nutraukiant santuokÄ kartu padalinti ir bendrÄ sutuoktinių turtÄ , todėl nutraukiant santuokÄ santuokoje įgytas turtas galėjo bÅ«ti likęs nepadalintas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau — Ä®statymo) 2 str. nustatyta bendroji taisyklė, kad CK įsigalioja 2001 m. liepos 1 d., o CK 25 str. 1 d.

įtvirtinta nuostata, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Atsižvelgiant į pastarÄ jÄ Ä¯statymo normÄ , teismui nagrinėjant sutuoktinių bendro turto padalinimo bylÄ po 2001 m. liepos 1 d., taikomos 2000 m. CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių bendro turto padalinimÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės ir A.

P. turto padalinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis Santuokos ir Å¡eimos kodeksu, nes reikalavimas tokį turtÄ padalinti buvo pareikÅ¡tas tik praėjus beveik 8 metams po naujojo LR civilinio kodekso priėmimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skaičiavo trejų metų ieÅ¡kinio padavimo senaties terminÄ dėl UAB „Alsa” ir UAB „Altra” akcijų padalinimo nuo 1996 m. rugsėjo 5 d., t. y. nuo ieÅ¡kovės ir A. P. santuokos iÅ¡registravimo dienos. Nuo 1999 m. liepos 30 d. sutarties dėl santuokoje įgyto turto padalinimo pasiraÅ¡ymo momento ieÅ¡kovė suvokė, kad bendrovių akcijos ir grynieji pinigai priklauso A.

P., o ieškovei atitenka pastatai, esantys Vindaubos g. 86, Vilniuje. Ieškovė pati sutiko su tokiu turto padalinimo būdu ir tinkamai jį vykdė. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad 1999 m. liepos 30 d. susitarimas yra tik susitarimas dėl ateityje vyksiančio turto padalinimo. Priešingai negu apeliaciniame skunde teigia ieškovė, 1999 m. liepos 30 d. sutartis yra iš esmės įgyvendinta. Šį sutartis įgyvendinta vadovaujantis CK įtvirtintomis nuostatomis. Iš visų 1999 m. liepos 30 d. sutartyje šalių aptartų dalintino turto pozicijų liko nepadalinti tik pastatai, esantys (duomenys neskelbtini).

Atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad vėliausiai 1999 m. liepos 30 d. sutarties pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovė privalėjo sužinoti apie tariamÄ ieÅ¡kinyje nurodomų savo teisių pažeidimÄ dėl teisės į UAB „Aitra”, UAB „Alsa” ir UAB „Aluotinfra” akcijas. IeÅ¡kovė sutartyje pati iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad visos Å¡ių įmonių akcijos ir grynieji pinigai atitektų A. P. ir vėliau tokiam turto pasidalinimo bÅ«dui neprieÅ¡taravo. Atsakovų nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo dėl svarbios priežasties ir atitinkamai jo atnaujinimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose nagrinėja, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieÅ¡kovės reikalavimai priteisti ieÅ¡kovei1/2 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių, adresu (duomenys neskelbtini), Trakai; 16 174 vnt. statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „Alsa“ akcijų; 2 837 vnt. paprastųjų vardinių Trakų statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „Altra“ akcijų; 87 069,50 Lt dydžio pinigų sumos, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl gyvenamojo namo ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), Trakai IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovės ir A. P. santuoka buvo nutraukta 1996 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu (t.1, b.l.19). Ä®raÅ¡as apie santuokos nutraukimÄ iÅ¡tuokos metrikų knygoje buvo įraÅ¡ytas 1996 m. rugsėjo 5 d. (t.2, b.l.84). A. P. 1996 m. rugsėjo 5 d. sudarė su Trakų statybos ir remonto uždarÄ ja akcine bendrove „Altra“ pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ A.

P. įsigijo nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.132). Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , įrodinėja, kad nurodytas gyvenamasis namas buvo įsigytas santuokoje už jų bendrai sukauptas lėšas, todėl turi bÅ«ti laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (t.3, b.l.40). Tuo tarpu A. P. (o po jo mirties – jo teisių perėmėjai), nesutikdamas su nurodytais argumentais, teigė, kad nebaigtas statyti namas su garažu buvo įgytas po santuokos faktinio nutrÅ«kimo bei nutraukimo teisme ir iÅ¡tuokos įregistravimo.

Be to, pažymėjo, kad vėliau jis buvo perstatytas ir rekonstruotas papildomai investuojant daug lėšų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo nuomone, Å¡is turtas negali bÅ«ti laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe (t.2, b.l.80). Nurodytas aplinkybes patvirtina A. P. paaiÅ¡kinimai, duoti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu, iÅ¡ kurių matyti, kad įsigytas turtas buvo pertvarkomas ir gerinamas (t.2, b.l. 120). NurodytÄ faktÄ pagrindžia taip pat į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad nurodytas turtas buvo pertvarkomas ir gerinamas, leidimas statyti buvo gautas 1998 m. birželio 15 d., naujai pastatytiems pastatams suteikti numeriai (t.2, b.l.162-180).Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ginčo turto įsigijimo data sutampa su įraÅ¡o apie santuokos nutraukimÄ Ä¯raÅ¡ymu iÅ¡tuokos metrikacijų knygoje, tačiau iÅ¡ Å¡ios aplinkybės negalima spręsti, jog Å¡is turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turtas buvo įsigytas po santuokos nutraukimo teisme. IeÅ¡kovė ir A. P. bendro Å«kio nevedė nuo 1994 metų balandžio mėnesio. Duomenų, kad turtas buvo įgytas už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusias lėšas bei kad ieÅ¡kovė dalyvavo gerinant šį turtÄ , nėra. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nebaigtas statyti namas su garažu, esantys (duomenys neskelbtini), Trakai, priklauso A.

P. asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovės reikalavimas dėl ½ dalies nurodyto turto jai priteisimo negali būti patenkintas (CK 3.89 str.). Dėl SR UAB „Alsa“, Trakų SR UAB „Altra“ akcijų bei grynųjų pinigų Apeliantė, ginčidama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti jos reikalavimai dėl SR UAB „Alsa“, Trakų SR UAB „Altra“ akcijų bei grynųjų pinigų priteisimo, nurodė, kad buvo netinkamai taikomas ieškinio senaties terminas.

Jos nuomone, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2008 m. gegužės 28 d., kai ieÅ¡kovė sužinojo apie A. P. asmeninės nuosavybės teisės įregistravimo į pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis SÅ K 23 straipsnio 4 dalimi reikalavimui padalyti turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė iÅ¡tuoktų sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris pagal SÅ K 10 straipsnį pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Priėmus 2000 m. liepos 18 d. CK, jo 3.129 straipsnyje numatyta, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, iÅ¡skyrus nekilnojamuosius daiktus padalijimo, taikomas 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad 1999 m. liepos 30 d. sutarties dėl turto padalijimo pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovė privalėjo sužinoti apie ieÅ¡kinyje nurodomÄ savo teisių pažeidimÄ dėl teisės į akcijas ir grynuosius pinigus, todėl nuo Å¡io momento skaičiavo ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės argumentais dėl ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios, t.y. jog ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2008 m., pažymi, kad kaip ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė ne vėliau kaip 1999 m. liepos 30 d., pasiraÅ¡ydama sutartį dėl turto padalijimo, turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Nors Å¡i turto pasidalijimo sutartis nebuvo tinkamai patvirtinta pagal įstatymo reikalavimus, tačiau iÅ¡ jos turinio galima spręsti, kad apeliantei buvo žinoma apie ginčijamas akcijas ir ji, pasiraÅ¡ydama nurodytÄ sutartį, sutiko, kad Å¡ios akcijos ir grynieji pinigai atitektų A. P..Teisėjų kolegija pastebi, kad CK įsigaliojimo tvarkÄ nustato 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Å io įstatymo 10 straipsnyje nustatytos ieÅ¡kinio senaties terminų eigos skaičiavimo ir taikymo taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai (tiek ilgesni, tiek trumpesni už numatytus 1964 m.

CK arba kituose iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusiuose įstatymuose) gali bÅ«ti taikomi tik su sÄ lyga, kad ieÅ¡kinio senaties terminų eiga nepasibaigė iki CK įsigaliojimo. IeÅ¡kinio senaties tam tikriems reikalavimams pareikÅ¡ti taikymas priklauso nuo to, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga, kokios trukmės ieÅ¡kinio senaties terminas tuo metu buvo nustatytas pagal galiojančius įstatymus ir kokios trukmės ieÅ¡kinio senaties terminÄ nustatė CK. Pakeitus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančius įstatymus, jeigu anksčiau galiojusiuose įstatymuose nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai prasidėjo ir nepasibaigė iki CK įsigaliojimo, taikomi CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai, jeigu jie yra ilgesni arba tokios pačios trukmės. Å iuo atveju iki CK įsigaliojimo praėjusi ieÅ¡kinio senaties termino dalis įskaitoma į CK nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d.

Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39. Teismų praktika. 2002, 18). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ieškinio senaties termino eiga dėl kilnojamojo turto padalijimo prasidėjo 1999 m. liepos 20 d. ir iki CK įsigaliojimo nepasibaigė, reikalavimams dėl kilnojamojo turto padalijimo taikytinas CK 3.129 straipsnyje numatytas 5 metų ieškinio senaties terminas, į kurį įskaitoma ir iki CK įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis.

Kadangi ieÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi tik 2009 m. kovo 24 d., teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad reikalavimams dėl akcijų ir grynųjų pinigų padalijimo yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nurodė, kad teismui nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, jis turėtų bÅ«ti atnaujintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant svarbių termino praleidimo priežasčių konstatavimo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieÅ¡kinio senaties termino trukmę, į tai, kiek Å¡is terminas praleistas, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B.

T. v. Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje V. K., D. K. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010; kt.). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į subjektyviųjų (asmens sugebėjimÄ Ä¯vertinti teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesį ir pan.) ir objektyviųjų (kokias vertybes siekiama apginti, galimÄ vertybių konkurencijÄ ir kt.) kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

D. v. VÅ¡Ä® Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi bÅ«ti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sÄ Å¾iningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimÄ savo teisių pažeidimÄ , lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-27/2011).

Pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistÄ teisę. Taip pat kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti turima galvoje ir tai, kad jei asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ senaties terminÄ Ä¯ jį nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Taigi teismas turi nustatyti tinkamÄ , protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus atitinkančiÄ Å¡alių teisių bei teisėtų lÅ«kesčių gynimo pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

V. v. UAB „Algesa“, bylos Nr. 3K-3-35/2012). Pažymėtina, kad aplinkybę, jog priežastys, dėl kurių buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, yra tokios svarbios, kad sudaro pagrindÄ Å¡Ä¯ terminÄ atnaujinti, turi įrodyti Å¡alis, kuri praleido terminÄ kreiptis į teismÄ ir siekia teisių apsaugos po senaties termino pabaigos (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams padalinti akcijas bei grynuosius pinigus yra praleistas žymiai, o apeliantė nepateikė įrodymų, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kurios sudaro pagrindÄ Å¡Ä¯ terminÄ atnaujinti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra.Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo dalį, kurioje atmesti G. M. reikalavimai priteisti ieÅ¡kovei1/2 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 16 174 vnt. statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „Alsa“ akcijų, 2 837 vnt. paprastųjų vardinių Trakų statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „Altra“ akcijų, 87 069,50 Lt dydžio pinigų sumos, palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                  Rasa Gudžiūnienė Danguolė Martinavičienė Danutė Milašienė