2017-09-01 Nr. AB-15920-3-61-3-02747-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1138-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02747-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato Artūro Narkevičiaus, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. SP1-706 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir 2015 m. kovo 9 d. sprendimas), 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. BR6-2350174 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas), 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. BR6-2350239 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2015 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 2350239) ir 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. SP1-1127 (11.2.12E) „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir 2015 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 1127); 2) įpareigoti NMA išmokėti likusią neišmokėtą 6 685,71 eurų dydžio išmoką pagal 2013 m. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, registracijos Nr. 13-1011822381-A1-1 (toliau – 2013 m. paraiška); 3) priteisti iš NMA 413,88 eurų dydžio palūkanas už vėlavimus atlikti mokėjimus pagal 2013 m. paraišką ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (I t., b. l. 1– 11; II t., b. l. 119–136). Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti NMA 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SP1-4388(11.2.12E), tačiau teismas terminą atnaujinti atsisakė ir skundo dėl šio reikalavimo nepriėmė nagrinėti (I t., b. l. 144–146; III t., b. l. 71–73).

Pareiškėja paaiškino, kad NMA 2015 m. kovo 9 d. sprendimas dėl 45,08 Eur skolos sugrąžinimo neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, yra nemotyvuotas, jame nenurodytos faktinės aplinkybės, nenurodytas teisinis sprendimo priėmimo pagrindas. Pareiškėjos teigimu, atsakovas neteisėtai pakartotinai administravo paraišką, pateiktą 2010 metais. Paraiškos peradministravimas praėjus penkeriems metams nuo paraiškos pateikimo, yra nesuderinamas su teisinės valstybės, teisės viršenybės, proporcingumo, gero administravimo, atsakingo valdymo, asmenų lygybės prieš įstatymą principais. Minėtas sprendimas priimtas vadovaujantis tik valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir Centras) 2011 metais pateiktais duomenimis. Tokia informacija negali būti pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1 punkte numatytų aplinkybių egzistavimą.

Apie NMA Kontrolės departamento Utenos patikrų vietoje skyriaus 2014 m. sausio 3 d. atliktą patikrą kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir NMA Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyriaus atliktą patikrą kontroliniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareiškėja nebuvo informuota, patikrose nedalyvavo, su patikrų rezultatais nesutinka. 2014 m. sausio 9 d. ji pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tvarkomų sklypų plotai atitinka deklaruotus plotus paramai gauti. Skunduose nurodė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) patikros metu nustatyti apaugę plotai neatitinka tikrovės. 2013 metais atliktos patikros metu minėtas sklypas buvo pripažintas tinkamu paramai gauti. Ginčijami administraciniai aktai dėl patikros metu užfiksuotų duomenų buvo priimti praėjus beveik pusantrų metų nuo patikros atlikimo.

NMA 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 1127 dėl sumažėjusio (programos reikalavimų nebeatitinkančio) sklypo ploto pareiškėja įpareigota grąžinti atsakovui 1 520,46 eurų sumą, nors jai buvo išmokėta tik 1 475,13 eurų. Šiuo sprendimu NMA sankciją pritaikė nepagrįstai ir neteisėtai. Sprendimo argumentas, jog prašoma paramos ne už natūralias ir pusiau natūralias pievas ir toks plotas sudaro daugiau nei 20 procentų deklaruoto lauko ploto, neatitinka tikrovės. Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-152 (toliau – ir AGRO taisyklės), 37.2.6 punktu parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūrinių ir pusiau natūrinių pievų tvarkymas“ (toliau – Programos veikla) einamaisiais metais neskirta taip pat nepagrįstai. Pareiškėja nesutiko su NMA, kad pažeidimas sudaro 100 procentų deklaruoto lauko ploto, nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nesudaro nei 10 procentų nuo deklaruoto 39,82 ha ploto.

Taip pat pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis patikros vietoje ataskaita, kurios teisingumu ji abejoja. Patikros vietoje metu nebuvo nustatytas tikslus netinkamas paramai gauti plotas, patikros vietos ataskaitoje nepagrįstai nurodyta, kad visi trys patikrinti laukai yra 100 proc. apaugę, nors nuotraukose matyti tik pavieniai krūmai ir medžiai. Kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukuose buvo nustatyti atitinkamai 0,78 ha (lauke Nr. 1), 0,85 ha (lauke Nr. 2), 0,15 ha (lauke Nr.

3) netinkamo paramai ploto, todėl NMA išvada, kad tai sudaro 100 proc. deklaruoto lauko ploto, kadangi pagal Veiklą 2013 metais buvo deklaruota 39,82 ha ploto, nepagrįsta. Pareiškėjos teigimu, tokiu atveju pažeidimo mastas tesudaro 4,47 proc. ir NMA, nustatydama sankcijų dydį, privalėjo vadovautis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – Metodika), t. y. atsižvelgti į reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą.

NMA 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėja buvo informuota apie tenkančias sumas ir pritaikytas sankcijas pagal 2013 metų paraišką. Pažymėjo, kad šis sprendimas registruotas tuo pačiu numeriu kaip ir 2015 m. kovo 17 d. pranešimas (reg. Nr. 2350174), tačiau sprendime nurodyta apskaičiuota 6 835,23 eurų dydžio paramos suma nesutampa su 2015 m. kovo 17 d. pranešime nurodyta 8 349,17 eurų suma, o NMA elektroninės paskyros duomenimis pagal 2013 metų paraišką priskaičiuota 8 237,87 eurų, grąžintina suma apskaičiuota – 1 545,81 eurų. Pareiškėjos nuomone, iš mokėtinos sumos atėmus gražintiną sumą, gaunamas 6 692,06 eurų skirtumas, tad nėra aišku, kokia iš esmės yra paskaičiuota jai tenkanti paramos suma pagal 2013 m. paraišką ir kokios sankcijos buvo pritaikytos. NMA 2015 m. balandžio 8 d. sprendime Nr. 2350239 taip pat nurodyta 6 835,23 eurų paramos suma. Apie tenkančias mokėtinas išmokų sumas bei pritaikytas sankcijas pareiškėja sužinojo tik 2015 m. balandžio 11 d. gavusi skundžiamus sprendimus, t. y. praėjus dvejiems metams po paraiškos pateikimo, daugiau nei vieneriems metams po patikros vietoje atlikimo ir pažeidimo nustatymo. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 3D-607 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramos už energetinius augalus 2008 m. mokėjimo“ 2.4 punktu NMA skundžiamus sprendimus galėjo priimti vėliausiai iki 2014 m. balandžio 30 d.

Pareiškėja neigia, jog nesilaikė Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – GAAB aprašas) reikalavimų, nes jai anksčiau nebuvo taikytos sankcijos. Pareiškėjos manymu, NMA nepagrįstai atsisakė atlikti pakartotinę patikrą vietoje, neatsižvelgė į jos paaiškinimus, nors ji pateikė įrodymus, pagrindžiančius ūkinės veiklos vykdymą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, turi būti įvertinta aplinkybė, kad 2012 metais vykusios patikros metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.

Atsakovas NMA atsiliepimuose prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–5; III t., b. l. 76–81).

NMA paaiškino, kad pareiškėja 2010 m. birželio 10 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (toliau – 2010 m. paraiška). 2010 m. paraiškoje deklaravo 61,60 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir 33,71 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Programos veiklą. Centras 2011 m. vasario 10 d. pateikė duomenis, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 pareiškėja deklaravo 9,89 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotą, tačiau šiame lauke žemės naudmenų plotas, už kurį gali būti teikiama parama, sudaro tik 9,61 ha, t. y. 0,28 ha mažiau nei deklaruota. Centras 2011 m. vasario 19 d. pateikė duomenis, pagal kuriuos kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 pareiškėja deklaravo 6,03 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotą, tačiau šiame lauke žemės ūkio naudmenų plotas, už kurį gali būti teikiama parama, sudaro tik 5,85 ha arba 0,18 ha mažiau nei buvo deklaruota. Atsižvelgiant į šias naujai paaiškėjusias aplinkybes, 2010 m. paraiška buvo administruojama pakartotinai. Pareiškėjos plotas paramai pagal Programos veiklą gauti buvo 33,71 ha, o faktiškai nustatytas 33,25 ha, t. y. 0,46 ha mažiau negu deklaruota, todėl NMA priėmė 2015 m. kovo 9 d. sprendimą, kuriuo perskaičiavo paramos dydį pagal faktiškai nustatytą plotą, t. y. 33,25 ha plotą ir informavo pareiškėją apie privalomą grąžinti 45,08 Eur dydžio nepagrįstai išmokėtą paramą pagal 2010 m. paraišką.

NMA nurodė, kad 2013 m. paraiškoje pareiškėja deklaravo 106,77 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir 39,82 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Programos veiklą. Atlikus patikrą vietoje (2014 m. sausio 10 d.), buvo nustatyta, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame pareiškėja deklaravo 0,78 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotą, faktiškai neteisingai deklaruotas 0,78 ha 5 PT-1 plotas arba 0,78 ha plotas netinkamas paramai gauti; kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2, kuriame pareiškėja deklaravo 0,85 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotą, faktiškai neteisingai deklaruotas 0,85 ha 5 PT-1 plotas arba 0,85 ha plotas netinkamas paramai gauti; kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3, kuriame pareiškėja deklaravo 0,15 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotą, faktiškai neteisingai deklaruotas 0,15 ha 5 PT-1 plotas arba 0,15 ha plotas netinkamas paramai gauti.

Iš viso pagal Programos veiklą plotas sumažintas 1,78 ha. NMA teigimu, vadovaujantis AGRO taisyklių 37.2.6 punktu, parama pagal Programos veiklą einamaisiais metais, t. y. pagal 2013 m. paraišką neturėjo būti skiriama. Dėl įsivėlusios sisteminės klaidos pareiškėjai pagal 2013 m. paraišką 2015 m. kovo 31 d. buvo išmokėta 1 520,46 eurų parama. Pastebėjusi sisteminę klaidą, NMA 2015 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 1127, kuriuo nusprendė iš pareiškėjos susigrąžinti 1 520,46 eurų, išmokėtų 2015 m. kovo 31 d.

Šią skolą NMA išskaičiavo 2015 m. gegužės 4 d. iš išmokų už pasėlius, deklaruotus 2014 metais, sumos. Baigusi administruoti 2013 m. paraišką, NMA 2015 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 2350239. Vadovaujantis patikros vietoje ataskaita nustatyta, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukuose Nr. 1–3 paramai skirti netinkami plotai sudaro 100 procentų deklaruotų laukų ploto. NMA tvirtinimu, pareiškėja pagrįstai įpareigota grąžinti išmokas ir jai pagrįstai pritaikyta sankcija – paramos pagal Programos veiklą nemokėjimas.

NMA teigimu, pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai buvo pritaikyta ir 50 procentų kompleksinės paramos susiejimo sankcija už GAAB aprašo 7 punkte nustatyto reikalavimo dėl ūkinių gyvūnų laikymo, nes 2013 m. paraiškoje buvo deklaruotas didesnis nei 10 ha ganyklų ir pievų plotas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjos L. S. skundą atmetė (III t., b. l. 186–197).

Teismas nurodė, kad 2015 m. kovo 9 d. sprendimu NMA nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjos 45,08 Eur skolos, susidariusios dėl neteisingo deklaravimo, t. y. didesnio ploto, negu jame pareiškėja užsiėmė žemės ūkio veikla, deklaravimą. Tokią išvadą NMA padarė pakartotinai įvertinusi pareiškėjos 2010 paraišką. Nagrinėjant ginčą dėl minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teisme, NMA dar kartą įvertino pareiškėjos 2010 m. paraišką ir 2015 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-4149 (11.2.12E) anuliuoti 45,08 Eur dydžio grąžintinų lėšų sumą, t. y. pripažino ginčijamą sprendimą negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos. Taigi nagrinėjamu atveju NMA geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą ir atkūrė pareiškėjos pažeistas teises. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad tenkinti pareiškėjos skundą dėl šio sprendimo panaikinimo nėra pagrindo.

NMA 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu informavo pareiškėją apie tai, kad pagal 2013 m. paraišką apskaičiavo pareiškėjai 6 835,23 eurų dydžio paramos sumą, o 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 2350239 informavo pareiškėją apie jai skiriamą 6 835,23 eurų paramą. NMA apskaičiavo ir skyrė 13 670,47 Eur dydžio pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus ir 3 727,65 Eur dydžio kompensacines išmokas pagal Programos veiklą. Šiais sprendimais NMA pareiškėjai pritaikė 348,85 eurų sankciją už plotų paramai pagal Programos veiklą neteisingą deklaravimą, 3 378,80 Eur sankciją už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą, 6 835,24 Eur kompleksinio paramos susiejimo sankciją.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vadovaujantis AGRO taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. balandžio 21 d. iki 2014 m. balandžio 11 d.) 37.2.6 punktu, parama pagal Programos veiklą einamaisiais metais neskiriama, jeigu paraiškos vertinimo metu arba patikros metu nustatoma, kad pareiškėjas, vykdantis Programos veiklą, prašo paramos ne už natūralias ir pusiau natūralias pievas, apibrėžtas AGRO taisyklių 3 punkte, ir toks plotas sudaro daugiau kaip 20 proc. deklaruoto lauko ploto. 2014 m. sausio 10 d. atlikus patikrą vietoje, buvo nustatyta, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame pareiškėja deklaravo 0,78 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotą, faktiškai neteisingai deklaruotas 0,78 ha 5 PT-1 plotas arba 0,78 ha plotas netinkamas paramai gauti; kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2, kuriame pareiškėja deklaravo 0,85 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotą, faktiškai neteisingai deklaruotas 0,85 ha 5 PT-1 plotas arba 0,85 ha plotas netinkamas paramai gauti; kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3, kuriame pareiškėja deklaravo 0,15 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotą, faktiškai neteisingai deklaruotas 0,15 ha 5 PT-1 plotas arba 0,15 ha plotas netinkamas paramai gauti. Iš viso pagal Programos veiklą plotas sumažintas 1,78 ha. Patikros vietoje metu buvo nustatyta, jog prašoma paramos ne už natūralias ir pusiau natūralias pievas ir toks plotas sudaro daugiau nei 20 proc. (kiekvienu konkrečiu atveju plotas sudaro daugiau nei 100 proc. deklaruoto lauko ploto). Todėl remiantis AGRO taisyklių 37.2.6 punktu parama pagal Programos veiklą neskirtina. Pareiškėjai parama pagal 2013 m. paraišką 2015 m. kovo 31 d. buvo išmokėta. Taigi, 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 1127 NMA nurodė grąžinti 1 520,46 Eur, nes pareiškėjai buvo išmokėta didesnė nei priklauso parama. Teismas padarė išvadą, kad NMA, pripažinęs neteisingą deklaravimą, tinkamai vadovavosi AGRO taisyklių 37.2.6 punkto nuostatomis, nes 20 procentų skaičiuojama ne nuo kontrolinių žemės sklypų bendro ploto, o nuo kontrolinio žemės sklypo konkretaus lauko ploto.

Teismo vertinimu, pareiškėjos abejonės dėl patikros vietoje ataskaitos duomenų teisingumo yra visiškai nepagrįstos. Paraiškos patikros vietoje ataskaitoje Nr. 13-1011822381-D4-1 nurodyta, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukai Nr. 1–3 neprižiūrėti, laukuose auga medeliai ir krūmai, žemės ūkio naudmenų nėra. Šias aplinkybes patvirtina ir nuotraukos, iš kurių matyti, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukuose Nr. 1–3 auga medeliai, krūmai, žemės ūkio naudmenų nėra. Teismas nurodė neturintis pagrindo netikėti patikros vietoje ataskaitos duomenimis. Vaizdinėje medžiagoje nurodytas kontrolinis žemės sklypas, laukas, fotografavimo kryptis, koordinatės. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas patikrą vietoje atlikęs A. S. patvirtino, kad patikros metu vietoje apžiūrėjo būtent pareiškėjos 2013 m. deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir ataskaitoje bei vaizdinėje medžiagoje užfiksavo faktinę deklaruotų laukų padėtį. Byloje esantys pareiškėjos prašymai patvirtina, kad pareiškėja iš esmės pripažino neteisingą deklaravimą ir prašė netaikyti sankcijos, motyvuodama tuo, kad teikdama paraišką neteisingai įbraižė laukus. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukus Nr. 1–3 deklaravo 2012 metais, nėra. Pareiškėjos argumentai, kad patikros metu buvo apžiūrėti ne tie sklypai, yra nepagrįsti ir neparemti jokiais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjos pateiktoje Zarasų rajono savivaldybės administracijos Suveiko seniūnijos pažymoje Nr. (1.12)-P2-31 nurodyta, kad ji vykdo žemės ūkio veiklą kontrolinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, o ne kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukuose Nr. 1–3. Teismas nustatė, kad vienoje iš patikrų dalyvavo ir pareiškėjos atstovas. Visais atvejais pareiškėja buvo supažindinta su patikrų vietoje ataskaitomis, pareiškėja teikė NMA pastabas, nesutikimus, prašė atlikti pakartotines patikras, 2015 metais ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl informacijos pateikimo. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai.

Teismas taip pat nustatė, kad NMA kompleksinės paramos sankciją taikė už GAAB aprašo 7 punkto pažeidimą, jį kvalifikuodama kaip tyčinį, remdamasi Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. balandžio 11 d.) 17.4 punktu. Kvalifikavus pažeidimą kaip tyčinį, buvo pritaikytas Metodikos 181.2 punktas, nustatantis taikytiną 50 proc. paramos sumažinimo sankciją. GAAB aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. rugpjūčio 10 d.) 7 punkte nustatyta, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas (tarp jų ir pareiškėjos deklaruotos „Ganyklos (pievos) iki 5 m.“), turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2013 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,2 sutartinio gyvulio, apskaičiuoto pagal įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Šiuo atveju NMA, pripažinusi, kad pareiškėja deklaravo daugiau nei 10 ha (11,43 ha) ganyklų ir nustačiusi, kad pareiškėja nelaiko gyvūnų, padarė išvadą, kad pažeidimas buvo padarytas didesniame nei 50 proc. lauko plote ir kvalifikavo pažeidimą kaip tyčinį remiantis Metodikos 17.4 punktu. Pareiškėjos argumentus, kad pažeidimas gali būti nustatytas tik 4,47 proc. lauko ploto, todėl vadovaujantis Metodikos 17.4 punktu negali būti laikomas tyčiniu, teismas atmetė. Nurodė, kad patikrų vietoje metu buvo konstatuota, jog iš 39,82 ha pagal Programos veiklą deklaruotų laukų plotų, netinkamais paramai gauti buvo pripažinti 1,78 ha. Tai sudaro pareiškėjos minėtą 4,47 proc. nuo deklaruoto 39,82 ha ploto. Tačiau GAAB aprašo 7 punktas yra susijęs ne su deklaruotų laukų priežiūra, o su ūkinių gyvūnų laikymu. Teismas pripažino, kad kompleksinė paramos susiejimo sankcija buvo paskirta teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

III. Pareiškėja L. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti (IV t., b. l. 1–5).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nepaisant tinkamai įvertintų aplinkybių, susijusių su NMA 2015 m. kovo 9 d. sprendimu, pirmosios instancijos teismas priėjo klaidingos išvados, kad NMA dar kartą įvertino 2010 m. paraišką ir 2015 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-4149 (11.2.12E) anuliuoti 45,08 Eur dydžio grąžintinų lėšų sumą, t. y. pripažino ginčijamą sprendimą negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju NMA nepateikė jokių realių duomenų apie sprendimo panaikinimą, t. y. 45,08 Eur nuskaitytų lėšų grąžinimą, o tik deklaratyviai nurodė, kad ši suma bus grąžinta, tačiau tokie veiksmai nėra atlikti. Taigi teismas, neturėdamas duomenų apie faktinį sprendimo panaikinimą, nepagristai atmetė skundą šioje dalyje.

2. Dėl NMA 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo ir 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo 2350239 pareiškėja nurodo, kad rašytiniai įrodymai bei liudytojo (A. S.) parodymai patvirtina, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukai Nr. 1–3 nebuvo išmatuoti, t. y. patikros vietoje metu konkrečiai nenustatyta, jog apaugęs plotas sudaro daugiau kaip 20 proc. Be to, NMA nepateikė įrodymų, kad šie plotai pagal galiojantį reguliavimą nelaikytini geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės, ir kad jie buvo tokios būklės 2013 metų paraiškos pateikimo metu. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) deklaruoja vienintelį sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), konkrečioje geografinėje vietovėje, nepriklausomai nuo to, į kiek dalių (laukų) šį sklypą pasėlių deklaravimo sistema suskaido. Aplinkybių, jog pagal konfigūraciją ir išsidėstymą tiek 2012 m., tiek 2013 m. yra deklaruotas tas pats dirbamas plotas, nepaneigė ir NMA, o netgi priešingai NMA į bylą pateikus žemėlapius (iš pasėlių deklaravimo sistemos) aiškiai matyti, kad pareiškėjos 2012 m. deklaruotas kontrolinis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), laukas Nr. 1, apima tuos pačius 2013 m. kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotus laukus Nr. 1–3. Šiame pareiškėjos valdomame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), 2012 metais NMA darbuotojai vykdė patikrą vietoje ir jokių pažeidimų nenustatė. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad Suvieko seniūnijos 2014 m. balandžio 4 d. raštas „Dėl ūkinės veiklos“ patvirtina, jog pareiškėja vykdo žemės ūkio veiklą žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas NMA atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (IV t., b. l. 14–19). Atsiliepime pakartojami ankstesni NMA argumentai ir papildomai nurodoma:

1. Teismo posėdžio metu pareiškėjai buvo įteiktas NMA 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. SP1-4149 (11.2.12E), kuriame nurodyta, kad 2015 m. kovo 9 d. sprendimas laikomas negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos, o 45,08 Eur skola yra anuliuota. Išskaičiuota ir anuliuota 45,08 eurų suma bus grąžinta pareiškėjai, apie šios sumos grąžinimą ją informuojant atskiru raštu.

2. Pareiškėja, pateikdama 2014 m. balandžio 22 d. prašymą, pati pripažino, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantys laukai Nr. 1–3 buvo neteisingai įbraižyti teikiant 2013 m. paraišką. NMA, išnagrinėjusi patikros vietoje duomenis, nustatė, jog ji atlikta tinkamai, deklaruotų laukų vieta nustatyta tinkamai, patikra vietoje atlikta vadovaujantis kartu su paraiška pateiktame žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų deklaruojamų laukų duomenimis, pažeidimai buvo užfiksuoti paraiškos ataskaitoje ir nuotraukose. Šiuo atveju ataskaitoje užfiksuotas pažeidimas, kuris nekelia abejonių. Pareiškėjos kartu su 2014 m. balandžio 8 d. ir 2014 m. balandžio 22 d. prašymais pateikti dokumentai nepaneigia patikros vietoje rezultatų. Patikros vietoje ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas. Jos pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti, nes nustatyti pažeidimai ir patikros vietoje ataskaita užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, situacija aprašyta pastabose bei paaiškinimuose, taip pat prie patikros vietoje ataskaitos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai. Patikros vietoje ataskaitoje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kuriuose pareiškėjos deklaruotuose laukuose kokie pažeidimai buvo nustatyti. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog patikros vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams.

3. Pagal AGRO taisyklių 37.2.6 punktą, parama pagal Programos veiklą einamaisiais metais neskiriama, jei paraiškos vertinimo metu arba patikros metu nustatoma, kad pareiškėjas, vykdantis Programos veiklą prašo paramos ne už natūralias ir pusiau natūralias pievas, apibrėžtas šių taisyklių 3 punkte, ir toks plotas sudaro daugiau kaip 20 proc. deklaruoto lauko ploto. Pareiškėjos kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose Nr. 1–3 paramai skirti netinkami plotai sudaro 100 proc. deklaruotų laukų ploto, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė 2015 m. balandžio 8 d. sprendimus, kuriais nuspręsta susigrąžinti pareiškėjai per klaidą išmokėtas išmokas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų, susijusių su paramos (išmokų) pareiškėjai L. S. skyrimu. Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Pirmosios instancijos teismas paliko galioti NMA priimtus sprendimus, kuriuos Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundė pareiškėja.

Administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. birželio 30 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Taigi apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), tiek ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apeliantė L. S. savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė klaidingą išvadą konstatuodamas, kad atsakovas pripažino ginčijamą NMA 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. SP1-706 (11.2.12E) negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos, nes teismas neturėjo duomenų apie faktinį šio sprendimo panaikinimą, todėl nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo šį sprendimą panaikinti. (Pareiškėja pirmosios instancijos teisme ginčijo NMA 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. SP1-706 (11.2.12E), kuriuo buvo konstatuota, kad pareiškėja privalo grąžinti NMA pagal 2010 m. paraišką išmokėtą didesnę nei priklauso paramos sumą, t. y. 45,08 Eur (I t., b. l. 76–78)).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad NMA 2015 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-4149 (11.2.12E) „Dėl skolos anuliavimo“ (III t., b. l. 114), kuriame nurodė, kad NMA 2015 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. SP1-706 (11.2.12E) laikomas negaliojančiu nuo šio sprendimo priėmimo datos. Taigi pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neturėjo duomenų apie faktinį sprendimo panaikinimą. Bylos duomenys patvirtina, kad sprendimas yra panaikintas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad išnyko besikreipusio teisminės gynybos asmens materialioji reikalavimo teisė, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu ginčijamas NMA 2015 m. kovo 9 d. sprendimas buvo nebegaliojantis, todėl teismas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo reikalavimą šį sprendimą panaikinti. Byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas įpareigoti Agentūrą išmokėti iš išmokų už pasėlius išskaičiuotus 45,08 Eur, todėl su tuo susijusi faktinė aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga.

Apeliantės L. S. argumentai dėl NMA 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo ir 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 2350239 yra grindžiami tuo, kad jos manymu rašytiniai įrodymai bei liudytojo (A. S.) parodymai patvirtina, jog kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukai Nr. 1–3 (toliau – ginčo laukai sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo išmatuoti, t. y. patikros vietoje metu konkrečiai nenustatyta, jog apaugęs plotas sudaro daugiau kaip 20 proc. Be to, NMA nepateikė įrodymų, kad šie plotai pagal galiojantį reguliavimą nelaikytini geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės, ir kad jie buvo tokios būklės 2013 metų paraiškos pateikimo metu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 1127 (I t., b. l. 69–71) NMA nurodė pareiškėjai grąžinti 1 520,46 Eur, nes pareiškėjai ši suma (parama pagal Programos veiklą pagal 2013 m. paraišką) 2015 m. kovo 31 d. buvo išmokėta be pagrindo. Pasak NMA, ši suma buvo išmokėta pareiškėjai per klaidą, t. y. neatsižvelgus į 2014 m. sausio 3–10 d. atliktos patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad patikros vietoje metu (2014 m. sausio 3 d.) nustatyta, kad ginčo laukuose sklype Nr. (duomenys neskelbtini) vietoj pareiškėjos deklaruotų natūralių ir pusiau natūralių pievų buvo apaugę plotai (III t., b. l. 18–34). Patikros ataskaitoje nurodyta, kad su pareiškėja nurodytu telefonu susisiekti nepavyko, patikra NMA vyriausiojo specialisto A. S. atlikta pareiškėjai nedalyvaujant. Patikros metu ginčo laukai sklype Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti neprižiūrėti, juose augo medeliai ir krūmai, žemės ūkio naudmenų nebuvo. Prie patikros ataskaitos pridėtose nuotraukose matosi ne pavieniai medžiai ir krūmai, tačiau medžiais ir krūmais apaugę plotai (III t., b. l. 28–34). Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad naudotas matavimo prietaisas – GRS, į klausimą, ar naudotas lauko nustatymo metodas, atsakyta teigiamai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje patikrą atlikęs A. S. buvo apklaustas liudytoju. Kaip minėta, jis patvirtino ataskaitoje nurodytas aplinkybes, nurodė, kad patikra buvo atlikta pareiškėjos deklaruotuose ginčo laukuose sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus susijusius su galimai netinkamai atlikta patikra vietoje (taip pat ir argumentus, susijusius su netinkamai nustatytu medžiais ir krūmais apaugusių laukų plotu) atmeta kaip nepagrįstus. Dėl apeliantės argumento, kad nėra įrodymų, jog minėti laukai tokios būklės buvo ir 2013 m. paraiškos pateikimo metu, teisėjų kolegija pastebi, kad 2014 m. sausio 3 d. darytos minėtų laukų nuotraukos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad minėti laukai medžiais ir krūmais neabejotinai buvo apaugę ir 2013 m. birželio 10 d., t. y. 2013 m. paraiškos pateikimo metu. Ginčo laukų sklype Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų patikros vietoje rezultatų nepaneigia ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos Suvieko seniūnijos 2014 m. balandžio 4 d. raštas „Dėl ūkinės veiklos“, kuriame nurodyta bendro pobūdžio informacija, kad pareiškėja vykdo žemės ūkio veiklą žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (III t., b. l. 45). Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, susijusi su tuo, kad 2012 m. atliktos patikros metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta (IV t., b. l. 1–5), nėra teisiškai reikšminga vertinant 2014 m. sausio 3 d. užfiksuotas faktines aplinkybes (paraiškos patikros vietoje ataskaitos 7 priedas) (III t., b. l. 18–34).

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka, jog netinkamai deklaruotas plotas sudaro daugiau kaip 20 proc. Paaiškina, kad ji deklaravo 39,82 ha pievų, o apaugę plotai nustatyti tik 1,78 ha. 2015 m. balandžio 8 d. sprendime Nr. 1127 nurodyta, kad jis priimtas AGRO taisyklių 37.2.6 punkto pagrindu. Minėtas punktas nustato, kad parama pagal programas (programoje „Kraštovaizdžio tvarkymas“ – pagal veiklas) einamaisiais metais neskiriama, jei paraiškos vertinimo metu arba patikros metu nustatoma, kad pareiškėjas, vykdantis Programos veiklą, prašo paramos ne už natūralias ir pusiau natūralias pievas, apibrėžtas šių taisyklių 3 punkte, ir toks plotas sudaro daugiau kaip 20 proc. deklaruoto lauko ploto. Teisėjų kolegija nurodytą pareiškėjos argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes AGRO taisyklių 37.2.6 punkte aiškiai nurodyta, kad turi būti vertinama, ar yra 20 ir daugiau procentų netinkamai deklaruoto lauko ploto, o ne bendro pagal Programos veiklą paraiškoje deklaruotų laukų ploto. Pareiškėja prašė paramos už ginčo laukus sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose visuose (100 proc.) nebuvo natūralių ir pusiau natūralių pievų, o, kaip minėta, buvo apaugę plotai, todėl NMA turėjo teisę pagal minėtą taisyklių nuostatą pareiškėjai einamaisiais metais visiškai neskirti paramos pagal Programos veiklą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad parama pagal Programos veiklą buvo skirta ir išmokėta pareiškėjai, todėl Agentūra ginčijamu 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 1127 teisėtai ir pagrįstai reikalavo šią sumą grąžinti. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo reikalavimą minėtą sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius