2020-01-15 Nr. AB-925-3-62-3-02261-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-32-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02261-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. G. ir A. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. G. ir A. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos A. G. ir A. Š. (toliau kartu – ir pareiškėjos) 2017 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. liepos 3 d. sprendimą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjų naudojamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą sklypo pardavimui ar nuomai.

2. Pareiškėjos paaiškino, kad joms ir trečiam savininkui priklauso žemės sklypas (po 4 a; (duomenys neskelbtini)). Su šiuo sklypu ribojasi 8 a valstybinės žemės plotas, kurį jos siekia įsigyti, kadangi turimas žemės sklypas trims šeimoms nėra pakankamas. A. Š. su šeima (tarp jų – du mažamečiai vaikai) gyvena naujai pastatytame name pageidaujamame įsigyti žemės plote. Priešingai nei nurodė Skyrius, pareiškėjos nesiekia ginčo žemės plotą įsigyti kaip įsiterpusį žemės sklypą, todėl jų atžvilgiu netaikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktis (toliau – ir Nutarimas Nr. 692). Pareiškėjos savo pageidavimą grindė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybe įsigyti žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 13–16 straipsniuose numatyta teise valstybei parduoti kaime esamus laisvus žemės sklypus, siekiant pagerinti savo piliečių šeimyninę ir ekonominę padėtį (tai numato ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.392 str.). Pareiškėjos tvirtino, jog jų šeimos nariai ginčo žemės plotu naudojasi nuo 1955 metų, niekas jiems jokių pretenzijų neišsakė, jie žemės plotą savo lėšomis atitvėrė nuo likusios netvarkingos valstybinės žemės, nuolat gerino žemės būklę.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo vertinimu, nėra teisinio pagrindo 8 a valstybinės žemės plotą, esantį šalia A. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), suformuoti ir perleisti pareiškėjoms, o jų pateikti argumentai neįrodo, kad ginčijami sprendimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams arba buvo priimti pažeidžiant administracines procedūras ar nekompetentingo subjekto. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių pareiškėjas priskirti subjektų grupei, kuri Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių pagrindu turėtų teisę be aukciono įsigyti ar nuomoti ginčo žemės plotą. Nei ilga valstybinės žemės naudojimo trukmė, nei kiti skundo argumentai negali pagrįsti pareiškėjų teisės reikalauti formuoti joms ginčo žemės plotą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjų A. G. ir A. Š. skundą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjai A. Š. nuosavybės teise priklauso kitos paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pareiškėjai A. G. nuosavybės teise priklauso dalis kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai buvo suformuoti Kauno apskrities viršininko 2010 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 02-05-1080 padalijus žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kaip žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti iš valstybės 2004 m. gegužės 14 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Nr. 7043 pagrindu įsigijo A. G., 2007 m. gegužės 24 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Nr. 6761 pagrindu – A. G..

7. Pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Tarnybos Kauno rajono skyrių, prašydamos leisti rengti laisvos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimui ar nuomai dokumentus (organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą) arba leisti naudotis šiuo žemės sklypu. Skyrius 2017 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 7SD-413-14.7.104 netenkino pareiškėjų prašymo. Pareiškėjos apskundė minėtą sprendimą Tarnybai, kuri 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 1SS-115-(9.5.) iš dalies tenkino jų prašymą. Sprendime nurodė, jog nėra juridinio pagrindo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio metu būtų suformuotas valstybinės žemės plotas, esantis šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir suformavus šį žemės sklypą jį parduoti be aukciono, bei įpareigojo Skyrių nedelsiant pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2016 m. rugsėjo 27 d. prašymą, atsakant į šio prašymo dalį, kuri nebuvo išsamiai išnagrinėta ir į kurią nebuvo pateiktas atsakymas (dėl nuomos ar leidimo naudotis). Skyrius 2017 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 7SD-4687-14.7.104 netenkino pareiškėjų 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymo. Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-2100-(9.5.) pastarąjį Skyriaus sprendimą paliko nepakeistą.

8. Teismas, išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (Žemės įstatymo 9 ir 10 str.), pažymėjo, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi atitikti teisės aktuose nustatytas sąlygas. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į Nutarimą Nr. 692 ir jo 2.15 papunktyje įtvirtintas sąlygas, kurioms esant žemės sklypas pripažįstamas įsiterpusiu ir gali būti parduodamas ar nuomojamas be aukciono. Konstatuota, kad ginčo valstybinės žemės plotas negali būti pripažintas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų, nes jis iš rytinės, pietinės ir vakarinės pusės ribojasi su valstybinės žemės plotu, kuris nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, šis plotas taip pat nelaikytinas siaura juosta. Be to, pareiškėjos A. G. sklypas nesiriboja su žemės sklypu, kurį siekiama įsigyti ar išsinuomoti, o siekiamo įsigyti žemės sklypo dydis (8 a) viršija įstatyme nustatytą dydį – 4 a.

9. Teismas akcentavo, kad, pagal Žemės įstatymo 8 straipsnį, su fiziniais asmenimis panaudos teisiniai santykiai negalimi, todėl atsakovas teisingai nurodė, jog negali sudaryti panaudos sutarties su pareiškėjomis.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjų siekiamas įsigyti ar nuomoti be aukciono valstybinės žemės plotas neatitinka nei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, nei 10 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų. Taip pat nenustatytas pagrindas ginčo žemės plotą parduoti vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, nes šiame plote nėra įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar statinių. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjų teiginius, jog 1955 metais įsigijo statinius su jiems priklausančiu žemės sklypu, kadangi 1955 m. sutartyje nurodyta, kad įsigyjamas tik gyvenamas namas.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjos neturi teisės įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės be aukciono, o ginčijami Skyriaus ir Tarnybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Netenkinus pareiškėjų reikalavimo panaikinti šiuos administracinius aktus, atitinkamai atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjų naudojamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą sklypo pardavimui ar nuomai pareiškėjoms.

III. 12. Pareiškėjos A. G. ir A. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą.

13. Pareiškėjos tvirtina, jog kadangi vienai iš jų priklausantis žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu įsigyti 8 a valstybinės žemės plotu, ji turi teisę jį įsigyti. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėja A. Š. yra pareiškėjos A. G. ir jos sutuoktinio A. G. dukra, kurie dukros šeimai iš savo žemės sklypo (11 a) padovanojo 5 a, taigi, iki dovanojimo A. G. priklausantis žemės sklypas ribojosi su ginčo žemės plotu. Pareiškėjos pabrėžia, jog 1955 m. sutartimi kartu su gyvenamuoju namu negalėjo būti įsigytas žemės sklypas, nes tuo laikotarpiu visa žemė buvo nacionalizuota. Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjų paaiškinimų, kad jų šeima ginčo žemės plotu naudojosi ir rūpinosi nuo 1955 metų, pareiškėjos čia užaugo, valstybės institucijos nereiškė jokių pretenzijų dėl šio žemės ploto. Pareiškėjos akcentuoja Civilinio kodekso 4.68 straipsnyje įtvirtintą įgyjamosios senaties institutą ir teigia, kad nors šis institutas negali būti taikomas valstybės nuosavybės atžvilgiu (Civilinio kodekso 4.69 str. 3 d.), teismas šiuo atveju turėjo taikyti analogiją, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Toliau pareiškėjos pakartoja skundo argumentus.

14. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsakovas iš esmės remiasi atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais ir tvirtina, kad byloje nėra duomenų, kurie būtų leidę teismui priskirti pareiškėjas subjektų grupei, kuri Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių pagrindu turėtų teisę be aukciono įsigyti ar nuomoti ginčo žemės plotą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjų teisės pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą.

17. Pirmosios instancijos teismas šios teisės pareiškėjoms nenustatė.

18. Pareiškėjos, prašydamos panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinio skundo argumentus grindžia nesutikimu dėl faktinių aplinkybių vertinimo bei teisės taikymo ginčo santykiams.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant ginčą teisės taikymas neatsiejamai susijęs su faktinėmis aplinkybėmis. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teisės taikymo bei faktinės aplinkybės vertintinos kartu.

20. Žemės reformos įstatymo 8, 10 straipsniais ir Žemės įstatymo 9–10 straipsniais yra nustatyti pagrindai bei sąlygos, kada valstybinės žemės sklypai parduodama arba nuomojami fiziniams asmenims. Pareiškėjos nurodė, kad pageidauja įsigyti papildomą žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių statinių. Todėl teismas išnagrinėjo skundą šioje apimtyje ir pagrįstai nevertino kitų valstybinės žemės įsigijimo pagrindų, kadangi teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, negali peržengti skundo reikalavimo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str. 2 d.).

21. Pirmosios instancijos teismas atsakė į pareiškėjo skundo argumentus dėl jų teisės įsigyti besiribojantį valstybinės žemės sklypą ir pripažino, kad pareiškėjos tokios teisės neturi. Pripažinus, kad pareiškėjos neturi teisės jų nurodytu būdu įsigyti bei nuomoti valstybinės žemės sklypą, atsakovas neturėjo pagrindo pradėti žemės sklypo formavimo projekto rengimo procedūrą, kadangi žemės sklypo formavimo procedūra nėra savitikslis procesas, bet priemonė konkrečiam tikslui pasiekti. Žemės sklypas, būtinas statinių eksploatavimui, turėtų būti formuojamas pardavimui arba nuomai, todėl atsakinga institucija pirmiausia privalo patikrinti tokio prašymo pagrįstumą, t. y. asmens teisę teisės aktų nustatyta tvarka pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą prie esamų statinių.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos pagal jų skunde nurodytas aplinkybes neturi pirmumo teisės pirkti ar nuomoti besiribojantį valstybinės žemės sklypą. Šios aplinkybės nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjų šeima ginčo žemės sklypu naudojosi, prižiūrėjo ir gerino jo būklę nuo 1955 metų, kadangi įrodymų, patvirtinančių teisėtą valstybinės žemės sklypo naudojimą, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą pradėti naujo sklypo formavimo projekto procedūrą yra teisėtas bei pagrįstas.

23. Teisėjų kolegija nesiremia su apeliaciniu skundu pateiktu Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. kovo 21 d. raštu Nr. R4-737, nesant šio dokumento ryšio su pareikštu skundo reikalavimu (b. l. 116).

24. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. G. ir A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė