2023-02-22 Nr. AB-4093-3-61-3-00806-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-64-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00806-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. Ž. (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliu – VRK) 2021 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. Sp 43 (toliau – ir Sprendimas) 2 ir 4 punktus; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1 VRK 2021 m. vasario 19 d. priimtu Sprendimu pripažino, kad pareiškėjas, kandidatas Kelmės-Šilalės rinkimų apygardoje Nr. 41 politinei kampanijai finansuoti priėmė ir panaudojo nepriimtinas aukas (Sprendimo 2 punktas). Tuo pačiu sprendimu VRK įpareigojo pareiškėją gautus kaip auką 6 000,00 Eur pervesti per 20 darbo dienų į valstybės biudžetą (Sprendimo 4 punktas).

2.2. Pasak pareiškėjo, 2021 m. sausio 28 d. VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius (toliau – ir Kontrolės skyrius), išnagrinėjęs partijos Tvarka ir teisingumas nario skundą, paruošė pažymą Nr. 3-20 (1.2), kurioje konstatavo, kad pareiškėjas ir kiti keturi savarankiškai rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą kampanijoje dalyvavę kandidatai, gavo nepriimtinas aukas ir jas panaudojo rinkimų kampanijai. Pareiškėjas su tuo nesutiko ir tvirtino, kad partijos Tvarka ir teisingumas, turinčios likviduojamos partijos statusą, veiksmas paaukoti savarankiškos politinės kampanijos dalyviui (pareiškėjui) 6 000,00 Eur neprieštaravo Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymui (toliau – ir Finansavimo įstatymas) ir Politinių partijų įstatymui. 2021 m. sausio 11 d. auditoriaus, tikrinusio savarankiško politinės kampanijos dalyvio Kelmės-Šilalės rinkimų apygardoje Nr. 41 pareiškėjo finansavimą ataskaitos priedo pirmos lentelės 4 punkte nurodoma, kad Finansavimo įstatymo pažeidimų, priimant aukas, nenustatyta.

2.3. Auka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.476 straipsnį laikoma turto ar neturtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Šiuo atveju partija Tvarka ir teisingumas parėmė pareiškėjo siekį tapti Lietuvos Respublikos Seimo nariu.

2.4. Likvidatorius turi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas ir jam mutatis mutandis taikomos CK VII skyriaus nuostatos (CK 2.110 straipsnis). Pripažinti juridinių asmenų organų sprendimus negaliojančiais galima teismo tvarka (CK 2.82 str.). Kreditorius turi teisę teisme ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 straipsnis). Pareiškėjo manymu, juridinių asmenų organų sprendimų panaikinimas yra civilinės teisės dalykas ir jų negaliojimo pagrindus nustato CK, todėl tik nuginčijus šiuos sandorius teisme, galima teigti jog likviduojama partija Tvarka ir teisingumas negalėjo aukoti pareiškėjo politinei kampanijai.

3. Atsakovas VRK atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė šiuos argumentus:

4.1 Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad politinės partijos turtas ir lėšos negali būti skirstomi jos nariams. Sprendimo 1 punkte konstatuota, kad likviduojama partija Tvarka ir teisingumas, 2020 m. rugpjūčio 4–6 d. pervedusi lėšas savarankiškiems 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyviams, partijos Laisvė ir teisingumas vienmandatėse rinkimų apygardose keltiems kandidatams, buvusiems partijos Tvarka ir teisingumas nariams, taip pat ir pareiškėjui, pažeidė Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį. Kadangi likviduojamos politinės partijos lėšų aukojimas kandidatų politinėms kampanijoms nėra susijęs su politinės partijos veiklos nutraukimu bei nebuvo numatytas sprendime likviduoti partiją Tvarka ir teisingumas, laikytina, kad dalis partijos Tvarka ir teisingumas turto, pažeidžiant Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, buvo paskirstyta buvusiems partijos Tvarka ir teisingumas nariams.

4.2 Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad sandorių, juridinio asmens organų panaikinimas yra civilinės teisės dalykas ir jų negaliojimo pagrindus nustato CK, todėl tik nuginčijus šiuos sandorius teisme, galima teigti, jog partija Tvarka ir teisingumas negalėjo aukoti pareiškėjo politinei kampanijai, nes, pasak atsakovo, kandidatų finansavimas nepatenka į CK reguliavimo sritį, be to, VRK kontroliuoja, kaip politinės partijos laikosi Politinių partijų reikalavimų. Šiuo atveju VRK pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją nustatė, kad likviduojama politinė partija Tvarka ir teisingumas pažeisdama Politinių partijų įstatymo reikalavimus skirstė lėšas buvusiems partijos nariams.

4.3 Taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jo finansavimas 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos metu buvo patikrintas nepriklausomo auditoriaus, kuris pažeidimų dėl Finansavimo įstatymo nenustatė, kadangi auditoriai nėra įgalioti konstatuoti Finansavimo įstatymo pažeidimų. Pažymėjo, kad auditorius gautas aukas tikrina tik ribota apimtimi – ar yra aukas pagrindžiantys dokumentai ir ar jos gautos iš teisėtų finansavimo šaltinių pagal Finansavimo įstatymo 7 ir 8 straipsnius. Minėtas įstatymas leidžia priimti aukas iš politinių partijų, tačiau jame nėra reglamentuotas likviduojamos politinės partijos statusas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas įpareigotas per 20 darbo dienų nuo Sprendimo priėmimo dienos pervesti į valstybės biudžetą 6 000,00 Eur sumą, lygią gautai ir priimtai aukai iš likviduojamos partijos Tvarka ir teisingumas, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad 2021 m. sausio 28 d. VRK Kontrolės skyrius, išnagrinėjęs partijos Tvarka ir teisingumas nario skundą, paruošė pažymą Nr. 3-20 (1.2), kurioje konstatavo, kad pareiškėjas ir kiti keturi savarankiškai rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą kampanijoje dalyvavę kandidatai, gavo nepriimtinas aukas ir jas panaudojo rinkimų kampanijai. VRK, atsižvelgdama į Kontrolės skyriaus pažymą, 2021 m. vasario 19 d. Sprendimu pripažino, kad pareiškėjas, kandidatas Kelmės-Šilalės rinkimų apygardoje Nr. 41 politinei kampanijai finansuoti priėmė ir panaudojo nepriimtinas aukas, įpareigojo pareiškėją gautus kaip auką 6 000,00 Eur, pervesti į valstybės biudžetą.

8. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Politinių partijų įstatymas, Finansavimo įstatymas, užtikrinantis politinių kampanijų demokratiškumą, politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, reglamentuojantis politinių kampanijų finansavimo tvarką ir finansavimo kontrolę.

9. Politinių partijų įstatymo 1 dalyje yra išvardinti politinės partijos finansavimo šaltiniai: politinės partijos nario mokesčiai; valstybės biudžeto asignavimai; politinės partijos lėšos, gautos iš Politinių partijų įstatymo 17 straipsnyje nurodytos kitos jos veiklos; Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, politinei partijai suteiktos paskolos; palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas; nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis; politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės partijos politinei kampanijai finansuoti. Finansuoti politines partijas kitomis, Politinių partijų įstatymo 19 straipsnyje nenurodytomis, lėšomis draudžiama (Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 10 dalis).

10. Pagal Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį politinės partijos turtas ir lėšos negali būti skirstomi jos nariams. Politinių partijų finansavimą pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja VRK ir kitos institucijos (Politinių partijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalis).

11. Finansavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politinės kampanijos finansuojamos iš: pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų ir politinių partijų aukų kandidatams ir kandidatų sąrašams, referendumo iniciatoriams arba referendumo oponentams; nuosavų (asmeninių) lėšų; palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.

12. Pagal Finansavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį politinės partijos turi teisę aukoti kandidatų, kandidatų sąrašų, referendumo iniciatorių ar referendumo oponentų politinėms kampanijoms. Jeigu nustatoma, kad politinės kampanijos dalyvis priėmė ir panaudojo lėšas ar nepiniginę auką iš kitų, šiame įstatyme nenurodytų, finansavimo šaltinių ar šio įstatymo reikalavimų neatitinkančias aukas, kurių suma viršija mažos aukos sumą, VRK priima sprendimą įpareigoti politinės kampanijos dalyvį panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkščių šio įstatymo pažeidimų politinei partijai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai (Finansavimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

13. Pagal Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus vieni iš šiurkščių Finansavimo įstatymo pažeidimų yra laikoma atitinkamai politinės kampanijos dalyvio finansavimas šio Finansavimo įstatymo 12 straipsnyje numatytomis nepriimtinomis aukomis ir jeigu politinės kampanijos dalyvis priima sprendimus naudoti politinei kampanijai aukas, gautas iš asmenų, kurie neturi teisės finansuoti politinių kampanijų, ar iš neleistinų politinės kampanijos finansavimo šaltinių. Sprendimą, ar politinės kampanijos dalyvis padarė šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, priima VRK (Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).

14. Teismo vertinimu, iš aptarto teisinio reglamentavimo, politinės partijos turtas ir lėšos negali būti skirstomi jos nariams (Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu byloje nustatyta (to neginčija ir pats pareiškėjas), kad likviduojama partija Tvarka ir teisingumas 2020 m. rugpjūčio 4 ir 6 d. savarankiškai politinės kampanijos dalyviui – pareiškėjui, Kelmės-Šilalės rinkimų apygardoje Nr. 41 registruotam kandidatui pervedė 6 000,00 Eur.

15. Pareiškėjo įsitikinimu, partijos Tvarka ir teisingumas, turinčios likviduojamos partijos statusą, veiksmas paaukoti savarankiškos politinės kampanijos dalyviui – pareiškėjui – 6 000,00 Eur neprieštaravo Finansavimo įstatymui ir Politinių partijų įstatymui, aukos gavimo metu jis nebuvo partijos Tvarka ir teisingumas nariu. Iš į bylą pateikto likviduojamos partijos Tvarka ir teisingumas likvidavimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo „Dėl politinės partijos Laisvė ir teisingumas kandidatų parėmimo“ matyti, kad sprendimas paremti 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyvius, taip pat – ir pareiškėją, buvo priimtas remiantis 2020 m. birželio 6 d. pasirašytu politinių partijų Tvarka ir teisingumas, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir visuomeninio politinio judėjimo „Pirmyn, Lietuva“ susitarimu „Dėl teisinio ir politinio partijų susijungimo“ (toliau – ir Susitarimas), kurio paskutiniajame punkte teigiama, jog „po partijų ir visuomeninio susijungimo likę veikiantys juridiniai asmenys visokeriopai rems partijos Laisvė ir teisingumas politinę ir visuomeninę veiklą, visomis išgalėmis prisidės, kad partija savo idėjas skleistų kuo didesniam ratui žmonių“. Byloje taip pat nustatyta, jog toks Susitarimas sudarytas 2020 m. birželio 6 d., vėliau tą pačią dieną įvyko partijos Tvarka ir teisingumas XVIII kongresas, kuriame buvo priimtas sprendimas nutraukti partijos veiklą ir ją likviduoti. 2020 m. rugpjūčio 4–6 d. partija Tvarka ir teisingumas pervedė lėšas savarankiškiems 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyviams, partijos Laisvė ir teisingumas vienmandatėse rinkimų apygardose keltiems kandidatams, buvusiems partijos Tvarka ir teisingumas nariams. Byloje esančio 2021 m. vasario 19 d. VRK posėdžio protokolo Nr. P-5 duomenimis, po Partijos likvidavimo visi kandidatai perėjo į kitą partiją, liko tik likvidacinė komisija. 2020 m. rugpjūčio 3 d. likviduojamos partijos Tvarka ir teisingumas likvidavimo komisijos sprendime „Dėl politinės partijos Laisvė ir teisingumas kandidatų parėmimo“ remiamasi Susitarimu, kuris priimtas, kai asmenys, kuriems 2020 m. rugpjūčio 4–6 d. bendrai pervesta 16 100 Eur, buvo partijos Tvarka ir teisingumas nariais. Lėšos buvo pervestos ir pareiškėjui, kuris buvo partijos Tvarka ir teisingumas narys.

16. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad jau Susitarimo pasirašymo metu buvo pradėdamos skirstyti partijos lėšos, kadangi įgyvendinus Susitarimo 11 punktą, buvo priimtas partijos likvidavimo komisijos sprendimas, kuriuo paskirstyti 16 100 Eur, buvusiems penkiems partijos Tvarka ir teisingumas nariams. Tai, jog lėšų skirstymo užbaigimo metu lėšų gavėjas – pareiškėjas, jau nebuvo partijos Tvarka ir teisingumas nariu, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi, kaip jau minėta, lėšų skirstymo faktas buvo pradėtas 2020 m. birželio 6 d. Susitarimo pasirašymo metu, kuomet pareiškėjas buvo partijos Tvarka ir teisingumas nariu.

17. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, darė išvadą, kad likviduojama partija Tvarka ir teisingumas 2020 m. rugpjūčio 4–6 d. pervedusi lėšas 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyviui – pareiškėjui, pažeidė Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies draudimą politinės partijos turtą ir lėšas skirstyti jos nariams, taigi pareiškėjas šių lėšų priimti negalėjo, nes žinojo apie partijos likvidavimą.

18. Konstatavęs, kad pareiškėjas partijos Tvarka ir teisingumas lėšų priimti neturėjo teisinio pagrindo, teismas sprendė, kad pagal Finansavimo įstatymo 13 straipsnio 12 dalį VRK turėjo teisėtą pagrindą priimti sprendimą įpareigoti politinės kampanijos dalyvį panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą.

19. Pažymėtina ir tai, kad pagal likviduojamo viešojo juridinio asmens teisinį statusą galimybė disponuoti lėšomis yra apribota teisės aktais. Politinių partijų įstatymas tiesiogiai nedraudžia likviduojamai politinei partijai aukoti iškeltų kandidatų ir kandidatų sąrašų ar referendumo politinėms kampanijoms, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą likviduojama politinė partija negali kelti kandidatų į Seimo narius. Taigi likviduojamai politinei partijai yra apribota teisė disponuoti lėšomis, kadangi likviduojamą teisinį statusą turintis juridinis asmuo, pirmiausia, turi atsiskaityti su kreditoriais, laikantis CK 2.113 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Taigi, net ir pripažinus, kad partija lėšų neskirstė savo nariams, taip pat ir pareiškėjui, o jas aukojo iškeltiems kandidatams ir kandidatų sąrašų ar referendumo politinėms kampanijoms pagal Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, partija dėl savo specifinio teisinio statuso, t. y. dėl to, jog yra likviduojama, negalėjo formaliai remtis Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi ir aukoti iškeltiems kandidatams ir kandidatų sąrašų ar referendumo politinėms kampanijoms. Šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėjui, kaip buvusiam partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkui (įskaitant ir momentą, kai buvo sudarytas Susitarimas ir vyko XVIII kongresas, kuriame nutarta nutraukti partijos veiklą) situacija apie lėšų davėjo likvidavimą ir Susitarimo sąlygas turėjo būti žinoma.

20. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, jog sandorių ir juridinių organų sprendimų panaikinimas yra civilinės teisės dalykas ir jų negaliojimo pagrindus nustato CK, todėl tik juos nuginčijus teisme (Actio pauliana), galima teigti, jog partija negalėjo aukoti partijos Laisvė ir teisingumas savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams. Teismas pastebėjo, kad pagal Politinių partijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį politinių partijų finansavimą pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja VRK ir kitos institucijos. VRK kontroliuoja, kaip politinės partijos laikosi Politinių partijų įstatymo reikalavimų (24 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Politinių partijų įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad būtent VRK yra atsakinga už nuolatinį informacijos apie politinių partijų finansavimo pažeidimus pateikimą laiku Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Apžvelgęs nurodytą teisinį reglamentavimą teismas darė išvadą, jog VRK turėjo teisę įvertinti, ar partija nepažeidė Politinių partijų įstatymo nuostatų. Atsakovui pakako to, kad pakanka faktinių duomenų apie viešosios teisės normų pažeidimo padarymą, tačiau jis neprivalo pasisakyti dėl sandorių pasekmių civilinės teisės prasme.

21. Teismas sprendė, kad bylos duomenimis, pareiškėjas ginčijamą Sprendimą gavo laiku, jį apskundė nustatyta tvarka ir terminais. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

22. Teismas, ištyręs bylos aplinkybes, vadovaudamasis ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, darė išvadą, kad VRK teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą Sprendimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

23. Netenkinus pareiškėjo skundo, jam priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

25.1 2020 birželio 6 d. buvo pasirašytas politinių partijų Tvarka ir teisingumas, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) bei visuomeninio politinio judėjimo „Pirmyn Lietuva“ susitarimas „Dėl teisinio ir politinio partijų susijungimo“ (toliau – ir Susitarimas), kurio paskutiniame punkte nurodoma, kad „po partijų ir visuomeninio judėjimo susijungimo likę veikiantys juridiniai asmenys visokeriopai rems partijos politinę ir visuomeninę veiklą, visomis išgalėmis prisidės, kad partija savo idėjas skleistų kuo didesniam ratui žmonių“. Remdamasi šiuo Susitarimu likviduojama partija Tvarka ir teisingumas pervedė pareiškėjui, savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, 6 000,00 Eur auką rinkimų į Seimą kampanijai paremti. Šis veiksmas neprieštaravo nei Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 4 daliai, nei Finansavimo įstatymo 13 straipsnio 2 daliai. Tačiau teismas, pasiremdamas faktu, kad pareiškėjas dalyvavo 2020 m. gegužės 27 d. partijos Tvarka ir teisingumas tarybos posėdyje, kuriame buvo patvirtinta kongreso darbotvarkė, numatanti partijos likvidavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo žinoti, jog įstatymas draudžia partijos turtą ir lėšas skirstyti partijos nariams ir, priimdamas šias lėšas, pareiškėjas pažeidė Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, nes žinojo apie partijos likvidavimą ir ankščiau buvo partijos Tvarka ir teisingumas nariu. Pasak pareiškėjo, teismas, darydamas tokią išvadą, neatkreipė dėmesio, kad Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalis draudžia politinių partijų turtą ir lėšas skirstyti jos nariams ne tik likviduojamų, bet ir veikiančių partijų. Pareiškėjo dalyvavimas partijos Tvarka ir teisingumas Tarybos posėdyje visiškai neįrodo jo veiksmų neteisėtumo, priešingai, pareiškėjas, žinodamas apie partijų Susitarimą, buvo įsitikinęs, kad likviduojamos partijos Tvarka ir teisingumas auka jam skirta teisėtai.

25.2 Likviduojama partija Tvarka ir teisingumas pareiškėjui, savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, 6 000,00 Eur pervedė į politinės kampanijos sąskaitą. Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis numato, kad politinės kampanijos sąskaitoje laikomos ir kaupiamos tik politinei kampanijai skiriamos lėšos ir iš kurios apmokomos politinės kampanijos išlaidos, 14 straipsnio 9 dalis reikalauja politinio kampanijos dalyvio surinkus lėšų daugiau, negu jų buvo panaudota politinės kampanijos išlaidoms apmokėti, nepanaudotas lėšas iki politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pateikimo VRK dienos pervesti į valstybės biudžetą. Paskirstant lėšas partijos nariams, suprantama, kad jos būtų pervedamos į partijos nario nurodytą sąskaitą, neprisiimant jokių įsipareigojimų, kaip jomis disponuoti, todėl tokie veiksmai yra draudžiami. Iš šių palyginimų, akivaizdu, kad pareiškėjas iš likviduojamos partijos Tvarka ir teisingumas gavo auką. Ji buvo registruota, patikrinta ir panaudota pareiškėjo rinkiminei kampanijai, pagal Finansavimo įstatymo reikalavimus.

25.3 Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nebuvo galima daryti išvados, kad likviduojama partija Tvarka ir teisingumas skirstė partijos lėšas savo nariams. Ji šias lėšas aukojo, nes pagal Politinių partijų įstatymą ir Finansavimo įstatymą likviduojamai partijai tai daryti neuždrausta, jei nepažeidžiamas CK 2.111 straipsnis, kuris leidžia likviduojamam juridiniam asmeniui sudaryti tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie nustatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį.

25.4 Byloje nėra įrodymų, kad buvo pažeistos kreditorių teisės, todėl teismo išvada, jog likviduojama partija Tvarka ir teisingumas pažeidė Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir yra neteisėta.

25.5 Pareiškėjas nurodo, kad priėmė auką iš likviduojamos partijos Tvarka ir teisingumas, kuri, jo manymu, yra tinkamas finansavimo šaltinis, turi visas teises aukoti lėšas politinės kampanijos dalyviams kaip ir kitos politinės partijos. Teismo išvada, kad pagal Finansavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį pareiškėjas negalėjo priimti partijos Tvarka ir teisingumas aukos, prieštarauja Finansavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies nuostatoms, yra nepagrįsta ir neteisėta.

26. Atsakovas VRK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27. VRK atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis ir laiko, kad teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, sprendimas yra tinkamai argumentuotas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo. VRK taip pat nurodo šiuos argumentus:

27.1 Pareiškėjo argumentai, kad likviduojama partija yra tinkamas finansavimo šaltinis, jei nepažeidžiamas CK 2.111 straipsnis, o įrodymų byloje, kad buvo pažeistos kreditorių teisės, nėra, iš esmės yra analogiški pareiškėjo anksčiau savo procesiniuose dokumentuose nurodytiems argumentams, teiktiems bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu, t. y. jog sandorių ir juridinių organų sprendimų panaikinimas yra civilinės teisės dalykas ir jų negaliojimo pagrindus nustato CK, todėl tik juos nuginčijus teisme, galima teigti, jog partija negalėjo aukoti savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams. Teismas dėl šių pareiškėjo argumentų nurodė, kad VRK neprivalo pasisakyti dėl sandorių pasekmių civilinės teisės prasme, o kontroliuoti politinių partijų finansavimą VRK įpareigoja Politinių partijų įstatymo 24 straipsnis.

27.2 VRK taip pat nesutinka su pirmiau minėtais pareiškėjo argumentais ir todėl, kad CK 2.111 straipsnis numato, kad „likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį“. Kandidatų finansavimas 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose nėra su juridinio asmens veiklos nutraukimu susijęs sandoris, taip pat toks sandoris nebuvo numatytas sprendime likviduoti juridinį asmenį. Toks sandoris sudarytas pažeidžiant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.113 straipsnį. Todėl likviduojama partija Tvarka ir teisingumas nei aukoti, nei finansuoti savarankiško politinės kampanijos dalyvio 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose negalėjo, nes privalėjo laikytis CK 2.111 ir 2.113 straipsnių reikalavimų.

27.3 Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų, kad jis buvo partijos kreditorius ir turi teisę gauti likviduojamos partijos turto dalį.

27.4 Partija Tvarka ir teisingumas savo likvidavimo dokumentuose nurodo, kad nebeturi galimybių vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir dėl to turi nutraukti savo veiklą dėl blogos finansinės situacijos, todėl pareiškėjas 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinėje kampanijoje partijos Tvarka ir teisingumas buvo finansuojamas pažeidžiant CK nuostatas bei partijos Tvarka ir teisingumas likvidavimo dokumentus

27.5 Partijos Tvarka ir teisingumas tuometinio pirmininko R. Ž. pasirašyto Susitarimo įgyvendinimas pažeidė Politinių partijų 22 straipsnio 2 dalį, kadangi likviduojamos partijos lėšos buvo pervestos susitarimo pasirašymo metu partijai priklausiusiems asmenims (jos tuometiniam pirmininkui (pareiškėjui) ir tuomečiams partijos nariams), nors Susitarimo pasirašymo metu buvo žinoma, kad partija Tvarka ir teisingumas bus likviduojama ir turimas lėšas galės naudoti tik pagal CK 2.111 straipsnį.

27.6 Susitarime expressis verbis (tiesiogiai) nenumatytos paramos formos, ar kad bus remiami ne Susitarimą pasirašę juridiniai asmenys, o vieno iš jų keliami kandidatai. Paminėtina, kad politinė partija negali pervesti lėšų kitai politinei partijai ar visuomeniniams judėjimui, taip pat ir visuomeninis judėjimas negali savo turimų lėšų pervesti politinei partijai ar politinės kampanijos dalyviui. Todėl minėto susitarimo punkte numatyta parama vertintina kaip simbolinė, vertybinė, o ne finansinė parama. Minėtas Susitarimas buvo realizuotas priimant 2020 m. rugpjūčio 3 d. Partijos Tvarka ir teisingumas Likvidavimo komisijos sprendimą. Susitarimas iš esmės buvo įgyvendintas paskirstant partijos turtą partijos nariams, pažeidžiant Politinių partijų 22 straipsnio 2 dalį. Todėl 2020 m. rugpjūčio 3 d. Likvidavimo komisijos sprendimas rėmėsi neteisėtu teisiniu pagrindu. Pareiškėjas, būdamas partijos Tvarka ir teisingumas pirmininku ir žinodamas, kad pagal Susitarimą jam likviduojama partija paskirs savo turto dalį, tokios aukos priimti negalėjo. Priimdamas tokią auką pažeidė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalį – „draudžiama naudoti politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka šio įstatymo reikalavimų“, pažeidė politinių kampanijų finansavimo teisėtumo principą. Todėl jo atžvilgiu buvo pritaikyta Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria jis įpareigojamas gautos aukos dydžio sumą pervesti į valstybės biudžetą.

27.7 Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka šiuo metu nagrinėjamos 3, įskaitant šią, analogiško pobūdžio bylos dėl VRK 2021 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. Sp-43 „Dėl likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ pervestų aukų daliai politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ keltų kandidatų“ panaikinimo: pagal R. B. skundą (bylos Nr. A-4024-575/2021) ir pagal L. J. skundą (bylos Nr. A-3513- 815/2021), todėl teismas turi teisę spręsti dėl šių bylų sujungimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo dalies, kuriuo pareiškėjas įpareigotas per

20 darbo dienų nuo Sprendimo priėmimo dienos pervesti į valstybės biudžetą 6 000,00 Eur sumą, lygią gautai ir priimtai aukai iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ gavo auką, kuri buvo registruota, patikrinta ir panaudota jo rinkiminei kampanijai pagal Finansavimo įstatymo reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, nebuvo galima daryti išvados, kad likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“ skirstė partijos lėšas savo nariams. Partija šias lėšas aukojo, nes pagal Politinių partijų ir Finansavimo įstatymus likviduojamai partijai tai neuždrausta, jei nepažeidžiamas CK 2.111 straipsnis.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-89-815/2022, vadovaudamasis Politinių partijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 22 straipsnio 4 dalimi, Finansavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi bei 13 straipsnio 2 dalimi, išaiškino, kad Politinių partijų įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas kartu reiškia, kad likviduojama partija, negalinti tęsti ir vykdyti veiklos siekiant valdžios, t. y. nebegalinti remti savo partijos narių, negali remti ir jokių kitų kandidatų, nes taip nebūtų tenkinami jos narių politiniai interesai.

32. Atsižvelgiant į tai, kad politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ turi likviduojamo viešojo juridinio asmens teisinį statusą ir jos galimybė disponuoti lėšomis yra apribota teisės aktais, todėl ir nagrinėjamu atveju dėl savo specifinio teisinio statuso partija „Tvarka ir teisingumas“ negalėjo remtis Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi ir aukoti iškeltiems kandidatams ir kandidatų sąrašų ar referendumo politinėms kampanijoms.

33. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nebuvo remiamas pagal Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, o gavo likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ turto dalį (Politinių partijų įstatymo 22 str. 2 d.).

34. Kadangi pareiškėjas 6 000,00 Eur sumą gavo iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“, todėl yra pagrindas išvadai, jog buvo pažeistos Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias politinės partijos turtas ir lėšos negali būti skirstomi jos nariams, be kita ko, ir buvusiems nariams, nesantiems partijos kreditoriais (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-815/2022; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-679-575/2022). Be kita ko, byloje duomenų, kad pareiškėjas buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ kreditorius, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas netinkamai aiškina Finansavimo įstatymo ir Politinių partijų įstatymo nuostatas, pareiškėjo pateiktas teisės aiškinimas nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus teismo ir VRK sprendimus.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė